Civilinė byla Nr. eB2-1748-580/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01430-2023-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. kovo 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Sakinta“ nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Debitus“ prašymą pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „Sakinta“ bankrotą tyčiniu, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui V. Z.. 

Išnagrinėjęs bylą, teismas

n u s t a t ė :

1.       Nemokumo administratorius UAB „Debitus“ prašo pripažinti BUAB „Sakinta“ bankrotą tyčiniu ir nustatyti, kad V. Z. yra atsakingas asmuo, kurios veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą, priteisti BUAB „Sakinta“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

1.1.                      Vilniaus apygardos teismas 2024-02-26 nutartimi UAB „Sakinta“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas UAB ,,Debitus“. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Sakinta“ įsiteisėjo 2024-04-25;

1.2.                      buvusi BUAB „Sakinta“ vadovė V. Z. nemokumo administratoriui neperdavė jokių įmonės dokumentų. Nemokumo administratorius iš UAB „Centrum“ gavo pranešimą, jog jų patalpose UAB „Sakinta“ nuomavo patalpas ir jie rado nesusirinktus dokumentus, kuriuos sandėliuoja. Nemokumo administratorius vienašališkai perėmė nesurūšiuotus / į segtuvus nesusegtus arba susegtus padrikai įmonės veiklos dokumentus. Nemokumo administratorius neperėmė aktualių įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų, sudarytų nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienai bei kitų aktualių įmonės dokumentų (t. y. už paskutinius metus prieš bankroto bylos iškėlimą), tame tarpe ir tikslių kreditorių, bei debitorių sąrašų;

1.3.                      įmonės bankroto byloje buvusios vadovės V. Z. pateiktas debitorių sąrašas, kuriame nurodyti debitoriai: V. Z. su 6 892 Eur suma, B. Z. su 44 994,60 Eur suma bei (duomenys neskelbtini) su 20 056 Eur suma nėra tikslus ir neatitinka tikrovės. Debitorių sąraše esančių asmenų skolos tikėtinai nurodytos mažesnės. Iš bankroto administratoriaus perimtų BUAB ,,Sakinta“ dokumentų – banko mokėjimų duomenų, nustatyta, jog debitorius (duomenys neskelbtini) įmonei buvo skolingas ne 20 056 Eur, bet 84 997 Eur, kurie priteisti civilinėje byloje Nr. e2-26915-727/2024. V. Z. ir B. Z. esant skolingoms įmonei, V. Z., neperduodama įmonės dokumentų, galimai siekia nuslėpti didesnes savo ir sesers skolas įmonei ((duomenys neskelbtini) direktorė – V. Z. sesuo B. Z.);

1.4.                      paskutiniai įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai, teikti VĮ Registrų centrui, yra 2022 m. Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr. eB2-1378-580/2024 pateikti 2023-12-12 sudaryti finansinės atskaitomybės dokumentai.. Vilniaus apygardos teismas 2024-02-26 nutartimi iškeldamas UAB „Sakinta“ bankroto bylą konstatavo, jog atsakovas nepateikė pakankamai įrodymų, kad būtų galima konstatuoti, kad 2023-12-12 balanse apskaitytas trumpalaikis turtas realiai egzistuotų aktualiu laikotarpiu;

1.5.                      buvusi įmonės vadovė V. Z. nemokumo administratoriui tyčia neperduoda turto. BUAB „Sakinta“ nemokumo administratorius vienašališkai neperėmė BUAB „Sakinta“ 2023-12-12 balanse nurodytų atsargų, duomenų apie sumokėtus avansus 100 424,00 Eur sumai. V. Z. pateiktas debitorių sąrašas yra netikslus, sąraše nurodyti susiję asmenys, skolų sumos nurodytos ženkliai mažesnės, iš turimų duomenų negalima nustatyti ar pirktos medžiagos panaudotos statyboje. Įmonės dokumentai administratoriui yra neperduodami tyčia, siekiant nuslėpti blogą įmonės valdymą ir / ar siekiant asmeninės naudos;

