Lietuvos apeliacinis teismas

Nutartis

Lietuvos respublikos vardu

2005 m. spalio 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teisėjų kolegijos pirmininkės teisėjos Audronės Jarackaitės (pranešėja),

kolegijos teisėjų: Danutės Milašienės ir Donato Šerno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens J. K. atskirąjį  skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, kuria patenkintas pareiškėjo bankrutuojančios UAB „Midoja“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo iki padavimo ieškinio atsakovais nurodytiems UAB „Gintarinė mūza“, J. K. (c. b. Nr. 2-2315-45/2005).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. sausio 12 d. nutartimi iškėlė UAB „Midoja“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Verslo administravimo ir teisės paslaugų biuras“.

Pareiškėjas BUAB „Midoja“ pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo iki ieškinio pateikimo, kuriuo prašė areštuoti pastatą-kūrybines patalpas, šiuo metu esančias J. K. nuosavybe, (neskelbtini duomenys), uždraudžiant jomis disponuoti bei naudotis ar kitaip jas apsunkinti apribojimais ir draudimais, mažinančiais turto vertę. Nurodė, kad 1999 m. vasario 22 d. akcijų pasirašymo sutartimi UAB „Midoja“ perleido nuosavybės teisę UAB „Gintarinei mūzai“ į jai priklausantį turtą, esantį (neskelbtini duomenys), kurį 2005 m. liepos 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „Gintarinė mūza“ perleido J. K. . UAB „Midoja“, įsigydama UAB „Gintarinė mūza“ akcijas, apmokėjo jas nepiniginiu įnašu. Bankroto administratoriaus nuomone, minėtas sandoris prieštaravo BUAB „Midoja“ veiklos tikslams, lėmė jos vėlesnį nemokumą. 1999 m. vasario 22 d. sandorio, kurio vertė didesnė nei 1/20 UAB „Midoja“ įstatinio kapitalo vertės, sudarymui buvo būtinas 2/3 visuotino akcininkų susirinkimo balsų sprendimas (ABĮ 27 str. 7 d.). Be to, buvęs BUAB „Midoja“ direktorius, perleidęs ginčo turtą, 1997 m. liepos 31 d. visuotino akcininkų susirinkimo nutarimu buvo nušalintas nuo pareigų, o duomenų, kad vėl buvo priimtas ar paskirtas nėra, todėl laikytina, kad sandoris sudarytas neįgalioto asmens. Bankroto administratorius nurodo, kad negali iš karto pateikti ieškinio, kadangi ginčijamas sandoris buvo sudarytas seniai, ne visi dokumentai administratoriui buvo perduoti, todėl papildomai reikalinga surinkti įrodymų, juos įvertinti ir parengti tinkamai paruoštą ieškinį, teisiškai pagrindžiant savo reikalavimus. Taip pat nurodo, kad reikalinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi UAB „Gintarinė mūza“, ginčo turtą perleido J. K. 2005-07-15, po to kai buvo iškelta UAB „Midoja“ bankroto byla.

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi (2005 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi ištaisytas rašymo apsirikimas) patenkino BUAB „Midoja“ prašymą, pritaikė laikinasias apsaugos priemones, areštavo J. K. nuosavybės teisė priklausantį pastatą – kūrybines patalpas (neskelbtini duomenys), visiškai uždrausdamas disponuoti nurodytu turtu, taip pat jį išnuomoti, suteikti panaudą ar kitaip perleisti kitų asmenų valdymui ar naudojimuisi, rekonstruoti, įkeisti ar kitaip apsunkinti apribojimais ir draudimais, mažinančiais turto vertę; be to, nustatė BUAB „Midoja“ terminą iki 2005-09-02 ieškiniui pateikti. Teismas nurodė, kad  laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje, kai jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str., 148 str.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra siekimas užtikrinti ieškovo turtinius interesus, užkirsti kelią  aplinkybėms, galinčioms apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. BUAB „Midoja“, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui padavimo, nurodė priežastis, dėl kurių ieškinys negali būti pateiktas iš karto. Aplinkybė, kad atsakovas J. K. 2005 m. liepos 15 d. sutarties pagrindu įsipareigojo įkeisti ginčo patalpas, vertintina kaip grėsmė būsimo teismo sprendimo vykdymui, todėl prašymas tenkintinas, nepranešus atsakovams, kadangi pagal prašyme nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog toks pranešimas gali sutrukdyti pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones arba jų taikymą padaryti neįmanomą.

