Civilinės bylos Nr. e2-3511-855/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00851-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.11.4.1; 2.6.11.4.5; 3.2.6.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Renata Volodko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės VšĮ „Bruneros“ ieškinį atsakovei Vilniaus „Pelėdos“ pradinei mokyklai dėl viešųjų pirkimų,

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė VšĮ „Bruneros“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Vilniaus „Pelėdos“ pradinei mokyklai (toliau – Mokykla), prašydama panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimus atsisakyti priimti / atmesti ieškovės pasiūlymą ir nutraukti viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu „Vilniaus „Pelėdos“ pradinės mokyklos maitinimo paslaugos“ (pirkimo Nr. 484292), bei įpareigoti atsakovę tęsti šio pirkimo procedūras.

1.1.       Nurodė, kad 2020-04-30 atsakovės paskelbtame viešajame pirkime ieškovė 2020-05-29 pateikė pasiūlymą. Atsakovė 2020-06-03 informavo ieškovę apie tai, kad susipažino su tiekėjų atsiųstais techniniais duomenimis, tą rodo pirkimo audito sekos duomenys, iš kurių matyti, kad dar 2020-06-01 perkančioji organizacija susipažino su ieškovės pasiūlymo medžiaga. 2020-06-11 ieškovė gavo atsakovės pranešimą apie tai, kad atsakovė atmetė ieškovės pasiūlymą, t. y. kad nepriims pasiūlymo kvietimui dalyvauti pirkime, o ieškovei 2020-06-16 paprašius nurodyti tokio sprendimo motyvus, 2020-06-16 perkančioji organizacija paaiškino, kad ieškovės valgiaraštyje vaikams siūlomos dešrelės, pateiktas bufeto pasiūlymas, nors mokykla neturi galimybės valgykloje turėti bufeto, o alternatyvos bufetui nepateikta, įmonė turi daug bylų teismuose, prastą reputaciją. Iš Audito sekos duomenų matyti, kad 2020-06-03 pirkimas buvo „uždarytas“, nors apie tai ieškovė nebuvo tinkamai informuota. 2020-06-18 ieškovė pateikė pretenziją atsakovei dėl neteisėtų sprendimų pirkime, nurodydama, jog perkančioji organizacija neturėjo jokio pagrindo atsisakyti priimti ieškovės pasiūlymą, kuris atitiko visus Pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus, tačiau atsakovė 2020-06-22 sprendimu atmetė pretenziją, nurodydama, jog gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) sutikimą, turėjo pagrindą nutraukti viešąjį pirkimą, iškilus poreikiui patikslinti pirkimo sąlygas.

1.2.       Ieškovės nuomone, atsakovės sprendimas nepriimti / atmesti ieškovės pasiūlymą yra neteisėtas, kadangi: a) dėl valgiaraštyje siūlomų dešrelių – Pirkimo sąlygose nebuvo tuo aspektu jokių ribojimų, vienintelis ribojimas – valgiaraščiuose negali būti Apraše draudžiamų ingredientų/patiekalų/produktų, o dešrelė, kaip produktas, Apraše neuždrausta; b) dėl pateikto bufeto pasiūlymo – Pirkimo sąlygų 51.6 punkte buvo numatyta tiekėjui galimybė pateikti papildomo maitinimo (bufeto) patiekalų sąrašą, kiekvieno sąraše esančio patiekalo valgiaraštį, technologinę kortelę, nuotraukas ir pan., o jokių kitų valgiaraščių, išskyrus numatytų Pirkimo sąlygų 51.6. punkte, tiekėjas neprivalėjo teikti; c) dėl turimų bylų teismuose ir prastos reputacijos – VšĮ „Bruneros“ didžiąja dalimi yra ieškovė viešųjų pirkimų bylose dėl neteisėtai vykdomų pirkimo procedūrų ir pan., didelis bylų skaičius neturi nieko bendra su įmonės reputacija, pirkimo sąlygose nebuvo numatytas toks pasiūlymo atmetimo pagrindas, kaip negatyvi informacija apie tiekėją viešoje erdvėje, ieškovė nėra įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą, nesąžiningų maisto tvarkymo įmonių sąrašą ar nepatikimų maisto tvarkytojų sąrašą, kuriuos tvarko Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, ir turi teisę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose dėl viešojo maitinimo paslaugų.

1.3.       Pažymėjo, kad 2020-06-22 atsakyme į ieškovės pretenziją perkančioji organizacija dėl minėtų ieškovės pasiūlymo atmetimo priežasčių apskritai nepasisakė, o tik akcentavo, jog nutraukė pirkimą dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti ar dėl to, kad buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti, kas rodo, kad ir pačiai perkančiajai organizacijai buvo neaišku, kokį sprendimą ji priėmė ir dėl kokių priežasčių, taip pat ir tiekėjui tapo neaišku, kokį sprendimą skųsti ir kaip ginti savo pažeistas teises.

1.4.       Pabrėžė, kad sprendimas nutraukti pirkimo procedūras taip pat yra neteisėtas, kadangi nenurodytas nei vienas realus motyvas, kodėl nuspręsta nutraukti pirkimą, kokios tokį sprendimą lėmusios priežastys, kokie konkretūs Pirkimo sąlygų trūkumai trukdė tęsti pirkimo procedūras, kokių trūkumų nebuvo galima pašalinti nenutraukus procedūrų, o tam tikros netiesiogiai nurodytos priežastys yra nepagrįstos, nes: a) nors atsakovė nurodė, kad perskaičiuota numatoma paslaugų vertė yra mažesnė nei 10000 Eur, kas leidžia vykdyti mažos vertės neskelbiamą pirkimą, tačiau tikroji nutraukimo priežastis – suvokimas, kad ieškovės pasiūlymas gali būti pripažintas laimėjusiu, nors šiuo metu ir iki tol ilgą laiką maitinimo paslaugas mokyklai teikė Aleksandro Cimbalisto individuali įmonė, todėl vykdant pirkimą neskelbiamo konkurso būdu būtų pasiūlyta ir toliai paslaugas teikti šiai įmonei; b) apie mažos vertės pirkimą gali būti neskelbiama, jei numatoma pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 10000 Eur, o nagrinėjamu atveju, įvertinus, kad paslaugos turi būti teikiamos 12 mėnesių su teise pratęsti du kartus po 12 mėnesių, į numatomo pirkimo vertę turi būti įskaičiuojamos visos perkamos paslaugos (tiek nemokamo, tiek mokamo viso 160 vaikų maitinimo paslaugos), tai, kad vaikai lanko įstaigą apie 170 dienų per kalendorinius metus, pirkimo vertė bus apie 179 520 Eur (170 dienų x 3 metai x 160 vaikų x 2,20 Eur (tik pietų įkainis), tad neskelbtinas pirkimas šioje situacijoje negalimas; c) nors atsakovė nurodė, kad gavo Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą nutraukti pirkimo procedūras, tačiau 2017-07-01 įsigaliojus naujai VPĮ redakcijai, VPT nebeduoda sutikimų nutraukti viešuosius pirkimus, tad tikėtina, tokio sutikimo atsakovė negalėjo gauti ir jo nėra.

