Civilinė byla Nr. e2A-172-912/2018
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30629-2017-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3; 3.1.7.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. rugsėjo 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Neo Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Neo Finance“ ieškinį atsakovui M. K. dėl skolos priteisimo.
Teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo 2016,02 Eur negrąžinto kredito, 942,31 Eur palūkanas, 277,78 Eur tarpininkavimo mokestį, 916,79 Eur administravimo mokestį, 30 proc. dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 896,35 Eur kredito sumą, skaičiuojant nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 19 proc. dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 1119,67 Eur kredito sumą, skaičiuojant nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad šalys 2016 m. rugpjūčio 3 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 991,70 Eur kreditą 48 mėn. terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 722,38 Eur palūkanas, 154,26 Eur tarpininkavimo mokestį ir 347,27 Eur administravimo mokestį iki 2020 m. rugpjūčio 3 d. Šalys 2016 m. spalio 28 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 1200 Eur kreditą 48 mėn. terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 522,24 Eur palūkanas, 155 Eur tarpininkavimo mokestį ir 569,52 Eur administravimo mokestį iki 2020 m. spalio 31 d. Atsakovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, todėl ieškovė nutraukė pirmiau nurodytas sutartis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 3 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovo 2016,02 Eur negrąžinto kredito, 942,31 Eur palūkanų, 277,78 Eur tarpininkavimo mokesčio, 30 proc. metines palūkanas už 896,35 Eur kredito sumą, skaičiuojamas nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki visiško kredito grąžinimo, 19 proc. metines palūkanas už 1119,67 Eur kredito sumą, skaičiuojamas nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki visiško kredito grąžinimo ir penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos 2293,80 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. rugpjūčio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 125,45 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas atmetė kitą ieškinio dalį.
4. Teismas nurodė, kad susiklostė šalių prievoliniai vartojimo kredito teisiniai santykiai. Atsakovas netinkamai vykdė sutartinę pareigą grąžinti gautą kreditą, sumokėti palūkanas ir tarpininkavimo mokesčius, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo iš viso 2016,02 Eur negrąžinto kredito, 942,31 Eur palūkanas, 277,78 Eur tarpininkavimo mokestį pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.873, 6.886. 6.872 straipsniai).
5. Teismas vertino, kad prašomas priteisti administravimo mokestis savo esme yra netesybos, nes pareiga jas mokėti kyla tik tuo atveju, jei kredito gavėjas pažeidžia sutartį.
6. Ieškovė per teismo nustatytą terminą nepateikė papildomų argumentų ir (arba) įrodymų dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 6 dalies taikymo ar netaikymo. Teismas, atsižvelgdamas, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovė, suteikdama paskolą, tinkamai įvertino atsakovo mokumą, atmetė kaip neįrodytą ieškovės reikalavimą dėl 916,79 Eur administravimo mokesčio.
7. Teismas nurodė, kad ieškovė yra verslo įmonė, verčiasi ūkine-komercine veikla (paskolų suteikimu), šalių ginčas nesudėtingas. Dėl to sprendė, kad už ieškinio parengimą ir atliktus kitus atstovavimo veiksmus prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra neproporcingai didelės, todėl jas sumažino iki 30 Eur. Ieškinį patenkinus iš dalies (77,92 proc.), proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovo priteisė 125,45 Eur (161 : 100 x 77,92) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. sprendimo už akių dalį dėl administravimo mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų: priteisti ieškovei iš atsakovo 916,79 Eur administravimo mokesčio, 246,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už procesinių dokumentų pirmoje instancijoje parengimą. Taip pat ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 246,01 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
8.1. Pagal vartojimo kredito sutarties 1.7 punktą, bendra vartojimo kredito kaina (vartojimo kredito mokestis) – visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinį mokestį, sutarties administravimo mokestį ir bet kiti su vartojimo kredito sutartimi susiję mokesčiai. Ši kaina apskaičiuojama ir nurodoma specialiosiose sąlygose tik pagal vartojimo kredito paraišką suteikiamo vartojimo kredito atžvilgiu. Kaina paskaičiuojama preziumuojant, kad vartojimo kredito gavėjas visas iš sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai, ji neapima išlaidų, kurias vartojimo kredito gavėjas moka ir (arba) kompensuoja ieškovei už pradelstą laikotarpį. Administravimo mokestis įeina į bendrą vartojimo kredito kainą, ir savo esme nėra mokestis už vėlavimą. Sutarties 5.4 punkte nustatyta, kad specialiosiose sąlygose nustatytam mokesčiui taikoma nuolaida tol, kol vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį – priešingu atveju, taikomos sutarties 5.14 punkte nurodytos normos, t. y. jog bet kokios nuolaidos taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu tik tinkamai vykdant sutartį. Pažeidus šį reikalavimą ir vėluojant mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau negu 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų, suteikta nuolaida nebetaikoma visam tolimesniam sutarties laikotarpiui.
