Civilinė byla Nr. e2-112-446/2019

Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00345-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.1; 2.3.2.8; 2.3.2.9; 2.3.2.10; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 2.6.10.2.4.2; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.1.7.12; 3.2.6.1

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 8 d.

Kelmė

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė,

sekretoriaujant Ingai Parnarauskienei, Teresei Zakrasienei,

dalyvaujant ieškovei L. M., jos atstovei advokatei Dianai Oseckienei,

atsakovui E. M., jo atstovei advokatei Virginijai Pluščiauskienei,

institucijos, teikiančios išvadą, atstovams Tomui Bimbai, Vaidai Linikienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui E. M., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, atsakovo E. M. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, ir kompensacijos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė teismui pateiktu ieškiniu prašė:

nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kelmės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto Nr. 33, tarp jos, L. M., ir atsakovo E. M. dėl atsakovo kaltės;

nustatyti nepilnamečių vaikų A. M., gimusio (duomenys neskelbtini), ir L. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja, vaikų motina;

priteisti iš atsakovo E. M. išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. M. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 275 Eur nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinigus sūnaus išlaikymui sumokant iki 10 (dešimtos) einamojo mėnesio dienos į L. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB;

priteisti iš atsakovo E. M. išlaikymą nepilnametei dukrai L. M. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Eur nuo 2018m. gegužės 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinigus dukros išlaikymui sumokant iki 10 (dešimtos) einamojo mėnesio dienos į L. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB;

priteisti iš atsakovo E. M. išlaikymo nepilnamečiui sūnui A. M. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2018 m. gegužės 1 d. 7 150 Eur;

priteisti iš atsakovo E. M. išlaikymo nepilnametei dukrai L. M. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2018 m. gegužės 1 d. 7 800 Eur;

paskirti L. M. tvarkyti nepilnamečių vaikų A. M. ir L. M. pinigines lėšas uzufrukto teise nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės;

nustatyti E. M. bendravimą su sūnumi A. M. ir dukra L. M., tokia tvarka:

1) E. M. su dukra L. M. bendrauja kas antrą savaitgalį, tai yra šeštadienį pasiima dukrą 10 val. iš jos gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną iki 19 val. grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą;

2) E. M. su sūnumi A. M. bendrauja kas antrą savaitgalį, tai yra šeštadienį pasiima sūnų 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ir sekmadienį iki 15 val. grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą;

3) E. M. su sūnumi A. M. ir su dukra L. M., kai dukrai sueis 5 (penkeri) metai, turi teisę praleisti savaitę laiko atostogų. E. M. savo atostogų su vaikais laiką suderina su vaikų motina L. M. prieš du mėnesius iki planuojamų atostogų. Vaikų išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų galimas tik esant motinos sutikimui;

4) E. M. L. M. prašymu turi pareigą pateikti jai visą informaciją apie vaikų buvimo vietą, sveikatos būklę, mitybą, dienotvarkės rėžimą;

5) E. M. atostogų su vaikais metu įsipareigoja užtikrinti vaikų ir mamos L. M. bendravimą telekomunikacijų priemonėmis;

6) E. M. turi teisę kasmet su vaikais praleisti Tėvo dieną ir savo gimtadienį (gruodžio 2 d.);

7) jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku E. M. negali atvykti bendravimui su sūnumi ir dukra, jis apie tai informuoja L. M. telefonine trumpąja SMS žinute ar elektroniniu laišku;

8) jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku E. M. bendravimas su sūnumi ir/ar dukra negalimas (pvz. dėl vaiko ligos, kelionės ir pan.) L. M. apie tai informuoja E. M. trumpąja SMS žinute ar elektroniniu laišku;

santuokoje įgytą turtą padalinti taip: L. M. asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur vidutinės rinkos vertės, atsakovui E. M. iš L. M. - 500 Eur piniginę kompensaciją;

priteisti L. M. iš atsakovo E. M. 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę M. pavardę;

priteisti iš visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Priešieškiniu atsakovas E. M. prašė:

nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kelmės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo eilės Nr. 33, tarp jo ir ieškovės, pripažinti ieškovę kalta dėl santuokos iširimo;

priteisti iš jo nepilnamečių vaikų A. M. ir L. M. materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 160 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d.;

nustatyti tokią bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais A. M. ir L. M.:

kas antrą savaitgalį vaikai bendrauja su tėvu nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 20 val. (termino pradžia skaičiuojama nuo savaitgalio, einančio po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos);

kiekvieną Motinos dieną ir vaikų motinos gimimo dieną, nepriklausomai nuo nustatytos tėvui bendravimo tvarkos darbo dienomis ir savaitgaliais, kiekvienais metais bei vaikų gimimo dieną lyginiais metais su vaikais bendrauja motina;

kiekvieną Tėvo dieną ir vaikų tėvo gimimo dieną bei vaikų gimimo dieną nelyginiais metais su vaikais bendrauja tėvas;

oficialių švenčių dienomis tėvas su vaikais bendrauja taip: lyginiais metais - kas antrą šventę, skaičiuojant nuo pirmos šventės po sausio 1 d., nelyginiais metais - kas antrą šventę, skaičiuojant nuo antros šventės po sausio 1 d.;

švenčių dienomis tėvas su vaikais bendrauja nuo prieššventinės dienos 17 val. iki paskutinės šventinės dienos 20 val. Kai nurodytų dienų (tėvo diena, tėvo ar vaiko gimtadienis) diena yra darbo diena, tėvas bendrauja su vaikais nuo šios dienos 17 val. iki 20 val.;

vaikai su tėvu būna pusę paeiliui einančių tėvo kasmetinių atostogų dienų. Tėvas apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su vaikais, vaiko motiną įspėja prieš 1 mėnesį. Tėvas savo atostogų su vaikais periodui vaikus pasiima abiejų tėvų sutartą, o jiems nesusitarus - pirmą atostogų dieną 9 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną 20 val. Jei tėvo ir motinos atostogos sutampa, sutampanti atostogų dienų dalis vienodai padalijama abiem tėvams, pirmąją padalytų atostogų pusę su vaikais būna tas iš tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau;

vaikų atostogų metu vaikai pusę atostogų laiko būna pas tėvą pagal tėvų susitarimą, tėvas informuoja motiną apie numatomų su vaikais atostogų vietą ir pobūdį tik tiek, kiek tai būtina vaikams parengti, motina pateikia tėvui turimus vaikų drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus atostogoms;

vaikai su motina būna pusę paeiliui einančių motinos kasmetinių atostogų dienų;

tėvas pasirūpina vaikų pasiėmimu ir atvežimu, būtinomis higienos ir nakvynės pas jį priemonėmis, vaikų pasiėmimo vieta ir jų atvežimo vieta yra vaikų gyvenamoji vieta;

tėvas privalo informuoti motiną apie numatomos su vaikais veiklos pobūdį tik tiek, kad motina galėtų vaikus tinkamai parengti;

motina pateikia reikiamus vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus buvimui ar išvykai su tėvu;

jeigu tėvas ar motina šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti vaikų, abu turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau informuoti kitą iš tėvų prieš septynias paras apie negalėjimą vykdyti šios sutarties bet kurią bendravimo tvarkos sąlygą;

visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina vaikų bendravimo tvarkos pakeitimus. Kilus ginčui pateikti įrodymus apie kito iš tėvų informavimą apie pakeitimus privalo tas iš tėvų, kurio iniciatyva keičiamos šios tvarkos sąlygos;

vaikui susirgus būnant pas tėvą, tėvas turi informuoti motiną apie tai ir sudaryti galimybes motinai pasiimti vaiką ar nedelsiant pats jį pristatyti į gydymo įstaigą ar motinai;

tos dienos ar laikotarpiai, kuriais nustatyta tėvo bendravimo su vaikais tvarka, bet tėvas vaikų nepasiima, kompensuojamos numatytų vaikų bendravimo su kartu gyvenančia motina dienų sąskaita abiejų tėvų susitarimu, o jiems nesusitarus nekompensuojamos praleistos dienos. Ši taisyklė taikoma ir kitoms sąlygoms (vaiko pasiėmimo ir grąžinimo nustatytų laikotarpių atostogų ar švenčių metu pakeitimui ir t. t.);

motina privalo nedelsdama ryšio priemonėmis informuoti tėvą apie vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimą;

tėvas turi teisę gauti visą informaciją apie sūnų iš jo ugdymo, mokymosi, sveikatos priežiūros bei kitų įstaigų, lankyti mokykloje.