1.6.                      Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 2 dalis nustato,  kad tyčinio abnkroto požymis yra juridinio asmens buhalterinė apskaitos tvarkymas apgaulingai ar aplaidžiai, nepateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių ar pateikimas neteisingų duomenų ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas;

1.7.                      teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) aplaidžiai, aktualūs įmonės dokumentai sąmoningai nėra perduodami administratoriui be pateisinamų priežasčių. Už įmonės dokumentų neišsaugojimą, sunaikinimą, sugadinimą ar paslėpimą yra atsakingas suinteresuotas asmuo V. Z.. Buvusi UAB „Sakinta“ vadovė bankroto procese nebendradarbiavo su nemokumo administratoriumi ir neteikė informacijos, iki šiol nėra perduoti visi įmonės dokumentai, įmonės buhalterinė programa, ar laikmena kurioje buvo vesta buhalterinė apskaita. Nemokumo administratorius vienašališkai perėmė tik dalį nesurūšiuotų įmonės veiklos dokumentų;

1.8.                      nebūtina įrodinėti aplinkybės, kad dėl apgaulingai ar aplaidžiai tvarkytos buhalterinės apskaitos nėra galimybės nustatyti įmonės veiklos, turto ir kitų aplinkybių. Įmonės balansą pagal surastus likučius galima sudaryti, tačiau jis bus tik formalaus informatyvaus pobūdžio, neatitiks verslo apskaitos standartų, turto dalyje bus nurodyta Registrų centro registruoto turto rinkos vertė, nors registruojamas ne visas turtas, kitas įsigytas ir neperduotas turtas – nežinomas). Bankroto bylą nagrinėjančiame teisme patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, tačiau ne visi kreditoriai pateikia kreditorinius reikalavimus, o skirtumas bus savininkų nuosavybė. Reali įmonės finansinė būklė pagal taip sudarytą balansą nebus nustatyta ir nebus įvertinti buvusios įmonės vadovės veiksmai;

1.9.                      UAB „Sakinta“ buhalterinė apskaita buvo vedama aplaidžiai ar net apgaulingai, be pateisinamų priežasčių buvusi įmonės vadovė neperdavė administratoriui įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų. V. Z. sąmoningai neperduoda įmonės dokumentų, kad nebūtų nustatyti galimai neteisėti įmonės sandoriai ir blogas įmonės valdymas, kurie galimai privedė bendrovę prie nemokumo. Dokumentų neperdavimas nemokumo administratoriui yra sąmoningas veiksams. Įmonės vadovė V. Z. neteikė finansinių ataskaitų rinkinių Juridinių asmenų registro tvarkytojui už paskutinius metus iki bankroto bylos iškėlimo. Tokiu būdu siekiama nuslėpti bendrovės valdymą, neatitikusį bendrovės veiklos tikslų ir jos kreditorių teisių bei teisėtų interesų;

1.10.                      buvusiai įmonės vadovei V. Z. už dokumentų bei turto neperdavimą skirta 490 Eur dydžio bauda. Bankroto byloje buvusios vadovės V. Z. pateiktas debitorių sąrašas yra netikslus, jame nurodyti susiję asmenys, skolų sumos ženkliai mažesnės, iš turimų duomenų neina nustatyti, ar pirktos medžiagos panaudotos statyboje. V. Z. nemokumo administratoriui tyčia neperduoda įmonės turto, siekia nuslėpti blogą įmonės valdymą. Tyčinis dokumentų neperdavimas rodo, jog įmonės buhalterinė apskaita yra sunaikinta ar sugadinta, arba įmonės apskaita tyčia vesta apgaulingai ir netinkamai, siekiant paslėpti blogą įmonės valdymą. Dėl to neįmanoma nustatyti juridinio asmens turimo turto, tikslių kreditorių bei debitorių sąrašų bei jų kitimo ir kt.

2.       Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 1751 straipsniu teismas procesinius dokumentus V. Z. išsiuntė 2025-02-28 per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, dokumentai laikytini įteiktais 2025-03-03. Suinteresuotas asmuo V. Z. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. 

