Administracinė byla Nr. eI-1039-243/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02362-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 55.1.3; 57.3 

(S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 9 d.

Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Vida Stonkuvienė,

sekretoriaujant posėdžių sekretorei Vaidai Damašienei,        

dalyvaujant pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovėms Dianai Urbonei ir Žydrei Stirbienei, ir atstovaujamos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovei Gintarei Čiakienei,

atsakovui V. P. ir atsakovo atstovui advokatui Gintarui Aleknavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, patikslintą prašymą atsakovui V. P., trečiajam suinteresuotam asmeniui Teisingumo ministerijai dėl 7 241,94 Eur žalos atlyginimo priteisimo regreso tvarka.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Pareiškėja  Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, teismo prašo iš atsakovo V. P. Lietuvos valstybei priteisti 7 241,94 Eur žalos atlyginimą regreso tvarka.

Nurodo, jog  Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009 pripažino neteisėtais ir negaliojančiais Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. 125, kuriuo patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalusis planas (toliau – ir Detalusis planas), statybos leidimą, projektavimo sąlygų sąvadą, projekto korektūras, statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktus, statinių pirkimo-pardavimo sutartis. Teismas įpareigojo statytojus AB „Ąžuolynas“ ir UAB „Verslo investicijų projektų centras“ per 12 mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti statinius. Po teismo sprendimo teismuose buvo išnagrinėtos bylos dėl  turtinės žalos atlyginimo pagal statytojų ir turto įgijėjų skundus atsakovėms Lietuvos valstybei ir Neringos savivaldybei. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A438-1358/2013 J. S. ir I. S.  priteistas 454 273,53 Lt žalos atlyginimas  ir  palūkanos solidariai iš Lietuvos valstybės ir Neringos savivaldybės, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015 solidariai iš Lietuvos valstybės ir Neringos savivaldybės priteistas 1 149 349,83 Eur žalos atlyginimas  ir palūkanos uždarajai akcinei bendrovei (UAB) „Meirona“.

Atsakovo kaltę grindžia tuo, jog jis, eidamas Kuršių nerijos nacionalinio parko (toliau – KNNP) direktoriaus pareigas, neteisėtai 2002 m. gegužės 14 d. raštu Nr. 05-223 pritarė Detaliojo plano sprendiniams.  KNNP direktoriaus pareigybės aprašyme, patvirtintame Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2002 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 5, nustatyta, kad direktorius organizuoja KNNP teritorijos tvarkymą pagal KNNP planavimo schemą ir kitus teritorijų planavimo dokumentus, užtikrina darbuotojų rengiamų dokumentų kokybę. Pagal pareigybės aprašymą, direktorius privalėjo, sprendžiant patikėtus uždavinius ir funkcijas, vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais. Teigia, jog atsakovas neįvertino Detaliojo plano neatitikimo galiojantiems teisės aktams ir nepagrįstai pritarė Detaliojo plano sprendiniams ir šiais veiksmais pažeidė ginčo laikotarpiu galiojusį Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnį, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punktą, 3 dalį, 28 straipsnio 1 dalį, Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planavimo schemą, Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 4, 6.6, 11 punktus. Argumentuoja, jog  atsakovas nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis jam buvo būtina.   

 Pareiškėja vertindama KNNP direkcijos vaidmenį rengiant, derinant, tikrinant ir tvirtinant Detalųjį planą,  nurodo, jog atsakovas neteisėtu veikimu tik iš dalies prisidėjo prie žalos kilimo, nes jo neteisėti veiksmai nebuvo vienintele priežastimi, nulėmusią valstybės pareigą atlyginti žalą. Pažymi, jog KNNP direkcijos atstovai nepasirašė Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktų, pateikė Klaipėdos apskrities viršininko administracijai ir valstybinės priežiūros komisijai KNNP direkcijos raštus, kuriuose nurodomi galimi Detaliojo plano ir statinių techninių projektų pažeidimai/trūkumai, prieštaravimai ir procedūriniai pažeidimai, tačiau į juos nebuvo atsižvelgta.  Pareiškėjos atstovų teigimu,  žalos atsiradimą lėmė ir kitų subjektų neteisėti veiksmai.

