Pranešėjas A. Saulėnas Civilinė byla Nr. 2A-169-622/2010
Teisėja E. Pauliukienė Procesinio sprendimo kategorijos
11.9.10.8; 14.4; 15.3.2.; 121.21.
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2010 m. birželio 10
d.
Klaipėda
Klaipėdos
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos
pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjos Erika Misiūnienė, Rimvida
Zubernienė, sekretoriaujant S. Ž., Daliai Rimgailienei, dalyvaujant
ieškovo J. V. (J. V.) atstovui
advokatui Tomui Juodžiui, atsakovo UAB „A.“ atstovams D. L.,
advokatui Vydmantui Grigoravičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka
išnagrinėjo ieškovo J.
V. ir atsakovo UAB „A.“ apeliacinius
skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 17 d. sprendimo
civilinėje byloje pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovui UAB „A.“, tretieji asmenys UAB “T.“ ir
UAB “M. p.“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo
užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir išeitinės kompensacijos
priteisimo bei atsakovo UAB „A.“ priešieškinį ieškovui J.
V., tretieji asmenys UAB “T.“ ir UAB “M. p.“ dėl
netesybų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė
:
ieškovas kreipėsi
į teismą, prašydamas pripažinti jo atleidimą iš darbo
drausminės atsakomybės pagrindu nuo 2008-07-21 neteisėtu; priteisti vidutinį
darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, t. y. nuo atleidimo iš darbo
dienos 2008-07-21 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti išeitinę
išmoką, negrąžinant į darbą, nes bus sudarytos nepalankios sąlygos toliau
dirbti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dirbo pas
atsakovą vadybininku, už gerą darbą buvo paskirtas autotransporto departamento
direktoriumi. 2008-07-15 susirinkime informavo atsakovą, kad įmonė prarado
svarbų klientą UAB “N. G.“. 2008-07-17 raštu, kurį gavo 2008-07-21, atsakovas
prašė paaiškinti, kodėl ir kokiu būdu bendrovei UAB “T.“ yra perduota
informacija apie UAB „A.“ klientą UAB “N. G.“. Motyvuotai paaiškinti negalėjo, nes
apie tai nieko nežinojo. Dar tą pačią dieną buvo įteiktas įsakymas apie darbo
sutarties nutraukimą dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Jam buvo
paaiškinta, kad atlikus tarnybinį patikrinimą ir nustačius, jog jo brolis yra
susijęs su UAB “T.“, jis yra atleidžiamas už tai, jog neteko pasitikėjimo
dirbti pavestą darbą, nes konkurentams atskleidė komercines bendrovės
paslaptis. Mano, kad tokie atsakovo veiksmai neteisėti ir nepagrįsti. Atsakovas
nesvarstė ir tokios aplinkybės, kad UAB “N. G.“ pati galėjo pasirinkti dirbti
su atsakovo konkurentais. Teigia, kad jo kaltė neįrodyta, jis tinkamai ir laiku
vykdė darbo pareigas bei nepadarė jokio šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo.
Atsakovas UAB
„A.“ pateikė priešieškinį, prašė priteisti iš ieškovo 38 059,56 Lt baudą bei
bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad įtarimų dėl ieškovo veiklos turėjo ir
anksčiau, bet tam trūko įrodymų. Ieškovui suteikė ypatingai plačius darbinės
veiklos įgaliojimus, ieškovas žinojo bendrovės komercines paslaptis, turėjo
galimybę jomis naudotis atliekant savo darbines funkcijas, už tai buvo mokamas
solidus atlyginimas. Atsakovas manė, kad ieškovas veiks atsakovo interesais ir
nepiktnaudžiaus jam suteiktais įgaliojimais bei bendraudamas su konkurentais
laikysis konfidencialumo. Tačiau ieškovas pažeidė generalinio direktoriaus
2005-02-28 poįstatyminiu aktu patvirtintas darbo tvarkos taisykles bei
2002-06-11 šalių pasirašytos Konfidencialumo sutarties sąlygas. Atsakovas turi
duomenų, kad ieškovas veikė nesąžiningai, nes jų bendrovės komercines žinias
perdavė tretiesiems asmenims, todėl neteko vieno iš didžiausių jų paslaugų
užsakovų. UAB “N. G.“ pakeitė
bendrovę į naujai įsteigtą UAB “T.“, kurios akcininkai, kaip ir UAB “M. p.“ yra
tie patys asmenys – ieškovo brolis D. V. ir V.