Priteisti jam iš ieškovės 18 000 Eur dydžio piniginę kompensaciją už jos asmeninio turto pagerinimą bei jai paliktus visus namų apyvokos daiktus ir automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur rinkos vertės;

priteisti jam asmeninės nuosavybės teisėmis lengvąjį automobilį „Renault Kangoo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 300 Eur rinkos vertės.

Ieškinys ir priešieškinis pagrįsti ir tenkintini dalinai.

Byloje nustatyta, kad šalys – ieškovė L. M. ir atsakovas E. M. - susituokė (duomenys neskelbtini), jų santuoka įregistruota Kelmės rajono savivaldybė administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 33. Gyvenant santuokoje jiems gimė du vaikai – (duomenys neskelbtini) sūnus A. M., (duomenys neskelbtini) dukra L. M.. Sutuoktiniai (duomenys neskelbtini) susituokė Kelmės bažnyčioje. Nekilnojamojo turto registro išrašai, pažymėjimai patvirtina, kad ieškovė nuosavybės teisėmis valdo ½ dalį nekilnojamojo turto - 0,15 ha žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), turtas yra asmeninė ieškovės nuosavybė, įgytas iki santuokos sudarymo, 2002 m. paveldėjimo būdu. Po santuokos sudarymo šalių šeimos gyvenamoji vieta, šeimos būstas buvo ieškovei nuosavybės teisėmis priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovui E. M. asmeninės nuosavybės teisėmis priklausė 3,5579 ha žemės sklypas ir ½ dalis gyvenamojo namo bei ūkio pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), įgytų paveldėjimo būdu. Atsakovas jam priklausantį nekilnojamąjį turtą realizavo – žemės sklypą pardavė, ½ dalį medinio, 54,48 m2 naudingo ploto, gyvenamojo namo, statyto 1938 m., padovanojo. Gyvendami santuokoje sutuoktiniai įsigijo du automobilius - „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą L. M. vardu, ir „Renault Kangoo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą E. M. vardu.

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmuose buvo iškelta civilinė byla Nr. 2YT-3969-496/2018 pagal L. M. ir E. M. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. 2018 m. kovo 15 d. teismo nutartimi paskirtas trijų mėnesių terminas sutuoktiniams susitaikyti, 2018 m. balandžio 12 d. nutartimi susitaikymo terminas nutrauktas gavus E. M. prašymą, 2018 m. balandžio 30 d. teismo nutartimi L. M. ir E. M. prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paliktas nenagrinėtu, nes tarp šalių kilo ginčas dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų.

Dėl santuokos nutraukimo

Sutuoktinio pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.26 – 3.30, 3.35 – 3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos.

Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada, tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

Ieškovė paaiškino, kad nuo pat vedybinio gyvenimo pradžios atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, apsvaigęs sukeldavo konfliktus šeimoje, triukšmą, dėl ko jai ne kartą teko bėgti iš namų. Sutuoktinio išgėrimai trukdavo po kelias dienas, uždirbtus pinigus išleisdavo alkoholiui. 2012 metais jis sukėlė autoįvykį, kurio metu nepataisomai sudaužė šeimai priklausiusį automobilį, buvo nubaustas pinigine bauda už KET pažeidimus, jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Dėl to šeima patyrė didelių finansinių nuostolių, nepatogumų. Po šio įvykio atsakovas užsikodavo nuo alkoholizmo Šiaulių priklausomybės ligų centre, tačiau tapo irzlus, santuokinis gyvenimas nebuvo puikus dėl jo potencijos sutrikimų. E. M. 2015 metais išvyko dirbti į Norvegiją, į namus grįždavo keletą kartų per metus, šeimyniniai santykiai pradėjo irti, atsakovas užsienyje girtaudavo, visiškai neprisidėjo prie šeimos ir vaikų išlaikymo. Grįžęs namo būdavo piktas ir agresyvus, jos atžvilgiu naudojo psichologinį ir fizinį smurtą, įžeidinėjo, plūdo necenzūriniais žodžiais. 2016 m. vasarą jie susituokė bažnyčioje, nes ji tikėjosi išsaugoti santuoką, tačiau nepavyko. Jam išvykus į užsienį, namuose likusi su vaikais, ji pasijusdavo saugi, dingdavo stresas, įtampa. 2017 m. spalio mėnesį atsakovas grįžo į Lietuvą, gyveno jai nuosavybės teise priklausančiame name, tačiau faktiškai jie nebevedė bendro ūkio, santuokinių ryšių nepalaikė. Siekdama kuo greičiau nutraukti santuoką, ji sutiko pasirašyti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sau nenaudingomis sąlygomis. Nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, atsakovui prašant, teismas paskyrė terminą susitaikymui, tačiau atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, kurie patvirtintų jo realų norą taikytis, priešingai - atsakovas toliau ją žemino, koneveikė, kėlė triukšmą jos namuose, smurtavo prieš ją. 2018 m. balandžio 11 d. atsakovas išsikraustė iš jos namų. Ji nepažeidė savo kaip sutuoktinės pareigų, neigia atsakovo nurodytas aplinkybes dėl neištikimybės.

Atsakovas priešieškiniu prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, tačiau teismo posėdžio metu šį reikalavimą patikslino, prašė pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas pripažino, kad jo kaltė pasireiškė tuo, kad jis per mažai dėmesio skyrė šeimai ir sutuoktinei, išgerdavo. Pripažįsta, kad yra buvę atvejų, kai dėl sukelto triukšmo jam esant apsvaigus į namus buvo iškviesta policija, girtas jis padarė eismo įvykį, sudaužė automobilį, parado teisę vairuoti transporto priemones. Po 2012 metų sukelto eismo įvykio jis užsikodavo, alkoholiu nepiktnaudžiavo, kurį laiką alkoholio visai nevartojo, po kurio laiko išgerdavo, bet saikingai. Su sutuoktine susipykdavo, bet vėl susitaikydavo, 2017 m. liepos 30 d. santuokos įžadus sutvirtino santuokos sakramentu bažnyčioje. Jis visą laiką dirbo darbus, susijusius su statybomis, pagal verslo liudijimą, užsienyje nelegaliai. Remontuodamas namą, kuriame gyveno, uždirbtomis lėšomis prisidėjo prie šeimos gerovės. 2015 m. spalio mėnesį išvyko dirbti į Norvegiją, kur dirbo du metus, į Lietuvą sugrįžęs 2017 m. spalį, pastebėjo, kad sutuoktinė šalinasi jo, atsisakė su juo intymiai bendrauti, nors ir gyveno viename name, tačiau šeimyninių santykių nepalaikė. Ieškovė dažnai kažkur užtrukdavo, namo grįždavusi po vidurnakčio. Abu nusprendė, kad jie toliau kartu gyventi nebegali, todėl kreipėsi į teismą su prašymu jų santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teismui paskyrus terminą susitaikymui, ieškovė kategoriškai atsisakė taikytis, sekančią dieną po teismo posėdžio sukėlė konfliktą, jį sumušė, vėliau persigalvojo ir kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo. 2018 m. balandžio mėnesį iš tuo metu jam nepažįstamos moters sužinojo, kad jo sutuoktinė susitikinėja su kitu vyriškiu, lankosi jo namuose, vėliau iš sūnaus pasisakymų suprato, kad iš karto po jo išsikraustymo iš šeimos namų, A. G. ėmė lankytis ieškovės namuose, nakvoti. Iš A. G. sutuoktinės sužinojo, kad L. dažnai lankosi A. G. namuose, jo kieme dažnai stovi L.. automobilis. Ieškovės elgesys jo atžvilgiu, itin artimas, nuolatinis bendravimas su kitu vyriškiu, jam suteikia pagrindo manyti, kad ieškovė jam buvo neištikima, todėl ji taip pat yra kalta dėl jų šeimos iširimo.

Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtino šalių nurodytas aplinkybes.

Liudytoja R. K. parodė, kad nuo 2007 m. iki 2013 metų vasaros gyveno ieškovei priklausančio namo antrame aukšte, nuomojo kambarius iš ieškovės sesers. Yra buvę atvejų, kai dėl girto E. M. keliamo triukšmo, durų daužymo ji kvietė policiją. Matė keletą kartų apsistumdančius sutuoktinius, buvę atvejų, kai E. M. negrįždavo į namus, prisimena, kad pradėjus priestato pamatų pylimo darbus, E. M. kelias dienas gėręs, dėl ko nevyko darbai. Viena kartą L. M. nakvojo jos namuose su vaikais, iš L. M. pasakojimų supratusi, kad dėl girto E. M. elgesio ji namuose negalinti būti.

Liudytojas A. G. parodė, kad ieškovę pažįsta nuo 2016 metų, susipažino sporto klube, kartu vyksta į stalo teniso varžybas. Bendrauja kaip artimi, geri draugai. Jis užsuka pas L. į namus, yra atlikęs kai kuriuos darbus jos namuose – statė krepšinio stovą kieme, rinko vaikų kambario baldus. L. išvykus į Angliją, jis rūpinosi jos vaikais, vežiojo juos į darželį ir mokyklą. Išvykdama į užsienį – komandiruotę ar svečius, savo automobilį L. M. laikydavo jo gyvenamojo namo kieme. L. lankosi jo namuose, per Kalėdas jis svečiavosi pas ją.

Liudytoja I. G. parodė, kad 2018 m. vasario mėnesį, atsitiktinai užsukusi į savo buvusio sutuoktinio A. G. namus, kur gyvena jos sūnus, sutiko L. M., kurią jos buvęs sutuoktinis pristatė kaip mylimą moterį. 2018 m. kovo 29 d. stebėjo juos abu iš lauko per langą, matė kartu išeinančius iš namo, jų elgesys vienas kito atžvilgiu, girdėti žodžiai, jai sudarė įspūdį, kad L. M. su jos buvusiu sutuoktiniu sieja artimas ryšys. Matė L. M. važiuojančią jos buvusio sutuoktinio automobiliu, iš savo suaugusių vaikų pasakojimų žino, kad A. G. kartu su L. M. dalyvavo jos (I. G.) dukters gimtadienio šventėje, A. G. brolio gimtadienyje. Pravažiuodama (duomenys neskelbtini) kas vakarą mato buvusio sutuoktinio automobilį stovintį L. M. gyvenamojo namo kieme (duomenys neskelbtini).

Liudytoja N. M., atsakovo sesuo, patvirtino, kad jos brolis E. M. santuokos pradžioje turėjo problemų dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, tačiau ji buvo įsitikinusi, kad šios problemos nebėra, nes L. M., su kuria dažnai bendraudavo telekomunikacijos priemonėmis, jos brolio elgesiu nesiskundė. Krikštijant dukrą, L. ir E. susituokė bažnyčioje.

Liudytojas V. M. teisme patvirtino, kad 2016 m. vasarą dalyvaujant šalių šventėje, kai buvo krikštijama jų dukra ir šalys tuokėsi bažnyčioje, iš jų tarpusavio elgesio, dėmesio rodymo vienas kitam, jam susidarė laimingos šeimos įspūdis. L. jų namuose Anglijoje svečiavosi 2017 metais, E. elgesiu nesiskundė, iš jos pasakojimų jis sužinojo, kad vedybinio gyvenimo pradžioje buvo problemų dėl E. piktnaudžiavimo alkoholiu.

2018 m. gegužės 23 d. prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą E. M. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, pradėtą pagal L. M. pareiškimą, ir 2018 m. liepos 18 d. prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą L. M. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, pradėtą pagal E. M. pareiškimą, jokios įrodomosios reikšmės santuokos iširimo priežastims nustatyti neturi. Įvykiai, dėl kurių buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai – 2018 m. balandžio 11 d. - vyko jau sutuoktiniams faktiškai nebegyvenant santuokinio gyvenimo. Sutuoktinių pateikti pareiškimai dėl patirtų smurtinių veiksmų iš kito sutuoktinio tik patvirtina aplinkybę, kad jie priešiškai nusiteikę vienas kito atžvilgiu, nėra vienas kitam lojalūs.

Visuma aptartų aplinkybių suponuoja išvadą, kad šalių santuokiniai ryšiai nutrūko daugiau kaip prieš vienerius metus, jie taikytis nebandė ir neketina, abu yra tvirtai apsisprendę santuoką nutraukti, todėl jiems kartu gyventi ir išsaugoti šeimą nebėra galimybių, dėl ko santuoka nutrauktina.

Byloje surinktų įrodymų visuma, šalių elgesys teisme patvirtina, kad nė vienas iš sutuoktinių nedėjo maksimalių pastangų išsaugoti santuoką, atkurti šeimyninius santykius, jie nepakankamai vienas kitu rūpinosi, nedemonstravo moralinės pagarbos, lojalumo vienas kitam. Teismo vertinimu, nė viena šalis byloje neįrodė, kad priešinga pusė padarė esminį santuokinių pareigų pažeidimą, lėmusį santuokos iširimą, staigų kurio nors iš sutuoktinių apsisprendimą nutraukti santuoką.

Atsakovas pripažino, kad jis turėjęs rimtų problemų dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių dėl jo netinkamo elgesio, keliamo triukšmo namuose, esant apsvaigus nuo alkoholio, pripažino, kad praėjus kuriam laikui po užsikodavimo ėmė vartoti alkoholį. Nors jo vertinimu, išgeria saikingai, tačiau akivaizdu, kad priežastis, dėl kurios kildavo barniai ir konfliktai šeimoje, – alkoholio vartojimas - nėra išnykusi. Akivaizdu, kad toks neatsakingas E. M. elgesys gali kelti nerimą jo sutuoktinei dėl ateities, formuoti neigiamą, smerktiną požiūrį į jį, nenorą toliau kartu gyventi. Tačiau ir ieškovės, kaip sutuoktinės, elgesys nėra nepriekaištingas. Tiek pati ieškovė, tiek teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. G. tvirtino, kad juos siejai tik draugiški santykiai, ieškovė neigia esanti neištikima sutuoktiniui. Civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, partneriams neigiant intymius santykius, faktiškai jokiais įrodymais nėra galimybių nustatyti tokių santykių buvimą. Tačiau L. M. elgesys su kitu vyriškiu, jų itin artimas bendravimas, lankymasis vienas kito namuose, A. G. rūpinimasis L. M. vaikais, jų vežiojimas į darželį ir mokyklą, suteikia pagrindo abejoti nepriekaištingu sutuoktinės elgesiu, įtarti, kad ji savo sutuoktiniui buvo neištikima, tokiu būdu netinkamai vykdė sutuoktinės pareigas.

Esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas konstatuoti abipusę sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, jog galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo.

Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sutuoktiniai nebetenka teisės reikalauti neturtinės žalos, padarytos dėl santuokos nutraukimo, atlyginimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis), todėl ieškovės ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką, išspręsti vaikų išlaikymo klausimus (CK 3.59 straipsnis).

Šalių nepilnamečiai vaikai - sūnus A. M. ir dukra L. M. - gyvena su ieškove, vaikų motina. Ginčo tarp šalių dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nekyla, šalys pripažįsta, kad vaikams ir toliau bus geriau gyventi su mama, kuri tinkamai rūpinasi vaikais, užtikrina geras gyvenimo sąlygas, saugią aplinką vaikams, todėl ir po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su jų mama.

