Civilinė byla Nr. e2A-124-933/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24790-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.11.1; 2.6.11.16   

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,RŪTIANA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-342-1098/2021 pagal ieškovo D. V. (D. V.) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,RŪTIANA“ dėl žalos atlyginimo. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė ,,Autorealybė“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas D. V. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB ,,RŪTIANA“ 14 780,58 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinį grindė tuo, kad:

1.1.                      (duomenys neskelbtini) ieškovas ir atsakovė sudarė transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Standartinėje sutarties formoje atsakovė automobilio trūkumų nenurodė, taip pat prie sutarties pateikė Techninės automobilio apžiūros rezultatų kortelę. Sekančią dieną po sutarties pasirašymo užvedus automobilį šis pradėjo gausiai dūminti, nelygiai dirbti ir vibruoti. Įvertinęs situaciją, ieškovas kreipėsi į UAB ,,KESTAUTO“. Specialistai, atlikę automobilio patikrą, konstatavo, kad automobilis yra techniškai netvarkingas: netinkamai veikia vairo mechanizmas, variklio grandinės yra prie kritinės ribos, variklio kolektoriuje išnaikintos sklendės, nėra traukos. Pastebėtos paskirstymo dėžės vidinio mechaninio gedimo klaidos, aptiktos juodos sudegusio tepalo žymės, kurios rodo, kad automobilio variklis nebuvo tinkamai prižiūrėtas.  Ieškovas (duomenys neskelbtini) užpildė paraišką automobilio remontui ir pagal jam išrašytą UAB ,,KESTAUTO“ PVM sąskaitą-faktūrą už atliktus darbus sumokėjo 645 Eur. Ieškovas susisiekė su atsakove ir pareikalavo grąžinti už automobilį sumokėtą kainą, tačiau atsakovė nesutiko. Atsakovei nesutikus grąžinti pinigų už parduotą automobilį, ieškovas nutarė automobilį suremontuoti, o jo remonto kaštus išieškoti iš atsakovės. UAB ,,KESTAUTO“ 2019-06-19 surašė automobilio remonto užsakymą, kurio darbų atlikimo kaina – 7 289,06 Eur, kurią grynaisiais pinigais ieškovas apmokėjo 2019-06-19.

1.2.                      Automobilis jam buvo parduotas su šiais paslėptais trūkumais: netinkamai veikia vairo mechanizmas, variklio grandinės išsitampiusios iki kritinės ribos, variklio kolektoriuje išnaikintos sklendės, automobilyje nėra traukos dėl neaiškių aplinkybių, pastebėtos paskirstymo dėžės vidinio mechaninio gedimo klaidos, nuėmus vožtuvų dangtelį aptikta daug juodo sudegusio tepalo, kuris galėjo atsirasti dėl nepriežiūros ir laiku nekeičiamo tepalo, variklio instaliacijos laidai suvesti ne gamykliniu būdu. Automobilio trūkumų nebuvo įmanoma nustatyti jo perdavimo metu, nes automobilis buvo aprodomas įkaitusiu varikliu, o jo traukos ypatybes galima pastebėti tik eksploatuojant automobilį ilgesniais atstumais.

1.3.                      Ieškovas taip pat prašė papildomai priteisti iš atsakovės 6 846,58 Eur ateityje planuojamų patirti išlaidų ginčo automobilio remontui pagal 2019-08-13 UAB ,,KESTAUTO“ pateiktą automobilio remonto pasiūlymą. Šiuo pasiūlymu remontuotina paskirstymo dėžė ir automobilio važiuoklė – pusašis, stabdymo kaladėlės, stabdžių diskai, prietaisų skydelis ir t. t. 2020-07-15 teismo posėdyje ieškovas atsisakė šio 6 846,58 Eur ieškinio reikalavimo ir patvirtino, kad jam yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės.

2.       Atsakovė UAB ,,RŪTIANA“ prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad:

2.1.                      Atsakovei nusprendus parduoti ginčo automobilį, S. V. 2019 m. apie kovo mėnesį elektroninių paslaugų portale patalpino automobilio pardavimo skelbimą. Su S. V. 2019 m. gegužės mėnesį susisiekė ieškovas dėl automobilio apžiūros ir galimo įsigijimo. 2019 m. gegužės mėnesį S. V. su ieškovui žinomais asmenimis atvyko apžiūrėti automobilį ir jį įvertinti prieš įsigijimą. Ieškovas susitikimų metu atidžiai apžiūrinėjo automobilį, stebėjo išmetamųjų automobilio dujų spalvą, nuėmus automobilio variklio dangti apžiūrėjo variklį ir taip įsitikino, kad nėra akivaizdžių ar paslėptų automobilio trūkumų. Automobilio patikrinimo metu automobilio variklis buvo šaltas, kadangi automobilis buvo saugomas šalia susitikimo vietos. Ieškovui žodžiu buvo pasiūlyta jo kaštais patikrinti automobilį bet kokiame servise, tačiau ieškovas šia galimybe nepasinaudojo. Apžiūros metu nei ieškovas, nei jį lydintys asmenys nepareiškė nei vienos pretenzijos, jog automobilis atrodo techniškai netvarkingas. Buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, neįrašant sutartyje automobilio trūkumų.

2.2.                      2019 m. gegužės mėnesio pabaigoje atsakovės direktorei paskambino ieškovo motina prisistačiusi moteris, kuri nurodė, kad automobilis yra techniškai netvarkingas. Atsakovės direktorė paaiškino, kad automobilis buvo techniškai tvarkingas. Tą liudija ir techninės apžiūros rezultatų kortelė, nuolatinę automobilio priežiūrą vykdė autoservisas – UAB ,,Autorealybė“, todėl buvo pasiūlyta nuvažiuoti į servisą ir viską patikrinti. Nei atsakovės atstovei, nei S. V. ieškovas nesuteikė ir nesudarė galimybės dalyvauti ieškinyje nurodytuose automobilio būklės vertinimuose ar galimuose remontuose. UAB ,,KESTAUTO“ (duomenys neskelbtini) rašte nurodyti trūkumai įvardijami kaip prielaidos. Besidėvinčių detalių keitimas negali būti laikomas automobilio trūkumu, juo labiau, jeigu žala dėl tokių detalių nėra kilusi. Atsakovei nesuprantama, kodėl ieškovas, gavęs specialistų rekomendaciją dėl automobilio remonto netikslingumo, toliau užsakė remonto darbus tame pačiame autoservise.

3.       Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ,,Autorealybė“ atstovas 2020-10-07 teismo posėdyje paaiškino, kad ginčo automobilis buvo 6-7 kartus remontuotas jo valdomame autoservise, buvo restauruota variklio turbina, nes automobilis „netraukė“, keletą kartų keisti tepalai. Darbų atlikimo metu automobilio variklio neardė, visi atlikti darbai atsispindi byloje esančiose sąskaitose, paskutinį kartą remontavo automobilį 2018-06-05.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-09-29 sprendimu nusprendė: i) priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovės 6 846,58 Eur nuostolius (būsimas išlaidas pilnam automobilio remontui) ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukė; ii) grąžinti ieškovui 116 Eur dalį žyminio mokesčio; iii) priteisti ieškovui iš atsakovės 7 934,06 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-08-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 239 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; iv) priteisti valstybei iš atsakovės 24,07 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.

4.1.                      Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 2020-07-15 teismo posėdyje ieškovas atsisakė ieškinio reikalavimo dėl 6 846,58 Eur būsimų išlaidų ginčo automobilio remontui atlyginimo, patvirtino, kad jam yra žinomos ieškinio reikalavimo atsisakymo pasekmės, žodine nutartimi priėmė ieškovo atsisakymą nuo dalies ieškinio.

4.2.                      Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) ieškovas ir atsakovė sudarė transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, kaina – 14 450 Eur. Standartinėje sutarties formoje, atsakovė automobilio trūkumų nenurodė, pateikė ieškovui Techninės automobilio apžiūros rezultatų kortelę. Ieškovui sekančią dieną po sutarties pasirašymo užvedus automobilį, šis pradėjo gausiai dūminti, nelygiai dirbti ir vibruoti. Ieškovas (duomenys neskelbtini) kreipėsi į UAB ,,KESTAUTO“ su prašymu apžiūrėti įsigytą automobilį. Specialistai, atlikę automobilio patikrą, konstatavo, kad automobilis yra techniškai netvarkingas. Ieškovas susisiekė su atsakove ir pareikalavo grąžinti už automobilį sumokėtus pinigus, tačiau atsakovė nesutiko. Atsakovei nesutikus grąžinti pinigų už parduotą automobilį, ieškovas nutarė automobilį suremontuoti, o jo remonto kaštus išieškoti iš atsakovės. 2019-06-19 ieškovui UAB ,,KESTAUTO“ surašė automobilio remonto užsakymą, kurio darbų atlikimo kaina – 7 289,06 Eur. Už šias paslaugas ieškovas atsiskaitė grynaisiais pinigais.

