Civilinė byla Nr. 2A-1253/2013

Proceso Nr. 2-56-3-01381-2011-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

21.4.1.1.; 37.;40.1.;27.8.2.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Gudžiūnienės ir Danguolės Martinavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Pegama“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Piliuona“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Pegama“ dėl skolos priteisimo ir paskirstymo kreditoriams, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Kirkiliavas“ ir Danske Bank A/S Lietuvos filialas, ir pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Pegama“ priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Piliuona“ ir atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Marijampolės švara“, Vilniaus m. 10-ojo notarų biuro notarei Ž. P. ir Danske Bank A/S Lietuvos filialui dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarčių pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti bankrutavusios UAB „Saulės lietus“ kreditorių naudai iš atsakovo UAB „Pegama“ 2 147 621,56 Lt skolą, 6 procentų procesines palūkanas, iš atsakovo priteistą skolą paskirstyti UAB „Saulės lietus“ kreditoriams, laikantis bankroto byloje Nr. B2-856-601/2007 nustatyto kreditorių reikalavimo tenkinimo eiliškumo ir jų proporcingumo, pavedant šį procesą atlikti ir kreditoriams skolos išieškojimo procese atstovauti, lėšų išieškojimą organizuoti bei administruoti bankroto administratoriui UAB „Viresita“ ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartimi UAB „Saulės lietus“ buvo iškelta bankroto byla. 2007 m. rugsėjo 3 d. ir 2007 m. rugsėjo 10 d. nutartimis buvo patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai. 2009 m. gruodžio 3 d. bankrutavusi UAB „Saulės lietus“ Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimo pagrindu buvo išregistruota iš juridinių asmenų registro. UAB „Saulės lietus“ kreditorių reikalavimai, tarp jų ir ieškovo reikalavimo perleidimo sutartimis įsigyti (2011-09-14 iš UAB „Marijampolės švara“ – 14 867 Lt; 2011-09-14 iš Vilniaus m. 10-ojo notarų biuro notarės Ž. P. – 5 070,19 Lt; 2011-10-25 iš atsakovo Danske Bank A/S – 2 213 051,28 Lt) reikalavimai bankroto proceso metu nebuvo patenkinti jokia dalimi. Atlikus UAB „Saulės lietus“ įsiskolinimų atsiradimo pagrindų teisinį patikrinimą, susipažinus su civilinės bylos medžiaga Nr. B2-856-601/2007, paaiškėjo, kad UAB „Saulės lietus“ 2007 m. kovo 13 d. pardavė atsakovui kilnojamąjį turtą už 849 110,87 Lt, o 2007 m. kovo 14 d. pardavė atsakovui nekilnojamąjį turtą už 1 841 289,70 Lt, tačiau atsakovas nesumokėjo už jam perleistą turtą (sumokėjo tik 507 379,01 Lt) ir liko skolingas 2 183 021,56 Lt. UAB „Saulės lietus“ administratorius šios skolos neįtraukė į debitorinių įsiskolinimų sąrašą, nesikreipė dėl įsiskolinimo išieškojimo, tik 2008 m. vasario 26 d. pareiškė ieškinį dėl dalies, t. y. 35 400 Lt priteisimo iš atsakovo (byla baigta taikos sutartimi), tokiu būdu liko neišieškotas 2 147 621,56 Lt atsakovo įsiskolinimas UAB „Saulės lietus“, dėl ko buvo pažeisti kreditorių interesai, nes jų reikalavimai nebuvo patenkinti jokia dalimi. Remiantis teismų praktika, esant bankrutavusiai UAB „Saulės lietus“ išregistruotai iš juridinių asmenų registro, į esantį nerealizuotą įmonės turtą (reikalavimo teises) turi teisę pretenduoti jos kreditoriai, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2007-02-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-113/2007; 2008-01-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-67/2008), todėl ieškovas prašo visų kreditorių naudai priteisti likusį neišieškotą įsiskolinimą iš atsakovo.

Atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis ieškovo ir atsakovo UAB „Marijampolės švara“ 2011 m. rugsėjo 14 d. sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 11/09/14-1, ieškovo ir atsakovo Vilniaus m. 10-ojo notarų biuro notarės Ž. P. 2011 m. rugsėjo 14 d. sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 11/09/14-2, ieškovo ir atsakovo Danske Bank A/S 2011 m. spalio 25 d. sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 11/09/14-1 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad užbaigus bankroto procedūras 2009 m. gruodžio 3 d. UAB „Saulės lietus“ buvo išregistruota iš VĮ Registrų centro juridinių asmenų registro kaip bankrutavęs ir likviduotas juridinis asmuo. Tokiu būdu UAB „Saulės lietus“ visos prievolės (kaip skolininko ir kaip kreditoriaus) pasibaigė CK 6.128 straipsnio 3 dalies pagrindu, t. y. pasibaigė reikalavimo teisė, kylanti iš sutarčių, į atsakovą bei pasibaigė įmonės kreditorių reikalavimų teisės į UAB „Saulės lietus“. Sudarytos reikalavimų perleidimo sutartys yra niekinės ir negaliojančios nuo jų sudarymo momento (CK 1.80 str. 1 d.), nes prievolės dalyku negali būti tai, kas neįvykdoma (CK 6.3 str. 4 d.), o reikalavimo teisių perleidimo sutartimis buvo perleistos nebeegzistuojančios reikalavimo teisės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 4 d. sprendimu ieškinį patenkino, o priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo bankrutavusios ir iš juridinių asmenų registro išregistruotos UAB „Saulės lietus“ kreditorių naudai 2 147 621,56 Lt skolą, 6 procentų procesines palūkanas,  paskirstė iš atsakovo priteistą skolą UAB „Saulės lietus“ kreditoriams, laikydamasis bankroto byloje Nr. B2-856-601/2007 nustatyto kreditorių reikalavimo tenkinimo eiliškumo ir jų proporcingumo, pavedė šį procesą atlikti ir kreditoriams skolos išieškojimo procese atstovauti, lėšų išieškojimą organizuoti bei administruoti bankroto administratoriui UAB „Viresita“; nustatė administratoriaus 3 630 Lt atlyginimą; priteisė ieškovui iš atsakovo 5 000 Lt bylinėjimosi išlaidų, o valstybei – 25 501 Lt bylinėjimosi išlaidų.  

         Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamas ginčas yra susijęs su UAB „Saulės lietus“ likvidavimu dėl bankroto, t. y. tam tikras bankroto procedūrų tęstinumas (užbaigimas), todėl sprendžiant šį ginčą būtina atsižvelgti į bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus ir specifiką, viešojo intereso buvimą. CK 6.128 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama ir taikoma, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei į teismų praktikoje suformuluotas taisykles dėl bankroto proceso metu likviduotų įmonių prievolių kreditoriams pabaigos. Teismas vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimais, kad įmonės pasibaigimas neužkerta kelio įmonės kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti (arba buvo patenkinti tik iš dalies), pretenduoti tiek į turtą, kylantį iš reikalavimo teisių, buvusių iki įmonės išregistravimo, tiek į naujai atsiradusį bankrutavusios įmonės turtą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1486/2011). Teismas pabrėžė, kad ginčas kilęs dėl bankroto proceso metu likviduotos įmonės neišieškotos debitorinės skolos, atsiradusios už parduotą visą įmonės turtą atsakovui, t. y. atsakovas nupirkęs turtą už jį neatsiskaitė, o bankroto proceso metu šis įsiskolinimas nebuvo išieškomas, dėl ko nebuvo bent iš dalies patenkinti kreditorių reikalavimai. Galimybė išieškoti įsiskolinimą buvo ir yra (atsakovas – veikiantis juridinis asmuo), todėl bankrutavusios ir iš juridinių asmenų registro išregistruotos įmonės kreditoriai turi teisę pagal įstatymą perimti jos turtines reikalavimo teises ir kreiptis į teismą dėl šio turto išieškojimo ir paskirstymo kreditoriams. Teismas sprendė, kad toks susidariusios situacijos vertinimas atitinka viešąjį interesą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei pagrindinį bankroto proceso tikslą – maksimaliai patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto. Kreditorių teisėtų lūkesčių apsauga bei bankroto proceso tikslai lemia, kad atsiradus galimybei (atsiradus turtui) įvykdyti likviduotos įmonės prievolę kreditoriams, bankrutavusios ir išregistruotos įmonės kreditorių atžvilgiu taikoma CK 6.128 straipsnio 3 dalyje nustatytos taisyklės išimtis, kad įstatymų numatytais atvejais prievolę turi įvykdyti kiti asmenys, t. y. šiuo atveju prievolę už likviduotą UAB „Saulės lietus“ jos kreditoriams, savo įsiskolinimo dydžio ribose, turi įvykdyti atsakovas, kuris, turėdamas pareigą, neatsiskaitė su likviduota įmone nei iki bankroto bylos iškėlimo, nei bankroto proceso metu, o bankroto bylos proceso metu nebuvo pareikalauta atsiskaitymo. Priešingai sprendžiant ginčą (ieškinį atmetant), gautųsi situacija, kad atsakovas įgijo didelės vertės turtą (2 147 621,56 Lt) už jį neatsiskaitęs, t. y. nepagrįstai praturtėtų UAB „Saulės lietus“ sąskaita, o šiuo atveju (likvidavus įmonę – pardavėją) UAB „Saulės lietus“ kreditorių sąskaita. Atsakovo motyvus, kad ieškovo sudarytos reikalavimo perleidimo sutartys yra niekinės ir negaliojančios, nes neatitinka įmanomumo reikalavimo (perleistas negaliojantis reikalavimas), teismas pripažino nepagrįstais. Teismas pažymėjo, kad bankrutavusios ir išregistruotos įmonės kreditoriai turi teisę pretenduoti tiek į turtą, buvusį iki įmonės išregistravimo, tiek į naujai atsiradusį įmonės turtą, t. y. kreditorių turtinės reikalavimo teisės išregistravus įmonę jiems išlieka, todėl nėra pagrindo spręsti, kad kreditoriai (UAB „Marijampolės švara“, Vilniaus m. 10-ojo notarų biuro notarė Ž. P. ir Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą) perleido ieškovui negaliojančius turtinius reikalavimus, o ieškovas neturėjo teisės kreiptis į teismą dėl šių turtinių reikalavimo teisių įgyvendinimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismo išvada, kad atsiradus galimybei įvykdyti likviduotos įmonės prievolę kreditoriams, bankrutavusios ir išregistruotos įmonės kreditorių atžvilgiu, taikoma CK 6.128 straipsnio 3 dalyje nustatytos taisyklės išimtis, ir šiuo atveju prievolę už likviduotą UAB „Saulės lietus“ jos kreditoriams, savo įsiskolinimo dydžio ribose, turi įvykdyti atsakovas, prieštarauja CK 6.128 straipsnio 3 daliai ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 16 d. nutarčiai, priimtai civilinėje byloje Nr. 2S-96- 553/2012.

