Administracinė byla Nr. eI-1663-428/2017
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01763-2016-0
Procesinio sprendimo kategorija 16.2.2.; 16.6.; 55.1.
(S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. spalio 18 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algis Markevičius, sekretoriaujant Ritai Kinderienei,
dalyvaujant pareiškėjui Kauno apygardos prokuratūros prokurorui Marijui Šalčiui, atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei Vladai Banevičienei, trečiųjų suinteresuotų asmenų - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Jūratei Germanavičiūtei Vasiljevienei, 373-iosios daugiabučių namų savininkų bendrijos atstovei advokato padėjėjai Ievai Jastramskienei, UAB „Nekilnojamojo turto projektų grupė“ atstovui R.L., UAB „STV“ atstovui P.V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims - Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos, 373-iajai daugiabučių namų savininkų bendrijai, UAB „Nekilnojamojo turto projektų grupė“, UAB „STV“, dėl administracinio akto panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Pareiškėjas Kauno apygardos prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį interesą, 2016 m. rugpjūčio 30 d. kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 13 d. įsakymą Nr. 1742 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“.
Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti praleistą terminą paduoti pareiškimą, jeigu teismas nuspręstų, kad pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 29 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą paduoti pareiškimą administraciniam teismui ginčyti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 13 d. įsakymą Nr. 1742 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“.
Pareiškėjas prašyme nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Skirtingai nei privatūs subjektai, prokuroras, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gavęs informaciją apie asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, ne kiekvienu atveju turi pagrindą manyti, kad aktas pažeidžia viešąjį interesą ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Ginčo atveju, 373-ioji daugiabučių namų savininkų bendrijos prašymas dėl galimai pažeisto viešojo intereso Kauno apygardos prokuratūroje buvo gautas 2016 m. liepos 7 d., tačiau prašyme nurodomos aplinkybės buvo pakankamai nekonkrečios ir subjektyvaus pobūdžio, todėl prokurorui, siekiant priimti pagrįstą sprendimą dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo, buvo būtina surinkti papildomą medžiagą, kuri leistų patvirtinti arba paneigti prašyme nurodytas aplinkybes. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2016-08-17 išvada Nr. (15.17)-2D-11774 buvo paskutinė informacija dėl 373-ioji daugiabučių namų savininkų bendrijos prašyme nurodytų aplinkybių pagrįstumo gauta 2016 m. rugpjūčio 22 d. Kauno apygardos prokuratūroje. Todėl nuo šio momento ir turėtų būti skaičiuojamas terminas administraciniam aktui ginčyti. Būtinybę rinkti papildomą medžiagą, patvirtina ir tai, kad tik gavus informaciją iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, buvo nustatyta, kad dalis 373-ioji daugiabučių namų savininkų bendrijos prašyme dėl viešojo intereso gynimo nurodytų aplinkybių nepasitvirtino. Skundžiamas įsakymas, kuriuo patvirtintas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio UAB „STV“ (toliau - Žemės sklypas), detalusis planas yra prieštaraujantis imperatyvioms teisės aktų normoms, todėl yra naikintinas. Detaliuoju planu patvirtintas žemės sklypo užstatymo intensyvumo 2,4 rodiklis viršija leistiną intensyvumą, kurio maksimalus dydis 1,6 numatytas Kauno miesto savivaldybės bendrajame plane, patvirtintame Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T- 242 (toliau - Bendrasis planas) ir yra 1,6. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų (išskyrus žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurių sprendinius keičia detalieji planai) sprendiniams, kitiems teisės aktams. Nagrinėjamo ginčo atveju, Detaliojo plano užstatymo intensyvumas net pusantro karto viršija Bendrajame plane, numatytą užstatymo intensyvumą, todėl Detalusis planas prieštarauja aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentui. Be to, žemės sklype planuojamas pastatas yra 24 m aukščio, tai atstumas tarp šio statinio ir jau esančių namų turėjo būti ne mažesnis kaip 24 m, kai tuo tarpu planuojami atstumai yra tik 17 m ir mažiau. Taigi, Detaliuoju planu numačius, kad žemės sklype ketinamas statyti pastatas iki gretimų daugiabučių namų stovės arčiau nei yra planuojamas jo aukštis, buvo pažeistos STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ X skirsnio „Gyvenamojo pastato išdėstymas sklype“ nuostatos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teisės aktuose nustatytų atstumų pažeidimas savaime kvalifikuojamas kaip gretimo sklypo savininko teisių, įtvirtintų teisės aktuose, pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-10-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2083/2012; 2011-04-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-70/2011 ir kt.). Detaliuoju planu suplanuotame žemės sklype planuojamas statyti daugiabutis žymiai pablogintų esančių namų gyventojų gyvenimo sąlygos, būtų mažinama apžvalga ir insoliacija, projektuojamas pastatas neužtikrina normatyvinės minimalios insoliacijos visiems esamų daugiabučių pastatų butams. Detalus planas pažeidžia imperatyvias STR 2.02.01:204 „Gyvenamieji pastatai“ 173 ir 175.5 punktų nuostatas, jog projektuojamosios būsto visumos poveikis tretiesiems asmenims turi būti toks, kad pastatyta būsto visuma, juos naudojant ir prižiūrint, trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygas nepablogėtų, palyginus su sąlygomis, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, būsto visumos projekto sprendinių, tarp jų gyvenamojo namo, priklausinių ir želdinių lokalizavimas neturi sumažinti trečiųjų asmenų sklypų ir butų insoliacijos dydžių.