4.3.                      Teismas vertino, kad tarp šalių susiklostė pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai – atsakovė pardavė ieškovui naudotą transporto priemonę, o ieškovas atsakovei sumokėjo sulygtą sumą. Byloje nėra ginčo dėl ieškovui parduoto automobilio kainos ir jos sumokėjimo fakto. Ieškovas automobilį pirko naudoti pagal tiesioginę paskirtį – juo važinėti asmeninių poreikių tenkinimui, todėl pagrįstai tikėjosi, jog parduodamas automobilis bus tam tinkamas. Skelbime internetiniame portale www.autoplius.lt buvo nurodyta, kad automobilis neturi defektų. Šalių sudarytoje (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartyje taip pat nėra duomenų apie perkamo automobilio trūkumus. Tokiu būdu pardavėjas deklaravo, kad nėra paslėptų parduodamo daikto trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas apie tuos trūkumus žinodamas arba nebūtų jo visai pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs.

4.4.                      Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų atskleidusi ieškovui nustatytus esminius transporto priemonės kokybės trūkumus, t. y. tuos defektus, kuriuos po automobilio pirkimo ieškovui nustatė specialistai bei iš esmės patvirtino teismo paskirtas ekspertas – buvo nustatyta, kad netinkamai veikia vairo mechanizmas, variklio grandinės yra prie kritinės ribos, variklio kolektoriuje išnaikintos sklendės, nėra traukos; pastebėtos paskirstymo dėžės vidinio mechaninio gedimo klaidos, aptiktos juodos sudegusio tepalo žymės, kurios rodo, kad automobilio variklis nebuvo tinkamai prižiūrėtas. Ekspertizės akte nurodoma, kad nustatytas tiriamojo variklio trūkumas – gausus juodos tirštos substancijos kiekis variklio galvutės viršuje ir skirstymo velenėlių korpuse, yra esminis automobilio trūkumas, dėl kurio jo eksploatavimas su šiuo varikliu buvo techniškai ir ekonomiškai nepateisinamas. Šis trūkumas kvalifikuojamas kaip paslėptas. Kiti nustatyti automobilio trūkumai taip pat nėra akivaizdūs, jiems nustatyti reikalingos žinios, įgūdžiai ir papildomi demontavimo darbai, todėl jie kvalifikuotini taip pat kaip paslėpti trūkumai. Eksperto vertinimu, nustatyti esminiai trūkumai atsirado iki jo perleidimo ieškovui.

4.5.                      Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad automobilio kokybės trūkumai išryškėjo praėjus pakankamai trumpam laikui po automobilio įsigijimo, t. y. sekančią dieną po sutarties pasirašymo, kai užvedus automobilį šis pradėjo gausiai dūminti, nelygiai dirbti ir vibruoti, dėl ko ieškovas kreipėsi į specialistą UAB „KESTAUTO“. Tai, kad nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, kai buvo užfiksuota automobilio rida, iki atlikto ginčo automobilio įvertinimo autoservise, automobilio rida galimai pakito, savaime nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, kadangi nupirkto automobilio trūkumai pradėjo aiškėti netrukus po automobilio įsigijimo. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad ieškovas, įsigijęs automobilį, atliko automobilio mechanizmų remonto darbus, patyrė eismo įvykį, netinkamai automobilį eksploatavo, kitaip jį apgadino, nuvažiavo neįprastai didelį atstumą. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atliktos apžiūros metu užfiksuoti automobilio trūkumai galėjo būti ieškovo nuvažiuotų kilometrų pasekmė.

4.6.                      Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad automobilis gali būti eksploatuojamas, nes pati pardavėja juo važinėjo ir trūkumų nepastebėjo. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog automobilis gali važiuoti, nereiškia, kad jis yra techniškai tvarkingas ir jį galima eksploatuoti. Įvertinus eksperto išvadas, matyti, kad automobilio eksploatavimas su variklio trūkumu būtų techniškai ir ekonomiškai nepateisinamas. Galiojančios techninės apžiūros rezultatai ir skelbimo, kuriame buvo nurodyta, jog automobilis yra be defektų, duomenys, patvirtina tai, kad atsakovė garantavo parduodamo daikto kokybę, t. y., kad automobilis yra be trūkumų. Tačiau, priešingai, nei teigia atsakovė, ji nepatvirtina ir negali patvirtinti, kad atsakovės parduotas automobilis pardavimo metu neturėjo trūkumų, užfiksuotų defektų akte ir eksperto išvadose. Atsakovės argumentus, kad automobilis techniškai tvarkingas, paneigia prieš tai minėto specialisto (duomenys neskelbtini) pažyma ir Ekspertizės aktas (duomenys neskelbtini), kuriais teismas neturi pagrindo nesivadovauti. Minėti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad automobilis buvo parduotas su paslėptais trūkumais, kurių įprastai apžiūrint automobilį nebuvo galima pastebėti, todėl ieškovas apie juos negalėjo žinoti.

4.7.                      Teismas atmetė kaip neturinčius teisinės reikšmės atsakovės argumentus, kad atsakovės atstovai siūlė/nesiūlė ieškovui patikrinti automobilį autoservise, o pastarasis šia galimybe nepasinaudojo, kadangi ieškovo nepasinaudojimas savo teise patikrinti automobilį servise, nepanaikino atsakovės, kaip automobilio savininkės, atsakomybės už parduodamo daikto kokybę. Įstatyme nustatytos pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir atskleisti pirkėjui informaciją apie daikto būklę nepaneigia paties pardavėjo nežinojimas apie daikto būklę, todėl atmesti kaip nepagrįsti atsakovės argumentai, kad galimai ji pati nežinojo apie paslėptus trūkumus. Teismas pripažino, kad ieškovas įvykdė jam tenkančią pareigą įrodyti transporto priemonės defektus, o atsakovė bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo aplinkybių, kad buvo informavusi pirkėją apie tokius automobilio trūkumus, kuriuos konstatavo specialistai pažymoje ir ekspertizės akte. Atsakovė neteikė rašytinių įrodymų, kurie galėtų paneigti ieškovo nurodytus automobilio trūkumus. Teigdama, kad automobilis buvo parduotas techniškai tvarkingas ir yra tinkamas naudoti, atsakovė rėmėsi tuo, kad automobilis turi galiojančią techninės apžiūros rezultatų kortelę. Teismo vertinimu, galiojanti automobilio techninė apžiūra nepatvirtina ir negali patvirtinti, kad atsakovės parduotas automobilis pardavimo metu neturėjo trūkumų, užfiksuotų specialisto pažymoje ir ekspertizės akte.

4.8.                      Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas negali naudoti įsigytos transporto priemonės pagal tiesioginę paskirtį, kad įsigyjant automobilį ieškovas nurodytų transporto priemonės trūkumų nežinojo, t. y. nežinojo, kad parduodant automobilį atsakovė jų neatskleidė; trūkumai išaiškėjo po sutarties sudarymo, todėl negalėjo atsirasti dėl ieškovo veiksmų ir dėl ieškovo kaltės; trūkumų vizualiai nesimatė, jie nebuvo akivaizdūs, buvo paslėpti, todėl bet koks atidus pirkėjas nebūtų galėjęs juos pastebėti be specialaus tyrimo, ir laikė, kad ieškovas pagrįstai reikalauja priteisti patirtus nuostolius.

4.9.                      Atsakovė, nesutikdama su ieškovo patirtomis išlaidomis, laikėsi pozicijos, kad jos nesusijusios su ginčo transporto priemonės trūkumais. Tačiau teismas vertino, kad byloje esančių įrodymų kontekste nėra pagrindo sutikti su tokia atsakovės pozicija. Patirtos automobilio remonto išlaidos pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl atsakovė, ginčydama atliktų darbų sąsajumą su automobilio trūkumais (variklio remontu ir kitais esminiais trūkumais), turi pateikti įrodymus, jog automobiliui atlikti darbai nesusiję su variklio gedimu. Atsakovei nepateikus rašytinių įrodymų apie atliktus darbus, jos vertinimu, nesusijusius su variklio gedimo ir kitų esminių trūkumų pašalinimu, apie atliktų remonto darbų mažesnę kainą, nei įrodinėjo ieškovas, teismas sprendė, jog tokie argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio ir neturi teisinės reikšmės.

4.10.                      Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 255 Eur žyminis mokestis (371 Eur – 116 Eur) ir 1 500 Eur išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas. Ieškovas ir atsakovė už ekspertizę sumokėjo po 484 Eur, iš viso 968 Eur. Ieškovas iš viso, įskaitant išlaidas už ekspertizę, patyrė 2 239 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendė, kad ieškovui turi būti atlygintinos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, priteisiant jų atlyginimą iš atsakovės. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 24,07 Eur ir jos priteistos iš atsakovės.