8.2. Teismas vartojimo kredito gavėjui suteiktą administravimo mokesčio nuolaidą nepagrįstai perkvalifikavo į netesybas.
8.3. Teismas nepagrįstai sumažino bylinėjimosi išlaidas. Teismui pateikta 2016 m. birželio 2 d. atstovavimo sutartis su advokatų profesine bendrija „Euroteisės biuras“. Faktiškai patirtas išlaidas apeliantė pagrindė 2017 m. rugpjūčio 4 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra bei kvitu.
8.4. Maksimalus užmokestis už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytas teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose. Jose įtvirtinta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis yra 2,5 dydžio užpraėjusio ketvirčio vidutinio bruto darbo užmokesčio. Iieškinys teismui teiktas 2017 m. rugpjūčio mėn., todėl maksimali galima priteisti už ieškinį suma yra 2044 Eur. Apeliantės patirtos išlaidos lygios 12 proc. maksimalių nustatytų arba buvo net 8 kartus mažesnės už rekomenduojamas priteisti maksimalias advokato išlaidas.
8.5. Teismo nustatytos 30 Eur bylinėjimosi išlaidos 68 kartus mažesnės už rekomendacijose įtvirtintas, neatperka advokato darbo sąnaudų.
8.6. Ieškiniui parengti reikia specialių žinių, skiriama laiko, darbo, materialinių išteklių, reikia susipažinti su dokumentais. Tokia veikla specifinė, o norintiems ja užsiimti keliami aukšti profesiniai ir elgesio reikalavimai. Tokios paslaugos yra atlygintinos, o fiziniai ir juridiniai asmenys laisvi sudaryti atstovavimo sutartis ir pasirinkti, ar kreiptis kvalifikuotos teisinės pagalbos.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
10. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl sutarties administravimo mokesčio kvalifikavimo ir bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo.
11. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vartojimo kredito gavėjui suteiktą administravimo mokesčio nuolaidą nepagrįstai kvalifikavo kaip netesybas ir jo nepriteisė.
12. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
13. Sutartyje nustatyta ir taikoma nuolaida, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia), yra sąlyginė prievolė (CK 6.30 straipsnis). Sąlyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susietas su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją, kuri iš esmės pasireiškia nubaudimo forma. Tai atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal CK 6.71 straipsnį (šalių sutarties 5.4 punktas). Dėl to, kad netesybos sutartyje pavadintos nuolaida, nesikeičia prievolės esmė. Priešingas aptariamos sutarties sąlygos dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. Tai būtų nesuderinama su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais.
14. Apeliantė taip pat skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino išlaidas už advokato teisines paslaugas.
15. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
16. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisimos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
17. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą kiekvienu atveju turi įvertinti konkrečias bylos aplinkybes, atsižvelgti į teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius (toliau – Rekomendacijos), vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.
18. Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
19. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad prašoma priteisti 121 Eur suma už ieškinio parengimą yra daug kartų mažesnė už Rekomendacijoje nustatytą maksimalų jų dydį, nereiškia, kad ji dėl to turi būti priteista nevertinant jos pagrįstumo.
20. Ieškovė yra verslo įmonė, verčiasi ūkine-komercine veikla (paskolų suteikimu), šalių ginčas nesudėtingas, susijęs su ieškovės kasdiene veikla. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad ieškovę civilinėse bylose atstovauja ta pati advokatų profesinė bendrija „Euroteisės biuras“, teismui teikiami šabloniniai ieškiniai, kurių surašymas neužima daug laiko. Šioje byloje nėra sprendžiami nauji teisiniai klausimai. Bylos negalima priskirti sudėtingų bylų kategorijai, reikalaujančiai specialių žinių. Dėl to, atsižvelgęs į Rekomendacijų 2 punkte suformuluotus kriterijus – bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir advokato darbo laiko sąnaudas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino ieškovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį.
21. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija sutinka su visais pirmosios instancijos teismo motyvais, jų nekartodama mano, kad sprendimas už akių yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų jo keisti ar naikinti. Dėl to apskųstas sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325, straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atmesti ieškovės UAB „Neo Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. sprendimo už akių.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. sprendimą už akių.