2.       Atsakovė Vilniaus „Pelėdos“ pradinė mokykla su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

2.1.       Nurodė, kad byla turėtų būti nutraukta, nes ieškovė nesilaikė privalomos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos: nors pirkimas buvo nutrauktas dar 2020-06-03, ieškovė pretenziją pateikė tik 2020-06-18, t. y. praleidusi VPĮ nustatytą 10 dienų terminą, ir joje aptarė tik atsakovės 2020-06-16 paaiškinime nurodytas aplinkybes, o ne patį pirkimo nutraukimą. Ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo pretenzijoje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, tuo tarpu ieškovė, neteikusi pretenzijos dėl 2020-06-03 sprendimo nutraukti pirkimą ir nenurodžiusi jokių šio sprendimo tariamo neteisėtumo aplinkybių ikiteisminėje stadijoje, neleistinai ieškinyje nurodo naujas aplinkybes ir kelia naują reikalavimą dėl 2020-06-03 sprendimo nutraukti pirkimą panaikinimo. Be to, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl atsakovės sprendimo atsisakyti priimti / atmesti ieškovės pasiūlymą taip pat nenagrinėtinas ir byla šioje dalyje nutrauktina, nes 2020-06-11 pranešimas ieškovei, kurį ji laiko sprendimu atmesti jos pasiūlymą, buvo tik automatinis sistemos pranešimas po 2020-06-03 atsakovės sprendimo nutraukti pirkimą, šio pranešimo atsakovė nesiuntė, atskiro sprendimo apie ieškovės pasiūlymo nepriėmimo atsakovė nepriėmė, ir automatinis pranešimas nesukėlė ieškovei jokių teisinių pasekmių, nes ir taip pirkimas jau buvo nutrauktas. Net jei toks pranešimas ir būtų laikomas sukeliančiu kokias nors teisines pasekmes ieškovei, tokio reikalavimo nagrinėjimas būtų netikslingas, nes ieškovė, nesilaikiusi privalomos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, bet kuriuo atveju neturi teisės ginčyti atsakovės sprendimo nutraukti pirkimą. Pagaliau, ta aplinkybė, kad yra paskelbtas naujas pirkimas, sudaro pagrindą spręsti, kad nebetenka prasmės nutraukto pirkimo teisėtumo nagrinėjimas.

2.2.       Ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę tęsti pirkimo procedūras negali būti tenkinamas, kadangi jis yra išvestinis iš pirmo reikalavimo panaikinti sprendimą nutraukti pirkimą, o netenkinus pirmojo reikalavimo, negali būti tenkinamas iš išvestinis reikalavimas. Šiuo metu yra pradėtas naujas pirkimas dėl maitinimo paslaugų mokykloje, todėl pirmojo pirkimo atnaujinimas netikslingas, nereikalingas, neatitiktų atsakovės poreikių, prieštarautų imperatyvioms įstatymo nuostatoms dėl turto valdymo, reikštų visuomenei nenaudingos, neefektyvios, neracionalios pirkimo procedūros vykdymą.

2.3.       Jei teismas spręstų nenutraukti bylos, reikalavimas dėl atsakovės sprendimo nutraukti pirkimo procedūras panaikinimo yra nepagrįstas, nes perkančioji organizacija, gavusi VPT sutikimą žodinės konsultacijos metu, nutraukė pirkimo procedūrą dėl atsiradusių aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, o būtent dėl to, kad suėjus pasiūlymų pateikimo terminui pastebėtos klaidos parengtuose pirkimo dokumentuose, dėl kurių negalima pasiekti pirkimu siekiamų tikslų ir pataisyti pirkimo sąlygas. Gavusi tiekėjų pasiūlymus, perkančioji organizacija suprato, kad pirkimo sąlygas tiekėjai vertino ir suprato kitaip, nei siekė atsakovė: atsakovė siekė įsigyti maitinimo paslaugas, kuriomis mokiniams būtų teikiamas sveikas ir kokybiškas maistas, pvz., išvengiant patiekalų su dešrelėmis; įvykdžius pirkimą būtų įsigytos pernelyg didelės apimties paslaugos, o mokykla neturi pakankamo dydžio patalpų, kad būtų realiai įgyvendinti tiekėjų pasiūlymai, pvz., neturi bufeto. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovė pirkimą nutraukė ir pradėjo naują pirkimą, kuriame pati nustatė pavyzdinį valgiaraštį, atsisakė bufeto įrengimo galimybės, padarė kitus esminius pakeitimus dėl žymiai mažesnės apimties paslaugų pirkimo: vietoj paslaugų pirkimo 160 mokinių, naujo pirkimo sąlygos perkamos paslaugos tik 80 mokinių; sutrumpinamas maitinimo paslaugų teikimo laikas; numatyta, kad būtent mokinių maitintojas, o ne mokykla, pasirūpina įranga ir inventoriumi; nustatytas reikalavimas tiekėjui pateikti bent 3 rekomendacijas iš ugdymo įstaigų; konkurso laimėtojas išrenkamas pagal maisto kokybės ir kainos santykį, o ne pagal plačius ankščiau nustatytus kriterijus (darbuotojų darbo užmokestis, papildomo maitinimo (bufeto) kokybė, mokinių aptarnavimo per pertraukas tvarka ir kt.); sutartis galiotų be teisės perduoti veiklą kitam asmeniui, skirtingai nuo ginčo pirkime numatytos galimybės pasitelkti subtiekėjus. Visi šie pakeitimai leistų naudingiau panaudoti biudžeto lėšas, efektyviau ir racionaliau jomis disponuoti. Atsakovė neturėjo kitos išeities, kaip tik pripažinti, kad tolimesnis ginčo pirkimo procedūrų vykdymas tapo negalimu ir netikslingu, juo labiau, kad pirkimas turi viešą interesą, susijusį su mokinių ugdymo proceso ir maitinimo paslaugų tinkamu organizavimu mokykloje.

Ieškinys tenkintinas.

3.       Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad: atsakovė Vilniaus „Pelėdos“ pradinė mokykla 2020-04-30 paskelbė ir vadovaujantis mokyklos direktoriaus 2020-04-23 įsakymu Nr. V-26 patvirtintomis Pirkimo sąlygomis vykdė viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu „Vilniaus „Pelėdos“ pradinės mokyklos Maitinimo paslaugų pirkimas“, pirkimo Nr. 484292, kuriame ieškovė VšĮ „Bruneros“ 2020-05-29 pateikė savo pasiūlymą; 2020-06-03 ieškovė gavo perkančiosios organizacijos pranešimą apie tai, kad ji susipažino su tiekėjų atsiųstais techniniais duomenimis, o 2020-06-11 – pranešimą, kuriame nurodoma, kad Mokykla nepriims ieškovės pasiūlymo kvietimui dalyvauti ginčo viešajame pirkime, nurodant, jog dėl išsamesnės informacijos galima kreiptis į perkančiąją organizaciją; reaguodama į šį pranešimą ieškovė 2020-06-16 kreipėsi į perkančiąją organizaciją, prašydama paaiškinti minėtą 2020-06-11 sprendimą nepriimti ieškovės pasiūlymo ir jį pagrįsti / motyvuoti; atsakydama į šį prašymą, perkančioji organizacija 2020-06-16 informavo ieškovę apie tai, kad viešojo pirkimo komisija susipažino su ieškovės pasiūlymu, kad ieškovės valgiaraštyje vaikams siūlomos dešrelės, pateiktas bufeto pasiūlymas, nors mokykla neturi galimybės valgykloje turėti bufeto, o alternatyvos bufetui nebuvo pateikta, ieškovė turi daug bylų teismuose, jos prasta reputacija; nesutikdama su tokiu perkančiosios organizacijos sprendimu, ieškovė VšĮ „Bruneros“ 2020-06-18 pateikė atsakovei pretenziją, prašydama panaikinti sprendimą nepriimti ieškovės pasiūlymo / atmesti pasiūlymą, taip pat Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Audito sekoje matomą 2020-06-03 sprendimą „uždaryti“ pirkimą; 2020-06-22 sprendimu perkančioji organizaciją atmetė ieškovės pretenziją, nurodydama, kad 2020-06-03 uždarė/nutraukė pirkimą.

