Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2-602-2012].doc
Bylos nr.: 2-602/2012
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr. 2-602/2012

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01756-2011-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 121.17.

(S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2012 m. birželio 28 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „GRIFLIT“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „GRIFLIT“ patikslintą ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai ir akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl kilnojamųjų daiktų savininko nustatymo, kompensacijos už kilnojamuosius daiktus bei negautas pajamas priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

 

n u s t a t ė :

  1. Ginčo esmė

 

Ieškovas pradiniu ieškiniu, pareikštu atsakovui Lietuvos Respublikai, prašė pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į 100 vienetų Rusijos įmonėje Uralvagonzavod pagamintų pusvagonių, kurie, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-30/2003, perduoti Lietuvos Respublikos nuosavybėn, kadangi nenustatyti tikrieji pusvagonių savininkai. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti 100 vienetų Rusijos įmonėje Uralvagonzavod pagamintų pusvagonių.

 

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 23 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bei areštavo 100 vienetų Lietuvos Respublikai nuosavybėn perduotų Rusijos įmonėje Uralvagonzavod pagamintų pusvagonių. Teismas nutartyje nurodė, kad ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios su pareikštu reikalavimu, jų pritaikymas būtų proporcingas laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamiems tikslams, todėl sprendė, kad yra teisinis pagrindas taikyti ieškovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę.

 

  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

 

Atsakovas Lietuvos Respublika pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutarties. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2011 m. rugpjūčio 24 d. priėmė nutarimą Nr. 1010, kuriuo valstybei nuosavybės teise priklausantis ilgalaikis materialus turtas kaip papildomas įnašas perduotas AB „Lietuvos geležinkeliai“, didinant bendrovės įstatinį kapitalą. 2011 m. lapkričio 21 d. akcijų pasirašymo sutartimi Nr. SK-283/1F-223 50 pusvagonių buvo perduoti AB „Lietuvos geležinkeliai“, kuri nuosavybės teisę į juos įgijo nuo sutarties pasirašymo momento. Tokiu būdu 50 pusvagonių, kuriuos areštavo teismas, nebepriklauso Lietuvos Respublikai.
  2. Teismas nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones kitiems 50 pusvagonių, kadangi atsakovo teisinis statusas lemia tai, kad jis negali būti nemokus ir nei didelė pareikšto reikalavimo suma, nei atsakovo veiklos pelningumas (nuostolingumas) negali būti vertinami kaip keliantys grėsmę sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui.

 

I. A. teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Apeliacinis procesas nutrauktinas.

Civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas ir priimama nutartis grąžinti žyminį mokestį (CPK 315 str. 5 d.). Šios įstatymo nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 str.).

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 14 d. nutartimi, iš dalies sutikdamas su atskirojo skundo argumentais, dalį skundžiamos 2011 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria buvo areštuoti 50 vienetų pusvagonių, perduotų AB „Lietuvos geležinkeliai“ nuosavybėn, panaikino (b. l. 26-27). Minėta nutartis atskiruoju skundu apskųsta nebuvo, todėl įsiteisėjo.

Ieškovas, teismui paskyrus pasirengimą bylai paruošiamųjų dokumentų būdu, pateikė patikslintą ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai ir AB „Lietuvos geležinkeliai“, prašydamas pripažinti, kad ieškovas nuo 1994 m. birželio 30 d. iki nutarties dėl ginčo pusvagonių perdavimo Lietuvos Respublikai įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2010 m. gegužės 28 d., buvo Rusijos įmonėje Uralvagonzavod pagamintų pusvagonių savininkas, priteisti solidariai iš atsakovų 12 301 000 Lt už parduotą turtą ir priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 16 536 667,68 Lt negautų pajamų.

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 27 d. nutartimi priėmė ieškovo patikslintą ieškinį bei savo iniciatyva panaikino likusią galioti 2011 m. lapkričio 23 d. nutarties dalį, t. y. panaikino areštą likusiems 50 vienetų pusvagonių (b. l. 31-32).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis yra panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartimi bei Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 27 d. nutartimi, daro išvadą, kad netenka prasmės atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimas, taikytina įstatymo analogija ir laikytina, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis, dėl kurios atsakovas padavė atskirąjį skundą, šioje byloje negali būti apeliacijos objektu, todėl apeliacinis procesas nutrauktinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi bei 338 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Nutraukti apeliacinį procesą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutarties.

 

 

Teisėjai                                                                                     Danutė Milašienė

 

Nijolė Piškinaitė

 

Vigintas Višinskis