F. Be to, D. V.,
prieš įsteigdamas UAB “M. p.“, dirbo UAB „A.“ bei vadovavo dukterinei atsakovo
įmonei Maskvoje. Kadangi ieškovas tiesiogiai buvo atsakingas už sutarčių
sudarymą su trečiaisiais asmenimis, jis pateikdavo užsakymus UAB
“M. p.“, kurioje dirba jo brolis, taip sukeldamas interesų konfliktą ir
nuostolius dėl turimų transporto priemonių nepanaudojimo ir mokėjimų. Teigia,
kad jų klientas UAB “N. G.“ pasirinko kitą bendrovę, kai gavo iš ieškovo
informaciją apie teikiamų paslaugų įkainius ir kitą su tuo susijusią
informaciją. Atsakovas, būdamas įsitikinęs ieškovo nesąžiningumu bei
nebepasitikėdamas ieškovu, siekdamas apsaugoti savo teisėtus interesus ir
galimą komercinių žinių platinimą, skyrė jam griežčiausią drausminę nuobaudą –
atleidimą iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Ieškovas sąmoningai
veikė prieš atsakovo interesus, todėl jis privalo sumokėti atsakovui trijų
paskutinių mėnesių išmokėtų atlyginimų dydžio baudą.
Klaipėdos miesto
apylinkės teismas 2009-07-17 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį
atmetė. Pripažino neteisėtų atsakovo 2008-07-21 įsakymą Nr. K-36 dėl ieškovo
atleidimo iš darbo neteisėtu ir panaikino; įpareigojo atsakovą ištaisyti
ieškovo dokumentuose atleidimo priežastis ir įrašyti, jog jis atleistas iš
darbo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pagal DK 297 straipsnio 4 dalį; priteisė
iš atsakovo ieškovui 105 600 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinės
pravaikštos laiką nuo 2008-07-21 iki 2009-07-17 (sprendimo priėmimo), išskaičiuojant
iš šios sumos mokesčius į valstybės biudžetą; priteisė ieškovui iš atsakovo 35
200 Lt išeitinę išmoką bei 1000 Lt bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovo
4421 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei; nustatė, kad sprendimo dalis dėl vieno
mėnesio atlyginimo, t. y. 8800 Lt priteisimo ieškovui vykdoma skubiai. Teismas
nustatė, kad atsakovas
neįrodė aplinkybių, grindžiančių ieškovo darbo drausmės pažeidimą, t. y. konfidencialios
informacijos atskleidimą, todėl ieškovo atlikti veiksmai (pranešimas,
jog klientas UAB “N. G.“ atsisako jų paslaugų, nežinojimas susidariusios
situacijos ir būsimo konkurento) negali būti kvalifikuojami kaip kalti
ir negali būti drausminės atsakomybės pagrindas. Nebuvo laikytasi
nuobaudai skirti nustatytos tvarkos bei drausminė nuobauda neatitinka tariamai
padaryto pažeidimo sunkumo. Atsakovai rėmėsi tik netiesioginiais įrodymais, kliento
apsisprendimas pasirinkti kitą įmonę neatspindi
faktinių ieškovo daugkartinio nerūpestingo darbo pareigų atlikimo ar komercinės
paslapties atskleidimo. Atsakovas neįrodė aplinkybių, kad ieškovas aplaidžiai
atliko savo pareigas, savavaliavo bei nepakluso darbo tvarkai. Atsakovas
nesuteikė ieškovui laiko pateikti paaiškinimą dėl susidariusių aplinkybių, nesilaikė
ieškovo atleidimo iš darbo taisyklių
Ieškovas
apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-07-17
sprendimo dalį dėl vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos
laiką priteisimo ir priteisti ieškovui 211 401 Lt vidutinį darbo užmokestį už
visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2008-07-21 iki 2009-07-17 bei nuo
2009-07-17 iki sprendimo įsiteisėjimo, nustatant jog ieškovo vienos dienos
vidutinis darbo užmokestis yra 849 Lt; padidinti priteistą išeitinę išmoką iki 70 467 Lt. Nurodo, kad ginčijamos
sprendimo dalys yra nepagrįstos. Teismas neteisingai nustatė vidutinį darbo
užmokestį bei išeitinę išmoką, nes rėmėsi atsakovo pateiktais paskaičiavimais,
kurie neatitinka poįstatyminiais aktais nustatytos skaičiavimo tvarkos. Atsakovas
vidutinį darbo užmokestį paskaičiavo pagal faktiškai išmokėtą atlyginimą per
tris paskutinius iki atleidimo mėnesius. Teismas neteisėtai išmokas priteisė
tik iki sprendimo priėmimo, o ne iki įsiteisėjimo.
