Civilinė byla Nr. 2A-184/2008
Procesinio
sprendimo kategorija 44.1.; 44.2.4.1.; 44.5.2. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. gegužės 6 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Kazio
Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės,
sekretoriaujant
Jūratei Lajauskienei,
dalyvaujant
ieškovo atstovams Živilei Trinkūnaitei, Juozui Sagatavičiui, Sergejui
Tretjakovui,
atsakovo atstovui advokatui Sauliui Avižai,
teismo
posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lietuvos Respublikos
aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento
apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 18 d.
sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-105-34/2007 pagal ieškovo Lietuvos
Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos
departamento ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Avižienių nekilnojamasis
turtas“ dėl gamtai padarytos žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ieškovas LR
aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2006 m.
lapkričio 22 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Avižienių nekilnojamasis
turtas“, prašydamas priteisti iš atsakovo 236 632,65 Lt gamtai padarytos žalos
atlyginimo. Ieškovas nurodė, kad 2006 m. sausio 9 d. nustatė, jog neturint
nustatyta tvarka išduoto leidimo, pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus,
atsakovas neteisėtai atvežė 15 sunkvežimių nerūšiuoto statybinio laužo atliekų,
kurias išpylė bendrovei priklausančiame sklype ir tuo užteršė žemės paviršių.
Ieškovo teigimu, minėtais atsakovo veiksmais buvo pažeisti LR aplinkos apsaugos
įstatymo 19 straipsnio pirmosios dalies, LR atliekų tvarkymo įstatymo 4
straipsnio 3 punkto, 8 straipsnio 1 punkto, 10 straipsnio 1 punkto, 11
straipsnio 2 punkto, Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro
2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 722, 8 punkto reikalavimai. Ieškovas
pažymėjo, kad už įvykdytą aplinkosauginį pažeidimą UAB „Avižienių nekilnojamasis
turtas“ l. e. p. direktoriui J. B. buvo paskirta 1 500 Lt
bauda. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nustatė,
kad atsakovas minėtu atveju kaupė statybos atliekas neturėdamas tam leidimo, ir
konstatavo, kad J. B. padarė veiką, kuria jis apkaltintas,
tačiau Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2006 m. liepos 31 d.
nutarimą skirti administracinę baudą panaikino ir bylą nutraukė, kadangi nuo
pažeidimo padarymo dienos iki nutarimo priėmimo dienos praėjo daugiau nei 6
mėnesiai. Ieškovas pažymėjo, kad aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydį paskaičiavo
pagal aplinkos ministro 2005 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. D1-476 pakeistą
Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodiką.
Vilniaus
apygardos teismas 2007 m. spalio 18 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti; priteisti
iš ieškovo LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos
departamento atsakovui UAB „Avižienių nekilnojamasis turtas“ 1 032,50 Lt
bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, valstybei 25,50 Lt išlaidų, susijusių su
procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.
Teismas
nurodė, kad pagal CK 6.246 straipsnio pirmąją dalį civilinė atsakomybė
atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas
veikimas). Teismas pažymėjo, kad neteisėtumas nėra preziumuojamas, todėl jį
privalo įrodyti ieškovas. Teismas taip pat pažymėjo, kad pati civilinės
atsakomybės funkcija yra kompensacinė: taikant civilinę atsakomybę yra siekiama
ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų
atsiradusias negatyvias pasekmes.
Teismas
nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog atsakovui UAB „Avižienių
nekilnojamasis turtas“ nuosavybės teise priklauso 0,6073 ha žemės sklypas,
esantis Avižienių kaime, Vilniaus rajono savivaldybėje, kurį atsakovas įsigijo
2004 m. gruodžio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartimi. Teismas pažymėjo, kad iš
2006 m. sausio 24 d. statybos rangos ir paslaugų teikimo sutarties, sudarytos
tarp užsakovo UAB „Avižienių nekilnojamasis turtas“ ir rangovo UAB „Rangava“
matyti, kad rangovas įsipareigojo užsakovui priklausančiame sklype atlikti
statybinio laužo perdirbimo į statybinę skaldą ir kitus darbus, o aplinkybę,
kad faktiškai rangovas įvykdė šiuos darbus, patvirtina 2006 m. balandžio 25 d.
