Civilinė byla Nr. 2A-1140-302/2010
Procesinio
sprendimo kategorijos 44.2.4.2; 44.5.2.16; 121.21
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2010 m. gruodžio 30
d.
Vilnius
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos
pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės,
kolegijos
teisėjų Algirdo Auruškevičiaus ir Dalios Kačinskienės,
sekretoriaujant
Inesai Ulevičiūtei,
dalyvaujant ieškovei
K. G. , jos atstovei pagal įstatymą T.
G. ,
atsakovei A. D. , jos atstovei advokatei Kazimierai Kanišauskienei,
vertėjai
Olgai Vostrenkovai,
viešame
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės A. D. apeliacinį
skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. sprendimo
civilinėje byloje pagal ieškovės K. G. , atstovaujamos
įstatyminės atstovės T. G. , ieškinį atsakovei A. D. dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n
u s t a t ė :
Ieškovė K.
G. , atstovaujama įstatyminės atstovės T. G. , kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti
iš atsakovės A. D. 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, 5
procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme
dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad atsakovė Vilniaus
miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-09-26 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje buvo
pripažinta kalta padariusi BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką - nežymų
sveikatos sutrikdymą, šios veikos kvalifikacija nebuvo pakeista Vilniaus
apygardos teismo 2008-12-05 nutartimi, kuris pasireiškė tuo, kad atsakovė
pastūmė ieškovę, o pastarajai parkritus ant grindų, ji ranka užspaudė ieškovei
nosį ir burną. Šiuo nusikaltimu ieškovei buvo padarytas nežymus sveikatos
sutrikdymas, jai buvo sukeltas fizinis skausmas, ji dėl savo amžiaus patyrė
didelę psichologinę traumą. Be fizinio skausmo ir žalos sveikatai ieškovė
neabejotinai patyrė ir dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą,
sumažėjo jos bendravimo galimybės. Atkreipė dėmesį, kad kvėpavimo funkcija kaip
viena iš gyvybinių funkcijų yra jautriausia, todėl ją sutrikdant, žmogus
neišvengiamai patiria didžiulį išgąstį ir stresą. Be to, toks sveikatos
sutrikdymas sukėlė ieškovei tokias pasekmes kaip miego sutrikimą, baimės
jausmą.
Atsakovė A. D. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovei
K. G. sveikatos sutrikimai atsirado praėjus 7 mėnesiams po
nusikalstamos veikos. Ieškovei sveikatos sutrikimai atsirado dėl avarijos metu
patirtos traumos, nes ji iškrito pro automobilio langą. Atsakovė nesutiko su
reikalavimu priteisti 5 procentų metines palūkanas, nes jos numatytos įstatyme
kaip sutarčių neįvykdymo teisinė pasekmė.
Vilniaus
miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. kovo 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš
dalies. Priteisė iš A. D. K. G. naudai
900 Lt nuostoliams atlyginti, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo
teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas, vadovaudamasis CK
250 str. 2 d., 6.251 str. 2 d., sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijais
sumažino neturtinės žalos dydį nuo 3000 Lt iki 900 Lt, nes ieškovė nuslėpė nuo
teismo svarbią aplinkybę, kuri turi įtakos ieškovės sveikatos būklei, t.y. kad
ieškovė jos nurodytas sveikatos problemas turėjo iki atsakovės pavartoto
fizinio smurto dėl patirto autoįvykio, kuriuo metu ji iškrito pro langą, ir
priteisė šią sumą tik už patirtą fizinį skausmą, nežymų sveikatos sutrikimą,
pažeminimą ir patirtus dvasinius išgyvenimus 2008-02-07, bet nesiejo neturtinės
žalos atlyginimo su ieškinyje nurodytomis sveikatos sutrikimo pasekmėmis,
gydymo eiga, naudojamais vaistais.
Teismas
taip pat priteisė iš atsakovės ieškovei 5 procentų dydžio metines palūkanas už
priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško
įvykdymo vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.37 str. 2 d.
Teismas,
vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 88, 98 str. str., ieškovės naudai iš
atsakovės priteisė 500 Lt teisinės pagalbos išlaidas.
