Administracinė byla Nr. A502-2016/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02770-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 2.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūrai ir dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vilniaus energija“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Vilniaus RAAD) 2012 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. (38-2)-VR-1.7-1391 (toliau – ir Sprendimas) ir Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros (toliau – ir Vilniaus miesto agentūra) 2012 m. rugsėjo 21 d. privalomąjį nurodymą Nr. VR-14.2-40 (toliau – ir Nurodymas).

Skunde (b. l. 1-9) pareiškėjas paaiškino, kad Nurodymu jam buvo uždrausta atlikti mazuto krovos darbus tuomet, kai yra nepalankios oro sąlygos teršalams sklaidytis, t. y. uždrausta / sustabdyta, Vilniaus miesto agentūros nuomone, pareiškėjo vykdoma aplinkai kenksminga veikla. Sprendimu šis draudimas sukonkretintas, papildomai nurodant teritoriją, kurioje uždrausta esant tam tikroms sąlygoms vykdyti veiklą. Pažymėjo, kad UAB „Vilniaus energija“ mazuto krovos darbus vykdo ne tik Termofikacinėje elektrinėje Nr. 2, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bet ir Termofikacinėje elektrinėje Nr. 3, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei Naujosios Vilnios rajoninėje katilinėje Nr. 2 (RK-2), esančioje (duomenys neskelbtini), Naujoje Vilnioje, tad Vilniaus RAAD direktorius Sprendimu susiaurino Nurodymo vykdymo apimtį, tačiau tai vis vien nepašalina pareiškėjo vykdomos veiklos ribojimo bei jo, ūkio subjekto, teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Faktiškai bet kokia ūkinė veikla daro neigiamą poveikį aplinkai, tačiau tik tais atvejais, kai eksploatuojant ūkio objektus, vykdant veiklą pažeidžiami teisės aktuose, normatyvuose, standartuose nustatyti reikalavimai, laikoma, kad ūkio subjektas pažeidė aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir / arba padarė žalos aplinkai. Jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjas, vykdydamas mazuto krovos darbus, pažeidė ar buvo reali grėsmė, kad bus pažeisti teisės aktuose nustatyti aplinkos apsaugos reikalavimai, normatyvai ar standartai – nėra. Nurodymas išduotas nenustačius, kokius teisės aktus pažeidė ar galimai (potencialiai) galėjo pažeisti pareiškėjas, Nurodyme taip pat nėra įvardyti konkretūs pažeidimai (ar dėl kokių pažeidimų yra reali grėsmė), todėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas, Įstatymas) 18 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu jis negalėjo būti duotas. Privalomasis nurodymas gali būti duodamas tais atvejais, kai: 1) yra grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai; 2) dėl fizinių ar juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo gali būti padaryta žala aplinkai, siekiant tokių pažeidimų ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti. Taigi aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdantis pareigūnas, pateikęs pareiškėjui Nurodymą, ir Vilniaus RAAD direktorius, Sprendimu patikslinęs Nurodymą, turėjo aiškiai įvardinti, kokiu Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu yra teikiamas privalomasis nurodymas. Grėsmė, jog dėl fizinių ar juridinių asmenų veikimo ar neveikimo gali būti padaryta žala aplinkai, turi būti reali, t. y. egzistuoti objektyviai laike ir erdvėje, tačiau šiuo atveju jokie Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime (toliau – TIPK leidimas) nustatytų sąlygų pažeidimai ar kokie nors nukrypimai nuo kuro iškrovimo technologijos, kuriuos būtų padaręs pareiškėjas, nėra nustatyti (pareiškėjui apie juos nežinoma). Pareigūnas, tirdamas nemalonaus kvapo Vilniaus mieste pasklidimo priežastis, ieškodamas kvapo šaltinio, neatliko jokių oro mėginių tyrimų, o Nurodymą surašė remdamasis subjektyvia nuomone, nevertindamas, kad visai šalia yra kiti taršos šaltiniai, nenustatė nemalonaus kvapo šaltinio konkrečiai pareiškėjo teritorijoje Termofikacinėje elektrinėje Nr. 2 (E-2, (duomenys neskelbtini), Vilnius) (tą įrodo 2012 m. rugsėjo 24 d. prašymas dėl informacijos, reikalingos tyrimui dėl nemalonaus kvapo mieste pasklidimo), nevertino aplinkybės, kad tą pačią dieną pareiškėjo teritorijoje E-3, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo kraunamas tokios pat kokybės to paties tiekėjo patiektas mazutas (5 kartus didesnis kiekis) ir nemalonus kvapas čia nebuvo nustatytas. Pareiškėjas Nurodymo davimo dieną veiklą vykdė nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų, laikydamasis Vilniaus RAAD išduoto TIPK leidimo sąlygų bei kitų teisės aktų ir eksploatavimo dokumentų reikalavimų. Nurodymo tekste įvardintas Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2012 m. rugsėjo 21 d. raštas Nr. (7-26)-B7-879, kurio turinys