Civilinė byla Nr. e2-3621-275/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00940-2020-2   Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS UŽ AKIŲ

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Danutė Kutrienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka

išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „RVM INVESTMENTS“ atstovaujamo nemokumo administratoriaus įgalioto asmens Petro Puidoko ieškinį atsakovui R. V. M. dėl be pagrindo gautų pinigų grąžinimo ir palūkanų priteisimo,

Teismas  

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė BUAB „RVM INVESTMENTS“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo priteisti iš atsakovo 845 516,24 eurus; penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo 845 516, 24 eurų sumos, skaičiuojant nuo 2019 m. kovo 26 d. iki pilno ir galutinio 845 516,24 eurų sugrąžinimo ieškovei ( CK 6.240 str. 1 dalis ); ieškovei iš atsakovo priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad bankroto administratorius, susipažinęs su turimais BUAB „RVM Investments“ duomenimis, nustatė tokias faktinės aplinkybes - iš ieškovės pateikiamo UAB „RVM Investments“ AB Šiaulių banko sąskaitos išrašo (laikotarpis 2019-03-25 d.) matyti, kad: 2019-03-25 atsakovui pervesta 300 000 eurų, paskirtis pagal sutartį, sutartis bankroto administratoriui nėra pateikta; 2019-03-25 atsakovui pervesta 350 000 eurų, paskirtis pagal sutartį, sutartis bankroto administratoriui nėra pateikta; 2019-03-25 atsakovui pervesta 195 516,24 eurų, paskirtis pagal sutartį, sutartis bankroto administratoriui nėra pateikta. Iš viso atsakovui pervesta 845 516,24 eurai ieškovės piniginių lėšų. Atsakovas iš ieškovės gautų piniginių lėšų nėra grąžinęs, teisėto pagrindo gauti iš ieškovės nurodytas pinginės lėšas nėra bankroto administratoriui pagrindęs, todėl privalo ieškovui grąžinti gautas pinigines lėšas.

3.       Pažymėjo, kad atsakovas nuo 2005-08-01 iki 2019-04-02, kada buvo iškelta įmonės bankroto bylą vykdė UAB „RVM Investments“ vienasmenio valdymo organo generalinio direktoriaus pareigas.

4.       Nurodė, kad piniginių lėšų atsakovui pervedimo metu jau buvo iškelta UAB “RVM Investments” bankroto byla, bei areštuotas visas įmonei priklausantis turtas, taigi atsakovas atliko veiksmus su areštuotu įmonės turtu piniginėmis lėšomis, veikdamas kaip vienasmenis valdymo organas generalinis direktorius persivesdamas sau 845 516,24 eurus ieškovei priklausančių piniginių lėšų.

5.       Pažymėjo, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi yra patvirtintas patikslintas įmonės kreditorių sąrašas: 24 449,72 eurų antros eilės valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimas, ir 16 946,38 eurų trečios eilės kreditoriaus UAB „Renova“ reikalavimas, iš viso: 41 ’396,10 eurų kreditoriniai reikalavimai. UAB "RVM Investments" 24 449,72 eurų įsiskolinimas valstybinei mokesčių inspekcijai susidarė nuo 2016 m. vasario 15 d. UAB "RVM Investments" 16 946,38 eurų įsiskolinimas UAB „Renova“ susidarė nuo 2011 m. rugpjūčio 26 d., pažymint, kad 2014 m. gruodžio 31 d. buvo sudarytas tarpusavio skolų suderinimo aktas, taigi įsipareigojimas kreditoriui pripažintas.

6.       Nurodė, kad CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmuo, kuris be pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis. CK 6.251 straipsnyje yra įtvirtintas vadinamasis visiško nuostolių atlyginimo principas, ir jo taikymo išimtys. Pagal šio straipsnio 1 dalį padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Vadovo atsakomybė yra deliktinė

7.       Pažymėjo, kad atsakovas, kaip buvęs UAB „RVM Investments“ generalinis direktorius iki įmonės bankroto bylos iškėlimo negalėjo nežinoti, kad įmonei iškėlus bankroto bylą, ir esant areštuotam visam įmonės turtui, jis neturėjo jokio pagrindo gauti iš įmonės 845 516,24 eurų. Todėl atsakovui nuo 2019 m. kovo 26 d. iki faktinio pinigų sugrąžinimo yra skaičiuojamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (CK 6.240 str. 1 d.). Be to atsakovas turėtų sumokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d.).