Remiantis CK 3.170 straipsnio 4 dalimi, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Taigi, teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad nustatytina tik skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarka, todėl atsakovo priešieškinio reikalavimai nustatyti ne tik jo, bet ir ieškovės bendravimo su vaikais tvarką, kai vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, yra nepagrįsti, prieštaraujantys įstatymo nuostatoms, todėl atmestini. Kadangi nėra jokių duomenų apie netinkamą ieškovės rūpinimąsi vaikais, vengimą atlikti motinos pareigas, atsakovo reikalavimas, kad ieškovė būtų įpareigota pateikti vaikams reikiamus rūbus, kitus asmeninius daiktus išvykimui su tėvu, laikytinas nepagrįstu ir netenkinamas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis bei juos iki pilnametystės išlaikyti. Tai – pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. CK 3.155 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Svarbu pažymėti ir tai, kad tėvų teisės ir pareigos priklauso lygiai abiem tėvams, nesvarbu, jie yra susituokę ar ne, gyvena kartu ar atskirai, jų santuoka nutraukta ar pripažinta negaliojančia ir t. t. (CK 3.156 straipsnis). Už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai. Taigi CK įtvirtina abiejų tėvų teisių ir pareigų vienovės, tėvų valdžios bendrumo principą. Vadovaujantis šiomis įstatymų nuostatomis darytina išvada, kad atsakovo priešieškinio reikalavimai, nurodyti „bendrosios nuostatos“ yra tiesiog motinos ir tėvo pareigų detalizavimas, o ne atsakovo reikalaujama nustatyti bendravimo su vaikais tvarka. Nei vienam iš tėvų jų valdžia vaikų atžvilgiu nėra apribota, šioje byloje taip pat nesprendžiamas toks klausimas, todėl atsakovo priešieškinio reikalavimai, susiję su tėvų teisėmis ir pareigomis, numatytomis įstatymuose, t. y. teismo sprendimu įpareigoti tėvus rūpintis vaikais, domėtis jais, lankytis juos ugdymo įstaigose, sekti jų pasiekimus, susirgus pristatyti į gydymo įstaigą ar suteikti reikiamą pagalbą ir pan., yra nepagrįsti ir netenkinami.

Vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaikų ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu, nes kiekvieno vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad vaikas abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Siekiant šių tikslų, atsakovas turi turėti galimybę bendrauti su vaikais kas antrą savaitgalį, vaikų atostogų metu ir švenčių dienomis.

Aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą manyti, kad ieškovė dirbtinai siekia sudaryti kliūtis atsakovui bendrauti su vaikais, nenustatyta. Duomenų, paneigiančių jos rūpestingą požiūrį į vaikus, taip pat nėra. Abejonių nekyla, kad ji geriau žino vaikų poreikius, jų norus, įpročius. Aptariamu aspektu vertinant vaiko interesus teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytini vaiko amžius ir poreikiai. Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgus į ieškovės prašymą, tikslinga mažametės dukters Liepos bendravimą su tėvu iki jai sukaks penkeri metai nustatyti tik dienomis, įpareigojant atsakovą nakčiai mergaitę parvežti į jos nuolatinę gyvenamąją vietą. Pagrįstas ir tenkinamas ieškovės reikalavimas, kad atsakovas vaikus, kol dar jie yra mažamečiai, pasiimtų iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos šeštadienio ryte ir namo parvežtų sekmadienį iki 17 val. Tokia bendravimo tvarka nustatytina, siekiant sudaryti mažamečiams vaikams galimybę savo įprastoje aplinkoje pailsėti, išsimiegoti, sekmadienį turėti pakankamai laiko pasirengti ateinančiai savaitei, susitvarkyti mokyklinius reikmenis.

Sprendžiant klausimus, susijusius su vaikais, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 straipsnio 1 dalyje. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaikus principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaikais daromi tik jeigu jie reikalingi vaikų interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimą auklėjant vaikus, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią kiekvieno vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaikų dienos režimui, nustatymą. Atsižvelgiant į šias svarbias bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo aplinkybes, atsakovo besąlygiškas reikalavimas pusę jo atostogų metu pasiimti vaikus pažeidžia vaikų interesus, nes jei atsakovo atostogos nesutaptų su vaikų atostogomis, jie faktiškai turėtų persikelti kuriam laikui gyventi pas tėvą ir į darželį, mokyklą keliauti ne iš savo nuolatinių namų, o iš tėvo, taip būtų pažeista vaikų teisė turėti stabilią namų aplinką. Įvertinus šias aplinkybes ieškovo reikalavimas dėl bendravimo su vaikais jo atostogų metu netenkinamas. Tačiau siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp abiejų tėvų, sudaryti galimybę tėvui bendrauti su vaikais kiek įmanoma daugiau, tikslinga nustatyti, kad vasaros atostogų metu, kai vaikams nereikia lankyti mokyklos, dvi savaites atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais, konkretų laiką suderinus su vaikų mama. Teismo nuomone, teismui nustatyti konkretų laikotarpį vaikų vasaros atostogų metu netikslinga, nes iš anksto numatyti vaikų atostogų praleidimo būdą, tėvų atostogų laikotarpį nėra galimybių. Tikėtina, kad šalys, atsižvelgdamos į vaikų interesus, sugebės vaikų vasaros ir savo atostogas suplanuoti taip, kad kiekvienas iš jų turėtų galimybę vaikų ilgųjų atostogų metu pabūti su vaikais. Kad nesitrikdytų normalus vaikų poilsis, dienos rėžimas, vaikų bendravimo tvarka su tėvu Tėvo dieną, jo gimimo dieną nustatoma taip, kad darbo dienomis vaikai turi būti parvežti į namus iki 19 val. Kadangi atsakovas nenurodė, kokių konkrečių švenčių dienoms jis norėtų matytis su vaikais, teismas savo iniciatyva bendravimo tvarką nustato svarbiausių, visuotinai švenčiamų švenčių – Velykų, Kūčių, Kalėdų ir Naujųjų Metų - dienomis, tokia tvarka, kad vaikai prieš darbo dieną į namus turi būti grąžinti iki 17 val., prieš šventinę, nedarbo dieną – iki 19 val.

Šalių dėmesys atkreiptinas į tai, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo bet kuris iš tėvų gali kreiptis iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Pažymėtina ir tai, kad teismui nustačius tėvo bendravimo tvarką su vaikais, šalys abiejų geranorišku susitarimu, atsižvelgdami į vaikų interesus, savo galimybes ar atsiradus nenumatytoms aplinkybėms (vaikų ar tėvų liga, komandiruotės, artimų giminaičių šventės ir pan.), gali nukrypti nuo teismo nustatytos tvarkos.

Dėl išlaikymo vaikams priteisimo

Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams, nurodė, kad sūnaus A. M. išlaikymui kas mėnesį reikia apie 550 Eur, šią sumą sudaro 200 Eur maistui, 140 Eur rūbams ir avalynei, 30 Eur vaistams, vitaminams, apie 30 Eur komunaliniams patarnavimams už gyvenamąjį būstą, kuriame gyvena vaikas, apie 10 Eur būreliams, 10 Eur higienos ir švaros priemonėms, 30 Eur lavinimui, laisvalaikiui, 20 Eur išlaidos mokymosi reikmenims, 90 Eur kitoms išlaidoms (dienpinigiai, plaukų kirpimas, telefono sąskaitos papildymas, transporto išlaidos ir kt.). Dukros L. M. išlaikymui kas mėnesį reikia apie 600 Eur, šią sumą sudaro 200 Eur maistui, 130 Eur rūbams ir avalynei, 30 Eur vaistams, vitaminams, apie 30 Eur komunaliniams patarnavimams už gyvenamąjį būstą, kuriame gyvena dukra, 45 Eur darželiui, 40 Eur higienos ir švaros priemonėms, 20 Eur laisvalaikiui, 35 Eur lavinimui, žaislams, 10 Eur išlaidos mokymosi reikmenims, 90 Eur kitoms išlaidoms. Ji dirba (duomenys neskelbtini), kur jos gaunamas atlyginimas siekia apie 175 Eur, (duomenys neskelbtini) ji uždirba per mėnesį vidutiniškai apie 475 Eur, (duomenys neskelbtini) gauna apie 200 Eur atlyginimą. Be to, ją finansiškai remia mama. Jos pajamos ir mamos finansinė parama suteikia galimybę skirti vaikams pusę jų išlaikymui reikiamos sumos. Kadangi atsakovas darbingas, sveikas, kitų išlaikytinių neturi, todėl yra pajėgus skirti per mėnesį 275 Eur sūnaus ir 300 Eur dukters išlaikymui.