Dėl bylos nutraukimo

4.       Nors atsakovė prašė nutraukti bylą tuo pagrindu, kad ieškovė nesilaikė privalomos išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, nes per įstatymo nustatytą terminą nepateikė pretenzijos dėl perkančiosios organizacijos 2020-06-03 sprendimo nutraukti viešojo pirkimo procedūras, ieškinyje nurodomas faktinis pagrindas nesutampa su pavėluotai perkančiajai organizacijai pateiktoje pretenzijoje nurodomomis faktinėmis aplinkybėmis ir argumentais ir pan., tačiau toks atsakovės prašymas, įvertinus nagrinėjamoje byloje susiklosčiusias ir teismo nustatytas faktines aplinkybes bei teisės taikymo praktiką, negali būti tenkinamas.

5.       CPK 4232 str. 1 d. numato, kad tiekėjas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis Viešųjų pirkimų įstatyme (toliau - VPĮ) ir kituose įstatymuose nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Vadovaujantis VPĮ 102 str. 1 d. tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos, o jeigu šis pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis – per 15 dienų nuo pranešimo išsiuntimo tiekėjams dienos.

6.       Nagrinėjamu atveju atsakovė neginčija ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad apie 2020-06-03 priimtą sprendimą nutraukti pirkimą ieškovė VšĮ „Bruneros“ perkančiosios organizacijos apskritai nebuvo informuota nei pranešimu Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS), kaip tai numatė ir Pirkimo sąlygų 2 p., nei jokia kita forma. Priešingai, 2020-06-03 ieškovė buvo atsakovės informuota apie tai, kad perkančioji organizacija susipažino su tiekėjų pateiktais pasiūlymais, kas atitinkamai tiek ieškovei, tiek bet kuriam tiekėjui tokioje situacijoje leido pagrįstai manyti, kad pirkimo procedūros yra vykdomos, yra susipažįstama ir vertinami tiekėjų pasiūlymai. Dar daugiau – vėlesniu, 2020-06-11 pranešimu pati perkančioji organizacija informavo ieškovę apie tai, kad jos pateiktas pirkime pasiūlymas nebus priimtas, t. y. yra atmestas, o ieškovei 2020-06-16 paprašius paaiškinti tokio sprendimo priėmimo argumentus ir motyvus, nurodyti priežastis, dėl kurių jos pasiūlymas buvo atmestas, perkančioji organizacija 2020-06-16 pranešimu tokias priežastys ir argumentus nurodė (netinkamo valgiaraščio, bufeto pasiūlymo pateikimas, bylų teismuose turėjimas ir t.t.), ir atsakovė nei 2020-06-11, nei 2020-06-16 pranešimuose, nei jokiu atskiru pranešimu ieškovei nebuvo nurodžiusi apie tai, kad dar 2020-06-03 pirkimo procedūras buvo nuspręsta vis dėlto, nutraukti. Taigi, iš tokių perkančiosios organizacijos veiksmų, jos pačios ieškovei 2020-06-03, 2020-06-11 ir 2020-06-16 siųstų pranešimų turinio, kuriuose kalbama apie perkančiosios organizacijos susipažinimą su tiekėjų pasiūlymais, jų vertinimą, atmetimą ir kuriuose net nieko neužsimenama apie įvykusį pirkimo procedūrų nutraukimą, tiek ieškovė, tiek bet kuris kitas tiekėjas identiškoje situacijoje turėjo pagrindą manyti, kad pirkimas tebevyksta ir jo metu perkančiosios organizacijos atliekami vienokie ar kitokie veiksmai bei priimami vienokie ar kitokie sprendimai, atitinkamai turėjo teisę ir pagrindą skųsti būtent tuos perkančiosios organizacijos veiksmus / sprendimus, apie kuriuos pačios perkančiosios organizacijos buvo informuojama, – šiuo atveju sprendimą atmesti / nepriimti ieškovės pasiūlymą. Dėl pastarojo sprendimo ieškovė VšĮ „Bruneros“ pakankamai operatyviai ir per VPĮ nustatytą terminą tiek nuo pačio informavimo apie tokio sprendimo faktą momento (2020-06-11), tiek nuo sužinojimo apie tokio sprendimo priėmimo priežastis (2020-06-16) pateikė perkančiajai organizacijai 2020-06-18 pretenziją.

7.       Pažymėtina ir tai, kad pati perkančioji organizacija ieškovės 2020-06-18 pretenziją priėmė ir ją iš esmės nagrinėjo, o ne paliko nenagrinėtą, kaip pateiktą praleidus VPĮ nustatytą terminą ar kaip pateiktą dėl nesamo perkančiosios organizacijos sprendimo ir pan. Tokiu būdu matyti, kad pati atsakovė šiuo atveju nelaikė, jog ieškovė nesilaiko privalomos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos ar jog šia tvarka naudojasi netinkamai, nesąžiningai ir pan.

8.       Taip pat ir ta atsakovės nurodoma aplinkybė, jog ieškovės 2020-06-18 pretenzijoje nėra nurodyti argumentai, dėl kurių ieškovė perkančiosios organizacijos sprendimą nutraukti pirkimą laiko neteisėtu, ir dalies teismui pareikštame ieškinyje ieškovės nurodomų faktinį ir teisinį ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių bei reikalavimų nėra pareikšta pretenzijoje perkančiajai organizacijai, nagrinėjamu atveju negali sudaryti pagrindo spręsti apie privalomos ginčo sprendimo ne teisme tvarkos nesilaikymą ar kitą bylos nutraukimo pagrindą. Kaip jau buvo minėta, apie 2020-06-03 priimtą sprendimą nutraukti ginčo viešąjį pirkimą ieškovė nebuvo informuota, jai apie šį sprendimą nebuvo žinoma ir kaip matyti, apie jį ieškovė sužinojo tik iš pirkimo Audito sekos duomenų, kuriuose atsakovės atstovės 2020-06-03, 15:44 val. buvo padarytas įrašas – sukurtas įvykis „Pirkimas uždarytas“. Akivaizdu, kad neturėdama informacijos apie perkančiosios organizacijos priimto sprendimo nutraukti pirkimą priežastis, pagrindus, motyvus, ieškovė negalėjo dėl jų pasisakyti savo pretenzijoje. Tik 2020-06-22 sprendime atmesti ieškovės pretenziją perkančioji organizacija ieškovei pirmą kartą išaiškino ir nurodė savo 2020-06-03 sprendimo nutraukti pirkimą, pagrindus ir motyvus, atitinkamai ieškovė dėl jų pagrįstumo / nepagrįstumo ir išsakė savo poziciją ir reikalavimą teismui pateiktame ieškinyje. Pagaliau, 2020-06-18 pretenzijoje perkančiajai organizacijai, elgdamasi sąžiningai ir neignoruodama Audito sekos duomenų apie 2020-06-03 matoma įrašą „pirkimas uždarytas“, ieškovė pareiškė prašymą panaikinti ne tik sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą (apie kurį buvo perkančiosios organizacijos net du kartus informuota pranešimais), bet ir sprendimą nutraukti pirkimą (apie kurį nebuvo perkančiosios organizacijos apskritai informuota), t. y. formaliai tiek pretenzijos, tiek teismui pareikšto ieškinio dalykas sutampa.