Suinteresuotas asmuo J. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 19 d. nutartį. Nurodo, kad jis yra preziumuojamas sąžiningas areštuoto turto įgijėjas (CK 4.26 str. 2 d.). Kadangi iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis turtas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, todėl apelianto turto atžvilgiu negali būti taikomos ir laikinosios apsaugos priemonės, nes tai prieštarautų imperatyvioms CK nuostatoms (CK 4.96 str. 2 d.). Be to, BUAB „Midoja“ ginčija 1999 m. vasario 22 d. sandorį, sudarytą tarp BUAB „Midoja“ ir UAB „Gintarinė mūza“, bet ne sandorį, sudarytą tarp apelianto ir UAB „Gintarinė mūza“, o apeliantas nėra susijęs su BUAB „Midoja“, nedalyvavo ir negalėjo dalyvauti ir daryti įtakos 1999 m. vasario 22 d. sudarytam sandoriui tarp BUAB „Midoja“ ir UAB „Gintarinė mūza“. Areštavus apelianto turtą, buvo pažeisti šalių interesų proporcingumo, teisėtų lūkesčių principai, - teismas nevienodai atsižvelgė į šalių interesus (CK 1.2 str.). Be to, nurodo, kad planuoja areštuotą turtą įkeisti, jog gautų lėšų tolimesniam šio pastato eksploatavimui.

Pareiškėjas BUAB „Midoja“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti skundžiamą teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, jog 2005-09-02 pateikė teismui ieškinį, kuriame prašo pripažinti negaliojančiomis 1999 m. vasario 22 d. akcijų pasirašymo sutartį, turtinio (nepiniginio) įnašo priėmimo-perdavimo aktą, 1999 m. vasario 22 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo 1.3 ir 3.3 punktus, 2005 m. liepos 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį bei priėmimo-perdavimo aktą, taikyti restituciją, grąžinant ginčo patalpas BUAB „Midoja“, iš atsakovo UAB „Gintarinė mūza“ priteisti atsakovui J. K. 30 000 Lt, o iš BUAB „Midoja“ priteisti 11 000 Lt UAB „Gintarinė mūza“. Be to, nurodo, jog aplinkybė, ar turto įgijėjas yra sąžiningas, yra svarbi tik teismui priimant galutinį sprendimą, išnagrinėjus bylą iš esmės, o ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas - galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o byloje yra duomenų, jog apeliantas ginčo turtą gali apsunkinti.

Suinteresuotas asmuo UAB „Gintarinė mūza“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį patenkinti, panaikinti skundžiamą teismo nutartį. Nurodo, kad apeliantas yra sąžiningas ginčo patalpų įgijėjas, kol neįrodyta priešingai, o iš sąžiningo įgijėjo nekilnojamasis turtas negali būti išreikalautas, todėl jo atžvilgiu negali būti taikytinos ir laikinosios apsaugo priemonės, nes tai prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms. Apeliantas yra trečiasis asmuo, nesusijęs su BUAB „Midoja“ ir UAB „Gintarinė mūza“, o areštavus jam priklausantį turtą, teismas pažeidė šalių interesų proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus. Be to, apelianto interesai negali nukentėti nuo neteisėtų BUAB „Midoja“ darbuotojų veiksmų, nes tai, jog BUAB „Midoja“ buvęs direktorius neturėjo įgalinimų perleisti ginčo turtą, gali sukelti teisines pasekmes tik BUAB „Midoja“ ir jos buvusiam direktoriui. Kadangi pareiškėjas BUAB „Midoja“ neįrodė apelianto nesąžiningumo, todėl, pagal CK 4.26 straipsnio antrą dalį, CPK 148 straipsnio antrą dalį, negalimas laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas.

