Nuorašas

Teikimas Nr. T-593-1046/2022

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.15.

 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. gegužės 12 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo daiktinių įrodymų išsprendimo klausimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-205-09/2003.

Teismas

n u s t a t ė:

Panevėžio miesto apylinkės teisme 2003 m. balandžio 15 d. buvo priimtas nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-205-09/2003, kurioje kaltinamuoju buvo K. Š.. Nuosprendis įsiteisėjęs.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose 2022 m. balandžio 22 d. buvo gautas Panevėžio apskrities VPK teikimas dėl daiktinių įrodymų tolimesnio saugojimo. Teikime nurodoma, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu daiktus – peilį rudos spalvos rankena ir juodos spalvos džinsines kelnes – buvo nuspręsta grąžinti atitinkamai savininkams L. Š. ir K. Š.. Savininkai šių daiktų per daugiau nei 19 metų neatsiėmė bei nepranešė, dėl kokios priežasties to nepadarė, be to, nustatyta, kas K. Š. mirė (duomenys neskelbtini), todėl prašoma priimti naują sprendimą dėl minėtų daiktų ir pritarti šio menkaverčio turto sunaikinimui.

Atsiliepimų per teismo nustatytą terminą negauta. 

Teikimas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę priimti sprendimus dėl daiktinių įrodymų byloje.

Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad Panevėžio apskrities VPK daiktų saugykloje iki šiol yra saugomi daiktai, kuriuos Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu buvo nuspręsta grąžinti savininkams, tačiau šie asmenys jiems priklausančių daiktų neatsiėmė, o be to, vienas iš jų jau yra miręs.

BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai numato, kad daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo; kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti – pereina į valstybės nuosavybę. Po nuosprendžio priėmimo praėjo daugiau nei 19 metų. Asmenys, kuriems priklauso daiktai, šių daiktų likimu nesidomėjo ir jų pasiimti neatvyko. Taigi atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad minėti daiktai, kurie yra saugomi Panevėžio apskrities VPK daiktų saugykloje, yra niekam nebereikalingi, juos toliau saugoti nėra tikslinga, todėl, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, šie daiktai sunaikintini.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 361 ir 362 straipsniais,

n u t a r i a:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje Nr. 1-205-09/2003, rezoliucinėje dalyje nurodytus daiktus – L. Š. peilį rudos spalvos rankena ir K. Š. juodos spalvos džinsines kelnes, saugomus Panevėžio apskrities VPK daiktų saugykloje, sunaikinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja         Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė