1S-1353-238/2011;

Procesinio sprendimo kategorija:

                                                                                                2.5.19.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. spalio 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, teismo posėdyje nagrinėjo nuteistojo L. S. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria atmestas Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos administracijos teikimas dėl L. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi su pateikta medžiaga,

n u s t a t ė :

Kauno miesto apylinkės teismo 2008-01-31 nuosprendžiu L. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 180 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, skirta bausmė subendrinta su neatlikta bausme pagal  2005-12-08 nuosprendį, jam paskirta bausmė laisvės atėmimas 6 metams su bauda. Bausmės pradžia-2007-07-17, bausmės pabaiga – 2013-07-17.

2011-08-30 Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos administracija su teikimu kreipėsi į Kaišiadorių  rajono apylinkės teismą dėl nuteistojo L. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 straipsnio 3 dalies 3 punktą.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2011-03-23 nutartimi atmetė pataisos namų administracijos teikimą. Teismas vertino nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį. Nutartyje nurodyta, kad nuteistasis L. S. yra atlikęs 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, padarė 11 režimo pažeidimų, 10 kartų baustas drausminėmis nuobaudomis, skatintas tris kartus, laikosi nuteistųjų subkultūros nuostatų, 2009 m. vasario mėnesį ir 2010 m. kovo mėnesį dalyvavo vienkartinėse masinėse nepaklusnumo akcijose, likusi neatliktos bausmės dalis – 1 metai  9 mėnesiai 27 dienos. Taip pat teismas nurodė, kad iš pateiktos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos  L. S. charakteristikos nustatė, jog bausmės atlikimo eigoje taikytos  įvairaus pobūdžio drausminio poveikio priemonės nuteistajam turėjo trumpalaikį poveikį jo elgesio pagerėjimui, jis nėra motyvuotas savarankiškai laikytis  nustatytų elgesio normų  ir draudimų,  buvo fiksuotas nuteistajam svaigalų vartojimo faktas, jis nėra tvirtai  nusiteikęs gyventi pilnavertį socialų  gyvenimą, nesugeba ir nenori prisiimti atsakomybės už savo veiksmus ir poelgius, linkęs elgtis lengvabūdiškai, nepagalvodamas apie galimas pasekmes, todėl teismas sprendė, kad išvadai, jog nuteistąjį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės nėra pagrindo. Taip pat teismas vertino visuomenės interesus ir bausmės paskirtį (LR BK 41 straipsnis).

Nuteistas L. S. skundžią Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011-09-20 nutartį, prašo ją panaikinti ir tenkinti pataisos namų administracijos teikimą dėl lygtinio paleidimo. Teigia, jog teismo nutartis nemotyvuota, pasiremta vien formalia išvada, jog nebus pasiekti bausmės tikslai. Nurodo, jog režimo pažeidimai buvo padaryti tik įkalinimo pradžioje. Pastaruosius du metus pažeidimų nepadaryta, todėl teismas nuteistąjį charakterizavo netinkamai. Aplinkybės, jog L. S. du kartus dalyvavo nepaklusnumo akcijose pozityvaus nuteistojo elgesio taip pat nepaneigia. Minėtos akcijos tik vėliau pripažintos neteisėtomis. Neįvertinta, kad nuteistasis dirba, grįžęs iš įkalinimo įstaigos turės kur gyventi, jam bus suteiktas darbas.

Nuteistojo L. S. skundas atmestinas.

LR BVK 157 straipsnio 1 dalis nurodo, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš įstatymo normos matyti, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų gali būti taikomas asmenims, atliekantiems bausmę laisvės atėmimo vietose, jeigu įmanoma šiuos asmenis toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, tačiau prižiūrimus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas vadovaujasi LR BVK 8 straipsnyje įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į nuteistojo pavojingumą bei pavojingumą ir pobūdį nusikalstamos veikos, už kurią atlieka bausmę. Todėl vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą, taip pat ir padarytos veikos, už kurią atlieka bausmę, pavojingumas bei nuteistojo pavojingumas. Teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.