Atsakovas – Kauno miesto savivaldybės administracija, su prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė ir atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad Ginčo Žemės sklypas pagal Bendrojo plano sprendinius priskirta kitos paskirties žemei, komercinėms teritorijoms. Bendrojo plano tekstinės dalies 3.9.2 skyriuje pateiktos Teritorijų tvarkymo režimų ir jų žymėjimų lentelės 5.4 p. nurodyti komercinėse teritorijose leistinos kitokios žemės naudojimo paskirtys, būdai ar pobūdžiai, tarp kurių - gyvenamosios teritorijos. Pareiškėjas savo argumentus dėl Žemės sklypo užstatymo intensyvumo grindžia Bendrojo plano tekstinės dalies 3.9.2 poskyrio 10 lentelės „Užstatymo intensyvumo bendrieji režimai“ 1.3 p. nuoroda, kad maksimalus užstatymo intensyvumo dydis yra 1,6 daugiaaukščių statinių teritorijai, kai planuojami statyti 6 aukštų pastatai. Atkreiptinas dėmesys, jog Pareiškėjas remiasi užstatymo intensyvumo rodikliu, kuris nustatytas daugiaaukščiams 6 aukštų gyvenamiesiems pastatams. Detaliajame plane numatyta, jog leistinas Žemės sklypo aukštingumas yra 24 m. Tačiau nagrinėjamu atveju iki 8 aukštų pastato žemės sklypo užstatymo intensyvumas Bendrajame plane nėra nustatytas, atitinkamai nėra jokio pagrindo vadovautis Pareiškėjo nurodytu užstatymo intensyvumo rodikliu, nustatytu 6 aukštų pastatams. Kita vertus, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Bendrajame plane nurodyti užstatymo intensyvumo rodikliai yra vidutiniai ir nustatyti ne atskiram žemės sklypui, o tam tikrai miesto teritorijos daliai. Priešingu atveju, Bendrojo plano sprendinius vertinant taip, kaip nurodoma Pareiškėjo prašyme, nebūtų galimybės suformuoti žemės sklypų aukštesniems kaip 6 aukštų pastatams eksploatuoti, nes Bendrojo plano sprendiniai tokių žemės sklypų užstatymo intensyvumo rodiklių nenumato. Kaip matyti iš Detaliojo plano brėžinio, pastatas suplanuotas pakopiniu principu: nuo 3 m aukščio statybinės zonos didinant aukštingumą iki 24 m. Detaliajame plane yra nurodyti atstumai nuo kiekvienos statybinės zonos iki gretimų pastatų: nuo 3 m zonos atstumas 17 m, nuo 18 m zonos atstumas 23 m, nuo 21 m zonos atstumas 21-23 m, nuo 24 m zonos atstumas 24-26 m. Taigi, priešingai, nei nurodo Pareiškėjas, planuojamas pastato aukštis neviršija atstumo iki esamų gretimų pastatų. Pareiškėjas teigia, jog planuojamas daugiabutis žymiai pablogina esančių namų gyventojų gyvenimo sąlygas: mažinama apžvalga ir insoliacija. Šie Pareiškėjo prašymo argumentai nėra pagrįsti jokiais byloje pateiktais įrodymais.
Tretysis suinteresuotas asmuo - Valstybinė teritorijų planavimo inspekcija prie Aplinkos ministerijos, prokuroro prašymo pagrįstumą paliko spręsti teismo nuožiūra. Valstybinė teritorijų planavimo inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog rengiant detalųjį planą nebuvo vadovautasi Kauno miesto savivaldybės bendrojo plano, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T-242 (toliau - Bendrasis planas), sprendiniais, nustatančiais leistiną sklypo užstatymo intensyvumą, tačiau atstumai nuo planuojamo statyti daugiapakopio pastato kiekvienos skirtingo aukščio dalies statybinės zonos iki gretimų esamų daugiabučių išlaikyti tinkamai ir atitinka STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705,193 punkte numatytus daugiaaukščių gyvenamųjų pastatų išsidėstymo sklype reikalavimus, nes atstumas nuo užstojančio statinio yra ne mažesnis negu jo aukštis.
