Civilinė byla Nr. e2A-871-803/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-19492-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18; 3.3.1.20.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 12 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ingos Staknienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų R. B. ir T. B. ieškinį atsakovei A. R. dėl parduoto buto kainos sumažinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė Mano Būstas NPC.
Teisėjų kolegija,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami sumažinti įsigyto buto kainą 4000 Eur suma, šią sumą priteisiant iš atsakovės. Nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartimi jie bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis įsigijo iš atsakovės butą. Prieš pirkdami butą, ieškovai pasiteiravo atsakovės apie buto lubose pastebėtą vandens pėdsaką, tačiau atsakovė patikino, kad toks apibėgimas atsirado dėl senai trūkusio vamzdžio ir kad ši problema jau išspręsta. 2018 m. vasario-kovo mėn. pastebėję nuo lubų aplašėjusią pagalvę, o 2018 m. gruodžio mėn. šalia esančiame bute prasidėjus dideliam pratekėjimui lubose, ieškovai iš namo administratoriaus sužinojo, kad dar iki atsakovei parduodant butą jau egzistavo lubų pratekėjimo priežastys, kurių atsakovė nenurodė ieškovams. Be to, panašiu laikotarpiu pratekėjimai prasidėjo ir ieškovų bute, kuriame jau buvo atliktas remontas po pirmojo pratekėjimo. Ieškovų teigimu, namo administratorius 2019 m. kovo mėn. ėmėsi darbų ir lokalizavo pratekėjimus į ieškovų butą, tačiau paaiškėjo, kad namo stogas reikalauja papildomo remonto. Anot ieškovų, dėl vandens apgadinto buto remontui pagal sudarytą sąmatą reikalinga 3889,20 Eur suma, be to, neaišku, kiek išlaidų pareikalautų bendrojo naudojimo stogo ir sienų remontas, šias išlaidas proporcingai paskirsčius visiems butų savininkams. Paaiškėję buto trūkumai ne tik iš dalies trukdo daiktą naudoti pagal paskirtį, bet ir sukėlė žalą, kai po padaryto lubų remonto jos vėl apgadintos. Ieškovai pažymėjo, kad žinodami apie tokias buto bei stogo problemas, jie nebūtų mokėję už perkamą butą tokios kainos.
2. Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad parduotas butas jai priklausė nuo 1998 m. sausio 16 d. Atsakovė nuo 2012 m. vasario mėn. gyvena ir dirba Belgijoje, į Lietuvą grįžta tik keletą kartų per metus. 2016 m. nusprendusi parduoti butą, atsakovė kreipėsi į nekilnojamojo turto pardavimo agentę. 2016 m. gruodžio mėn. buto lubose pastebėjusi drėgną dėmelę, atsakovė kreipėsi į pastatą administruojančią įmonę, kuri 2017 m. sausio 10 d. surašė statinio apžiūros aktą, kuriame nurodyta, kad vandens pratekėjimas į atsakovės ir gretimą butus galėjo įvykti nuo 9 buto terasos (atvirkštinio stogo). 2017 m. kovo 3 d. atlikus papildomą apžiūrą, statinio defektiniame akte nurodyta, kad korozijos pažeisti stogo lietloviai visiškai nusidėvėję, vizualiai matomas kai kurių stogo čerpių perslinkimas, laštakio skarda nepakankamo ilgio ir stogo sąlaja nesandari. Dėl to pastato administratoriaus komisija rekomendavo nedelsiant organizuoti sprendimo dėl namo bendrojo naudojimo objektų defektų pašalinimo priėmimą ir pašalinti užfiksuotus defektus. Atsakovės teigimu, vėliau ji ne kartą el. laiškais kreipėsi į pastato administratoriaus vadybininką teiraudamasi dėl užpylimo priežasčių šalinimo eigos ir gavo atsakymą, kad jau įrenginėjama terasos-lodžijos hidroizoliacija, taip pat vadybininko įsipareigojimą organizuoti stogo tvarkymo darbus. Apie šias aplinkybes atsakovė informavo nekilnojamojo turto agentę, kuri buto apžiūros metu ieškovams parodė likusią vandens dėmelę lubose ir paaiškino, kad užpylimo priežastys nustatytos ir šalinamos. Atsakovės teigimu, parduodama butą ji elgėsi sąžiningai ir atskleidė ieškovams visą informaciją apie buto užpylimą ir jo priežastis. Atsakovės nuomone, butas užpiltas ne dėl jos buto, bet dėl kitų butų ir (arba) bendrojo naudojimo patalpų defektų. Atsakovė atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovų pateiktoje remonto sąmatoje nurodyti remonto darbai gerokai viršija užlietų lubų ir grindų plotą.