9.       Nagrinėjamu atveju taip pat nėra LR CPK 293 str. 1 d., 1 p., 137 str. 2 d. 1 p. įtvirtinto pagrindo nutraukti bylą ir dalyje dėl ieškovės VšĮ „Bruneros“ pareikšto reikalavimo pripažinti neteisėtu atsakovės sprendimą atmesti / nepriimti ieškovės pasiūlymą, kaip nepagrįstai prašė atsakovė. Nors atsakovė procesiniuose dokumentuose teigė, kad toks sprendimas apskritai nebuvo ir negalėjo būti perkančiosios organizacijos priimtas, nes viešojo pirkimo procedūros 2020-06-03 buvo nutrauktos, atitinkamai nesamo sprendimo teisėtumo vertinimas negali būti teisminio nagrinėjimo dalykas, tačiau šie atsakovės teiginiai vertintini kritiškai, jie prieštarauja pačios perkančiosios organizacijos veiksmams, atliktiems viešojo pirkimo procedūrų metu bei byloje esantiems rašytiniams įrodymams.

10.       Kaip jau buvo minėta, apie tai, kad su ieškovės pateiktu pasiūlymu buvo susipažinta ir kad buvo nuspręsta šio pasiūlymo nepriimti, ieškovė buvo pačios atsakovės informuota net 3 kartus - 2020-06-03, 2020-06-11 ir 2020-06-16 pranešimais, o paskutiniame iš jų netgi buvo nurodžiusi konkrečias ir aiškias tokio perkančiosios organizacijos sprendimo priėmimo priežastis bei motyvus, iš esmės susijusius su ieškovės pateikto pasiūlymo neatitiktimi Pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams. Be to, kaip matyti iš atsakovės 2020-06-03 viešojo pirkimo komisijos posėdžio protokolo, šio posėdžio metu buvo susipažinta su visų (keturių) tiekėjų gautais pasiūlymais ir perkančiosios organizacijos nuspręsta, kad remiantis ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijumi, nei vienas iš konkurse dalyvavusių tiekėjų neatitiko techninės specifikacijos reikalavimų. Pagaliau, netgi 2020-06-22 sprendime netenkinti ieškovės pretenzijos atsakovė nebuvo aiškiai nurodžiusi, kad nebuvo priėmusi sprendimo atmesti / nepriimti ieškovės pasiūlymą. Šiame sprendime – rašte tik nurodoma, kad perkančioji organizacija nesiuntė ieškovei 2020-06-11 pranešimo, tačiau šis teiginys akivaizdžiai neteisingas, kadangi toks pranešimas ieškovei buvo siųstas, o ieškovei atskirai paprašius jį paaiškinti ir detalizuoti, perkančioji organizacija papildomu 2020-06-16 pranešimu detalizavo ir paaiškino savo ankščiau siųstą 2020-06-11 pranešimą ir nieko nebuvo nurodžiusi apie šio pranešimo klaidingumą, nebuvimą, atitinkamo sprendimo nepriėmimą ir pan.

11.       Taigi, toks perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisijos sprendimas (įformintas protokole), taip pat tiekėjo (ieškovės) informavimas apie sprendimą atmesti / nepriimti jo pasiūlymą bei tokio sprendimo motyvus atskirais 2020-06-11 ir 2020-06-16 pranešimais, rodo, jog vis dėlto, atsakovė laikė ieškovės pateiktą pasiūlymą netinkamu, neatitinkančiu Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų. Kadangi tuo atveju, jeigu viešojo pirkimo procedūros nebūtų perkančiosios organizacijos nutrauktos ar teismas pripažintų viešojo pirkimo procedūrų nutraukimą neteisėtu, tokio sprendimo buvimas užkirstų kelią ieškovei toliau dalyvauti ginčo pirkime, akivaizdu, kad egzistuoja ieškovės teisinis materialinis suinteresuotumas dėl tokio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo teismine tvarka. Tai reiškia, kad reikalavimas pripažinti perkančiosios organizacijos sprendimą nepriimti/atmesti ieškovės pasiūlymą gali būti teisminio nagrinėjimo dalykas ir šiuo atveju, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nagrinėtinas iš esmės, o nutraukti bylą dalyje dėl šio reikalavimo nėra pagrindo.

12.       Pagaliau, byloje nėra jokių duomenų ir juos galinčių patvirtinti įrodymų apie galimai nesąžiningą VšĮ „Bruneros“ elgesį, piktnaudžiavimą savo teisėmis, sąmoningą siekimą vilkinti viešojo pirkimo procedūras tiek viso viešo pirkimo metu, tiek konkrečiai skundžiant perkančiosios organizacijos sprendimus/veiksmus, o teismų praktikoje suformuota, jog tais atvejais, kai tiekėjas akivaizdžiai nesielgia nerūpestingai, sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis dėl atsitiktinio pobūdžio aplinkybės ar klaidos (juo labiau, pačios perkančiosios organizacijos klaidos) neturėtų prarasti vienos pagrindinių procesinių teisių - skųsti priimtų sprendimų, nes priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos A. T. 2007-02-09 nutartis c.b Nr. 3K-3-40/2007; 2010-03-25 nutartis c.b. Nr. 3K-3-135/2010). Teismų praktikoje pabrėžiama, kad tiekėjų teisių gynimas viešuosiuose pirkimuose grindžiamas efektyvaus tiekėjų teisių gynimo principo užtikrinimu - tiekėjų teisės turi būti ginamos efektyviai tiek teismų, tiek perkančiųjų organizacijų, ir prioritetas turi būti teikiamas ne deklaratyviam formalumui, o faktiniam tiekėjo teisių gynimui, įvertinant ne tai, kaip atmesti tiekėjo pretenziją ar atsisakyti ją nagrinėti, bet užtikrinant viešojo pirkimo skaidrumą, motyvuotai atsakyti tiekėjui į jo kreipimąsi, jeigu pastarasis pagrįstai mano, kad jo teisės yra pažeidžiamos (Lietuvos A. T. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga. Teismų praktika Nr. 31).

13.       Naudojimasis perkančiosios organizacijos sprendimų apskundimo teise gali būti ribojamas tik, jei tiekėjas galėjo ar turėjo nustatyti pažeidimą, veikdamas taip rūpestingai, kaip galima tikėtis iš patyrusio ūkio subjekto (LAT nutartis c.b. Nr. 3K-3-450-690/2015 ir jame nurodyta ESTT praktika). Ir atvirkščiai, jeigu pretenzija dėl perkančiosios organizacijos sprendimo grindžiama jos veiksmais, kurie nebuvo ir negalėjo būti ankščiau to tiekėjo kvestionuojami įstatyme įtvirtinta tvarka ir terminais, pretenzija turi būti perkančiojo subjekto (atitinkamai ir ieškinys teismo) nagrinėjama iš esmės.

14.       Taigi, atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes ir argumentus, teismas šiuo atveju nemato jokio pagrindo nutraukti bylą, ir ieškovės ieškinio reikalavimus nagrinėja iš esmės.

