Civilinė byla Nr. e2S-644-653/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00949-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1;

 (S)

3.3.2.4.; 3.3.2.5.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. vasario 24 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) daugiabučio gyvenamojo namo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. nutarties, kuria atsisakyti priimti ieškinį.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       ieškovė daugiabučio gyvenamojo namo bendrija (toliau - DGNB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir ieškovė, bendrija) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams K. A., R. A. T., R. V., R. V., P. D., V. V., J. V., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonei (toliau - VĮ) Registrų centrui ir prašo leisti be atsakovų sutikimo įrašyti nekilnojamojo daikto – neįrengtos pastogės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą bei Nekilnojamojo turto registro posistemėje „Matininkas“ UAB KM Centras“ matininko R. J. 2019 m. balandžio 16 d. parengtą elektroninę nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą bei priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 17 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės DGNB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovams K. A., R. A. T., R. V., R. V., P. D., V. V., J. V. dėl leidimo be bendraturčių sutikimo įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, trečiasis asmuo VĮ Registrų centras, kaip nenagrinėtiną teisme.

3.       Teismas nurodė, kad ieškinį, susijusį su daiktinių teisių įgyvendinimu, pareiškė daugiabučio namo bendrija, kuri, pagal byloje esančius duomenis, gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), neturi nuosavybės teise jokio objekto, jai bendrosios dalinės nuosavybės teise nepriklauso namo bendros patalpos, o teisę reikšti reikalavimą dėl pastato dalies kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą (registrą) turi teisę daikto savininkai. Teismas atkreipė dėmesį, kad bendrija nėra namo savininkai. Tai atskiras juridinis asmuo ir ieškinį ji pareiškė kaip savarankiškas subjektas, prašydamas leisti jai įrašyti nekilnojamojo daikto – neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą bei Nekilnojamojo turto registro posistemėje „Matininkas“ UAB „KM Centras“ matininko R. J. 2019 m. balandžio 16 d. parengtą elektroninę nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą.

4.       Teismas nurodė, kad kreiptis į teismą su ieškiniu dėl leidimo be bendraturčių sutikimo įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis turi teisę daikto savaininkas (-ai). Kadangi ieškovė nėra jokios patalpos name (duomenys neskelbtini), savininkė, atitinkamai jai bendrosios dalinės nuosavybės teise nepriklauso ir palėpė (ji nėra jos bendraturtė), bendrija neturi teisės teikti ieškinio dėl palėpės kadastrinių duomenų įrašymo be bendraturčių sutikimo.

III. Atskirojo skundo argumentai

5.       Apeliantė (ieškovė) DGNB „(duomenys neskelbtini)“ atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartį ir išspręsti ieškinio priėmimo klausimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.                      daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija, vertinant jos įgalinimus, turi teisę reikšti materialiuosius teisinius reikalavimus teisme, jeigu tai būtina daugiabučio gyvenamojo namo ir jame esančių bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo pagal paskirtį užtikrinimui; 

5.2.                      bendrija, kaip bendraturčių teises įgyvendinantis subjektas, priešingai, nei nurodė pirmos instancijos teismas, net nebūdama patalpų bendraturtė, turi teisę reikšti reikalavimą teisme dėl leidimo be atsakovų sutikimo įrašyti nekilnojamojo daikto – neįrengtos pastogės, kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą; 

5.3.                      pažymėjo, kad dauguma patalpų savininkų, 2021 m. balandžio 3-17 dienomis vykusio balsavimo raštu metu, įpareigojo bendriją kreiptis į teismą dėl palėpės įregistravimo. Taigi, Daugiabučio gyvenamojo namo bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimai kreiptis į teismą dėl leidimo įregistruoti kadastrinius matavimus be dalies bendraturčių sutikimo, buvo suteikti ne tik teisės aktų bei bendrijos įstatų pagrindu, bet ir patalpų savininkų sprendimu;

5.4.                      bendrija neprašo pripažinti jai ar kitiems patalpų savininkams nuosavybės teisių į ginčo turtą, o, įgyvendindama pastato patalpų savininkų teises, susijusias su bendrosios nuosavybės valdymu, prašo tik leisti įregistruoti palėpę, kaip bendro naudojimo daiktą, be atsakovų sutikimo, t. y. ieškiniu siekiama, kad neįrengtos palėpės patalpos būtų įregistruotos viešojo registro įstaigoje kaip atskirtas bendro naudojimo objektas, į patalpas nenustatant nuosavybės teisės dalių ieškovui arba kitiems patalpų bendrasavininkams;

5.5.                      įstatymas nenumato, kad reikalavimą, kuris susijęs su teise įregistruoti nekilnojamąjį daiktą, gali reikšti tik turto savininkas, o ne jo administratorius.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

 teisiniai argumentai ir išvados

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.

7.       Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme, kadangi ieškovė teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis). Atsisakyti priimti ieškinį teismas gali tik tada, kai: 1) ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka; 2) ieškinys neteismingas tam teismui; 3) suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos; 4) yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį; 5) teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; 6) šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui; 7) pareiškimą padavė neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo; 8) pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo (CPK 137 straipsnio 2 dalis).

9.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bylos iškėlimo stadijoje nėra tikrinama, ar asmuo turi teisę į teisminę gynybą (teisę į ieškinį) materialiąja prasme. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pavyzdžiui, negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą. Toks teisinis reguliavimas siejamas su nurodytu Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisės į teisminę gynybą prieinamumo ir universalumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2014). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad jei ieškovas neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK  5 straipsnį, nes pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8-916/2015; 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-421/2019; kt.).

10.       Atsižvelgiant į tai, kas  nurodyta, darytina išvada, jog reikalavimo teisės neturėjimas yra savarankiškas pagrindas pripažinti pareikštą ieškinį nepagrįstu ir jį atmesti. Pažymėtina, kad šis faktas nustatinėjimas kvalifikuojant konkretaus ginčo faktines aplinkybes ir jų pagrindu atsiradusius materialinius teisinius santykius išnagrinėjus bylą iš esmės priimant galutinį teismo procesinį sprendimą byloje. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimo teisės turėjimą (neturėjimą) įvertinti galėjo tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, todėl nukrypo nuo šiuo klausimu suformuluotos teismų praktikos.

11.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimą, dėl to nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme. Atskirasis skundas yra pagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 290-292 straipsniais,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja                                                                                                                        Jelena Šiškina