Atsakovas UAB
„A.“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės
teismo 2009-07-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti,
priešieškinį patenkinti bei priteisti iš ieškovo žyminį mokestį bei visas bylinėjimosi
išlaidas. Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino tarp šalių sudarytą
konfidencialumo sutartį ir nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas iš darbo
atleistas nepagrįstai, nes ieškovas atskleidė konfidencialią informaciją ir
padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, nes atskleidė konkurentams
informaciją apie jų klientą ir neleistinai konkuravo rinkoje. Nepagrįsta
išvada, kad atsakovas pažeidė drausminių nuobaudų skyrimo tvarką, nes ieškovui
nepateikus rašytinio paaiškinimo, jis pagrįstai buvo atleistas. Pažymi, kad
teismas visas ieškovui priteistas sumas turėjo priteisti iki sprendimo
įsiteisėjimo. Teismas neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių dėl
konfidencialios informacijos atskleidimo, rėmėsi abstrakčiomis nuorodomis į
įrodymų visumą, nevertino visų atsakovo pateiktų įrodymų, rėmėsi tik ieškovo
įrodymais, dėl to neteisingai išsprendė bylą bei pažeidė šalių lygiateisiškumo
principą. Teismas neteisingai paskaičiavo ir iš ieškovo priteistą žyminį
mokestį.
Atsiliepimu į
atsakovo apeliacinį skundą ieškovas J. V. prašo atsakovo
apeliacinį skundą atmesti, o jo skundą tenkinti.
Atsiliepimu į
ieškovo apeliacinį skundą atsakovas UAB „A.“ prašo ieškovo apeliacinį skundą
atmesti, o jo skundą tenkinti.
Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovo
apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje
nustatyta, kad tarp šalių yra kilęs ginčas, ar teisėtai ieškovas buvo atleistas
iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
teismų praktiką formuoja kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis
(CPK 4 straipsnis, 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas,
347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2010-03-30 nutartyje, priimtoje
civilinėje byloje ieškovės J. B. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei
bendrovei „TELE-3“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į
darbą ir darbo užmokesčio priteisimo, bylos Nr. 3K-3-139/2010, be kita ko
nurodė, jog pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbo
sutartis gali būti nutraukta, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia
darbo pareigas. Šiurkštų darbo pareigų pažeidimą reglamentuoja DK
235 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje pateikta šiurkštaus darbo
pareigų pažeidimo sąvoka, o 2 dalyje nurodytas šiurkščių pažeidimų sąrašas,
kuris nėra baigtinis.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje
suformuluotos principinės nuostatos dėl darbuotojo drausminės atsakomybės
pagrindų ir sąlygų, kurie reikšmingi sprendžiant drausminės nuobaudos skyrimo
klausimą, pasisakyta dėl drausminės nuobaudos parinkimo kriterijų ir pan.
(pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2005 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje I. P. v. VšĮ Radviliškio
ligoninė, bylos Nr. 3K-3-669/2005; 2007 m. gruodžio 28 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje J. Ch.
v. individuali L. Š. įmonė „Meškėnas“, bylos Nr. 3K-3-560/2007;
2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. C. v. Alytaus sporto ir rekreacijos
centras, bylos Nr. 3K-3-393/2009; kt.). Darbo sutarties nutraukimas dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo yra
drausminė nuobauda, kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės
pagrindui (DK 10 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnio
3 dalies 2 punktas, 4 dalis, 237 straipsnio 1 dalies
3 punktas). Drausminės atsakomybės pagrindas – tai darbo drausmės pažeidimas,
t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo
kaltės (DK 234 straipsnis). Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo
drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą
reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip
šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ir nustatytai darbo tvarkai (DK
235 straipsnio 1 dalis). DK 228 straipsnyje nustatytos
pagrindinės darbuotojų pareigos, kurių privalo laikytis visi darbuotojai.
Darbuotojų pareigas taip pat gali reglamentuoti kitos DK normos, kiti įstatymai
ir norminiai bei lokaliniai teisės aktai, profesinės etikos kodeksai, taisyklės
ar pan. Kai už šiurkštų darbo pareigų
pažeidimą atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo
teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus),
pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kvalifikavimą kaip šiurkštaus, o
teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi
įvertinti, ar darbdavys padarytą nusižengimą pagrįstai kvalifikavo kaip
šiurkštų darbo drausmės pažeidimą.
