Civilinė byla Nr. 3K-3-326/2010

                                         Procesinio sprendimo kategorija 11.9.10.10 (S)

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. liepos 10 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovams Skuodo rajono savivaldybei ir savivaldybės įmonei „Skuodo šiluma“ dėl pripažinimo neteisėtais atšaukimo iš direktorės pareigų ir darbo sutarties nutraukimo, išeitinės išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I.                   Ginčo esmė

 

Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių savivaldybės įmonės vadovo atšaukimo iš pareigų tvarką, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė buvo paskirta savivaldybės įmonės (toliau – SĮ) „Skuodo šiluma“, kurios savininkė yra Skuodo rajono savivaldybė, direktore. Skuodo rajono savivaldybės taryba su ieškove 2006 m. rugsėjo 8 d. sudarė darbo sutartį. Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktorius 2008 m. balandžio 24 d. pateikė siūlymą atšaukti ieškovę iš SĮ „Skuodo šiluma“ direktorės pareigų, Skuodo rajono savivaldybės taryba 2008 m. balandžio 24 d. sprendimu atšaukė ieškovę iš nurodytų pareigų nuo 2008 m. balandžio 30 d. ir įpareigojo savivaldybės administracijos direktorių pasirašyti darbo sutarties su ieškove nutraukimo dokumentus. Darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta 2008 m. balandžio 30 d. pagal DK 124 straipsnio 1 punktą, Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo (toliau – ir VSĮĮ) 4 straipsnio 4 dalies 3 punktą, 11 straipsnio 7 dalį. Ieškovės teigimu, ji buvo atšaukta iš SĮ „Skuodo šiluma“ direktorės pareigų neteisėtai ir nepagrįstai, nes savivaldybės taryba neturėjo teisės atleisti jos iš pareigų, ją turėjo atleisti administracijos direktorius motyvuotu sprendimu, savivaldybės tarybai pritarus. Be to, SĮ „Skuodo šiluma“ įstatuose nurodyta atleidimo tvarka neatitiko Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo, Vyriausybės 2007 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 642 patvirtintos Valstybės ir savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės ir savivaldybės įmonėse tvarkos. Savivaldybės tarybos sprendimas nemotyvuotas, jame neišdėstyti ieškovės atšaukimo iš pareigų motyvai. Ieškovė prašė teismo pripažinti neteisėtais atsakovo Skuodo rajono savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą „Dėl savivaldybės įmonės „Skuodo šiluma“ direktorės I. B. atšaukimo iš užimamų pareigų“ ir atsakovo Skuodo rajono savivaldybės tarybos su ieškove sudarytos darbo sutarties nutraukimą 2008 m. balandžio 30 d.; priteisti jai iš atsakovo Skuodo rajono savivaldybės neišmokėtą trijų mėnesių jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio – 12 091 Lt ? išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 8061,06 Lt vidutinį darbo užmokestį už dviejų mėnesių įspėjimo apie atleidimą iš darbo laikotarpį, 48 362,76 Lt neturtinei žalai atlyginti.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Skuodo rajono apylinkės teismas 2009 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovė buvo atšaukta iš pareigų pagal SĮ „Skuodo šiluma“ įstatuose nustatytą tvarką, kuri neprieštaravo Vietos savivaldos įstatymui; savivaldybės tarybos nariai pakankamai buvo susipažinę su motyvuotu savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu, posėdžio metu dėl ieškovės atleidimo vyko diskusija ir balsavimas, sprendimas atšaukti ieškovę iš direktorės pareigų buvo priimtas daugumos tarybos narių, todėl tarybos veiklos reglamentas nebuvo pažeistas. Visi ieškovės atleidimo motyvai buvo išdėstyti savivaldybės administracijos direktoriaus motyvuotame siūlyme, kuris yra savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 24 d. sprendimo neatskiriama dalis. Teismas nustatė, kad pagrindinis ieškovės atleidimo motyvas buvo tas, kad ji neteko įmonės savininko pasitikėjimo, todėl įmonės savininkui atsirado būtinybė kuo greičiau ieškovę atšaukti iš direktorės pareigų. Savivaldybės taryba atleido ieškovę pagal DK 124 straipsnio 1 punktą ir Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 3 punktą, 11 straipsnio 7 dalį; šiuose įstatymuose nebuvo nustatytas darbuotojo įspėjimo terminas. DK 124  straipsnyje nekonkretizuota, ar tokiu atveju darbo sutartis nutraukiama esant darbuotojo kaltei, ar jos nesant, to nereikalauja ir Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 3 punktas bei 11 straipsnio 7 dalis. Teismas konstatavo, kad ieškovė buvo teisėtai ir pagrįstai atleista iš darbo, motyvuotame sprendime buvo nurodyti tinkami įstatymai, kuriais vadovaujantis ji buvo atleista iš darbo. Ieškovei išmokėta dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka neprieštaravo DK 140 straipsnio 2 daliai.