3. Trečiasis asmuo UAB Mano Būstas NPC atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino: sumažino ieškovės R. B. ir atsakovės A. R. 2017 m. rugpjūčio 11 d. sudarytoje pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą parduoto buto kainą nuo 260 000 Eur iki 256 000 Eur sumos; priteisė iš atsakovės ieškovams 4000 Eur bei 1300 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 3,54 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovė 2017 m. rugpjūčio 11 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovė pardavė, o ieškovai pirko bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis butą (duomenys neskelbtini); daikto kaina 260 000 Eur; vidutinė rinkos vertė 197 000 Eur. Sutarties 6.10 punkte nurodyta, kad pardavėjas garantuoja, jog šios sutarties sudarymo momentu nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių šio daikto nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas apie tuos trūkumus žinodamas arba nebūtų jo visai pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs; pardavėja įstatymų nustatyta tvarka atsako už minėtus trūkumus, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po daikto perdavimo dėl pirkėjo ar trečiųjų asmenų kaltės, arba dėl nenugalimos jėgos.
6. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog 2018 m. vasario-kovo mėn. ir 2018 m. gruodžio mėn. per ieškovų buto lubas lašėjo-prasiskverbė vanduo. Taip pat nėra ginčo ir dėl tos aplinkybės, kad nurodytais atvejais vanduo lašėjo-skverbėsi iš pastato 9 buto terasos.
7. Teismo vertinimu į bylą nepateikta jokių objektyvių įrodymų, kad atsakovei iki buto pardavimo buvo pranešta (tiesiogiai ar netiesiogiai) apie atsakovei pateiktuose 2017 m. sausio 10 d. ir 2017 m. kovo 3 d. statinio apžiūros ir statinio defektiniame aktuose nurodytų 9 buto terasos hidroizoliacijos trūkumų pašalinimą. Teismo nuomone buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu susiformavęs atsakovės įsitikinimas, kad vandens prasiskverbimo iš 9 buto terasos priežastys jau pašalintos buvo nepagrįstas ir galėtų būti vertinamas tik kaip atsakovės prielaidos.
8. Teismo vertinimu ieškovų butui kilę padariniai paneigia atsakovės atsikirtimus, kad jos parduotas butas neva neturėjo trūkumų ir kad paaiškėję trūkumai susiję su 9 buto terasa arba namo bendrosiomis konstrukcijomis. Teismas konstatavo, kad atsakovė neatskleidė ieškovams pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu egzistavusių parduodamo buto trūkumų, apie kuriuos atsakovei buvo (galėjo ir turėjo būti) žinoma.
9. Teismas sutiko su ieškovų argumentais, kad jų pasirinktas teisių gynimo būdas nėra susijęs su nuostolių atlyginimu, todėl šiuo atveju ieškovai neturi procesinės pareigos įrodinėti patirtų realių-tikslių nuostolių dydžio. Ieškovų pasirinktas teisių gynimo būdas, teismo vertinimu, įtvirtintas Civilinio kodekso 6.334 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose, įtvirtinančiuose pirkėjų teisę savo pasirinkimu pareikalauti, kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina ir (arba) kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovai pateikė remonto sąmatą, kurioje nurodyta iš viso 3889,20 Eur suma, įrodymus apie administratoriui jau sumokėtą 282,01 Eur sumą, nes vandens pratekėjimo priežasčių šalinimui reikalinga remontuoti stogą, kad buto pardavimo kaina (260 000 Eur) didesnė negu šalių įvertinta ir sutartyje nurodyta tuometė buto vidutinė rinkos vertė (197 000Eur), sprendė, kad ieškovų nurodoma kainos sumažinimo suma – 4000 Eur – nėra neadekvati ir vertino kaip pagrįstą ieškovų reikalavimą buto kainą sumažinti nurodoma 4000 Eur suma.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimo, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovų ieškinį dėl parduoto buto kainos sumažinimo bei priteisti atsakovei iš ieškovų lygiomis dalimis turėtas 640,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:
10.1. teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias daikto pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto trūkumus ir parduoto daikto kainos sumažinimą, kaip pirkėjų pažeistų teisių gynybos būdą (CK 6.333, 6.334, 6.339 straipsniai), taip pat proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 176–185 straipsniai);
10.2. ieškovai, pareiškę reikalavimą dėl nusipirkto buto kainos sumažinimo, privalėjo įrodyti: 1) kad jai parduotas butas buvo (yra) su trūkumais; 2) kad šie trūkumai nebuvo akivaizdūs sudarant pirkimo–pardavimo sutartį; 3) kad atsakovė, sudarydama pirkimo–pardavimo sutartį, apie šiuos būto trūkumus žinojo; 4) kad atsakovė nuslėpė šiuos trūkumus nuo ieškovų; 5) kad šie trūkumai neatsirado dėl pačių ieškovų veiksmų (netinkamo buto naudojimo) ar dėl trečiųjų asmenų kaltės. Tik įrodžius visas šias sąlygas, galėtų būti taikytas ieškovų pasirinktas jų galimai pažeistų teisių gynimo būdas – pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytos buto kainos sumažinimas. Šiuo atveju ieškovai neįrodė, kad jiems atsakovės butas buvo parduotas su trūkumais. Priešingos pirmosios instancijos teismo išvados yra teisiškai nepagrįstos ir padarytos pažeidžiant įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Nei ieškinyje, nei nagrinėjant bylą teismo posėdžiuose ieškovai taip ir nenurodė, kokius konkrečius trūkumus turi parduotas butas. Tokių trūkumų skundžiamame sprendime taip pat nenurodė bei nenustatė ir pirmosios instancijos teismas;
10.3. kaip trūkumą ieškovai nurodo, o teismas vertino aplinkybę, kad daugiau negu po metų nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ginčo butas buvo užlietas. Pats užliejimo faktas, įvykęs jau po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, negali būti pripažintas parduoto buto trūkumu. Buto užliejimas vandeniu gali būti pripažintas tik galimų buto trūkumų pasekme. Tačiau tam reikia nustatyti aplinkybę, kad butas buvo užlietas būtent dėl paties buto trūkumų, t. y. dėl paties buto sienų ir (ar) lubų konstrukcijų trūkumų ir (ar) broko, o ne dėl trečiųjų asmenų kaltės ar dėl nenugalimos jėgos, ar dėl pačių ieškovų kaltės netinkamai eksploatuojant nusipirktą butą. Taigi iš esmės reikia nustatyti tikslią ginčo buto užliejimo priežastį;
10.4. nagrinėjamu atveju nei ieškovai neįrodė (ir net neįrodinėjo), o pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokius konkrečius trūkumus turi butas, t. y. kad buto sienos, lubos ar kitos konstrukcijos turėtų kokį nors broką, neatitiktų teisės aktų reikalavimų. Be to, byloje taip ir nebuvo nustatyta buto užliejimo tiksli priežastis ir dėl buto užliejimo kaltas asmuo. Šiuo atveju būtent buto užliejimo priežastis ir dėl to kaltas asmuo yra bylos įrodinėjimo dalykas, nes įrodžius, kad butas buvo užlietas ne dėl buto sienų, lubų broko, galimų trūkumų, o dėl trečiųjų asmenų kaltės, atsakovė negali būti pripažinta atsakinga dėl parduoto buto trūkumų ir nėra teisinio pagrindo taikyti CK 6.334 straipsnį;
10.5. visiškai teisiškai nepagrįstai buto trūkumu buvo pripažintas vien tik pats buto užliejimo vandeniu faktas, tačiau buto užliejimo padariniai buvo akivaizdūs ieškovams apžiūrint butą ir apie juos bei galimas užliejimo priežastis jie žinojo sudarant sutartį. Sudarant ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartį jokia tuo metu atsakovei žinoma informacija nuo ieškovų nebuvo nuslėpta;
10.6. ginčo butas jo pardavimo ieškovams metu neturėjo jokių trūkumų ir atitiko pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei buvo perduotas ieškovams be trūkumų. Ieškovai buvo informuoti apie įvykusį buto užpylimą ir buto užpylimo padariniai ne tik buvo jiems pademonstruoti, bet buvo akivaizdūs ir jiems žinomi, ką, be kita ko, jie patvirtina ir atsakovei siųstuose elektroniniuose laiškuose, kurių visiškai nepagrįstai teismas nevertino. Ieškovai, žinodami apie įvykusį užpylimą, jokių pastabų dėl šios aplinkybės nepareiškė ir butą įsigijo.