Atsakovė A. D. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą
panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas
grindžiamas tuo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodo,
kad teismas ieškovei padarytos žalos dydį grindė ne teismo nuosprendžiu
konstatuotomis aplinkybėmis ir faktais, kur buvo nurodoma tik apie
nukentėjusios nosies ir burnos uždengimą, bet melagingais ieškovės bei jos
atstovės pateiktais argumentais apie tariamai jai sukeltą didelį fizinį skausmą
ją smaugiant, tariamus dvasinius išgyvenimus, patirtą pažeminimą dėl pavartoto
fizinio smurto ir kitus nepatogumus. Pats teismas konstatavo, kad ieškovė
elgėsi nesąžiningai, todėl esant melagingais įrodymais grindžiamiems ieškinio
reikalavimams, jie neturėjo būti patenkinti. Apeliantė nurodo, kad tokia jai
pernelyg didelė suma, atsižvelgiant į jos turtinę padėtį, ieškovei priteista
nepagrįstai, pažeidžiant teisingumo principą.
Atsakovė taip
pat nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė 5 procentų dydžio metines
palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško
įvykdymo, kadangi neatsižvelgė, kad pagal Civilinio kodekso 6.37 str. 1 d.
palūkanas pagal prievoles gali nustatyti tik įstatymai arba šalių susitarimai,
o šiuo atveju baudžiamojo proceso įstatymuose ieškovės reikalaujamų palūkanų
priteisimas nenumatytas, o Civilinio kodekso 6.210 str. numatytos palūkanos yra
viena iš sutarčių neįvykdymo teisinių pasekmių, kuri taikoma tik tuo atveju,
kai skolininkas yra praleidęs terminą piniginei prievolei įvykdyti. Šiuo atveju
atsakovė jokių terminų prievolei atlyginti nusikaltimu padarytą žalą
nepraleido, taigi jos atžvilgiu negalėjo būti taikomos minėtos teisės normos.
Atitinkamai
tenkinant ieškinį iš dalies, turėjo būti sumažintos išlaidos advokato pagalbai
apmokėti.
Ieškovė K. G. , atstovaujama įstatyminės atstovės T.
G. , atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
Nurodo, kad ieškovei pagrįstai priteista neturtinė žala, kurią ji patyrė dėl
nusikaltimo, padaryto jos sveikatai. Tokio dydžio žala nėra per didelė
atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra jauna, sveika ir darbinga, taip pat jos
kaltės formą.
Atsakovė,
ginčydama procesines palūkanas, painioja baudžiamojo ir civilinio proceso
teisinius santykius. Šiuo atveju iš delikto atsiradusi atsakovės civilinė
atsakomybė, būdama turtine prievole, įpareigoja atsakovę mokėti Civilinio
kodekso 6.210 str. 1 d. nustatyto dydžio palūkanas.
Apeliacinis
skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos
nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir
teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas
(LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja
neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja
viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo
negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo
argumentų.
Apeliaciniame
skunde keliamas klausimas dėl netinkamo materialinės teisės normų, reguliuojančių
neturtinės žalos, padarytos sveikatos sužalojimo atveju, atlyginimo dydį
(Civilinio kodekso 6.250 str., 6.283 str.), taip pat procesinių palūkanų (Civilinio
kodekso 6.37 straipsnis) priteisimą, taikymo.
Nustatyta, kad A. D. 2008-02-07, apie 10.00 val., bute adresu (duomenys
neskelbtini) , asmeninio konflikto su mažamete K. G. (gimusia
1995-06-27) metu pastūmė K. G. , nukentėjusiajai K. G. parkritus ant grindų pastarajai ranka uždengė nosį ir
burną trukdydama jai kvėpuoti, tokiais savo veiksmais
sukeldama mažametei K. G. fizinį skausmą bei padarydama nukentėjusiajai
taškines kraujosruvas veide, t.y. nežymiai sutrikdė mažametės K.
G. sveikatą (b.l. 2-3, baudž. byla Nr. 17-1-00418-08 ). Ieškovė kreipėsi į
teismą su ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Neturtinės žalos
atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą fizinį ir
dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Kasacinis teismas
yra pažymėjęs, kad neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl
teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją
už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią
piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų
nukentėjusiajam padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Ž.v.
UAB „Vilniaus troleibusai“; Nr.
3K-3-371/2003; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R.v.
Lietuvos Respublika; Nr. 3K-3-604/2005,
kt.). Neturtinės žalos atlyginimo atvejai, žalos dydžio nustatymo kriterijai
reglamentuojami Civilinio kodekso 6.250
straipsnio 2 dalyje. Civilinėje teisėje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo
principas, o teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą,
turi vadovautis bendrąsias žalos atlyginimo sąlygas nustatančiomis teisės
normomis, taip pat atsižvelgti į specifinius, tik šios kategorijos byloms
būdingus kriterijus.