Atsakovas paaiškino, kad šiuo metu jis dirba pagal verslo liudijimą įvairius patalpų remonto ir apdailos darbus, kadangi šiuo metu ne sezono metas namų ir butų remonto darbams, todėl jo uždarbis siekia apie 600 Eur per mėnesį. Jis neturi nuosavo būsto, visus baldus ir namų apyvokos daiktus, kuriuos buvo įsigijęs kartu su ieškove gyvendamas santuokoje, paliko ieškovei, santaupų neturi, iki santuokos iširimo visas uždirbtas lėšas yra investavęs į ieškovei nuosavybės teisėmis priklausantį namą, jo pagerinimo darbus, todėl šiuo metu vaikų išlaikymui kiekvieną mėnesį jis gali skirti po 160 Eur kiekvienam vaikui.

CK 3.156 straipsnio 2 dalyje ir 3.192 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Įvertinus minėtas nuostatas, sprendžiant klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į vaiko amžių bei protingus vaiko poreikius.

Sprendžiant klausimą dėl vaikams teikiamo išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti turtinę tėvų padėtį ir jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos, kuri šiuo metu yra 555 Eur, dydžio išlaikymas. Tačiau minėtas kriterijus nėra imperatyvus ir jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus.

Atsakovas nepateikė jokių paskaičiavimų, nuginčijančių ieškovės nurodytą sumą, reikalingą ir būtiną, jos manymu, vaikams išlaikyti. Įvertinus tai, kad šiuo metu atsakovas jokio nekilnojamojo turto neturi, iš šeimos būsto, kuriame jis gyveno sukūręs šeimą, išsikraustė, ieškovei ir vaikams palikdamas naudotis visais baldais, namų apyvokos daiktais, buitine technika, kurie buvo įgyti gyvenant santuokoje su ieškove, darytina išvada, kad atsakovo turtinė padėtis šiuo metu yra blogesnė nei ieškovės. Savo asmeniniu darbu ir uždirbtomis lėšomis prisidėdamas prie ieškovei asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančio gyvenamojo namo, kuriame šiuo metu ir gyvena ieškovė su vaikais, jo gerbūvio darbų, neabejotinai pagerino vaikų gyvenimo sąlygas, kas taip pat yra svarbus indėlis auginant vaikus. Kaip matyti iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų, atsakovas 2018 m. balandžio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė paveldėtą 3,5579 ha žemės sklypą ir 2018 m. balandžio 9 d. dovanojimo sutartimi padovanojo paveldėtą ½ dalį gyvenamojo ir ūkio pastatų. Gyvenamasis namas, kurio dalį jis buvo paveldėjęs, 1938 metų statybos, rąstinis, dviejų kambarių, jo bendras plotas sudaro 61,48 m2, gyvenamas - 27,22 m2, viso gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė 2 000 Eur. Tokios būklės, vertės ir dydžio turto dovanojimas nesuteikia pagrindo abejoti, kad neatlygintiniu sandoriu atsakovas dirbtinai pablogino savo turtinę padėtį. Jo parduotas žemės sklypas taip pat nėra vertingas turtas, jo vidutinė rinkos vertė 7 320 Eur, mažesnė nei parduodamų butų kainos Kelmės mieste, todėl toks sandoris ženkliai nepagerino atsakovo turtinės padėties.

Atsakovas – jaunas, darbingas, dirbantis statybos, įvairius patalpų remonto darbus, todėl priteisus iš atsakovo kas mėnesį po 200 Eur kiekvienam vaikui, ši suma neturėtų būti kliūtimi tenkinti jo paties būtinus, gyvybiškai svarbius poreikius ir nebūtų pažeistas tėvų proporcingumo principas išlaikant vaikus. Toks išlaikymas, teikiamas kiekvieno iš tėvų, yra būtinas vaikų poreikių tenkinimui. Kiekvienam iš šalių vieno vaiko išlaikymui teikiant po 200 Eur per mėnesį susidarytų suma, artima minimaliai algai, kurią faktiškai gauna suaugęs žmogus dirbdamas už minimalų atlygį (555 Eur prieš mokesčius). Ieškovės darbinės pajamos taip pat nėra didelės, kas mėnesį sudaro apie 850 Eur, todėl nėra pagrindo manyti, kad ji vaikų išlaikymui kas mėnesį galėtų skirti didesnę nei 400 Eur sumą.

Šalių vaikai gyvena su ieškove, kuri jiems suteikia būstą, sukuria gyvenimo aplinką, nuolatos jais rūpinasi – aprengia, gamina valgyti, skalbia rūbus, slaugo susirgus, rūpinasi, kad būtų suteikta tinkama, operatyvi medicininė pagalba ir pan., kas reikalauja ne tik dvasinių, moralinių, bet ir materialinių sąnaudų, nes tiek maisto gaminimui, tiek vaikų nuvežimui į ugdymo, mokslo ar gydymo įstaigą, tiek jų būsto, tinkamos aplinkos sukūrimui reikalingos piniginės lėšos. Iš atsakovo priteisus jo prašomą sumą – 160 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui - būtų pažeistas šalių proporcingumo principas išlaikant vaikus, nepagrįstai vaikų išlaikymo našta perkelta vienai ieškovei.

Remiantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Tokia diena šiuo atveju laikytina ieškovės nurodyta data - 2018 m. gegužės 1 d. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad sutuoktiniai iki 2018 m. balandžio 11 d. gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, abu rūpinosi vaikais, juos išlaikė. Ieškovė neįrodė, kad gyvenant santuokoje atsakovas neprisidėjo prie vaikų išlaikymo, todėl jos reikalavimas dėl išlaikymo vaikams įsiskolinimo priteisimo laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

CK 3.185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymas priteistinas kiekvienam vaikui, teisę valdyti vaikų lėšas paliekant nepilnamečių turto uzufruktoriui – vaiko motinai, su kuria gyvena nepilnamečiai vaikai.

Šalims išaiškintina, kad vadovaujantis CK 3.201 straipsnio nuostatomis pagal vieno iš tėvų ar vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį teismas gali padidinti arba sumažinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis arba atsirado papildomų vaiko priežiūros išlaidų.

Dėl turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo

Atsakovas prašė santuokos metu įgytą automobilį „Volvo“ asmeninės nuosavybės teisėmis priteisti ieškovei, jam – automobilį “Renault Kangoo“, priteisti jam iš ieškovės 18 000 Eur piniginę kompensaciją už ieškovės asmeninio turto pagerinimą, jai paliktus visus namų apyvokos daiktus, baldus ir didesnės vertės automobilį.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas už ieškovei paliktą santuokos metu įgytą turtą prašo priteisti 3 000 Eur kompensaciją, už ieškovei priklausančio gyvenamojo namo pagerinimą – 15 000 Eur kompensaciją.

