Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [2A-184-2008].doc
Bylos nr.: 2A-184/2008
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-184/2008

Procesinio sprendimo kategorija 44.1.; 44.2.4.1.; 44.5.2. (S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2008 m. gegužės 6 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės,

sekretoriaujant Jūratei Lajauskienei,

dalyvaujant ieškovo atstovams Živilei Trinkūnaitei, Juozui Sagatavičiui, Sergejui Tretjakovui,

atsakovo atstovui advokatui Sauliui Avižai,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-105-34/2007 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Avižienių nekilnojamasis turtas“ dėl gamtai padarytos žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

Ieškovas LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2006 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Avižienių nekilnojamasis turtas“, prašydamas priteisti iš atsakovo 236 632,65 Lt gamtai padarytos žalos atlyginimo. Ieškovas nurodė, kad 2006 m. sausio 9 d. nustatė, jog neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo, pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus, atsakovas neteisėtai atvežė 15 sunkvežimių nerūšiuoto statybinio laužo atliekų, kurias išpylė bendrovei priklausančiame sklype ir tuo užteršė žemės paviršių. Ieškovo teigimu, minėtais atsakovo veiksmais buvo pažeisti LR aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio pirmosios dalies, LR atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 3 punkto, 8 straipsnio 1 punkto, 10 straipsnio 1 punkto, 11 straipsnio 2 punkto, Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 722, 8 punkto reikalavimai. Ieškovas pažymėjo, kad už įvykdytą aplinkosauginį pažeidimą UAB „Avižienių nekilnojamasis turtas“ l. e. p. direktoriui J. B. buvo paskirta 1 500 Lt bauda. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nustatė, kad atsakovas minėtu atveju kaupė statybos atliekas neturėdamas tam leidimo, ir konstatavo, kad J. B. padarė veiką, kuria jis apkaltintas, tačiau Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2006 m. liepos 31 d. nutarimą skirti administracinę baudą panaikino ir bylą nutraukė, kadangi nuo pažeidimo padarymo dienos iki nutarimo priėmimo dienos praėjo daugiau nei 6 mėnesiai. Ieškovas pažymėjo, kad aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydį paskaičiavo pagal aplinkos ministro 2005 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. D1-476 pakeistą Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodiką.

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. spalio 18 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atsakovui UAB „Avižienių nekilnojamasis turtas“ 1 032,50 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, valstybei 25,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

Teismas nurodė, kad pagal CK 6.246 straipsnio pirmąją dalį civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas). Teismas pažymėjo, kad neteisėtumas nėra preziumuojamas, todėl jį privalo įrodyti ieškovas. Teismas taip pat pažymėjo, kad pati civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė: taikant civilinę atsakomybę yra siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusias negatyvias pasekmes.

Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog atsakovui UAB „Avižienių nekilnojamasis turtas“ nuosavybės teise priklauso 0,6073 ha žemės sklypas, esantis Avižienių kaime, Vilniaus rajono savivaldybėje, kurį atsakovas įsigijo 2004 m. gruodžio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartimi. Teismas pažymėjo, kad iš 2006 m. sausio 24 d. statybos rangos ir paslaugų teikimo sutarties, sudarytos tarp užsakovo UAB „Avižienių nekilnojamasis turtas“ ir rangovo UAB „Rangava“ matyti, kad rangovas įsipareigojo užsakovui priklausančiame sklype atlikti statybinio laužo perdirbimo į statybinę skaldą ir kitus darbus, o aplinkybę, kad faktiškai rangovas įvykdė šiuos darbus, patvirtina 2006 m. balandžio 25 d. PVM sąskaita faktūra RAN Nr. 0000060, 2006 m. balandžio 28 d. PVM sąskaita faktūra RAN Nr. 0000061 bei 2006 m. balandžio 25 d. ir 2006 m. balandžio 28 d. atliktų darbų aktai. Teismas nurodė, kad aplinkybę, jog medžiagų sandėliavimo vietoje įrengta stovėjimo aikštelė, patvirtina 2006 m. spalio 31 d. PVM sąskaitos faktūra BV Nr. 0836 ir 2006 m. lapkričio 7 d. PVM sąskaita faktūra BV Nr. 0839, 2006 spalio mėnesio atliktų darbų priėmimo aktas Nr. 148-2 bei 2006 lapkričio mėnesio atliktų darbų priėmimo aktas Nr. 155. Teismas pažymėjo, kad į bylą pateiktos fotonuotraukos patvirtina, jog aikštelė išasfaltuota, jos teritorija aptverta ir už jos ribų statybinės medžiagos nelaikomos. Teismo nuomone, minėta bylos medžiaga patvirtina, kad būtent toje vietoje, kur atsakovas atvežė medžiagas, panaudojant jas, buvo įrengta aikštelė, be to, ir ieškovo atstovas teismo posėdžio metu sutiko, kad toje vietoje, kur, pasak jo, buvo išpiltos atliekos, yra aikštelė, todėl tarp šalių ginčo, jog toje vietoje, kur atsakovas sandėliavo medžiagas, buvo įrengta stovėjimo aikštelė, nėra.

Teismas, įvertinęs minėtus rašytinius įrodymus, konstatavo, kad atsakovas įrodė savo teiginius, jog patalpino statybines medžiagas 0,6073 ha žemės sklype, ne ketindamas teršti aplinką, o priešingai – medžiagas sandėliavo tam, kad vėliau jas perdirbtų ir panaudotų statybos darbams. Teismas pažymėjo, kad būtent ta vieta, kur buvo sandėliuojamos medžiagos yra išasfaltuota, todėl teigti, kad žemės paviršius po aikštele yra užterštas ir taip uždengus žemės paviršių daroma žala aplinkai, dėl to, kad negali augti augmenija, yra nelogiška ir neprotinga, nes antraip tektų pripažinti žalos gamtai atsiradimą po kiekvienu teisėtai pastatytu pastatu ar statiniu.

Teismas nurodė, kad ieškovo argumentą, jog stovėjimo aikštelę atsakovas pastatė neturėdamas tam reikiamo leidimo, paneigia Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007 m. gegužės 15 d. raštas Nr. 2-105-34/07, kuriame nurodyta, kad atsakovui nereikėjo gauti leidimo aikštelės statybai.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių žalos padarymo faktą, konstatavo, jog ieškovas neįrodė atsakovo veiksmais padarytos žalos aplinkai, o ieškovui neįrodžius žalos fakto, apie kitas būtinąsias sąlygas civilinei atsakomybei atsirasti teismas plačiau nepasisako, nes galimai neteisėti atsakovo veiksmai negali būti tapatinami su žalos gamtai atsiradimu.

Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartimi 2006 m. liepos 30 d. nutarimas dėl baudos paskyrimo atsakovo direktoriui J. B. buvo panaikintas ir byla nutraukta. Tai, teismo teigimu, rodo, kad ieškovas netinkamai gynė viešąjį interesą, netinkamai fiksavo galimai neteisėtus veiksmus ar galimai daromą žalą gamtai, neįrodė šioje civilinėje byloje pagrindų civilinei atsakomybei atsirasti, ir dėl to ieškinys netenkintinas.

Apeliaciniu skundu ieškovas LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 18 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Teismas, nurodydamas, kad pagal CK 6.246 straipsnio pirmąją dalį civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), ir toks neteisėtumas nėra preziumuojamas, todėl jį privalo įrodyti ieškovas, klaidingai aiškino CK 6.246 straipsnio pirmosios dalies nuostatas. CK 6.246 straipsnio pirmoji dalis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytas pareigas (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartys draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsakovo atlikti neteisėti veiksmai atitinka CK 6.246 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytus reikalavimus, todėl ieškovui nėra pareigos specifinėse padarytos žalos aplinkai atlyginimo bylose įrodinėti, kad atsakovo veiksmai yra neteisėti.
  2. Teismas klaidingai vertino žalos aplinkai padarymo faktą bei klaidingai vertino tą aplinkybę, kad perdirbus statybines atliekas žalos nepadaryta.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Avižienių nekilnojamasis turtas“ nurodo, kad su ieškovo LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo apeliacinės instancijos teismą apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

 

Apeliacinis skundas tenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 18 d. sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas.