11. Ieškovai pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimą bei priteisti iš atsakovės ieškovams bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo šiuos esminius argumentus:
11.1. atsakovė neįvykdė savo pareigos sąžiningai ir visapusiškai atskleisti jiems turimą informaciją apie įsigyjamo buto ar kitų namo objektų, turinčių tiesioginę įtaką galimybei butą naudoti pagal paskirtį, būklę. Tokiu būdu atsakovė nesąžiningai užkirto kelią ieškovams derėtis dėl įsigyjamo buto kainos, nes akivaizdu, kad žinodami apie nepašalintas vandens pratekėjimo į butą priežastis, ieškovai būtų svarstę dėl mažesnės buto pirkimo – pardavimo kainos aptarimo arba apskritai buto nepirkimo. Būtent šiuos aspektus įvertinęs pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą;
11.2. atsakovės nuomone, ieškovų įsigyto buto trūkumai turėtų būti aiškinami siaurai ir siejami išimtinai su paties buto sienomis, lubomis ar kitomis konstrukcijomis, tačiau toks aiškinimas neatitiktų daiktą perkančių pirkėjų interesų, nepagrįstai siaurintų jų teises įsigyti daiktą, kurį gali naudoti pagal tą paskirtį, kuriai jis ir yra įsigyjamas;
11.3. nėra jokio pagrindo pripažinti, kad buto (duomenys neskelbtini), terasa yra išimtinai nurodyto buto savininko atsakomybėje, nes tokia terasa (jos konstrukcijos) laikytina bendrąja butų savininkų daline nuosavybe. Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų būklė yra neatskiriamai susijusi su buto, kaip parduodamo daikto, kokybe. Butui ir kartu su juo įsigyjamai bendrajai dalinei nuosavybei taip pat turi būti taikomi daikto kokybės reikalavimai ir jie negali būti atskirti;
11.4. buto užliejimo priežastis buvo ta pati, kuri egzistavo dar iki to laiko, kol ieškovai atsirado kaip potencialūs atsakovės tuo metu nuosavybės teise turėto buto pirkėjai. Šiuo atveju tokia priežastis buvo vandens pratekėjimas iš 9 buto balkono – terasos. Vandens pratekėjimas buvo nulemtas netinkamos, nepakankamos ar prastos hidroizoliacijos. Tokia priežastis nurodoma 2019 m. rugpjūčio 09 d. daugiabučio namo administratoriaus atsakyme ir ji atitinka tą priežastį, kuri buvo nustatyta dar 2017 m. sausio 10 d. statinio apžiūros akte ir 2017 m. kovo 3 d. statinio defektiniame akte. Tai reiškia, kad 2017 m. rugpjūčio 11 d. sudarant būto pirkimo – pardavimo sutartį egzistavo ta pati vandens pratekėjimo priežastis, kuri buvo nustatyta dar tų pačių 2017 m. pradžioje. Atsakovei vandens pratekėjimo į butą priežastis buvo aiškiai suvokiama ir puikiai žinoma dar 2017 m. susirašinėjant su daugiabučio namo administratoriumi, todėl apeliaciniame skunde reiškiami teiginiai apie tariamai nežinomą ir nenustatytą vandens prasisunkimo priežastį negali būti laikomi sąžiningais;
11.5. atsakovė niekada nekėlė klausimo dėl ekspertizės, nereiškė jokio prašymo atlikti ekspertizę, neįrodinėjo aplinkybių, susijusių su buto konstrukcijų būkle buto pardavimo metu ir pan. Taigi apeliaciniame skunde atsakovės nurodomi teiginiai apie ekspertizę, kurią, neva, turėjo inicijuoti teismas, yra visiškai nepagrįsti ir prieštaraujantys civilinio proceso dispozityvumo principui;
11.6. atsakovė akcentuoja dėmelę ant lubų, kurią matė ieškovai, tačiau nutyli faktą, kad ieškovams buvo nurodyta, jog priežastys, lėmusios tokios dėmelės atsiradimą, yra pašalintos. Kitaip tariant, skirtinga situacija yra, kai pirkėjas butą (planuodamas atlikti apdailos darbus) įsigyja su kadaise buvusiu prabėgimu bei išspręstomis defektų problemomis, ir kai butas įsigyjamas su bendrojo naudojimo objektų nepašalintais trūkumais, kurie yra nuslepiami (kaip buvo ieškovų atveju);
11.7. iki pat buto pardavimo atsakovė neturėjo aiškaus ir konkretaus daugiabučio namo administratoriaus patvirtinimo, kad 2017 metų pradžioje užfiksuota vandens prasisunkimo į butą priežastis yra pašalinta. Tuo tarpu tiek ieškovų paaiškinimai, tiek susirašinėjimas su atsakove, tiek liudytojos parodymai patvirtina, kad ieškovams buvo nurodyta, kad kažkada buvusio apibėgimo (5 centų dydžio dėmelė ant lubų) problema yra pašalinta;
11.8. teismas nesirėmė remonto sąmata, kaip vieninteliu šaltiniu, pagrindžiančiu už daiktą sumokėtos kainos mažinimą. Atvirkščiai, teismas sprendime sąmatą išskyrė kaip daikto pirkimo – pardavimo kainos mažinimo adekvatumui pagrįsti reikšmingą vieną iš duomenų. Be to, atsakovės pozicija dėl sąmatos vertinimo byloje nėra nuosekli, nes pati atsakovė savo atsikirtimuose į ieškovų reikalavimus nenurodė, kad sąmata negalima remtis apskritai, tačiau kvestionavo sąmatoje nurodytų darbų ir medžiagų kainas;
11.9. teismas visiškai teisingai taikydamas CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktą rėmėsi visuma duomenų, patvirtinančių pirkėjų teisių pažeidimą ir už butą sumokėtos kainos neadekvatumą: patirtomis remonto išlaidomis (sąmata), priskaičiuotomis išlaidomis bendrojo naudojimo objektų defektų šalinimui, buto rinkos vertės ir faktinės įsigijimo kainos santykiu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
2. Byloje nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 11 d. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovė pardavė, o ieškovai pirko bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis butą (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta buto pardavimo kaina yra 260 000 Eur, o vidutinė rinkos vertė – 197 000 Eur (b.l. 8-15).