Tretysis suinteresuotas asmuo - 373 – čioji daugiabučių namų savininkų bendrija atsiliepime nurodė ir atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš detaliojo plano sprendinių matyti, jog žemės sklypui (duomenys neskelbtini), nustatytas užstatymo intensyvumas 2,4, ženkliai viršija Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T-242 patvirtinto Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano (toliau - bendrasis planas) tekstinės dalies I tomo „Miesto struktūra“ 3.9 skyriuje „Teritorijų tvarkymo bendrasis reglamentas“ 3.9.2 poskyryje „Teritorijų tvarkymo režimai ir jų žymėjimai“ pateiktoje 10 lentelėje „Užstatymo intensyvumo bendrieji režimai“ nurodytą maksimalų užstatymo intensyvumo dydį daugiaaukščių statinių teritorijai, kuris yra, kai planuojami statyti 6 aukštų pastatai, 1,6. Minėtoje bendrojo plano 10 lentelėje pateiktas sąvokos „Užstatymo intensyvumas" paaiškinimas, t. y. visų teritorijoje esančių pastatų antžeminės dalies bendro ploto vertybių (santykis) su teritorijos bendruoju plotu. Bendrajame plane numatytas maksimalaus užstatymo intensyvumo reikšmė, taip pat maksimali užstatymo aukštingumo ir aukščio reikšmė (a/m), taikoma rengiant detalųjį planą žemes sklypui, jeigu bendrojo plano tekstinėje dalyje nenustatyta kitaip. Tvirtinant detalųjį planą galiojo miesto bendrasis planas ir detaliojo plano sprendiniai turėjo atitikti bendrąjį planą, todėl užstatymo intensyvumas galėjo būti nustatytas tik 1,6, o detaliajame plane nustatytas 2,4, kuris net pusantro karto viršija leistiną intensyvumą. Statiniai turi būti išdėstomi sklype taip, kad nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų pagrįsti interesai. STR2.02.01:204 „Gyvenamieji pastatai“ (detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu galiojusi akto redakcija) X skirsnyje „Gyvenamojo pastato išdėstymas sklype“ nurodoma, kad daugiaaukščiai gyvenamieji pastatai turi būti išdėstyti taip, kad atstumas nuo užstojančio statinio būtų ne mažesnis negu jo aukštis. Kadangi planuojamas pastatas yra 24 m aukščio, tai atstumas tarp šio pastato ir jau esančių namų turėjo būti nemažesnis kaip 24 m, kai tuo tarpu planuojamas atstumas yra apie 5 kartus mažesnis lyginant su atstumais tarp kitų šalia esančių pastatų. Planuojamo pastato atstumas nuo esančių namų didėja tik didėjant pastato aukščiui (pagal pastato vertikaliąją liniją), tuo tarpu žemesnių aukštų atstumas pagal pastato horizontaliąją liniją lieka nepakitę ir yra ženkliai mažesni už reikalaujamą. Atsižvelgiant, kad viso pastato numatomas aukštis 24 m, darytina išvada, kad atitinkamai ir atstumas nuo planuojamo pastato pirmojo aukšto turėjo būti nemažesnis kaip 24 m. Planuojamas daugiabutis žymiai pablogina esančių namų gyventojų gyvenimo sąlygos — mažinama apžvalgą ir insoliaciją, ypač apatinių aukštų butų. VšĮ Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba 2014 m. birželio 30 d. rašte „Dėl daugiabučio (duomenys neskelbtini) techninio projekto“ nurodė, kad patikrinusi pateiktus insoliacijos skaičiavimus nustatė, kad projektuojamas pastatas neužtikrina normatyvinės minimalios insoliacijos visiems esamų daugiabučių pastatų butams.
Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „STV“ ir UAB „Nekilnojamojo turto projektų grupė“ prašė prokuroro prašymą atmesti kaip nepagrįstą, nes detalusis planas jokių teisės aktų ir bendrųjų planų reikalavimų nepažeidė. Atstovai paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktą, konkretus žemės sklypo užstatymo intensyvumas nustatomas rengiant detaliuosius planus. Kauno miesto savivaldybės bendrajame plane, patvirtintame Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T-242 (toliau - Bendrasis planas), užstatymo intensyvumas nustatytas 6 aukštų pastatams, aukštesniems pastatams bendrojo plano sprendiniai užstatymo intensyvumo nenustatė, todėl užstatymo intensyvumas buvo nustatytas konkrečiam žemės sklypui, analizuojant sklypo užstatymo galimybes. Kadangi detaliuoju planu pastatas suplanuotas pakopiniu principu, t.y. nuo 3 m aukščio zonos iki 24 m, todėl atstumai nuo statybinės zonos iki gretimų pastatų yra išlaikyti tinkamai.
Prašymas tenkintinas.