Dėl sprendimo nutraukti pirkimą

15.       VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo ar projekto konkurso laimėtojo nustatymo perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Aiškindamas šią įstatymo nuostatą, Lietuvos A. T. yra pažymėjęs, jog viešasis pirkimas nėra savitikslis, kas reikštų, kad pirkimo procedūros turėtų būti baigtos pirkimo sutarties sudarymu tik dėl to, kad pirkimas jau pradėtas; pradėjus pirkimo procedūras gali paaiškėti aplinkybės, dėl kurių nurodytas tikslas nebus pasiektas. VPĮ 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė nutraukti pirkimo procedūras laikantis joje įtvirtintų sąlygų; tam, kad atsakovė galėtų nutraukti pradėtą pirkimo procedūras tuo atveju, kai jos vykdomos ne pagal supaprastintiems pirkimams (VPĮ VI skyrius) taikomas procedūras, turi būti nustatytos šios sąlygos: a) pirkimo sutartis dar neturi būti sudaryta, b) turi būti nustatytos aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti; pirmoji sąlyga (pirkimo sutarties nesudarymo faktas) yra formalioji, antroji sąlyga (nenumatytos aplinkybės) – vertinamoji; VPĮ neatskleidžiami šios vertinamosios sąlygos taikymo kriterijai, tai – teismų praktikos reikalas; neturi reikšmės, kada nenumatytų aplinkybių objektyviai atsirado – iki pirkimo pradžios ar jau jam prasidėjus; svarbu, kad atsiradusios aplinkybės turi esminę reikšmę tolimesnei pirkimo eigai, t. y. dėl jų tolimesnis pirkimo procedūrų vykdymas tampa negalimas, bei jos perkančiajai organizacijai nebuvo žinomos ir negalėjo būti protingai numatytos pradedant pirkimo procedūras - tik tokiu atveju procedūrų nutraukimas objektyviai bus pateisinamas, o dalyvaujančių tiekėjų interesai laikomi nepažeistais (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-7-32/2013). Taigi, sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo procedūras teisėtumo, atsižvelgtina ir į tokio sprendimo išimtinį pobūdį, objektyvias priežastis (o ne subjektyvų jų vertinimą), lėmusias VPĮ nuostatų dėl pirkimo nutraukimo taikymą, perkančiosios organizacijos galimybes bei pastangas išsaugoti atitinkamo viešojo pirkimo teisinius santykius. Aptariamo perkančiosios organizacijos sprendimo teisėtumo vertinimui taip pat svarbus perkančiosios organizacijos intereso ginčo pirkimu egzistavimas, t. y. ar suinteresuotumas pirkimo objektu išliko, ar ne. Pažymėtina, kad perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų persvarstymas siejamas su naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis ir siekiu nesudaryti viešojo pirkimo sutarties su netinkamu tiekėju ar neatitinkantį pirkimo sąlygas pasiūlymą pateikusiu dalyviu. Be to, tokios teisės įgyvendinimas siejamas ne tik su tikslu atitaisyti netinkamai įvykdytą viešojo pirkimo procedūrą, bet ir su išimtinėmis aplinkybėmis, pateisinančiomis tokį jos elgesį (žr. Lietuvos A. T. 2012 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2012).

16.       Kaip matyti iš 2020-06-03 viešojo pirkimo komisijos posėdžio protokolo, atsakovės 2020-06-22 atsakymo į ieškovės pretenziją, byloje pateiktų procesinių dokumentų (atsiliepimo į ieškinį, tripliko) turinio ir jų visumos, 2020-06-03 sprendimu viešojo pirkimo procedūros buvo nutrauktos dėl atsiradusių aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėjusių gavus tiekėjų pasiūlymus ir perkančiajai organizacijai nustačius tam tikrus netikslumus ir klaidas Pirkimo sąlygose, dėl kurių tolesnis pirkimo vykdymas neužtikrins tokių maitinimo paslaugų įsigijimo, kokių realiai siekia perkančioji organizacija ir kurios realiai užtikrins jos tikruosius poreikius, atitinkamai dėl ko kyla poreikis pakeisti/pakoreguoti esmines Pirkimo sąlygas: nustatyta tikroji numatoma įsigyjamų paslaugų vertė yra mažesnė kaip 10000 Eur (sumažintas mokinių, kuriems reikėtų teikti paslaugas, skaičius, sutrumpintas paslaugų teikimo laikas ir pan.), kas leidžia perkančiajai organizacijai sudaryti mažos vertės neskelbiamą pirkimą; turėjo būti patobulintos pirkimo sąlygos taip, kad tiekėjai mokinių maitinimui pasiūlytų ne bet kokį, o tik sveiką ir kokybišką maistą, išvengiant tokių patiekalų, kaip dešrelės; pirkimu reikėtų įsigyti pernelyg didelės apimties paslaugas (pvz., bufeto paslaugas), kurioms teikti atsakovė neturi pakankamo dydžio patalpų; turėjo būti aiškiai nustatyta, kad ne mokykla, o tiekėjas (mokinių maitintojas) turės pasirūpinti visą paslaugoms teikti reikalinga įranga ir inventoriumi; išliko poreikis papildyti reikalavimus tiekėjams dėl rekomendacijų iš kitų ugdymo įstaigų turėjimo; iškilo poreikis pakeisti laimėtojo nustatymo tvarką ir principus, išrenkant ne ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusi tiekėją, o nustatant laimėtoją pagal kainos ir kokybės santykį; Pirkimo sąlygas būtina pakeisti, uždraudžiant tiekėjui pasitelkti subtiekėjus. 

17.       Įvertinęs atsakovės nurodomas aplinkybes VPĮ bei aukščiau nurodytos jas aiškinančios teismų praktikos kontekste, teismas sprendžia, kad jos negali būti laikomos naujai atsiradusiomis aplinkybėmis, kurių perkančioji organizacija nenumatė ir objektyviai negalėjo numatyti, prognozuoti bei įvertinti iki pirkimo paskelbimo, ruošdamasi pirkimo procedūroms, rengdama pirkimo sąlygas ir kurios atitinkamai galėtų pateisinti pirkimo procedūrų nutraukimą bei sudaryti VPĮ 29 str. 3 d. įtvirtintą jų nutraukimo pagrindą.

18.       Teismas

a) mokinių bei mokyklos darbuotojų, kuriems tiekėjui reikės teikti mokamo ir nemokamo maitinimo paslaugas, skaičių -  teismo proceso metu atsakovė taip ir nepaaiškino, nepagrindė ir nepateikė jokių įrodymų dėl nutraukto pirkimo sąlygose (1 priedo „Techninė specifikacija“ 7 punkto lentelėje) nurodyto realiai valgančių mokinių skaičiaus (160 vaikų) esminio sumažėjimo, apie kurį kalbama teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose (iki 80 vaikų, t. y. net per pusę); apie tokį valgančių mokinių, kuriems turės būti teikiamos maitinimo paslaugos, skaičių nieko nekalbama ir neužsimenama ir šiuo metu, kaip teigia atsakovė, jos naujai vykdomo viešojo pirkimo tam pačiam objektui įsigyti 2020-06-19 „Supaprastino mažos vertės pirkimo mokinių maitinimo paslaugos“ sąlygose;

b) paslaugų teikimo laiką (tikslias valandas), kuriuos yra nustatomos pačios mokyklos administracijos, tad priklauso išimtinai nuo jos sprendimo ar yra suderinamos paslaugų teikėjo bei perkančiosios organizacijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens, kaip tai numatyta Pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ 10 punkte;

c) mokyklos turimų patalpų pobūdį, dydį, plotą, išdėstymą ir kitus su patalpomis susijusius aspektus, nuo kurių priklauso tiek perkančiosios organizacijos galimybė įsigyti papildomo maitinimo – bufeto – paslaugas, tiek tiekėjo galimybė tokias paslaugas pasiūlyti, gauti už juos papildomus ekonominio naudingumo balus ir vėliau tokias paslaugas teikti;

