Civilinė byla Nr. 2A-79-280/2007
Procesinio
sprendimo kategorija 63.2;121.15
(S)
Nuorašas
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. kovo 15 d.
Panevėžio
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Romualdo
Januškos,
kolegijos teisėjų: Laimutės
Sankauskaitės (pranešėja) ir Rimanto Savicko,
sekretoriaujant Lolitai
Kudabienei,
dalyvaujant ieškovei J. M., jos atstovui adv. Z. Benečiui,
viešame teismo posėdyje
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo
2006 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-159-1982006 pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui V. M., trečiajam asmeniui AB DnB NORD bankas dėl kredito padalinimo,
n u s t a t ė :
Ieškovė J. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama padalinti 1997 m. lapkričio 25 d. suteiktą atsakovui V. M. kreditą pagal sutartį Nr.
127, nurodant, kad ieškovei tenka ½ dalis kredito. Savo prašymą motyvavo, kad ieškovė
su atsakovu išsituokę, jokių bendrų ryšių neturi, išskyrus kreditą bankui,
kadangi kredito grąžinimo užtikrinimui įkeistas bendras turtas – gyvenamasis
namas, esantis (duomenys
neskelbtini), 2001-01-23 Utenos rajono
apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovui V. M., tretiesiems asmenims AB
Žemės ūkio bankui, Utenos rajono vaikų teisių apsaugos tarnybai dėl santuokos
metu įgyto turto padalijimo, ir ieškinį tenkino pilnai: padalino J. M. ir V.
M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės
teise priklausantį gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, šulinį ir J. M. pripažino nuosavybės teisę į
60/100 dalių namo 7492,20 Lt vertės, 3/5 dalis ūkinio pastato 2318,40 Lt vertės
ir ½ dalį šulinio 339 Lt vertės, nustatė naudojimosi turtu tvarką ir J. M. paskyrė naudotis kambariu,
plane pažymėta indeksu 1-2, 15 kv. m., kambariu, plane pažymėta indeksu 1-7,
18,79 kv. m., veranda, plane pažymėta indeksu 1-1, 5,95 kv. m. ploto, V. M. paskyrė naudotis gyvenamojo
namo kambariu, plane pažymėta indeksu 1-3, 10,67 kv. m., kambariu, plane
pažymėta indeksu 1-6, 12,25 kv. m., veranda, plane pažymėta indeksu 1-5, 3,52
kv. m. ploto, taip pat nustatė naudojimosi ūkiniais pastatais tvarką, namo
palėpę, katilinę su įrenginiais, šulinį ir rūsį paliko bendram naudojimuisi. Ši
byla buvo nagrinėta kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiame Teisme, kuris
konstatavo, kad santuokos metu 1997-11-25 paimtas kreditas pagal paskolos
sutartį Nr. 127, panaudotas gyvenamojo namo pirkimui, yra bendroji jungtinė
sutuoktinių nuosavybė, todėl abiem tenka po 12 500 Lt. Teismo sprendimas
įregistruotas VĮ Registrų centro Utenos filiale. Ieškovė savo kredito dalį
bankui moka. Ieškovė pasiūlė atsakovui nuvykti į banką ir pasidalinti kreditą,
tačiau atsakovas atsisakė tai padaryti ir pagrasino, kad išvis nemokės kredito.
Atsakovo atsisakymas pažeidžia ieškovės ir nepilnametės dukros interesus.
Utenos rajono apylinkės
teismas 2006 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas motyvavo, kad pagal prievoles, kylančias iš šeimos sandorių, sutuoktiniai
atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas. Nurodė, jog draudžiama
vienašališkai pakeisti sutarties įvykdymo sąlygas. Teismas padarė išvadą, kad gauta
paskola buvo panaudota pagal paskirtį – įgytas namas, todėl ieškovei ir
atsakovui yra kilusi solidari pareiga grąžinti paskolą.
