Civilinė byla Nr. 3K-3-321/2011
Teisminio proceso Nr. nesuteiktas
Procesinio sprendimo kategorija 52.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. liepos 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Antano Simniškio ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Nemėžio totorių bendruomenės kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 24 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Metalmeta“ ieškinį atsakovui Nemėžio totorių bendruomenei dėl skolos bei delspinigių priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl sutarties nutraukimo bei nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Metalmeta“ prašė priteisti iš atsakovo Nemėžio totorių bendruomenės 45 916,43 Lt skolos už atliktus darbus, 3765,15 Lt delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovas priešieškiniu prašė nutraukti 2007 m. rugsėjo 10 d. šalių rangos sutartį ir priteisti iš ieškovo 60 968 Lt nuostolių atlyginimo dėl netinkamos atliktų darbų kokybės.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino: nutraukė 2007 m. rugsėjo 10 d. rangos sutartį Nr. I-09-10, sudarytą ieškovo UAB „Metalmeta“ ir atsakovo Nemėžio totorių bendruomenės, ir priteisė atsakovui iš ieškovo 60 968 Lt nuostolių atlyginimo.
Teismas nustatė, kad šalys 2007 m. rugsėjo 10 d. sudarė rangos sutartį Nr. 1-09-10, kuria ieškovas (rangovas) UAB „Metalmeta“ įsipareigojo atlikti stogo dengimo darbus ir perduoti užsakovui darbų rezultatą, o atsakovas (užsakovas) Lietuvos totorių bendruomenė – atliktą darbą priimti ir už jį atlyginti. Ieškovas įsipareigojo perduoti tik tinkamos kokybės darbų rezultatą (Rangos sutarties 5.2 punktas). Pagal Rangos sutarties 3.2 punktą atsakovas ieškovui už atliktus darbus turėjo sumokėti per 15 kalendorinių dienų nuo darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo. 2008 m. rugsėjo 11 d. ieškovas surašė dalinį darbų pridavimo aktą Nr. 20080911/1 ir pažymą Nr. 20080911/1, pagal kuriuos atsakovas ieškovui už atliktus darbus turėjo sumokėti 45 916,43 Lt. Ieškovas nesilaikė savo sutartinių įsipareigojimų, atsakovas siuntė ieškovui raštą dėl nustatytų stogo darbų defektų, taip pat atliktų darbų defektinius aktus, kuriais prašė ištaisyti visus trūkumus ir užbaigti darbus. Teismas paskyrė ekspertizę rangos darbų kokybei nustatyti. 2009 m. spalio 20 d.–2009 m. gruodžio 10 d. ekspertizės akte nustatyti atliktų darbų trūkumai ir padaryta išvada, kad juos ištaisyti kainuotų 56 989 Lt.
Iš byloje surinktų įrodymų nustatęs, kad ieškovas darbus atliko netinkamai, ir vadovaudamasis CK 6.665 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią tuo atveju, kai rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius, teismas ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2011 m. vasario 24 d. sprendimu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 12 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą, kuriuo, iš dalies tenkindama ieškinį, priteisė iš atsakovo Nemėžio totorių bendruomenės ieškovui UAB ,,Metalmeta“ 45 916,43 Lt skolos už atliktus statybos darbus, iš dalies tenkindama priešieškinį, nutraukė ieškovo bei atsakovo 2007 m. rugsėjo 10 d. sudarytą rangos sutartį Nr. I-09-10 ir priteisė atsakovui iš ieškovo 56 989 Lt nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovo surašytame atliktų darbų akte nurodytos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai. Atliktų darbų priėmimo aktas yra dokumentas, fiksuojantis tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą. Užsakovas turi pareigą priimti darbus, net jei šie turi trūkumų, o atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę atliktų darbų aktą pasirašyti vienašališkai. Toks atliktų darbų perdavimas–priėmimas laikomas vienašaliu sandoriu, kuris gali būti ginčijamas. Nesikreipimas dėl tokio akto nuginčijimo suponuoja prievolę sumokėti už atliktus darbus. Teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovas neginčijo dalinio darbų pridavimo akto Nr. 20080911/1, jame nurodytų atliktų darbų apimties ir vertės, todėl turi pareigą sumokėti ieškovui už šiame akte nurodytus statybos darbus. Šių darbų trūkumai buvo ištirti ir teismo ekspertizės akte, už jų šalinimą apskaičiuoti nuostoliai, todėl net jei ieškovas rangos darbus būtų atlikęs netinkamai, atsakovas negali būti kartu ir atleistas nuo kainos už rangos darbus mokėjimo, ir gauti nuostolių už trūkumus atlyginimą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad, net ir nutraukus rangos sutartį dėl rangovo kaltės, užsakovas turi pareigą sumokėti už faktiškai atliktus darbus, todėl ieškovo ieškinys dėl 45 916,43 Lt skolos už atliktus statybos darbus tenkintinas. Nustačiusi, kad ieškovo atlikti darbai turi trūkumų, kurių ieškovas nepašalino, teisėjų kolegija atmetė ieškinio reikalavimą priteisti 3765,15 Lt delspinigių.
Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad pirmosios instancijos teismo paskirtos ekspertizės akte padaryta išvada, jog ieškovo darbai turi esminių trūkumų: nepagrįstai įrengta stogo difuzinė plėvelė, darbai atlikti ne pagal projektą, difuzinė plėvelė pažeista, pradeginta, neužtenka įrengtų ventiliacinių kaminėlių, čerpės suklotos nelygiai, čerpių sujungimo siūlės nevisiškai uždengtos, vietomis stogo nuolydis nepakankamas, hidroizoliacija aplink ventiliacinius kaminėlius atlikta netinkamai, kraigo galų čerpės nevisiškai prigludusios, pažeistos; ekspertizės akto išvadose nurodoma, kad ieškovo atliktų defektų šalinimas kainuotų 56 989 Lt. Ieškovui nepašalinus ekspertizės akte nurodytų darbų trūkumų, atsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.665 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija sutiko su ekspertizės išvadomis, kad ieškovo atliktų darbų trūkumų pašalinimas kainuoja 56 989 Lt, todėl atsakovui priteistiną nuostolių atlyginimą sumažino iki šios sumos.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas Nemėžio totorių bendruomenė prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 24 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 12 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas užsakovo pareigą apmokėti už netinkamai atliktus darbus, pažeidė CK 6.655 straipsnio 1 dalį ir 6.665 straipsnio 3 dalį. Ieškovas 2007 m. rugsėjo 10 d. sutarties 5.2 punktu įsipareigojo perdavimo–priėmimo aktu perduoti kasatoriui tik tinkamos kokybės, o ne bet kokius darbus. Sistemiškai aiškinant šalių rangos sutarties 5.2 ir 3.2 punktus, kasatorius privalėjo apmokėti sąskaitą per 15 dienų nuo tinkamai atliktų darbų akto pasirašymo dienos, tačiau ieškovo darbai šių reikalavimų neatitiko, todėl nebuvo pagrindo už tokius darbus sumokėti. Ieškovo atlikti darbai negali būti laikomi tinkamos kokybės, defektai neištaisyti iki šiol. Ieškovui atlikus darbus netinkamai, kasatoriui buvo padaryta 60 968 Lt nuostolių, t. y. tokią sumą kasatorius turės skirti ieškovo padarytiems darbų defektams ištaisyti. Pagal CK 6.665 straipsnio 3 dalį, rangovui sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų nepašalinus per protingą terminą, arba jeigu trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius.
2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 176-185 straipsnių normas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais. Vilniaus rajono apylinkės teismo paskirtos ekspertizės akte padaryta išvada, kad ieškovo atlikti darbai turi esminių trūkumų, tačiau apeliacinės instancijos teismas šio pagrindinio įrodymo netyrė ir nevertino, taip pažeisdamas ne tik įrodinėjimo taisykles, bet ir CPK 331 straipsnio 4 dalies normą, pagal kurią teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje, be kita ko, privalo būti nurodyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus.
3. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovui, kaip statybos bendrovei, taikomi didesni rūpestingumo ir atidumo standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutavusi UAB ,,Ekmecha“ v. UAB ,,Juvasta“, bylos Nr. 3K-3-226/2008).
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB „Metalmeta“ prašo skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas nurodo tokius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:
1. Kasatorius klaidingai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino pirmosios instancijos teismo paskirtos ekspertizės akto. Teismo sprendime šio akto išvados išsamiai ištirtos ir įvertintos, jomis remtasi.
2. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis įrodinėjimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad kasatoriui atsirado pareiga sumokėti ieškovui už dalinio darbų pridavimo akte Nr. 20080911/1 nurodytus statybos darbus, nes kasatorius neginčijo šio akto, jame nurodytų atliktų darbų apimties ir vertės. Be to, apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad net jei ieškovas rangos darbus būtų atlikęs netinkamai, kasatorius negali būti kartu ir atleistas nuo kainos už rangos darbus mokėjimo, ir gauti nuostolių už trūkumus atlyginimą. Priešingu atveju kasatorius nepagrįstai praturtėtų ieškovo sąskaita.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl užsakovo teisių gynimo būdų, rangovui pažeidus rangos sutarties nuostatas dėl atlikto darbo kokybės
Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl rangos sutartinius santykius reglamentuojančių normų, nustatančių rangovo atsakomybę ir užsakovo teisių gynimo būdus, aiškinimo ir taikymo. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas užsakovo pareigą apmokėti už netinkamai atliktus darbus, pažeidė CK 6.655 straipsnio 1 dalį ir 6.665 straipsnio 3 dalį. Šis argumentas pripažintinas nepagrįstu, nes paremtas tik atskirų rangos santykius reglamentuojančių normų nuostatomis, neatsižvelgiant į šioje byloje pareikštų reikalavimų ir jiems taikytinų teisės normų visumą.
Byloje nustatyta, kad šalys 2007 m. rugsėjo 10 d. sudarė rangos sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo atlikti stogo dengimo darbus ir tinkamos kokybės darbų rezultatą perduoti atsakovui, o šis – priimti darbus ir už juos atsiskaityti. 2008 m. rugsėjo 11 d. ieškovas vienašališkai surašė dalinį darbų pridavimo aktą ir pažymą dėl atliktų darbų už 45 916,43 Lt, atsakovas jų nepasirašė ir už darbus nesumokėjo. Teismo paskirtos ekspertizės akte konstatuota, kad ieškovo atlikti darbai yra su trūkumais, kuriuos ištaisyti kainuotų 56 989 Lt. Ieškovas pareiškė ieškinį dėl 45 916,43 Lt skolos už atliktus darbus ir delspinigių. Atsakovas priešieškiniu prašė nutraukti rangos sutartį ir priteisti iš ieškovo 60 968 Lt nuostolių atlyginimo, o atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinio netenkinti ir atsikirtimus grindė tuo, kad darbai atlikti su trūkumais, todėl atsakovui nekyla pareigos juos apmokėti.
Taigi šioje byloje atsakovas, remdamasis tuo, kad ieškovo atlikti stogo dengimo darbai yra netinkamos kokybės, naudojasi dviem savo teisių gynimo būdais – teise atsisakyti apmokėti netinkamai atliktus darbus ir teise reikalauti nuostolių, kuriuos sudaro netinkamai atliktų darbų trūkumų ištaisymo išlaidos, atlyginimo.
CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. Taigi atsakovo priešieškiniu pareikštas reikalavimas atlyginti nuostolius, kuriuos sudaro ieškovo atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidos, yra vienas iš užsakovo pažeistų teisių gynimo būdų. Šis atsakovo reikalavimas apeliacinės instancijos teismų sprendimu buvo pripažintas pagrįstu ir iš esmės patenkintas, tik priteista nuostolių atlyginimo suma sumažinta iki sumos, kuri ekspertizės akto išvadose nustatyta kaip reikalinga ieškovo atliktų darbų trūkumams pašalinti.
