Civilinė byla Nr. e2-1493-186/2018

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00566-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 31 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių Jungtinės Karalystės bendrovės Caldora Corporation LP ir uždarosios akcinės bendrovės „Transocean Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal šių ieškovių ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ ir akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas 

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovės Caldora Corporation LP ir UAB „Transocean Lietuva“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovėms AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir ADB „Gjensidige“ dėl 207 345,62 Eur žalos atlyginimo ir 6 proc. metinių procesinių palūkanų priteisimo. Nurodė, kad byla teisminga Klaipėdos apygardos teismui, nes žala ieškovės turtui padaryta šio teismo veiklos teritorijoje.

2.       Klaipėdos apygardos teismas ieškinį priėmė. Bylos nagrinėjimui buvo pasirengta paruošiamųjų dokumentų būdu.

3.       Atsakovės ADB „Gjensidige“ atstovas 2018 m. liepos 10 d. teismo posėdžio metu pareiškė prašymą perduoti bylą Vilniaus apygardos teismui pagal teismingumą, pagal atsakovių buveinės vietą. Paaiškino, kad tik prieš posėdį pasitikslino, jog Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo (SMGS) 47 straipsnyje yra numatyta, kad ieškinys pateikiamas į atitinkamą teismo organą pagal atsakovo buvimo vietą. Prašymą prašė tenkinti tam, kad neteisingo teismingumo nustatymas netaptų priežastimi sprendimui panaikinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. liepos 12 d. nutartimi atsakovės prašymą patenkino, nutarė civilinę bylą perduoti pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui.

5.       Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2010 pateiktus išaiškinimus dėl SMGS normų viršenybės prieš nacionalinę teisę taikant ieškinio senatį, sprendė, kad ir teismingumo nustatymo klausimu taikytinos ne Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, bet SMGS normos. Kadangi SMGS 47 straipsnio 4 paragrafe nustatyta, jog ieškinys dėl reikalavimų pagal pervežimo sutartį pateikiamas į atitinkamą teismo organą pagal atsakovo buvimo vietą, o atsakovių AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir ADB „Gjensidige“ buveinės yra Vilnius mieste, ieškinys turėjo būti reiškiamas Vilniaus apygardos teisme. Teismas pripažino, kad ši byla buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles ir ji privalo būti perduota pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui (CPK 34 str. 2 d. 4 p.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

6.       Ieškovės Caldora Corporation LP ir UAB „Transocean Lietuva“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį ir palikti bylą nagrinėti Klaipėdos apygardos teisme; skirti atsakovėms (ar tik atsakovei ADB „Gjensidige“) baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos įpareigojant sumokėti bet kurios iš ieškovių naudai, baudos dydį nustatant teismo nuožiūra. Nurodo šiuos argumentus:

6.1.                      Teismas netinkamai aiškino SMGS 47 straipsnio 4 paragrafą, kuriame nustatytas tik reikalavimas, kad ieškinys turi būti pareiškiamas „<…> tinkamam teisminiam organui atsakovo buvimo vietoje <…>“. SMGS nustato taisyklę, kad ieškiniai turi būti reiškiami atsakovo valstybės vietos teismuose, tačiau nei teritorinio, nei rūšinio teismingumo valstybės viduje SMGS nereglamentuoja.

6.2.                      Teritorinio teismingumo taisyklių pažeidimas negali būti absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d.), o sąlyginiu sprendimo panaikinimo pagrindu galėtų būti tik tuo atveju, jeigu dėl tokio pažeidimo ginčas būtų išspręstas neteisingai (CPK 329 str. 1 d.). Teritorinis teismingumas – ypač šioje bylos stadijoje – neturi jokios reikšmės atsakovių interesams.

6.3.                      Proceso vilkinimas vertintinas kaip ieškovių teisės į teisingą teismo procesą pažeidimas. Šis pažeidimas būtų daug reikšmingesnis nei teritorinio teismingumo taisyklių pažeidimas. Procesas tęsiasi jau beveik metus. Atsakovėms atstovauja profesionalūs teisininkai, kurie galėjo ir privalėjo suprasti tokių savo veiksmų pasekmes. Todėl atsakovėms kyla CPK 95 straipsnyje numatytos pasekmės, t. y. atsakovėms teismas turi skirti baudą.

7.       Atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir ADB „Gjensidige“ atsiliepimuose prašo ieškovių atskirąjį skundą atmesti. Atsakovės ADB „Gjensidige“ atsikirtimai:

7.1.                      SMGS 47 straipsnyje numatyta vežėjui palanki teismingumo taisyklė, CPK 42 straipsnyje numatyta šalių teisė teikti prašymus, todėl prašymas išspręsti teismingumo klausimą yra teisėtas ir pagrįstas.