2. Visos UAB „Saulės lietus“ prievolės, tiek kaip skolininko, tiek kaip kreditorius, pasibaigė CK 6.128 straipsnio 3 dalies pagrindu. Jokiuose įstatymuose nėra įtvirtintos CK 6.128 straipsnio 3 dalyje nustatytos taisyklės išimtys, t. y. atvejai, kuriems esant, atsakovas būtų perėmęs UAB „Saulės lietus“ prievoles ir būtų atsakingas už jų įvykdymą.

3. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 16 d. nutartimi (po to, kai ieškovas sudarė ginčijamas reikalavimo teisių perleidimo sutartis) civilinėje byloje Nr. 2S-96-553/2012 konstatavo, kad „UAB „Saulės lietus“ pareiga grąžinti skolą bankui pasibaigė, kadangi nebeliko paties skolininko jį likvidavus ir išregistravus iš juridinių asmenų registro. Kauno apygardos teismui taip pat buvo nurodyta anksčiau minėta Vilniaus apygardos teismo nutartis, tačiau teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, dėl joje išdėstytų argumentų ir konstatuotų aplinkybių nepasisakė ir neargumentavo, kodėl jis laikosi priešingos pozicijos šalis siejančių prievolių pabaigos klausimu.

4. Ieškovo sudarytos reikalavimo teisių perleidimo sutartys yra niekinės ir negaliojančios nuo jų sudarymo momento kaip imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantys sandoriai. Pagal CK 6.3 straipsnio 4 dalį, prievolės dalyku negali būti tai, kas neįvykdoma. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimis ieškovui buvo perleistos reikalavimo teisės, kurios nuo 2009 m. gruodžio 3 d. yra pasibaigusios CK 6.128 straipsnio 3 dalies pagrindu.

5. Teismo išvada, kad įmonės pasibaigimas neužkerta kelio įmonės kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti (arba buvo patenkinti tik iš dalies), pretenduoti tiek į turtą, kylantį iš reikalavimo teisių, buvusių iki įmonės išregistravimo, tiek į naujai atsiradusį bankrutavusios įmonės turtą, prieštarauja CK 6.1 straipsniui, IBĮ 3 straipsniui, CK 6.128 straipsnio 3 daliai ir CK 6.101 straipsnio 4 daliai.

6. Net ir tuo atveju, jeigu įmonės pasibaigimas neužkirstų kelio įmonės kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti tokios įmonės bankroto proceso metu, pretenduoti į bankrutavusios įmonės turtą, apie kurį tapo žinoma po įmonės pasibaigimo, kreditoriai iš tokio turto savo reikalavimus galėtų patenkinti tik tuo atveju, jeigu apie tokį turtą iki tol nebuvo žinoma dėl objektyvių aplinkybių. Tokia išvada darytina remiantis Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-222/2009, suformuota teismų praktika, jog bankroto proceso dalyvių nepasinaudojimas galimybe įstatyme nustatytomis priemonėmis sužinoti apie skolininko turtą negali būti vertinamas kaip suteikiantis pagrindą reikalauti skolos išieškojimo ir likvidavus bankrutavusią įmonę. Nors atsakovo įsiskolinimas nebuvo įtrauktas į bankrutuojančios UAB „Saulės lietus“ balansą, o atsakovas nebuvo įtrauktas į bankrutuojančios UAB „Saulės lietus“ debitorinį sąrašą, tačiau bankroto byloje buvo pateiktas UAB „Saulės lietus“ balansas už 2007 m. sausio 1 d. – 2007 m. kovo 31 d. ataskaitinį laikotarpį, kuriame tinkamai atspindėtas UAB „Saulės lietus“ trumpalaikį turtą sudarantis pirkėjų įsiskolinimas. Tokią informaciją suinteresuoti asmenys galėjo gauti. UAB „Saulės lietus“ kreditoriai, nesiėmę anksčiau nurodytų veiksmų, veikė nerūpestingai ir neatidžiai, todėl savo netinkamu veikimu ir/ar neveikimu, prisiėmė dėl to galinčias kilti neigiamas pasekmes.

