Teismingumo byla Nr. T-32/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00961-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

 (S)

NUTARTIS

2019 m. birželio 25 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), l. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Romano Klišausko,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo R. A. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, rūšinio teismingumo klausimą, 

n u s t a t ė :

pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti 226 489,99 Eur žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, taip pat 5 proc. metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas bylą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodė, kad pareiškėjas reikalauja atlyginti turtinę žalą, atsiradusią dėl Lietuvos valstybės veiksmų, t. y. dėl pavėluoto 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2004/39/EB „Dėl finansinių priemonių rinkų“ (toliau – ir MIFID direktyva) nuostatų, susijusių su investuotojų apsauga, perkėlimo į nacionalinės teisės aktus ir jos nuostatų netaikymo. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad žala jam kilo ir dėl teismų veiksmų, t. y. dėl to, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. kovo 30 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2-426-464/2018, kurioje paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį byloje pagal ieškovo R.A. B. ieškinį AB DnB NORD bankui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Pareiškėjas teigia, kad minėti teismai netinkamai sprendė pareiškėjo inicijuotą ieškinį iš esmės todėl, kad netenkino pareiškėjo prašymo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) dėl prejudicinio sprendimo. Taigi Lietuvos Respublikos finansų ministerijos galimai neteisėti veiksmai kildinami iš MIFID direktyvos nuostatų neperkėlimo, tuo tarpu Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos neteisėti veiksmai kildinami iš teismų galimai neteisėtų veiksmų nagrinėjant pareiškėjo inicijuotą civilinę bylą. Teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.272 straipsnio 1 dalimi, žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Pagal Civilinio kodekso 6.272 straipsnio 2 dalį, žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant pareiškėjo inicijuotą civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmų, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-83/2012, 2014 m. balandžio 2 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-41/2014, 2015 m. birželio 10 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-77/2015, 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-124/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-287/2014, 2016 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-348-552/2016). Teismas vertino, kad pareiškėjo keliamo ginčo teisinis santykis yra mišrus, todėl kyla abejonė, ar ginčas gali būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas reikalavimą Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl žalos atlyginimo grindžia valstybės institucijos veika – pavėluotu 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2004/39/EB „Dėl finansinių priemonių rinkų“ tam tikrų nuostatų perkėlimo į nacionalinės teisės aktus ir šių nuostatų netaikymo. Toks ginčas dėl žalos atlyginimo yra susijęs su valdžios institucijų viešosios teisės reglamentuojama veikla ir patenka į Civilinio kodekso 6.271 straipsnio reglamentavimo sritį, todėl pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą yra teismingas administraciniams teismams (žr., pvz., Specialios teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 26 d. nutartį Nr. T-24/2018; 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartį Nr. T-62/2017, priimtą byloje R. M. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos; 2007 m. gruodžio 13 d. nutartį, priimtą byloje K. D. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės; 2003 m. gegužės 16 d. nutartį, priimtą byloje VšĮ Vilniaus centro universitetinė ligoninė v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės).

Pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, yra grindžiamas Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo veiksmais nagrinėjant civilinę bylą, inter alia netinkamu pareiškėjo prašymų kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo išsprendimu. Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis nustato, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti <...> Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų <...> veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu. Žalos, padarytos atitinkamais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtais veiksmais, atlyginimo klausimus reglamentuoja Civilinio kodekso 6.272 straipsnis ir tokie ginčai yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalis).

Taigi nagrinėjamoje byloje pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo tiek, kiek jis siejamas su Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsakomybe už galimai pavėluotą 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2004/39/EB „Dėl finansinių priemonių rinkų“ nuostatų perkėlimą į nacionalinės teisės aktus, patenka į Civilinio kodekso 6.271 straipsnio reguliavimo sritį ir yra teismingas administraciniam teismui. Tuo tarpu reikalavimas dėl žalos atlyginimo tiek, kiek jis siejamas su civilinę bylą nagrinėjusių teismų (teisėjų) veiksmais, yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio kodekso 6.272 straipsnis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgdama į tai Specialioji teisėjų kolegija konstatuoja, kad tais atvejais, kai byloje yra keliami skirtingos teisinės prigimties reikalavimai, kurie yra lygiaverčiai, neatsiranda dominuojančio teisinio santykio situacijos, yra pagrindas pareikštus reikalavimus išskirti į atskiras bendrosios kompetencijos ir administraciniame teisme nagrinėtinas bylas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 22 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-2/2018, 2017 m. liepos 17 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-78/2017, 2014 m. gegužės 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-71/2014).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Bylą pagal pareiškėjo R. A. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, grąžinti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka, taip pat spręsti reikalavimo, nagrinėtino bendrosios kompetencijos teisme, išskyrimo ir perdavimo nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui klausimą.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.