Ieškovė J. M. apeliaciniu skundu, apeliacinės instancijos teisme jos
atstovas prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2006-12-12 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad nei vienas iš teismo
sprendime išvardintų LR CK straipsnių nedraudžia paskolos padalinimo, o
nutraukiant santuoką imperatyviai reikalauja padalinti ne tik turtą, bet ir
skolas. Pagrindinė priežastis padalinti kreditą – noras mokėti savo dalį pačiai
ieškovei ir nebeturėti jokių ryšių atsakovu. Esant tokiai situacijai, kad šiuo
metu atsakovas vienas gyvena name, o ieškovė negali gyventi dėl to, kad su
atsakovu nesutaria ir negali bendrai naudotis turtu, gyventi viename pastate,
nes nesutarimai labai kenkia nepilnamečiui vaikui, ieškovė privalo su atsakovu
išspręsti kredito pasidalinimo klausimą. Nurodo, kad padalinus kreditą
nenukentės niekieno interesai, kadangi namo vertė yra žymiai padidėjusi, o
liko sumokėti tik 16 900 Lt kredito. Nepadalinus kredito gali nukentėti ne tik
ieškovės, bet ir nepilnametės dukros interesai, kadangi atsakovas grasino
nemokėsiąs kredito, o atsakovui nemokant kredito, jo grąžinimas bus užtikrintas
ir ieškovei priklausančiu turtu. Be to, atsakovas nori, kad ieškovė mokėtų
kreditą, nes jam vienam, mokėti per sunku, kadangi yra socialiai remtinas. Ieškovė
nereiškė reikalavimo pripažinti, kad jai nepriklauso mokėti paskolos dalies,
neprašė pakeisti sutarties vykdymo sąlygų, atleisti ją nuo prievolės vykdymo – ieškovės
prašymas padalinti paskolą po ½ dalį tarp buvusių sutuoktinių visiškai
nepažeidžia kreditoriaus AB DnB NORD bankas interesų.
Atsiliepime į
apeliacinį skundą tretysis asmuo AB DnB NORD bankas su apeliaciniu skundu
nesutiko, prašo jį atmesti. Nurodo, kad apeliantė skunde nesiremia jokiais
naujais argumentais ar aplinkybėmis, kreditas padalintas Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo 2001-11-14 nutartimi, o trečiojo asmens AB DnB NORD bankas pozicija dėl
skolos perėmimo išlieka ta pati. Ieškovės reikalavimas padalinti kreditą iš
esmės reiškia skolos perėmimą ir sutarties sąlygų pakeitimą.
Atsiliepime į
apeliacinį skundą atsakovas V. M. su apeliaciniu skundu
nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad apeliantė savo apeliaciniame skunde
nenurodė teisinio pagrindo bei absoliučių pirmosios instancijos teismo
sprendimo negaliojimo, nepagrįstumo ar neteisėtumo pagrindų, todėl Utenos
rajono apylinkės teismo sprendimas paliktinas galioti.
Apeliacinis
skundas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.) atmestinas.
Teismas bylą
išnagrinėjo, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nenustatęs
absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).
Byloje
nustatyta, kad ieškovė su atsakovu susituokė 1994-05-28, ištuoka įregistruota 1999-08-06 (7 b. l.). Pagal 1997-11-25 ilgalaikės paskolos sutartį Nr.127 atsakovui V. M. buvo suteiktas 25 000 Lt dydžio kreditas gyvenamojo namo
pirkimui (61–63 b. l.), gyvenamasis namas buvo įsigytas pagal 1997-11-20 pirkimo–pardavimo sutartį, not. reg. Nr. NJ-10140. Pagal 1997-11-26 įkeitimo sutartį buvo įkeistas šalių įsigytas nekilnojamasis turtas, užtikrinant suteiktos
paskolos grąžinimą. 2001-01-23 Utenos rajono apylinkės teismas išnagrinėjo
civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovui V. M., tretiesiems asmenims AB Žemės ūkio bankui, Utenos rajono
vaikų teisių apsaugos tarnybai dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo, ir
ieškinį tenkino pilnai: padalino J. M. ir V. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise
priklausantį gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, šulinį ir J.
