ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 12 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Snaigė Juknevičienė,

sekretoriaujant Redai Narijauskienei,

dalyvaujant ieškovui A. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo A. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lorus Construkction“ dėl pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo, nuostolių atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė: 

Ieškovas ieškiniu, kurį vėliau tikslino (2021-06-11 dokumentas Nr. 20791), kreipėsi į teismą prašydamas nutraukti 2020 m gruodžio 14 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, taikyti restituciją ir priteisti jam iš atsakovo 600,00 Eur, sumokėtų už transporto priemonę „Subaru Qutback, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), iš jo atsakovui priteisti automobilį, įpareigojant atsakovą automobilį pasiimti iš jo nurodytos vietos, taip pat ieškovas prašo priteisti 100,00 Eur nuostolių, patirtų dėl automobilio patikros, ir  5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje ieškovas nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2020 m. gruodžio 17 d. portale „Autogidas“ rado skelbimą apie parduodamą automobilį „Subaru Qutback“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo skelbiama, kad automobilis yra be jokių techninių defektų. Tos pačios dienos vakarą jis paskambino nurodytu telefonu, automobilio pardavėjas vėl patvirtino, kad automobilis neturi jokių techninių defektų, o kėbulo defektai matomi fotonuotraukose. Pokalbio metu automobilio pardavėjas garantavo, kad automobilis neturi paslėptų defektų, yra tinkamas naudoti. Kitą dieną, t. y. 2020 m. gruodžio 18 d, jis nuvyko į sutartą vietą (duomenys neskelbtini) automobilio apžiūrai. Pirmiausia jis užvedė variklį, atidarė variklio dangtį, apžiūrėjo variklį, viskas atrodė tvarkingai, taip pat apžiūrėjo skelbime nurodytus ir akivaizdžiai matomus kėbulo defektus. Kartu su pardavėju automobiliu pravažiavo bandomąjį važiavimą, kuris truko ilgiau nei valandą. Kadangi per bandomąjį važiavimą nebuvo girdėti pašalinių garsų, kurie išduotų defektus, automobilis dirbo tvarkingai, jam nesukėlė abejonių automobilio techninė būklė. Pardavėjas dar patikino, kad jokių detalių keisti nereikia, rekomendavo pasikeisti automobilio alyvą, taip pat paaiškino, kad automobilis buvo eksploatuojamas apie pusę metų geodeziniams matavimams, o dabar pardavėjas nusprendė atsinaujinti, kas suprantama kaip noras įsigyti kitą automobilį. Kadangi automobilis buvo važiuojantis, o tai buvo pagrindinis automobilio paieškos kriterijus, jis nutarė automobilį pirkti. Automobilio pardavėjas jam pateikė paruoštą pirkimo – pardavimo sutartį, joje buvo patvirtinta, kad automobilis jokių defektų neturi. Jis sumokėjo pardavėjui 600,00 Eur grynais pinigais, o pardavėjas pateikė jam paruoštą pirkimo – pardavimo sutartį, joje jis įrašė savo duomenis. Sutartyje jau buvo įrašyta ir tai žodžiu patvirtino pardavėjas, jog automobilis priklauso įmonei „Lorus Construkction“. Kiekvienas jų paėmė po vieną sutarties egzempliorių ir išsiskyrė. Vėliau jis pastebėjo, kad rašytinėje sutartyje nurodyta ankstesnė nei faktinė sandorio data, o būtent 2020-12-14. Dar tą pačią dieną jis bandė automobiliu pavažiuoti, tačiau jis judėjo tik atbuline eiga. Negalėdamas pajudėti iš automobilio stovėjimo vietos, automobilį paliko prie daugiabučio namo stovėjimo aikštelėje, o apie defektą iš karto informavo skelbime nurodytu telefono numeriu jo pardavėją. Pardavėjas patikino, kad tereikia paspausti automobilio akceleratoriaus pedalą, pakelti variklio apsukas iki 4-5 tūkstančių ir automobilis pajudės, taip pat patarė įpilti į pavarų dėžę skysčio, nors apie tai pardavimo metu jam nebuvo minėta. Jis nusprendė skysčio nepildyti, nieko nekeisti. Kadangi automobilis buvo netinkamas eksploatuoti, susisiekė su pardavėju dar kartą ir pasakė norįs automobilį grąžinti, atgauti sumokėtus pinigus. Pardavėjas nesutiko ir atsisakė priimti automobilį bei grąžinti pinigus. Tada jis susisiekė su automobilio savininkės UAB „Lorus Construction“ direktoriumi M. K., kuris patikino, kad ginčą išspręs taikiai. Tačiau M. K. su juo vėliau taip ir nesusiekė, o iš portalo „Autogidas“ buvo ištrinti visi pardavėjo skelbimai, nors jie vėliau buvo įdėti iš naujo, tik jau su kitu telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Kadangi su atsakovu susitarti nepavyko, jis 2021 m. vasario 25 d. automobilį nugabeno į automobilių remonto dirbtuves „Ausegra“ Vilniuje, Gelvonų g. 2, kur automobiliui buvo nustatyti defektai. Apžiūros išvada buvo rekomendavimas automobilį utilizuoti, nustatytas užslėptas defektas – pavarų dėžės gedimas. Automobilis neatitiko pirkimo – pardavimo sutartyje įrašytos sąlygos apie jo tinkamumą eksploatuoti, todėl jis siekia, kad šalys turi būti grąžintos į pirminę padėtį.  