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2010 m. sausio 21 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, papildomai nurodė, kad savivaldybė jos įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendina per savivaldybės valdymo instituciją, t. y. savivaldybės tarybą, kuri pagal Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalį yra atstovaujamoji institucija, ir savivaldybės administracijos direktorių, kuris yra vykdomoji institucija. Nagrinėjamoje byloje kolegija nustatė, kad SĮ „Skuodo šiluma“ savininkė yra  Skuodo rajono savivaldybė, o įmonės steigėja yra Skuodo rajono savivaldybės taryba; pagal SĮ „Skuodo šiluma“ įstatų 5 punktą įmonės savininko teises ir pareigas savivaldybė įgyvendina per rajono savivaldybės tarybą ir rajono savivaldybės administracijos direktorių. Kolegija nurodė, kad pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 11 straipsnio 7 dalį įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai priėmus motyvuotą sprendimą atšaukti įmonės vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis nutraukiama Darbo kodekso nustatyta tvarka, t. y. šis įstatymas tik iš dalies reglamentavo savivaldybės įmonės vadovo atšaukimo iš pareigų tvarką, detalesnis reglamentavimas nustatytas SĮ „Skuodo šiluma“ įstatuose. Kolegija pažymėjo, kad Vyriausybės 2007 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 642 patvirtinta valstybės ir savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės ir savivaldybės įmonėse tvarka buvo priimta įgyvendinti valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą ir reglamentuotas tik savivaldybės turto valdymas, o ne savivaldybės įmonės valdymas. Kolegija, vertindama argumentus, kad, priimant sprendimą dėl direktorės atšaukimo iš pareigų, buvo pažeistas savivaldybės tarybos reglamentas, nurodė, kad jis nebuvo pažeistas. 2008 m. balandžio 24 d. įvykusiame tarybos narių koalicijos posėdyje daugiau kaip 1/3 visų tarybos narių teikė klausimą dėl posėdžio dienotvarkę papildymo nauju klausimu dėl SĮ „Skuodo šiluma“ direktorės atšaukimo iš einamų pareigų, už darbotvarkės papildymą nauju klausimu balsavo 16 tarybos narių,  už visą darbotvarkę balsavo 21 tarybos narys, todėl posėdžio dienotvarkė buvo papildyta nepažeidžiant tarybos reglamento. Be to, tarybos posėdžio metu savivaldybės administracijos motyvuotas siūlymas atšaukti ieškovę iš direktorės pareigų buvo perskaitytas garsiai, tarybos nariai nereikalavo papildomo laiko pasirengti šio klausimo svarstymui, ieškovė dalyvavo tarybos posėdyje svarstant jos atšaukimo iš direktorės pareigų klausimą, sprendimas dėl ieškovės atšaukimo iš direktorės pareigų buvo priimtas daugumos tarybos narių laisva valia ir teisėtai. Kolegija atmetė apeliantės argumentus, kad sprendimas atšaukti ją iš direktorės pareigų buvo nemotyvuotas; nurodė, kad pagrindiniai ieškovės atšaukimo motyvai buvo tai, jog jos vadovaujamos įmonės viešųjų pirkimų komisija pažeidinėjo viešųjų pirkimų procedūras, neinformavo SĮ „Skuodo šiluma“ savininko per jo teises įgyvendinančias institucijas apie esminius įvykius įmonėje, netinkamai organizavo įmonės kasdienę veiklą, nepriėmė reikalingų lokalinių teisės aktų, dėl ko susidarė sąlygos kuro grobstymui, nekoordinavo kitų įmonės darbuotojų veiksmų teikiant auditoriams reikalingą informaciją bei dokumentus, netinkamai organizavo galimo kuro grobstymo tyrimą, konfliktavo su kitais įmonės valdymo organais bei trečiaisiais asmenimis, todėl neteko įmonės savininko pasitikėjimo. Kolegija pažymėjo, kad pagal SĮ „Skuodo šiluma“ įstatus įmonės direktorius privalėjo veikti įmonės naudai, vengti situacijų, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar galėtų prieštarauti įmonės interesams, todėl, Skuodo rajono savivaldybei praradus pasitikėjimą ieškove, tapo neįmanomas produktyvus tolimesnis darbas ir stabilūs darbo santykiai įmonėje. Kolegija pažymėjo, kad Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme įtvirtintas specialusis darbo sutarties nutraukimo pagrindas – įmonės vadovo atšaukimo institutas, todėl DK normos reglamentuoja tik darbo sutarties su įmonės vadovu nutraukimo įforminimą, atsiskaitymo tvarką, socialines garantijas. Kadangi ieškovė iš SĮ „Skuodo šiluma“ direktorės pareigų buvo atšaukta pagal Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 28 punktą, Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 3 punktą, 11 straipsnio 7 dalį ir DK 124 straipsnio 1 dalį, tai ieškovės atleidimui netaikomas DK 129 straipsnis, nes jame nustatytas darbo sutarties nutraukimas kitu pagrindu ir kitokiomis aplinkybėmis, todėl ieškovė neturėjo būti DK 130 straipsnyje nustatyta tvarka įspėta apie atleidimą.