Atsiliepimu į ieškinį atsakovas, minėta, prašė atmesti ieškinio reikalavimą priteisti nesumokėtą atlyginimą už atliktus darbus. Šiuo atsikirtimu atsakovas įgyvendino savo teisę gintis nuo ieškinio naudojantis kitu teisių gynimo būdu – teise atsisakyti apmokėti netinkamai atliktus darbus. Tokia užsakovo teisė nustatyta pirmiau nurodyto CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pagal kurį, rangovui atlikus darbus netinkamai, užsakovas turi teisę reikalauti sumažinti šių darbų kainą. Tai yra savarankiškas užsakovo teisių gynimo būdas. Pažymėtina, kad atsakovas (užsakovas) pirmiau nurodytus du savo teisių gynimo būdus – nuostolių atlyginimą ir darbų kainos sumažinimą arba jos nemokėjimą – naudoja tai pačiai savo pažeistai teisei apginti, t. y. šiuos reikalavimus grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis – netinkama ieškovo atliktų darbų kokybe. Tokios teisės CK 6.665 straipsnyje užsakovui nenustatyta. Tai reiškia, kad užsakovas, įgyvendinęs teisę į nuostolių atlyginimą, negali kartu pasinaudoti kitu savo teisių gynimo būdu ir atsisakyti apmokėti netinkamai atliktus darbus. Šie teisių gynimo būdai vertintini kaip alternatyvūs ir negali būti naudojami kartu dėl to paties teisių pažeidimo. Analizuojant CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 6.665 straipsnio 3 dalies normas darytina išvada, kad užsakovas turi teisę pasirinkti vieną iš jose įtvirtintų teisių gynimo būdų. Tokį aiškinimą patvirtina CK 6.658 straipsnio 5 dalies norma, kurioje nustatyta, kad jeigu darbų priėmimo metu nustatomi darbo trūkumai, užsakovas turi teisę atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, sumą, reikalingą tiems trūkumams pašalinti. Taigi aplinkybė, kad darbai atlikti su trūkumais, savaime nereiškia, jog jų nereikia apmokėti; užsakovas savo teises gali ginti reikalaudamas arba atitinkamai sumažinti atliktų darbų kainą, arba atlyginti nuostolius.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas kasaciniame skunde netinkamai remiasi CK 6.655 straipsnio 1 dalies ir 6.665 straipsnio 3 dalies nuostatomis, todėl jo argumentai dėl šių normų pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.
Kitas kasacinio skundo argumentas, grindžiamas įrodinėjimo taisyklių pažeidimu, atmestinas kaip neatitinkantis apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinio, nes iš šio sprendimo akivaizdu, kad teismas tyrė ir vertino byloje surinktus įrodymus ir jais rėmėsi darydamas atitinkamas išvadas bei jų pagrindu priimdamas sprendimą. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas taikė tik vieną iš dviejų alternatyvių atsakovo (užsakovo) teisių gynimo būdų ir kartu netaikė kito, nereiškia, jog nebuvo nustatyti ieškovo atliktų darbų trūkumai. Šie trūkumai buvo nustatyti ir teismas jais rėmėsi patenkindamas atsakovo priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistos CPK 176–185 straipsniuose nustatytos įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės bei CPK 331 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti reikalavimai teismo sprendimo (nutarties) turiniui.
Pažymėtina, kad kasatorius, prašydamas panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo priešieškinis buvo patenkintas visiškai, nenurodo jokių teisinių argumentų, susijusių su apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria priešieškiniu reikalauta nuostolių atlyginimo suma sumažinta atsižvelgiant į ekspertizės akte nustatytą trūkumams pašalinti reikalingą sumą, todėl kasacinio teismo teisėjų kolegija dėl šios apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalies nepasisako.
Remiantis išdėstytais argumentais, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti kasacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas.
Atmetus kasacinį skundą, valstybei iš atsakovo priteistinas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, ir kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų atlyginimas – iš viso 28,80 Lt (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš atsakovo Nemėžio totorių bendruomenės (juridinio asmens kodas 193171046) 28,80 Lt (dvidešimt aštuonis litus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Antanas Simniškis
Pranas Žeimys