Atsakovė UAB „Lorus Construction“. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, į  teismo posėdį atstovo neatsiuntė (įgaliotam atstovui V. M. neleista atstovauti atsakovo teisme, nes asmuo neatitiko Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau _CPK) 56 straipsnio 1 dalyje numatytų kriterijų; atsakovui išaiškinta atstovavimo teisė 2021-08-13 nutartyje) apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų negauta (CPK 117 straipsnis, 123 straipsnio 2 dalis). Civilinė byla nagrinėjama atsakovės atstovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Teismas

k o n s t a t u o j a : 

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškovo paaiškinimo nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė 2020 m. gruodžio 18 d. sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovas pardavė, o ieškovas nupirko automobilį „Subaru Qutback,“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (rašytinėje sutartyje neteisingai nurodyta data „2020-12-14“). Po Sutarties sudarymo paaiškėjo, kad automobilis dėl techninio gedimo nėra tinkamas eksploatuoti pagal paskirtį, automobilį remontuoti ekonomiškai netikslinga, jis utilizuotinas. Ieškovas prašo šalis grąžinti į buvusią iki sandorio sudarymo padėtį – jam iš atsakovo priteisti automobilio kainą, atsakovui grąžinti automobilį, taip pat prašo priteisti dėl automobilio techninės patikros patirtus materialinius nuostolius bei procesines palūkanas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jei nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. Tai yra, pardavėjas atsako už bet kokius daiktų trūkumus, kurių neaptarė su pirkėju. Pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į CK 6.334 straipsnyje nurodytas sąlygas, gali pareikšti pardavėjui šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

CK 6.4311 straipsnis numato, kad motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo–pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Ši teisės norma galioja nuo 2015 metų. Privalomų pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Byloje nustatyta, kad ginčo automobilis pagamintas 1999 metais. Sutarties grafoje, skirtoje informacijai apie įvykius ir trūkumus, įrašų nėra, ji palikta tuščia. Pažymėtina, kad vien tik ta aplinkybė, kad sudarydamas Sutartį, atsakovas joje nenurodė duomenų apie ginčo automobilio eismo įvykius, savaime nelemia sandorio negaliojimo.

Nors nei įstatymas, nei Sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 str.), tačiau pirkėjas pasinaudojo teise daiktą atidžiai įvertinti (CK 6.328 str.). Kaip nurodė ieškovas, automobilį apžiūrėti jis atvyko į aikštelę, pirmiausia apžiūrėjo jį vizualiai, tada atidarė kapotą ir vizualiai patikrino variklio būklę, klausėsi jo darbo, teiravosi pardavėjo apie automobilio trūkumus, kiek ir kieno jis buvo eksploatuojamas, vėliau daugiau nei valandą, t. y. palyginus ilgą laiko tarpą atliko bandomąjį važiavimą automobiliu, įsitikino dėl transporto priemonės privalomosios techninė apžiūros galiojimo. Be to, kaip matyti iš ieškovo paaiškinimo, atsakovė automobilį pardavinėjo per Interneto portalą „Autogidas“, jame buvo patalpintos automobilio fotonuotraukos, jose vizualiai atsispindėjo automobiliui padaryti nežymūs kėbulo apgadinimai, kurie ieškovo vertinimu neturėjo praktinės reikšmės automobilio techninei būklei. Ieškovas pardavėjo nuodugniai išsiklausinėjo apie daikto techninę būklę, kas ir kiek juo važinėjo, kodėl parduoda. Visa tai rodo, kad ieškovas atidžiai ir rūpestingai atliko pareigą domėtis įsigyjamu daiktu, domėjosi reikalinga informacija apie automobilį ir galimybę juo naudotis be papildomų investicijų. Savo ruožtu šios bylos aplinkybės patvirtina, kad prieš sudarydamas Sutartį ieškovas būtent ir pasinaudojo CK 6.328 straipsnyje įtvirtinta teise bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę. Akivaizdu, kad ieškovą tenkino perkamo daikto kokybė, apžiūros metu nebuvo nustatyta jokių jo trūkumų, pardavėjas patikino ieškovą tokių trūkumų nesant, automobilis važiavo, nesijautė jokių požymių, kad jis nėra tinkamas eksploatavimui, būtent dėl šių priežasčių ieškovas priėmė sprendimą autotransporto priemonę įsigyti.