8.       Nagrinėjamu atveju atsakovui R. V. M. ieškinys su priedais įteiktas 2020 m. liepos 28 d. Tai patvirtina procesinių dokumentų įteikimo pažyma. Terminas pateikti atsiliepimą į ieškinį baigėsi 2020 m. rugpjūčio 18 d.

9.       Atsakovas atsiliepimo į pateiktą ieškinį nepateikė.

10.       CPK 285 straipsnis numato, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 str. 4 d.) ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.

11.       Atsakovui apie iškeltą civilinę bylą pranešta tinkamai, atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Esant nurodytoms aplinkybėms bei ieškovės prašymui, yra priimamas sprendimas už akių (CPK 285 str.).

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

12.       Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

13.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 25 d. nutartimi UAB “RVM Investments” iškelta bankroto byla. Šia teismo nutartimi bankroto administratoriumi paskirta UAB "Tamtamas", jos įgaliotas asmuo Petras Puidokas. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 25 d. nutartis palikta nepakeista. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. kovo 28 d. Iš pateiktos UAB „RVM Investments“ AB Šiaulių banko sąskaitos išrašo (laikotarpis 2019-03-25 d.) matyti, kad: 2019-03-25 atsakovui pervesta 300 000 eurų, paskirtis pagal sutartį, sutartis bankroto administratoriui nėra pateikta; 2019-03-25 atsakovui pervesta 350 000 eurų, paskirtis pagal sutartį, sutartis bankroto administratoriui nėra pateikta; 2019-03-25 atsakovui pervesta 195 516,24 eurų, paskirtis pagal sutartį, sutartis bankroto administratoriui nėra pateikta. Iš viso atsakovui pervesta 845 516,24 eurai ieškovės piniginių lėšų. 

14.       Byloje yra pateiktas VĮ „Registrų centras“ išrašas, iš kurio matyti, kad UAB “RVM Investments” vadovu nuo 2005 m. rugpjūčio 9 d. iki 2019 m. balandžio 2 d. t. y. iki bankroto bylos iškėlimo buvo R. V. M. Prie ieškinio yra pridėtas 2019 m. gegužės 16 d. dokumentų priėmimo perdavimo aktas, kuris patvirtina BUAB “RVM Investments” dokumentų pateikimo nemokumo administratoriui.  Iš VĮ „Registrų centras“ išrašo matyti, kad 2019 m. sausio 28 d. turto arešto aktų registre buvo įregistruotas turto arešto aktas UAB „RVM Investments“ nekilnojamajam ir visam  kitam ilgalaikiam materialiniam turtui, iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

15.       Nagrinėjamojoje byloje ieškovė pateikė ieškinį atsakovui dėl be pagrindo gautų pinigų grąžinimo ir palūkanų priteisimo. Ieškovė pasirinko du gynybos būdus: be pagrindo gautų pinigų grąžinimo (CK 6.237 str.), nuostolių atlyginimas (6.251 str.).

16.       Teismas pažymi, kad tai skirtingi institutai, todėl tiek įrodinėjimo pareigos, tiek kryptis skiriasi. 

17.       Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu, t. y. jis taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolių atlyginimą, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) arba jos apginamos nevisiškai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-378/2016 41 punktą; 2016 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-611/2016 15 punktą; 2017 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-313/2017 31 punktą; 2018 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-442-313/2018 42 punktą ir kt.).

18.       Nagrinėjamu atveju ieškovė gali reikšti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, todėl teismas toliau pasisako tik dėl nuostolių atlyginimo.

19.       CK 2.87 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymas, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip.

20.       CK 6.251 straipsnyje yra įtvirtintas vadinamasis visiško nuostolių atlyginimo principas ir jo taikymo išimtys. Pagal šio straipsnio 1 dalį padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Tačiau sumažintas nuostolių atlyginimas negali būti mažesnis už draudimo sumą, kuria skolininko civilinė atsakomybė buvo ar turėjo būti privalomai apdrausta.