Nurodo, jog Teisingumo ministerija 2018 m. balandžio 17 d. raštu Nr. (1.81)7R-2659 informavo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-578- 556/2015 ji UAB „Meirona“ sumokėjo 1 282 238 Eur. Mokėjimas atliktas 2015 m. lapkričio 9 d., prašymo padavimo senaties terminas dėl žalos atlyginimo baigiasi 2018 m. lapkričio 9 d.  Teigia, kad terminas paduoti teismui skundą nepraleistas.  Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje ir 1.127 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas. Nurodo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, valstybės tarnautojo padarytą žalą atlyginusi valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga įgyja regreso teisę reikalauti iš žalą padariusio valstybės tarnautojo tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių. Atsakovės teigimu, yra visos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos, numatytos CK 6.246, 6.247, 6.248 ir 6.249 straipsniuose (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, kaltė ir žala).  Nurodo, jog 2002 metais atsakovo vidutinis darbo užmokestis buvo 804,66 eurų, todėl prašo  priteisti 7241,94 Eur žalos atlyginimą regreso tvarka. 

Pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, atstovės patikslinto prašymo argumentais prašo patikslintą prašymą patenkinti.

             Atsakovas V. P. atsiliepimu prašo patikslintą prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog jis, kaip buvęs KNNP direktorius, neatliko neteisėtų veiksmų, kurie būtų valstybei kilusios žalos priežastimi, ir kurie būtų tiesioginiu per daug nenutolusiu priežastiniu ryšiu susijęs su kilusia žala. Atsakovo teigimu, KNNP direkcijos išvada teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančiai institucijai dėl dokumento tvirtinimo tikslingumo buvo tik rekomendacinio, o ne privalomojo pobūdžio. Pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad Detaliojo plano akte pateikiama teigiama išvada yra siūlymas ir tokia išvada pati savaime nėra pagrindas tvirtinti Detalųjį planą, kad teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas yra  būtent tas dokumentas, kuris suteikia galimybę tam tikrai ūkinei – komercinei veiklai. Tvirtina, kad pagrindas žalai atsirasti yra Detalusis planas, o ne jo veikimas pritariant Detaliojo plano tvirtinimui. Argumentuoja, jog nėra priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir padarytos žalos bendrovei UAB „Meinora“ ir kad  regreso reikalavimas jam negali būti kildinamas iš žalos padarymo šiai bendrovei.  Nurodo, jog kitiems subjektams anksčiau buvo atlyginta padaryta žala dėl neteisėtai patvirtinto Detaliojo plano.

Atsakovo teigimu, pareiškėja yra praleidusi ieškinio senaties terminą ir prašo ją taikyti. Nurodo, jog Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009 pripažino neteisėtais ir negaliojančiais Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. 125, kuriuo buvo patvirtintas Detalusis planas, statybos leidimą, projektavimo sąlygų sąvadą, projekto korektūras ir kt., taikė restituciją pirkėjams priteisdamas sumokėtus pinigus ir įpareigodamas statytojus AB „Ąžuolynas“ ir UAB „Verslo investicijų projektų centras“ per 12 mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti statinius. Po teismo sprendimo teismuose buvo nagrinėjamos bylos dėl žalos atlyginimo pagal statytojų ir turto įgijėjų skundus  atsakovėms Lietuvos valstybei ir Neringos savivaldybei: 1) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A438-1358/2013 pagal J. S. ir I. S. skundą žala solidariai priteistas 454 273,53 Lt žalos atlyginimas ir palūkanos iš Lietuvos valstybės ir Neringos savivaldybės; 2) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015 solidariai iš Lietuvos valstybės ir Neringos savivaldybės priteistas 1 149 349,83 Eur žalos atlyginimas  ir palūkanas UAB „Meirona“.  Nurodo, jog Teisingumo ministerija 2014 m. rugpjūčio 6 d. vietiniais mokėjimo nurodymais pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimą pareiškėjams J. S. ir I. S. sumokėjo 504 743,31 Lt, o pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimą Teisingumo ministerija 2015 m. lapkričio 9 d. sumokėjo UAB „Meirona“ 1 282 238 Eur.   Atsakovo teigimu, nuo pareiškėjos  žalos atlyginimo 2014 m. rugpjūčio 6 d., turi  būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas, o pareiškėja neteisingai ieškinio senaties terminą skaičiuoja nuo 2015 m. lapkričio 9 d. atlikto mokėjimo. Argumentuoja, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo atsiranda nuo to momento, kai žala yra atlyginama arba atliekamas pirmas žalos atlyginimo mokėjimas, jeigu atlyginimas mokamas dalimis.  Teigia, jog  neteisėtu veikimu padarytos žalos atlyginimo klausimas buvo ir yra sprendžiamas ne vienoje byloje, todėl Teisingumo ministerijai 2014 m. rugpjūčio 6 d. mokėjimo nurodymais Nr. 18319 ir Nr. 18320 pervedus pareiškėjams J. S. ir I. S. 504 743,31 Lt žalos atlyginimą, šis momentas laikytinas ieškinio senaties termino pradžia. 