d) numatomo pirkimo vertę, nustatomą pagal pirkimo objektą ir visų ketinamų įsigytų paslaugų mastą - mokinių mokamo ir nemokamo maitinimo, mokyklos darbuotojų mokamo maitinimo paslaugų vertę, perkančiajai organizacijai žinant ir Pirkimo sąlygose numačius preliminarų asmenų, kuriems tokios paslaugos bus teikiamos skaičių (Pirkimo sąlygų 1 priedo - Techninės specifikacijos 7 punktas), vieno mokamų kompleksinių pietų, pusryčių ir pavakarių įkainį (Pirkimo sąlygų 52 p.), paslaugų teikimo terminą (Pirkimo sąlygų 14 p.) ir t.t., ir priklausomai nuo to pasirinkti vienokį ar kitokį vykdytino viešojo pirkimo būdą (atviras konkursas, skelbiamos / neskelbiamos derybos ar kt.);

e) ar mokykla turi/disponuoja ir pajėgi pati suteikti tiekėjui paslaugoms vykdyti reikalingą įrangą bei inventorių, ar ne, ir ar turi būti numatyta tiekėjo pareiga tokį inventorių bei įrangą turėti / užtikrinti paslaugų teikimo metu;

f) reikalavimus maisto produktams, kuriuos tiekėjai galėtų siūlyti perkančiajai organizacijai ir atitinkamai galutiniams vartotojams, teikiant maitinimo paslaugas, atitinkamai kokius maisto produktus laikyti netinkamais ir pan. Kaip matyti iš Pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“, pirkimo dokumentuose pačios perkančiosios organizacijos buvo nustatyti aiškūs, nedviprasmiški ir detalūs reikalavimai dėl tiekėjo siūlytinų maisto produktų, gaminių, jų ruošimo procesų, standartų ir pan., orientuoti į maksimaliai įvairiapusiško, sveiko ir kokybiško, geriausius mokinių poreikius atitinkančių maitinimo paslaugų įsigijimą ir vėlesnį teikimą: nurodyti tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos Respublikos teisės aktai, apibrėžiantys be kita ko, maisto produktų higieną, vaikų maitinimo organizavimo tvarką, patiekalų gamybai reikalingų produktų rinkinių sąrašą, maistinių medžiagų ir energijos normas (Techninės specifikacijos 8, 12 punktai); atskirai pažymėta, kad tiekėjas, teikdamas maitinimo paslaugas, nenaudotų maisto ruošimo procese pusgaminių ir maisto produktų grupių, nurodytų LR Sveikatos apsaugos ministro 2011-11-11 įsakyme Nr. V-964 „Dėl vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, o prekių asortimentą sudarytų būtent pagal šį įsakymą, numatytų kokybišką, įvairų ir sveiką maistą (Techninės specifikacijos 20 punktas); taip pat pabrėžta, kad maistas turi būti karštas, kokybiškas, atitinkantis teisės aktuose nustatytus reikalavimus, tausojantis, pagamintas laikantis visų higienos normų (Techninės specifikacijos 23 punktas); itin detaliai išdėstyti reikalavimai valgiaraščiui, nurodant įvairiapuses maisto produktų grupes (jautiena, paukštiena, mėsa, žuvis, daržovės ir vaisiai, druska ir cukrus, grūdai, kruopos ir kt.), kurios turi būti įtrauktos į valgiaraštį, bei jiems keliamus reikalavimus, paaiškinimus, kaip turi būti derinami šie produktai (pvz., pietų metu), kas būtinai turi būti numatyta kiekvienos dienos valgiaraštyje ir t.t. (Techninės specifikacijos 14 p.). Pabrėžtina ir tai, kad Pirkimo sąlygų 72, 77 punktuose ekologiškų produktų maisto gaminimui naudojimas buvo netgi įtvirtintas kaip vienas iš ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo nustatymo kriterijų.

          Tokiu būdu atsakovės procesiniuose dokumentuose akcentuojamas poreikis įsigyti maksimaliai sveiko ir kokybiško vaikų maitinimo paslaugas bei poreikis jau pačiose Pirkimo sąlygose, o būtent Pasiūlymo formoje nustatyti Pavyzdinį valgiaraštį, jame nurodant konkrečius maisto produktus, patiekalus ir gaminius, ir tiekėjams turint užpildyti šį valgiaraštį, nurodant kiekvieno iš šių patiekalų ir gaminių kainą bei bendrą viso valgiaraščio kainą, teismo nuomone, nėra pakankama pagrįsti aukščiau nurodyti jau vykdomo pirkimo sąlygų šiuo aspektu netinkamumą ir pagrįsti būtinumą jas keisti. Kaip minėta aukščiau, ginčo Pirkimo sąlygose buvo įtvirtinta itin daug ir detalių sąlygų, orientuotų į atsakovės deklaruojamo siekio užtikrinimą, o kaip matyti iš atsakovės pateiktų naujai vykdomo viešojo pirkimo 2020-06-19 „Supaprastino mažos vertės pirkimo mokinių maitinimo paslaugos“ sąlygų, tiekėjo pasiūlymo formoje esantis valgiaraštis yra tik pavyzdinis, ir pildomas siekiant pirmiausia tiekėjui pasiūlyti, o perkančiajai organizacijai įvertinti pasiūlymo kainą, kaip tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijų, o ne eliminuoti galimai perkančiosios organizacijos nepageidaujamus konkrečius maisto produktus bei gaminius.

g) tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijus, pagal kuriuos atitinkamai sudaroma pasiūlymų eilė ir nustatomas pirkimo laimėtojas. Kaip matyti iš ginčo viešojo Pirkimo sąlygų (71-79 punktai), pirkimo laimėtojas - ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikęs tiekėjas – turėjo būti nustatomas pagal kokybės santykį, ir tokius kriterijus, kaip pirkimo sutartį vykdysiančių darbuotojų darbo užmokestis, papildomo maitinimo (bufeto) kokybė, patrauklumas, mokinių aptarnavimo per pertraukas tvarka, ekologiškų produktų maisto gaminimui naudojimas, mokinių aptarnavimo forma; pirkimo sąlygose detaliai aprašytas bei paaiškintas kiekvienas iš šių kriterijų, jų požymiai, lyginamasis svoris vertinime, balų už kiekvieną iš šių kriterijų skaičiavimo metodika ir pan. Atsakovė nei pačiame 2020-06-03 sprendime nutraukti pirkimą, nei atsakyme į ieškovės pretenziją, nei teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose visiškai nepagrindė ir nepaaiškino, kodėl toks pirkimo laimėtojo nustatymo principas (pagal kokybinio pobūdžio kriterijus) negali būti laikomos geriausiu ir leidžiančiu pasirinkti geriausią paslaugą, kodėl ir kaip, dėl kokių priežasčių iškilo poreikis pakeisti laimėtojo nustatymo tvarką ir principus, kodėl to nebuvo galima padaryti dar rengiant pirkimo sąlygas ir prieš skelbiant apie ginčo pirkimą.

f) tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus. Kaip matyti iš ginčo viešojo Pirkimo sąlygų 32-34 punktų, juose buvo nustatyti aiškūs ir konkretūs tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai (teisė verstis maitinimo paslaugų veikla, turėti atitinkamą maisto gamybos specialistą (technologą). Ta atsakovės nurodyta aplinkybė, kad iškilo poreikis nustatyti daugiau kvalifikacinių reikalavimų tiekėjams (dėl ankstesnės patirties teikiant maitinimo paslaugas turėjimo, mokestinių prievolių vykdymo ir pan.) negali būti laikoma naujai paaiškėjusia, naujai atsiradusia aplinkybe, kurios perkančioji organizacija objektyviai, ruošdamasi pirkimui, negalėjo numatyti, tuo tarpu aspektai, susiję su tiekėjo mokestinių prievolių tinkamų vykdymų, įsiskolinimų nebuvimu ir pan., yra nurodyti Pirkimo sąlygų IV priede „Tiekėjų pašalinimo pagrindai“.