 

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

 

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 13 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.              Dėl darbo sutarties su savivaldybės įmonės vadovu nutraukimo pagrindų. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai netinkamai taikė DK 124 straipsnio 1 dalį, Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 3 punktą. Pagal teismų praktiką, atleidžiant iš pareigų viešosios įstaigos vadovą, turi būti atsižvelgiama į įstaigos teisinio statuso ypatumus, kurie gali būti reikšmingi aiškinant teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-424/2008). Tuo tarpu bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į tai, kad savivaldybės įmonė negali būti tapatinama su akcine ar uždarąja akcine bendrove ir sprendžiant klausimą dėl darbo sutarties su jos vadovu nutraukimo negalima remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika sprendžiant klausimą dėl akcinės bendrovės vadovo atleidimo iš einamų pareigų. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2008, padarė išvadą, kad, aiškinant įmonės ar įstaigos vadovo atleidimo iš darbo teisinį reglamentavimą, turi būti atsižvelgiama ne tik į įstaigos teisinę formą, bet ir į įstaigos teisinį statusą sudarančių ypatumų visumą. Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme nurodyta tik institucija, turinti kompetenciją spręsti dėl darbo sutarties nutraukimo, o darbo sutartis su įmonės vadovu vis tiek turi būti nutraukiama tik DK nustatyta tvarka. Juolab kad savivaldybės įmonės vadovo atleidimo iš einamų pareigų atveju darbo santykiai negali būti grindžiami vien pasitikėjimu, todėl savivaldybės įmonės vadovas negali būti atšauktas iš pareigų remiantis vien tuo, jog buvo prarastas pasitikėjimas juo. Tiek savivaldybės, tiek ir savivaldybės įmonės atstovai kaip pagrindinį darbo sutarties nutraukimo pagrindą įvardijo absoliučią įmonės steigėjo ir savininko teisę atšaukti direktorę nepriklausomai nuo jos kaltės buvimo. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė nurodytas teisės normas, nepagrįstai svarbiausiu įmonės savininko ir įmonės vadovo santykių pagrindu pripažino pasitikėjimą, todėl padarė neteisingą išvadą, jog Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme įtvirtintas specialusis darbo sutarties nutraukimo institutas – įmonės vadovo atšaukimo institutas įmonės vadovui netekus įmonės savininko pasitikėjimo.

2.              Dėl sprendimo atšaukti savivaldybės įmonės vadovę iš pareigų motyvų. Bylą nagrinėję teismai, pažeisdami įrodymų įvertinimo taisykles, nepagrįstai nusprendė, kad savivaldybės tarybos sprendimas, kuriame nurodyta tik tai, kad jis priimtas atsižvelgiant į motyvuotą siūlymą, tačiau pačiame sprendime nenurodžius jokių įmonės vadovo atšaukimo iš einamų pareigų motyvų savaime gali būti laikomas motyvuotu. Teismai nevertino kasatorės pateiktų įrodymų, kad motyvuotame siūlyme atleisti ją iš direktorės pareigų nurodytos aplinkybės neatitiko tikrovės, nepasisakė dėl nurodytų motyvų pagrįstumo. Teismai neatsižvelgė į tai, kad 2008 m. balandžio 24 d. savivaldybės tarybos sprendime nenurodytas nė vienas direktorės atšaukimo iš einamų pareigų motyvas, o Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme neįtvirtinta absoliučios teisės atšaukti savivaldybės įmonės direktorę iš pareigų, nenurodant išsamių atšaukimo motyvų. Dėl to savivaldybės tarybos sprendimas atšaukti kasatorę iš pareigų, nenurodant jos atšaukimo motyvų, buvo nepagrįstas ir pažeidė Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 11 straipsnio 7 dalį.