Dėl termino kreiptis į teismą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalis numato, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Skundžiamas teisės aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-301/2006, 2005 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-100/2005).
Lietuvos Respublikos Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalis numato, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Šios nuostatos reiškia, kad prokuroras, gindamas viešąjį interesą, įstatymų nustatytais atvejais gali kreiptis į teismą tik nustatęs, kad šis interesas yra pažeistas.
Viešasis interesas siejamas su visuomenės interesu, su tuo, kas reikšminga ir vertinga pačiai visuomenei. Nagrinėjamo ginčo atveju, skundžiamas įsakymas buvo priimtas teritorijų planavimo srityje. Skundžiamu įsakymu buvo patvirtintas 1759 kv.m žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), detalusis planas, kuriuo buvo nustatytas kitas žemės naudojimo būdas, t. y. gyvenamosios teritorijos ir kitas naudojimo pobūdis – daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statyba. Detaliojo plano sprendiniais buvo pakeistas (duomenys neskelbtini) mikrorajono dalies prie (duomenys neskelbtini) gatvių, teritorijos tvarkymo ir naudojimo būdas, keičiantis komercinės paskirties teritorijas (K1) į gyvenamąsias teritorijas (G2). Pažymėtina, kad žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), detaliuoju planu numatytos veiklos žemės sklype sąlygos, susijusios su žemės sklypo užstatymo intensyvumu, planuojamo statinio žemės sklype atstumais iki gretimų statinių, įgyvendinus detaliojo plano sprendinius, neišvengiamai įtakos greta daugiabučių namų teritorijoje gyvenančių asmenų gyvenamąją aplinką ir gyvenamosios vietovės sąlygas, racionalų teritorijos panaudojimą. Todėl įvertinus ginčo gyvenamosios teritorijos vystymo visuomeninę reikšmę, tai, kad detaliojo plano sprendiniais galimai pažeidžiamos imperatyvios teisės normos, reglamentuojančios teritorijų planavimą, konstatuotina, jog pareiškėjo, ginančio viešą interesą, kreipimasis į teismą dėl galimai neteisėto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. 1742 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ panaikinimo, išreiškia valstybės siekį užtikrinti tinkamą, neprieštaraujantį įstatymams, miestų teritorijų urbanizacijos plėtros procesą ir visuomenės interesą gyventi visavertėje socialinėje gyvenamojoje, darbo, poilsio aplinkoje.
Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje numatytos priemones, kurių prokuroras gali imtis esant pagrindui manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai (prašyti iš asmenų dokumentų ir informacijos, pavesti valstybės institucijų, įstaigų vadovams ir pareigūnams atlikti patikrinimus ir revizijas, kviesti asmenis ir gauti jų paaiškinimus ir kt.), tokiu būdu rinkdamas papildomą informaciją, kad būtų nustatyta, ar yra pažeistas viešasis interesas, ir ar yra pagrindas, ginant šį interesą, kreiptis į teismą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, pažymėjo, kad termino pradžia viešąjį interesą ginančiam subjektui kreiptis į teismą skaičiuojama nuo tada, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau. Tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą ir prasideda termino kreiptis į teismą eigos pradžia (LVAT 2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 5(15), 184–229 p.).
Bylos duomenys leidžia teigti, kad Kauno apygardos prokuratūroje 2016 m. liepos 7 d. gautas 373- sios daugiabučių namų savininkų bendrijos prašymas, reg. Nr. 3-AP-4392, dėl viešojo intereso gynimo, kuriuo buvo prašoma apginti viešąjį interesą ir kreiptis į teismą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 13 d įsakymo Nr. 1742 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ panaikinimo. 373- sios daugiabučių namų savininkų bendrijos teigimu, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 13 d įsakymu Nr. 1742 patvirtintas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), detalusis planas prieštarauja imperatyvioms teisės aktų normoms. 373- sios daugiabučių namų savininkų bendrijos prašymo turinys, tai, kad ginčas kilo sudėtingoje teritorijų planavimo veiklos srityje, kurios teisinis reglamentavimas reikalauja specialių žinių ir kompetencijos, patvirtina, kad vien tik iš prašyme nurodytų aplinkybių nebuvo objektyvaus ir pakankamo pagrindo spręsti apie viešojo intereso pažeidimą. Akivaizdu, jog pareiškėjui buvo būtina surinkti papildomą medžiagą, kuri leistų įvertinti ir pagrįsti prašyme nurodytas aplinkybes. Kaip nurodė pareiškėjas - Kauno apygardos prokuratūros prokuroras, pagrįsta ir pakankam informacija dėl prašyme nurodytų aplinkybių pagrįstumo ir viešojo intereso gynimo buvo gauta Kauno apygardos prokuratūroje 2016 m. rugpjūčio 22 d., gavus iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2016 m. rugpjūčio 17 d. išvadą Nr. (15.17)-2D-11774). Taigi, nuo šio momento, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalusis planas, prieštarauja imperatyvioms teisės normoms bei pažeidžią viešąjį interesą, skaičiuojamas terminas skundžiamam administraciniam aktui ginčyti. Nagrinėjamo ginčo atveju, termino pareiškimui paduoti pradžia laikytina 2016 m. rugpjūčio 22 d. Kadangi Kauno apygardos prokuratūros prokuroras 2016 m. rugpjūčio 30 d. kreipėsi į administracinį teismą prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 13 d. įsakymą Nr. 1742 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“, todėl termino pareiškimui paduoti nepraleido ir nėra teisinio pagrindo šį terminą atnaujinti.
Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. 1742 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ panaikinimo.
Pareiškėjas ginčija Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. 1742 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ teisėtumą.
Vienas iš pareiškėjo argumentų, susijusių su skundžiamo įsakymo nepagrįstumu, susijęs su skundžiamu įsakymu patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano užstatymo intensyvumo rodikliu, kuris ženkliai viršija maksimalų užstatymo intensyvumo rodiklį, nustatytą Kauno miesto savivaldybės bendrajame plane, patvirtintame Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T-242 (toliau – Kauno miesto bendrasis planas).
Kaip matyti iš bylos duomenų, skundžiamu įsakymu buvo patvirtintas 1759 kv.m žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), detalusis planas, nustatantis pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį - kita, naudojimo būdą - gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdį - daugiabučių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statyba.
Kauno miesto savivaldybės administracijos 2007 m. spalio 10 d. išduotose planavimo sąlygose detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. S-6479 (toliau – Planavimo sąlygos) buvo nurodyta, kad planuojamam žemės sklypui (teritorijai) taikomi galiojančių atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, t. y. Kauno miesto savivaldybės bendrasis planas, patvirtintas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T-242 (toliau – Kauno miesto bendrasis planas) (Planavimo sąlygų 5 p.). Detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad planuojamai teritorijai taikomi Kauno miesto bendrojo plano reikalavimai.
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu galiojusi įstatymo redakcija) (toliau - Teritorijų planavimo įstatymas) 2 straipsnio 1 dalis apibrėžė bendrąjį planą kaip teritorijų kompleksinio planavimo dokumentą, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir uždavinius, nustatyta planuojamos teritorijos vystymo erdvinė koncepcija ir teritorijos naudojimo bei apsaugos principai. Valstybės ar apskrities teritorijų kompleksinio planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir uždavinius, nustatyta planuojamos teritorijos vystymo erdvinė koncepcija ir teritorijos naudojimo bei apsaugos principai, vadinamas bendruoju (generaliniu) planu. Teritorijų planavimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 - 4 punktuose buvo nustatyta, kad viena iš bendrojo teritorijų planavimo dokumento rūšių yra savivaldybės teritorijos bendras planas ar dalies (miesto ar miestelio) bendrasis planas. To paties straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad bendrieji planai privalomi visiems planuojamoje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkams, valdytojams ar naudotojams. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, administracinėje byloje Nr. AS8-115/2005, pažymėjo, jog bendrasis teritorijos planas iš esmės nustato teritorijos vystymo, naudojimo bei apsaugos principus (tam tikras elgesio taisykles), į kurias turi atsižvelgti ir kuriais turi vadovautis visi planuojamoje teritorijoje esantys nekilnojamojo turto savininkai, valdytojai ar naudotojai (individualiais požymiais neapibūdinti subjektai). Bendrojo teritorijų planavimo dokumento, kaip norminio pobūdžio akto, visuotinį privalomumą yra įvertinęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. AS62-216/2008. Bendrasis planas nustato teritorijos vystymo, naudojimo bei apsaugos principus, tuo tarpu detalusis planas – teritorijų planavimo dokumentas, kuriame yra nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos privalomosios sąlygos) (Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 3 d.). Apibendrinant nustatytą teisinį reguliavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, akivaizdu, jog bendrasis teritorijos planas pagal hierarchiją yra aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentas lyginant su teritorijos detaliuoju planu, todėl detalaus planavimo organizatorius negali nukrypti nuo nustatytų bendrajame plane teritorijos vystymo, naudojimo bei apsaugos krypčių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2269/2013).
Pažymėtina, jog skundžiamu įsakymu patvirtintuose detaliojo plano sprendiniuose buvo numatyta, jog leistinas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), aukštingumas yra 24 m, nustatytas 2,4 užstatymo intensyvumo rodiklis.
