Civilinė byla Nr. 2-972-798/2023

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00712-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11

 

(S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. spalio 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo T. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, suteikti prieigą prie civilinės bylos Nr. B2-67-775/2023 elektroninės kortelės Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale ir įpareigoti atsakovės nemokumo administratorę pervesti jam skolos dalį, ir   

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Pareiškėjas T. M. bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „ARVI KALAKUTAI“ bankroto byloje pateikė prašymą įtraukti jį į civilinę bylą Nr. B2-67-775/2023 trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų̨ reikalavimų; suteikti prieigą prie civilinės bylos Nr. B2-67-775/2023 elektroninės kortelės Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale (EPP) ir įpareigoti atsakovės nemokumo administratorę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Audata“ pervesti jam, kaip buvusiam nemokumo administratoriui, likusią kintamo administratoriaus atlygio skolos dalį – 31 874,89 Eur.

2.       Nurodė, kad jis buvo paskirtas atsakovės nemokumo administratoriumi laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 9 d. iki 2023 m. vasario 24 d. Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 24 d. nutartimi atsakovės nemokumo administratore paskirta UAB „Audata“. Pareiškėjas mano, kad jis atsakovės bankroto byloje turėtų būti įtrauktas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, kaip kreditorius, turintis teisę gauti prieigą prie atsakovės bankroto bylos elektroninės kortelės (EPP), o atsakovės nemokumo administratorė įpareigotina atsiskaityti su pareiškėju, su kuriuo ji yra atsiskaičiusi tik iš dalies, t. y. nėra išmokėjusi jam visos priklausančios kintamo atlygio dalies už atsakovės bankroto proceso administravimo rezultatus. Pareiškėjas teigia gavęs apytiksliai tik pusę savo atlygio dalies – 31 874 Eur iš                63 748,89 Eur ir, jo žiniomis, atsakovės nemokumo administratorė neketina likusios sumos pervesti pareiškėjui. Pareiškėjas faktiškai atliko visus atsakovės nemokumo administravimo veiksmus nuo pat bankroto proceso pradžios ir vykdė̇ Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) numatytas nemokumo administratoriaus funkcijas iki jo atstatydinimo. Būtent jo atliktų veiksmų rezultatas lėmė tiek konkrečios lėšų̨ sumos surinkimą̨, tiek galimybes patenkinti kreditorių̨ reikalavimus tam tikra apimtimi. Visos šios aplinkybės, pareiškėjo vertinimu, patvirtina, kad jis yra atsakovės kreditorius, turintis 31 874,89 Eur reikalavimo teisę į atsakovę.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

3.       Kauno apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi pareiškėjo T. M. prašymo netenkino.

4.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi BUAB „ARVI KALAKUTAI“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas T. M. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. sausio 28 d. Atsakovė 2022 m. vasario 21 d. nutartimi pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 24 d. nutartimi T. M. buvo atstatydintas iš atsakovės nemokumo administratoriaus pareigų ir naująja atsakovės nemokumo administratore paskirta UAB ,,Audata“. 2023 m. liepos 12 d. buvo patvirtinta galutinė bankroto ataskaita.

5.       Įvertinęs pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad bankroto byloje jau yra patvirtinta galutinė bankroto ataskaita, o T. M. nėra bankroto bylos proceso dalyvis, teismas sprendė, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovės nemokumo administratorę UAB „Audata“ pervesti jam likusią 31 874,89 Eur kintamo atlygio dalį negali būti nagrinėjamas BUAB „ARVI KALAKUTAI“ bankroto byloje, nes šiuo atveju ginčas kyla tarp buvusio ir naujai paskirto nemokumo administratorių dėl galutine bankroto ataskaita patvirtinto nemokumo administratoriaus atlyginimo paskirstymo, kuris turi būti nagrinėjamas atskirai ginčo teisena pareiškėjo užvestoje civilinėje byloje (Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-361-755/2023).