3. Tiek ieškovai, tiek atsakovė neginčija aplinkybės, kad 2018 m. vasario–kovo mėn. ir 2018 m. gruodžio mėn. per ieškovų buto lubas lašėjo, tai yra prasiskverbė vanduo iš pastato 9 buto terasos (CPK 178 straipsnis). Šią aplinkybę patvirtina ir UAB „Namų priežiūros centras“ 2017 m. sausio 10 d. ir 2017 m. kovo 3 d. surašyti statinio apžiūros aktas ir statinio defektinis aktas, kuriuose nurodyta, kad vandens pratekėjimas į 7 ir 8 butus galėjo įvykti nuo 9 buto terasos ir kad apžiūrint 9 buto terasą (atvirkštinį stogą) nustatyta, jog hidroizoliacija įrengta ne pagal STR reikalavimus, taip pat kad 9 buto terasos sienelių skardinimas yra nesandarus (b.l. 25-26. 56, 57-58).
4. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė iki buto pardavimo žinojo faktinę aplinkybę dėl vandens prasiskverbimo iš 9 buto terasos. Tai įrodo atsakovės 2019 m. sausio 8 d. el. laiškas, kuriame ji nurodė, jog 2016-2017 m. žiemą atsakovės duktė pastebėjo 2 cm drėgną dėmelę lubose, jog viršutinis kaimynas įsipareigojo sutvarkyti savo lodžiją ir tai turėjo būti padaryta 2017 m. pavasarį (b.l. 21). Taip pat iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo atsakovės rašyti el. laiškai pastato bendrosios dalinės nuosavybės administratoriui, kuriuose aiškiai kalbama ne apie trūkusius vamzdžius, bet būtent apie 9 buto terasos (balkono) netinkamą hidroizoliaciją (b.l. 60, 61, kt.).
5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovų pasirinktas teisių gynimo būdas nėra susijęs su nuostolių atlyginimu, todėl ieškovai neturi procesinės pareigos įrodinėti patirtų realių – tikslių nuostolių dydžio, todėl, nustatęs parduoto buto trūkumus, priteisė jų šalinimo kaštus.
6. Apeliantė įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias daikto pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto trūkumus ir parduoto daikto kainos sumažinimą.
Dėl parduodamo daikto kokybės ir teisingo materialinės teisės aiškinimo
7. Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje nustatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų – įprastus reikalavimus. Perduodamo daikto kokybės reikalavimai reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus.
8. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad užtikrinti parduodamų daiktų kokybę yra pardavėjo pareiga, kuri laikytina garantija pagal įstatymą ir pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2009; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010). Viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamų daiktų kokybė atitinka reikalavimus daiktui (CK 6.327 straipsnis). Kita vertus, pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę netaikoma tik įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais. Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Parduodamų daiktų kokybė ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje šie neaptarti – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Reikalavimai perduodamo daikto kokybei reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010).
9. Pagal CK 6.334 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teises, 1 dalies 2 punktą, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę, be kita ko, kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina.
10. Apeliantė remiasi argumentu, kad nekilnojamojo turto agentė L. A. aprodė ieškovams atsakovės butą, ir ieškovai matė buto miegamajame likusius buvusio užpylimo pėdsakus – „penkių centų dydžio“ dėmelę lubose. Anot apeliantės, ieškovai buvo informuoti apie tai, kad užpylimo priežastys nustatytos ir šalinamos, o jai atsakomybė nekyla, nes kiekvienas atidus pirkėjas trūkumą būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis).