Kauno miesto bendrojo plano, kurio sprendiniai privalomai turėjo būti taikomi detaliajam planui, tekstinės dalies 3.9.2 poskyrio 10 lentelės „Užstatymo intensyvumo bendrieji režimai“ 1.3 punkte buvo nurodyta, kad užstatymo intensyvumo (Ui) maksimalaus dydžio 1,6 rodiklis, numatytas daugiaaukščių statinių teritorijai, kai planuojama statyti vidutiniškai orientacinį 6 aukštų pastatą. Kauno miesto bendrojo plano 10 lentelėje nurodyta, jog užstatymo intensyvumo maksimalus dydis yra visų teritorijoje esančių pastatų antžeminės dalies bendro ploto vertybių santykis su teritorijos bendruoju plotu. Kauno miesto bendrojo plano tekstinės dalies 3.9 skyriuje „Teritorijų tvarkymo bendrieji reikalavimai“, 3.9.1 dalies „Įvadas“ 2 punkte pateiktas paaiškinimas, jog užstatymo intensyvumas yra skirtingas skirtingo žemės naudojimo būdo ir pobūdžio teritorijoms ir kinta, keičiantis statinių vidutiniam aukštingumui. Ten pat nurodyta, jog užstatymo vidutinis aukštingumas nustatomas žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose, tačiau UI (užstatymo intensyvumo rodiklis) nurodytas lentelėje. Taigi, Kauno miesto bendrojo plano tekstinėje dalyje nenumatyta jokių išimčių, susijusių su didesniu užstatymo intensyvumu nei nurodytas maksimaliai leistinas užstatymo intensyvumo rodiklis Kauno miesto bendrojo plano 10 lentelėje.
Nurodytos nuostatos leidžia teigti, jog užstatymo aukštingumas nustatomas žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose, kadangi Kauno miesto bendrajame plano tekstinės dalies 3.9.2 poskyrio 10 lentelėje nurodytas orientacinis vidutinis užstatomos teritorijos aukštingumas, tačiau toje pačioje lentelėje numatytas teritorijos užstatymo intensyvumo (UI) dydis yra numatytas maksimaliai (Ui) leistinas, todėl nurodytas didžiausias užstatymo intensyvumo rodiklis, ginčo atveju, daugiaaukščių statinių teritorijai negali būti didesnis nei Kauno miesto bendrajame plane numatytas teritorijos tvarkymo maksimalus užstatymo intensyvumas, nepriklausomai nuo to, jog Kauno miesto bendrajame plane užstatymo intensyvumo rodiklis nustatytas pagal vidutinį, orientacinį aukštingumą, ginčo atveju, 6 aukštų pastatams. Pažymėtina tai, kad Kauno miesto bendrajame plane numatytas orientacinis aukštingumas, kuris pagal Kauno miesto bendrajame plano tekstinės dalies 3.9.1. paaiškinimą, gali būti nustatomas žemesnio lygio teritorijų planavimo dokumentuose, tačiau žemesnio lygmes teritorijų planavimo dokumentuose žemės sklypo užstatymo intensyvumas turi būti konkrečiai toks, koks nurodytas maksimaliai leistinas bendrajame plane.
Kaip jau buvo minėta, detaliai planuojamo žemės sklypo užstatymo intensyvumo rodiklio, nurodyto aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentuose, privalomumas yra apibrėžtas ir teisės aktuose, reglamentuojančiuose teritorijų planavimą. Visų pirma, Teritorijų planavimo įstatymas 2 straipsnio 49 dalyje, užstatymo intensyvumas apibrėžiamas, kaip visų pastatų antžeminės dalies patalpų bendrojo ploto sumos santykis su žemės sklypo plotu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 10 d. nutartyje, administracinėje byloje Nr. A-2468-662/2016, aiškindamas užstatymo intensyvumo apibrėžimo turinį yra nurodęs, kad užstatymo intensyvumas yra patalpų bendrojo ploto sumos santykis su teritorijos planavimo dokumente planuojamu žemės sklypo plotu. Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas vienas iš privalomų teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo elementų (reikalavimų) yra leistinas žemės sklypo užstatymo intensyvumas. Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje įsakmiai nurodyta, kad detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymams, Vyriausybės nutarimams, nustatytoms specialiosioms žemės naudojimo sąlygoms ir jų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų (išskyrus žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurių sprendinius keičia detalieji planai) sprendiniams, kitiems teisės aktams. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. Dl-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 50 punkte numatytos analogiškos nuostatos. Taisyklių 25 punkte nurodyta, kad detalieji planai negali būti rengiami, jeigu jų planavimo tikslai prieštarauja valstybės, Vyriausybės, Vyriausybės įgaliotos institucijos, apskrities ir savivaldybės lygmens bendrųjų arba specialiųjų planų sprendiniams, taip pat įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams.
Nurodytas teisinis reglamentavimas ir bendrojo plano sprendiniai akivaizdžiai patvirtina, kad konkretus žemės sklypo užstatymo intensyvumas detaliajame plane negali būti didesnis už užstatymo intensyvumo maksimalų rodiklį, nurodytą galiojančiame teritorijos bendrajame plane.