Prašymas tenkintinas.

3.       Vilniaus apygardos teismo 2024-02-26 nutartimi iškelta bankroto byla UAB „Sakinta“, nemokumo administratoriumi paskirtas UAB ,,Debitus“. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Sakinta“ įsiteisėjo 2024-04-25. 2024-07-30 nutartimi patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, iš viso 7 885 768,41  Eur sumai.

4.       Nustatyta, kad UAB „Sakinta“ Juridinių asmenų registre įregistruota nuo 2022-06-22, bendrovės vadovė nuo 2022-06-22 ir vienintelė bendrovės akcininkė yra V. Z..

Dėl bendrovės nemokumo momento

5.       Pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus bendrovės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą, galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar bendrovės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1167-910/2022).

6.       Lietuvos apeliacinis teismas 2024-04-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-277-934/2024 dėl bankroto bylos UAB „Sakinta“ iškėlimo, konstatavo, kad UAB „Sakinta“ nevykdo įsipareigojimų ne tik kreditoriams, tačiau turi įsiskolinimų valstybės biudžetui. Duomenų apie UAB ,,Sakinta“ įsiskolinimą darbuotojams nėra, tačiau skola VMI 2024-03-13 duomenimis siekė 522 960,81 Eur. Remiantis finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodytais duomenimis, nustatyta, kad nuo 2021 m. UAB ,,Sakinta“ dirba nuostolingai ir šie nuostoliai kasmet vis didėja (2021 m. – 47 739 Eur; 2022 m. – 75 053 Eur; 2023 m. – 153 779 Eur). Taip pat nuosekliai didėja UAB ,,Sakinta“ mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai (2021 m. – 2 861 340 Eur; 2022 m. – 5 542 528 Eur; 2023 m. – 6 226 378 Eur), t. y. įsiskolinimų suma kreditoriams nuo 2021 m. iki 2023 m. išaugo dvigubai. Lyginant finansinės atskaitomybės duomenis, matyti, kad per metus (nuo 2022 m. iki 2023 m.) UAB ,,Sakinta“ turimas turtas sumažėjo 211 898 Eur apimtimi, o vykdytinų įsipareigojimų padidėjo 328 274 Eur. UAB ,,Sakinta“  atžvilgiu 2023 m. yra iškelta ne viena civilinė byla dėl skolos priteisimo. Be to, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad vykdytini finansiniai įsipareigojimai yra pradelsti, vykdomas priverstinis skolų išieškojimas. VMI su UAB ,,Sakinta“  2023-02-23 buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-9633, pagal kurią UAB ,,Sakinta“ turėjo galimybę sumokėti 12 705,26 Eur dydžio įsiskolinimą VMI pagal sutartyje nustatytą grafiką, tačiau sutartis nebuvo vykdoma, todėl VMI minėtą mokestinės paskolos sutartį nutraukė.

7.       Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2-277-934/2024 konstatavo, kad remiantis 2023 m. UAB ,,Sakinta“ balanso duomenimis bendrovės turto vertė viršija finansinius įsipareigojimus, tačiau vertinant UAB ,,Sakinta“ nemokumą balanso testo (ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę) aspektu nėra galimybės vadovautis balanse nurodytais duomenimis, kadangi byloje pateikti įrodymai (šalių paaiškinimai, registrų, informacinių sistemų duomenys) jų nepagrindžia, neįtikinami. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad UAB ,,Sakinta“ ilgą laiką nevykdo mokestinių prievolių VMI. Bendrovės bankroto byloje Lietuvos apeliacinis teismas 2024-04-25 nutartimi konstatavo, kad 2023 m. UAB ,,Sakinta“ balanso duomenimis negalima vadovautis, nes  byloje pateikti įrodymai (šalių paaiškinimai, registrų, informacinių sistemų duomenys) jų nepagrindžia. Taigi, įmonei neteikiant Juridinių asmenų registro tvarkytojui pagrįstų ir realių finansinių ataskaitų, nėra galimybės įvertinti UAB ,,Sakinta“ turimo turto ir realių įsiskolinimų.