7. Kilnojamojo turto perleidimo sutartis ir Nekilnojamojo turto perleidimo sutartis, kurių pagrindu atsakovas turėjo 2 147 621,56 Lt skolą UAB „Saulės lietus“, buvo sudaryta tarp atsakovo ir UAB „Saulės lietus“. Nei ieškovas, nei joks kitas asmuo remiantis šiomis sutartimis tarp atsakovo ir UAB „Saulės lietus“ susiklosčiusiose teisiniuose santykiuose nedalyvavo, todėl nei ieškovui, nei jokiems kitiems asmenims nebuvo sukurtos jokios reikalavimo teisės į atsakovą. UAB „Saulės lietus“ iki jos likvidavimo momento tretiesiems asmenims neperleido reikalavimo teisių į atsakovą, kylančių iš kilnojamojo turto perleidimo sutarties ir/ar nekilnojamojo turto perleidimo sutarties. Pasibaigus UAB „Saulės lietus“ kaip juridiniam asmeniui, pasibaigė ir UAB „Saulės lietus“ turėtos reikalavimo teisės į atsakovą.

8. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. rugsėjo 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1486/2011, nurodė, kad „bankrutavusios ir iš juridinių asmenų registro išregistruotos įmonės turtą ir turtines reikalavimo teises pagal įstatymą perima jos kreditoriai, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti likvidavimo procedūros metu, pagal ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką“. Taigi net jei laikytume, kad šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi suformuluota ir Kauno apygardos teismo cituojama teisės aiškinimo taisyklė taikoma ir šioje byloje, turėtume padaryti išvada, kad jei ieškovas ir galėjo įsigyti bet kokį reikalavimą į atsakovą iš trečiųjų asmenų, tai galėjo būti tik šių asmenų turimi reikalavimai tiesiogiai atsakovui, o ne UAB „Saulės lietus“.

Ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

1. CK 6.128 straipsnio 3 dalies nuostatas atsakovas aiškina neatsižvelgdamas į teismų praktikoje suformuotas taisykles, kur yra pasakyta, kad įmonės pasibaigimas neužkerta kelio įmonės kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti (arba buvo patenkinti tik iš dalies), pretenduoti tiek į turtą, kylanti iš reikalavimo teisių, buvusių iki įmonės išregistravimo, tiek į naujai atsiradusį bankrutavusios įmonės turtą (Lietuvos apeliacinio teismo 2007-02-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-113/2007; 2008-01-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-67/2008; 2011-09-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1486/2011; 2012-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-910/2012).

2. Laikantis atsakovo pozicijos dėl bet kokių prievolių, kurių šalimi buvo likviduota UAB „Saulės lietus“ pasibaigimo, susidarytų situacija, kai atsakovas įgytų didelės vertės turtą iš esmės neatlygintinai, kas reikštų, jog jis nepagristai praturtėjo UAB „Saulės lietus“ kreditorių, kurių finansiniai reikalavimai nebuvo patenkinti bankroto procedūrų metu, sąskaita. Tokia situacija pažeistų bendruosius sąžiningumo ir protingumo principus bei atvertų kelią nesąžiningai verslo praktikai.

3. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-222/2009, kuria atsakovas grindžia kreditorių neveikimą ir nesidomėjimą jų pačių teisėmis ir interesais, analizuojamos ir vertinamos visiškai kitokios faktinės aplinkybės. Taigi minėtoje ir nagrinėjamoje byloje faktinės aplinkybės visiškai nepanašios, todėl taikyti atsakovo nurodomoje nutartyje suformuotas taisykles nagrinėjamu atveju iš esmės nėra galima, kadangi jų pritaikymas, neatsižvelgiant į abiejų bylų faktinių aplinkybių skirtumus, prieštarautų aukščiau pateiktai teismų praktikai nagrinėjamai bylai panašiose bylose.

4. Reikalavimo perleidimo sutarčių galiojimas šioje civilinėje byloje jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kadangi atsakovas teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas atsakovo priešieškinis ieškovui dėl reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, apeliaciniu skundu neapskundė.