Nuteistasis L. S. yra atlikęs LR BVK 157 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytą 2/3 dalį paskirtosios bausmės. Tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vien formaliojo pagrindo nepakanka. Būtina pagrįsti išvadą, jog įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, tai yra teismas privalo visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, nusikaltimo, už kurį atlieka bausmę, pobūdį bei pavojingumą, požiūrį į darbą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pataisos įstaigos administracijos nuomonę bei psichologinės tarnybos išvadą.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas įvertino nuteistojo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, atsižvelgė į skatinimus, į tai, kad vidaus tvarkos taisykles nuteistasis pažeidė 11 kartų, 10 kartų baustas drausminėmis nuobaudomis, skatintas tik tris kartus, laikosi nuteistųjų subkultūros nuostatų. Teismas įvertino nusikaltimų, už kuriuos nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumą ir pobūdį, neatliktos bausmės dydį. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas vertino visas aplinkybes, kurias vertinti yra privalu, jos nurodytos teismo nutartyje. Nurodytos aplinkybės pagrįstos, jas patvirtina teismui pateikta medžiaga.

Teismo išvada, jog šiuo metu nėra galimybės taisyti toliau nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės, padaryta įvertinus visas anksčiau paminėtas aplinkybes, kiekvienos jų reikšmę bei jų visumą, todėl skundo argumentas, jog teismas rėmėsi vien formalia išvada dėl bausmės tikslų, nepagrįsta.

Ta aplinkybė, kad nuteistasis skatintas, paskutinį režimo pažeidimą padarė prieš du metus, dirba, grįžęs iš įkalinimo įstaigos turės kur gyventi, jam bus suteiktas darbas, dar neduoda pagrindo teigti, kad yra privalu taikyti lygtinį paleidimą. Kaip minėta anksčiau, vertinamos ir kitos jau paminėtos aplinkybės, jų visuma.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog L. S. atlieka bausmę už nesunkaus, apysunkio ir sunkaus nusikaltimų padarymą, per visą bausmės atlikimo laikotarpį padarė net vienuolika vidaus tvarkos pažeidimų, pataisos namų administracijos, tai yra tų pareigūnų, kurie nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje turėjo galimybę stebėti ir vertinti tiesiogiai, betarpiškai, nuteistasis charakterizuojamas tik patenkinamai, įkalinimo metu nuteistasis nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos, likusi neatlikta bausmės dalis dar didelė - daugiau kaip metai, konstatuoja, jog teismo išvada, kad šiuo metu nėra galimybės nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, o bausmės paskirtis nebus pasiekta jį lygtinai paleidus, yra pagrįsta ir motyvuota. 

LR BK 41 straipsnyje išdėstyta nuostata kas yra bausmė ir jos paskirtis. Šioje įstatymo normoje teigiama, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui ir bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas vertino LR BK 41 straipsnio nuostatas, medžiagos duomenis, ir šiuo atveju pasisakė, kad ir toliau turi būti vykdomas reikalavimas dėl bausmės paskirties. Teismo išvada, jog taikant lygtinį paleidimą L. S., nebūtų įgyvendinta LR BK 41 straipsnyje nustatyta bausmės paskirtis, nepasiekti bausmės tikslai, pagrįsta.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam L. S. nėra pagrindo taikyti LR BVK 157 straipsnį ir lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos.

Teismo nurodytos išvados motyvuotos ir nurodytos nutartyje, jos pagrįstos byloje esančia rašytine medžiaga ir abejonių teisėjų kolegijai nekelia. Esant šioms aplinkybėms, teikimas atmestas pagrįstai, tenkinti nuteistojo skundą ir naikinti nutartį nėra įstatyminio pagrindo. Todėl nuteistojo L. S. skundas atmetamas, teismo nutartis paliekama galioti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

n u t a r ė :

nuteistojo L. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Kolegijos pirmininkė teisėja                                          Danguolė Šiugždinytė

Teisėjai                                                        Egidijus Jonas Grigaravičius

Valdas Vitunskas