Civilinė byla Nr. e2YT-24649-1014/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19344-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 

3.4.5.11; 3.5.1(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. rugsėjo 2 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, 

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą dėl antstolio Donato Kisieliaus (toliau – ir antstolis) veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – antstolis, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teismas

nustatė:

1.       Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas, skolininkas) skundžia antstolio Donato Kisieliaus veiksmus vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. 2021 m. birželio 8 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), prašydamas nutraukti jo atžvilgiu užvestas vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolininko prastos finansinės padėties bei suėjus išieškojimo senaties terminui.

2.       Antstolis 2021 m. liepos 8 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir patvarkymas), susipažinęs su pareiškėjo prašymu ir skundais bei juose išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais,  su jais nesutiko. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 510 straipsnio 3 dalimi, antstolis priėmė patvarkymą netenkinti skundų ir remiantis CPK 510 straipsniu persiuntė skundą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 19 d. nutarimas antstolės Palmos Kiselienės kontoroje buvo gautas 2010 m. lapkričio 18 d. Nutarimas skolininkui skirti baudą buvo skundžiamas apeliacine tvarka, todėl trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų skaičiuotinas nuo 2010 m. rugpjūčio 20 d. – nėra praleistas. Tai pat, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 9 d. nutarimas buvo gautas 2011 m. birželio 14 d., kuris buvo skundžiamas apeliacine tvarka, todėl trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas skaičiuotinas nuo 2011 m. gegužės 4 d. – nėra praleistas. Nenustatyta dviejų metų laikotarpio, kai antstolis neatliko jokių veiksmų dėl paskirtos nuobaudos išieškojimo. Užklausos buvo atliekamos nuosekliai ir nuolatos. Be to, prisijungta prie kito antstolio vykdomo išieškojimo, priimami išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymai. Nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. yra reguliariai gaunama lėšų iš skolininko gaunamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išmokos, skolos nedidelėmis sumomis – dengiamos.

3.       Suinteresuotas asmuo Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI)  atsiliepimu į skundus dėl antstolio veiksmų prašė sprendimą dėl pareiškėjo skundų priimti teismo nuožiūra, pagal pateiktus ir ištirtus įrodymus. 

4.       Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Gavus Pareiškėjo papildomą paklausimą dėl teismo posėdžio laiko ir vietos, Pareiškėjas pakartotinai buvo informuotas ir elektroniniu paštu.

Skundas atmestinas

5.       Vykdymo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą ir kreditoriaus reikalavimų patenkinimą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.). Pabrėžtina, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti, tačiau kartu turi nepažeisti ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

6.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolis pareiškėjo atžvilgiu vykdo vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 19 d. nutarimą dėl 202,73 Eur piniginės baudos (skolos likutis – 89,78 Eur) ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 9 d. nutarimą dėl 144,81 Eur piniginės baudos (skolos likutis – 61,23 Eur), – išieškojimo iš skolininko trečios eilės išieškotojos VMI naudai. Apie pradėtus priverstinio vykdymo veiksmus skolininkui buvo pranešta.

7.       Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis matyti, jog 2009 m. kovo 19 d. nutarimu pareiškėjui skirta piniginė baudą už tai, kad jis 2009 m. vasario 3 d. parduotuvėje pavogė prekes. Taip pat, 2011 m. kovo 9 d. nutarimu – už tai, jog 2011 m. vasario 15 d. parduotuvėje praėjo pro kasas nesumokėjęs ir tokiu būdu pagrobė prekių. Atsižvelgtina ir į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartimis administracinio nusižengimo bylose Nr. A2.13.-1822-1058/2021 ir Nr. A2.13.-1819-1058/2021 nutarė pareiškėjo prašymus dėl 2009 m. kovo 19 d. ir 2011 m. kovo 9 d. nutarimais skirtų nuobaudų vykdymo nutraukimo suėjus senaties terminui netenkinti. Pažymėta, kad nustatyti visas nutarimų skirti baudų vykdymo nutraukimo klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes (t. y., ar pareiškėjas turi turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, ar turi lėšų kredito įstaigose, ar nevengė baudos mokėjimo) gali tik antstolis, vykdantis baudos išieškojimą.

8.       Byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar vykdymo laikotarpiu suėjęs dvejų metų senaties terminas, kai antstolis dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl paskirtos administracinės nuobaudos (baudos) išieškojimo ((Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 308 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktą, vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad atsižvelgiant į tai, jog nei CPK, nei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ATPK) administracinės nuobaudos, baudos vykdymo senaties terminai nenustatyti, todėl turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, pagal kurį taikytinas dvejų metų administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminas, jeigu per tą laiką valdžios institucijos dėl nuobaudos įvykdymo neatliko jokių veiksmų. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Kasacinis teismas pažymėjo, kad sprendžiant, ar nepraleistas vykdymo senaties terminas, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jeigu per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jeigu negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010). Nagrinėjamu atveju, vykdomosios bylos buvo pradėtos pagal nutarimus priimtus administracinėse bylose. Nutarimai antstolio patvarkymais buvo priimti vykdyti. Taigi, šiuo atveju konstatuotina, kad nutarimai buvo perduoti antstoliui vykdyti nepraleidus trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo termino.