8.       Nustatyta, kad UAB ,,Sakinta“  mokestinė nepriemoka VMI susidarė 2022-08-26. VMI su UAB ,,Sakinta“ 2023-02-23 sudarė mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-9633, pagal kurią UAB ,,Sakinta“ turėjo galimybę sumokėti 12 705,26 Eur dydžio įsiskolinimą VMI pagal sutartyje nustatytą grafiką, tačiau jos nevykdė. VMI 2023-06-04 sprendimu Nr. (23.24-08) 327-17143 minėtą mokestinės paskolos sutartį nutraukė. VMI sistemingai nuo 2023-03-15 bandė išieškoti mokestinę nepriemoką iš bendrovės banko sąskaitų ir turto, tačiau nesėkmingai. Nesant aktualių duomenų apie bendrovės turėtą turtą, įsiskolinimus ir vykdytą veiklą, remiantis Lietuvos apeliacinio teismo 2024-04-25 nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, spręstina, kad bendrovė su sistemingais finansiniais sunkumais susidūrė nuo 2023 m. vasario–kovo mėn., kuomet susiformavę nepadengti bendrovės įsipareigojimai jau viršijo bendrovės turtą ir nors UAB ,,Sakinta“ 2023-02-23 sudarė mokestinės paskolos sutartį su VMI, tačiau jos nevykdė, o nuo 2023-03-15 VMI vykdytas mokestinės nepriemokos išieškojimas buvo nesėkmingas. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad bendrovė nebesugebėjo įvykdyti savo turtinių prievolių ir nemokia tapo vėliausiai 2023-03-15. 

Dėl tyčinio bankroto požymių

9.       Nemokumo administratorius nurodo, kad tyčinis bankrotas atitinka JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šioje dalyje nurodytus požymius. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškinant minėtas įstatymo nuostatas yra nurodyta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-999-450/2023 26 punktas).

10.       Iki JANĮ įsigaliojimo suformuota kasacinio teismo praktika bylose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu išlieka aktuali. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki įmonė negali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau bloginama. Todėl, net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 29 punktas). Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

11.       Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką tyčinio bankroto bylose, yra nurodęs, kad, aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, jog įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019 ir kt.). 

12.       Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą vienas iš tyčinio bankroto požymių, tai, kad juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.

13.       JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas tyčinio bankroto požymis atitinka Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą, todėl išlieka aktuali teismų praktika, suformuluota dėl šios normos taikymo. Aiškinant apgaulingos ir (ar) netinkamos įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, kaip tyčinį bankrotą kvalifikuojantį požymį, teismų praktikoje pasisakyta, kad pagal šią įstatymo nuostatą netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015; 2022 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1211-407/2022). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016; 2023 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-999-450/2023).

14.       Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Būtent dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-710-370/2017).