3.              Dėl subjekto, turinčio teisę atšaukti savivaldybės įmonės administracijos vadovą iš pareigų. Bylą nagrinėję teismai, spręsdami klausimą, ar savivaldybės taryba turėjo teisę atšaukti savivaldybės įmonės administracijos vadovę, nepagrįstai rėmėsi ne Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 3 punktu, o savivaldybės įmonės įstatais ir neatsižvelgė į tai, kad savivaldybės įmonės įstatai buvo patvirtinti iki nurodyto įstatymo 11 straipsnio 7 dalies pakeitimo ir prieštaravo teisės akte nustatytai tvarkai. Pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 3 punktą savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija skiria ir atšaukia įmonės vadovą, nustato darbo sutarties su įmonės vadovu sąlygas, įmonės vardu sudaro ir nutraukia darbo sutartį su įmonės vadovu, tvirtina įmonės vadovo pareigybės nuostatus; sprendimas dėl savivaldybės įmonės vadovo skyrimo ir atšaukimo gali būti priimamas tik savivaldybės tarybai pritarus. Vyriausybės 2007 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 642 patvirtintoje Valstybės ir savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės ir savivaldybės įmonėse tvarkoje nurodyta, kad valstybė ir savivaldybės savo turtines ir neturtines teises, nustatytas Lietuvos Respublikos įstatymuose, kituose teisės aktuose, valstybės ar savivaldybės įmonėse įgyvendina atitinkamai per Lietuvos  Respublikos Vyriausybę, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą valstybės valdymo instituciją ar savivaldybės vykdomąją instituciją – savivaldybės administracijos direktorių. Taigi, sprendimą dėl savivaldybės įmonės vadovo atleidimo iš pareigų turėjo priimti savivaldybės administracijos direktorius, o šiam sprendimui turėjo būti gautas savivaldybės tarybos pritarimas. Be to, SĮ „Skuodo šiluma“ įstatai buvo patvirtinti Skuodo rajono savivaldybės tarybos 2005 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu, o Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo nuostata, nustatanti įmonės vadovo atleidimo iš pareigų tvarką, įsigaliojo nuo 2005 m. spalio 13 d., t. y. esant įstatymo ir įmonės įstatų nuostatų prieštaravimui, prioritetas turėjo būti suteiktas viešosios teisės akto nuostatoms, todėl įmonės vadovas galėjo būti atšauktas tik Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme nustatyta tvarka, savivaldybės administracijos direktoriui priimant motyvuotą sprendimą, gavus savivaldybės tarybos pritarimą, o darbo sutartis nutraukta DK nustatyta tvarka.

4.              Dėl tarybos darbo reglamento pažeidimo priimant sprendimą. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai netinkamai aiškino Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 11 ir 12 dalis, savivaldybės tarybos darbo reglamento nuostatas, padarė nepagrįstą išvadą, kad nebuvo pažeista savivaldybės sprendimo  priėmimo  procedūra. Kasatorės teigimu, atšaukiant įmonės vadovą specialiame teisės akte nurodytu pagrindu būtina tiksliai laikytis tokių sprendimų priėmimo procedūros. Tuo tarpu iš byloje esančių įrodymų matyti, kad buvo pažeistas savivaldybės tarybos darbo reglamentas, nes Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka yra pateikti sprendimų projektai, o Skuodo rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento 37 punkte nurodyta, kad savivaldybės meras turi teisę pateikti tarybai svarstyti klausimą ir siūlyti priimti sprendimą ne pagal nustatytą tvarką tik ekstremalių situacijų atvejais.

5.              Dėl išeitinės kompensacijos dydžio ir įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą. Priimant sprendimą dėl kasatorės atšaukimo iš einamų pareigų bei darbo sutarties su ja nutraukimo, nebuvo atsižvelgta į darbo sutarties 11 punktą, kuriuo buvo susitarta, kad įspėjimo terminai, kai ši darbo sutartis bus nutraukiama darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės, nustatomi pagal DK 130 straipsnio nuostatas, t. y. darbdavys turėjo teisę nutraukti darbo sutartį raštu pasirašytinai įspėjęs darbuotoją prieš du mėnesius. Be to, šalys, sudarydamos darbo sutartį, susitarė, kad nutraukiant darbo sutartį su kasatore bus taikomas dviejų mėnesių įspėjimo terminas, todėl darbo sutartis su kasatore negalėjo būti nutraukta nepraėjus įspėjimo terminui, o ją nutraukiant anksčiau įspėjimo termino darbdaviui atsirado pareiga sumokėti vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją už 2 mėnesių įspėjimo apie atleidimą iš darbo laikotarpį.

Atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą atsakovai prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nenukrypo nuo teismų praktikos, padarė pagrįstas išvadas dėl savivaldybės įmonės ir jos vadovo santykių pagrindo, tinkamai taikė Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo nuostats dėl darbo sutarties su įmonės vadove nutraukimo, teisingai sprendė dėl savivaldybės tarybos sprendimo atšaukti kasatorę iš direktorės pareigų turinio, nepažeidė proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo. Kasatorės, praradusios savivaldybės įmonės savininko pasitikėjimą ja, atleidimas buvo pagrįstas ne absoliučia teise atleisti darbuotoją, bet objektyviai pagrįstas viešuoju interesu. Savivaldybės taryba buvo tinkamas subjektas, turėjęs teisę atšaukti kasatorę iš direktorės pareigų, nes savivaldybės taryba yra savivaldybės valdymo institucija, įgyvendinanti įmonės savininko teises ir pareigas ir galinti veikti per savivaldybės vykdomąją instituciją – savivaldybės administracijos direktorių. Kasatorės argumentai dėl Skuodo rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento pažeidimo nepagrįsti, nes pagal Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 6 dalį savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkė galėjo būti papildyta ar pakeista savivaldybės tarybos sprendimu atsižvelgiant  į komiteto, komisijos frakcijos ir 1/3 dalyvaujančių posėdyje tarybos narių siūlymus. Kasatorė iš pareigų buvo atšaukta pagal Vietos savivaldos, Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymų, Darbo kodekso reikalavimus; šiose normose neįtvirtinta darbdavio pareigos įspėti atleidžiamą darbuotoją, todėl neturėjo būti taikomas DK 130 straipsnis. 

 

 

Teisėjų kolegija

 

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl savivaldybės įmonės vadovo atleidimo iš darbo teisinių pagrindų

DK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis kodeksas reglamentuoja darbo santykius, susijusius su šiame kodekse ir kituose norminiuose teisės aktuose nustatytų darbo teisių ir pareigų įgyvendinimu ir gynyba. Nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atskirų darbo santykių sričių reglamentavimo ribas nustato šis kodeksas, taip pat pagal šio kodekso nustatytas ribas – kiti įstatymai ir Vyriausybės nutarimai. Darbo sutarties pasibaigimą reglamentuoja DK XII skyriaus ketvirtasis skirsnis „Darbo sutarties pasibaigimas“, kurio 124 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo sutarties pasibaigimo pagrindus, nustatyta, kad darbo sutartis pasibaigia: 1) ją nutraukus DK ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais; 2) likvidavus darbdavį be teisių perėmėjo; 3) darbuotojui mirus. Šioje byloje yra aktualus DK 124 straipsnio 1 punktas, kuris yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į kitus DK straipsnius, nustatančius bendruosius darbo sutarties pasibaigimo ar nutraukimo pagrindus (pavyzdžiui, DK 125-129, 136 straipsniai), taip pat į kitus specialiuosius įstatymus, nustatančius darbo sutarties nutraukimo pagrindus. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tai reiškia, jog DK nėra išsamiai nustatyti darbo sutarties nutraukimo pagrindai, darbo sutartis gali būti nutraukta ir kituose teisės aktuose nustatytais pagrindais. Darbo sutarties nutraukimo pagrindas suprantamas kaip tam tikras juridinis faktas arba jų sudėtis, kuriems esant leidžiama nutraukti darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-7-161/2009).

Nagrinėjamoje byloje aktualus savivaldybės įmonės vadovo atleidimo iš darbo pagrindų teisinis reglamentavimas. Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad, sprendžiant dėl konkretaus juridinio asmens vadovo atleidimo iš darbo pagrindų, būtina įvertinti to juridinio asmens teisinį statusą sudarančių ypatumų visumą, bendrųjų ir specialiųjų teisės aktų nuostatas, susijusias su šio klausimo reglamentavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-7-161/2009; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. V. M. v. Trakų rajono savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-424/2008; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, bylos Nr. 3K-7-308/2008).