Išdėsto argumentus, jog  tuo atveju, jeigu būtų pripažinta  jo kaltė,  priteistina žalos atlyginimo suma turėtų būti mažinama įvertinant jo konkrečius veiksmus siekiant  sumažinti galimos žalos dydį, pasekmes, kaltės laipsnį, turtinę padėtį. Nurodo, jog yra pensinio amžiaus, veiksmai atlikti 2002 m. gegužės 14 d., t. y. daugiau nei prieš 17 metų, KNNP direkcija, jam atstovaujant,  veikė aktyviai ir ėmėsi veiksmų žalos kilimui išvengti.

Atsakovo atstovas atsiliepimo argumentais prašo pritaikyti ieškinio senatį ir prašymą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu  siūlo pareiškėjos patikslintą prašymą patenkinti.

Teismas

konstatuoja:

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – žalos padarymo pareiškėjai Lietuvos valstybei atsakovo V. P. veiksmais  ir žalos atlyginimo regreso tvarka pagrįstumo nustatymas.

Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo (toliau – ir Žalos atlyginimo įstatymas) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybė, atlyginusi dėl kitų valdžios institucijų pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų kaltų veiksmų (aktų) atsiradusią žalą, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę, kurią įgyvendindama privalo teismo tvarka išieškoti iš šių asmenų tiek, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinius jų darbo užmokesčius, o jeigu žala padaryta tyčia, – tiek, kiek ji sumokėjo žalos atlyginimo. Šioje dalyje nustatytos taisyklės taikomos, jeigu kiti įstatymai, reglamentuojantys šioje dalyje nurodytų asmenų veiklą, nenustato kitaip. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 39 straipsnio 1-2 dalys (iki 2019 m. sausio 1 d. galiojusioje Valstybės tarnybos įstatymo redakcijoje atitinkamai 33 straipsnio 1-2 dalys) nurodo, kad žala, atsiradusi dėl valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Valstybės tarnautojo padarytą žalą atlyginusi valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga <...> turi regreso teisę reikalauti iš žalą padariusio valstybės tarnautojo tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių. Jeigu valstybės tarnautojas žalą padarė tyčia, valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga į padariusį žalą valstybės tarnautoją turi tokio dydžio regreso teisę, kiek ji sumokėjo žalos atlyginimo. Regreso teisę į žalos padariusį asmenį reglamentuoja Civilinio kodekso 6.280 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, atlyginęs kelių asmenų bendrai padarytą žalą asmuo turi teisę iš kiekvieno reikalauti jų išmokėto žalos atlyginimo dalies, proporcingos jų kaltei. Kai neįmanoma nustatyti kiekvieno iš žalą padariusių asmenų kaltės dydžio, laikoma, kad jie žalą turi atlyginti lygiomis dalimis. Valstybės tarnautojo civilinei atsakomybei atsirasti būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis).

Atsakovui prašant teismo pareiškėjos reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą, analizuotinos aplinkybės, susijusios su ieškinio senaties taikymu, ir teisiniu reguliavimu šiuo aspektu.  

Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį, sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. CK 1.127 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. CK 1.126 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog  atsakovas V. P., būdamas KNNP direktorius, 2002 m. gegužės 14 d. raštu 05-223 suderino  žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendinius. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009 pripažino negaliojančiu Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. 125, kuriuo patvirtintas Detalusis planas, Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2004 m. balandžio 26 d. išduotą statybos leidimą Nr. 22 AB poilsio namams „Ąžuolynas“ statyti jachtklubą, žuvų restoraną, jachtininkų viešbučius, 2004 m. gegužės 31 d. Neringos savivaldybės administracijos patvirtintą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 43 prieplaukos namelio rekonstrukcijai, įrengiant jachtklubą, restoraną, jachtininkų viešbučio naujai statybai sklype (duomenys neskelbtini) ir kt. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A438-1358/2013 pagal J. S. ir I. S. skundą solidariai priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir Neringos savivaldybės 454 273,53 Lt žalai atlyginti ir penkių procentų dydžio metinės palūkanas. Viena iš valstybės institucijų – Teisingumo ministerija 2014 m. rugpjūčio 6 d. mokėjimo nurodymais Nr. 18319 ir Nr. 18320 minėtiems asmenims pervedė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimu priteistą žalos atlyginimą.  

 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A438-1358/2013 atsakove byloje buvo Lietuvos valstybė.  Pagal CK 2.33 straipsnio 1 dalį, juridinis asmuo <...> gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme. CK 2.35 straipsnio 1 dalis numato, kad valstybė ir savivaldybės yra juridiniai asmenys.  Proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus (ABTĮ 47 straipsnio 1 dalis.)   Proceso šalies atstovai yra administracinės bylos proceso dalyviai, bet ne administracinės bylos  ginčo, proceso šalys (ABTĮ 46 straipsnis). Teisiniu reguliavimu nustatyta, jog nepriklausomai nuo to koks atstovas ir kiek jų atstovauja juridinį asmenį, teisės ir pareigos atsiranda juridiniam asmeniui, o ne jo atstovui. Lietuvos valstybė dalyvavo administracinėje byloje Nr. A438-1358/2013 kaip ginčo proceso šalis atsakovė, todėl vienai iš valstybės institucijų, jos atstovei Teisingumo ministerijai pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimą 2014 m. rugpjūčio 6 d. atlyginus žalą,  regreso teisė, remiantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi ir 1.127 straipsnio 4 dalimi, atsirado nuo 2014 m. rugpjūčio 6 d. Šia teise Lietuvos valstybė, remiantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi ir 1.127 straipsnio 4 dalimi, galėjo pasinaudoti per trejus metus, nuo pirmojo sumokėjimo už padarytą žalą, t. y. iki 2017 m. rugpjūčio 6 d. Toks teisinis vertinimas yra suformuotas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-458-261/2016, 2018 m. lapkričio 13 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2995-492/2018), kuris regreso teisės atsiradimą sieja nuo pirmojo mokėjimo už padarytą žalą. Teismas sprendžia, jog  pareiškėja nepagrįstai senaties termino pradžią skaičiuoja nuo vėlesnio mokėjimo, padaryto  2015 m. lapkričio 9 d., kai Lietuvos valstybė atliktu mokėjimu pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimą administracinėje byloje administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015 atlygino 1 282 238 Eur žalos atlyginimą  UAB „Meirona“.  Teisingumo ministerija, atstovaudama Lietuvos valstybę, po žalos sumokėjimo asmenims turėjo įstatymu nustatytu terminu pranešti valstybės institucijoms   apie būtinumą ginti Lietuvos valstybės pažeistas teises pareiškiant regresinius ieškinius (prašymus) asmenims, padariusiems žalą CK 6.280 straipsnyje numatytais pagrindais.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina aplinkybę, jog pareiškėja byloje su prašymu į teismą kreipėsi 2018 m. spalio 25 d., t. y. praleidusi trejų metų ieškinio senaties terminą. Pareiškėja prašyme nenurodė aplinkybių, dėl kurių ji regreso teisės negalėjo įgyvendinti anksčiau, ar kad jai buvo nežinomas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-1358/2013, pagal kurį ji atlygino dalį žalos, atsiradusios iš institucijų neteisėto veikimo/neveikimo. Tai yra, šios aplinkybės patvirtina, kad Lietuvos valstybei ir jos atitinkamoms institucijoms buvo žinoma apie įvykdytus reikalavimus ir atsiradusią teisę regreso tvarka iš kaltų asmenų išsiieškoti žalą. Pareiškėjai nenurodžius objektyvių, nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių (pvz., įrodymų rinkimas ar kitų aplinkybių), sukliudžiusių laiku kreiptis į teismą, teismas  nenustatė pagrindo ex officio (savo iniciatyva) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjos reikalavimui.