Atsakovas paaiškino, kad dar prieš santuokos sudarymą su ieškove apsigyveno jai ir jos seseriai nuosavybės teisėmis priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovės sesuo name niekada negyveno, antrame aukšte kurį laiką gyveno nuomininkai, vėliau name gyveno tik jų šeima, jie naudojosi pirmame namo aukšte esančiomis patalpomis. Dar prieš santuokos sudarymą, namas buvo pradėtas remontuoti, pakeisti langai. Jis ir susipažino su ieškove tuo metu, kai ieškovės pasamdytas atliko sienų aplink langus apdailos darbus po langų pakeitimo. Po santuokos sudarymo jie ėmėsi remontuoti namą, kad jis būtų patogus jiems ir jų vaikams gyventi, nes name nebuvo tualeto, vonios, kambariams buvo būtinas remontas – sienų ir lubų dažymas, grindų keitimas, reikėjo keisti namo stogą, tvarkyti išorines sienas, rekonstruoti šildymo sistemą. Nei jis, nei ieškovė santaupų neturėjo, todėl namo remonto darbai tęsėsi faktiškai devynerius metus. Jie abu dirbo ir iš jų uždirbtų pinigų remontavo namą, tvarkė aplinką. 2015 m. rudenį jis išvyko uždarbiauti į Norvegiją, kad uždirbtų pinigų namo remonto užbaigimui, iki tol dirbo įvairius statybos, patalpų remonto ir apdailos darbus Lietuvoje pagal verslo liudijimą, pats remontavo kambarius, kuriuose gyveno jo šeima, kartu su pasamdytais žmonėmis dirbo prie priestato statybos, rūpinosi statybinių medžiagų nupirkimu ir parvežimu. 2011-2013 metais statė priestatą, kuriame įrengė katilinę, vonios kambarį. Pastačius naują priestatą reikėjo rekonstruoti, apšiltinti senąjį priestatą, sujungiant naujo priestato stogą, pertvarkyti senojo priestato stogą. Naujo priestato pastatymas jų šeimai kainavo apie 15 000 Eur. 2013 m. šeima įsirengė nuotekų valymo sistemą „Traidenis“, kuri kainavo 1 592 Eur. 2009-2014 metais jis pats remontavo kambarius – dažė lubas ir sienas, sudėjo naują grindų dangą, naujai pertvarkė elektros instaliaciją, dalį virtuvės sienų padengė plytelėmis, tam išleido 2 500 Eur. Įsirengus naują katilinę, rekonstravo visą šildymo sistemą - keitė radiatorius visuose kambariuose, dalį vamzdžių, tam išleido apie 1 450 Eur. Mansardos apšiltinimo darbai, atlikti 2012 m., kainavo apie 750 Eur, pavėsinės statyba apie 600 Eur, 2015 m. įsigytas šiltnamis – 500 Eur. 2016 metais keitė namo ir ūkinio pastato stogą, kas jų šeimai kainavo apie 9 750 Eur, drenažo ir lietaus kanalizacijos įrengimas 2 600 Eur, nauji lauko laiptai apie 600 Eur, namo fasado apšiltinimo darbai ir dekoratyvinio tinko uždėjimas 6 000 Eur. Jo paskaičiavimu iš bendrų šeimos lėšų santuokos metu namo remontui išleido virš 35 000 Eur, pirko baldus, buitinę techniką, įvairius namų apyvokos daiktus, kiek jis prisimena už skalbimo mašiną ir rūbų džiovyklę sumokėjo 3 100 Eur, vonios ir koridoriaus baldus 1 300 Eur, pirko miegamojo baldus. 2015 m. jų šeima už 4 000 Eur įsigijo automobilį „Volvo“, grįžęs iš Norvegijos jis nusipirko automobilį „Renault Kangoo“, skirtą darbui. Prie ieškovei priklausančio namo pagerinimo jis prisidėjo ne tik asmeniniu darbu, dirbdamas prie įvairių remonto darbų, bet ir uždirbtomis lėšomis. Gyvendamas santuokoje jis visą laiką dirbo statybos darbus, sezono metu uždirbdavo 2 000 – 3 000 litų per mėnesį, Norvegijoje uždirbdavo apie 2 000 – 3 000 Eur per mėnesį, savo pragyvenimui užsienyje išleisdavo apie 400 Eur. Norvegijoje jis dirbo nelegaliai, uždirbtus pinigus namo parsiveždavo grynais. Jis nemoka naudotis internetine bankininkyste, visus mokėjimus internetu atlikdavo jo sutuoktinė. Visu bendrai užgyventu turtu, abiejų sutuoktinių lėšomis suremontuotu namu naudojasi ieškovė, todėl jis prašo priteisti piniginę kompensaciją. Už ieškovei paliktus baldus, namų apyvokos daiktus, geresnį automobilį ir jai priklausančio namo pagerinimo darbus prašo priteisti 18 000 Eur. Apie ieškovei jos mamos dovanotus pinigus iki šios bylos jam nebuvo žinoma, dovanojimo raštelius pamatė gavęs ieškinį. Jo įsitikinimu, dovanojimo rašteliai surašyti siekiant išvengti kompensacijos jam sumokėjimo, realiai pinigų, nurodytų dovanojimo rašteliuose, jo sutuoktinė nebuvo gavusi, nes, turint tokias pinigų sumas, namo remontas nebūtų užsitęsęs devynerius metus.

Ieškovė neginčijo, kad gyvenant santuokoje buvo remontuojamas jai ir jos seseriai priklausantis gyvenamasis namas, tvarkomas kiemas, aplinka, perkama buitinė technika ir baldai, tačiau kompensacijos už įsigytus baldus, buitinę techniką ir nekilnojamojo turto pagerinimo darbus, namo remontą mokėti atsakovui nesutiko.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jai ir jos seseriai priklausantis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo kapitaliai remontuotas, remonto darbai pradėti iki santuokos, 2004 m., namas remontuojamas santuokos metu, tačiau namo remontui buvo panaudoti jos mamos E. M. jai dovanoti pinigai. 2004 m. mama jai padovanojo 50 000 litų, 2005 m. – 30 000 litų, 2006 m. – 20 000 litų, 2007 m. – 10 000 litų, 2008 m. - 10 000 litų, 2009 m. – 10 000 litų. Visi iš mamos E. M. gauti dovanų pinigai buvo panaudoti jos ir sesers nuosavybės pagerinimui. Jos sutuoktinis E. M. visiškai neprisidėjo prie jos asmeninio turto pagerinimo. Visą santuokos laikotarpį E. M. pajamos nebuvo stabilios, jo finansinis indėlis į šeimos gerbūvį buvo ribotas ir nepakankamas, atsakovas neteikė išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams, neprisidėjo prie šeimos gyvenimo sąlygų gerinimo.

Teismo posėdžio metu ieškovė pripažino, kad santuokos metu nuo 2009 m. pavasario iki 2017 metų rudens į jai nuosavybės teisėmis priklausantį turtą, jo remonto ir pagerinimo darbus buvo investuojamos lėšos, neginčija, kad nekilnojamojo turto pagerinimui buvo panaudota 30 000 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė pripažino, kad atsakovas atliko kai kuriuos patalpų remonto darbus, kiemo tvarkymo darbus, pripažino, kad atsakovas organizavo kai kurių darbų atlikimą – samdė žmones, vadovavo darbams. Teisme ieškovė paaiškino, kad apie mamos jai dovanotus pinigus atsakovui ji nesakė, dovanojimą patvirtinančių raštelių nerodė, pinigų namuose neturėjo, pinigus pas save laikė mama, reikalui esant pinigų mama pervesdavo į jos sąskaitą, duodavo grynais.

Ginčo tarp šalių dėl atliktų darbų apimties ir kainų nekilo. Šalys pripažino, kad santuokos metu buvo atlikti nekilnojamojo turto, kuris yra asmeninė sutuoktinės L. M. nuosavybė, pagerinimo darbai, ieškovė neginčijo, kad santuokos metu buvo atlikti pagerinimo darbai, kuriuos nurodė atsakovas. 2018 m. birželio 20 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas taip pat pavirtina, kad atsakovo nurodyti remonto darbai ieškovei priklausančio namo išorėje ir viduje atlikti. Antstolis konstatavo, kad ieškovei priklausantis gyvenamasis namas yra renovuotas, fasadas tinkuotas, stogas uždengtas šiferiu, kaminai apskardinti, prie namo įrengta vietinė nuotekų sistema „Traidenis“, įrengta lietaus vandens surinkimo/drenažo sistema, prie ūkinio pastato įrengta medinė pavėsinė, kurioje stovi mediniai baldai, namų valdos gerbūvis/aplinka sutvarkyti, pastatytas polikarbonatinis šiltnamis, namo priestate įrengta katilinė ir vonios kambarys su tualetu, katilinėje stovi kieto kuro katilas ir vandens šildytuvas, name įrengta radiatorinė šildymo sistema, namo vidus suremontuotas. Ieškovė teisme paaiškino, kad viešame registre ji neįregistravo nekilnojamojo turto pagerinimo darbų. Iš jos pateikto nekilnojamojo turto išrašų matyti, kad nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė (be pagerinimo darbų) 17 482 Eur. Atsakovo pateiktoje nekilnojamojo turto vertės nustatymo ataskaitoje nurodyta, kad šiuo metu šio nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė 52 200 Eur. Visuma šių aplinkybių suteikia pagrindo išvadai, kad nekilnojamasis turtas, kurio pusė priklauso ieškovei, šalių santuokos metu (2009-2017 metais) buvo ženkliai pagerintas, padidėjo jo vertė rinkoje, pagerėjo ieškovės ir šalių nepilnamečių vaikų gyvenimo sąlygos.