Kaip nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose 2016 m. vasario 10 d. nutartyje, administracinėje byloje Nr. A-2468-662/2016, konkretaus žemės sklypo detaliuoju planu nustatomas užstatymo intensyvumas negali būti didesnis už užstatymo intensyvumo rodiklį, nurodytą galiojančiame savivaldybės teritorijos bendrajame plane.
Nagrinėjamo ginčo atveju, detaliuoju planu nustatytas žemės sklypo užstatymo intensyvumas 2,4 viršija maksimaliai leistiną užstatymo intensyvumo rodiklį, numatytą Kauno miesto bendrajame plane, kuriame nurodytas leistinas užstatymo intensyvumo rodiklis daugiaaukštėje gyvenamoje teritorijoje yra tik 1,6.
Liudytojos G.K. parodymai patvirtino, jog rengiant detalųjį planą užstatymo intensyvumas buvo numatytas didesnis, nei Kauno miesto bendrajame plane, kadangi buvo statomas aukštesnis nei 6 aukštų pastatas.
Tačiau, teismo nuomone, kaip jau buvo pirmiau minėta, aukštingumas Kauno miesto bendrajame plane yra numatytas tik orientaciniai vidutinis ir negali nulemti teritorijos maksimalaus užstatymo intensyvumo rodiklio imperatyvaus pobūdžio, numatyto konkrečiais rodikliais (skaičiais) Kauno miesto bendrajame plane, kuris privalo būti taikomam kiekvienai planuojamai daugiaaukščių statinių teritorijai be jokių išimčių, išskyrus rekonstrukcijos atvejus istorinėse miesto dalyse ir pramonės ir sandėliavimo teritorijas.
Kadangi detaliajame plane nustatytas didesnis užstatymo intensyvumo rodiklis, nei numatytas Kauno miesto bendrajame plane, o tai iš esmės prieštarauja Kauno miesto bendrojo plano sprendiniams – daugiaaukštės teritorijos maksimaliam užstatymo intensyvumo rodikliui, bei tuo pačiu pažeidžia jau pirmiau minėtas Teritorijų planavimo įstatymo ir Taisyklių imperatyvias nuostatas, įpareigojančias suderinti detaliojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius su atitinkamo lygmens galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, skundžiamas įsakymas, kuriuo patvirtintas detalusis planas naikintinas, kaip neteisėtas, nes iš esmės prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui, t. y. Kauno miesto bendrojo plano sprendiniams (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 str. 1 d.).
Dėl kitų pareiškėjo argumentų susijusiu su detaliojo plano neteisėtumu.
Detaliajame plane numatyta, kad žemės sklype didžiausias leistinas numatomo 6, 7, 8 aukštų daugiabučio gyvenamojo statinio planuojamas aukštis yra 24 m. Detaliojo plano pagrindinio brėžinio sprendiniai numato, jog žemės sklype planuojamo pastato auštis pagal nurodytas statybines zonas yra skirtingų aukščių, t. y. planuojamas pastatas skirtingų aukščių, numatomas statyti pakopiniu principu. Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje planuojamo pastato aukštis numatytas pagal statybines zonas ir atitinkamai yra 24 m, 21 m, 18 m, 3 m aukščio. Taip pat detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje numatyti atstumai nuo pakopinio pastato skirtingų aukščio ribų pagal nurodytas statybines zonas iki esamo daugiabučio pastato, būtent, detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje nurodytas atstumas nuo aukščiausios 24 m užstatomos planuojamo pastato dalies statybinės zonos ribos iki esamo daugiabučio pastato yra 24 m, atitinkamai nuo 21 m užstatomos planuojamo pastato dalies statybinės zonos ribos atstumas iki esamo daugiabučio pastato - 21 m, nuo 18 m užstatomos planuojamo pastato dalies statybinės zonos ribos - 18 m ir nuo 3 m užstatomos planuojamo pastato dalies statybinės zonos ribos atstumas - 3m.
Pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog atstumas nurodytas detaliajame plane nuo planuojamo pastato vietos ir jau esančių namų yra mažesnis nei 24 m, todėl pažeidžia STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 (toliau - STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“) (redakcijos, galiojusios detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu), X skirsnio „Gyvenamojo pastato išdėstymas sklype“ nuostatos bei trečiųjų suinteresuotų asmenų - daugiabučių namų gyventojų, interesus.
