(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                        Kaunas             

Kauno apylinkės teismo teisėja Vidutė Liubševičiūtė, sekretoriaujant Jūratei Žvinklei, dalyvaujant ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui Tadui Dumbliauskui, atsakovui R. B. ir jo atstovui advokato padėjėjui Arūnui Gateliui, tretiesiems asmenims S. D. ir R. D., UAB „Raistata“ direktoriui R. Š., advokatei Jolantai Špakauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui R. B., tretiesiems asmenims, išstojantiems ieškovės pusėje, S. D., R. D., UAB „Raistata“ dėl nuostolių priteisimo,                                           n u s t a t ė :                                                                                                                                                                        Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ patikslintu ieškiniu (b.l. 82-84, 1t.) prašė priteisti iš atsakovo R. B.: 1) 27 000,00 Lt nuostolių; 2) 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) bylinėjimosi išlaidas.                                                                                                                                                                        Ieškovės atstovas advokatas Tadas Dumbliauskas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, ieškinyje nurodytais motyvais.               Nurodė, kad 2012-01-22 ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ir trečiasis asmuo (draudėjas) S. D. sudarė Būsto draudimo sutartį, kuria laikotarpiu nuo 2012-03-02 iki 2013-03-01 nevisišku draudimu (gyvenamasis namas apdraustas – 20 000,00 Lt, o namų turtas – 7 000,00 Lt draudimo suma) buvo apdraustas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). 2012 m. spalio mėnesį atsakovas R. B. įrengė židinį, bei jo dūmtraukį. Židinio ir dūmtraukio įrengimo darbų paslėptiems defektams yra taikomas ne trumpesnis, kaip 10 metų garantinis terminas (CK 6.698 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Statybos įstatymo 36 straipsnio 1 dalis). Garantiniu terminu 2012-12-22 gyvenamajame name kilo gaisras. Kauno Apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdyba, ekspertas V. K. nustatė, kad gaisro priežastis - židinio dūmtraukio įrengimo taisyklių pažeidimai, įrengiant židinio dūmtraukį nesilaikyta Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklių 4.12. punkte, 4.15. punkte, 4.20. punkte numatytų reikalavimų: nebuvo apšiltinta židinio kapsulės ir apšiltinto dūmtraukio sujungimo alkūnė ir neišlaikyti saugūs atstumai tarp dūmtraukio ir degių namo konstrukcijų, namo įrengto židinio uždaroje erdvėje temperatūra kūrenimo metu galėjo ženkliai viršyti 80 - 100 C0, dėl ko ir kilo gaisras. Ieškovė teigia, kad atsakovas yra sumontavęs ne vieną židinį, todėl laiko, jog atsakovas R. B. yra verslininkas, todėl židinio ir jo dūmtraukio darbų atlikimas yra rangovo (atsakovo) verslas, jis veikia savo rizika; privalėjo numatyti galimas nukrypimų nuo Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklių neigiamas pasekmes; atsakovas atsakingas už židinio dūmtraukio defektą. Ieškovė išmokėjo trečiajam asmeniui S. D. 27 000,00 Lt draudimo išmoką, todėl CK 6.1015 straipsnio pagrindu prašo patirtus nuostolius išieškoti iš atsakovo.

Tretieji asmenys S. D. ir R. D. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu pateikė bendrus rašytinius paaiškinimus (b.l. 87, 2 t.). Trečiasis asmuo S. D. paaiškino, kad 2012 m. spalio pradžioje žodžiu susitarė su atsakovu dėl židinio įrengimo. Atsakovas sutiko įrengti židinį prie jau sumontuoto išorinio kamino.  Išoriniam kaminui atsakovas nekėlė jokių konstrukcinių ar kitokių reikalavimų. Atsakovas pats pirko visas medžiagas ir jas montavo. Tretieji asmenys buvo įsigiję metalinę židinio kapsulę ir apatinę židinio fasado apdailą, kurias atsakovas sumontavo. 2012-12-22 gaisro metu patyrė didelių nuostolių. Dėl gaisro kilimo kaltina atsakovą, kuris montuodamas židinį nesilaikė priešgaisrinių reikalavimų: atstumo nuo medinio namo sienos, jos neizoliavo, ar izoliavo netinkamai, naudodamas netinkamas medžiagas. Nurodė, kad dėl išorinio kamino pretenzijų neturi. R. D. paaiškino, kad pakūrus židinį jausdavosi kvapas, galvojo, kad nuo degančių malkų, o iš tiesų pradėjo kaisti namo vidinė siena, kuri buvo izoliuota, nematė, kad kaista rastai. Įvykio dieną kūreno židinį, jam baigus degti, išvažiavo į miestą.  S. D. paaiškino, kad dėl išorinio kamino tarėsi su UAB „Raistata“, su ja derino kamino pastatymą, buvo iškirsta kvadratinė apie 50 cm. skersmens ertmė namo sienoje, tam kad būtų galima į namo vidų įvesti kaminą.