Pažymėtina, kad
neturtinės žalos, kuri pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį apibrėžiama
kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis
sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas,
bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, dydis yra
nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai priklauso nuo pažeistų
vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų. Neturtinė žala yra padaroma
dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę
ar mažesnę vertę asmeniui. Jeigu išgyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai
svarbių dalykų – sveikatos sužalojimo, grėsmės gyvybei sukėlimo, tai pripažįstama,
kad išgyvenimai yra ypač dideli. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį,
turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę
padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos
aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus
(Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis).
Apeliantė,
nesutikdama su priimtu teismo sprendimu, nurodo, kad teismas nepagrįstai
išvadas dėl neturtinės žalos atlyginimo grindė ne teismo nuosprendžiu
konstatuotomis aplinkybėmis ir faktais, kur buvo nurodoma tik apie
nukentėjusios nosies ir burnos uždengimą, bet melagingais ieškovės bei jos
atstovės pateiktais argumentais apie tariamai jai sukeltą didelį fizinį skausmą
ją smaugiant, tariamus dvasinius išgyvenimus, patirtą pažeminimą dėl pavartoto
fizinio smurto ir kitus nepatogumus. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Civilinio
proceso kodekso 182 str. 1 d. 3 p., nereikia įrodinėti aplinkybių, jei tai
asmens nusikalstamų veiksmų pasekmės nustatytos įsiteisėjusiu teismo
nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Nagrinėjamu atveju
teismo nuosprendžiu buvo nustatytas faktas, kad K. G. buvo
sukeltas fizinis skausmas bei nežymiai sutrikdyta sveikata, taigi šios
aplinkybės pakartotinai nereikia įrodinėti. Baudžiamojoje byloje nebuvo
reiškiamas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl
aplinkybės, susijusios su neturtinės žalos padarymu, nebuvo nustatinėjamos.
Ieškovė, pasinaudodama įstatyme suteikta teise, ieškinį dėl neturtinės žalos
atlyginimo pareiškė atskirai nuo baudžiamosios bylos, pagrįsdama savo
reikalavimą atitinkamomis faktinėmis aplinkybėmis bei įrodymais,
patvirtinančiais šias faktines aplinkybes, taigi teismas civilinėje byloje
spręsdamas ar ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas,
priimdamas sprendimą pagrįstai vertino jos nurodomas aplinkybes apie patirtus
dvasinius išgyvenimus, patirtus nepatogumus dėl patirto fizinio smurto.
Tačiau kolegija
sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismo iš atsakovės priteistas
neturtinės žalos dydis (900 Lt) ieškovės naudai yra nepagrįstas, priteistas
pažeidžiant teisingumo principą. Kolegija sprendžia, kad 900 Lt suma ieškovės
patirtai neturtinei žalai atlyginti nagrinėjamoje byloje negali būti pripažinta
teisinga ir protinga įvertinant tokias bylai reikšmingas aplinkybes kaip tai,
kad tarp šalių kilęs konfliktas buvo asmeninio pobūdžio, šalys buvo gerai
pažįstamos, nes atsakovė draugavo su ieškovės broliu, ir gyveno su ieškove
viename bute ieškovė teikė melagingus paaiškinimus dėl fizinio smurto pasekmių
jos sveikatos būklei ir nuslėpė nuo teismo, kad galvos, pilvo skausmai,
neurologiniai reiškiniai mažametei galėjo būti susiję su smegenų sukrėtimu,
pilvo ir kitų kūno vietų sumušimu, kitais fizinio pobūdžio veiksniais bei
patirtu šoku autoįvykio metu, o atsakovės ieškovei padarytas sveikatos
sutrikdymas nesukėlė jokių rimtesnių pasekmių, dėl padaryto sveikatos sutrikdymo
ieškovės patirti dvasiniai išgyvenimai buvo labai nežymūs, todėl yra pagrindas
šioje byloje ieškovei priteistą 900 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti
sumažinti iki 500 Lt. Kolegija daro išvadą, kad atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus, nustatytas aplinkybes ir formuojamą teismų
praktiką, tai yra protinga ir teisinga suma neturtinei žalai atlyginti šioje konkrečioje
byloje.