19.       Sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos 2020-06-03 sprendimo nutraukti pirkimą teisėtumo, pažymėtina ir ta, teismo nuomone, itin svarbi aplinkybė, jog kaip matyti iš 2020-06-03 viešojo pirkimo komisijos posėdžio protokolo, šio posėdžio metu apskritai nebuvo iškilę ir perkančiosios organizacijos svarstomi/nagrinėjami/aptariami aukščiau nurodyti argumentai, kuriais atsakovė savo atsiliepime į ieškinį grindžia nesutikimą su ieškovės reikalavimais. Apie visas aukščiau nurodytas aplinkybes (išskyrus susijusias su viešojo pirkimo verte) nėra nurodoma nei viešojo pirkimo komisijos 2020-06-03 posėdžio protokole, nei nurodoma ieškovei 2020-06-22 atsakyme į pretenziją, apsiribojant tik abstrakčiais teiginiais dėl būtinumo keisti Pirkimo sąlygas. Tik atsiliepime į ieškinį šios aplinkybės pirmą kartą perkančiosios organizacijos realiai nurodomos ir išviešinamos, kaip pirkimo nutraukimo pagrindai, kas savo ruožtu leidžia spręsti, jog 2020-06-03 priimtas sprendimas nutraukti pirkimą nebuvo paremtas realiais faktais, juos patvirtinančiais įrodymais ir atitinkamu teisiniu pagrindu.

20.       Šiuo aspektu teismas taip pat pažymi, kad VPĮ 29 straipsnio 3 dalis imperatyviai įpareigoja perkančiąją organizaciją visais atvejais nutraukti viešo pirkimo procedūras, jeigu buvo pažeisti VPĮ 17 str. 1 d. nustatyti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti, o nagrinėjamos bylos atveju atsakovė nenurodė ir neįrodė, kad, kokie ir kaip ginčo viešojo pirkimo metu buvo pažeisti aukščiau minėti pamatiniai principai.

21.       Teismų praktikoje laikoma, kad situacija, kai perkančioji organizacija jau Pirkimo procedūrų vykdymo eigoje padaro išvadą, kad Pirkimo sąlygos neatitinka teisės aktų reikalavimų, nors ir rodo pačios perkančiosios organizacijos nepakankamą atidumą bei nepakankamą rūpestingumą rengiant Pirkimo sąlygas, be to, nevisiškai atitinka aplinkybės, kurios nebuvo galima numatyti, sampratą, gali būti prilyginama naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Kitoks aiškinimas, t. y. įpareigojimas perkančiąją organizaciją tęsti pirkimą pagal neteisėtas sąlygas, būtų nelogiškas ir neatitiktų viešojo intereso viešuosius pirkimus vykdyti teisėtai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis c.b. Nr. 2A-410-236/2015). Nagrinėjamos gi bylos kontekste ši nuostata ir aiškinimas negali būti taikomi, kadangi nei ieškovė, nei perkančioji organizacija neteigė ir neįrodinėjo, kad jog vykdyto viešojo pirkimo sąlygos buvo neteisėtos, t. y. neatitiko teisės aktų reikalavimų, dėl ko egzistuotų objektyviai pateisinamas viešojo pirkimo procedūrų nutraukimo pagrindas. Šiuo atveju susiklostė priešinga situacija – kaip iš esmės pripažino ir pati perkančioji organizacija ir kaip matyti iš viso bylos konteksto, atsakovė galimai buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga rengdama Pirkimo sąlygas, o prasidėjus pirkimo procedūroms tiesiog panoro pakeisti tam tikras viešojo pirkimo sąlygas (nustatyti kitus reikalavimus tiekėjams, kitus pasiūlymų vertinimo kriterijus ir t.t.). Vis dėlto, toks perkančiosios organizacijos pirkimo suvokimo, sąlygų įsivaizdavimo koncepcijos pasikeitimas, nuomonės dėl sąlygų formulavimo pakeitimas (juo labiau, kai nėra kalbama apie sąlygų neteisėtumą ir prieštaravimą teisės aktų reikalavimams) teismo nuomone, negali būti laikomas teisėtu pirkimo nutraukimo pagrindu. Priešingu atveju, t. y. jeigu perkančiajai organizacijai būtų suteikta teisė kiekvieną kartą nutraukti viešojo pirkimo procedūras dėl noro keisti iki tol buvusias teisėtas pirkimo sąlygas, tai reikštų VPĮ 17 str. įtvirtinto skaidrumo principo, tiekėjų teisėtų ir pagrįstų lūkesčių pažeidimą, perkančiosios organizacijos piktnaudžiavimą jai suteikta teise savo nuožiūra formuluoti pirkimo sąlygas.

22.       Teismas

23.       Atsižvelgiant į visus aukščiau nurodytus argumentus spręstina, jog kadangi iš esmės visos atsakovės nurodytos aplinkybės, teismo nuomone, šiuo atveju neatitiko VPĮ 29 str. ir teismų praktikoje suformuotų aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, sampratos, nors perkančiosios organizacijos poreikis dėl pirkimo objekto įsigijimo buvo ir tebėra išlikęs, ir minėtos aplinkybės negali būti laikomos teisėtu viešojo pirkimo nutraukimo pagrindu, atsakovės 2020-06-03 sprendimas nutraukti viešojo pirkimo procedūras pripažintinas neteisėtu ir nepagrįstu.

Dėl sprendimo atmesti / nepriimti ieškovės pasiūlymą

24.       Kaip matyti iš atsakovės 2020-06-03 viešojo pirkimo komisijos posėdžio protokolo, atsakovės 2020-06-11 ir 2016-06-16 pranešimų ieškovei, VšĮ „Bruneros“ pasiūlymą buvo nuspręsta atmesti / nepriimti dėl jo neatitikimo Pirkimo sąlygos nustatytiems tiekėjų kvalifikacijos reikalavimams bei Techninės specifikacijos reikalavimus, o būtent dėl to, kad: ieškovės valgiaraštyje vaikams siūlomos dešrelės; pateiktas bufeto pasiūlymas, nors mokykla neturi galimybės valgykloje turėti bufeto, o alternatyvos bufetui nebuvo pateikta; ieškovė turi daug bylų teismuose, jos prasta reputacija. Vis dėlto, visi šie perkančiosios organizacijos nurodyti pasiūlymo atmetimo pagrindai nagrinėjamu atveju negali būti laikomi teisėtais.

25.       Pirkimo sąlygų 69 punktas numato, kad Komisija atmeta pasiūlymą, jeigu: pasiūlymas neatitinka Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, sąlygų ir kriterijų; dalyvis turi būti pašalintas vadovaujantis šių Pirkimo dokumentų nuostatomis; dalyvis neatitinka bent vieno Pirkimo dokumentuose nustatyto kvalifikacijos reikalavimo ir(ar), jeigu taikytina, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standarto; dalyvis per perkančiosios organizacijos nustatytą terminą nepatikslino, nepapildė, nepaaiškino informacijos. Nagrinėjamu atveju nei vieno iš Pirkimo sąlygų 69 p. numatytų pagrindų byloje nenustatyta.