Pagal CPK
176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo
įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam
tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja,
t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų,
kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas,
pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK
185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo
įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo
įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie
įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas
išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo
įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant
kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su
įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra
suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar
nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų.
Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų
išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių
prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi
vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal
vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus,
vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo
išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą
įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK
normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir
taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK
185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos
informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą,
pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso
metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje
byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas
konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių
egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada,
kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina
atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno
apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š.
v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m.
spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių
žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“
ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos
Nr. 3K-3-427/2008; kt.).
Nagrinėjamu
atveju atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog byloje buvo nustatyta, kad
ieškovas atskleidė komercines paslaptis konkuruojančiai įmonei bei dalyvavo
veikloje, kuri pagal norminių aktų reikalavimus yra nesuderinama su darbo funkcijomis ir taip padarė šiurkštų
darbo drausmės pažeidimą. Įsakyme dėl darbo sutarties nutraukimo taip pat yra
padaryta išvada, kad ieškovas atskleidė komercines paslaptis, pranešė komercine
paslaptimi esančią informaciją konkuruojančiai įmonei. Tačiau bylos įrodymai
tokių aplinkybių nepatvirtina. Konfidencialumo sutartyje turėtų būti nurodyta
kokia informacija yra pripažįstama komercine paslaptimi, o kokia nėra tokia
laikoma. Remiantis UAB „A.“ darbo tvarkos taisyklių 49.6. punktu bendrovės
darbuotojai privalo saugoti bendrovės konfidencialią informaciją. Tokia
informacija yra duomenys apie bendrovę, turintys potencialią komercinę vertę
dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys. Su ieškovu sudarytoje konfidencialumo
sutartyje buvo detaliau įvardinta kas yra konfidenciali informacija, tarp jų
buvo ir informacija apie klientus ir tiekėjus bei su jais susijusi informacija.
Atsakovo teigimu, trečiasis asmuo UAB “T.“ informaciją apie buvusį UAB „A.“
klientą UAB „N. g.“
gavo tiesiogiai iš ieškovo arba per ieškovo brolį, kuris bendradarbiauja su UAB
“T.“. Tačiau nei ieškovas, nei UAB “T.“ tokios informacijos nepatvirtino. Pirmosios
instancijos teisme liudytoju apklaustas UAB „N. g.“ pirkimo ir logistikos
vadovas T. G. nurodė, jog su UAB „A.“ dėl jo teikiamų
paslaugų kildavo konfliktai ir įmonės vadovybė nusprendė pakeisti vežėjus.
Pažinojo UAB “T.“ direktorių, jis pasiūlė vežimo paslaugas, buvo nuspręsta
pakeisti UAB „A.“ ne tik į UAB
“T.“, bet ir į UAB „B. g.“ (t. 2, b. l. 85). Konkurencijos sąlygomis nutraukti
verslo santykius su vienais partneriais ir užmegzti juos su kitais yra normalus
reiškinys. Nesąžininga
konkurencija apibrėžiama kaip veiksmai, kurie prieštarauja ūkinės veiklos
sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti
kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti. Šiuos veiksmus draudžiama atlikti
ūkio subjektams - konkurencinės veiklos dalyviams. Byloje nėra įrodymų, kurie
patvirtintų, jog UAB “T.“ ir UAB „N. g.“ būtų atlikusios kokius nors veiksmus,
būdingus nesąžiningai konkurencijai. Informaciją apie UAB „N. g.“ galėjo
pateikti ne tik ieškovas, bet ir kiti asmenys. Ieškoti kitų verslo partnerių
galėjo ir UAB „N. g.“ bei pati apie save teikti informaciją, kurią atsakovas
įvardina kaip komercinę paslaptį. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodytos
faktinės aplinkybės (t. 2, b. l. 169-172) yra nepakankamos tam, kad teismas
padarytų išvadą, jog ieškovas pažeidė konfidencialumo sutartį ir atskleidė
komercinę paslaptį.
DK 240
straipsnio 1 dalis nustato, jog prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys
turi raštu pareikalauti, jog darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės
pažeidimo. Rašte turėtų būti aiškiai suformuluota, kokį konkretų drausmės
pažeidimą yra įtariamas padaręs darbuotojas, nurodoma jo padarymo laikas,
vieta, pagrindiniai darbuotojo kaltės įrodymai, kitos reikšmingos aplinkybės,
taip pat nustatomas terminas pasiaiškinimui pateikti. Atsakovo rašte (t. 1, b.
l. 13) net nėra nurodyta, kad ieškovas yra įtariamas drausminio nusižengimo
padarymu. Todėl jau vien dėl šios priežasties galima teigti, jog atsakovas
pažeidė drausminių nuobaudų skyrimo tvarką.