5. UAB „Marijampolės švara“, Vilniaus m. 10-ojo notarų biuro notarės Ž. P. ir Danske Bank A/S finansiniai reikalavimai, patvirtinti UAB „Saulės lietus“ bankroto byloje, bankroto procese nebuvo patenkinti jokia dalimi. Po bankrutavusios UAB „Saulės lietus“ išregistravimo iš juridinių asmenų registro paaiškėjo, kad egzistuoja UAB „Saulės lietus“ turto (nerealizuotos turtinės teisės į atsakovo įsiskolinimą). Iš minėtų kreditorinių reikalavimų kylančios UAB „Marijampolės švara“, Vilniaus m. 10-oio notaru biuro notarės Ž. P. ir Danske Bank A/S reikalavimo teisės ir po bankrutavusios UAB „Saulės lietus“ išregistravimo iš juridinių asmenų registro gali būti įvykdomos. Vadinasi, ginčo sutarčių dalykas atitinka įmanomumo reikalavimą, todėl sutartys neprieštarauja CK 6.3 straipsnio 4 daliai.

6. Atsakovo teiginiai dėl ieškovo tinkamumo šioje byloje yra nepagrįsti. Teismas teisingai konstatavo, kad pasibaigusios įmonės debitorių atžvilgiu taikytina CK 6.128 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtis ir jie savo įsiskolinimų ribose atsako pasibaigusios įmonės kreditoriams, o pasibaigusios įmonės kreditoriai tokios įmonės turtą ir turtines reikalavimo teises perima pagal įstatymą (CK 6.101 str. 4 d. 2 p.).

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Byloje nustatyta, kad UAB „Saulės lietus“, užtikrindama savo prievolių AB Sampo bankui (šiuo metu Danske Bank A/S) pagal 2006 m. birželio 21 d. kredito sutartį įvykdymą, hipotekos lakštu banko naudai įkeitė jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, įkeitimo lakštu įkeitė nuomos teisę ir kilnojamuosius daiktus (2 t., 19-27, 28-29 b. l.). UAB „Saulės lietus“ 2007 m. kovo 13 d. pardavė atsakovui kilnojamąjį turtą už 849 110,87 Lt (1 t., b. l. 27-28), o 2007 m. kovo 14 d. pardavė atsakovui nekilnojamąjį turtą už 1 841 289,70 Lt (1 t., b. l. 45-53); atsakovas nesumokėjo už jam perleistą turtą ir liko skolingas 2 147 621,56 Lt. UAB „Saulės lietus“ 2007 m. birželio 18 d. iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Kirkiliavas“ (įgaliotas asmuo M. K.) (1 t., 13-14, 15 b. l.). Prieš bankroto bylos iškėlimą 2007 m. kovo 31 d. UAB „Saulės lietus“ direktoriaus sudarytame balanse už 2007 m. sausio 1 d. – 2007 m. kovo 31 d. ataskaitinį laikotarpį nurodyta, kad UAB „Saulės lietus“ trumpalaikį turtą sudarantis pirkėjų įsiskolinimas yra 2 652 716 Lt (1 t., 59-60 b. l.). UAB „Saulės lietus“ administratorius atsakovo skolos neįtraukė į debitorinių įsiskolinimų sąrašą, nesikreipė dėl įsiskolinimo iš atsakovo išieškojimo (1 t., 62-63 b. l.). Bankroto administratorius 2007 m. liepos 19 d. raštu bankroto bylą nagrinėjančiam teismui nurodė, kad bendrovė neturi jokio turto, išskyrus abejotiną debitorinio reikalavimo teisę į 752 Lt, kurių nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms atlyginti (1 t., 64 b. l.). Dėl šių priežasčių bankroto procedūra buvo vykdoma supaprastinto bankroto proceso tvarka. UAB „Saulės lietus“ bankroto administratorius 2008 m. vasario 26 d. pareiškė ieškinį atsakovui tik dėl 35 400 Lt priteisimo (1 t., 65-66 b. l.). Nurodyto ieškinio pagrindu iškelta civilinė byla Nr. 2-270-259/2009 buvo nutraukta Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartimi patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį (1 t., 67-68 b. l.). 2009 m. gruodžio 3 d., užbaigus bankroto procedūras, UAB „Saulės lietus“ buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro kaip bankrutavęs ir likviduotas juridinis asmuo (1 t., 69-70,110 b. l.).

Ieškovas 2011 m. rugsėjo 14 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 11/09/14-1 iš UAB „Marijampolės švara“ įsigijo kreditorinį reikalavimą į bankrutavusios UAB „Saulės lietus“ 14 867 Lt įsiskolinimą kreditoriui UAB „Marijampolės švara“ (1 t., 16 b. l.). Ieškovas 2011 m. rugsėjo 14 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 11/09/14-2 iš Vilniaus m. 10-ojo notarų biuro notarės Ž. P. įsigijo kreditorinį reikalavimą į bankrutavusios UAB „Saulės lietus“ 5 070,19 Lt įsiskolinimą kreditoriui Vilniaus m. 10-ojo notarų biuro notarei Ž. P. (1 t. 17 b. l.). AB Sampo bankas 2011 m. spalio 25 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 2011/10/25 ieškovui perleido reikalavimo teises į 2 213 051,28 Lt finansinį reikalavimą, užtikrintą atsakovui priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ir turtinių teisių hipoteka ir įkeitimu (1 t., 193-195 b. l.). Šių kreditorių reikalavimai buvo patvirtinti Kauno apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 3 d. nutartimi, o AB Sampo banko 2 213 051,28 Lt kreditorinis reikalavimas – 2007 m. rugsėjo 10 d. nutartimi (1 t., 18-19, 71 b. l.). Vilniaus m. 10-ojo notarų biuro notarė Ž. P. 2011 m. spalio 11 d. pranešimu informavo ieškovą, kad 2011 m. rugsėjo 14 d. sudarytą reikalavimo teisių perleidijimo sutartį laiko negaliojančia ir šalims nesukeliančia jokių teisinių pasekmių, kadangi buvo informuota, kad UAB „Saulės lietus“ yra bankrutavusi ir likviduota įmonė (1 t., 111 b. l.).

