Civilinė byla Nr. 2S-2403-254/2016

                                                                          Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07465-2015-0

                    Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.5; 3.3.2.4.

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gaivilė“ dėl teisės atlikti veiksmus be žemės sklypo bendrasavininko sutikimo pripažinimo, tretieji asmenys Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ir Kauno miesto savivaldybės administracija.

Teismas

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

1. Ieškovė pateikė prašymą patvirtinti ieškinio atsisakymą ir nutraukti bylą, nes pagal 2016-06-23 pirkimo-pardavimo sutartį ieškovė nėra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė. Ieškovė išreiškė poziciją, kad kiekviena iš šalių turėtų pasilikti prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų, nes byla iš esmės neišnagrinėta ir sprendimas nepriimtas.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

1. Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi priėmė ieškovės patikslinto ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą nutraukė, grąžino ieškovei iš valstybės 15,52 Eur pinigų sumą, priteisė iš ieškovės atsakovei UAB ,,Gaivilė“ 500 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
2. Teismas, nenustatęs netinkamo šalių procesinio elgesio, įvertinęs bylos sudėtingumo laipsnį, ir tai, jog ieškovės atsisakymą nuo ieškinio sąlygojo ieškovės ginčo turto perleidimas tretiesiems asmenims, taip pat atsižvelgęs į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, ir, sumažinęs atsakovės prašomų priteisti 847 Eur bylinėjimosi išlaidų dydį, priteisė iš ieškovės atsakovės naudai 500 Eur.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

1. Atskiruoju skundu ieškovė (tokiau – apeliantė) prašo pakeisti teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutartį ir nepriteisti iš šalių bylinėjimosi išlaidų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė prašyme dėl atsisakymo nuo ieškinio prašė nepriteisti bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė patyrė didesnes nei atsakovė – 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės atstovė į teismo posėdžius važinėjo iš Vilniaus. Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Pripažinus jo dalyvavimą būtinu, teismo posėdis buvo atidėtas, dėl to procesas užsitęsė ne dėl ieškovės veiksmų.
2. Ieškovė ieškinio atsisakė dėl sąžiningų veiksmų. Ši aplinkybė reiškia tai, kad šalys turėtų pasilikti prie savo patirtų bylinįjimosi išlaidų.
2. Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Ieškovei pareiškus ieškinį, atsakovė privalėjo samdyti advokatą ir dėl šių priežasčių patyrė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė atsisakė nuo ieškinio, nes pardavė jai priklausantį turtą. Atsakovė niekaip negalėjo įtakoti ieškovės sprendimo atsisakyti nuo ieškinio. Tokiu būdu dėl ieškovės kaltės nebaigta byla ją neišnagrinėjus iš esmės galutiniu procesiniu sprendimu. Teismas visiškai pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės.
2. Tai, jog ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas, nesudaro pagrindo nepriteisti atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė, norėdama prisiteisti savo patirtas bylinėjimosi išliadas, turėjo galimybę baigti bylos nagrinėjimą iš esmės ir tuomet teismas būtų nustatęs, ar ieškovės reikalavimai yra pagrįsti.
3. Pati ieškovė nusprendė samdytis advokatus iš Vilniaus, todėl dėl šios aplinkybės nėra pagrindo nepriteisti atsakovės bylinėjimosi išlaidų.
4. Šalys turi procesinę teisę, jog byla būtų išnagrinėta šaliai ar jos atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje, nebent teismas pripažįsta dalyvavimą būtinu. Iki teismo posėdžio, kuriame atsakovės atstovas nedalyvavo, atstovas buvo išdėstęs nesutikimo su ieškiniu motyvus, šalys buvo pasinaudojusios teisėmis užduoti klausimus. Tam, kad posėdis nebūtų atidėtas, atstovas pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Teismui pripažinus atstovo dalyvavimą būtinu, atstovas dalyvavo visuose teismo posėdžiuose. Dėl šių priežasčių negalima laikyti, kad procesas užsitęsė dėl atsakovės veiksmų.
5. Ieškovė tikslino ieškinio reikalavimus, prašė atidėti teismo posėdžius, naujus dokumentus teikdavo teismo posėdžio metu. Dėl naujai pateiktų dokumentų ir su jais susijusių argumentų reikėjo atlikti tam tikrus architektūrinius skaičiavimus, kuriuos atsakovės atstovas negalėjo atlikti be specialistų pagalbos. Dėl šių ieškovės veiksmų teismo posėdžiai buvo atidėti.
6. Nagrinėjamu atveju svarbu tik įvertinti atitinkamų išlaidų susidarymo priežastingumą.
3. Trečiasis asmuo atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Pagal 94 straipsnio 1 dalį teismas bylinėjimsoi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismui procesą užbaigus nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės

1. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
2. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, teismui nutraukus civilinę bylą, nes ieškovė pareiškė atsisakymą nuo ieškinio (CPK 293 str. 4 p.), pagrįstumo ir teisėtumo.
3. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013). Taigi, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).
5. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo žemės sklypo dalis ir pastatas-garažas-dirbtuvės nuosavybės teise priklauso ieškovei, o žemės sklypo dalis ir kiti negyvenamieji pastatai priklauso atsakovei (t. 1, b.l. 109-111). Ieškovė 2015-04-15 kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl teisės atlikti veiksmus be žemės sklypo bendrasavininkio sutikimo pripažinimo, kuriuo prašė pripažinti teisę keisti negyvenamojo pastato, adresu (duomenys neskelbtini), paskirtį į gyvenamąją be žemės sklypo bendrasavininkės UAB „Gaivilė“ sutikimo; pripažinti teisę prašyti koreguoti pastato aukštį be UAB „Gaivilė“ sutikimo; pripažinti teisę atlikti pastato statybos bei rekonstrukcijos darbus be UAB „Gaivilė“ sutikimo (t. 1, b. l. 7). Ieškinyje nurodyta, kad kreipiamasi į teismą, nes ieškovė rengėsi pradėti pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), remontą, kad suremontuotas pastatas besąlygiškai nenukentėtų UAB „Gaivilė“ pradėjus savo pastatų rekonstrukciją (t. 1, b. l. 6). Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovės statybos bei rekonstrukcijos priešprojektiniai pasiūlymai buvo nesuderinti su Kultūros paveldo departamentu, tokie sprendiniai yra niekiniai, nes neaišku, ar jiems gali būti pritarta (t. 1 b. l. 57). Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad būtina spręsti konfliktinę situaciją ir vykdyti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio reikalavimus – tvarkyti apleistą pastatą bei jos pastato eksploatacijai priskirtą žemės sklypo dalį, todėl šiems veiksmams atlikti pakanka administracijos 2014-11-03 išduoto rašytinio pritarimo dėl statinio paprastojo remonto (t. 1, b.l. 117-122). Atsakovė UAB „Gaivilė“ atsiliepime į ieškinį neprieštaravo, kad ieškovė keistų pastato paskirtį, koreguotų pastatų aukštį, atliktų statybos bei rekonstrukcijos darbus, tačiau negalėjo duoti sutikimo, kol neišspręstas klausimas dėl žemės sklypo užstatymo intensyvumo. Atsiliepime nurodoma, kad realizavus ieškovės pageidavimus dėl žemės sklypo užstatymo instensyvumo didinimo, iškiltų ginčas dėl atsakovei priklausančių statinių rekonstravimo galimybės (t. 1 b. l. 77-83).
6. Taigi, ieškinio pareiškimo priežastis – ieškovės kaip savininkės nuosavybės teisės į jai priklausančius nekilnojamuosius daiktus įgyvendinimas, siekiant ne vien tik sutvarkyti apleistą pastatą ir žemės sklypo dalį, tačiau juos papildomai ir rekonstruoti.
7. Apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas vėlesnio ieškinio atsisakymo priežastis, nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2015-06-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-298-944/2015 leido UAB „Gaivilė“ atlikti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sutvarkymo darbus be atsakovės M. K. sutikimo; leido UAB „Gaivilė“ rekonstruoti nuosavybės teise priklausančius pastatus be atsakovės sutikimo; priteisė iš M. K. bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 159-169). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. sausio 13 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. sprendimą pakeitė ir papildomai leido UAB „Gaivilė“ be atsakovės M. K. sutikimo koreguoti pastatų aukštį (t. 2, b. l. 42-57). Po šių sprendimų ieškovė 2016-01-15 pateikė patikslintą ieškinį (t. 2, b. l. 59-62), 2016-02-01 ieškovė dar kartą tikslino ieškinį, kuris buvo priimtas (t. 2, b. l. 66-71). Byloje dalyvaujantys asmenys teikė atsiliepimus į patikslintą ieškinį (2 t., b.l. 102-119). 2016-08-17 ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimų, nes pirkimo-pardavimo sutartimi perleido žemės sklypą ir pastatą, adresu Kurpių g. 14. (t. 3, b. l. 16).
8. Taigi, ieškovės ieškinio atsisakymą lėmė ne tai, kad pareiškus ieškinį teisme, atsakovė davė sutikimą, o tai, kad išnyko subjektyvus ieškovės materialinis teisinis suinteresuotumas savo reiškiamų reikalavimų pagrįstumu, nes turtas buvo parduotas, o naujas turto savininkas po ieškovei priklausančio turto įsigijimo ieškovės procesinių teisių neperėmė, nes ieškovė ieškinio atsisakė.Iš šių aplinkybių teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinio pareiškimas ir jo atsisakymas nėra susijęs su objektyvia būtinybe ginti teisių į nuosavybę suvaržymą ar kitus teisių pažeidimus. Ieškinio pareiškimą ir atsisakymą nelėmė atsakovų elgesys arba kitos su atsakovo elgesiu susijusios priežastys, todėl laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kalta ieškovė.
9. Aukščiau nurodytų teisinių argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės atskirojo skundo argumentais, kad ieškovė patyrė didesnes bylinėjimosi išlaidas nei atsakovė, todėl bylinėjimosi išlaidos iš jos neturi būti priteisiamos. Šios ir kitos nurodytos aplinkybės yra susijusios tik su patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo vertinimu ir apskaičiavimu. Toks apskaičiavimas ir vertinimas galimas tik jau pripažinus šalims teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Sprendžiant dėl skundžiamos nutarties teisėtumo tokie argumentai yra teisiškai nereikšmingi.
10. Kaip teisingai pastebėjo atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą, ieškinio reikalavimai yra susiję su statybos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis ir atitinkamų faktinių aplinkybių kvalifikavimu, kas lemia ne tik teisinių, bet ir specializuotų žinių taikymą, o dėl to atitinkamai ir civilinės bylos sudėtingumą. Tokiems ieškinio reikalavimams atsikirsti atsakovė pagrįstai patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs netinkamo šalių procesinio elgesio, įvertinęs bylos sudėtingumą, atsakomybę dėl proceso, taip pat atsižvelgdamas į atsakovės faktiškai patirtas išlaidas (847 Eur), kurios, apeliacinės instancijios teismo vertinimu, neviršijo Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintų rekomendacijų dėl užmokesčio dydžio, jas net sumažino ir priteisė iš ieškovės tik 500 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo nesutikti su tokia teismo išvada, nes ji atitinka CPK 94 straipsnio 1 dalies ir kitas bylinėjimosi išlaidų paskirstymą civiliniame procese reglamentuojančias nuostatas, priteistos bylinėjimosi išlaidos nėra nepagrįstai didelės.
11. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl panaikinti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                    Dalė Burdulienė