Nuostatos dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad automobilio gedimas – negalėjimas pajudėti priekine eiga, paaiškėjo jau tą patį vakarą tik automobilį įsigijus. Ta aplinkybė, kad ieškovui, kuris tą patį vakarą kreipėsi telefonu į pardavėją dėl paaiškėjusio defekto, o pastarasis nurodė problemos sprendimo būdą - paspausti akceleratoriaus pedalą ir padidinti variklio apsukas iki 4-5 tūkstančių, po ko automobilis esą turėtų normaliai pradėti važiuoti priekine eiga, akivaizdžiai parodo, jog pardavėjui jau iš anksčiau buvo žinomas automobilio pavarų dėžės defektas, jis pardavimo momentu nebuvo pašalintas ir paviešintas, taigi, neinformavus apie tai ieškovo, automobilis buvo parduotas su pavarų dėžės defektu, taip nuslepiant šį faktą nuo pirkėjo. Teismo vertinimu yra įrodyta, kad atsakovas iki parduodamas automobilį apie pavarų dėžės mechanizmo defektą žinojo, toks defektas automobilyje buvo jo pardavimo metu. Kaip matyti iš bylos medžiagos gedimas automobilyje paaiškėjo konkrečiu laiku, t. y. 2020-12-18, t.y. automobilio įsigijimo dieną, ką tiesiogiai nurodė ieškovas, kuris paaiškino, kad ketinant pajudėti įsigytu automobiliu iš kiemo paaiškėjo, jog jis gali judėti tik atbuline eiga. Nors teismo vertinimu, įsigydamas naudotą automobilį, ieškovas negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip naujo automobilio savininkas, tačiau net ir įvertinęs, kad eksploatavimo metu tam tikri mechanizmai dėvisi, jis negalėjo numanyti, kad automobilis bus jam parduotas su kritiniu gedimu. Ieškovo sąžiningą ir rūpestingą elgesį patvirtina faktas, jog jis dar tą patį vakarą apie defektą informavo pardavėją, o vėliau ir pardavėjo įmonės savininką M. K., o pastarajam patikinus, kad problema bus išspręsta taikiai, protingą laiką laukė problemos sprendimo. Pastebėtina, kad kaip teigia ieškovas, automobilis visą laiką stovėjo nenaudojamas automobilių stovėjimo aikštelėje. Tik įsitikinęs atsakovo pasyviu elgesiu ir atsisakymu bendradarbiauti, 2021 m. vasario 25 d. kreipėsi į automobilių techninio remonto dirbtuves, kad būtų įvertinta automobilio techninė būklė.