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2011 m. spalio 19 d. nutartimi buvo atmestas UAB „Pegama“ prašymas išregistruoti iš UAB „Saulės lietus“ įsigytam turtui įregistruotą hipoteką ir įkeitimą iš hipotekos registro. Atsakovas atskiruoju skundu minėtą nutartį apskundė, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartimi atsakovo atskirasis skundas atmestas, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 19 d. nutartis palikta nepakeista (2 t., 53-57 b. l.). Teismas konstatavo, kad UAB „Saulės lietus“ pareiga grąžinti skolą bankui pasibaigė, kadangi nebeliko paties skolininko, tačiau sprendė, kad hipoteka ir įkeitimas nepasibaigė. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2012 m. spalio 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2012, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 19 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį panaikino, UAB „Pegama“ prašymą patenkino – hipotekos lakštais įregistruotą hipoteką ir įkeitimą pripažino pasibaigusiais. Konstatavo hipotekos ir įkeitimo akcesoriškumą, todėl sprendė, kad pasibaigus pagrindinei prievolei pasibaigė ir prievolės įvykdymo užtikrinimas (2 t., 152-155 b. l.).

Dėl kreditorių teisės į turtą, atsiradusį po bankrutavusios įmonės pasibaigimo

Apelianto manymu, teismo išvada, kad įmonės pasibaigimas neužkerta kelio įmonės kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti (arba buvo patenkinti tik iš dalies), pretenduoti tiek į turtą, kylantį iš reikalavimo teisių, buvusių iki įmonės išregistravimo, tiek į naujai atsiradusį bankrutavusios įmonės turtą, prieštarauja CK 6.128 straipsnio 3 daliai. Teisėjų kolegija su tokia apelianto pozicija nesutinka.

Pagal CK 2.95 straipsnio 1 dalį juridiniai asmenys pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo būdu. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad juridinis asmuo pasibaigia nuo jo išregistravimo iš juridinių asmenų registro. CK 6.128 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad likvidavimas – tai absoliuti juridinio asmens pabaiga, kai juridinis asmuo pasibaigia, o jo teisės ir pareigos nėra perimamos (išskyrus specialųjį CK 6.128 straipsnio 3 dalies taikymo atvejį) kitų subjektų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2010). Teisėjų kolegija sutinka, kad juridinio asmens likvidavimas, kaip tokio asmens pasibaigimo būdas, reiškia, jog juridinio asmens veikla nutrūksta, o teisės ir pareigos nepereina kitiems juridiniams asmenims. Tokia yra bendra taisyklė, kuri yra aiški ir suprantama, kadangi likvidavus bendrovę, iki tol vykusios bankroto procedūros metu buvo paskirstytas visas bendrovės turtas ir jo nebeliko. Taigi esant normaliai situacijai, išregistruotas juridinis asmuo yra pasibaigęs, jo nebėra, nėra jo turto, negali būti ir jokių tokio asmens teisių ir pareigų. Tačiau nagrinėjamoje byloje susidarė situacija, kurios įstatymai nereglamentuoja ir kurios, normaliomis sąlygomis, neturėtų būti, t. y. pasibaigus juridiniam asmeniui tapo žinoma, kad bankroto proceso metu į UAB „Saulės lietus“ skolininkų sąrašą nebuvo įtraukta UAB „Pegama“, kuri bankrutuojančiai bendrovei pagal 2007 m. kovo 13 d. ir 2007 m. kovo 14 d. pirkimo-pardavimo sutartis liko skolinga 2 147 621,56 Lt už įsigytą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Nors teismų praktikoje yra priimta taisyklė, kad tolesni ginčai dėl neegzistuojančios įmonės bankroto procedūrų negali būti inicijuojami, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad UAB „Pegama“ neginčija nei susidariusios skolos fakto nei jos dydžio. Pagal CK 1.5. straipsnio 4 dalį, teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Šios bylos kontekste CK 6.128 straipsnio 3 dalies aiškinimas taip, kad pasibaigus UAB „Saulės lietus“ ir esant neįgyvendintai šios bendrovės    2 147 621,56 Lt reikalavimo teisei į UAB „Pegama“ bendrovės „Saulės lietus“ kreditoriai negali pretenduoti į skolininko turtą (šiuo atveju turtines teises), neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Susidarytų situacija, kad  įsigijusi didesnės nei du milijonai litų vertės turtą ir už jį neatsiskaičiusi UAB „Pegama“ praturtėtų UAB „Saulės lietus“ kreditorių sąskaita. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, kitoks susiklosčiusios situacijos vertinimas neatitiktų aukščiau aptartų bendrųjų teisės principų, bankroto proceso tikslų ir pažeistų bankroto procese egzistuojantį viešąjį interesą. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija nemano, kad teismo išvada prieštarauja CK 6.128 straipsnio 3 daliai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-113/2007, pateiktu išaiškinimu, kad įmonės pasibaigimas dėl bankroto neužkerta kelio įmonės kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti (arba buvo patenkinti tik iš dalies), pretenduoti tiek į turtą, kylantį iš reikalavimo teisių, buvusių iki įmonės išregistravimo, tiek į naujai atsiradusį bankrutavusios įmonės turtą. Šiais atvejais bankrutavusios ir iš juridinių asmenų registro išregistruotos  įmonės turtą ir turtines reikalavimo teises pagal įstatymą perima jos kreditoriai, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti likvidavimo procedūros metu, pagal ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Pirmosios instancijos teismas susiklosčiusią situaciją įvertino teisingai, pagrįstai atsižvelgdamas į tai, kad bankroto proceso metu liko nepatenkinti kreditorių reikalavimai, kad į skolininkų sąrašą nebuvo įtrauktas UAB „Pegama“, kad iš jos nebuvo išieškota skola, kad turtą iš UAB „Saulės lietus“ įsigijusi UAB „Pegama“ liko neatsiskaičiusi ir kreditorių sąskaita praturtėjo 2 147 621,56 Lt.