Liudytoja R. K. parodė, kad jai nuomojant patalpas ieškovei priklausančiame name, L. M. susituokus su E. M. buvo pradėta priestato statyba, ji matė E. su kitais vyrais atliekantį pamatų kasimo darbus.

Liudytoja E. M., ieškovės motina, teisme taip pat patvirtino, kad jos dukrai priklausančio namo pagrindiniai remonto darbai buvo atlikti dukrai susituokus su E. M., nes, liudytojos teigimu, "vyriška ranka" buvo labai reikalinga atliekant statybos-remonto darbus.

Liudytojai N. M. ir V. M. patvirtino, kad E. prašymu jo šeimai skolino 5 000 Eur, kurie jiems buvo reikalingi automobilio pirkimui ir namo remonto darbams, pinigai jiems grąžinti, L. juos pervedus į sąskaitą. N. M. parodė, kad iš brolio ir jo sutuoktinės, su kuria bendraudavo telekomunikacijos priemonėmis, žino, kad jos brolis E. į Norvegiją išvyko užsidirbti pinigų namo remonto užbaigimui.

Liudytojas D. B. parodė, kad daugiau kaip penkerius metus E. M. dirbo jo įmonėje, atliekančioje įvairius statybos darbus, daugiausia privačių namų fasadų šiltinimą. E. M. sugebėjo atlikti fasadų šiltinimo, vidaus įrengimo - gipskartonio plokščių padėjimo, plytelių klojimo, dažymo darbus. Žinojo, kad E. M. remontuojasi savo namus. Kadangi jis yra įmonės "(duomenys neskelbtini)" akcininkas, todėl laidavo už E. M., kad jam būtų išduodamos įvairios statybinės medžiagos, kurios buvo surašomos į limitines korteles, medžiagų paėmimo metu už jas neatsiskaitant, apmokant vėliau. Jis pats yra porą kartų įnešęs E. M. paduotus pinigus į parduotuvės kasą už statybines medžiagas. Tris kartus jis lankėsi M. namuose, kai buvo atliekami priestato įrengimo darbai, E. M. kreipiantis į jį konsultacijos dėl katilinės įrengimo, santechnikos darbų atlikimo, ventiliacijos įrengimo.

Liudytojas S. G. parodė, kad E. M. - jo pusbrolis, kartu dirbo D. B. įmonėje fasadų šiltinimo darbus. Jam žinoma priestato statybos ir namo remonto smulkmenos, nes artimai bendravo su E., lankydavosi jo namuose, kur gyveno kartu su žmona, iki santuokos ir po santuokos sudarymo. Susituokę jie statė naują priestatą, jis padėjo E. sutvarkyti ir uždengti namo stogo vieną šlaitą po priestato pastatymo, padėjo E. sutvarkyti elektros instaliaciją virtuvėje, kasė tranšėją nuotekų sistemos "Traidenis" įrengimui. Lankydamasis M. namuose, matė naujai pastatytame priestate įrengtą katilinę, vonią, tualetą. Jam žinoma, kad į Norvegiją E. išvyko užsidirbti pinigų. Kai jis buvo Norvegijoje, buvo pakeisti namo ir ūkinio pastato stogai, atlikti namo sienų šiltinimo darbai, namo fasadas padengtas struktūriniu tinku.

Byloje esantys socialinio draudimo fondo valdybos išrašai patvirtina, kad atsakovas E. M. santuokos metu dirbo. Jo išsaugoti kvitai, limitinių kortelių kopijos, sąskaitos faktūros patvirtina, kad jis santuokos metu pirko statybines medžiagas.

Vadovaujantis CK 3.90 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kai asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės, asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu ir iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu turtas, tuomet turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Taigi, vadovaujantis šia įstatymo nuostata, įrodyti, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, yra esmingai pagerintas, būtina reikalaujant jį pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Byloje nustačius turto pagerinimo, bet ne esminio, santuokos metu faktą, sprendžiamas kompensacijos priteisimo klausimas. Būtent tokį reikalavimą ir pareiškė atsakovas, už ieškovei priklausančio asmeninio nekilnojamojo turto pagerinimą prašydamas priteisti 15 000 Eur kompensaciją.

Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis ar bendromis santuokinėmis lėšomis ar savo darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į turto bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus. Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010, 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011 ir kt.).

Byloje surinktų įrodymų visuma suteikia pagrindo išvadai, kad ieškovei priklausančio gyvenamojo namo pagerinimo darbai buvo atlikti šalims gyvenant santuokoje, bendromis sutuoktinių pastangomis ir pinigais, atsakovas E. M. asmeniniu darbu ir uždirbtomis lėšomis prisidėjo prie remonto darbų, tokiu būdu prisidėdamas prie ieškovei asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimo, todėl pagrįstas ir tenkintinas atsakovo reikalavimas priteisti kompensaciją.

Ieškovė pripažino, kad santuokos metu atlikta jos turto pagerinimo darbų už 30 000 Eur. Tai ji patvirtino teisme ir savo parašu, sudarydama sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nustačius, kad visi ieškovei priklausančio turto pagerinimo darbai atlikti bendromis sutuoktinių lėšomis, atsakovui prisidedant darbu ir pinigais, pagrįstas atsakovo reikalavimas pusė šios sumos priteisti jam iš ieškovės.

 Atsakovas neginčija ieškovės pateiktų pinigų dovanojimo sandorį patvirtinančių raštelių, tačiau byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma, suteikia pagrindo išvadai, kad šis raštu sudarytas motinos dukrai pinigų perleidimas turi apsimestinio sandorio požymių. Ieškovė ir liudytoja apklausta E. M. patvirtino, kad ieškovei dovanojimo sutartyse nurodyti pinigai faktiškai nebuvo perduoti, juos turėjo, jais visada disponavo E. M., pas kurią iki šiol saugomas pinigų likutis - 8 000 Eur, atsakovo apie dovanotus pinigus neinformavo. Didelės pinigų sumos dovanojimas nebuvo išviešintas, atsakovui apie dovanojimo sandorių egzistavimą ir sutuoktinės turimus pinigus nebuvo žinoma, ieškovė savo sutuoktinio nei apie turimus dovanų gautus pinigus, nei apie jų panaudojimą neinformavo, todėl neturi pagrindo reikalauti sau naudingų pasekmių, susijusių su šiais sandoriais. Pažymėtina ir tai, kad itin ilgai (9 metus) užsitęsę remonto darbai patvirtina aplinkybę, kad sutuoktiniai savo šeimos būstą remontavo iš santuokos metu abiejų sutuoktinių uždirbtų lėšų, o ne iš ieškovės turėtų gana didelių santaupų.

Pagal kasacinio teismo praktiką santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Taigi tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių), arba dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natūra netaikymas ne dėl išvardytų objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, bet kitais pagrindais, dėl kurių vienas bendraturčių, gaudamas kompensaciją už jam priklausantį turtą, įgyvendintų teises, kylančias iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta, neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015, 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012, kt.).