pareiškėjui nėra žinomas, neaišku, kam jis adresuotas ir kodėl juo vadovaujamasi. Be to, pareiškėjui nebuvo pranešta apie tai, kad buvo susidariusios nepalankios sąlygos teršalams ore sklaidytis, nors pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. D1-904 patvirtinto Savivaldybių vykdomųjų institucijų, stacionarių taršos šaltinių naudotojų ir visuomenės informavimo apie susidariusias ir pasibaigusias nepalankias teršalų išsisklaidymo sąlygas tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 4, 7, 11 ir 12 punktą jis privalėjo būti informuotas. Vadovaujantis Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje www.gamta.lt paskelbtais duomenimis, 2012 m. rugsėjo 21 d. teršalų koncentracijos aplinkos ore neviršijo ribinių verčių, todėl akivaizdu, kad UAB „Vilniaus energija“, vykdydama mazuto krovos darbus, nepadarė žalos aplinkai. Pareiškėjo nuomone, Nurodymas neatitinka Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 20 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nes yra abstraktus. Mazutas – tai kuras, atitinkantis Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje įtvirtintą sąvoką, reikalingas pagrindinei pareiškėjo ūkinei veiklai vykdyti – tiekti Vilniaus miesto gyventojams karštą vandenį ir šilumos energiją. Tokio pobūdžio administracinė poveikio priemonė, pareiškėjo nuomone, parinkta pažeidžiant Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintus principus (ypač minimalios ir proporcingos kontrolės naštos principą ir objektyvumo principą), yra neadekvati. Iš Nurodymo neįmanoma nustatyti, kokių priemonių, naikinančių arba mažinančių neigiamą poveikį aplinkai neįgyvendino (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir Aplinkos apsaugos įstatymas) 14 str. 3 p.), ar paaiškėjus, kad aplinkai gresia pavojus, nesiėmė priemonių, kad būtų jo išvengta, ar neatidėliotinai nepašalino žalingų padarinių aplinkai (Aplinkos apsaugos įstatymo 14 str. 4 p.), kokių teisėtų pareigūnų reikalavimų, nevykdė (Aplinkos apsaugos įstatymo 14 str. 7 p.). Pareiškėjas neginčija nei Sprendime nurodyto prevencijos principo, nei aplinkos apsaugos kontrolę vykdančių pareigūnų teisės duoti asmenims nurodymus Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 punkto pagrindu, kai dar nėra atliktas joks teisės aktų nustatytų reikalavimų pažeidimas, o pažeidimo atsiradimui ar žalai aplinkai atsirasti, yra reali grėsmė (t. y. prevencijos tikslais), tačiau atsakingi pareigūnai savo veikloje privalo vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme įtvirtintų principų, priimdami privalomuosius nurodymus privalo laikytis ir objektyvumo, ir proporcingumo principų, užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, taip pat parinkti tokias priemones, kurios atitiktų tikslą. Pareiškėjas nėra gavęs patikrinimo akto, nors Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 16 straipsnio nuostatos yra imperatyvios. Nurodymą surašęs Vilniaus miesto agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius neturėjo teisės surašyti Nurodymo, nes tokios teisės jam nesuteikia Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas, t. y. vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius veikė ultra vires. Aplinkai kenksmingos veiklos stabdymo pagrindai numatyti Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 25 straipsnyje, o viešojo administravimo subjektai, turintys teisę sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą – šio įstatymo 26 straipsnyje. Pagal pastarąjį straipsnį tokią veiklą gali stabdyti tik vyriausieji valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 27 straipsnyje numatyti atvejai, kada veikla stabdoma nedelsiant ir kokie papildomi pareigūnų veiksmai yra atliekami. Kitais atvejais veiklai stabdyti nustatomas ne ilgesnis kaip vieno mėnesio terminas, kuris gali būti pratęstas. Privalomojo nurodymo terminas yra ne ilgesnis nei trys mėnesiai, terminą nustatantis pareigūnas turi atsižvelgti į objektyvias aplinkybes, kurios reikalingos nurodyme nustatytiems reikalavimams įgyvendinti (Įstatymo 21 str. 1 d.). Nurodant terminą „nedelsiant“ gali būti stabdoma tik aplinkai kenksminga veikla pagal Įstatymo 25 straipsnio 2 ir 3 punktuose numatytus atvejus. Išvadą, kad nurodymas nedelsiant nutraukti atitinkamą aplinkai kenksmingą veiklą gali būti duodamas tik aplinkai kenksmingos veiklos stabdymo atveju padarė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, administracinėje byloje Nr. A662-2429/2011 konstatavęs, kad reikalavimas įvykdyti nurodymą nedelsiant, t. y. privalomojo nurodymo davimo dieną, yra neteisėtas. Pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 23 straipsnio 6 dalį, Sprendimas turi būti motyvuotas. Sprendimui taikomi Viešojo administravimo 3 ir 8 straipsnyje nustatyti reikalavimai.