Trečiasis asmuo UAB „Raistata“ yra pateikusi atsiliepimą į patikslintą ieškinį (b.l. 6-7, 2 t.). Posėdžio metu paaiškino, kad trečiasis asmuo S. D. ir UAB „Raistata" sudarė žodinę vartojimo rangos sutartį, pagal kurią UAB „Raistata“ įsipareigojo pastatyti gyvenamojo namo išorėje, esančio (duomenys neskelbtini), dvisienį dūmtraukį, kurio apatinę dalį bendrovė įsipareigojo įvesti į namą. Trečiasis asmuo UAB „Raistata" sutartį įvykdė, pastatė dūmtraukį namo išorėje ir, atsižvelgdama į kliento pageidavimą bei privalomuosius teisės aktų reikalavimus, apatinę dūmtraukio dalį įvedė į namą. Vadovaujantis CK 6.677 straipsniu, UAB „Raistata" perduodama darbų rezultatą - pastatytą išorinį dūmtraukį, įspėjo S. D. apie būtinybę izoliuoti neizoliuotą namo viduje esančią dūmtraukio dalį, prie kurios bus prijungiamas židinio dūmtraukis, dalies dūmtraukio neizoliavo todėl, kad nežinojo, kaip prie jo bus pajungtas židinys. Pastatytą dūmtraukį S. D. priėmė ir už jį sumokėjo, pretenzijų dėl darbo nepareiškė. Namo viduje jokių židinio įrengimo darbų UAB „Raistata" neatliko, o darbų atlikimo metu namo viduje židinys dar nebuvo pastatytas. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaminui projekto nebuvo, vietą kaminui parinko, pažymėjo vietą kurioje turėjo būti išpjauti anga namo savininkas S. D., trečiasis asmuo išpjovė didesnę (kiek leido konstrukcijos) angą, nei buvo pažymėjęs užsakovas. Mano, jog gaisras kilo dėl nekokybiško dūmtraukio ir židinio sujungimo.                            Atsakovas R. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti (b.l. 11,1 t.). Tokios pat pozicijos laikėsi ir teismo posėdžio metu kartu su atstovu advokatu A. Gateliu. Paaiškino, kad atsakovas su trečiuoju asmeniu (užsakovu) S. D. žodžiu susitarė dėl židinio pastatymo, dėl jokių kitų darbų nebuvo tartasi. Nurodė, kad gaisro priežastis buvo dūmtraukio (kamino) įrengimo taisyklių pažeidimai. Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2013-01-10 pažymoje Nr. 13-78, nėra konstatuota, kad atsakovas būtų pažeidęs priešgaisrinių taisyklių reikalavimus ir neteisingai sumontavęs židinį. Užsakovas po židinio sumontavimo atsakovui jokių pretenzijų dėl darbo kokybės iki pat šio ieškinio nėra reiškęs. Ieškovas, nurodydamas, kad atsakovas pažeidė „Kieto kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisykles", sąmoningai nutyli, kad atsakovas židinį montavo trečiojo asmens nurodytoje vietoje, jau esant sumontuotam dūmtraukiui (kaminui). Tretieji asmenys S. ir R. D. namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją vykdė be rekonstrukcijos projekto ir leidimo, nesant statinio techninio prižiūrėtojo, t.y pažeidžiant LR Statybos įstatymo 23 str. l d. 2 p. ir 30 str. l d. nustatytą tvarką. Trečiasis asmuo UAB „Raistata" teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaminas nebuvo projektuojamas, jis buvo įrenginėjamas užsakovų (duomenys neskelbtini) nurodytoje vietoje: pagamino ir sumontavo kaminą; rąstų sienoje įrengė angą ir kaminą įvedė į vidaus patalpą. Kaminas buvo įrengtas dar iki atsakovui pradėjus židinio montavimo darbus. Prie šio kamino atsakovas iš S. D. pateiktų medžiagų, bei medžiagų kurias pirko kartu su užsakovu, užsakovo parinktoje vietoje, pastatė židinį.