Atsakovo argumentai dėl ieškinio senaties taikymo pripažįstami pagrįstais, todėl tenkintinas prašymas taikyti patikslinto prašymo reikalavimui trejų metų ieškinio senaties terminą (CK 1.126  straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis,1.125 straipsnio 8 dalis).

            Pritaikius ieškinio senatį, neanalizuotini atsakovo,  dirbusio Kuršių nerijos nacionalinio parko direktoriumi, veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos. 

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, pareiškėjos patikslintas prašymas atmestinas, nes ieškinio termino pabaiga yra pagrindas prašymą atmesti, remiantis  Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalimi,  1.131 straipsnio 1 dalimi, ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Atsakovas prašo priteisti 1004,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro procesinių dokumentų rengimas ir atstovavimas administracinėje byloje, atlyginimą. Su prašymu pateikė 2019 m. kovo 8 d. sąskaitą už teisines paslaugas ir 2019 m. kovo 12 d. mokėjimo nurodymą,  patvirtinantį 1004,30 Eur sumokėjimą.    

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 98 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (taikoma įsakymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 8.2 punktas numato, jog rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už dokumentų parengimą (skundo surašymą) yra 2,5 dydis Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Atsakovą, 2019 m. kovo 1 d. teisinės pagalbos sutarties pagrindu, atstovavo advokatas Gintaras Aleknavičius. Procesiniai veiksmai (atsiliepimo surašymas) buvo atliekamas I ketvirtyje, todėl pagrindu imami 2018 m. III ketvirčio rodikliai. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenis (www.socmin.lt), vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2018 m. III ketvirtį buvo 935,70 Eur, todėl maksimali priteistina suma už skundo surašymą yra 2 339,25 Eur (935,70 Eur x 2,5). Atsakovas prašyme nedetalizavo kiek tiksliai sumokėjo už atsiliepimo surašymą, tačiau nurodė, kad už dokumentų rengimą ir atstovavimą teisme sumokėjo 1004,30 Eur.  Įvertinus atsiliepimo turinį, bylos sudėtingumą ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, spręstina, jog pagrįsta suma už atsiliepimo surašymą yra 600 Eur.

Iš 2019 m. kovo 8 d. PVM sąskaitos už teisines paslaugas matyti, jog atsakovas bylinėjimosi išlaidas patyrė ir už atstovavimą teisme. Rekomendacijų 8.19 punktas numato, jog už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą yra 0,1. Pagal Rekomendacijų 9 punktą, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Teismo 2019 m. balandžio 30 d. posėdis truko 27 minutes (prasidėjo 08.36 val., o baigėsi 9.03 val.), 2019 m. rugsėjo 12 d. posėdis truko 1 val. 22 min. (prasidėjo 13.08 val., o baigėsi 14.30 val.), iš viso teismo posėdžiai truko – 1 val. 49 min. Atsižvelgiant į tai, kad 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda, todėl laikytina, jog atstovavimas truko 2 val. Paskutinis teismo posėdis vyko 2019 metų III ketvirtyje, todėl pagrindu imami 2019 m. I ketvirčio rodikliai. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenis (www.socmin.lt), vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2019 m. I ketvirtį buvo 1262,70 Eur, todėl maksimali priteistina suma už atstovavimą teismo posėdžiuose yra (2 val. x 1262,70 Eur x 0,1) 252,54 Eur. Ši suma laikytina proporcinga ir pagrįsta, todėl priteistina.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu atsakovo prašymas tenkintinas iš dalies. Atsakovui iš pareiškėjos Lietuvos valstybės priteistinas  852,54 Eur turėtų išlaidų atlyginimas (600 Eur už atsiliepimo surašymą ir 252,54 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose). Kitoje dalyje prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo  84-88 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Atmesti pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, patikslintą prašymą atsakovui V. P., trečiajam suinteresuotam asmeniui Teisingumo ministerijai dėl 7 241,94 Eur žalos atlyginimo priteisimo regreso tvarka.

atsakovui V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (juridinio asmens kodas 188724381) ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos (juridinio asmens kodas 193064642),  priteisti  852,54 Eur  (aštuoni šimtai penkiasdešimt du  eurai ir 54 centai) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą,

kitoje dalyje atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo atmesti. 

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.

Teisėja                                                                                                      Vida Stonkuvienė