6.       Netenkinus pareiškėjo prašymo dalies dėl nurodyto įpareigojimo, teismas pripažino, kad įtraukti jį į civilinę bylą Nr. B2-67-775/2023 trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimu, bei suteikti prieigą prie civilinė bylos Nr. B2-67-775/2023 elektroninės kortelės Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale (EPP), nėra pagrindo.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

7.       Atskirajame skunde pareiškėjas T. M. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo T. M. prašymą tenkinti visiškai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimas ne sudaro pagrindą atmesti pareiškėjo reikalavimus, tačiau leidžia jį laikyti atsakovės kreditoriumi, turinčiu reikalavimo teisę į atsakovę, nes su pareiškėjo nebuvo atsiskaityta patvirtintoje ataskaitoje numatyta apimtimi.

7.2.                      Pirmosios instancijos teismas turėjo ne konstatuoti faktą, kad šiuo momentu pareiškėjas neturi formaliai jam suteikto procesinio statuso atsakovės bankroto byloje, tačiau atlikti pateiktų faktinių aplinkybių ir teisinių pagrindų analizę siekiant nustatyti, ar yra teisinės prielaidos pareiškėjui tokį statusą suteikti. Minėta, kad atsakovė nėra atsiskaičiusi su pareiškėju (nėra išmokėjusi viso jam priklausančio kintamojo atlygio), dėl ko pareiškėjas laikytinas atsakovės kreditoriumi, o tai sudaro teisinį pagrindą pareiškėjo pareikšto prašymo įtraukti jį į bylą tenkinimui. Atitinkamai skundžiama nutartimi šis prašymas atmestas visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai, net neanalizavus tam reikšmingų aplinkybių.

7.3.                      Pirmosios instancijos teismas taip pat be jokio pagrindo nusprendė, kad pateiktas prašymas nespręstinas atsakovės bankroto byloje. Prašymas įpareigoti administratorę atsiskaityti su pareiškėju yra išimtinai susijęs su atsakovės bankroto byla, kadangi atsiskaitymo pagrindu yra bankroto byloje atlikti veiksmai. Iš esmės pareiškėjo pareikštas prašymas kvalifikuotinas pareiškimu apie atsakovės neatsiskaitymą, o tokiems reikalavimams nagrinėti kompetencija suteikta bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pagal JANĮ 41 straipsnio 8 dalį.

7.4.                      Atstatydinus pareiškėją iš atsakovės nemokumo administratoriaus pareigų, tarp pareiškėjo ir naujai paskirtos administratorės nekilo visiškai jokių ginčų dėl atsakovės nemokumo administratoriui mokėtinos kintamojo atlygio sumos. Tačiau nepaisant to, pareiškėjui buvo pervesta apytiksliai pusė jam priklausančios sumos, t. y. 31 874 Eur iš 63 748,89 Eur.

7.5.                      Nagrinėjamoje byloje skundžiama nutartis laikytina neatitinkančia proceso įstatyme nustatytų ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nurodytų reikalavimų, nes esminiu bylos klausimu joje taip ir nebuvo pasisakyta, joje nėra pateikiami nei konkretūs teismo motyvai, nei pateiktas situacijos teisinis vertinimas, nei atsakoma į faktinius ar teisinius bylos aspektus. Tai sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti.

7.6.                      Pareiškėjas nesutinka ir su pirmosios instancijos pateikiamu situacijos kvalifikavimu kaip ginču tarp pareiškėjo ir administratorės. Nors formaliai būtent administratorė neperveda skolos pareiškėjui, tačiau administratorė šiuo atveju veikia atsakovės vardu ir yra būtent šio asmens atstovė. Pareiškėjas paslaugas teikė ne administratorei, o atsakovei, kuri ir turi pareigą atsiskaityti, nesvarbu, kas ją beatstovautų. Be to, įmonės bankroto administravimo išlaidos apmokamos iš bankrutavusios įmonės lėšų. Taigi, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju kilęs ginčas yra tarp pareiškėjo ir atsakovės dėl pastarosios pareigos atsiskaityti su pareiškėju nevykdymo.