Vadovaujantis Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklėmis ST 8860237.02:1998. Dūmtraukis buvo įrengtas pažeidžiant šių taisyklių 4.15 punktą, nustatantį, kad degias pastato konstrukcijas, kurios liečiasi su dūmtraukiais (kaminais) reikia apsaugoti nedegių medžiagų perskyromis, kurio storis turi būti 380 mm iki neapsaugotų degių pastato konstrukcijų, matuojant nuo dūmtraukio sienutės vidinio paviršiaus. Šio atstumo įrengiant dūmtraukį nebuvo laikomasi, atstumo nesilaikymas, pagal eksperto V. K. išvadą, ir buvo gaisro priežastimi (5 nuotrauka).  Gaisro židinys buvo namo konstrukcijoje: pradėjo kaisti ir degti namo sienos ertmė, per kurią ėjo kaminas. Eksperto išvadoje nėra net menkiausios užuominos, kad židinys būtų buvęs sumontuotas pažeidžiant reikalavimus. Atsakovas židinį įrenginėjo iš užsakovo pateiktų medžiagų arba reikalingas medžiagas pirko kartu. Paaiškino, kad atsakovas nėra statęs kaminų ir nežino jų reikalavimų. Pajungimo vamzdį austrų gamybos (židinio pajungimo į dūmtraukį detalė) ir alkūnę pirko AB „Lytagra“, židinio kapsulę (židinio konstrukciją) buvo nupirkęs užsakovas. Alkūnė ir pajungimo vamzdis yra židinio dalis ir jų izoliuoti nereikia. Atsakovas patį židinį nuo sienų izoliavo kokybiškomis medžiagomis: karščiui atsparia vata su folija, karščiui atspariu gipsu, įrengė apsauginę oro kamerą. Atsakovas nesutinka su ieškovo argumentu, jog jis yra verslininkas, kadangi komercine veikla neužsiima, neneigia, kad per savo gyvenimą yra pastatęs keletą židinių.

              Ieškinys  atmestinas.                                                                                                                                                          Nustatyta, kad 2012-12-22 gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kilo gaisras, kurio metu išdegė namo vidus, grindys, perdengimas, vidinės sienos, sudegė gyvenamajame name esantys baldai ir namų apyvokos daiktai. Ieškovė nurodė, kad gaisro priežastis – įrengiant židinio dūmtraukį nesilaikyta Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklių 4.12. punkte, 4.15. punkte, 4.20. punkte numatytų reikalavimų: nebuvo apšiltinta židinio kapsulės ir apšiltinto dūmtraukio sujungimo alkūnė ir neišlaikyti saugūs atstumai tarp dūmtraukio ir degių namo konstrukcijų. Ieškinys dėl žalos atlyginimo reiškimas tuo pagrindu, kad židinys ir dūmtraukis (kaminas) buvo pastatyti nesilaikant jų įrengimo taisyklių.              

              Pagal byloje surinktus įrodymus matyti, kad 2012-01-22 ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ir trečiasis asmuo (draudėjas) S. D. sudarė Būsto draudimo sutartį, kuria laikotarpiu nuo 2012-03-02 iki 2013-03-01 nevisišku draudimu (gyvenamasis namas apdraustas – 20 000,00 Lt, o namų turtas – 7 000,00 Lt draudimo suma) buvo apdraustas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Šios sutarties pagrindu trečiajam asmeniui S. D. buvo išduotas Būsto Eko draudimo liudijimas serija TIA Nr. 127850038 (b.l. 85, 1 t.).

Draudėjas (trečiasis asmuo) S. D. po 2012-12-22 name kilusio gaisro, ieškovei nepateikė gaisro sugadinto gyvenamojo namo faktines atstatymo (remonto) išlaidas patvirtinančių dokumentų. Pagal 2012-12-28 Turto sunaikinimo, sugadinimo aktą ir jo priedus, ieškovė, pasinaudodama sąmatas sudarančios programos „Sistela" pagalba, nustatė, kad gaisras gyvenamajam namui padarė 113 155,00 Lt nuostolių (b.l. 87-102, 103-110, 1 t.). Draudėjas patyrė nuostolius, kurie viršijo draudimo sumą. Atsakovas ieškovės paskaičiuotų nuostolių jokiais įrodymais nepaneigė, jų neginčijo.

Paskaičiuoti nuostoliai pagal draudimo sutartį sudarė 27 000,00 Lt (20000 Lt [gyvenamojo namo draudimo suma] + 7000 Lt [namų turto draudimo suma]) ir trečiajam asmeniui S. D. atlyginti (b.l.112-119, 1 t.). Išmokėjusi draudimo išmoką, ieškovė prašo išieškoti patirtus nuostolius iš atsakingo už žalos padarymą asmens (CK 6.1015 str.) atsakovo R. B..

Nustatyta, kad dūmtraukio (kamino) trečiojo asmens S. D. prašymu, montavimo darbus, atsižvelgdama į kliento pageidavimą bei privalomuosius teisės aktų reikalavimus, atliko UAB „Raistata“; kaminui projekto nebuvo, vietą kaminui parinko, pažymėjo vietą kurioje turėjo būti išpjauta anga kamino įvedimui, namo savininkas S. D.; trečiasis asmuo UAB „Raistata“ išpjovė didesnę (kiek leido konstrukcijos) angą, nei buvo pažymėjęs užsakovas; apatinę dūmtraukio dalį įvedė į namą, įvestos į namą dūmtraukio dalies neizoliavo, tačiau įspėjo savininką apie būtinybę izoliuoti neizoliuotą namo viduje esančią dūmtraukio dalį, prie kurios sujungimo alkūne turėjo būti prijungta židinio kapsulė. Trečiasis asmuo UAB „Raistata“ atliktus darbus užsakovui perdavė 2012-09-25 Dūmtraukio montavimo darbų užbaigimo aktu, kuriame aiškiai nurodė, jog neatliko židinio sujungimo darbų, aktą užsakovas pasirašė (b.l.66, 1 t.).

              Židinio pastatymo darbus atliko atsakovas R. B.. Trečiasis asmuo (užsakovas) S. D. kreipėsi į atsakovą prašydamas pastatyti židinį; atsakovas sutiko. Šalys susitarė, jog medžiagas pateiks, už medžiagas ir darbą apmokės užsakovas S. D.. Dėl kitų darbų šalys nesitarė. Užsakovas pateikė židinio kapsulę, židinio apdailos medžiagas, o kitos medžiagos: karščiui atspari vata su folija, karščiui atsparus gipsas židinio ir dūmtraukio (kamino) sujungimo detalės buvo pirktos iš užsakovo lėšų. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šalys susitarė dėl buitinės rangos darbų atlikimo iš užsakovo pateiktų medžiagų (CK 6.644 straipsnis). Užsakovas, pateikdamas medžiagas rangovui, privalo perduoti rangovui ir šių medžiagų atitikties dokumentus, o rangovas, matydamas, kad tokia medžiaga netinkama ar turi trūkumų, privalo nedelsdamas informuoti užsakovą (CK 6.648 straipsnio 1 ir 2 dalys). Byloje nėra duomenų ir nenustatyta, kad židinio statymui buvo panaudotos netinkamos medžiagos ar židinio dalys. Trečiojo asmens argumentai, kad židinio įrengimui buvo panaudotos netinkamos medžiagos, nepagrįstos jokiais įrodymais, todėl tokie argumentai atmestini. S. D. teismo posėdžio metu pripažino, kad gaisro priežastis – blogai sumontuotas dūmtraukis (b.l.76, 1 t.). Byloje apklausta liudytoja Kauno APGV Valstybinės priežiūros vyriausioji specialistė M. K. paaiškino, kad gaisro priežastis buvo dūmtakio įrengimo taisyklių pažeidimai. Židinio sujungimo detalės turėjo būti izoliuotos arba išlaikytas atstumas arba tinkuota, o esant apsaugotoms sienoms ir luboms sujungimo detalės galėjo būti ir neapsaugotos (b.l.67-69, 2 t.). Byloje surinkta medžiaga, trečiųjų asmenų S. D., R. D., atsakovo R. B. paaiškinimai patvirtina, kad židinio vidinė ertmė buvo izoliuota (CPK 178 straipsnis). Atsakovas izoliacijai naudojo karščiui atsparią vatą su folija, įrengė apsauginę oro kamerą, sieną ištinkavo karščiui atspariu gipsu (Židinio sumontavimo schema, atskiru priedu prie bylos). Esant šioms aplinkybėms, laikytina, jog atsakovas neprivalėjo izoliuoti židinio sujungimo detalės – židinio kapsulės ir apšiltinto dūmtraukio (kamino) sujungimo alkūnės.                                                                                    Ieškovė, keldama reikalavimus atsakovui R. B., remiasi eksperto V. K. išvada, su šia išvada sutinka ir teismas. Ekspertas išvados aprašomojoje dalyje nurodė, kad gaisro kilimo vieta (židinys) yra namo sienos-perdengimo konstrukcijos namo viduje prie metalinio dūmtraukio {(nuo įrengto pirmame aukšte židinio - nuotraukos Nr.4-7), b.l.56-58, 1 t.; prijungti ieškovės ir Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos diskeliai prie 1 t.)}, degimo pradžioje gaisras plito namo degiomis sienos-perdengimo konstrukcijomis namo viduje.             