M. pripažino nuosavybės teisę į 60/100 dalių namo,
o V. M. – 40/100 dalių. Kiek kredito sumokėta šalims gyvenant
santuokoje, ieškovė nenurodė. Kiek kredito grąžinta po santuokos nutraukimo ir
turto padalijimo, neaišku. Ieškovė prašo padalinti kreditą lygiomis dalimis,
kaip matyti, ji prašo padalinti lygiomis dalimis ir grąžintą ir negrąžintą
kreditą. Ji prašo taip dalinti kreditą pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
nutartį, neatsižvelgdama į tai, kad nutartimi nebuvo sprendžiamas kredito
dalinimo klausimas, buvo dalijamas turtas, po šios nutarties priėmimo praėjo
daug laiko, kreditas buvo grąžinamas ne iš bendrų lėšų. Po santuokos nutraukimo
ir turto padalijimo paprastai sprendžiama, kas grąžins negrąžintą kreditą (CK
3.118 str. 2 d.). Padalijus visą kreditą taip, kaip prašo ieškovė, ne tik kad
nebus išspręstas ginčas, bet atsiras galimybė kilti naujiems ginčams tarp šalių
dėl to, kam atitektų sumokėto kredito dalis. Juk atsakovas V. M. tvirtina, kad ieškovė J. M. nuo 2006 m. sausio mėn. kredito nebemoka, J. M. tvirtina,
kad atsakovas kredito nemoka. Kiek ir kas kredito padengė, byloje duomenų nėra.
Tik aišku, kad nuo turto padalijimo šalys kreditą moka ne bendromis lėšomis,
nes CK įsigaliojimo metu gyvenamasis namas su priklausiniais nebebuvo bendroji
jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Aukščiausiasis
Teismas kredito dalinimo klausimo nesprendė, tik nurodė, kad paimtas kreditas
yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kas tuo metu buvo preziumuojama,
kad dalys yra lygios. Taigi kol nėra nustatyta kitaip, pagal prezumpciją, šalys
tą turi grąžinti lygiomis dalimis. Bet šiuo metu lygiomis dalimis dalinti
kredito, jeigu po bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo praėjo
nemažas laikas, per kurį buvę sutuoktiniai ne iš bendrų lėšų dengė kreditą,
nebegalima. Dalijant kreditą, tai yra prievoles, kurių terminas dar nesibaigęs,
turi būti vertinamos juridiškai reikšmingos aplinkybės apie bendrosios jungtinės
sutuoktinių nuosavybės padalijimą, t. y. kokiomis dalimis nuosavybė padalinta,
prievolių įvykdymo laipsnį iki turto padalijimo, prievolių vykdymą po turto
padalijimo ir turi būti pagal tai sprendžiama apie neįvykdytų prievolių dalies
vykdymą ateityje, kiekvienos šalies pareigą vykdyti neįvykdytos prievolės dalį
ateityje. Prievolių padalijimas šiuo metu pagal ieškovės pareikštą reikalavimą
pažeistų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo (CK 1.5 str.) principus. Bet tai
nereiškia, kad negalima iš viso keisti kreditavimo sąlygų, prievolės grąžinti
kreditą vykdymo tvarkos. Pirmiausia tai turi būti daroma šalių bendru sutarimu,
o nepavykus – būtina įvertinti visas aukščiau nurodytas aplinkybes, jų pagrindu
reikšti reikalavimus. CK 6.141 ir CK 6.11 str. suteikia teisę pakeisti pradinę
prievolę (ar jos dalį) novacija. Antra vertus, abejotina, ar J. M. ir V.
M. turi paskolą grąžinti solidariai, nes paskolos
sutartis sudaryta galiojant 1964 m. CK redakcijai, CK 3.109 str. negaliojo, o
šiam straipsniui įsigaliojus, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė jau buvo
pasibaigusi, ji buvo padalinta. Dėl pasakyto tenkinti J.
M. apeliacinio skundo nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 2 p.
n u s p
r e n d ž i a :
Utenos rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 12 dienos sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš J. M. 24 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinėje
instancijoje į valstybės biudžetą.
Teisėjai
Romualdas
Januška
Laimutė Sankauskaitė
Rimantas
Savickas