Atskirasis skundas atmestinas.

Laikinosios apsaugos priemonės taikomos suinteresuoto asmens prašymu tiek nepareiškus ieškinio teisme, tiek bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK I dalies XI skyriaus penkto skirsnio nustatyta tvarka (CPK 144 str. 3 d.). CPK 144 straipsnio trečiosios dalies nuostata, suteikianti pirmosios instancijos teismui teisę taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo, taikytina kartu su CPK 148 straipsnio trečiąja dalimi, pagal kurią asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo, turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas iš karto, ir pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo turtiniams interesams, o teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, nepareiškus ieškinio, turi nustatyti terminą, per kurį ieškovas privalo pateikti ieškinį (CPK 148 str. 2 d.).

Pagal CPK 148 straipsnyje nustatytas taisykles, laikinoji apsaugos priemonė, nepareiškus ieškinio, gali būti taikoma asmens, kuris susijęs su pareiškėjo nurodytu ginču ar būsimu ieškininiu reikalavimu, atžvilgiu, jeigu, nepritaikius šios priemonės, yra reali grėsmė pareiškėjo turtiniams interesams, būsimo (galimo) teismo sprendimo vykdymui (CPK 144 str. 1 d.).

Apygardos teismas teisingai konstatavo, kad BUAB „Midoja“ įvykdė įstatymo reikalaujamas sąlygas, t.y. nurodė priežastis, dėl kurių negali iš karto pateikti ieškinio, ir pagrindė  grėsmę pareiškėjo bankrutuojančios įmonės kreditorių turtiniams interesams. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai bankroto administratoriaus prašymu pritaikė teismo nutartyje nurodyto apelianto turto areštą, uždrausdamas disponuoti ir naudotis turtu, nes pagal BUAB „Midoja“ prašymo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones duomenis, įmonės bankroto administratorius rengėsi pateikti ieškinį dėl pripažinimo negaliojančiais 1999 m. vasario 22 d. akcijų pirkimo-pardavimo ir 2005 m. liepos 15 d. pirkimo-pardavimo sandorių, kurių dalyku buvo areštuotas turtas,  kurį, pareiškėjo teigimu, iškėlus bankroto bylą, UAB „Gintarinė mūza“ 2005 m. liepos 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi perleido J. K. (ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p., CK 6.66 str.). Todėl teismas turėjo pagrindo teigti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo pagal galimą BUAB „Midoja“ ieškinį įvykdymas gali būti apsunkintas, o apelianto nuoroda, jog jis ketino įkeisti areštuotą turtą, taip pat patvirtina teismo išvadą apie galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo vykdymui (CPK 144 str. 1 d.). Be to, pagal bylos duomenis, BUAB „Midoja“ įvykdė teismo nutarties įpareigojimą, laiku pateikė apygardos teismui ieškinį atsakovams UAB „Gintarinė mūza“ ir J. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (b.l.61-62; CPK 148 str. 1 d.).

Dėl to nėra pagrindo atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamos apygardos teismo nutarties (CPK 338 str., 329 str., 330 str.).

Teisėjų kolegija nenagrinėja apelianto argumentų dėl jo santykių su BUAB „Midoja“ ir UAB „Gintarinė mūza“, dėl sąžiningo turto įgijėjo teisių, nes šioje byloje apeliacijos dalykas yra skundžiamos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo teisėtumas ir pagrįstumas, o nurodyti argumentai gali būti reikšmingi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iš esmės pagal pareikštą ieškinį (CPK 338 str., 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 19 d. nutartį.