Byloje nustatyta, kad Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento vyr. inspektoriaus 2006 m. sausio 9 d. administracinio teisės pažeidimo  protokolu konstatuota, kad 2006 m. sausio 9 d. patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Avižienių nekilnojamasis turtas“ priklausančio žemės sklypo (kadastrinis adresas: 4103/0200:470 Avižienių k.v.) ribose, neturint teisės užsiimti  tokia veikla ir neturint gamtos išteklių naudojimo leidimo, pažeidžiant aplinkosaugos reikalavimus, 2006 m. sausio 5 d. iš Vilniaus mieste dėl statybos griaunamų objektų UAB „Stiebas“ priklausančiais sunkvežimiais buvo atvežta bei išpilta nerūšiuoto statybinio laužo atliekų (pamatinių blokų, silikatinių ir akytų plytų, mūro, kalkinio skiedinio ir grunto), išpiltomis 15 sunkvežimių statybinio laužo atliekomis buvo užteršta 27 m x 14 m teritorija, užterštoje teritorijoje išpiltame statybiniame lauže yra 60 % gelžbetonio, 30 %  plytų mūro ir 10  % kalkinio skiedinio bei grunto atliekų ir vieno sunkvežimio išpiltos krūvos dydis yra  5 m x 3 m x 1,5 m. Įstatymų nustatyta tvarka nėra konstatuota, kad minėtas protokolas surašytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-2071-04/2006 2006 m. spalio 30 d. nutarime konstatuota, kad pareiškėjui J. B. (UAB „Avižienių nekilnojamasis turtas“ l. e. p. direktoriui administracinio teisės pažeidimo protokolo  surašymo momentu) pareikštas kaltinimas dėl statybos atliekų kaupimo neturint tam leidimo, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, prieš pradėdami eksploatuoti ūkinės veiklos objektus ir vykdydami ūkinę veiklą, privalo įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka gauti leidimą, kad atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė turi turėti Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parengtą atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos planą, kad pareiškėjas patvirtino, jog statybos atliekas gabeno į UAB „Avižienių nekilnojamasis turtas“ teritoriją neturėdamas teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo ir jog iš Vilniaus mieste griaunamų objektų atvežė statybinio laužo, kad darytina išvada, jog pareiškėjas pripažino, jog padarė veiką, kuria jis kaltinamas, ir kad teismas pripažįsta, jog nebuvo paskaičiuota žala, padaryta gamtai, tačiau akivaizdu, jog bendrovės teritorijoje išpiltos gelžbetonio, plytų, tinko ir žemių atliekos užteršė dirvos paviršių.

Nurodytais atsakovo UAB „Avižienių nekilnojamasis turtas“ veiksmais aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžio paskaičiavimą atliko Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento vyr. inspektorius, vadovaudamasis aplinkos ministro 2005 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. D1-476 pakeista Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodika, ir pagal šį paskaičiavimą aplinkai padarytis žalos atlyginimo dydis yra 236 632,65 Lt (t. 1, b.l. 33-36).

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 str. 4 d.).

Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 2 str.).

Žalą aplinkai ir aplinkos būklės atkūrimą reglamentuoja Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnis ir ieškinius dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo reglamentuoja Aplinkos apsaugos įstatymo 33 straipsnis. Žala aplinkai – tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas (Aplinkos apsaugos įstatymo 1 str. 21 p.).

Teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent ta vieta, kur buvo sandėliuojamos medžiagos yra išasfaltuota, todėl teigti, kad žemės paviršius po aikštele yra užterštas ir taip uždengus žemės paviršių daroma žala aplinkai,dėl to, kad negali augti augmenija, yra nelogiška ir neprotinga, nes antraip tektų pripažinti žalos atsiradimą po kiekvienų teisėtai pastatytu pastatu ar statiniu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pastato ar statinio statyba ir žala aplinkai yra skirtingi dalykai. Teisėjų kolegijos nuomone, būsimo pastato ar statinio statyba nepanaikina teisės aktų nustatytos atsakomybės už žalą aplinkai toje vietoje, kurioje numatoma statyti pastatą ar statinį, ir nereiškia, kad galima daryti žalą aplinkai toje vietoje, kurioje numatoma statyti pastatą ar statinį. Pažymėtina, kad numatomas statyti būsimas pastatas ar statinys gali būti dėl įvairių objektyvių  bei subjektyvių priežasčių nepastatytas, o padaryta žala aplinkai nebus pašalinta ar atlyginta. Todėl, nepradėjus būsimo pastato ar statinio statybos įstatymų nustatyta tvarka, negalimi veiksmai, darantys žalą aplinkai būsimo pastato ar statinio statybos vietoje ir dėl tokių veiksmų atsiranda atsakomybė atlyginti padarytą žalą aplinkai.

Teisėjų kolegijos nuomone, Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio ketvirtosios dalies, šio įstatymo 1 priedo QQ16 dalies, aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 722 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių bei kitų teisės aktų normų aiškinimas paneigia atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentą, kad naudotos statybinės medžiagos – statybinis laužas nelaikytinas atliekomis. Pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad atsakovas atsivežė, išpylė ir laikė jam priklausančiame žemės sklype nerūšiuotą statybinį laužą, kurį dėl panaudojimo statyboje būtina perdirbti, o ne rūšiuotas naudotas statybines medžiagas, kurių nereikia perdirbti dėl panaudojimo statyboje.

Teisėjų kolegijos nuomone, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, kad atsakovo veiksmai negali būti laikomi atliekų naudojimu ir perdirbimu, nes medžiagų smulkinimo (perdirbimo į statybinę skaldą) ir panaudojimo darbus su atsakovu sudarytos sutarties pagrindu atliko kitas asmuo – rangovas UAB „Rangava“, nepanaikina atsakovo atsakomybės atlyginti padarytą žalą aplinkai, kadangi atsakovas savo iniciatyva bei valia su kitų asmenų pagalba atsivežė, išpylė ir laikė statybines atliekas jam priklausančiame žemės sklype ir tokiais veiksmais padarė žalą aplinkai.

Teisėjų kolegijos nuomone, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, kad atsakovas patalpino statybines medžiagas  ieškinyje nurodomoje vietoje ne ketindamas teršti aplinką, atsikratyti atliekomis ar pan., o ketindamas nurodytas medžiagas naudoti autotransporto stovėjimo ir medienos sandėliavimo aikštelės asfaltavimui, nepanaikina atsakovo atsakomybės atlyginti padarytą žalą aplinkai, kadangi  atsakovas jam priklausančiame žemės sklype patalpino ir laikė ne statybines medžiagas, bet nerūšiuotą statybinį laužą, kurį dėl panaudojimo statyboje būtina perdirbti, t. y. atliekas, kurių naudojimą, saugojimą bei laikymą reglamentuoja Atliekų tvarkymo įstatymas bei kiti teisės aktai, ir atsakovas neturėjo teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo naudoti, saugoti bei laikyti atliekas. Atsakovas atsivežė, išpylė ir jam priklausančiame žemės sklype laikė nerūšiuotą statybinį laužą, t.y. atliekas, nepradėjus statinio statybos bei neperdirbus statybinio laužo, t. y. atliekų, būsimo statinio statybai ir tokiu būdu padarė žalą aplinkai. Pažymėtina, kad minėtas statybinis laužas, t. y. atliekos, atsakovo iniciatyva ir valia buvo perdirbamos atsakovui priklausančiame žemės sklype dėl panaudojimo statybai, o autotransporto stovėjimo bei medienos sandėliavimo asfaltuota aikštelė buvo pradėta statyti vėliau ir pastatyta tik pagal 2006 m. spalio mėnesio atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 148-2 bei 2006 m. lapkričio mėnesio atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 155.