8.       Atsakovė BUAB „ARVI KALAKUTAI“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Audata“, atsiliepime į pareiškėjo T. M. skundą, prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ginčas kilo tarp buvusio ir naujai paskirtos nemokumo administratorės dėl galutine bankroto ataskaita patvirtinto nemokumo administratoriaus atlyginimo paskirstymo, kuris turi būti nagrinėjamas atskirai ginčo teisena pareiškėjo užvestoje civilinėje byloje.

8.2.                      Netenkinus pareiškėjo prašymo įpareigoti nemokumo administratorę su juo atsiskaityti, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino, kad nėra pagrindo ir įtraukti T. M. trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, į BUAB „ARVI KALAKUTAI“ bankroto bylą.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

9.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10.       Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas įtraukti jį į bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiško reikalavimo, suteikti prieigą prie elektroninės bylos kortelės ir įpareigoti nemokumo administratorę su apeliantu atsiskaityti, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Apelianto tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė jį įtraukti į bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Apeliantas teigia esantis atsakovės kreditorius.

11.       Atsakant į nurodytą apelianto argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad JANĮ              19 straipsnio 4 dalis numato, jog nuo pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo dienos kreditoriai laikomi turinčiais teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įtraukti juos į bylą trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisėmis. Kartu su prašymu turi būti pateikti kreditoriaus reikalavimo teisę juridiniam asmeniui patvirtinantys įrodymai.

12.       Tokios pat pozicijos laikosi tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas formuojamoje praktikoje. Pacituotoje teisės normoje iš tiesų tiesiogiai nėra įvardintas momentas iki kada kreditorius gali įstoti į nemokumo bylos procesą trečiuoju asmeniu. Tačiau tokios kreditoriaus teisės įgyvendinimas turi atitikti JANĮ ir paties nemokumo proceso tikslus, neapsunkinti nemokumo proceso ir užtikrinti kreditoriaus teisių įgyvendinimą proceso ekonomiškumo prasme, o ne plačiąja subjektine prasme. Todėl JANĮ 19 straipsnio 4 dalis negali būti aiškinama plečiamai, kaip užtikrinanti bet kurios CPK ir JANĮ numatytos teisės įgyvendinimą bet kurioje nemokumo bylos proceso stadijoje.

13.       Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo JANĮ, reguliuojantis juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus, jam įsigaliojus neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ) ir Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas (toliau – ir ĮRĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ tam tikrus nemokumo proceso institutus reglamentuoja tomis pačiomis teisės normomis, taikytinomis ir bankroto, ir restruktūrizavimo bylos atveju. Pavyzdžiui, nemokumo proceso inicijavimo procedūra, nemokumo bylos nagrinėjimas, kreditorių finansinių reikalavimų pareiškimo ir tvirtinimo tvarka ir pan.

14.       Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje nurodoma, kad nors JANĮ pakeitė ĮBĮ ir ĮRĮ, tačiau iki JANĮ priėmimo suformuota nuosekli teismų praktika bei teisės aiškinimo taisyklės tais atvejais, kai reguliavimas nesikeitė, ir toliau turėtų būti taikomos (Tamošiūnienė, E.; Višinskis, V.; Kirkutis, M. ir Jokubauskas, R. (2020) Juridinių asmenų nemokumo proceso veiksmingumo užtikrinimas. Teisė, 1160, p. 24–35) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-783-1120/2021).