Kaip matyti iš rašytinio dokumento – UAB „Auserga“ 2021 m. vasario 25 d. Defektinio akto dėl „Subaru Qutback“ techninės būklės įvertinimo, yra padaryta išvada, kad kėbulo atstatymo darbai nėra įmanomi, rekomenduojama automobilį utilizuotai, nes smūgiuoja pavarų dėžė, nustatyti kiauryminiai kėbulo nešančių konstrukcijų prarūdijimai, kiauryminiai slenksčių prarūdijimai. Iš to paties dokumento matyti, kad klientas kreipėsi į autoremonto įmonę nurodydamas, kad važiuojant mėto automobilį, įjungus D pavarą automobilis pajuda iš vietos esant didelėms apsukoms, girdimi pašaliniai garsai priekinėje variklio dalyje. Pastebėtina, kad pagrindinis pavarų dėžės defektas yra užslėptas, jo pirkėjas negalėjo pamatyti automobilio įsigijimo metu. Kadangi daikto trūkumai atsirado iki daikto perdavimo pirkėjui momento, kas yra patvirtinta surinktų įrodymų visuma, atsakomybė už daikto trūkumus tenka pardavėjui (CK 6.327 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo teismo aiškinimą teismų praktikoje pripažįstama, kad pardavėjas turi prievolę patvirtinti daikto kokybę. Net tais atvejais, kai pardavėjas sutartimi nesuteikia daiktui garantijos, pardavėjas turi perduoti daiktus, atitinkančius įprastus reikalavimus, kad daiktą būtų naudoti tam, kam įprastai tokie naudojami, ir yra atsakingas už trūkumus. CK 6.363 straipsnio 11 dalis numato, kad jeigu neįrodoma kitaip, daikto trūkumai, išaiškėję per šešis mėnesius nuo daikto pardavimo, laikomi buvusiais pardavimo metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su daikto ar jo trūkumo pobūdžiu. Šiuo atveju atsakovė pažeidė pareigą perduoti tinkamos kokybės daiktą ir atskleisti visą esminę informaciją apie daikto kokybę, kas būtų turėję įtakos ieškovo apsisprendimui dėl sutarties sudarymo.

Ieškovas pateikė rašytinį įrodymą, kuris patvirtina, kad ieškovas patyrė 100,00 Eur išlaidų dėl automobilio techninės patikros UAB „Auserga“ gedimui nustatyti (2021-02-26 sąskaita ir apmokėjimo dokumentas). Sutinkamai su CK 6.328 straipsnio 2 dalimi, jeigu šalys nesusitarė kitaip, daiktų patikrinimo išlaidos tenka pirkėjui. Pirkėjas turi teisę reikalauti, kad pardavėjas atlygintų patikrinimo išlaidas, jei patikrinimo metu nustatyta, kad daiktas neatitinka jam keliamų reikalavimų. Taigi, atsakovas privalo atlyginti dėl automobilio patikros autoremonto įmonėje ieškovo patirtus nuostolius.

Įvertinus aukščiau išdėstytą ir byloje esančių įrodymų visumą, ieškovui byloje įrodžius, kad atsakovas pardavė ieškovui automobilį su paslėptais trūkumais, kurie atsirado iki automobilio perdavimo, kad automobilio trūkumai yra tokie, jog jie negali būti pašalinti, o daikto pardavėjas neišsakė pageidavimo ištaisyti daikto trūkumus ar atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas, daroma išvada, jog ieškovas pagrįstai reikalauja Sutartį nutraukti ir grąžinti jam automobilio kainą (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas), o taip pat atlyginti  nuostolius, patirtus dėl automobilio patikros (CK 6.328 straipsnio 2 dalis). 

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta bei atsižvelgiant į tai, kad ginčo Sutartis teismo sprendimu nutraukiama, ieškovo reikalavimu taikytina restitucija, ieškovo naudai iš atsakovo priteisiant 600,00 Eur sumą, o atsakovui iš ieškovo – automobilį „Subaru Qutback“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (6.145 straipsnio 1 dalis). 

Dėl palūkanų

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės priteistinos 5 % procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojant palūkanas nuo priteistos sumos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovo priteistina 281,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 31,75 Eur žyminis mokestis ir 250,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (2020-06-11 pinigų paėmimo kvitas Nr. 1062588).

Remiantis CPK 92 straipsniu ir 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 5,11 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti 2020 m. gruodžio 14 d. transporto priemonės „Subaru Quatback“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp pardavėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lorus Constructin“, juridinio asmens kodas 304635128, ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)  

Taikyti restituciją – priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Lorus Constructin“, juridinio asmens kodas 304635128, A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600,00 Eur (šešis šimtus eurų) automobilio kainą, priteisti iš A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) automobilį „Subaru Quatback“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), uždarajai akcinei bendrovei „Lorus Constructin“, juridinio asmens kodas 304635128, įpareigojant automobilį atsiimti iš A. S. nurodytos vietos.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Lorus Constructin“, juridinio asmens kodas 304635128, A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) nuostolių, susijusių su automobili gedimo nustatymu,

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Lorus Constructin“, juridinio asmens kodas 304635128, A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 % procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021-04-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojant palūkanas nuo priteistos bendros 700,00 Eur sumos.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Lorus Constructin“, juridinio asmens kodas 304635128, A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš uždarosios akcinės bendrovės „Lorus Constructin“, juridinio asmens kodas 304635128, 5,11 Eur (penkis eurus 11 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja                                                                Snaigė Juknevičienė