              Atsakovas į bylą pateikė Židinio sumontavimo schemą ir schemą pagal eksperto V. K. išvadas.               Ekspertas V. K. atlikto tyrimo išvadose nurodė, kad gaisras kilo dėl su pažeidimais įrengto židinio dūmtraukio {...Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklės" ST8860237„02:1998 punktas 4.12.,              Metalinius dūmtraukius būtina izoliuoti nedegiu, karščiui atsparia medžiaga, kurios tūrio masė ne mažesnė kaip 100 kg/ m3 ir lydymosi temperatūra ne žemesne kaip 900 0C. Iš išorės šiluminė izoliacija turi būti apjuosta apvalkalu, pagamintu iš 0,5 mm storio skardos lakšto ar kitos nedegios medžiagos. Apvalkalo paviršiaus temperatūra turi neviršyti 70 0C, tačiau giluminės izoliacijos sluoksnio storis negali būti mažesnis kaip 50 mm,". Ir dėl to buvo neįvykdytas taisyklių ST8860237.02:1998 reikalavimas dėl saugių atstumų iki degių pastato konstrukcijų (punktas 4.15 ir 4.20).

              Pagal minėtų taisyklių 4.15. punktą degias arba sunkiai degias pastato konstrukcijas, kurios liečiasi su krosnimis, dūmtraukiais (kaminais) arba su vėdinimo kanalais šalia dūmtraukių (kaminų), reikia apsaugoti nedegių medžiagų perskyromis.

Perskyros storis turi būti ne mažesnis kaip:

380 mm iki neapsaugotų degių pastato konstrukcijų;

250 mm iki degių pastato konstrukcijų, apsaugotų pagal 4.23 p. reikalavimus.

Perskyros storis skaičiuojamas nuo dūmtraukio (kamino) sienutės vidinio paviršiaus.

Atstumas tarp dūmtraukio (kamino) sienutės vidaus ir metalinių arba gelžbetoninių sijų turi būti ne mažesnis kaip 130 mm.

Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba yra nustačiusi, kad gaisro židinys buvo gyvenamojo namo pirmo aukšto kambaryje, kur židinio metalinis dūmtraukis kerta lauko sieną, šioje vietoje neišlaikytas atstumas nuo dūmtraukio iki degių sienos ir perdengimo konstrukcijų (78 b.l., 2 t.). Trečiasis asmuo UAB „Raistata“ paaiškino, kad sienoje namo savininko nurodymu iškirto 50 cm. ertmę, per kurią į namą įvedė kaminą. Byloje esančios eksperto fotonuotraukos Nr. 5,6,7 (b.l.57, 58, 1 t.), patvirtina, kad nebuvo laikytasi Taisyklių 4.15 punkto reikalavimų, gaisro židinio vietoje; fotonuotrauka Nr. 5 patvirtina, kad atstumas nuo degių medžiagų iki metalinio dūmtraukio (kamino) sienutės vidinio paviršiaus yra 110 mm, kai turi būti 380 mm. (Teismo posėdžio metu visos nuotraukos, esančios b.l. 55-58,1 t., ir nepasižyminčios kokybe,  buvo peržiūrėtos ieškovo pateiktame asmeniniame kompiuteryje). Atsakovo pateikta Schema pagal eksperto V. K. išvadą vaizdžiai parodo gaisro kilimo židinį – vieta, kurioje dūmtraukis kerta lauko sieną. Apibendrintai galima spręsti, jog metalinį dūmtraukį (kaminą) statė trečiasis asmuo UAB „Raistata“, atsižvelgdama į namo savininko S. D. pageidavimus ir parinktą vietą  kaminui į namą įvesti. 2012-12-22 kilusio gaisro židinys buvo gyvenamojo namo pirmo aukšto kambaryje, kur židinio metalinis dūmtraukis kerta lauko sieną, šioje vietoje neišlaikytas atstumas nuo dūmtraukio iki degių sienos ir perdengimo konstrukcijų. Atsakovas R. B. name įrengė židinį ir židinį neizoliuota sujungimo alkūne sujungė su dūmtraukiu. Kadangi ertmė, kurioje buvo pastatytas židinys buvo izoliuotas nedegiomis medžiagomis, sujungimo alkūnės izoliuoti nereikėjo. Ekspertas savo išvadose nėra nurodęs, jog židinys ir jo sujungimo detalės turėjo įtakos gaisro kilimui. Be to, gaisro židinys buvo ne sujungimo alkūnė, daug toliau – vietoje, kur kaminas kerta lauko sieną. Atsakovas neprisidėjo prie dūmtraukio (kamino) statybos nei darbu, nei medžiagomis, nei patarimais, todėl  teismui nėra pagrindo spręsti, kad dėl gaisro kilimo yra kaltas atsakovas.