Atsakovai Vilniaus RAAD ir Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūra su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimuose (b. l. 117, 124-125) paaiškino, kad Vilniaus miesto agentūros 2012 m. rugsėjo 21 d. surašytas ir Vilniaus RAAD 2012 m. spalio 9 d. pakeistas privalomasis nurodymas Nr. VR-14.2-40 yra skirtas teisėtai ir pagrįstai, vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 punktu. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas vienas pagrindinių aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės principų – prevencijos principas – užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, siekti išvengti neigiamo poveikio aplinkai, o Aplinkos apsaugos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodyta valstybės valdžios, valdymo ir kontrolės institucijos pareiga nustatyta tvarka reikalauti, kad atsakingi asmenys imtųsi prevencinių, aplinkos atkūrimo ar kitų aplinkos apsaugos priemonių, taip pat kontroliuotų, kaip vykdomos šios priemonės. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, jog vienas iš svarbiausių aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės principų yra užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, siekti išvengti neigiamo poveikio aplinkai (2012 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2922/2012, 2010 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-243/2010). Atsakovai pažymėjo, jog žalos padarymo faktas šioje byloje negalėjo būti pagrindas duoti privalomąjį nurodymą, priešingai – privalomasis nurodymas buvo duotas prevencijos tikslais. Nurodymu ir Sprendimu buvo leista vykdyti veiklą, tačiau atkreiptas dėmesys į tai, kad ji gali būti vykdoma (konkrečiai – vykdomi mazuto krovos darbai) tik esant palankioms oro sąlygoms teršalams sklaidytis. Tuo buvo prevenciškai nurodyta atkreipti dėmesį į oro sąlygas teršalams sklaidytis ore. UAB „Vilniaus energija“ pagrindinė veikla – šilumos ir karšto vandens tiekimas, o ne mazuto krovos darbai, todėl Nurodymu ir Sprendimu nebuvo ir negalėjo būti nurodyta stabdyti UAB „Vilniaus energija“ veiklą. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas – vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius T. B. pagal turimus Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo suteiktus įgaliojimus turėjo teisę ir net privalėjo, vadovaudamasis užfiksuotomis objektyviomis aplinkybėmis bei savo vidiniu įsitikinimu, paremtu visapusišku, objektyviu aplinkybių vertinimu, duoti privalomą vykdyti nurodymą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 22 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ skundą tenkino – panaikino Nurodymą ir Sprendimą (b. l. 156-163).