III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

5.       Atsakovė UAB ,,RŪTIANA“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-09-29 sprendimo dalį, kuria iš atsakovės ieškovo naudai priteista 7 289,06 Eur žalos atlyginimo, ir priimti naują sprendimą – grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; taip pat sprendimo dalį, kuria iš atsakovės ieškovo naudai priteista 2 239 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir priimti naują sprendimą – pripažinti, kad bylinėjimosi išlaidų dydis yra 1 306,12 Eur. Apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais:

5.1.                      Teismas konstatavo, kad ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro bendrai 2 239 Eur. Svarbu įvertinti, kad ieškovas pateikė ieškinį dėl 14 780,58 Eur žalos atlyginimo ir savo iniciatyva patikslino ieškinio reikalavimus pareiškimu atsisakydamas ieškinio dalies dėl 6 846,58 Eur priteisimo. Šis atsisakymas buvo priimtas ir byla baigta nagrinėti pagal ieškinio reikalavimą dėl 7 289,06 Eur žalos priteisimo. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija. Vienai šaliai pareiškus didelės sumos reikalavimą, nuo kurio gindamasi kita šalis patyrė bylinėjimosi išlaidų, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma sprendimu, priimtu kitos šalies naudai. Ieškovas byloje atsisakė 46 proc. pradinio reikalavimo, todėl ir iš atsakovės priteisiamos bylinėjimosi sumos dydį teismas turėjo mažinti, tačiau teismas, priimdamas atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalaujamos sumos, atsisakymo įtakos bylinėjimosi išlaidų priteisimo dydžiui nevertino ir nesvarstė, tuo nukrypdamas nuo suformuotos praktikos ir nepagrįstai priteisė didesnę bylinėjimosi išlaidų sumą negu turi būti priteista. 

5.2.                      Teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl žalos atlyginimo dėl pirktos transporto priemonės, turėjo visų pirma įvertinti, ar ieškovas parinko savo teisių gynimo būdą proporcingą pažeidimo mastui, ir įvertinti, ar atsakovei teismo sprendimas nesukelia neadekvačių teisinių pasekmių, kaip pvz. transporto priemonės įsigijimas ir taisymas (tvarkymas) išskirtinai pardavėjo sąskaitą, kas reikštų pardavėjui jo nuosavybės užvaldymą neatlygintinai.

5.3.                      Nors teismas rėmėsi ieškovo teiktais dokumentais – UAB ,,KESTAUTO“ išvada apie tai, kad ieškovo pirkta iš atsakovės transporto priemonė techniškai netvarkinga bei remonto užsakymu Serijos PAU Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 7 289,06 Eur sumai, tačiau šie rašytiniai įrodymai negali būti pagrindu teismo sprendimui dėl šių dokumentų sudarinėtojo materialiniu suinteresuotumu. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną transporto priemonė turėjo galiojanti dokumentą – techninę apžiūrą. Tai įrodo, kad transporto priemonė gali būti naudojama pagal savo paskirtį ir gali dalyvauti kelių eisme, jos techninė būklė yra tinkama eksploatacijai. Byloje nustatyta, kad atsakovė rūpinosi transporto priemonės technine būkle – trečiasis asmuo patvirtino atsakovės parduotos transporto priemonės techninį aptarnavimą pagal reikalavimus, keliamus būtent šiai transporto priemonei, atlikimą bei nustatomų gedimų savalaikį taisymą. Tą patvirtina teismui teikti rašytiniai įrodymai – sąskaitos-faktūros dėl atliktų techninės priežiūros darbų.

5.4.                      UAB ,,KESTAUTO“ pažymoje nurodoma, kad transporto priemonės elektros laidų instaliacija yra netinkama, nes ji yra negamyklinio surinkimo. Apie tai, kad transporto priemonė buvo perdaryta iš dešinėje pusėje turinčio vairo į kairėje pusėje esantį vairą  atžymėta ir transporto priemonės registracijos liudijime. Tai liudija, kad atsakovė per savo atstovą vykdė savo pareigą informuoti pirkėją apie parduodamos transporto priemonės savybes. Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)  nurodoma, kad „nustatytas tiriamojo variklio trūkumas – gausus juodos tirštos substancijos kiekis variklio galvutės viršuje ir skirstymo velenėlių korpuse, yra esminis automobilio trūkumas, dėl kurio eksploatavimas su šiuo varikliu buvo techniškai nepateisinamas vien dėl to, kad egzistavo didelė variklio gėdimo/sugadinimo tikimybė. Šis trūkumas kvalifikuotinas kaip paslėptas. <...> Tikėtina, kad šios substancijos susidarymo požymiai galėjo būti eksploatuojant automobilį dar prieš 2017-02-09.“ Atsakovei toks nustatytas, paslėptas trūkumas nebuvo žinomas. Atsakovė, turėdama pareigą informuoti pirkėją apie transporto priemonės kokybę bei savybės, šios pareigos realiai įvykdyti negalėjo, nes jai pačiai šis trūkumas buvo nežinomas, todėl ji negali būti laikoma nesąžiningu pardavėju.

5.5.                      Kiti nurodomi trūkumai, kurie „neleidžia“ eksploatuoti automobilio, kaip nurodyta UAB ,,KESTAUTO“ pažymoje, ekspertizes akte minimi kaip objektyviai nenustatomi ar egzistavo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu. Ekspertizės akto tyrimo aprašymo dalyje lentelėse išvardinti darbai, kurie buvo objektyviai reikalingi, ir kurių būtinumas yra nepagrįstas ar kelia abejones. Teismo išvada, kad atsakovė neįrodė visų remonto darbų pagrįstumo, nepagrįsta ir neatitinka bylos medžiagos. Atsakovė galėjo suskaičiuoti nepagrįstų darbų piniginę išraišką, tačiau tai būtų netinkamas įrodinėjimo pareigos paskirstymas proceso metu. Ieškovas kelia reikalavimą dėl atliktų remonto darbų pagrįstumo ir turi pareigą pagrįsti savo reikalavimą, o atlikta ekspertizė paneigė ieškovo teiginį dėl visų atliktų darbų pagrįstumo. Teismas negalėjo neįsigilindamas į ekspertizės akto teiginius priteisti visą tariamos žalos sumą atsakovei. Pripažintas galimas rekomenduotinas būtinumas pakeisti variklį iš viso darbų sąrašo. Variklio pirkimas dėl nustatyto paslėpto defekto bei variklio pastatymas ir yra galima žala ieškovui, nors kaip matyti iš darbų sąvado, šis variklis remontuojamas, tačiau tai negali būti daroma atsakovės sąskaitą. 

5.6.                      Teismas visus tariamus darbus pripažino kaip paslėptų trūkumų pasekmę ir prie šių darbų priskyrė net ir tuos darbus, kurie negali būti laikytini darbais, skirtais šalinti trūkumus: vairo kolonėlės restauravimas; vairo n/u keitimas; variklio grandinės keitimas, tepalas 0W30 (duomenys neskelbtini) TWINPOWER TURBO LL-04; apdaila kp; apdaila dp.; apdaila centr.; nuriebalintojas stabdžių ploviklis, prietaisų skydelis (naudotas); salono filtrai angliniai; ratų geometrijos suvedimas. Analizuojant atliktų darbų sąrašą atskirti darbus, kurie nėra siejami su tariamais trūkumais, užtenka ir vidurinio išsilavinimo. Techniniu požiūriu ieškovas neįrodė atliktų darbų būtinumo visa apimtimi, o teismas nepadalino remonto darbų į būtinus ir nebūtinus, neįvertino, kad vadinamų trūkumų egzistavimas (išskyrus nustatytą paslėptą trūkumą) pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną objektyviai nepatvirtinamas. Tai reiškia ir dalies reikalavimų nepagrįstumą. Teismas neatskleidė bylos esmės, nukrypo nuo įrodymų vertinimo taisyklių, atmetė objektyvius įrodymus ir sureikšmino komercinio pobūdžio pažymą, surašytą nežinomos kvalifikacijos ir išsilavinimo asmens.

6.       Ieškovas D. V. atsiliepime prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindė tuo, kad:

6.1.                      Atsakovė, įrodinėdama tariamą bylinėjimosi išlaidų 2 239 Eur priteisimo nepagrįstumą, rėmėsi kasacinio teismo 2014-11-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014 bei 2017-12-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017. Šios nutartys negalėjo būti taikomos šioje byloje, nes byloje išnagrinėtos aplinkybės yra visiškai kitos.

6.2.                      2019-08-13 ieškovui UAB ,,KESTAUTO“ pateikė ginčo automobilio remonto pasiūlymą/automobilio remonto užsakymą tikslu visiškai suremontuoti automobilį, kad jis 2020-06-22 galėtų atitikti techninės apžiūros reikalavimus. Numatoma darbų kaina – 6 846,58 Eur. Šiuo pasiūlymu automobiliui remontuotina paskirstymo dėžė ir važiuoklė: pusašis, stabdymo kaladėlės, stabdžių diskas, prietaisų skydelis ir t. t. Ieškinio dalies dėl 6 846,58 Eur, kuri galėjo būti nagrinėjama iš esmės, atsisakyta, nes atsakovės parduotas ginčo automobilis faktiškai buvo „griuvena“ ir netinkamas naudoti pagal tiesioginę paskirtį (dalyvauti eisme). Ieškovas atsisakė ieškinio dalies dėl 6 846,58 Eur priteisimo laiku, t. y. iki byloje paskirtos teismo ekspertizės. Ieškovas, negindamas savo pažeistą pirkėjo teisę, atsisakant automobilio pirkimo-pardavimo sutarties, o prašydamas priteisti žalą, patirtą šalinant prekės trūkumus, pats pašalino gedimus, nes nenorėjo nupirkto automobilio daugiau kaip 2 metus neeksploatuoti. Pirminio dydžio reikalavimo pareiškimą lėmė atsakovės atstovo, pardavusio ieškovui automobilį, elgesys. 2019-06-05 ieškovas išsiuntė pretenziją, nurodydamas automobilio gedimus ir tai, kad ieškovas atsisako pirkimo-pardavimo sutarties bei prašo iki 2019-06-15 grąžinti sumokėtą už automobilį kainą. 2019-06-05 pretenziją ieškovas išsiuntė atsakovei, o jos reakcija ieškovą šokiravo, kadangi atsakovė ne tik nesileido į kalbas apie sutarties pripažinimą negaliojančia, bet dar ir pasišaipė atsikirsdama. Ieškovas nuo (duomenys neskelbtini) ginčo automobilio nenaudojo pagal paskirtį ir mėgino susisiekti su atsakove, tačiau ji vengė bet kokių kontaktų. Ieškovas nusprendė remontuoti automobilį, o patirtą žalą vienokiu ar kitokiu būdu išieškoti iš atsakovės.