9.       Iš patvarkymo matyti, kad antstolis vykdymo procese sistemingai atliko vykdymo veiksmus, t. y. siunčia skolininkui priimtus procesinius dokumentus, periodiškai tikrina jo turtinę padėtį, taiko areštą skolininko sąskaitoms ir į gaunamą darbo užmokesti ar jam prilygintas pajamas, areštuojamos lėšos, esančios pas trečiuosius asmenis, prisijungė prie kito antstolio vykdomo išieškojimo, priima išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymus, nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. yra reguliariai gaunama lėšų iš skolininko gaunamų išmokų. Darytina išvada, jog antstolis per išieškojimo vykdymo laikotarpį ėmėsi visų galimų priverstinio vykdymo priemonių, kad skolos būtų išieškotos (t. y., skolos nedidelėmis sumomis yra dengiamos). Teismas pažymi, jog išieškojimas vykdomas dėl 347,54 Eur piniginių nuobaudų (202,72 Eur plius 144,81 Eur), skolų likutis, iš viso – 151,01 Eur (89,78 Eur plius 61,23 Eur). Šios aplinkybės tik patvirtina, kad antstolis laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 20 d. ir 2011 m. gegužės 4 d. iki 2021 m. birželio 15 d. (skundų padavimo) atliko pagal kompetenciją priskirtus procesinius veiksmus, siekiant nustatyti reikalingus duomenis skolų išieškojimui. Konstatuojama, kad vykdomosiose bylose nėra susidariusio nepertraukiamo dviejų metų laikotarpio, per kurį nebūtų atliekami priverstiniai vykdymo veiksmai, todėl antstolis pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą ir skundus dėl vykdomųjų bylų nutraukimo. Kadangi, tam nėra teisinio pagrindo. Skunde nurodytos aplinkybes yra nepagrįstos ir nesudarančios pagrindo panaikinti 2021 m. liepos 8 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini). 

10.       Pareiškėjas skunduose teigia, jog jis nesumokėjo piniginių baudų, nes jo socialinė padėtis yra sunki. Antstolis negalėjo išieškoti iš jo skolų, net mažiausios apimties, kadangi jis yra bedarbis, gyvenantis iš minimalios neįgalumo pensijos (antros grupės neįgalumas), t. y. 65 Eur iki 2021 m. birželio 17 d. Teigia, kad iš 65 Eur moka už butą daugiau kaip 50 Eur, todėl jam lieka tik apie 7 Eur (nors, 65 Eur – 50 Eur = 15 Eur). Negauna jokių kitų išmokų ir neturi jokių piniginių santaupų ar kitokių aktyvų bei nekilnojamojo turto. Išskyrus vienintelį būstą, kuris yra areštuotas. Atkreipė dėmesį, jog visi senaties terminai yra pasibaigę (nenurodydamas jokių konkrečių argumentų), tačiau antstolis tebevykdo priverstini išieškojimą siekdamas asmeniškai pasipelnyti. Dėl šių Pareiškėjo argumentų teismas pažymi, kad sudėtinga turtinė padėtis savaime nėra pagrindas pateisinti priešingų teisei Pareiškėjo veiksmų ar nutraukti jo atžvilgiu užvestas vykdomąsias bylas, o skolininko neveikimas, kai jis, žinodamas apie jam paskirtą ne vieną administracinę nuobaudą (baudą), per daugiau nei 11 metų laikotarpį nesugebėjo gera valia sumokėti baudų, neabejotinai vertintinas vengimu vykdyti nutarimus dėl baudų paskyrimo. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju baudų išieškojimas užsitęsė dėl paties skolininko vengimo vykdyti paskirtas nuobaudas už smulkų svetimo turto pagrobimą. 

11.       Be kita ko pažymėtina ir tai, kad skolininkas nėra susimokėjęs faktinių vykdymo išlaidų. Vykdymo išlaidų išieškojimo vykdymo senatis, numatyta CPK 611 straipsnio 4 dalyje, taikoma tik tuo atveju, jei vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui ar jį išdavusiai institucijai, tačiau vykdomoji byla neužbaigiama ir joje yra išieškomos vykdymo išlaidos. Įstatyme nėra numatyta galimybė kitais atvejais taikyti senaties terminą vykdymo išlaidų išieškojimui, todėl vykdymo išlaidos išieškomos bendra CPK 609 – 611 straipsnyje, sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtinta tvarka. Byloje nustatyta, kad Pareiškėjo atžvilgiu užvestose vykdomosiose byloje vykdomieji dokumentai nėra grąžinti nei išieškotojui, nei juos išdavusiai institucijai. Taigi, vykdymo išlaidoms išieškoti senaties terminas nėra taikomas ir vykdymo išlaidos išieškomos bendra CPK ir sprendimų vykdymo instrukcijoje numatyta tvarka.

12.       Vadovaujantis išdėstytu bei atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažinti, jog antstolis neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė nutraukti vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ar kitaip pažeidė pareiškėjo teises ar teisėtus interesus vykdomosiose bylojs. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas. Papildomai pažymėtina, kad kiti pareiškėjo nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl teismas nepasisako dėl tų skundo argumentų, kurie yra deklaratyvūs bei teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos teismo procesinio sprendimo priėmimui. 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 292 straipsniais, 513 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo (skolininko) V. S. skundą dėl antstolio Donato Kisieliaus veiksmų vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą

Teisėja                                                                                Rūta Kazlauskienė