Pažymėtina, jog STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, (redakcijos, galiojusios detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu), 194 punktas numatė, kad gyvenamųjų pastatų aukštis nustatomas atitinkamais teritorijų planavimo dokumentais. Teritorijų planavimo įstatymo (galiojusio detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu) 2 straipsnio 17 dalyje buvo nurodyta, jog pastatų aukštis skaičiuojamas statinio statybos zonoje metrais nuo žemės sklypo paviršiaus vidutinės altitudės iki pastato stogo ar statinio konstrukcijos aukščiausio taško. STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, (redakcija, galiojusi detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu) 192.2 punktas numatė, jog daugiaaukščiai gyvenamieji pastatai turi būti išdėstyti taip, kad atitiktų pastatų patalpų ir vaikų žaidimo aikštelių insoliacijos reikalavimus, netrukdytų natūraliam patalpų apšvietimui (STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 192.2.1 punktas) ir atitiktų natūralaus patalpų apšvietimo reikalavimus (STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 192.2.2 p.). Vadovaujantis trečiųjų asmenų pagrįstų interesų apsaugos principu, STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ minėti 192.2 papunkčio reikalavimai laikomi įvykdytais, jeigu atstumas nuo užstojančio statinio yra ne mažesnis negu jo aukštis (STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 193. punktas).
Atstumai nurodyti detaliajame plane nuo planuojamo pastato statybinės vietos zonos ir jau esančių namų, t. y. atstumai nuo pakopinio pastato aukščio ribų pagal nurodytas statybines zonas iki esamo daugiabučio pastato - 24 m, 21 m, 18 m, 3 m, visiškai atitinka pirmiau minėtus STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 193 punkto reikalavimus daugiaaukščių (daugiabučių) gyvenamųjų pastatų išdėstymui sklype ir nepažeidžia trečiųjų asmenų interesų, nes atstumas nuo žemės sklype planuojamo statinio ribos iki gretimo daugiaaukščio (daugiabučio) pastato yra ne mažesnis negu planuojamo daugiapakopiniu principu statinio dalių aukštis.
Detaliojo plano aiškinamojo rašto dalis patvirtina, kad žemės sklype numatomas 6, 7, 8 aukštų pastatas, kuriuo planuojamo užstatymo aukštingumas, didžiausias leistinas 24 m, įtakos gretimų pastatų natūralų apšvietimą saulės spinduliais (insoliaciją). Detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyti insoliacijos skaičiavimai ir grafiniai detaliojo plano insoliacijos rodikliai detaliojo plano brėžinių prieduose patvirtina, jog gyvenamiesiems pastatams, (duomenys neskelbtini), insoliacijos trukmė yra pakankama. Pažymėtina, kad Kauno visuomenės sveikatos centras Teritorijų planavimo dokumentų vertinimo 2009 m. lapkričio 3d. pažymoje Nr. 66-883(6) yra konstatavęs, jog gyvenamiesiems pastatams, (duomenys neskelbtini), insoliacijos trukmė yra pakankama, todėl detaliojo plano sprendiniai atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus. Teritorijų planavimo dokumentų vertinimo 2009 m. lapkričio 3 d. pažymoje Nr. 66-883(6) nurodytas išvadas ir aplinkybes, patvirtino liudytojos A.D. parodymai. Minėta liudytoja nurodė, jog Kauno visuomenės sveikatos centre buvo atliktas detaliojo plano dokumentų vertinimas, vertinimo metu nebuvo nustatyta visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų.
Teismas įvertinęs bylos faktines aplinkybes, detaliojo plano sprendinius, nustatė, jog pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens 373 –čios daugiabučių namų savininkų bendrijos argumentai ir pateikti insoliacijos skaičiavimai nėra pagrįsti, nes neįvertinti žemės sklype planuojamo statyti daugiapakopinio pastato atskirų jo dalių statybinės zonos aukščiai, skaičiuojant atstumus nuo planuojamo statyti daugiapakopinio pastato atskirų dalių statybinės zonos iki esančių gretimų daugiabučių namų.
Įvertinus nurodytas faktines aplinkybes ir teisės aktų reglamentavimą, nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo abejoti detaliojo plano atitikimu visuomenės sveikatos saugos reikalavimams bei sutikti su pareiškėjo argumentais, jog atstumas nurodytas detaliajame plane nuo planuojamo pastato vietos ir jau esančių namų yra mažesnis nei 24 m, todėl planuojamo pastato aukštingumas pažeidžia trečiųjų asmenų teises.
Tačiau atsižvelgus į tai, kad kiti detaliojo plano sprendiniai, t. y. detaliajame plane nustatytas didesnis užstatymo intensyvumo rodiklis, nei numatytas Kauno miesto bendrajame plane, prieštarauja Kauno miesto bendrojo plano sprendiniams bei pažeidžia jau pirmiau minėtas Teritorijų planavimo įstatymo ir Taisyklių imperatyvias nuostatas, prokuroro prašymas tenkintinas, skundžiamas sprendimas, kuriuo patvirtintas detalusis planas, naikintinas kaip neteisėtas, iš esmės prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 91 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 13 d. įsakymą Nr. 1742 „Dėl žemės sklypo Baltijos g. 112A detaliojo plano patvirtinimo“.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Audrius Grauželis
Jolanta Medvedevienė
Algis Markevičius