Civilinė byla Nr. 2-2618-855/2014
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01873-2014-8
Procesinio sprendimo kategorija: 21.1; 113.1; 114.9.1; 114.9.3.1;
117.1; 128.19.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. rugpjūčio 13 d.
Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Renatai Silvanovič, dalyvaujant pareiškėjai R. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. K. pareiškimą, suinteresuotas asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
Pareiškėja R. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama atnaujinti terminą jos tėvo A.K. Z., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti. Nurodė, kad apie tėvo mirtį ir palikimą sudarantį turtą - žemės sklypą ir butą, esančius (duomenys neskelbtini) - sužinojo iš tėvo pusseserės telefonu tik 2014 m. balandžio mėnesį, nes su tėvu nebendravo ir nieko apie jį nežinojo nuo 1984 m. spalio mėnesio, kai buvo nutraukta pareiškėjos tėvų santuoka, nors yra vienintelė jo dukra, turinti teisę paveldėti turtą pagal įstatymą.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad valstybė nėra pradėjusi paveldėjimo veiksmų po A.K. Z. mirties, prašė spręsti bylą teismo nuožiūra, į teismo posėdį neatvyko.
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjos paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos R. K. tėvas A. K. Z., su kuriuo pareiškėjos motina I. Z. nutraukė santuoką (duomenys neskelbtini) (b.l. 6-9, 25-27). Pareiškėja, būdama vienintelė A.K. Z. dukra, yra pirmosios eilės įstatyminė įpėdinė. Paveldėjimo byla po A.K. Z. mirties notarų biure nebuvo pradėta, testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo (testatoriaus) sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų (b.l. 10, 29). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog A.K. Z. nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas – žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/14 dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini) (b.l. 11-17, 22-23).
Pagal CK 5.50 str. 3 d. įpėdinis turi priimti palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti arba padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, įstatyme numatyta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis (CK 5.57 str.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja svarbia priežastimi, sutrukdžiusia priimti palikimą įstatymo nustatytu terminu, nurodė tai, kad apie tėvo mirtį sužinojo telefonu tik (duomenys neskelbtini) mėnesį, kadangi iš esmės nuo (duomenys neskelbtini) m., kai buvo nutraukta jos tėvo ir motinos santuoka, su tėvu visiškai nebendravo, nepalaikė jokių santykių, nieko apie jį nežinojo, tuo tarpu sužinojusi apie tėvo mirtį, iš karto kreipėsi į notarą pagal savo gyvenamąją vietą informacijos dėl tolimesnių veiksmų. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad įstatymų nustatytas terminas palikimui priimti neturi varžyti asmens teisių akivaizdžiai labiau, negu būtina šiems tikslams pasiekti, o kitų įstatyminių įpėdinių, išskyrus pareiškėją, t.y. savo dukrą, ir kurie galėtų pretenduoti paveldėti mirusiojo turtą, A.K. Z. neturėjo, pripažintina, kad priežastys, dėl kurių pareiškėja praleido terminą palikimui priimti, laikytinos svarbiomis ir objektyviomis, todėl pratęstinas praleistas įstatymų nustatytas terminas palikimui priimti (CK 1.5 str., 5.57 str. 1 d., CPK 578 str.). Pažymėtina ir tai, kad duomenų apie tai, jog kokie nors kiti asmenys būtų priėmę palikimą, t.y. kreipęsi į notarą ar faktiniu valdymu, teismas neturi, pareiškėja yra pirmos eilės įstatyminė įpėdinė, valstybę atstovaujanti institucija pareiškimo patenkinimui neprieštaravo, todėl sprendimas pratęsti pareiškėjai praleistą terminą palikimui po tėvo mirties priimti šiuo atveju nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
Teismas, vadovaudamasis CPK 576-578 str.,
n u t a r ė:
Pareiškimą tenkinti.
Pratęsti pareiškėjai R. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) terminą palikimui priimti po jos tėvo A. K. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, terminą skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.
Teisėja Renata Volodko