PVM sąskaita faktūra RAN Nr. 0000060, 2006 m. balandžio 28 d. PVM sąskaita
faktūra RAN Nr. 0000061 bei 2006 m. balandžio 25 d. ir 2006 m. balandžio 28 d. atliktų
darbų aktai. Teismas nurodė, kad aplinkybę, jog medžiagų sandėliavimo vietoje
įrengta stovėjimo aikštelė, patvirtina 2006 m. spalio 31 d. PVM sąskaitos
faktūra BV Nr. 0836 ir 2006 m. lapkričio 7 d. PVM sąskaita faktūra BV Nr. 0839,
2006 spalio mėnesio atliktų darbų priėmimo aktas Nr. 148-2 bei 2006 lapkričio
mėnesio atliktų darbų priėmimo aktas Nr. 155. Teismas pažymėjo, kad į bylą pateiktos
fotonuotraukos patvirtina, jog aikštelė išasfaltuota, jos teritorija aptverta
ir už jos ribų statybinės medžiagos nelaikomos. Teismo nuomone, minėta bylos medžiaga
patvirtina, kad būtent toje vietoje, kur atsakovas atvežė medžiagas,
panaudojant jas, buvo įrengta aikštelė, be to, ir ieškovo atstovas teismo
posėdžio metu sutiko, kad toje vietoje, kur, pasak jo, buvo išpiltos atliekos,
yra aikštelė, todėl tarp šalių ginčo, jog toje vietoje, kur atsakovas
sandėliavo medžiagas, buvo įrengta stovėjimo aikštelė, nėra.
Teismas,
įvertinęs minėtus rašytinius įrodymus, konstatavo, kad atsakovas įrodė savo
teiginius, jog patalpino statybines medžiagas 0,6073 ha žemės sklype, ne
ketindamas teršti aplinką, o priešingai – medžiagas sandėliavo tam, kad vėliau
jas perdirbtų ir panaudotų statybos darbams. Teismas pažymėjo, kad būtent ta
vieta, kur buvo sandėliuojamos medžiagos yra išasfaltuota, todėl teigti, kad
žemės paviršius po aikštele yra užterštas ir taip uždengus žemės paviršių
daroma žala aplinkai, dėl to, kad negali augti augmenija, yra nelogiška ir
neprotinga, nes antraip tektų pripažinti žalos gamtai atsiradimą po kiekvienu
teisėtai pastatytu pastatu ar statiniu.
Teismas
nurodė, kad ieškovo argumentą, jog stovėjimo aikštelę atsakovas pastatė
neturėdamas tam reikiamo leidimo, paneigia Vilniaus apskrities viršininko
administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros
departamento 2007 m. gegužės 15 d. raštas Nr. 2-105-34/07, kuriame nurodyta,
kad atsakovui nereikėjo gauti leidimo aikštelės statybai.
Teismas,
atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių žalos
padarymo faktą, konstatavo, jog ieškovas neįrodė atsakovo veiksmais padarytos
žalos aplinkai, o ieškovui neįrodžius žalos fakto, apie kitas būtinąsias
sąlygas civilinei atsakomybei atsirasti teismas plačiau nepasisako, nes galimai
neteisėti atsakovo veiksmai negali būti tapatinami su žalos gamtai atsiradimu.
Teismas
pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 30 d.
nutartimi 2006 m. liepos 30 d. nutarimas dėl baudos paskyrimo atsakovo
direktoriui J. B. buvo panaikintas ir byla nutraukta. Tai,
teismo teigimu, rodo, kad ieškovas netinkamai gynė viešąjį interesą, netinkamai
fiksavo galimai neteisėtus veiksmus ar galimai daromą žalą gamtai, neįrodė
šioje civilinėje byloje pagrindų civilinei atsakomybei atsirasti, ir dėl to
ieškinys netenkintinas.
Apeliaciniu
skundu ieškovas LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos
departamentas prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Vilniaus
apygardos teismo 2007 m. spalio 18 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti.
Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
- Teismas, nurodydamas, kad pagal
CK 6.246 straipsnio pirmąją dalį civilinė atsakomybė atsiranda atlikus
veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), ir
toks neteisėtumas nėra preziumuojamas, todėl jį privalo įrodyti ieškovas,
klaidingai aiškino CK 6.246 straipsnio pirmosios dalies nuostatas. CK
6.246 straipsnio pirmoji dalis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda
neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytas pareigas (neteisėtas
neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartys draudžia
atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą
elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsakovo atlikti neteisėti veiksmai
atitinka CK 6.246 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytus reikalavimus,
todėl ieškovui nėra pareigos specifinėse padarytos žalos aplinkai
atlyginimo bylose įrodinėti, kad atsakovo veiksmai yra neteisėti.