Teismas nurodė, kad pagal Įstatymo 18 straipsnio 1 punktą privalomasis nurodymas duodamas, kai yra grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai ir (arba) kai dėl fizinių ar juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo gali būti padaryta žala aplinkai, siekiant tokių pažeidimų ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti. Reikalavimai privalomojo nurodymo turiniui įtvirtinti Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 20 straipsnyje. Vertinant Nurodymo turinį, akivaizdu, kad jis aptartų reikalavimų neatitinka. Nurodyme nesuformuluotas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimas, nenurodytos jį pagrindžiančios faktinės aplinkybės, neaišku, ar pareiškėjui nurodyta imtis priemonių, kad būtų išvengta pažeidimo, nutraukti pažeidimą ar pašalinti pažeidimo pasekmes. Tokie administracinio akto trūkumai pripažinti esminiais ir sudarančiais pagrindą jį panaikinti. Nors Vilniaus RAAD direktoriaus 2012 m. spalio 9 d. sprendimu sukonkretinta Nurodymo vykdymo apimtis, tačiau tai nepašalina ginčijamų sprendimų ydingumo. Sprendimas taip pat nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, nėra tinkamai motyvuotas. Vilniaus RAAD, konstatuodamas, kad įvertinus 2012 m. rugsėjo 21 d. gautus skundus dėl ekologinės situacijos Vilniaus mieste bei meteorologinius duomenis, nepagrindė, jog grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai ir (arba) kai dėl fizinių ar juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo gali būti padaryta žala aplinkai, realiai (objektyviai) egzistuoja. Neįrodžius nurodytų aplinkybių, kurios yra privalomojo nurodymo juridinis pagrindas (Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 str. 1 p.), ginčijamų administracinių aktų negalima laikyti teisėtais ir pagrįstais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Nagrinėjamu atveju aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijoms priimant sprendimus, į konstitucinės teisinės valstybės principus bei Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus nebuvo atsižvelgta. Teismas pažymėjo, kad esant tokio pobūdžio privalomojo nurodymo turinio trūkumams, nėra aiškios administracinio ginčo ribos skundžiant aktą, kas pažeidžia subjekto, kuriam duotas privalomasis nurodymas, teises bei apsunkina darbą institucijoms, nagrinėjančioms ginčą.

III.

Atsakovas Vilniaus RAAD padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –pareiškėjo skundą atmesti.

Apeliacinis skundas (b. l. 166-167) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Nurodymas buvo duotas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 punkto pagrindu.
2. Teismas neįvertino esminio fakto, kad 2012 m. rugsėjo 21d. pareiškėjui vykdant mazuto krovos darbus buvo susidariusi grėsminga situacija su galimu poveikiu aplinkai. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktų įrodymų visuma: faktinių duomenų patikrinimo vietoje 2012 m. rugsėjo 21d. pažyma, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2012 m. rugsėjo 21 d. raštas Nr. (7-26)-B7-879 ir elektroniniu paštu pateikta informacija, Aplinkos apsaugos agentūros internete 2012 m. rugsėjo 21 d. išplatintas pranešimas “Apie 2012 m. oro kokybės tyrimų duomenis”, Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros vyriausiojo specialisto  2012 m. rugsėjo 21 d. tarnybinis pranešimas.
3. Nurodymas, kaip individualus administracinis aktas, yra pagrįstas ir teisėtas, atitinka Įstatymo nuostatas.
4. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo (toliau – ir Oro apsaugos įstatymas) 17 straipsnio 1 dalį, gaminant, vežant, saugant ir naudojant įrangą, produktus ar medžiagas, kurie gamybos, paskirstymo, saugojimo ar naudojimo metu teršia arba gali teršti aplinkos orą, privaloma pasirinkti tokį būdą, kuris apsaugotų aplinkos orą nuo neleistino teršimo.
5. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-243/2010 privalomasis nurodymas gali būti duodamas ne tik teisės aktų pažeidimo atveju, bet ir pažeidimų prevencijos tikslais.

Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ prašo atsakovo apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime (b. l. 179-188) pareiškėjas iš esmės pakartoja savo skundo pirmosios instancijos teismui argumentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros 2012 m. rugsėjo 21 d. privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-40, kuriuo, atsižvelgiant į Vilniaus RAAD 2012 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. (38-2)-VR-1.7-1391 padarytus patikslinimus, UAB „Vilniaus energija“ nurodyta mazuto krovos darbus termofikacinėje elektrinėje Nr. 2 (E-2, (duomenys neskelbtini), Vilnius) vykdyti esant palankioms oro sąlygoms teršalams sklaidytis.

Pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 6 dalį, privalomasis nurodymas yra aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones.

Vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 20 straipsnio, nustatančio pagrindinius reikalavimus privalomojo nurodymo turiniui, 1 dalies 4 punktu privalomajame nurodyme turi būti nurodyta, kokius pažeidimus ar jų pasekmes arba veiksnius, sudarančius sąlygas aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams ar žalai aplinkai atsirasti, turi pašalinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, arba kokias aplinkos atkūrimo priemones turi įgyvendinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, ir per kokius terminus jis tai turi padaryti.

Nagrinėjamos bylos medžiaga rodo, kad Nurodymas pareiškėjui buvo surašytas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 punkte numatytu atveju, t. y. siekiant užkirsti kelią aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams bei išvengti neigiamo poveikio aplinkai. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog paminėtos teisės normos suponuoja atsakovams pareigą tinkamai pagrįsti (motyvuoti) skundžiamų prevencinių veiksmų būtinybę: 1) įvardyti veiksnius, kurie, jų nuomone, sudaro prielaidas aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams ar žalai aplinkai atsirasti; 2) nustatyti konkrečias priemones toms grėsmėms pašalinti; 3) apibrėžti valdingo patvarkymo galiojimą laike. Nurodymas ir Sprendimas šių reikalavimų neatitinka net iš dalies, nes neatskleidžia svarbiausių faktinių duomenų, reikšmingų ekologinei situacijai Vilniaus mieste įvertinti, ir nenustato aiškių pareiškėjo leistino elgesio ribų, t. y. kriterijų, kuriais vadovaujantis laikoma, jog oro sąlygos teršalams sklaidytis yra palankios. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas buvo įpareigotas Nurodymą vykdyti nedelsiant, teisėjų kolegijai kyla klausimų dėl Nurodymo įgyvendinimo trukmės. Viena vertus, logiška tvirtinti, jog Nurodymas turėjo būti įvykdytas jo įteikiamo juridinio asmens atstovui metu – 2012 m. rugsėjo 21 d. (b. l. 144), nes ypatinga padėtis susiklostė būtent 2012 m. rugsėjo 21 d., kita vertus, pareiškėjas jį suvokia kaip savo ūkinės veiklos nuolatinio pobūdžio suvaržymą, kas akivaizdžiai prieštarautų privalomojo nurodymo prigimčiai. Pažymėtina, jog privalomasis nurodymas negali būti duodamas neterminuotai, kadangi yra vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas individualiai problemai (pažeidimui) spręsti ir apibrėžtam rezultatui pasiekti (Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 str. 6 d., 20 str. 1 d. 4 p., 21–24 str.).

Aptarti skundžiamų administracinių sprendimų trūkumai Viešojo administravimo įstatymo ir šio įstatymo atžvilgiu specialaus Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nuostatų taikymo prasme yra esminiai, todėl Vilniaus RAAD apeliacinis skundas negali būti tenkinamas ir Nurodymas paliktas galioti.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, jų kontekste teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio ir 86 straipsnio 2 dalies nuostatas atitinkantį procesinį sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.