15.       Juridinių asmenų nemokumo procesas yra tęstinis, susidedantis iš atskirų stadijų. Pirmoji šio stadija yra nemokumo proceso inicijavimas, kurią tinkamai įgyvendinus, suteikiama teisė kreiptis į teismą dėl juridinio asmens nemokumo bylos iškėlimo (JANĮ 16 straipsnis). Antroji stadija – juridinio asmens nemokumo bylos iškėlimas, kurios metu yra sprendžiama, ar nemokumo procesas teisme gali būti pradedamas ir vertinama, kokiu būdu – bankroto ar restruktūrizavimo turi būti sprendžiamos juridinio asmens mokumo problemos. Šioje nemokumo proceso stadijoje teismas priima nutartį dėl pareiškimo dėl juridinio asmens nemokumo bylos iškėlimo (JANĮ 19 straipsnis 1 dalis) bei įvertina juridinio asmens nemokumo bylos iškėlimo sąlygas (JANĮ 21 straipsnis) ir aplinkybes, dėl kurių byla negali būti iškelta (JANĮ 22 straipsnis). Atlikęs šį vertinimą, teismas išsprendžia juridinio asmens nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylos iškėlimo klausimą, priimdamas nutartį įstatyme nustatyta tvarka (JANĮ 25 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1639-381/2020). Šioje proceso stadijoje teismas įvertina, kurios JANĮ 21 ir 22 straipsniuose numatytos sąlygos egzistuoja ir kokios teisinės pasekmės kyla byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu. Kitaip tariant, teismas konstatuoja, ar egzistuoja pagrindas iškelti nemokumo – restruktūrizavimo arba bankroto – bylą.

16.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl civilinės ir bankroto bylų iškėlimo santykio ir ypatumų, yra nurodęs, kad civilinei bylai iškelti pakanka atlikti vieną teismo procesinį veiksmą – priimti rezoliuciją (CPK 137 straipsnio 1 dalis); bankroto bylai iškelti reikalingi du savarankiški teismo procesiniai veiksmai – priimti rezoliuciją dėl pareiškimo priėmimo ir priimti nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 9 straipsnio 4, 5 dalys). Tik esant abiem teigiamiems procesiniams veiksmams, pripažintina, kad bankroto byla yra iškelta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo                2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2012). Šis išaiškinimas išlieka aktualus ir įsigaliojus JANĮ, nes nemokumo bylos iškėlimo teisinis reglamentavimas, priėmus JANĮ, šiuo aspektu nepakito (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-823/2021, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1008-910/2022).

17.       Atsižvelgiant į juridinių asmenų nemokumo proceso tęstinį pobūdį, į pozityviąją pareigą juridinio asmens kreditoriams sudaryti sąlygas išsakyti savo nuomonę dėl įmonės (ne)mokumo, JANĮ 19 straipsnio 4 dalyje nustatytu reglamentavimu kreditoriams užtikrintas šios teisės įgyvendinimas, t. y., kreditoriui pagrindus pakankamą (glaudų) nagrinėjamos bylos teisinį ryšį su jo materialiosiomis teisėmis ir pareigomis, jis gali būti įtrauktas trečiuoju asmeniu, siekiant jam sudaryti galimybę pateikti savo nuomonę dėl įmonės (ne)mokumo.

18.       Nemokumo bylos iškėlimo stadija pasibaigia priėmus (įsiteisėjus) teismo nutartį iškelti nemokumo bylą. Įsiteisėjus šiai nutarčiai, išnyksta pagrindas iki tol į civilinės bylos procesą neįstojusiems kreditoriams pasisakyti dėl įmonės (ne)mokumo. Todėl JANĮ 19 straipsnio               4 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas nuo šios nemokumo proceso stadijos praranda aktualumą likusio nemokumo proceso prasme.