26.       Kaip matyti iš VšĮ „Bruneros“ pateikto pasiūlymo, tik į vieno iš siūlomų patiekalų – cukinijų picos su dešrelėmis (a.r.) ir pomidorais – sudėtį yra įtrauktos virtos dešrelės, tačiau kaip teisingai pastebėjo ieškovė bei iš esmės neneigė ir neįrodinėjo pati atsakovė, šis ingredientas nėra įtrauktas į Pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“, 8-23 punktuose minimuose teisės aktuose nurodytų draudžiamų tiekti vaikų maitinimui maisto produktų sąrašą, jo buvimas ieškovės pasiūlyme nepažeidžia jokių kitų pačios atsakovės nustatytų Techninės specifikacijos reikalavimų. Atsakovė nei 2020-06-11 ir 2020-06-16 pranešimuose ieškovei, nei kituose savo priimtuose sprendimuose, nei šiame teismo procese teiktuose procesiniuose dokumentuose iš esmės nenurodė ir neįrodinėjo, kokių konkrečių Pirkimo sąlygų (Techninės specifikacijos) reikalavimų neatitinka šis faktas. Tokiu būdu aplinkybė, kad „valgiaraštyje vaikams siūlomos dešrelės“ negali būti laikoma teisėtu ieškovės pasiūlymo atmetimo pagrindu.

27.       Nors atsakovė, kaip kitą ieškovės pasiūlymo atmetimo pagrindą nurodo aplinkybę, jog ieškovė pateikė bufeto pasiūlymą, o mokykla neturi galimybės valgykloje turėti bufeto, tačiau ir šis argumentas taip pat neleidžia ieškovės pasiūlymo vertinti kaip neatitinkančio Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, kadangi: a) pačiose Pirkimo sąlygose (pvz., 51.6., 72, 75 punktuose) buvo numatyta galimybė tiekėjams pasiūlyti papildomą maitinimą (bufetą), nurodant patiekalų sąrašą, kiekvieno patiekalo valgiaraštį, teikiant kiekvieno patiekalo nuotraukas, o papildomo maitinimo (bufeto) kokybė, patrauklumas buvo netgi įtvirtintas ir detalizuotas kaip vienas iš pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, už kurį tiekėjui skiriami balai; b) aplinkybė, jog mokykla neturi galimybės valgykloje turėti bufeto, kaip atsakovės nurodomas pagrindas pirkimo procedūrų nutraukimui dėl būtinumo keisti pirkimo sąlygas, jau buvo teismo aukščiau įvertina šio sprendimo  18 punkte.

28.       Pirkimo sąlygų 32 punkte buvo numatytas baigtinis ir aiškus tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų sąrašas (teisė verstis maitinimo paslaugų teikimo veikla, turėti bent vieną specialistą, vykdysiantį pirkimo sutartį), tuo tarpu Pirkimo sąlygų 4 priede nurodytas baigtinis ir aiškus Tiekėjų pašalinimo pagrindų sąrašas, ir perkančiosios organizacijos nurodytas bylų teismuose turėjimo faktas, kaip toks, nėra minimas nei tarp tiekėjų pašalinimo pagrindų, nei tarp kvalifikacinių reikalavimų (kalbama tik apie nuteisimą už konkrečias nusikalstamas veikas, mokestinių įsipareigojimų nevykdymą ir t.t.). Perkančioji organizacija nei 2020-06-11 ir 2020-06-16 pranešimuose ieškovei, nei 2020-06-22 atsakyme į pretenziją, nei teismui teismuose procesiniuose dokumentuose taip ir nenurodė konkretaus kvalifikacijos reikalavimo ar tiekėjo pašalinimo pagrindo, kuriais remdamasi sprendė, jog ieškovės pasiūlymas neatitinka Pirkimo dokumentų. Atsakovė taip pat nenurodė ir nepaaiškino, kuo pasireiškia ieškovės „prasta reputacija“, t. y. nenurodė nei faktinio, nei teisinio sprendimo ieškovės kvalifikaciją šiuo aspektu laikyti neatitinkančia Pirkimo dokumentų pagrindimo, nei vienokio ar kitokio jos pašalinimo iš pirkimo pagrindo buvimo.

29.       Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, atsakovės 2020-06-03 sprendimas nepriimti/atmesti ieškovės pasiūlymą, kaip neatitinkantį Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų, negali būti laikomas pagrįstu, motyvuotu ir įrodytu, todėl jis taip pat pripažintinas neteisėtu.

30.       Teismas

Dėl ieškovės 2020-08-03 prašymų

31.       2020-08-03 teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė VšĮ „Bruneros“ prašė įtraukti į bylą išvadą teikiančią instituciją – Viešųjų pirkimų tarnybą ir užduoti jai prašyme nurodytus klausimus, tačiau teismas nemato pagrindo tenkinti tokį prašymą, kadangi: spręsti dėl išvadą teikiančios institucijos įtraukimo į procesą reikalingumo ir tikslingumo, vadovaujantis CPK 49 str., yra teismo diskrecijos teisė; toks institucijos įtraukimas paprastai siejamas su viešojo intereso gynimo būtinumu, o nagrinėjamu atveju išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą įtraukti į procesą Viešųjų pirkimų tarnybą byloje nenustatyta; ieškovės prašomi užduoti Viešųjų pirkimų tarnybai klausimai (apie perkančiosios informacijos pareigą informuoti tiekėjus apie priimtus sprendimus, tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų tarpusavio susirašinėjimą, atsakovės tinkamą informavimą apie savo sprendimus ir pan.) sudaro šios bylos nagrinėjimo dalyką, yra teisinio pobūdžio, ir ieškovės iškeltų problemų bei aplinkybių nagrinėjimas bei atitinkamų išvadų darymas visų įrodymų kontekste yra bylą nagrinėjančio teismo teisė, pareiga ir kompetencija.

32.       Ieškovė savo 2020-08-03 paaiškinimuose taip pat prašė įtraukti į procesą trečiaisiais asmenimis kitus ginčo pirkime dalyvavusius tiekėjus, tačiau ir šio prašymo tenkinti nėra pagrindo, kadangi: jis pareikštas jau pasibaigus pasirengimui bylos nagrinėjimui; jo patenkinimas neprotingai užvilkintų bylos nagrinėjimą; byloje nėra duomenų, kokie dar tiekėjai galimai dalyvavo ginčo pirkime ir ieškovė tokių duomenų išreikalauti neprašė; byloje nėra duomenų, kad kiti galimai pirkime dalyvavę tiekėjai būtų skundę vienokius ar kitokius perkančiosios organizacijos veiksmus ir sprendimus; teismui panaikinus ieškovės skundžiamus perkančiosios organizacijos sprendimus ji turėtų grįžti į iki skundžiamų sprendimų priėmimo buvusią pirkimo stadiją ir tęsti pirkimo procedūras.

33.       Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos šioje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos – 788 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258-259 straipsniais, 269-270 straipsniais,423¹-4238 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškovės VšĮ „Bruneros“ ieškinį atsakovei Vilniaus „Pelėdos“ pradinei mokyklai tenkinti.

Pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės Vilniaus „Pelėdos“ pradinės mokyklos viešųjų pirkimų komisijos 2020-06-03 sprendimus atmesti/nepriimti ieškovės VšĮ „Bruneros“ pasiūlymą bei nutraukti viešojo pirkimo atviro konkurso būdu „Vilniaus „Pelėdos“ pradinės mokyklos maitinimo paslaugos“ (pirkimo Nr. 484292) procedūras.

Priteisti iš atsakovės Vilniaus „Pelėdos“ pradinės mokyklos (kodas – 190016165, buveinė – Taikos g.97, Vilnius) ieškovei VšĮ „Bruneros“ (kodas – 164687871, buveinė – Vytauto g. 137, Kretinga) 788 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                                           Renata Volodko