21.       Atsakovas nepateikė teismui ieškovės argumentus bei įrodymus paneigiančių duomenų, todėl teismas sprendžia, kad atsakovo R. V. M. veiksmai pervedant iš įmonės sąskaitos pinigines lėšas ir nepagrindus šių lėšų panaudojimo įmonės tikslams, elgėsi neteisėtai. Konstatavus atsakovo neteisėtus veiksmus, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Akivaizdu, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos 845 516,24 Eur, yra priežastinis ryšys, nes tai tiesiogiai lėmė įmonės nemokumą ir negalėjimą atsiskaityti su įmonės kreditoriais, kurių bendra bankroto byloje patvirtintų reikalavimų suma sudaro 41 396,10 Eur.

22.       Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad teisės aktuose nenustatyta visiško nuostolių atlyginimo principo išimčių sprendžiant dėl uždarosios akcinės bendrovės vadovo civilinės atsakomybės bendrovei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu, nepaisant to, ar vadovo civilinės atsakomybės klausimas sprendžiamas iki, ar po bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Tokių išimčių buvimo nepatvirtina ir teismų praktika. Bendrovės vadovo pareiga atlyginti bendrovei padarytą žalą nėra apribota bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų bankroto byloje ir (ar) bendrovės bankroto administravimo išlaidų sumomis. Priešingas aiškinimas lemtų, kad bendrovės vadovas, padaręs bendrovei daugiau žalos nei bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų bankroto byloje ir (ar) bendrovės bankroto administravimo išlaidų suma, būtų iš dalies atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės vien dėl vėlesnio fakto -bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Tai prieštarautų tiek bendrajam teisingumo principui (CK 1.5 straipsnis), tiek pirmiau nurodytam visiško nuostolių atlyginimo principui (CK 6.251 straipsnis). Todėl pagal bendrą taisyklę bankrutuojančios įmonės administratorius, kuriam įstatymo nurodyta ginti ne tik kreditorių, bet ir pačios bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, gali pareikšti reikalavimą bendrovės vadovui dėl žalos atlyginimo, didesnį už teismo patvirtintą bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų bankroto byloje ir bendrovės bankroto administravimo išlaidų sumą. Tuo atveju, jei teismui tokį reikalavimą patenkinus iš išieškotų lėšų atsiskaitoma su visais bendrovės kreditoriais, bankroto administratorius teismui pateikia tai įrodančius dokumentus ir bankroto byla nutraukiama Įmonių bankroto įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-548-969/2018, 31 p.). Darytina išvada, kad iš bankrutavusios įmonės buvusio vadovo gali būti priteisiamas didesnis žalos dydis, nei yra visų patvirtintų bankrutavusios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų ir administravimo išlaidų suma.

23.       Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra ieškovės argumentų paneigiančių duomenų, todėl teismas tenkina ieškovės reikalavimą ir ieškovei iš atsakovo priteisia 845 516,24 Eur sumą.

Dėl procesinių ir metinių palūkanų priteisimo

24.       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo 845 516, 24 eurų sumos, skaičiuojant nuo 2019 m. kovo 26 d. iki pilno ir galutinio 845 516,24 eurų sugrąžinimo ieškovei ( CK 6.240 str. 1 dalis).

25.       Be to ieškovė nurodo, kad atsakovas turėtų sumokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d.).

26.       CK 6.240 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo įgijęs turto asmuo privalo grąžinti ar atlyginti visas pajamas, kurias jis gavo ar turėjo gauti iš šio turto, nuo to laiko, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie turto įgijimo nepagrįstumą. Už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. Šios palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą. Taigi CK 6.240 straipsnio 1 dalies nuostata dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio ir jų skaičiavimo pradžios momento yra specialioji norma CK nustatytų kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimo bendrųjų taisyklių atžvilgiu (CK 6.210 straipsnis, CK 6.261 straipsnis).

27.       Teismas nagrinėja klausimą dėl nuostolių atlyginimo, todėl teismas vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi iš atsakovo priteisia procesines 5 procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaudamasis CPK 285-286 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės BUAB „RVM Investments“ (į. k. 300135969) naudai  845 516,24 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už 845 516,24  Eur priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas už akių neskundžiamas šaliai, kurios atžvilgiu priimtas sprendimas už akių.

Atsakovas sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti CPK 111, 287 str. reikalavimus atitinkantį pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo.

Ieškovė sprendimą už akių per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja                                                                                                 Danutė Kutrienė