Teisėjų kolegijos nuomone, autotransporto stovėjimo bei medienos sandėliavimo asfaltuotos aikštelės statybos atsakovui priklausančiame žemės sklype teisėtumas neturi teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje, kadangi atsakovas atsivežė ir jam priklausančiame žemės sklype laikė  nerūšiuotą statybinį laužą, t.y. atliekas, nepradėjus minėtos aikštelės statybos bei neperdirbus statybinio laužo, t.y. atliekų, būsimo statinio statybai ir tokiu būdu padarė žalą aplinkai, tačiau pažymėtina, kad pagal Statybos techninį reglamento STR 1.01.07:2002 12.4.2 punktą atsakovo pastatytai minėtai aikštelei rengiamas supaprastintas projektas, kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus, ir toks projektas nėra pateiktas į bylą.

Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus ir nustatytas byloje aplinkybes sprendžia, kad atsakovas savo neteisėtais veiksmais bei dėl atsakovo kaltės padarė žalą aplinkai ir turi prievolę atlyginti žalą (CK 1.1, 6.245-6.249, 6.263 str.; Aplinkos apsaugos įstatymo 1, 2, 3, 9, 19, 32, 33 str.; Atliekų tvarkymo įstatymo 1, 2, 4, 6, 8, 10, 11 str.) Pateikti į bylą įrodymai patvirtina Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento vyr. inspektoriaus paskaičiuotą aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydį – 236 632,65 Lt pagal Aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 471 patvirtintą ir 2005 m. spalio 3 d. įsakymu Nr D1-476 pakeistą Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodiką. Į bylą nepateikta įrodymų, paneigiančių minėtą paskaičiavimą. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas pagrįstas ir tenkintinas, ir sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 18 d. sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintinas visiškai ir priteistina iš atsakovo ieškovui 236 632,65 Lt padarytos aplinkai žalos atlyginimo ir valstybei 5 733 Lt žyminio mokesčio pirmosios instancijos teisme išlaidų atlyginimo bei 25,50 Lt procesinių dokumentų įteikimo pirmosios instancijos teisme išlaidų atlyginimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas įstatymo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 96 straipsniu, sprendžia, kad priteistina iš atsakovo valstybei 5 733 Lt žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 88, 92, 96 straipsniais sprendžia, kad  priteistina iš atsakovo valstybei 6,90 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, kadangi tenkinamas apeliacinis skundas, panaikinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys tenkinamas visiškai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Avižienių nekilnojamasis turtas“ ieškovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui 236 632,65 Lt (du šimtus trisdešimt šešis tūkstančius šešis šimtus trisdešimt du litus šešiasdešimt penkis centus) padarytos aplinkai žalos atlyginimo. Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Avižienių nekilnojamasis turtas“ valstybei 5 733 Lt  (penkis tūkstančius septynis šimtus trisdešimt tris litus) žyminio mokesčio pirmosios instancijos teisme išlaidų atlyginimo ir 25,50 Lt (dvidešimt penkis litus penkiasdešimt centų) procesinių dokumentų įteikimo pirmosios instancijos teisme išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Avižienių nekilnojamasis turtas“ valstybei 5 733 Lt  (penkis tūkstančius septynis šimtus trisdešimt tris litus) žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo ir 6,90 Lt (šešis litus devyniasdešimt centų) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                                      Audronė Jarackaitė

 

Kazys Kailiūnas

 

Nijolė Piškinaitė