- Teismas klaidingai vertino
žalos aplinkai padarymo faktą bei klaidingai vertino tą aplinkybę, kad
perdirbus statybines atliekas žalos nepadaryta.
Atsiliepime į
apeliacinį skundą atsakovas UAB „Avižienių nekilnojamasis turtas“ nurodo, kad
su ieškovo LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos
departamento apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo apeliacinės instancijos
teismą apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Apeliacinis
skundas tenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 18 d. sprendimas
panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas.
Byloje
nustatyta, kad Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos
departamento vyr. inspektoriaus 2006 m. sausio 9 d. administracinio teisės
pažeidimo protokolu konstatuota, kad 2006 m. sausio 9 d. patikrinimo metu
nustatyta, kad UAB „Avižienių nekilnojamasis turtas“ priklausančio žemės sklypo
(kadastrinis adresas: 4103/0200:470 Avižienių k.v.) ribose, neturint teisės
užsiimti tokia veikla ir neturint gamtos išteklių naudojimo leidimo, pažeidžiant
aplinkosaugos reikalavimus, 2006 m. sausio 5 d. iš Vilniaus mieste dėl statybos
griaunamų objektų UAB „Stiebas“ priklausančiais sunkvežimiais buvo atvežta bei
išpilta nerūšiuoto statybinio laužo atliekų (pamatinių blokų, silikatinių ir
akytų plytų, mūro, kalkinio skiedinio ir grunto), išpiltomis 15 sunkvežimių
statybinio laužo atliekomis buvo užteršta 27 m x 14 m teritorija, užterštoje
teritorijoje išpiltame statybiniame lauže yra 60 % gelžbetonio, 30 % plytų mūro ir 10 %
kalkinio skiedinio bei grunto atliekų ir vieno sunkvežimio išpiltos krūvos
dydis yra 5 m x 3 m x 1,5 m. Įstatymų nustatyta tvarka nėra konstatuota, kad
minėtas protokolas surašytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
Vilniaus
apygardos administracinio teismo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-2071-04/2006
2006 m. spalio 30 d. nutarime konstatuota, kad pareiškėjui J.
B. (UAB „Avižienių nekilnojamasis turtas“ l. e. p. direktoriui
administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo momentu) pareikštas
kaltinimas dėl statybos atliekų kaupimo neturint tam leidimo, kad juridiniai ir
fiziniai asmenys, prieš pradėdami eksploatuoti ūkinės veiklos objektus ir
vykdydami ūkinę veiklą, privalo įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka gauti
leidimą, kad atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė turi turėti Aplinkos
ministerijos nustatyta tvarka parengtą atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos
planą, kad pareiškėjas patvirtino, jog statybos atliekas gabeno į UAB
„Avižienių nekilnojamasis turtas“ teritoriją neturėdamas teisės aktų nustatyta
tvarka išduoto leidimo ir jog iš Vilniaus mieste griaunamų objektų atvežė
statybinio laužo, kad darytina išvada, jog pareiškėjas pripažino, jog padarė
veiką, kuria jis kaltinamas, ir kad teismas pripažįsta, jog nebuvo paskaičiuota
žala, padaryta gamtai, tačiau akivaizdu, jog bendrovės teritorijoje išpiltos
gelžbetonio, plytų, tinko ir žemių atliekos užteršė dirvos paviršių.
Nurodytais
atsakovo UAB „Avižienių nekilnojamasis turtas“ veiksmais aplinkai padarytos žalos
atlyginimo dydžio paskaičiavimą atliko Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono
aplinkos apsaugos departamento vyr. inspektorius, vadovaudamasis aplinkos
ministro 2005 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. D1-476 pakeista Aplinkai padarytos
žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodika, ir pagal šį paskaičiavimą aplinkai
padarytis žalos atlyginimo dydis yra 236 632,65 Lt (t. 1, b.l. 33-36).
Deliktinė
civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri
nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato,
kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais
santykiais (CK 6.245 str. 4 d.).
Žalą, padarytą
asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo
atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 2 str.).
Žalą aplinkai
ir aplinkos būklės atkūrimą reglamentuoja Aplinkos apsaugos įstatymo 32
straipsnis ir ieškinius dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo reglamentuoja
Aplinkos apsaugos įstatymo 33 straipsnis. Žala aplinkai – tiesiogiai ar
netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir
saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų
funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei),
pablogėjimas (Aplinkos apsaugos įstatymo 1 str. 21 p.).