Savivaldybės įmonių steigimą, jų valdymą bei veiklą reglamentuoja specialus norminis aktas – Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybės įmonė yra iš savivaldybės turto įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka savivaldybei perduota įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso savivaldybei ir jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise. To paties straipsnio 3 dalyje apibrėžti savivaldybės įmonės tikslai – teikti viešąsias paslaugas, gaminti produkciją, vykdyti kitą veiklą siekiant tenkinti viešuosius interesus. Savivaldybės įmonės savininkė yra savivaldybė (VSĮĮ 4 straipsnio 2 dalis). Minėto įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonės organai yra įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ir vienasmenis valdymo organas – įmonės vadovas. Įmonės vadovo funkcijos yra nustatytos VSĮĮ 11 straipsnyje. Šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija skiria ir atšaukia įmonės vadovą, nustato darbo sutarties su įmonės vadovu sąlygas, įmonės vardu sudaro ir nutraukia darbo sutartį su įmonės vadovu. VSĮĮ 11 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai priėmus motyvuotą sprendimą atšaukti įmonės vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis nutraukiama DK nustatyta tvarka. Atsakovo įstatuose yra įtvirtinta nuostata, kad įmonės direktorių skiria ir atšaukia rajono savivaldybės taryba (Įstatų 23.4 punktas). Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio, kuris reglamentuoja savivaldybės tarybos įgaliojimus, 28 punkte nustatyta, kad taryba steigia biudžetines įstaigas, savivaldybės įmones, savivaldybės viešąsias įstaigas ir kt., įstatymų nustatyta tvarka priima sprendimus dėl šių juridinių asmenų vadovų skyrimo į pareigas ir atleidimo iš jų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintos teisės normos yra bendrosios teisės normos, o Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo normos yra specialiosios, t. y. Vietos savivaldos įstatyme nustatyta, koks subjektas skiria ir atleidžia įmonės vadovą, o VSĮĮ normose detalizuota skyrimo bei atleidimo tvarka ir pagrindai.

Taigi minėtų teisės normų analizė yra pagrindas daryti išvadą, kad savivaldybės įmonės vadovui yra taikomas atšaukimo institutas, kurio taikymas darbo teisėje vertinamas kaip darbo sutarties nutraukimo pagrindas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad savivaldybės įmonių ir viešųjų įstaigų tikslai, veiklos pobūdis bei šių juridinių asmenų vadovų atleidimo iš darbo pagrindų teisinis reglamentavimas yra skirtingi, todėl nėra pagrindo sutikti su kasatorės argumentais, jog savivaldybės įmonės vadovo atleidimo iš užimamų pareigų atveju turėtų būti vadovaujamasi tomis pačiomis nuostatomis kaip ir atleidžiant viešosios įstaigos vadovą. Dėl viešosios įstaigos vadovo atleidimo iš darbo teisinių padarinių jau yra pasisakyta kasacinio teismo praktikoje, kad tuo atveju, kai kituose specialiuosiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose atitinkamus darbuotojo ir darbdavio darbo santykius, nenustatyta specialių darbo sutarties nutraukimo pagrindų, darbo sutartis gali būti nutraukta tik bendraisiais DK nustatytais darbo sutarties nutraukimo pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-7-161/2009). Teisėjų kolegija pažymi, kad specialiajame teisės akte – Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme – nustatytas teisinis reglamentavimas nagrinėjamu klausimu skiriasi nuo Viešųjų įstaigų įstatyme nustatyto reguliavimo tuo aspektu, kad būtent VSĮĮ yra nustatytas įmonės vadovo atšaukimo institutas.

Toks teisinis reguliavimas yra pagrįstas skirtingais savivaldybės įmonių ir viešųjų įstaigų tikslais, jų veiklos pobūdžiu. Tiek VSĮĮ 2 straipsnio 3 dalies nuostatos, tiek nagrinėjamos bylos atsakovo įstatai yra pagrindas daryti išvadą, kad įmonės veikla yra ūkinio komercinio pobūdžio, o įmonės vadovas yra atsakingas už šios veiklos organizavimą, įmonės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą. Nuo įmonės vadovo kompetencijos, veiklos ir jos rezultatų priklauso ir visos įmonės veiklos efektyvumas, nes įmonės vadovui yra suteikti platūs įgaliojimai veikti įmonės vardu, todėl yra būtinas šį organą skiriančio įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančio subjekto pasitikėjimas. Šio vienasmenio valdymo organo kompetencija turi nemažai panašumų su akcinių bendrovių vadovų įgaliojimais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad savivaldybės įmonės vadovo kaip vienasmenio valdymo organo reikšmė, lemia ir tai, jog VSĮĮ yra įtvirtinta neapribota įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos teisė atšaukti įmonės vadovą iš pareigų. Kadangi specialiajame teisės akte –VSĮĮ – yra įtvirtintas įmonės vadovo atšaukimo institutas, darbo sutartis su savivaldybės įmonės vadovu gali būti nutraukta ne tik DK nustatytais darbo sutarties nutraukimo pagrindais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad savivaldybės įmonės vadovo atšaukimas yra juridinę reikšmę turintis faktas, sudarantis pagrindą nutraukti su juo darbo sutartį (DK 124 straipsnio 1 punktas).

Bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė ir aiškino VSĮĮ nuostatas ir teisingai konstatavo, kad šiame įstatyme nustatytas specialus darbo sutarties nutraukimo pagrindas – savivaldybės įmonės vadovo atšaukimas, kurio atveju nėra taikomi DK 130 straipsnyje nustatyti įspėjimo terminai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad savivaldybės taryba, priimdama sprendimą dėl kasatorės atšaukimo iš įmonės vadovo pareigų, įvertino savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktus argumentus, kurie suteikė pagrindą nepasitikėti kasatore kaip įmonės vadove, taip pat išklausė kasatorės paaiškinimų dėl susidariusios situacijos, todėl taryba tinkamai įgyvendino savo funkcijas pagal jai suteiktą kompetenciją dėl savivaldybės įmonės vadovo atšaukimo iš pareigų.

 

Dėl subjekto, turinčio teisę atšaukti savivaldybės įmonės vadovą iš pareigų

Kasatorės teigimu, sprendimą dėl savivaldybės įmonės vadovo atleidimo iš pareigų turėjo priimti savivaldybės administracijos direktorius, o šiam sprendimui turėjo būti gautas savivaldybės tarybos pritarimas. Taigi, kasatorė kelia tinkamo subjekto, turinčio teisę atšaukti savivaldybės įmonės vadovą iš pareigų, tinkamumo klausimą.

Minėta, kad savivaldybės įmonių steigimą, jų valdymą bei veiklą reglamentuoja specialus norminis aktas – Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas. Šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad įmonės vadovą skiria ir atšaukia, su juo įmonės vardu darbo sutartį sudaro ir nutraukia įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas savivaldybė įgyvendina per savivaldybės valdymo instituciją. VSĮĮ 6 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta, kad įmonės įstatuose turi būti nurodyta įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ir jos kompetencija, įmonės vadovo kompetencija, jo skyrimo bei atleidimo tvarka (7VSĮĮ 6 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Įmonės įstatų 15 punkte nurodyta, jog įmonės savininko teises ir pareigas savivaldybė įgyvendina per rajono savivaldybės tarybą ir rajono savivaldybės administracijos direktorių. Įstatų 32.4 punkte nustatyta, kad įmonės direktorių skiria ir atšaukia rajono savivaldybės taryba, o rajono savivaldybės administracijos direktorius tarybai teikia pasiūlymus dėl direktoriaus skyrimo ir atšaukimo.

Savivaldybės institucijų samprata pateikta Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodyta, kad savivaldybės institucijos – atstovaujamoji institucija, tai yra savivaldybės taryba, ir vykdomoji institucija, ta yra savivaldybės administracijos direktorius, turinčios vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas. To paties įstatymo 17 straipsnio 28 punkte nustatyta, kad savivaldybės įmonių vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų yra savivaldybės tarybos kompetencija.

Byloje teismų nustatytos aplinkybės patvirtina, kad darbo sutartis su kasatore buvo nutraukta įmonės įstatuose nustatyta tvarka, kuri neprieštarauja nei Vietos savivaldos įstatymui, nei VSĮĮ. Kasatorės cituojamas Vyriausybės 2007 m. birželio 19 d. nutarimas Nr. 642 „Dėl valstybės ir savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės ir savivaldybės įmonėse“, kurio 1 punkte nustatyta, kad savivaldybės savo turtines ir neturtines teises savivaldybės įmonėse įgyvendina per savivaldybės administracijos direktorių, yra priimtas vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19¹ straipsniu, todėl šio nutarimo nuostatos negali būti traktuojamos atskirai nuo minėto įstatymo paskirties. Nurodytame įstatyme nustatyta valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarka bei sąlygos, tačiau nereglamentuoti valstybės ar savivaldybės įmonių steigimo, valdymo, veiklos klausimai. Šie klausimai yra specialaus įstatymo Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo reguliavimo dalykas (VSĮĮ 2 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas teisingai aiškino Vyriausybės nutarimo paskirtį bei tikslus ir pagrįstai sprendė, kad kasatorę iš einamų pareigų atšaukė tinkamas subjektas – savivaldybės taryba, kurios priimtas sprendimas yra pagrindas darbo sutarčiai nutraukti.