6.3.                      Atsakovė sprendimo ydingumą įrodinėja iš esmės teigdama, kad teismas neįvertino, jog ieškovas pasirinko netinkamą alternatyvų pirkėjo teisių gynimo būdą. Visgi ieškovas 2019-06-05 pretenzija atsakovei pranešė, jog atsisako (duomenys neskelbtini) sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties ir paprašė sugrąžinti už ginčo automobilį sumokėtą kainą – 14 450 Eur. Atsakovė tokį ieškovo pasiūlymą ignoravo. Tada ieškovas nusprendė, savo lėšomis pašalinti ginčo automobilio trūkumus, o patirtą žalą susigrąžinti iš atsakovės. Įprastai, automobilio variklis yra viena iš pagrindinių dalių, todėl už kito, ne naujo variklio, įgijimą, jo techninį paruošimą eksploatacijai ieškovo sumokėti 7 289,06 Eur yra adekvatūs atliekamiems remonto darbams.

6.4.                      Teismui skiriant teismo ekspertizę kilo klausimas dėl kas 500 km ginčo automobilyje keičiamo tepalo. Įprastai automobilyje tepalai keičiami kas 15 000 km, o tepalų keitimas periodu kas 500 km, atsižvelgiant į finansines sąnaudas, nėra pateisinamas ir protingas. Galiojanti automobilio techninė apžiūra nepatvirtina ir negali patvirtinti, kad atsakovės parduotas automobilis pardavimo metu neturėjo trūkumų, užfiksuotų specialisto pažymoje ir ekspertizės akte. Juolab, ginčo automobilio techninė apžiūra buvo atlikta 2018-06-23, t. y. 11 mėnesių iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Pardavėjas, garantuodamas parduodamo naudoto daikto kokybę, yra atsakingas ir už šio daikto paslėptus trūkumus, jei parduoto naudoto daikto negalima naudoti pagal paskirtį ir jis neatitinka tokio daikto kokybės savybių.

6.5.                      Nesutiktina su atsakovės teiginiais, jog į teismo priteistą 7 289,06 Eur sumą nepagrįsti įtrauktas kolonėlės restauravimas – 187,56 Eur; vairo n/u keitimas – 54,45 Eur; variklio grandinės keitimas – 181,50 Eur, tepalas 0W30 (duomenys neskelbtini) TWINPOWER TURBO LL-04 –  84,70 Eur; apdaila kp. – 72,60 Eur; apdaila dp. – 72,60 Eur; apdaila centr. – 54,45 Eur; nuriebalintojas stabdžių ploviklis – 18,15 Eur, prietaisų skydelis (naudotas) – 72,60 Eur; salono filtrai angliniai – 66,55 Eur; ratų geometrijos suvedimas – 54,45 Eur. Išvardintos ir pakeistos ginčo automobilyje detalės tik įrodo, jog jos negalėjo būti automobilyje eksploatuojamos. Nereikia būti patyrusiu automobilių šaltkalviu, kad suprasti, jog su netvarkinga vairo kolonėle negali eksploatuoti automobilio, ją pakeisti būtina nuimti ir uždėti vairo ratą. Keičiant variklyje detales privalomai keičiamas ir tepalas.

Apeliacinės instancijos teismas

 k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

8.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

9.       Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-09-29 sprendimo, kuriuo buvo tenkintas ieškovo D. V. ieškinys – iš atsakovės UAB ,,RŪTIANA“ priteista ieškovui 7 934,06 Eur nuostolių atlyginimas, 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-08-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 2 239 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

10.       Atsakovė apeliacinius skundu prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovės ieškovo naudai priteista 7 289,06 Eur žalos atlyginimo, ir priimti naują sprendimą – grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; taip pat sprendimo dalį, kuria iš atsakovės ieškovo naudai priteista 2 239 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir priimti naują sprendimą – pripažinti, kad bylinėjimosi išlaidų dydis yra 1 306,12 Eur.

Dėl esminių aktualių bylos faktinių aplinkybių

11.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu atsakovė UAB ,,RŪTIANA“ ieškovui D. V. pardavė transporto priemonę (duomenys neskelbtini) 40d, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 14 450 Eur kainą (dokumento registracijos Nr. CBP-24700).

12.       Iš ieškovo pareiktos skelbimo automobilių portale kopijos matyti, kad apie automobilį nurodoma: ,,(duomenys neskelbtini). Parduodamas puikus automobilis, gerai prižiūrėtas, minkštas, patogus, pakankamai ekonomiškas. Naujas akumuliatorius. Originali rida 149 000, galima laisvai tikrinti servise. 7 sėdimos vietos. Gale dvi papildomos sėdimos vietos. Automobilis, į kurį nereikia investuoti“ (dokumento registracijos Nr. CBP-24700).

13.       Techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad transporto priemonei (duomenys neskelbtini), techninė apžiūra galioja iki 2020-06-22. Dokumente nurodoma techninės apžiūros atlikimo diena 2018-06-22 (dokumento registracijos Nr. CBP-24700).

14.       UAB ,,KESTAUTO“ (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodoma, kad ieškovo įsigyta transporto priemonė 2010 m. (duomenys neskelbtini) yra techniškai netvarkinga, t. y. ,,1. Netinkamai veikiantis vairo mechanizmas (turi dideli laisvumą); 2. Variklio grandinės išsitampiusios iki kritines ribos, bet kada gali nutrūkti; 3. Variklio kolektoriuje išnaikintos sklendes; 4. Variklio vožtuvų dangtelis sulūžęs ir suklijuotas klijais; 5. Nėra traukos dėl neaiškių aplinkybių (galimai dėl nekokybiško surinkimo); 6. Priekinio kardano kryžmės visiškai nesilanksto (tikimybė, kad gali lūžti ir išdaužti skylę variklio karteryje); 7. Paskirstymo dėžės vidinio mechaninio gedimo klaidos; 8. Nuėmus vožtuvų dangtelį aptikta daug juodo sudegusio tepalo, kuris atsirasti galėjo tik dėl vienos priežasties, tai yra dėl nepriežiūros ir laiku nekeičiamo tepalo (to pasėkoje variklis negauna tinkamo tepimo ir bet kada gali užkalti); 9. Variklio elektros instaliacijos laidai yra suvesti negamykliškai“ (dokumento registracijos Nr. CBP-24700).

15.       UAB ,,KESTAUTO“ (duomenys neskelbtini) Automobilio remonto užsakymo pažymoje serija PAU Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini) remonto darbai ir detalės, t. y. slėgio daviklis turbo (naudotas); vožtuvų dangtelio n/p; turbinos nuėmimas pastatymas; dyzelio purkštuko n/u keitimas 5-6CIL; kardano remontas; priekinio kardano n/p; kompiuterinė diagnostika, sudaro 645 Eur sumą (dokumento registracijos Nr. CBP-24700).

16.       Ieškovas 2019-06-05 atsakovei pateikė pretenziją, kuria atsisakė pirkimo-pardavimo sutarties ir pareikalavo iki 2019-06-15 grąžinti jam sumokėtą kainą už automobilį (dokumento registracijos Nr. CBP-24700).

17.       UAB ,,KESTAUTO“ 2019-06-09 Automobilio remonto užsakymo pažymoje serija PAU Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini) remonto darbai ir detalės, t. y. standumo plokštė (naudota), (duomenys neskelbtini) variklis (naudotas), Cylinder head cover; tarpinė, turbinų kompl. (naudotas), tepalo karterio tarpine, riebokšlinis alk. veleno galinis; velenėlio žvaigždutė, grandinės komplektas viršutinis, tepalo filtras, žiedelis, tarpinė tep. Filtro korpuso, žiedelis; kolektorius įsiurbimo (naudotas); apatinės grandinės kompl.; purkštuko poveržle; kuro filtras; žvaigždutė kuro siurblio; žarna alsuoklio; oro filtras; dėžės aušintuvas (naudotas); tarpinė; tepalas 0W30 (duomenys neskelbtini) TWINPOWER TURBO LL-04; apdaila kp.; apdaila dp.; apdaila centr.; nuriebalintojas stabdžių ploviklis, prietaisų skydelis (naudotas); salono filtrai angliniai; antifrizas raudonas G12 (-37*C); (duomenys neskelbtini) PENTOSIN CHF 11S; ratų geometrijos suvedimas, variklio keitimas, variklio plovimas, įsiurbimo kolektoriaus plovimas; vairo kolonėlės restauravimas; vairo n/u keitimas; variklio grandinės keitimas, sudaro 7 289,06 Eur sumą (dokumento registracijos Nr. CBP-24700).