Atsižvelgiat į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, šalių reikalavimai padalinti santuokoje įgytą turtą, kiekvienam iš sutuoktinių priteisiant po automobilį, t. y. turtą natūra, yra pagrįsti ir tenkintini. Tačiau atsakovo priešieškinio reikalavimas priteisti jam 3 000 Eur kompensaciją iš ieškovės už jai atitekusius santuokos metu įgytus baldus, buitinę techniką, ieškovės ir atsakovo reikalavimai priteisti atsakovui 500 Eur kompensaciją už ieškovei atitekusį automobilį "Volvo", yra nepagrįsti. Automobilis "Volvo" yra skirtas ne tik ieškovės poreikių tenkinimui, juo, kaip matyti iš šalių paaiškinimų, į darželį ir mokyklą vežiojami šalių vaikai, kurie gyvena su ieškove, be to, atsakovas neįrodė, kad ieškovei atitenkantis automobilis "Volvo" yra didesnės vertės nei jam atitekęs "Renault Kangoo". Šeimos būstas buvo kuriamas ne tik sutuoktiniams, bet ir jų vaikams gyventi, šiuo metu santuokoje įgytais baldais, kitais daiktais, naudojasi šalių nepilnamečiai vaikai. Be to, priteisiant iš atsakovo vaikams išlaikymą, kuris kiekvienam vaikui yra mažesnis nei pusė minimalios algos, atsižvelgta į aplinkybes, kad atsakovas prisidėjo prie šeimos būsto pagerinimo darbų, gražesnės, geresnės, patogesnės vaikų gyvenimo aplinkos kūrimo, paliko vaikams naudotis visus santuokoje įgytus baldus ir buitinę techniką. Įvertinus visumą reikšmingų aplinkybių, ieškovės ir atsakovo reikalavimai dėl kompensacijų priteisimo už santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą - baldus, buitinę techniką, automobilį - netenkinami.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

2018 m. gegužės 7 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu atsakovui suteikta antrinė teisinė pagalba, jo išlaidas valstybei apmokant 100 procentų, todėl, ieškinį dalyje dėl išlaikymo vaikams priteisimo patenkinus, žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), už šį reikalavimą valstybei iš atsakovo nepriteistinas.

Patenkinus priešieškinio reikalavimą dėl 15 000 Eur kompensacijos priteisimo atsakovui, iš ieškovės turėtų būti priteistas 337,50 Eur žyminis mokestis valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 7 dalies nuostatomis teismas, šaliai prašant, gali atleisti ją nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybės biudžetui. Ieškovė tokio prašymo nėra pateikusi. Teismas, įvertinęs tai, kad su ieškove lieka gyventi du vaikai, iš jos priteista didelė piniginė kompensacija atsakovui, ieškovės gaunamos darbinės pajamos nėra didelės (850 Eur), paduodant ieškinį ieškovė yra sumokėjusi 199 Eur žyminį mokestį, todėl, atsižvelgiant į šios bylos pobūdį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad ją nuo dalies bylinėjimosi išlaidų, mokėtinų valstybės biudžetui už reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo, tikslinga atleisti.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ½ dalis žyminio mokesčio, kurį paduodama ieškinį sumokėjo ieškovė už reikalavimą nutraukti santuoką (75 Eur), priteistina jai iš atsakovo. Kiti ieškovės reikalavimai, už kuriuos sumokėtas žyminis mokestis, nepatenkinti, todėl likusi dalis žyminio mokesčio iš atsakovo nepriteistina.

Iš pateiktų mokėjimo kvitų matyti, kad ieškovė yra patyrusi išlaidų, susijusių su ieškinio parengimu ir jos atstovavimu teisme. Ieškovė advokatei už suteiktas paslaugas sumokėjo 1 750 Eur. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, suteiktos atsakovui, išlaidos šioje byloje sudaro 702 Eur Kadangi ieškinys ir priešieškinis patenkinti iš dalies, todėl šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, susidariusios dėl jų atstovavimo teisme, neatlyginamos – iš ieškovės valstybės biudžetui nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, iš atsakovo ieškovei – advokatės atstovavimo išlaidos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2, 3 dalimis, 3.90 straipsniu, 3.174 straipsniu, 3.175 straipsnio 2 dalimi, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.200 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką tarp E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą (duomenys neskelbtini) Kelmės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 33, nutraukti.

Pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo L. M. palikti santuokinę M. pavardę, E. M. - jo pavardę.

Po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų A. M., gimusio (duomenys neskelbtini), ir L. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su vaikų motina L. M.

Nustatyti E. M. bendravimą su vaikais A. M. ir L. M. tokia tvarka:

1) E. M. su dukra L. M., iki ji sulauks penkerių metų amžiaus, bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį ir sekmadienį, išskyrus Motinos dieną ir vaikų motinos L. M. gimimo dieną, 10 val. ir tą pačią dieną iki 19 val. grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą;

2) E. M. su dukra L. M., jai sulaukus penkerių metų, bendrauja kas antrą savaitgalį, išskyrus Motinos dieną ir L. M. gimimo dieną, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir sekmadienį iki 17 val. grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą;

3) E. M. su sūnumi A. M. bendrauja kas antrą savaitgalį, išskyrus Motinos dieną ir L. M. gimimo dieną, pasiimdamas sūnų šeštadienį 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ir sekmadienį iki 17 val. grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą;

4) E. M. kasmet su vaikais praleidžia Tėvo dieną, jei tai ne jo bendravimo su vaikais savaitgalis, vaikus Tėvo dieną pasiima 10 val. ir grąžina į jų nuolatinę gyvenamąją vietą iki 17 val.;

5) E. M. kasmet su vaikais praleidžia savo gimtadienį (gruodžio 2 d.), jei ši diena savaitgalis – vaikus pasiima 10 val. ir grąžina 17 val., jei darbo diena – vaikus pasiima 17 val. ir į namus gražina iki 19 val.;

6) nelyginiais metais E. M. su vaikais praleidžia vaikų gimimo dienas (spalio 15 d. ir rugpjūčio 2 d.), jei tai darbo dienos – vaikus pasiima 17 val., į namus grąžina 19 val., jei savaitgalis – vaikus pasiima 10 val. ir grąžina 17 val.;

7) lyginiais metais E. M. su vaikais praleidžia Velykas, pasiimdamas vaikus sekmadienio rytą 10 val. ir grąžindamas pirmadienį iki 17 val., ir Kalėdas, pasiimdamas vaikus gruodžio 25 d. 10 val., vaikus grąžindamas gruodžio 26 d. iki 19 val.;

8) nelyginiais metais E. M. su vaikais praleidžia Kūčias, pasiimdamas vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos 10 val., grąžindamas 19 val., ir Naujuosius Metus, pasiimdamas vaikus gruodžio 31 d. 10 val., grąžindamas sausio 1 d. 17 val.;

9) vaikų vasaros atostogų metu E. M. su vaikais praleidžia dvi savaites, konkretų laiką iš anksto suderinus su L. M.;

10) E. M. L. M. prašymu pateikia visą informaciją apie vaikų buvimo vietą, sveikatos būklę, mitybą, dienotvarkės rėžimą;

11) jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku E. M. negali atvykti bendravimui su sūnumi ir dukra, jis apie tai informuoja L. M. telefonine trumpąja SMS žinute ar elektroniniu laišku;

12) jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku E. M. bendravimas su vaikais negalimas dėl objektyvių priežasčių, L. M. apie tai informuoja E. M. trumpąja SMS žinute ar elektroniniu laišku.

Priteisti iš E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnui A. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur (du šimtus eurų) nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki vaiko pilnametystės, įskaitant laikiną išlaikymą pagal Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. gegužės 11 d. nutartį,  išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigus sumokant iki dešimtos einamojo mėnesio dienos į L. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB.  

Priteisti iš E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dukrai L. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur (du šimtus eurų) nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki vaiko pilnametystės, įskaitant laikiną išlaikymą pagal Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. gegužės 11 d. nutartį, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigus sumokant iki dešimtos einamojo mėnesio dienos į L. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB.  

Nustatyti, kad nepilnamečių vaikų A. M., gimusio (duomenys neskelbtini), ir L. M., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdys vaikų motina L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Padalinti santuokoje įgytą turtą, L. M. asmeninėn nuosavybėn priteisti automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), E. M. asmeninėn nuosavybėn – automobilį „Renault Kangoo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).  

Priteisti iš L. M. E. M. 15 000 Eur (penkiolikos tūkstančių eurų) kompensaciją už asmeninio turto pagerinimą.

Ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, įsiskolinimo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisimo atmesti.

Ieškinio ir priešieškinio dalį dėl kompensacijos už santuokoje įgytą turtą priteisimo E. M. atmesti.

Priteisti iš E. M. L. M. 37,50 Eur (trisdešimt septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2018 m. gegužės 11 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7466-446/2018, - laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. M. ir L. M. – panaikinti.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėja Vilma Raščiuvienė