15.       Nemokumo administratorius nurodo, kad V. Z. akivaizdžiai sąmoningai neperduoda įmonės dokumentų. Nemokumo administratorius vienašališkai perėmė įmonės dokumentus iš BUAB „Sakinta“ nuomotų patalpų, tačiau perimti įmonės veiklos dokumentai buvo nesurūšiuoti / nesusegti į segtuvus arba susegti padrikai. Be to, susipažinus su perimtais dokumentais nemokumo administratorius nustatė, kad tarp vienašališkai perimtų BUAB „Sakinta“ veiklos dokumentų nerasti šie dokumentai: teisės aktų nustatyta tvarka pasirašytas ir patvirtintas įmonės finansinių ataskaitų rinkinys (balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, pinigų srautų ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, aiškinamasis raštas), sudarytas nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis; aktualus, nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai sudarytas debitorių sąrašas ir skolas pagrindžiantys dokumentai; kompiuterinė buhalterinės apskaitos programa skaitmeninėje laikmenoje; kasos knyga su visais kasos operacijas pagrindžiančiais dokumentais; didžioji knyga; avanso apyskaitos su pagrindžiančiais dokumentais; ataskaitos, pranešimai, deklaracijos ir kiti panašaus privalomojo pobūdžio dokumentai, teikti VMI, VSDFV ir kitoms institucijoms (pavyzdžiui, deklaracijos PLN204, KIT701, FR0600, FR0572, FR0573, FR0438, FR0472, FR0521 ir kt.); PVM sąskaitų faktūrų registrai, skolų suderinimo aktai; detalus atsargų sąrašas; detalus turto sąrašas, turto įsigijimą, nusidėvėjimą, likutinę vertę pagrindžiantys dokumentai, įvedimo į eksploataciją aktai, ilgalaikio turto apskaitos kortelės, turto nurašymo ir likvidavimo aktai; kito trumpalaikio turto (pavyzdžiui, „gautinos sumos“, „nebaigtos vykdyti sutartys“) sąrašai; įmonės antspaudas; įmonės darbuotojų duomenys (darbo sutartys, darbo užmokesčio ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kompensacijos už nepanaudotas atostogas dokumentai, įsakymai, susiję su darbo teisiniais santykiais; jokie įmonės veiklos dokumentai (sandoriai) nuo 2023 m. lapkričio mėn.; akcininkų susirinkimų ir / ar valdybos posėdžių medžiaga ir protokolai, įmonės valdymo organų paskyrimo / atšaukimo dokumentai.

16.       Kaip matyti iš bankroto byloje pateikto 2024-02-05 UAB ,,Sakinta“ balanso, 2023 m. UAB ,,Sakinta“ turėjo turto už 12 119 145 Eur, iš kurio: ilgalaikis turtas sudarė 8 586 166 Eur (materialusis turtas – 8 511 723 Eur (žemė – 2 102 811 Eur, pastatai ir statiniai – 112 800 Eur, skirtumas tarp pastatų įsigijimo kainos ir rinkos vertės – 6 254 100 Eur, kiti įrenginiai prietaisai ir įrankiai – 42 012 Eur), finansinis turtas – 74 443 Eur (po vienerių metų gautinos sumos – 71 943 Eur, kitas finansinis turtas – 2 500 Eur), trumpalaikis turtas – 3 532 979 Eur (atsargos – 3 532 954 Eur, žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės – 187 636 Eur, nebaigta produkcija ir vykdomi darbai – 3 244 893 Eur, sumokėti avansai – 100 425 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 0 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 25 Eur). Byloje pateiktoje lentelėje, kuria UAB ,,Sakinta“ grindžia trumpalaikio turto dydį, nurodoma, kad atsargas sudaro: žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės (natūralios skalūno plokštelės Graffiti roof vertė 71 250 Eur, statybinės medžiagos – 98 412 Eur, klinkeris – 15 474 Eur, 2 spausdintuvai – 2 500 Eur); nebaigta produkcija ir vykdomi darbai – 3 229 090,18 Eur; sumokėti avansai (UAB Aexn – 22 760 Eur, UAB ,,Mosas“ – 5 000 Eur, UAB ,,Ronedus“ – 68 000 Eur, UAB ,,Centrum“ – 2  265,12  Eur, J. S. – 2 400 Eur). Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad lentelėje pateikti duomenys, savaime nepagrindžia, kad UAB ,,Sakinta“ faktiškai realiai disponuoja tokios apimties atsargomis. Nėra aiški nurodomų žaliavų ir (ar) medžiagų vieta, nėra detalizuota, kas sudaro nebaigtus darbus ir produkciją, nepagrįsta jų aktuali vertė, nėra pateikta duomenų apie realią galimybę atgauti sumokėtus avansus ir šiomis lėšomis disponuoti.