18.       Atsakovė teikė UAB ,,Autorealybė“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras: 2017-02-09 AUR Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad buvo įsigyjamos šios prekės ar paslaugos – turbinos tarpinė, oro filtras, kolektoriaus reguliatorius, vožtuvas EGR, tarpinės, žiedas, universalus valiklis, E. P. Ultra 5W30 tepalo, tepalo filtras, restauruotas turbo kompresorius, kolektoriaus valymas, įsiurbimo kolektorius, turbokompresorius, alyvos keitimas, alyvos filtro keitimas, oro filtro keitimas, EGR vožtuvo keitimas; 2017-02-17 AUR Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad buvo įsigyjamos šios prekės ar paslaugos – tepalo filtras, tepalai E. P., alyvos keitimo darbai, alyvos filtro keitimas; 2017-03-14 AUR Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad buvo įsigyjamos šios prekės ar paslaugos – tepalo filtras, tepalai E. P., alyvos keitimo darbai, alyvos filtro keitimas; 2017-06-20 AUR Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad buvo įsigyjamos šios prekės ar paslaugos – tepalo filtras, sandarinimo žiedas, alyva, eksploatacinės medžiagos, tepalo keitimas, tepalo filtro keitimas; 2017-09-01 AUR Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad buvo įsigyjamos šios prekės ar paslaugos – žiedo sandarinimo veržlė, tarpinės, restauruotas turbokompresorius, oro filtras, tepalo filtras, tepalas MOBIL, varinis žiedas, kompresoriaus šlifavimas, DPF filtro keitimas, kompiuterinė diagnostika; 2017-11-28 Paraiška-sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad buvo įsigyjamos šios prekės ar paslaugos – variklinės alyvos keitimas, oro filtro keitimas, salono ventiliacijos filtro keitimas, eksploatacinės medžiagos, tepalai Mobil 1 ESP, tepalo filtras, salono filtras, oro filtras, variklinės alyvos intervalų programavimas; 2018-06-05 Paraiška-sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad buvo įsigyjamos šios prekės ar paslaugos –alyvos keitimas, tepalai Mobil 1 ESP, alyvos filtro keitimas, tepalo filtras (dokumento registracijos Nr. DOK-264435).

19.       Techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad transporto priemonei (duomenys neskelbtini), techninė apžiūra atlikta 2020-06-20 ir transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus (dokumento registracijos Nr. DOK-123059).

20.       Byloje teismo 2020-10-21 nutartimi buvo paskirta ekspertizė, kuria ekspertui pavesta atsakyti į teismo suformuluotus klausimus. Iš UAB ,,Impulsana“ atliktos ekspertizės ir 2020-12-09 Ekspertizės akto (duomenys neskelbtini) išvadų (dokumento registracijos Nr. DOK-243980) matyti, kad:

20.1.                      ,,Netinkamai veikiantis vairo mechanizmas“ – iš bylos medžiagos ir vadovaujantis 2.2 punkte nurodytais argumentais, negalima objektyviai nustatyti, ar toks trūkumas buvo Automobilyje jo tikrinimo metu (duomenys neskelbtini).

20.2.                      ,,Vairo grandinės išsitampiusios iki kritinės ribos“ – galima bent iš dalies patvirtinti šį trūkumą, nes yra ženkliai pailgėjusi viršutinė grandinė, kuria varomi skirstymo velenėliai.

20.3.                      „Variklio kolektoriuje išnaikintos sklendės“ – iš bylos medžiagos negalima objektyviai nustatyti, ar toks trūkumas buvo Automobilyje jo tikrinimo metu (duomenys neskelbtini). Tačiau, įvertinus kitus nustatytus požymius, tikėtina, kad įsiurbimo kolektoriaus sklendės galėjo būti nepaslankios ir dėl galėjo būti demontuotos.

20.4.                      „Variklio vožtuvų dangtelis sulūžęs ir suklijuotas klijais“ – galima patvirtinti, kad variklio vožtuvų dangtelis sulūžęs ir buvo remontuotas netinkamu būdu.

20.5.                      ,,Nėra traukos“ – iš bylos medžiagos negalima objektyviai nustatyti, ar toks trūkumas buvo Automobilyje jo tikrinimo metu (duomenys neskelbtini). Tačiau, įvertinus kitus nustatytus požymius, tikėtina, kad buvo netvarkingi turbokompresoriai ir dėl to galėjo būti sumažėjusi trauka.

20.6.                      ,,Nuėmus vožtuvų dangtelį aptikta daug juodo sudegusio tepalo“ – galima patvirtinti, kad šis trūkumas pagrįstas, nes tiriant automobilio variklį jo galvutės ir skirstymo velenėlių korpuso ertmėse rasta daug juodos tirštos substancijos.

20.7.                      „Variklio instaliacijos laidai suvesti negamykliškai“ – iš bylos medžiagos negalima objektyviai nustatyti, ar toks trūkumas buvo automobilyje jo tikrinimo metu (duomenys neskelbtini).

20.8.                      ,,Paskirstymo dėžės vidinio mechanizmo gedimo klaidos“ – iš bylos medžiagos ir vadovaujantis 2.2 punkte nurodytais argumentais, negalima objektyviai nustatyti, ar toks trūkumas buvo Automobilyje jo tikrinimo metu (duomenys neskelbtini).

20.9.                      „Priekinio kardano kryžmės visiškai nesilanksto“ – iš bylos medžiagos ir vadovaujantis 2.2 punkte nurodytais argumentais, negalima objektyviai nustatyti, ar toks trūkumas buvo Automobilyje jo tikrinimo metu (duomenys neskelbtini).

20.10.                      Alkūninio veleno įdėklai turi pastebimą susidėvėjimą, o ant 4-6 stūmoklių dugnų yra apnašų, kurie galėjo susidaryti esant netvarkingai variklio galvutės tarpinei.

20.11.                      Techniniu požiūriu negalima nustatyti Automobilio nustatytų (pagrįstinų) trūkumų (žiūr. atsakymą į 1-ą klausimą) atsiradimo laiko. Įvertinant tai, kad nuo automobilio pardavimo-pirkimo ((duomenys neskelbtini)) iki jo pirmojo remonto UAB „Kestauto“ ((duomenys neskelbtini)), šis automobilis nuvažiavo 1 300 km, tai neįtikėtina, kad nustatyti (pagrįstini) trūkumai atsirado vien per šį eksploatavimo laikotarpį (jei Automobilis buvo eksploatuojamas laikantis gamintojo nustatytų reikalavimų).

20.12.                      Nustatytas tiriamojo variklio trūkumas – gausus juodos tirštos substancijos kiekis variklio galvutės viršuje ir skirstymo velenėlių korpuse, yra esminis automobilio trūkumas, dėl kurio jo eksploatavimas su šiuo varikliu buvo techniškai ir ekonomiškai nepateisinamas vien dėl to, kad egzistavo didelė variklio gedimo/sugadinimo tikimybė. Variklio remontas taipogi laikytinas ekonomiškai nepateisinamu. Pastebėti šį trūkumą buvo galima tik demontavus skirstymo velenėlių korpusą, todėl jis nėra akivaizdus ir gali būti kvalifikuojamas kaip paslėptas. Šio trūkumo atsiradimo galimos priežastys išvardytos tiriamosios dalies 2.6.1 punkte.

20.13.                      Kiti nustatyti (pagrįstini) automobilio trūkumai (žiūr. atsakymą į 1-ą klausimą) taipogi nėra akivaizdūs, jiems nustatyti reikalingos žinios, įgūdžiai ir papildomi demontavimo darbai. Todėl šie trūkumai taipogi gali būti kvalifikuojami kaip paslėpti.

20.14.                      Automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, 2010 gamybos m., kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), atliktų darbų ir pakeistų detalių pagrįstumo analizė pateikta tiriamosios dalies 2.7 punkte. Atsakyti į klausimą ,,Ar faktiškai atliktų remonto darbų kaina atitinka vidutines rinkos kainas?“ turi teisę kilnojamojo turo vertintojai.

20.15.                      Gamintojas nustato automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, 2010 gamybos m., kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), variklinės alyvos keitimo periodiškumą – 30 000 km, tačiau eksploatuojant automobilį sunkesnėmis sąlygomis (pvz., miesto sąlygomis, bekelėje, esant labai aukštoms arba žemoms oro temperatūroms ir pan.) periodiškumas sumažinamas dvigubai – iki 15 000 km. Eksperto nuomone, variklinė alyva būtina keisti ne rečiau kaip kas 15 000 km arba kartą į metus.

20.16.                      Dėl kokios priežasties, UAB „Autorealybė“ keitė variklinę alyvą tiriamojo Automobilio variklyje daug dažniau nei reglamentuota gamintojo (mažiausias periodiškumas – 616 km), objektyviai nustatyta negalima. Kadangi apžiūrint tiriamąjį variklį buvo nustatyti esminiai jo trūkumai (gausus juodos tirštos substancijos kiekis), tai tikėtina, kad šios substancijos susidarymo požymiai galėjo būti eksploatuojant automobilį dar prieš 2017-02-09.