11. Byloje nustatyta, kad UAB „Namų priežiūros centras“ reaguodama į pranešimą apie butų pastate (duomenys neskelbtini), užliejimą, sudarė komisiją, kuri atliko pastato (duomenys neskelbtini), išorinių konstrukcijų apžiūrą tikslu nustatyti pastato 7 ir 8 buto užliejimo priežastį. Komisijos narių buvo patikrinta pastato viršutinio buto Nr. 9 atvira lodžija/terasa ir 2017 m. sausio 10 d. surašytas Statinio apžiūros aktas Nr. DA 87301. Akte Nr. DA 87301 komisija konstatavo, kad galimai vandens pratekėjimas į 7 ir 8 butus galėjo įvykti nuo 9 buto terasos. Akte Nr. DA 87301 taip pat konstatuota, kad apžiūrint 9 buto terasą (atvirkštinį stogą) nustatyta, kad hidroizoliacija įrengta ne pagal STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ reikalavimus, hidroizoliacija ant vertikalių paviršių užleista apie 1-2 cm.
12. UAB „Namų priežiūros centras“ sudaryta komisija 2017 m. kovo 3 d. organizavo papildomą apžiūrą tikslu papildyti 2017 m. sausio 10 d. apžiūros aktą Nr. DA87301, tikrinant terasos įlajos pajungimo į lietlovį sandarumą, nustatant butų užpylimų priežastį. Komisija 2017 m. kovo 3 d. surašė Statinio defektinį aktą Nr. DA94127. Akte Nr. DA94127 nurodyta, kad papildomai, iš autobokštelio atlikus stogo apžiūrą buvo nustatyta, kad korozijos pažeisti stogo lietloviai visiškai nusidėvėję, vizualiai matomas kai kurių stogo čerpių perslinkimas, laštakio skarda nepakankamo ilgio ir stogo sąlaja nesandari, 9 buto terasos sienelių skardinimas nesandarus. Akte Nr. DA94127 komisija konstatavo, kad daugiabučio gyvenamojo namo (bendrojo naudojimo objektų) sistemos neatitinka STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ įtvirtintų daugiabučio gyvenamojo namo privalomųjų reikalavimų visumos.
13. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliantė prieš parduodant turtą neįsitikino, ar daugiabučio gyvenamojo namo (bendrojo naudojimo objektų) sistemos atitinka STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ įtvirtintų daugiabučio gyvenamojo namo privalomųjų reikalavimų visumą. Bet kuriuo atveju, jei jau apeliantė įrodinėja, kad ieškovai žinojo apie buto trūkumą, todėl jie ir turi prisiimti perkamo daikto riziką, tai apeliantė 2017 m. rugpjūčio 11 d. sudarytoje pirkimo-pardavimo sutartyje turėjo nurodyti nustatytus pagal STR 1.07.03:2017 statinio trūkumus. Byloje nėra duomenų, kad prieš 2017 m. rugpjūčio 11 d. sudarant sutartį vyko derybos dėl sutarties sąlygų bei kainos, o nekilnojamojo turto agentė L. A. aiškiai nenurodė, kad ji neturi duomenų, jog trūkumai pašalinti, ar ieškovams buvo pateiktas Komisijos sudarytas Aktas Nr. DA94127. Galima spręsti (CK 1.5 straipsnis), kad apeliantė siekė gauti kuo didesnę naudą iš turto perleidimo, todėl mažai tikėtina, kad ji siekė sutartyje įtraukti nuostatą apie nustatytus statinio trūkumus, ir ieškovai, tai žinodami, būtų sutikę mokėti kainą, nurodytą sutartyje (CPK 185 straipsnis).
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. gegužės 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018, 27 punkte išaiškino, kad „Pirkėjo turimą informaciją apie perkamo daikto kokybę gali sudaryti pardavėjo jam pateikti faktai, duomenys ar dokumentai, apžiūros metu gaunama informacija ir kita. Tokia informacija suformuoja pirkėjo nuomonę apie daiktą ir sprendimą dėl sutarties sudarymo. Būtent pardavėjui tenka pareiga teikti pirkėjui informaciją apie daiktą ir užtikrinti daikto kokybę. Svarbu, kad, vykdydamas šią pareigą, pardavėjas elgtųsi sąžiningai, t. y. atskleistų pirkėjui apie daiktą turimą informaciją, galinčią turėti reikšmės sutarčiai sudaryti“.