Negalima sutikti su apelianto argumentu, kad patys kreditoriai, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti bankroto byloje, dėl savo neveikimo yra atsakingi už susidariusią situaciją. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad UAB „Saulės lietus“ bankrotas vyko supaprastinta tvarka, bankrutuojančios bendrovės finansines ataskaitas teismui teikė bankroto administratorius, kuris teismo nutarties pagrindu atstovauja tiek bankrutuojančios įmonės, tiek jos kreditorių interesams, kreditorių susirinkimai nebuvo šaukiami, todėl teigti, kad patys kreditoriai yra kalti dėl to, jog UAB „Pegama“ neįtraukta į bendrovės skolininkų sąrašą, negalima. Kreditoriai turėjo pagrindą pasitikėti administratoriumi ir tikėtis, kad savo pareigas bankroto procese jis vykdys, jiems atstovaus bei veiks jų teisėtais interesais tinkamai.

Apeliantas teigia, kad teismo sprendimo pagrindu jam taikoma dviguba atsakomybė, kadangi jis turės atsiskaityti su UAB „Saulės lietus“ kreditoriais ir dar sumokėti įsiskolinimą hipotekos kreditoriui (Danske Bank A/S). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 2012 m. spalio 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2013, hipotekos lakštais jam nuosavybės teise priklausančiam turtui įregistruotą hipoteką ir įkeitimą kasacinis teismas pripažino pasibaigusiais. Taigi nepagrįsti apelianto argumentai, kad jam bus taikoma dviguba atsakomybė.

Apeliantas nurodo, kad minėtoje kasacinio teismo nutartyje konstatuotas Danske Bank A/S ir UAB „Saulės lietus“ siejusių prievolių pasibaigimas, todėl CK 6.128 straipsnio 3 dalies pagrindu yra pasibaigusios ir UAB „Saulės lietus“ prievolės notarei Ž. P. bei UAB „Marijampolės švara“. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje buvo sprendžiamas UAB „Saulės lietus“ prievolių įvykdymui užtikrinti įregistruotos hipotekos ir įkeitimo galiojimo klausimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nenagrinėjo nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios situacijos dėl po juridinio asmens išregistravimo likusio jo turto paskirstymo kreditoriams, todėl minėta nutartis šioje byloje neturi prejudicinės galios.

Dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarčių galiojimo

Ieškovas neteisus, kad apeliantas neginčija teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas jo priešieškinis. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti visą Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. sprendimą, o ne jo dalį. Apeliaciniame skunde nurodo argumentus, dėl kokių priežasčių reikalavimo perleidimo sutartys turėtų būti pripažintos negaliojančiomis. Apeliantas teigia, kad reikalavimo teisių perleidimo sutartys turėtų būti pripažintos niekinėmis CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaip imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris, konkrečiai CK 6.3 straipsnio 4 daliai, pagal kurią prievolės dalyku negali būti tai, kas neįvykdoma.