Kolegija
atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad teismas nepagrįstai
priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos
iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes baudžiamojo proceso įstatymuose
ieškovės reikalaujamų palūkanų priteisimas nenumatytas, be to, atsakovė jokių
terminų prievolei atlyginti nusikaltimu padarytą žalą nepraleido, taigi jos
atžvilgiu negalėjo būti taikomos minėtos teisės normos. Pažymėtina, kad pagal Civilinio kodekso
1.136 straipsnio 1 dalį civilinės
teisės ir pareigos atsiranda iš šio kodekso
ir kitų įstatymų numatytais
pagrindais, taip pat fizinių asmenų ir organizacijų veiksmų, kurie nors ir nėra
įstatymų numatyti, bet pagal civilinių
įstatymų bendruosius pradmenis bei
prasmę sukuria civilines teises ir pareigas. Vadovaujantis šia nuostata,
civilinės teisės ir pareigos atsiranda ir dėl žalos padarymo (Civilinio
kodekso 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
Civilinės atsakomybės samprata yra pateikiama Civilinio kodekso 6.425 straipsnio 1 dalyje, kurioje ji
apibrėžiama, kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti
atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita
šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius ar sumokėti netesybas (baudą,
delspinigius). Civilinio kodekso 6.37 straipsnyje
reglamentuojamas palūkanų pagal prievoles mokėjimas, o šio straipsnio 2 dalis
numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos
iškėlimo teisme iki teismo sprendimo
visiško įvykdymo. Komentuojama norma numato vadinamąsias procesines palūkanas,
kurios atlieka kompensavimo funkciją, ir ši norma reikšminga ir esant
nesutartinėms prievolėms. Pastarųjų įstatyminių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau
įvykdyti prievolę, dar iki kreditoriui kreipiantis į teismą ir taip išvengti
prievolės mokėti šias palūkanas. Tuo atveju, jei teismo procesas jau prasidėjo,
skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui patenkinus
piniginius reikalavimus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui. Šios palūkanos
tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais
atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti. Tokiu būdu teismas
teisėtai priteisė iš atsakovės ieškovės naudai jos prašomas procesines
palūkanas.
Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo
argumentu, kad teismas nepagrįstai, neatsižvelgęs į tai, kad ieškinys
patenkintas iš dalies, iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 500 Lt atstovavimo
išlaidų. Pažymėtina, kad teismui sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
klausimą civilinėje byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo, svarbu atsižvelgti
į tai, kad iš esmės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra
patenkintas, t.y. ieškovė pripažinta turinčia teisę į neturtinės žalos
atlyginimą, tačiau tai, kad teismas priteisė ieškovei ne visą jos prašomą
neturtinės žalos dydį (vietoje 3 000 Lt – 900 Lt), nesudaro pagrindo
pripažinti, kad dėl to turi būti mažinamos ieškovės patirtos atstovavimo
išlaidos, kurios šioje byloje pirmosios instancijos teisme sudarė 500 Lt.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovų nurodytas patirtos neturtinės žalos
dydis yra subjektyvus, o teisingą neturtinės žalos dydį nustatyti yra teismo
prerogatyva, įvertinant tokias reikšmingas aplinkybes kaip neturtinės žalos
pasekmės, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos
turtinės žalos dydis ir kt., taip pat atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo
ir protingumo kriterijus, atsakovė negali įtakoti ieškovei priteisto neturtinės
žalos atlyginimo dydžio, todėl darytina išvada, kad teismas pagrįstai priteisė
ieškovės patirtas atstovavimo išlaidas visa apimtimi, be to, pažymėtina, kad
šios išlaidos atitinka Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85
patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už
advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus
dydžio bei kitus kriterijus, numatytus Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio
2 dalyje.
Esant nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas
keistinas, apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies (Civilinio proceso kodekso
326 straipsnio 1 dalies 3 p.)
Apeliacinės
instancijos teisme šalys turėjo tokių bylinėjimosi išlaidų: atsakovė sumokėjo
65 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad jos
apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, nes priteistas 900 Lt neturtinės
žalos atlyginimo dydis sumažintas iki 500 Lt, yra pagrindas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio nuostatomis, numatančiomis, kad šaliai,
kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas
priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi
išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, ir proporcingai patenkintų reikalavimų
daliai priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 36 Lt žyminio mokesčio.
Apeliacinės
instancijos teismas turėjo 5,70 išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo šioje byloje dėl nusikalstama
veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo (Civilinio proceso kodekso 83 str.
1 d. 4 p.), todėl šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Civilinio proceso
kodekso 96 straipsnis).
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r ė :
Vilniaus miesto
1-ojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. sprendimą pakeisti.
Priteistą iš A. D. K. G. naudai 900 Lt sumą
neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 500 Lt, 5 procentų metines palūkanas
skaičiuoti nuo priteistos sumos (500 Lt).
Kitą sprendimo
dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš K. G. 36 Lt bylinėjimosi išlaidų A. D. .
Kolegijos
pirmininkė Romualda
Janovičienė
Kolegijos
teisėjai Algirdas
Auruškevičius
Dalia
Kačinskienė