7.2.                      Bylos nagrinėjimo metu pasikeitė draudiko atstovas. Naujasis atstovas, pastebėjęs SMGS nuostatą dėl teismingumo, objektyviai neturėjo galimybės pateikti prašymo anksčiau.

7.3.                      Nors byla iškelta 2017 m. rugpjūčio 23 d., nagrinėjimas iš esmės praktiškai teisme nebuvo pradėtas. Jei Klaipėdos apygardos teismas būtų įžvelgęs piktnaudžiavimo procesu apraiškas, ar manytų, kad prašymas nepagrįstas, būtų atmetęs šį prašymą ir tęsęs bylos nagrinėjimą.

7.4.                      Atsakovė ADB „Gjensidige“ yra visiškai nesuinteresuota ilgai trunkančiu teisminiu procesu ir bylinėjimosi vilkinimu, nes ieškiniu, be kita ko, reikalaujama priteisti ir 6 proc. metines procesines palūkanas.

8.       Atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsikirtimai:

8.1.                      Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl SMGS teisinės galios, konstatavo, kad Lietuva turi pareigą laikytis SMGS nuostatų, spręsdama klausimus, patenkančius į šio susitarimo reguliavimo sritį. Pagal SMGS 5 straipsnį, jei SMGS nėra atitinkamų nuostatų, taikomi tos šalies nacionaliniai įstatymai, pagal kuriuos asmuo gali realizuoti savo teises. SMGS nustato teismingumą pagal atsakovo buvimo vietą (SMGS 47 str. 4 par.), todėl šiuo atveju nėra teisinio pagrindo taikyti CPK 27 straipsnio, 30 straipsnio 6 dalies nuostatas.

8.2.                      SMGS reglamentuoja krovinio siuntėjo, gavėjo ir vežėjo, t. y. vežimo dalyvių santykius, kylančius iš krovinių vežimo tarptautiniais maršrutais. Akivaizdu, kad vežimo dalyviai yra juridiniai asmenys, o ne valstybė. Sistemiškai aiškinant SMGS nuostatas, darytina išvada, kad 47 straipsnio 4 paragrafe numatytas teritorinis teismingumas – ieškinys paduodamas pagal atsakovo (vežėjo) buvimo vietą. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslams įgyvendinti. Atsižvelgiant į CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktą bei tai, kad šiuo atveju byla nebuvo pradėta nagrinėti iš esmės, darytina išvada, kad teismas pagrįstai bylą perdavė nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui.

8.3.                      Pagrįsto prašymo pateikimas negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Apeliacine tvarka byloje sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas perdavė bylą nagrinėti kitam teismui pagal teismingumą. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu, absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 str.).

Dėl bylos perdavimo kitam teismui pagal teismingumą

10.       Šioje byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl vežėjo atsakomybės už krovinio, gabento pagal SMGS važtaraščius, praradimo ir sugadinimo. Tokie santykiai reguliuojami Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimu (SMGS). Lietuvos Respublikai SMGS įsigaliojo 1992 m. birželio 5 d. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisės aktų registre skelbiamoje 1998 m. sausio 1 d. SMGS redakcijoje su iki 2000 m. gruodžio 1 d. gautais pakeitimais bei papildymais, nurodyta, jog susitarimas lietuvių kalba galioja nuo 2001 m. balandžio 15 d. Tačiau Geležinkelių bendradarbiavimo organizacijos (OSJD) tinklalapyje skelbiama aktuali SMGS redakcija rusų kalba, kuria šis susitarimas buvo sudarytas. Nors Lietuvos Respublikos teisės aktų registre nėra paskelbta į lietuvių kalbą išversta aktuali SMGS redakcija, taikant šį tarptautinį teisės aktą būtina vadovautis ginčui aktualia jo redakcija.

11.       Nagrinėjamu atveju ieškinio pareiškimo momentu galiojusios redakcijos SMGS ieškinių dėl reikalavimų pagal pervežimo sutartį teismingumas reglamentuotas 47 straipsnyje, kurio 4 paragrafe nustatyta, kad ieškinys pateikiamas į atitinkamą teismo organą pagal atsakovo buvimo (arba buveinės) vietą (išvertus iš rusų k. „??? ????????????? ? ?????????? ???????? ????? ?? ??????????????? ?????????“). SMGS nenumatytas teismingumas pagal ieškovo pasirinkimą. Atsižvelgiant į CPK 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą tarptautinių sutarčių normų prioriteto prieš nacionalinius įstatymus taisyklę, atmestinas apeliančių argumentas, kad minėta SMGS nuostata leidžia teritorinį teismingumą nustatyti pagal CPK normas.