Dėl ieškovo pasirinkto teisių gynimo būdo

21.       Ieškovas ieškiniu reiškė reikalavimą priteisti 14 780,58 Eur nuostolių atlyginimą. Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovas dalies ieškinio reikalavimų atsisakė, todėl galutiniai ieškovo reikalavimai buvo dėl 7 934,06 Eur nuostolių atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas nurodytą reikalavimą tenkino visiškai.

22.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, ar ieškovas parinko savo teisių gynimo būdą proporcingą pažeidimo mastui, ir įvertinti ar atsakovei teismo sprendimas nesukelia neadekvačių teisinių pasekmių.

23.       Šalių ginčas kilo iš pirkimo-pardavimo teisinių santykių, atsakovei pardavus, o ieškovui iš atsakovės įsigijus transporto priemonę (duomenys neskelbtini). Esminė pardavėjo pareiga pagal bendrąsias pirkimo-pardavimo sutartį reglamentuojančias teisės normas yra perduoti pirkėjui daiktą, kurio kokybė ir kiti kriterijai atitinka sutarties sąlygas, o jei sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327, 6.333 straipsniai).

24.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pirkimo-pardavimo sutarties dalyku esanti prekė pripažįstama tinkamos kokybės, jei ji atitinka įprastus tokioms prekėms keliamus reikalavimus ir pagrįstus lūkesčius. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018).

25.       CK 6.334 straipsnyje įtvirtintos netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisės. Šio straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: i) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; ii) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; iii) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; iv) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

26.       Aktualu tai, kad ieškovas, įrodinėdamas įsigytos transporto priemonės nekokybiškumą, atliko transporto priemonės apžiūrą, kurios metu buvo nustatyti tam tikri trūkumai, ir kreipėsi į atsakovę su pretenzija, pareikšdamas, jog jis šalių sudarytos (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties atsisako, prašydamas grąžinti sumokėtą kainą. Ieškovas visų pirma naudojosi CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta teise, o atsakovei nesutikus su ieškovo pretenzija, teisme ieškovas pareiškė reikalavimą pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą teisių gynimo būdą, t. y. reikalavo atsakovės atlyginti ieškovo išlaidas, patirtas transporto priemonės trūkumams taisyti. Taigi atsakovei atsisakius (neatsiliepus) tenkinti ieškovo pretenzijos reikalavimą – pinigų už automobilį grąžinimą, ieškovas pasirinko kitą teisių gynybos būdą. Ieškovas transporto priemonę įsigijo naudoti pagal tiesioginę paskirtį, o ieškovui nepavykus operatyviai apginti savo pažeistų teisių pirmuoju būdu, ieškovas pareiškė reikalavimą atsakovei atlyginti jo patirtus nuostolius, nurodydamas, kad nėra tikslinga kelis metus iš atsakovės įsigyto daikto laikyti neeksploatuojamo.

27.       CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą reikalavimą neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus arba atlyginti pirkėjo išlaidas trūkumams pašalinti, pirkėjas gali reikšti, jeigu daikto trūkumus įmanoma pašalinti, pavyzdžiui, suremontuojant daiktą, pakeičiant detales, sudedamąsias dalis ir pan. Nustatyta, kad daikto trūkumus objektyviai buvo įmanoma pašalinti, todėl atitinkamai nėra pagrindo teigti, jog CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas teisių gynybos būdas negalėjo būti taikomas. Apeliacinės instancijos teismas pamini aplinkybę, jog atsakovė pirmosios instancijos teisme atsikirtimų ieškovui, susijusių su tariama atsakovo taikoma neproporcinga teisių gynybos priemone, nereiškė. Kita vertus, atsakovei neatsiliepus į ieškovo pretenziją, jis galėjo naudotis kitais pažeistų teisių gynimo būdais, kurie operatyviau apgintų pažeistas pirkėjo teises (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas). 

Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodinėjimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, įskaitant eksperto išvados įvertinimą.

28.       Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, ekspertizės akte nurodytas išvadas, todėl nepagrįstai sprendė, jog atsakovė yra atsakinga už visų transporto priemonės nustatytų gedimų taisymą.

29.       Iš (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nustatyta (el. b. 1 t., b. l. 9), kad sutarties skiltyje ,,Transporto priemonės trūkumai“ ieškovo įsigyto automobilio (duomenys neskelbtini) trūkumai nebuvo nuodyti.

30.       Ieškovas, neilgai trukus po automobilio įsigijimo, pastebėjo, kad transporto priemonė yra su trūkumais. Ieškovas ieškinio reikalavimą grindė minėta UAB ,,KESTAUTO“ (duomenys neskelbtini) pažyma (dokumento registracijos Nr. CBP-24700). Byloje buvo teikti tiek ieškovo, tiek atsakovės transporto priemonės taisymo išlaidas pagrindžiantys dokumentai, Techninės apžiūros rezultatų kortelės, be to, byloje buvo atlikta ekspertizė, siekiant nustatyti transporto priemonės trūkumus bei jų atsiradimo laiką.

31.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), kad: i) įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę; ii) vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; iii) vertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visetas, taip pat vadovaujamasi logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-969/2015). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015-07-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018; 2021-01-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021).

32.       Dėl eksperto išvados ir jos vertinimo kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvada teismui nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės, be kita ko, taikant įrodymų pakankamumo ir patikimumo kriterijus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas, jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Vertindamas ekspertizės išvadas, teismas privalo vertinti ir akto tiriamojoje dalyje nurodytas aplinkybes bei patikrinti, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; 2014-06-20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014; 2020-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020; 2020-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020).

33.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad galiojančios techninės apžiūros rezultatai nepatvirtina ir negali patvirtinti, kad atsakovės parduotas automobilis, automobilio perdavimo metu neturėjo trūkumų, užfiksuotų defektų akte, kadangi automobilio techninė būklė buvo tikrinama jos atlikimo dieną, šiuo atveju 2018-06-22 (dokumento registracijos Nr. CBP-24700), o transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandoris įvyko (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus 11 mėnesių. Kita vertus, iš pačios atsakovės teiktų rašytinių įrodymų matyti, kad transporto priemonei buvo nuolatos keičiami variklio tepalai, variklio tepalų filtrai ir pan. (dokumento registracijos Nr. DOK-264435). Šie įrodymai rodo, kad atsakovė sprendė konkrečias transporto priemonės problemas, tačiau byloje nėra duomenų apie transporto priemonės remonto darbus nuo 2018-06-05 (paskutinio dokumento, patvirtinančio atsakovei priklausiusio automobilio remonto darbus, data) iki (duomenys neskelbtini), t. y. beveik už 12 mėn.

34.       Pagal bylos duomenis ieškovas atliko šiuos transporto priemonės remonto darbus (žr. UAB „KESTAUTO“ 2019-06-19 automobilio remonto užsakymas: standumo plokštė (naudota) – 48,40 Eur, N57S variklis (naudotas) – 3 025,00 Eur, Cylinder head cover – 508,20 Eur; tarpinė – 30,25 Eur, turbinų kompl. (naudotas) – 544,50 Eur, tepalo karterio tarpine – 36,30 Eur, riebokšlinis alk. veleno galinis – 30,25 Eur; velenėlio žvaigždutė – 44,77 Eur, grandinės komplektas viršutinis – 84,70 Eur, tepalo filtras – 16,94 Eur, žiedelis – 4,84 Eur, tarpinė tep. Filtro korpuso – 15,73 Eur, žiedelis – 15,73 Eur; kolektorius įsiurbimo (naudotas) – 290,40 Eur; apatinės grandinės kompl. 96,80 Eur; purkštuko poveržle – 14,52 Eur; kuro filtras – 36,30 Eur; žvaigždutė kuro siurblio – 84,70 Eur; žarna alsuoklio – 20,57 Eur; oro filtras – 54,45 Eur; dėžės aušintuvas (naudotas) – 72,60 Eur; tarpinė – 20,57 Eur; tepalas 0W30 (duomenys neskelbtini) TWINPOWER TURBO LL-04 – 84,70 Eur; apdaila kp. – 72,60 Eur; apdaila dp. – 72,60 Eur; apdaila centr. – 54,45 Eur; nuriebalintojas stabdžių ploviklis – 18,15 Eur, prietaisų skydelis (naudotas) – 72,60 Eur; salono filtrai angliniai – 66,55 Eur; antifrizas raudonas G12 (-37*C) – 18,15 Eur; (duomenys neskelbtini) PENTOSIN CHF 11S – 32,67 Eur; ratų geometrijos suvedimas – 54,45Eur, variklio keitimas – 1 028,50 Eur, variklio plovimas – 48,40 Eur, įsiurbimo kolektoriaus plovimas – 145,20 Eur; vairo kolonėlės restauravimas – 187,56 Eur; vairo n/u keitimas – 54,45 Eur; variklio grandinės keitimas – 181,50 Eur, slėgio daviklis turbo (naudotas) – 40 Eur; vožtuvų dangtelio n/p – 75 Eur; turbinos nuėmimas pastatymas – 130 Eur; dyzelio purkštuko n/u keitimas 5-6CIL – 200 Eur; kardano remontas – 135 Eur; priekinio kardano n/p – 45 Eur; kompiuterinė diagnostika – 20 Eur (dokumento registracijos Nr. CBP-24700). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir teismo paskirtos ekspertizės akte yra pasisakoma dėl nurodytų remonto darbų (ne)pagrįstumo (žr. ekspertizės akto 21-23 lapus). Byloje duomenų apie tai, kad buvo keičiama transporto priemonės elektros instaliacija bei atliekami kiti su tuo susiję darbai nėra, taigi ieškovas į reikalavimą atlyginti nuostolius elektros instaliacijos atlikimo darbų neįtraukė, todėl šis apeliacinio skundo argumentas nėra reikšmingas ieškovo reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo pagrįstumo vertinimui.