Subrogacijos atveju, kai draudikas išmoka pagal draudimo sutartį draudimo išmoką draudėjui, žalos atlyginimo prievolė, siejanti nukentėjusįjį draudėją ir žalą padariusį asmenį nepasibaigia, tik keičiasi  šios prievolės šalis, t.y. draudikas, išmokėjęs  draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos  atlyginimo prievolėje. Tokiu būdu,  reiškiant tokį reikalavimą ieškovas privalo įrodyti   žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę (CK 6.246-6.248 straipsniai).                                                                                    Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal CPK 12, 178 straipsnių nuostatas, teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-08-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-730/2012), visų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, išskyrus kaltę, turi įrodyti ieškovas. Byloje pateiktų įrodymų visuma neleidžia teismui konstatuoti, jog žalos atsiradimo šaltinis buvo židinio sujungimas su kaminu, todėl negalima konstatuoti, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kurie buvo priežastiniame ryšyje su įvykusiu gaisru ir atsiradusia žala. Pagal kasacinio teismo formuojamą CPK 178 straipsnyje įtvirtintą bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, ieškovas privalo įrodinėti jo teisę sukuriančius, o atsakovas tokią teisę paneigiančius faktus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2011), ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ pareikšto ieškinio atsakovui R. B. neįrodė, todėl ieškinys atmestinas.

Teismas nenagrinėja atsakovo argumentų dėl  Būsto Eko draudimo taisyklių Nr. 063 26.4 punkto vykdymo ir metereologinių sąlygų gaisro kilimo metu, kadangi šios aplinkybės nebuvo nagrinėjamos teismo posėdžio metu, juos atsakovo atstovas pateikė tik per baigiamąsias kalbas.             

Ieškinio netenkinant, atsakovui R. B. iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ priteistinos bylinėjimosi išlaidos advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti (b.l. 82, 95 2 t.). Tenkinant atsakovės prašymą, atsižvelgiama į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus maksimalius užmokesčio dydžius: už atsiliepimo parengimą, konsultacijas bylos eigoje kylančiais klausimais ir atstovavimą teisme - 8.2 p., 8.18 p., į bylos apimtį  2 bylos tomai), į tai, jog byla sudėtinga 2.1 p., į teisinių paslaugų kompleksiškumą ir pobūdį 2.2 p., į ginčijamos sumos dydį (27 000,00 Lt) 2.5 p., į posėdžių skaičių – 4 įvykę posėdžiai, atsakovui priteistina prašoma 1000,00 Lt suma, o valstybei – 61,00 Lt pašto išlaidų (CPK 96 straipsnis).               

           Teismas, vadovaujantis CPK 185 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu,                                                                                                                                                                                                      n u s p r e n  d ž i a :

          ieškinį atmesti.            

   Priteisti R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) iš AB „Lietuvos draudimas“, į.k. 10051834, 1000,00 Lt (vieną tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidų.

          Priteisti valstybei iš AB „Lietuvos draudimas“, į.k. 10051834, 61,00 Lt (šešiasdešimt vieną litą) pašto išlaidų (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į.k. 188659752, sąsk. nr. LT 24 7300 0101 1239 4300 AB  banke „Swedbank“,  banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).                                                                                                                                                                                                   

           Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.