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018 29 punkte taip pat išaiškinta, kad „Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas“. Minėtos nutarties 29 punkte nurodyta, kad „Dėl daikto savybių, kurios aptartos sutartyje, sprendžiama pagal sutarties sąlygose nurodytus faktus apie daiktą. Ar sudarant sutartį pardavėjas buvo sąžiningas ir pateikė visą turimą, svarbią sutarčiai sudaryti informaciją, sprendžiama palyginant vėliau paaiškėjusius duomenis su aptartais sutartyje. Jeigu nustatomi duomenų skirtumai, tada vertinama, ar jie gali būti pripažinti svarbiais ir esminiais. Tokie duomenų skirtumai gali būti pripažinti svarbiais ir esminiais, jeigu, pavyzdžiui, reikalingas daug didesnės apimties remontas ir didesnės išlaidos normaliai daikto būklei atkurti ir palaikyti, yra apribojimų daiktu naudotis, yra neįvykdyti privalomieji reikalavimai dėl daikto sutvarkymo ir pan.“.
16. Atsižvelgiant į formuojamą kasacinio teismo praktiką apie informacijos atskleidimo pirkėjui turinį, įvertinant, kad apeliantė nepateikė ieškovams Komisijos sudaryto Akto Nr. DA94127 prieš perleidžiant butą, nors apie jį žinojo, atmetamas apeliantės argumentas, kaip neįrodytas, jog ieškovai ir apeliantė aptarė buto trūkumus (CPK 12, 178 straipsniai). Pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009).
17. Apeliantė įrodinėja, kad buto užpylimo priežastys nebuvo susijusios su jos perleisto buto trūkumais.
18. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad atviros terasos/lodžijos defektai buvo priežastis, dėl kurios prasiskverbė vanduo.
19. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalį „Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai – pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise“. To paties įstatymo 5 dalis numato, kad „Butas – daugiabučio namo dalis iš vieno ar kelių gyvenamųjų kambarių ir kitų patalpų, atitvarų konstrukcijomis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar negyvenamųjų patalpų“.
20. Vadinasi, jei butas priklauso statiniui, kuris nebuvo sandarus per konstrukcinę jo dalį ir tai paveikė trūkumų perleistame bute atsiradimą, tai butas yra perleistas su trūkumais. Be to, apeliantė (pardavėja) turėjo bendrosios nuosavybės teisės objekto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.74 straipsnis), kuri perleidžiant turtą taip pat privalėjo būti tvarkinga. Minėta, Komisija Akte Nr. DA94127 nurodė, kad daugiabučio gyvenamojo namo (bendrojo naudojimo objektų) sistemos neatitinka STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ įtvirtintų daugiabučio gyvenamojo namo privalomųjų reikalavimų visumos. Tokiu atveju, ir ši aplinkybė ieškovams privalėjo būti atskleista.
21. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, jog Komisija rekomendavo nedelsiant organizuoti sprendimo dėl privalomųjų reikalavimų neatitinkančių gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų defektų pašalinimo priėmimą bei pašalinti užfiksuotus defektus, savaime neįrodo, kad nustatyti statinio trūkumai buvo pašalinti. Pati apeliantė pripažįsta, jog tik el. laiškais domėjosi trūkumų šalinimo procesu, tačiau faktiškai neįsitikino, ar trūkumai pašalinti. Aplinkybė, kad UAB „Namų priežiūros centras“ vadybininkas P. K. nurodė, kad buto Nr. 9 savininkas yra suinteresuotas šalinti atviros terasos/lodžijos defektus ir jau susisiekė su statybininkais, kurie jam įrenginėjo atviros terasos/lodžijos hidroizoliaciją, nepatvirtina faktinio darbų atlikimo.
22. Apeliantė apie pašalintus trūkumus galėjo spręsti ir teigti ieškovams, kad perleidžiamas butas yra tvarkingas, jei kaip rūpestinga daikto savininkė (CK 6.38 straipsnis) būtų pareikalavusi UAB „Namų priežiūros centras“ pateikti dokumentą, patvirtinantį atliktų darbų aktą, kuriame būtų patvirtinimas, jog Komisijos sudarytame Akte Nr. DA94127 nurodyti trūkumai yra pašalinti. Atsakovės susirašinėjimas su daugiabučio namo administratoriumi dėl nepašalintos vandens pratekėjimo problemos fiksuotas 2017 m. gegužės – birželio mėnesį (tomas I, b.l. 27-29), kai preliminari buto pirkimo – pardavimo sutartis su ieškovais sudaryta 2017 m. liepos 7 d., o pagrindinė sutartis 2017 m. rugpjūčio 11 d. Vadinasi, atsakovė neturėjo daugiabučio namo administratoriaus patvirtinimo, kad 2017 metų pradžioje užfiksuota vandens prasisunkimo į butą priežastis yra pašalinta. Tiek ieškovų paaiškinimai, tiek susirašinėjimas su atsakove (tomas I, b.l. 20-22), tiek liudytojos parodymai (2019-10-28 teismo posėdžio garso įrašo nuo 46 min. 56 sek.) patvirtina, kad ieškovams buvo nurodyta, kad buvusio apibėgimo (5 centų dydžio dėmelė ant lubų) problema yra pašalinta.