35.       Atsakovės vertinimu, dalis ekspertizės akto išvados teiginių patvirtina, kad dalis transporto priemonės trūkumų nebuvo žinomi ir pačiai atsakovei, todėl ji negalėjo jų atskleisti ieškovui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 6.333 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpcija. Šią prezumpciją pardavėjas gali paneigti įrodęs, kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, jog pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018). Pardavėjas nebus laikomas atsakingu už daiktų trūkumus, jeigu įrodys, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl jo netinkamo naudojimosi daiktu arba trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018).

36.       Tuo pačiu pažymėtina, kad pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Taigi įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-07-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016; 2017-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017). Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo-pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018).

37.       Atsakovė, teigdama, kad ji nežinojo apie transporto priemonės trūkumus, cituoja ekspertizės akto išvadų ištraukas, tačiau paminėtina, kad šios išvados atsakovės cituojamos atsietai nuo kitų ekspertizės akte esančių teiginių bei bylos medžiagos. Ekspertizės akte nurodoma: i)  <...> apžiūrint tiriamąjį variklį buvo nustatyti esminiai jo trūkumai (gausus juodos tirštos substancijos kiekis), tai tikėtina, kad šios substancijos susidarymo požymiai galėjo būti eksploatuojant automobilį dar prieš 2017-02-09. Tokia išvada leidžia teigti, kad tikėtina transporto priemonės trūkumai buvo dar iki 2017-02-09 ir, galimai, šie trūkumai atsakovei buvo žinomi, nes atsakovė variklinę alyvą keisdavo daug dažniau nei to reikalauja transporto priemonės gamintojas. Atsakovė taip pat cituoja Ekspertizės akto 3 išvadą, teigdama, jog transporto priemonės trūkumai yra objektyviai nematomi; ii)  Ekspertizės akto aptašomosios dalies 2.6.1 punkte nurodyta, kad substancijos susidarymo priežastys yra: a) techninės priežiūros reikalavimų nepaisymas – variklinės alyvos keitimas ženkliai didesniu periodiškumu, nei tai reglamentuota gamintojo bei panaudota netinkama variklinė alyva; b) netinkamos eksploatavimo sąlygos – panaudotas netinkamos kokybės kuras, variklio perkaitimas; c) variklinės alyvos savybių pakitimas, susimaičius skirtingų savybių alyvoms, dėl netvarkingų variklio agregatų bei variklio aušinimo skysčiui patekus į variklinę alyvą, ir t. t. (ekspertizės akto 18 psl.). Pačios atsakovės byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ji transporto priemonei keisdavo tepalus didesniu periodiškumu, nei to yra reikalaujama, o tokių atsakovės veiksmų atlikimas, tikėtina, buvo bandymas taisyti (spręsti) tam tikrą transporto priemonės trūkumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad atsakovei daugelis transporto priemonės trūkumų buvo žinoma ar turėjo būti žinoma eksploatuojant automobilį.

38.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad atlikta ekspertizė paneigė ieškovo teiginį dėl visų atliktų darbų pagrįstumo, todėl teismas, esant šiai situacijai, negalėjo, neįsigilindamas į ekspertizės akto teiginius, priteisti visą sumą iš atsakovės. Teismas visus tariamus darbus pripažino kaip paslėptų trūkumų pasekmę ir prie šių darbų priskyrė net ir tuos darbus, kurie net „fantazuojant“ negali būti laikytini darbais skirtais trūkumų šalinimui: vairo kolonėlės restauravimas – 187,56 Eur; vairo n/u keitimas – 54,45 Eur; variklio grandinės keitimas – 181,50 Eur, tepalas 0W30 (duomenys neskelbtini) TWINPOWER TURBO LL-04 – 84,70 Eur; apdaila kp. – 72,60 Eur; apdaila dp. – 72,60 Eur; apdaila centr. – 54,45 Eur; nuriebalintojas stabdžių ploviklis – 18,15 Eur, prietaisų skydelis (naudotas) – 72,60 Eur; salono filtrai angliniai – 66,55 Eur; ratų geometrijos suvedimas – 54,45 Eur. 

39.       Nors ekspertizės akto 1-oje išvadoje ir nurodoma, kad dėl kai kurių trūkumų negalima objektyviai nustatyti, ar jie buvo automobilyje jo tikrinimo metu ((duomenys neskelbtini)), tačiau tuo pačiu pažymima, kad: i) ekspertizės akte yra fiksuoti trūkumai, tarp jų: netinkamai veikiantis vairo mechanizmas; grandinės išsitempusios iki kritinės ribos; paskirstymo dėžės vidinio mechanizmo gedimo klaidos; priekinio kardano kryžmės visiškai nesilanksto ir pan.; ii) įvertinta tai, kad automobilis nuo pirkimo-pardavimo iki pirmojo remonto ((duomenys neskelbtini)) nuvažiavo 1 300 km, todėl neįtikėtina, jog nustatyti trūkumai atsirado vien per šį eksploatavimo laikotarpį; iii) nustatyti automobilio trūkumai (siejami su atsakymu į 1-ąjį klausimą) nėra akivaizdūs, jiems nustatyti reikalingos žinios, įgūdžiai ir papildomi demontavimo darbai, todėl šie trūkumai kvalifikuotini kaip paslėpti (ekspertizės akto 24-25 psl.).    

40.       Dar kartą pažymėtina, kad norėdamas išvengti atsakomybės už parduoto daikto kokybės trūkumus būtent pardavėjas privalo paneigti jo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpciją, t. y. įrodyti, kad daikto kokybės trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl jo netinkamo naudojimosi daiktu arba trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Tuo aspektu pažymėtina, kad: i) ieškovas (pirkėjas) per palyginti labai trumpą ieškovui priklausančio automobilio eksploatavimo laikotarpį pastebėjo transporto priemonės trūkumus ir transporto priemonę pateikė specialistų apžiūrai; ii) UAB ,,KESTAUTO“ (duomenys neskelbtini) pažymoje, be kitų trūkumų, buvo nurodyti šie trūkumai – netinkamai veikiantis vairo mechanizmas (turi dideli laisvumą); priekinio kardano kryžmės visiškai nesilanksto (tikimybė, kad gali lūžti ir išdaužti skylę variklio karteryje); paskirstymo dėžės vidinio mechaninio gedimo klaidos; iii) atsakovė duomenų, kad nurodyti transporto priemonės trūkumai galėjo atsirasti jau po transporto priemonės perdavimo pirkėjui dėl jo netinkamo naudojimosi daiktu arba trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos, nepateikė.

41.       Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat aiškiai išskiria konkrečias išlaidų dalis, kurios, jos vertinimu, negali būti laikytinos darbais šalinti automobilio trūkumus.

42.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išlaidų dalis, kuri siejama su trūkumų šalinimu dėl: vairo kolonėlės restauravimo – 187,56 Eur, vairo n/u keitimas – 54,45 Eur, variklio grandinės keitimas – 181,50 Eur, tepalas 0W30 (duomenys neskelbtini) TWINPOWER TURBO LL-04 – 84,70 Eur, ratų geometrijos suvedimas – 54,45 Eur priteista pagrįstai. Tą patvirtina ekspertizės akto detalių ir atliktų darbų pagrįstumo vertinimo lentelė (žr. ekspertizės akto 21-23 lapus), be to, atliekant vienus darbus vėliau savaime tenka atlikti ir kitus (pvz. atlikus variklio remonto darbus reikia keisti ir tepatus; atlikus vairo kolonėlės restauravimą vėliau reikia atlikti ir ratų suvedimą). Nuriebalintojas stabdžių ploviklis – 18,11 Eur, kaip nurodyta ekspertizės akte, tikėtina, jog galėjo būti panaudotas variklio plovimui (žr. ekspertizės akto 22 psl.), todėl tokios išlaidos taip pat laikytinos pagrįstomis.

43.       Apeliacinės instancijos teismo vertimu, sutiktina su atsakovės apeliacinio skundo argumentais ta apimtimi, kad nėra pagrindo prie ieškovo patirtų išlaidų dėl transporto priemonės remonto priskirti (ekspertizės akto 21-23 psl.):

43.1.                      Apdailos kp. – 72,60 Eur. Ekspertizės akte nurodyta, kad šių išlaidų negalima pagrįsti iš bylos medžiagos.

43.2.                      Apdailos dp. – 72,60 Eur. Ekspertizės akte nurodyta, kad šių išlaidų negalima pagrįsti iš bylos medžiagos.

43.3.                      Apdailos cntr. – 54,45 Eur. Ekspertizės akte nurodyta, kad šių išlaidų negalima pagrįsti iš bylos medžiagos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apdaila esanti po variklio dangčiu bei su ja siejami trūkumai neriboja tiesioginės galimybės eksploatuoti automobilį. Toks trūkumas nesukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą.