DK 297
straipsnio 4 dalyje numatytas priteisiamo darbo užmokesčio už priverstinės
pravaikštos laiką terminas yra nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo
dienos. Pirmosios instancijos teismas už priverstinę pravaikštą priteisė
ieškovui vidutinį darbo užmokestį už
laikotarpį nuo 2008-07-21 iki 2009-07-17, t.y. iki sprendimo priėmimo dienos.
Todėl pagrįstas ieškovo apeliacinio skundo argumentas, jog ši sprendimo dalis
turėtų būti pakeista nurodant, kad vidutinis darbo užmokestis priteisiamas iki
teismo sprendimo įsigaliojimo. Ieškovas
savo apeliaciniame skunde kėlė klausimą apie tai, jog pirmosios instancijos
teismas paskaičiavo per mažą vidutinį darbo užmokestį. Atsakovas, nesutikdamas
su ieškovo apeliaciniu skundu, atsiliepime pateikė savo paskaičiavimus (t. 3,
b. l. 30-33). Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, ieškovo atstovas sutiko su
atsakovo pateiktais paskaičiavimais. Darbo bylose teismas turi būti aktyvus
(CPK 414 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovo pateikti
paskaičiavimai yra teisingi. Todėl ieškovo vidutinis darbo dienos uždarbis
sudaro 573,58 Lt, o mėnesinis uždarbis – 11 902 Lt. Darbo teisėje pripažįstama
neteisėto atleidimo iš darbo prezumpcija – bylose dėl darbuotojų atleidimo iš
darbo pripažinimo neteisėtu darbdavys privalo įrodyti, kad darbuotojas iš darbo
atleistas teisėtai ir pagrįstai. Atsakovas šios prezumpcijos nepaneigė. Jei
ieškovas dirbo blogai, ir atsakovas dėl to prarado klientą, darbdavys galėjo
taikyti jam kitas įstatyme numatytas poveikio priemones, o ne atleisti jį pagal
DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, be to dar ir pažeidžiant drausminės
nuobaudos skyrimo tvarką.
Esant
nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos
teismas tinkamai taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas
spręsdamas klausimą dėl reikalavimo pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo
neteisėtu, pagrįstai tenkino minėtą ieškovo reikalavimą ir pagrįstai atmetė
atsakovo priešieškinį. Tačiau apeliacinės instancijos teisme patikslinus
skaičiavimus, susijusius su ieškovo vidutiniu darbo užmokesčiu, keistinos
sprendimo dalys, susijusios su dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės
pravaikštos laiką ir išeitinės išmokos priteisimo bei žyminio mokesčio į
valstybės biudžetą priteisimo. Ieškinio kainą sudaro išeitinės išmokos dydis (47
607,14 Lt) ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką (22,
5 mėn. padauginti iš vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (11 902 Lt),
gaunasi 267 795 Lt). Ieškinio
kaina yra 315 402,14 Lt, todėl iš ieškovo į valstybės biudžetą
priteistinas 7 154 Lt žyminis
mokestis. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, ieškovui
priteistina tik dalis jo sumokėtų išlaidų (1000 Lt) advokato pagalbai (CPK 93
straipsnis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso
kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija
n u t a r
i a :
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos
17 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009
m. liepos 17 d. sprendimo dalis dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės
pravaikštos laiką ir išeitinės išmokos priteisimo bei žyminio mokesčio į
valstybės biudžetą priteisimo.
Priteisti ieškovui J. V. iš
atsakovo UAB „A.“ vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką
nuo atleidimo iš darbo dienos (2008-07-21) iki teismo sprendimo įsigaliojimo
(2010-06-10), nustatant, jog vidutinis ieškovo darbo dienos užmokestis sudaro
573,58 Lt.
Priteisti ieškovui J. V. iš
atsakovo UAB „A.“ 47 607,14 Lt išeitinę išmoką.
Iš atsakovo UAB „A.“ į valstybės biudžetą priteisti 7 154 Lt žyminį
mokestį.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui J. V. 1
000 Lt apeliacinės instancijos teisme turėtas išlaidas advokato pagalbai
apmokėti.
Kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas
Teisėjos Erika Misiūnienė
Rimvida Zubernienė