23. Atsižvelgiant į tai, atmetami apeliantės argumentai, kaip neįrodyti, kad buto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjams arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos, todėl jai atsakomybė nekyla pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį.
Dėl tinkamo įrodymų vertinimo
24. CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Jokie įrodymai neturi teismui išankstinės galios, išskyrus CPK nustatytus atvejus (pvz., CPK 182 straipsnio 2, 3 punktai). CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl konkrečios aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; 2012 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2012; kt.).
25. Apeliantė įrodinėja, kad ieškovai, pareiškę reikalavimą dėl nusipirkto buto kainos sumažinimo, privalėjo įrodyti, kokius konkrečius trūkumus turi parduotas butas.
26. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovai pateikė įrodymus, jog jie turėjo sumokėti už 33,9 kv. m lubų ploto glaistymą ir dažymą bei 4 kv. m grindų remontą, kad pašalintų atsiradusius buto trūkumus. Taip pat ieškovai įrodė, kad buto defektų šalinimas buvo susijęs su Komisijos Akte Nr. DA94127 nurodytais trūkumais, tai yra, jog daugiabučio gyvenamojo namo (bendrojo naudojimo objektų) sistemos neatitinka STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ įtvirtintų daugiabučio gyvenamojo namo privalomųjų reikalavimų visumos (Tomas I, b .l. 56 - 58).
27. Apeliantė nepateikė į bylą savo iniciatyva sudarytos sąmatos, nors kvestionavo sąmatoje nurodytų darbų ir medžiagų kainas (tomas I, b.l. 49, 97). Tokiu atveju, teisėjų kolegija sprendžia atmesti jos argumentą dėl neteisingo buto kainos sumažinimo (CPK 185 straipsnis).
28. Apeliantė nurodė, kad byloje nebuvo paskirta ekspertizė, siekiant nustatyti ginčo buto konstrukcijų (sienų, lubų) būklę buto pardavimo metu, buto užliejimo vandeniu priežastis.
29. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantei nepateikus įrodymų, kad buvo atlikti remonto darbai (pvz., darbų perdavimo aktas, atliktų darbų sąmata) pagal Komisija Akte Nr. DA94127 užfiksuotus trūkumus, atmetamas jos argumentas, jog ginčo butas jo pardavimo ieškovams metu neturėjo jokių trūkumų ir atitiko pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei buvo perduotas ieškovams be trūkumų (CPK 185 straipsnis). Atsakovei vandens pratekėjimo į butą priežastis buvo žinoma dar 2017 m. susirašinėjant su daugiabučio namo administratoriumi (tomas I, b.l. 27-29, 59-65).
Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo
30. Ieškovai, įvertindami tai, kad 2020 m. sausio 30 d. atsakovė į bylą pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, pateikė galutinę savo poziciją atsikirsdami į atsakovės paaiškinimus.
31. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 318 straipsnyje nustatyta, kad šalys per dvidešimt dienų nuo apeliacinio skundo kopijų išsiuntimo iš pirmosios instancijos teismo dienos privalo, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę raštu pateikti atsiliepimus į apeliacinį skundą ir juose išdėstyti savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo. Įstatymas nenumato galimybės pasibaigus atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimo terminui, keisti (papildyti) atsiliepimo argumentus. Šia įstatymo nuostata siekiama įgyvendinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą (CPK 7 straipsnis). Kadangi ieškovai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose iš esmės papildo atsiliepimo argumentus, rašytinius paaiškinimus atsisakoma priimti, ypatingai tuo atveju, kai jie pateikti likus dienai iki paskirto posėdžio bylos nagrinėjimui.
Dėl bylos procesinės baigties
32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio motyvams iš esmės pritaria (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010), todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
33. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantei neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
34. Ieškovai prašė priteisti iš atsakovės A. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovų T. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 968,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
35. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr.1R-77 dėl 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo, 8.11 punkte (2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 redakcija) nustatyto maksimalaus dydžio, ieškovams iš atsakovės priteisiama 968,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
36. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija
n u t a r i a :
atsakovės A. R. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovams R. B. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) ir T. B. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. R. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) 968,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Vaclovas Paulikas
Rūta Petkuvienė
Inga Staknienė