Teisėjų
kolegijos nuomone, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent
ta vieta, kur buvo sandėliuojamos medžiagos yra išasfaltuota, todėl teigti, kad
žemės paviršius po aikštele yra užterštas ir taip uždengus žemės paviršių
daroma žala aplinkai,dėl to, kad negali augti augmenija, yra nelogiška ir
neprotinga, nes antraip tektų pripažinti žalos atsiradimą po kiekvienų teisėtai
pastatytu pastatu ar statiniu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pastato ar statinio
statyba ir žala aplinkai yra skirtingi dalykai. Teisėjų kolegijos nuomone,
būsimo pastato ar statinio statyba nepanaikina teisės aktų nustatytos
atsakomybės už žalą aplinkai toje vietoje, kurioje numatoma statyti pastatą ar
statinį, ir nereiškia, kad galima daryti žalą aplinkai toje vietoje, kurioje
numatoma statyti pastatą ar statinį. Pažymėtina, kad numatomas statyti būsimas
pastatas ar statinys gali būti dėl įvairių objektyvių bei subjektyvių
priežasčių nepastatytas, o padaryta žala aplinkai nebus pašalinta ar atlyginta.
Todėl, nepradėjus būsimo pastato ar statinio statybos įstatymų nustatyta
tvarka, negalimi veiksmai, darantys žalą aplinkai būsimo pastato ar statinio
statybos vietoje ir dėl tokių veiksmų atsiranda atsakomybė atlyginti padarytą
žalą aplinkai.
Teisėjų
kolegijos nuomone, Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio ketvirtosios dalies,
šio įstatymo 1 priedo QQ16 dalies, aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 30 d.
įsakymu Nr. 722 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių bei kitų teisės aktų normų
aiškinimas paneigia atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentą, kad naudotos
statybinės medžiagos – statybinis laužas nelaikytinas atliekomis. Pateikti į
bylą įrodymai patvirtina, kad atsakovas atsivežė, išpylė ir laikė jam
priklausančiame žemės sklype nerūšiuotą statybinį laužą, kurį dėl panaudojimo
statyboje būtina perdirbti, o ne rūšiuotas naudotas statybines medžiagas, kurių
nereikia perdirbti dėl panaudojimo statyboje.
Teisėjų
kolegijos nuomone, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, kad atsakovo
veiksmai negali būti laikomi atliekų naudojimu ir perdirbimu, nes medžiagų
smulkinimo (perdirbimo į statybinę skaldą) ir panaudojimo darbus su atsakovu
sudarytos sutarties pagrindu atliko kitas asmuo – rangovas UAB „Rangava“,
nepanaikina atsakovo atsakomybės atlyginti padarytą žalą aplinkai, kadangi
atsakovas savo iniciatyva bei valia su kitų asmenų pagalba atsivežė, išpylė ir
laikė statybines atliekas jam priklausančiame žemės sklype ir tokiais veiksmais
padarė žalą aplinkai.
Teisėjų
kolegijos nuomone, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, kad atsakovas
patalpino statybines medžiagas ieškinyje nurodomoje vietoje ne ketindamas
teršti aplinką, atsikratyti atliekomis ar pan., o ketindamas nurodytas
medžiagas naudoti autotransporto stovėjimo ir medienos sandėliavimo aikštelės
asfaltavimui, nepanaikina atsakovo atsakomybės atlyginti padarytą žalą
aplinkai, kadangi atsakovas jam priklausančiame žemės sklype patalpino ir laikė
ne statybines medžiagas, bet nerūšiuotą statybinį laužą, kurį dėl panaudojimo
statyboje būtina perdirbti, t. y. atliekas, kurių naudojimą, saugojimą bei
laikymą reglamentuoja Atliekų tvarkymo įstatymas bei kiti teisės aktai, ir atsakovas
neturėjo teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo naudoti, saugoti bei
laikyti atliekas. Atsakovas atsivežė, išpylė ir jam priklausančiame žemės
sklype laikė nerūšiuotą statybinį laužą, t.y. atliekas, nepradėjus statinio
statybos bei neperdirbus statybinio laužo, t. y. atliekų, būsimo statinio
statybai ir tokiu būdu padarė žalą aplinkai. Pažymėtina, kad minėtas statybinis
laužas, t. y. atliekos, atsakovo iniciatyva ir valia buvo perdirbamos atsakovui
priklausančiame žemės sklype dėl panaudojimo statybai, o autotransporto stovėjimo
bei medienos sandėliavimo asfaltuota aikštelė buvo pradėta statyti vėliau ir pastatyta
tik pagal 2006 m. spalio mėnesio atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 148-2 bei 2006
m. lapkričio mėnesio atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 155.