Ieškovas ginčijamomis reikalavimo teisių perleidimo sutartimis iš UAB „Marijampolės švara“, Vilniaus m. 10-ojo notarų biuro notarės Ž. P. ir Danske Bank A/S (buvęs pavadinimas Sampo bankas) įsigijo reikalavimo teises į UAB „Saulės lietus“ įsiskolinimą. UAB „Saulės lietus“ bankroto byloje UAB „Marijampolės švara“ 14 867 Lt ir Vilniaus m. 10-ojo notarų biuro notarės Ž. P. 5 070,19 Lt kreditoriniai reikalavimai buvo patvirtinti Kauno apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 3 d. nutartimi, o AB Sampo banko 2 213 051,28 Lt kreditorinis reikalavimas – 2007 m. rugsėjo 10 d. nutartimi (1 t., 18-19, 71 b. l.).

Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Taigi reikalavimo perleidimas yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius perduoda kitam asmeniui turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu, perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o prievolė išlieka nepakitusi (CK 6.101 str. 1 d.). Reikalavimo perleidimo sutartimi perleidžiamas ne daiktas, bet reikalavimo teisė. Pradinis kreditorius gali perleisti reikalavimo teisę, kurią jis turi ir kuri yra galiojanti. CK 6.102 straipsnyje įtvirtinti atvejai, kuriais reikalavimo perleidimas imperatyviai draudžiamas įstatymo. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas perleisti tokį reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas, reiškia, kad negalima perleisti jau perleistos, neegzistuojančios, negaliojančios reikalavimo teisės, taip pat teisės, kuri jau įgyvendinta ir skolininkas jau įvykdęs prievolę, kurios negalima įgyvendinti dėl to, kad skolininkas tapęs nemokiu dar iki teisės perleidimo ir pan. Jeigu reikalavimo teisės negalima įgyvendinti, susitarimas dėl to, kas neįmanoma, negalioja (CK 6.3 str. 4 d.). Vertinant reikalavimo perleidimo teisėtumą pagal išvardintus aspektus, reikia analizuoti: 1) prievolę, iš kurios atsirado teisė, – reikalavimo perleidimo dalykas; 2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą); 3) reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-1255/2002; 2003 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-759/2003).

Kaip jau buvo minėta, UAB „Marijampolės švara“, Vilniaus m. 10-ojo notarų biuro notarės Ž. P. ir Danske Bank A/S reikalavimo teisės skolininkui UAB „Saulės lietus“ buvo patvirtintos Kauno apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 3 d. ir 2007 m. rugsėjo 10 d. nutartimis bankroto byloje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju tiek CK 6.3 straipsnio 4 d., tiek CK 6.102 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinamos atsižvelgiant į  konkrečias šios bylos aplinkybes. Juridinio asmens likvidavimas reiškia, kad juridinio asmens veikla nutrūksta, o teisės ir pareigos nepereina kitiems juridiniams asmenims. Tačiau minėta, kad byloje susiklostė tokia situacija, kuri įstatymuose nėra reglamentuota ir kuri, normaliomis sąlygomis, neturėti įvykti. Asmuo pripažįstamas pasibaigusiu dėl bankroto ir likviduojamas tuomet, kai nebėra bendrovės turto, kai tolimesnė bendrovės veikla nėra įmanoma. Šiuo atveju, UAB „Saulės lietus“ išregistravus iš juridinių asmenų registro, paaiškėjo, kad bendrovė turėjo turto – 2 147 621,56 Lt reikalavimo teisę atsakovui UAB „Pegama“. Likvidavus juridinį asmenį jam pasibaigus dėl bankroto, įpratai kreditorių reikalavimai lieka nepatenkinti. Taigi turėtų reikalavimo teisių šie kreditoriai negalėtų perleisti, nes jos nebūtų vykdomos, nebūtų skolininko, iš kurio turto būtų galima patenkinti reikalavimą. Tačiau ginčo atveju, likus UAB „Saulės lietus“ reikalavimo teisei į UAB „Pegama“, kreditoriai nepraranda teisės pretenduoti į turtą, kylantį iš UAB „Saulės lietus“ reikalavimo teisių, buvusių iki įmonės išregistravimo. Dėl šių priežasčių, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bendrovės kreditoriai, turėdami galimybę į tam tikros dalies savo reikalavimo patenkinimą (įvykdomą reikalavimą), gali šią teisę perleisti ir kitiems asmenims. Nagrinėjamu atveju nėra pažeidžiama nei CK 6.3 straipsnio 4 dalis, nei CK 6.102 straipsnio 2 dalis, kadangi kreditoriai perleidžia įgyvendinamą reikalavimo teisę.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, kadangi jie neturi esminės reikšmės tarp šalių kilusio ginčo išsprendimui.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tarp šalių kilusį ginčą išsprendė teisingai, todėl naikinti teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus apeliacinį skundą, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str.). Bylą laimėjęs ieškovas prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau jas patvirtinančių įrodymų nepateikia, todėl toks prašymas negali būti patenkintas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos                                                                           Danutė Gasiūnienė      

    Rasa Gudžiūnienė

    Danguolė Martinavičienė