12.       Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktą, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui. Pagal CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktą, teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui arba kitiems teismo rūmams, jeigu, iškėlus bylą tame teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles. Taikant pastarąją normą, be kita ko, būtina atsižvelgti ir į civilinio proceso vieną iš tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.), taip pat vadovautis bendraisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 str. 2 d.), civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 str.).

13.       Nagrinėjamu atveju ieškovės pareiškė ieškinį Klaipėdos apygardos teisme pagal ieškinio sumą (CPK 27 str. 1 p.) ir žalos padarymo vietą (CPK 30 str. 6 d.). Klaipėdos apygardos teismas ieškinį priėmė, atsakovės atsiliepimuose į ieškinį taip pat nenurodė, kad ieškinys šiam teismui nėra teismingas ir turėtų būti perduodamas nagrinėti Vilniaus apygardos teismui pagal atsakovių buveinių vietą. Bylos nagrinėjimui buvo pasirengta paruošiamųjų dokumentų būdu. Triplikuose atsakovės teismingumo klausimo taip pat neiškėlė. Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje jau buvo keli teismo posėdžiai, ir nors byla iš esmės dar nebuvo pradėta nagrinėti, visas teisminis procesas iki skundžiamos nutarties priėmimo jau tęsėsi beveik metus. Esant tokioms aplinkybės, sutiktina su apeliančių argumentu, kad teismo priimtos savo žinion bylos perdavimas nagrinėti kitam teismui pagal teritorinį teismingumą šioje stadijoje užvilkintų procesą ir tai neatitiktų šios nutarties 12 punkte nurodytų teisės principų ir civilinio proceso tikslo.

14.       Atsakovės ADB „Gjensidige“ atstovo prašymas perduoti bylą Vilniaus apygardos teismui pagal teismingumą buvo grindžiamas iš esmės tik tuo argumentu, kad teismo sprendimas gali būti panaikintas vien dėl neteisingai nustatyto teismingumo. Tačiau apeliantės teisingai nurodo, kad teritorinio teismingumo taisyklių pažeidimas negali būti pripažįstamas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d., 3 d.). Atsakovės, prašydamos / palaikydamos tokį prašymą, neargumentuoja, kaip būtent aplinkybė, jog bylą išnagrinės Klaipėdos, o ne Vilniaus apygardos teismas, gali lemti tai, jog ginčas gali būti išspręstas neteisingai, dėl ko sprendimas turėtų būti naikinamas pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį. Atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad teismingumo taisyklių laikymasis užtikrina asmens teisę į teisminę gynybą, jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslams įgyvendinti. Tačiau atsakovė konkrečiai nenurodo, kokios priežastys šiuo atveju atsakovei trukdytų tinkamai įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą bylą nagrinėjant Klaipėdos apygardos teisme, kokie civilinio proceso teisės principai dėl to gali būti pažeisti ir kokie civilinio proceso tikslai dėl to gali būti nepasiekti.

15.       Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju neteisingai išsprendė bylos perdavimo kitam teismui pagal teismingumą klausimą, tenkindamas pernelyg vėlai atsakovės pareikštą prašymą, kai pasirengimas bylos nagrinėjimui iš esmės tame teisme užtruko beveik metus. Dėl to yra pagrindas patenkinti ieškovių atskirąjį skundą ir panaikinti skundžiamą nutartį.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo

16.       Atskirajame skunde ieškovės prašo skirti atsakovėms (ar tik atsakovei ADB „Gjensidige“) baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

17.       CPK

18.       Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad atsakovė ADB „Gjensidige“, pernelyg vėlai pareikšdama prašymą dėl bylos perdavimo kitam teismui pagal teismingumą, šia teise akivaizdžiai naudojosi ne pagal paskirtį. Atsakovės atstovas nurodė priežastis, kodėl toks prašymas nebuvo pareikštas anksčiau, taip pat išdėstė argumentus, kuriais grindžiamas atsakovės prašymas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje bylos stadijoje minėta atsakovės teisė įgyvendinta netinkamai, tačiau tai nelaikytina teisės pažeidimu (piktnaudžiavimu), už kurį atsakovei turėtų būti taikoma teisinė atsakomybė. Todėl apeliančių prašymas dėl baudos skyrimo atmestinas.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį panaikinti. 

Civilinę bylą grąžinti tam pačiam apygardos teismui nagrinėti iš esmės.

Atmesti ieškovių prašymą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo.

Teisėjas                                                                        Egidijus Žironas