Teisėjų
kolegijos nuomone, autotransporto stovėjimo bei medienos sandėliavimo
asfaltuotos aikštelės statybos atsakovui priklausančiame žemės sklype
teisėtumas neturi teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje, kadangi atsakovas
atsivežė ir jam priklausančiame žemės sklype laikė nerūšiuotą statybinį laužą,
t.y. atliekas, nepradėjus minėtos aikštelės statybos bei neperdirbus statybinio
laužo, t.y. atliekų, būsimo statinio statybai ir tokiu būdu padarė žalą
aplinkai, tačiau pažymėtina, kad pagal Statybos techninį reglamento STR
1.01.07:2002 12.4.2 punktą atsakovo pastatytai minėtai aikštelei rengiamas
supaprastintas projektas, kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės
tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo
tvarkymo urbanistinius reikalavimus, ir toks projektas nėra pateiktas į bylą.
Teisėjų
kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus ir nustatytas byloje aplinkybes
sprendžia, kad atsakovas savo neteisėtais veiksmais bei dėl atsakovo kaltės
padarė žalą aplinkai ir turi prievolę atlyginti žalą (CK 1.1, 6.245-6.249,
6.263 str.; Aplinkos apsaugos įstatymo 1, 2, 3, 9, 19, 32, 33 str.; Atliekų
tvarkymo įstatymo 1, 2, 4, 6, 8, 10, 11 str.) Pateikti į bylą įrodymai
patvirtina Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos
departamento vyr. inspektoriaus paskaičiuotą aplinkai padarytos žalos
atlyginimo dydį – 236 632,65 Lt pagal Aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d.
įsakymu Nr. 471 patvirtintą ir 2005 m. spalio 3 d. įsakymu Nr D1-476 pakeistą Aplinkai
padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodiką. Į bylą nepateikta
įrodymų, paneigiančių minėtą paskaičiavimą. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone,
ieškinys tenkintinas visiškai.
Dėl nurodytų
motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas pagrįstas ir
tenkintinas, ir sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 18 d.
sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys
tenkintinas visiškai ir priteistina iš atsakovo ieškovui 236 632,65 Lt
padarytos aplinkai žalos atlyginimo ir valstybei 5 733 Lt žyminio mokesčio
pirmosios instancijos teisme išlaidų atlyginimo bei 25,50 Lt procesinių
dokumentų įteikimo pirmosios instancijos teisme išlaidų atlyginimo.
Teisėjų
kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas įstatymo atleistas nuo žyminio
mokesčio mokėjimo.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi CPK 96 straipsniu, sprendžia, kad priteistina iš
atsakovo valstybei 5 733 Lt žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme
išlaidų atlyginimo.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 88, 92, 96 straipsniais sprendžia, kad priteistina
iš atsakovo valstybei 6,90 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės
instancijos teisme išlaidų atlyginimo.
Teisėjų
kolegija sprendžia, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, kadangi
tenkinamas apeliacinis skundas, panaikinamas pirmosios instancijos teismo
sprendimas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys tenkinamas visiškai.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326
straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Panaikinti
Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 18 d. sprendimą ir priimti naują
sprendimą. Ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės
bendrovės „Avižienių nekilnojamasis turtas“ ieškovui Lietuvos Respublikos aplinkos
ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui 236 632,65 Lt (du
šimtus trisdešimt šešis tūkstančius šešis šimtus trisdešimt du litus
šešiasdešimt penkis centus) padarytos aplinkai žalos atlyginimo. Priteisti iš
atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Avižienių nekilnojamasis turtas“ valstybei
5 733 Lt (penkis tūkstančius septynis šimtus trisdešimt tris litus) žyminio
mokesčio pirmosios instancijos teisme išlaidų atlyginimo ir 25,50 Lt (dvidešimt
penkis litus penkiasdešimt centų) procesinių dokumentų įteikimo pirmosios
instancijos teisme išlaidų atlyginimo.
Priteisti iš
atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Avižienių nekilnojamasis turtas“ valstybei
5 733 Lt (penkis tūkstančius septynis šimtus trisdešimt tris litus) žyminio
mokesčio apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo ir 6,90 Lt (šešis
litus devyniasdešimt centų) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės
instancijos teisme išlaidų atlyginimo.
Teisėjai Audronė
Jarackaitė
Kazys Kailiūnas
Nijolė Piškinaitė