43.4.                      Prietaisų skydelis (naudotas) – 72,60 Eur. Ekspertizės akte nurodyta, kad buvusio prietaisų skydelio parodymai buvo myliomis/val. Aplinkybę, kad važiavimo greitis rodomas myliomis, pardavėjas be jokio specialaus tyrimo galėjo nustatyti automobilio įsigijimo metu. Paminėtas trūkumas niekaip neriboja tiesioginės galimybės eksploatuoti automobilį.  

43.5.                      Salono filtro antgaliai – 66,55 Eur. Ekspertizės akte nurodyta, kad iš bylos medžiagos negalima pagrįsti keitimo. Aptariamas automobilio objektas (mechanizmas) niekaip neriboja tiesioginės galimybės eksploatuoti automobilį.

44.       Kiti tiek apeliaciniame skunde, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyti argumentai neturi esminės įtakos kilusio ginčo rezultatui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

45.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas iš dalies sumažinant pirmosios instancijos teismo priteistą 7 934,06 Eur nuostolių atlyginimo sumą iki 7 595,26 Eur. Taip pat iki 7 595,26 Eur sumos mažintina ir suma, nuo kurios skaičiuotinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai).

Dėl pirmosios instancijos teisme priteistų bylinėjimosi išlaidų

46.       Pirmosios instancijos teismas iš atsakovės priteisė 2 239 Eur bylinėjimosi išlaidų (255 Eur žyminio mokesčio, 1 500 Eur už advokato teisinę pagalbą, 484 Eur įmokėtą sumą už ekspertizę) ieškovui, taip pat 24,07 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.  

47.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies

48.       Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo formuojama kasacinio teismo praktika, todėl netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas ieškovui dalies ieškinio reikalavimų atsisakius. Atsisakyta reikalavimų dalis turėtų būti laikoma sprendimu, priimtu kitos šalies naudai.

49.       Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad buvo atsisakyta ieškinio dalies dėl 6 846,58 Eur, kuri galėjo būti nagrinėjama iš esmės, nes atsakovės parduotas ginčo automobilis faktiškai buvo „griuvena“ ir netinkamas naudoti pagal tiesioginę paskirtį (dalyvauti eisme). Taip pat nurodė, kad atsakovės nurodoma kasacinio teismo praktika bylinėjimosi išlaidų klausimu yra netinkama, nes iš esmės skiriasi jos cituojamų bylų faktinės aplinkybės.

50.       Ieškovui atsisakius dalies reikalavimų, bylos dalis dėl atsisakytų reikalavimų turi būti nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla (jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje.

51.       2020-07-15 teismo posėdyje ieškovas atsisakė ieškinio reikalavimo dėl 6 846,58 Eur būsimų transporto priemonės remonto išlaidų atlyginimo, patvirtino, kad jam yra žinomos ieškinio reikalavimo atsisakymo pasekmės. Iš 2020-07-15 teismo posėdžio garso įrašo matyti, kad teismas uždavė klausimą, ar ieškovas suprato, kad tam tikras transporto priemonės detales reikės keisti dėl jų natūralaus nusidėvėjimo (nuo 50:43 min.); teismas taip pat paklausė, ar ieškovas reikalaus būsimų transporto priemonės remonto išlaidų (nuo 52:15 min.). Ieškovo pusės pageidavimu buvo paskelbta posėdžio pertrauka, po kurios ieškovas atsisakė dalies ieškinio reikalavimų (nuo 52:59 min.).

52.       Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylos ar jos dalies nutraukimas vertinamas kaip bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju sprendžiant dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. turi būti atsižvelgiama tiek į šalių procesinio elgesio tinkamumą bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tiek ir į bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas dalies ieškinio atsisakė (sumažino savo reikalavimus) dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškovas pareiškė didelės sumos ieškinį, nuo kurio gindamasis atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų, o vėliau ieškovas reikalavimus sumažino, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma kaip sprendimas, priimtas atsakovo naudai, išskyrus jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino dalį reikalavimų tik ieškovui pareiškus ieškinį) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2019).

53.       Ieškovas pradiniu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 14 780,58 Eur nuostolių atlyginimą. Ieškovui atsisakius ieškinio reikalavimo dėl 6 846,58 Eur nuostolių atlyginimo, reikalavimas nurodytoje dalyje buvo nutrauktas, o ieškinys likusioje dalyje buvo tenkintas. Byloje nėra įrodymų, kad ieškinio dalies atsisakymą sąlygojo atsakovės veiksmai (elgesys).

54.       CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Taigi ieškiniu ieškovas reiškė 14 780,58 Eur reikalavimus (6 846,58 Eur reikalavimo dalies atsisakė jau teismo posėdžio metu), o pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą patenkintų ieškinio reikalavimų suma sudaro 7 595,26 Eur (7 934,06 – 338,80 Eur). 

55.       Už ieškinio reikalavimą, kurio ieškovas atsisakė, mokėtinas 154 Eur dydžio žyminis mokestis, ieškovui grąžinus 75 proc. žyminio mokesčio, likusi žyminio mokesčio dalis byloje sudarė 255 Eur. Ieškovas taip pat patyrė 1 500 Eur išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas. Ieškovas už ekspertizę sumokėjo 484 Eur, taigi iš viso ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 2 239 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė patyrė 484 Eur už byloje paskirtos ekspertizės išlaidas. Kitų išlaidų, pagrindžiančių atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, pateikta nėra.

56.       Atsižvelgiant į išdėstytą pirmosios instancijos teismo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų keistina, ieškovui iš atsakovės priteisiant 1 150,62 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodytų aplinkybių pagrindu atsakovei iš ieškovo priteistina 240,11 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).

57.       Siekiant realizuoti proceso ekonomiškumo, operatyvumo principus, įvertinant tai, kad tiek vienai, tiek kitai šaliai yra priteistos bylinėjimosi išlaidos, tikslinga atlikti šalims priteistų bylinėjimosi išlaidų tarpusavio įskaitymą priteisiant ieškovui iš atsakovės 910,51 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

58.       Pirmosios instancijos teismas patyrė 24,07 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šios išlaidos, atsižvelgiant į ankščiau išdėstytus motyvus, taip pat perskirstomos, t. y. iš ieškovo valstybės naudai priteistina 11,70 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, o iš atsakovės 12,37 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

59.       Ieškovas teikė įrodymus, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 1 500 Eur išlaidų (el. b. t. 2, b. l. 190-191).

60.       Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 164 Eur žyminį mokestį (žyminis mokestis mokėtinas tik už materialųjį reikalavimą). Atsižvelgiant į tenkintą apeliacinio skundo dalį atsakovei iš ieškovo priteisina 7,54 Eur žyminio mokesčio dalis apeliacinėje instancijoje. 

61.       Kadangi atsakovės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies (sutikta su apeliacinio skundo argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme, taip pat sumažinta ieškovei iš atsakovės priteista nuostolių suma (apeliaciniu skundu ginčyta 7 289,06 Eur suma, kuri sumažinta 338,80 Eur dydžiu) ieškovui iš atsakovės priteistina 900 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

62.       Siekiant realizuoti proceso ekonomiškumo, operatyvumo principus, įvertinant tai, kad tiek vienai, tiek kitai šaliai yra priteistos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje, tikslinga atlikti šalims priteistų bylinėjimosi išlaidų tarpusavio įskaitymą priteisiant ieškovui iš atsakovės 892,46 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Dėl procesinės bylos baigties

63.       Apibendrinant išdėstytą, darytina išvada, jog apylinkės teismas priėmė iš dalies teisėtą ir pagrįstą sprendimą – ne visos ieškovo prašomos priteisti išlaidos įsigyto automobilio trūkumams pašalinti laikytinos pagrįstomis, taip pat keistina sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, todėl apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimą iš dalies pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priimti ieškovo D. V. (D. V.) atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „RŪTIANA“ 6 846,58 Eur nuostolius (būsimas išlaidas pilnam automobilio remontui) ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti.

Grąžinti ieškovui D. V. (D. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 116 Eur (vieno šimto šešiolikos eurų) dalį žyminio mokesčio (2019 m. rugpjūčio 20 d. mokėjimas, užduoties kodas (ID) ZH79602).

Ieškovo D. V. (D. V.) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,RŪTIANA“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė ,,Autorealybė“, tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui D. V. (D. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 7 595,26 Eur (septynis tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 26 ct) nuostolių atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (7 595,26 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 910,51 Eur (devynis šimtus dešimt eurų 51 ct) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „RŪTIANA“, juridinio asmens kodas 300064479.  

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „RŪTIANA“, juridinio asmens kodas 300064479, 12,37 Eur (dvylika eurų 37 ct) bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovo D. V. (D. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 11,70 Eur (vienuolika eurų 70 ct) bylinėjimosi išlaidų. Išaiškinti, kad šios sumos turi būti įmokėtos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188728721, į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.“

Priteisti ieškovui D. V. (D. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 892,46 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt du eurus 46 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „RŪTIANA“, juridinio asmens kodas 300064479. 

Teisėjai                    Irmantas Šulcas

                   Žilvinas Terebeiza

                   Tomas Venckus