 

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

Kasatorė kelia klausimą dėl savivaldybės įmonės vadovo atleidimo iš darbo procedūrų pažeidimo, nurodydama, kad priimant sprendimą buvo pažeistas savivaldybės tarybos darbo reglamentas (toliau – ir Reglamentas).

Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad savivaldybės tarybos veiklos tvarką ir formas nustato šis įstatymas ir savivaldybės tarybos veiklos reglamentas. To paties įstatymo 14 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių savivaldybės tarybos reglamento nustatyta tvarka yra pateikti sprendimų projektai, o ekstremalių situacijų atvejais meras turi teisę pateikti savivaldybės tarybai svarstyti klausimą ir siūlyti priimti sprendimą ne pagal nustatytą tvarką. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 6 dalį savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkė gali būti papildyta ar pakeista savivaldybės tarybos sprendimu komiteto, komisijos, frakcijos ir 1/3 dalyvaujančių posėdyje tarybos narių siūlymu. Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir savivaldybės tarybos reglamente, kuris yra parengtas vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo bei kitų įstatymų nuostatomis (Reglamento 2, 37, 57 punktai). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuose teisės aktuose nustatytų procedūrų bei taisyklių tikslas – užtikrinti objektyvų visų klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių nustatymą, jų vertinimą bei priimamo sprendimo pagrįstumą. Kita vertus, nežymūs, neesminiai atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo procedūros pažeidimai, kurie neturi jokios įtakos sprendimo pagrįstumui, teismų praktikoje paprastai nelaikomi pagrindu pripažinti tokius sprendimus neteisėtais.

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad 2008 m. balandžio 24 d. įvykusiame tarybos narių koalicijos posėdyje daugiau kaip 1/3 visų tarybos narių teikė klausimą dėl posėdžio dienotvarkę papildymo nauju klausimu dėl SĮ „Skuodo šiluma“ direktorės atšaukimo iš einamų pareigų, už darbotvarkės papildymą nauju klausimu balsavo 16 tarybos narių,  už visą darbotvarkę balsavo 21 tarybos narys, todėl posėdžio dienotvarkė buvo papildyta nepažeidžiant tarybos Reglamento. Be to, tarybos posėdžio metu savivaldybės administracijos motyvuotas siūlymas atšaukti ieškovę iš direktorės pareigų buvo perskaitytas garsiai, tarybos nariai nereikalavo papildomo laiko pasirengti šio klausimo svarstymui, ieškovė dalyvavo tarybos posėdyje svarstant jos atšaukimo iš direktorės pareigų klausimą, sprendimas dėl ieškovės atšaukimo iš direktorės pareigų buvo priimtas daugumos tarybos narių laisva valia ir teisėtai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismų nustatytos aplinkybės yra pagrindas daryti išvadą, kad Vietos savivaldos įstatymu ir Reglamentu nustatytos pagrindinės procedūros ir taisyklės nebuvo pažeistos (klausimą į darbotvarkę įtraukė tokius įgaliojimus turintis subjektas; darbotvarkė buvo patvirtinta ir paskelbta nepažeidžiant nustatytų terminų ir tvarkos; sprendimas priimtas tarybos posėdyje dalyvaujant išrinktų tarybos narių daugumai; sprendimas buvo priimtas už jį balsavus posėdyje dalyvavusių tarybos narių daugumai ).

Taigi, kolegiali savivaldos institucija – savivaldybės taryba – nusprendė atleisti iš pareigų pasitikėjimo statusą turintį darbuotoją – savivaldybės įmonės vadovą – šiam praradus į šias pareigas paskyrusios savivaldybės tarybos pasitikėjimą Vietos savivaldos įstatymo bei tarybos Reglamento nustatyta tvarka, todėl kasatorės darbo sutartis pasibaigė DK 124 straipsnio 1 punkte nurodytu pagrindu.

Teisėjų kolegija, patikrinusi teisės taikymo aspektu skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo jį naikinti pagal kasacinio skundo argumentus (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

 

Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo

Nagrinėjamoje byloje atsiliepimą į ieškovės kasacinį skundą surašę atsakovai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl šių byloje dalyvaujančių asmenų prašymas netenkinamas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

 

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 46,38 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus ieškovės kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės I. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 46,38 Lt (keturiasdešimt šešis litus 38 ct) į valstybės biudžetą išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.  

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                Dangutė Ambrasienė

 

 

 

Gražina Davidonienė

 

 

 

Sigitas Gurevičius