19.       Vėlesnėje nemokumo bylos stadijoje yra įgyvendinamos arba bankrutuojančio juridinio asmens likvidavimo procedūros arba įgyvendinamas teismo patvirtintas restruktūrizavimo planas, siekiant atkurti restruktūrizuojamo juridinio asmens mokumą. Šioje nemokumo bylos stadijoje kreditoriai į nemokumo bylos procesą įstoja po to, kai teismas patvirtina jų finansinius reikalavimus, pareikštus JANĮ nustatyta tvarka, ir procese dalyvauja kaip juridinio asmens kreditoriai trečiojo asmens teisėmis. Pažymėtina, kad šioje nemokumo proceso stadijoje sprendimai priimami kreditorių susirinkimuose arba kreditorių komitete JANĮ nustatyta tvarka. Tokiu būdu kreditoriams užtikrinama galimybė dalyvauti juridinio asmens likvidavimo dėl bankroto stadijoje arba restruktūrizavimo procese. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius, pateikdamas teismui pareiškimą, gali įstoti į bylą bankroto bylos iškėlimo stadijoje iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo. Po nutarties priėmimo tiktai teismo nutarčiai, kuria patvirtinti jo finansiniai reikalavimai, įsiteisėjus, bankrutuojančios įmonės kreditorius tampa byloje dalyvaujančiu asmeniu ir įgyja visas kreditoriaus teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-654-934/2023).

20.       Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjo prašymo įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiško reikalavimo, priėmė pagrįstą nutartį. Taigi, nuosekliai remiantis aukščiau išdėstyta kasacinio teismo praktika darytina išvada, kad apeliantas, manydamas, jog jis yra atsakovės kreditorius, turi teisę reikšti prašymą patvirtinti jo finansinį reikalavimą atsakovės bankroto byloje, o ne reikšti prašymą įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiško reikalavimo, atsakovės bankroto byloje, juolab kad pagal aukščiau pateiktą išaiškinimą tokia teisė po bankroto bylos iškėlimo yra ribojama. Šiuo atveju Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 12 d. nutartimi jau yra patvirtinta galutinė bankroto ataskaita.

21.       Apeliantas savo skunde nesutiko su pirmosios instancijos pateikiamu situacijos kvalifikavimu kaip ginču tarp pareiškėjo ir administratorės. Teigė, kad nors formaliai būtent administratorė neperveda skolos pareiškėjui, tačiau administratorė šiuo atveju veikia atsakovės vardu ir yra būtent šio asmens atstovė. Pareiškėjas paslaugas teikė ne administratorei, o atsakovei, kuri ir turi pareigą atsiskaityti, nesvarbu, kas ją beatstovautų.

22.       Tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad tiek apelianto prašymas, pateiktas pirmosios instancijos teismui, tiek ir skundas šioje dalyje yra nenuoseklūs. Apeliantas dėsto argumentus apie tai, kad formaliai būtent administratorė neperveda skolos pareiškėjui, tačiau administratorė šiuo atveju veikia atsakovės vardu ir yra būtent šio asmens atstovas. Pareiškėjas teigė, kad paslaugas teikė ne administratorei, o atsakovei, kuri ir turi pareigą atsiskaityti, nesvarbu, kas ją beatstovautų. Taip pat pateikia savo samprotavimus apie jo finansinio reikalavimo atsakovei galimą pagrįstumą. Taigi, lieka neaišku, kokio galutinio teisinio rezultato apeliantas siekia. Tačiau svarbu yra atkreipti dėmesį į tai, kad prašyme, adresuotame pirmosios instancijos teismui, apeliantas kelia reikalavimą ne patvirtinti jo finansinį reikalavimą atsakovės bankroto byloje, o būtent įpareigoti atsakovės nemokumo administratorę UAB „Audata“ pervesti jam, kaip buvusiam nemokumo administratoriui, likusią kintamo administratoriaus atlygio skolos dalį – 31 874,89 Eur. Pagrįsta yra teigti, kad šiuo atveju ginčas yra kilęs tarp dviejų nemokumo administratorių ir turi būti nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka ne atsakovės bankroto byloje. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčo situaciją kvalifikavo teisingai.

23.       Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui, todėl jie išsamiau nėra analizuojami.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

        

Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą. 

 

 

 

Teisėjas                                        Antanas Rudzinskas