17.       Iš bankroto bylos medžiagos nustatyta, kad V. Z., teikdama atskirąjį skundą UAB ,,Sakinta“ vardu dėl nutarties iškelti bankroto bylą, nurodė, kad UAB ,,Sakinta“ turėjo / valdė tam tikrą turtą – atsargas, avansus, lėšas. UAB „Sakinta“ nemokumo administratorius neperėmė BUAB „Sakinta“ atsargų, nurodytų 2023-12-12 balanse, neturi konkrečių duomenų apie sumokėtus avansus 100 424 Eur sumai. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, spręstina, kad bendrovės turto ir dokumentų neperdavimas UAB ,,Sakinta“ nemokumo administratoriui kliudo nustatyti bendrovės komercinės, ūkinės, finansinės veiklos rezultatus, įvertinti turtą, identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Nesant perduotų įmonės dokumentų, nemokumo administratorius neturi galimybės nustatyti ir galimai neteisėtų įmonės sandorių, kurie galimai privedė bendrovę prie nemokumo. Buvusi įmonės vadovė V. Z. buvo pasyvi, nenurodė teismui jokių svarbių priežasčių, kodėl nebuvo parengti ir nemokumo administratoriui pateikti bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai, taip pat, kodėl nemokumo administratoriui nebuvo perduoti bendrovės dokumentai ir turtas. 

18.       Nemokumo administratorius nurodo, kad įmonės vadovė V. Z. nėra pateikusi finansinių ataskaitų rinkinių Juridinių asmenų registro tvarkytojui už paskutinius metus iki bankroto bylos iškėlimo.

19.       CK 2.82 straipsnio 3 dalyje tarp įmonės vadovo pareigų nurodytas juridinio asmens veiklos organizavimas, o pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies nuostatas bendrovės vadovas yra atsakingas už jos veiklos organizavimą ir tikslų įgyvendinimą, metinių finansinių ataskaitų rinkinių sudarymą, bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui. Bendrovės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą ir šių dokumentų išsaugojimą numatyta ir Finansinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje.

20.       JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad tyčinio bankroto požymiu pripažįstama aplinkybė, kuomet juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas. Taigi nurodyta normos dispozicija patvirtina, kad tyčinio juridinio asmens bankroto pripažinimui JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu nereikia nustatyti, kad dėl pareigos pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus registro tvarkytojui nevykdymo nėra galimybės įvertinti juridinio asmens veiklos, turto ar įsipareigojimų dydžio (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-712-553/2023).

21.       UAB „Sakinta“ finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui už 2023 metų laikotarpį nėra pateikusi, UAB „Sakinta“ VĮ Registrų centrui vėliausiai pateiktas 2022 m. balansas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, nustatyta, kad buvusi UAB „Sakinta“  vadovė  V. Z. teisės aktų nustatyta tvarka už 2023 m. nėra pateikusi Juridinių asmenų registrui įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų. Tokie buvusios įmonės vadovės veiksmai pripažintini sąmoningu siekiu neatskleisti įmonės tikrosios finansinės padėties, buvusios iki bankroto bylos iškėlimo, taip pažeidžiant bendrovės ir jos kreditorių interesus. Suinteresuoto asmens veiksmai, netinkamai tvarkant bendrovės buhalterinę apskaitą, bendrovės dokumentų ir turto neperdavimas nemokumo administratoriui sudaro pagrindą bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą.

22.       Nemokumo administratorius nurodo, kad buvusi įmonės vadovė V. Z. nėra perdavusi BUAB „Sakinta“ dokumentų ar turto, o už dokumentų bei turto neperdavimą suinteresuotam asmeniui yra skirta 490 Eur dydžio bauda. Buvusios vadovės V. Z. pateiktas debitorių sąrašas yra netikslus, sąraše nurodyti susiję asmenys, skolų sumos nurodytos ženkliai mažesnės, taip pat iš turimų duomenų neina nustatyti ar pirktos medžiagos panaudotos statyboje ar ne. UAB „Sakinta“ buvusi vadovė V. Z. nemokumo administratoriui tyčia neperduoda jokio įmonės turto, siekiant nuslėpti blogą įmonės valdymą. Tyčinis įmonės dokumentų neperdavimas, net teismui paskyrus baudą, suponuoja išvadą, jog teisės aktų reikalaujama įmonės buhalterinė apskaita – apskaitos dokumentai – yra paslėpta, sunaikinta ar sugadinta, arba įmonės apskaita tyčia vesta apgaulingai ir netinkamai, siekiant paslėpti blogą įmonės valdymą, dėl to nemokumo administratoriui neįmanoma nustatyti juridinio asmens turimo turto, tikslių įmonės kreditorių bei debitorių sąrašų bei jų kitimo ir kt.

23.       JANĮ 57 straipsnio 1 dalyje nustatytas imperatyvus reikalavimas, kad, iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai, o kai bankroto byla iškelta ūkinei bendrijai, – jos tikrieji nariai, kurie vykdo CK 2.67 straipsnyje ir 2.82 straipsnio 3 dalyje nustatytas valdymo organų pareigas, per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui: juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla.

24.       Pažymėtina, kad, iškėlus įmonei bankroto bylą, jos vadovo atsakomybė įmonei nepasibaigia, kadangi įstatymo pagrindu jam atsiranda pareiga perduoti nemokumo administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Buvusi įmonės vadovė privalo aktyviai domėtis bankroto bylos eiga ir vykdyti specialiame įstatyme nustatytas pareigas bei bendradarbiauti tiek su nemokumo administratoriumi, tiek su teismu. Įsiteisėjus nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, paskutinis bendrovės vadovas privalo operatyviai perduoti visus įmonės dokumentus ir turtą paskirtam nemokumo administratoriui.

25.       Vilniaus apygardos teismas 2024-02-26 nutartyje UAB „Sakinta“ iškelti bankroto bylą nustatė 15 dienų laikotarpį nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis bei visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Taigi, UAB „Sakinta“ dokumentai ir turtas administratoriui turėjo būti perduotas iki 2024-05-09.

26.       Vilniaus apygardos teismas 2024-06-27 nutartimi V. Z. už dokumentų ir turto neperdavimą paskyrė baudą. Nutartis įsiteisėjusi. Tačiau nei turtas, nei dokumentai nemokumo administratoriui nėra perduoti iki šiol. Sutiktina su nemokumo administratoriaus argumentu, kad sudarius įmonės balansą pagal surastų dokumentų likučius, jis bus formalaus pobūdžio, turto dalyje bus Registrų centro registruoto turto rinkos vertė (Registrų centre yra registruojamas ne visas turtas, koks dar buvo įsigytas įmonės sąskaita ir neperduotas – nežinoma), įsipareigojimų dalyje – bankroto bylą nagrinėjančiame teisme patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, o reali įmonės finansinė būklė pagal taip sudarytą balansą nebus nustatyta ir nebus įvertinti buvusios įmonės vadovės veiksmai. Nesant perduotų bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų, nėra galimybės objektyviai nustatyti bendrovės veiklos pajamų ir išlaidų balanso, bendrovės turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros visu jos gyvavimo laikotarpiu, nėra galimybės padaryti objektyvių išvadų dėl bendrovės turto disponavimo iki bankroto bylos iškėlimo (jo panaudojimą bendrovės reikmėms / pardavimą ar kt.) bendrovės tikslams. Šiuo atveju tai sudaro pagrindą spręsti, jog negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir / ar struktūros.

27.       Visuma nurodytų aplinkybių neleidžia abejoti, kad bendrovės apskaita buvo tvarkyta netinkamai ir (ar) aplaidžiai. Buvusi vadovė V. Z. nepaaiškino, kodėl ji savo pareigų nevykdė – bendrovės apskaitos ir veiklos dokumentų, turto nemokumo administratoriui neperdavė, finansinės atskaitomybės dokumentų viešojo registro tvarkytojui neteikė. Nagrinėjamoje byloje ši aplinkybė yra pakankama konstatuoti, kad UAB „Sakinta“  bankrotas tyčinis JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.