Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2015-07-24][nuasmeninta nutartis byloje][e2S-1756-657-2015].docx
Bylos nr.: e2S-1756-657/2015
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
IĮ Aujama-credit 302653800 Ieškovas
Kategorijos:
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA
Bylos, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtos supaprastinto proceso tvarka:
Kitos bylos nagrinėtos supaprastinto proceso tvarka
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Apeliacinis procesas:
Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
Atskirieji skundai:
Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo teisme ypatumai:
Bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimas:
Leistinumas, kreditoriaus pareiškimui dėl teismo įsakymo išdavimo keliami reikalavimai, pareiškimo priėmimas ir atsisakymas jį priimti

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. e2S-1756-657/2015

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11623-2015-1

                            Procesinio sprendimo kategorijos

(S)

121.14.; 122.4; 129.1.; 129.3.;

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2015 m. liepos 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos IĮ „Aujama – credit“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-16759-920/2015 pagal pareiškėjos IĮ „Aujama – credit“ prašymą dėl kuria buvo atsisakyta priimti kreditorės IĮ „Aujama – credit“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Teismas,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja IĮ „Aujama – credit“ kreipėsi į teismą prašydama išduoti teismo įsakymą dėl 434,43 Eur skolos, 408,39 Eur sutartinių palūkanų, 57,37 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 90,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko P. S.. 

II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad kreditorė prašo išieškoti iš skolininko 434,43 Eur pagrindinę skolą bei 408,39 Eur sutartines palūkanas, kurios paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2014-10-05 – 2015-06-09. Teismo nuomone ginčo šalių sutartyje nustatytos 112,8 procentų metinės palūkanos, bendra vartojimo kredito kainos metinė norma 198,34 procentų, vertintinos kaip neprotingai didelės, neatitinkančios šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Teismas konstatavo, kad sutartinės palūkanos, praktiškai lygios pagrindinei skolos sumai, yra aiškiai per didelės. Atsižvelgiant į kreditoriaus nurodytus pagrindinės skolos ir palūkanų dydžius, teismo vertinimu, reikalavimas dėl palūkanų išieškojimo turėtų būti analizuojamas išsamiai išnagrinėjant bylos aplinkybes, įvertinant civilinės atsakomybės skolininkui, kaip vartotojui - fiziniam asmeniui, taikymo sąlygas. Teismas sprendė, kad kreditorės pareiškimas dėl sutartinių palūkanų priteisimo yra aiškiai nepagrįstas ir turėtų būti nagrinėjamas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, teismui pateikiant ieškinį.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskirajame skunde pareiškėja IĮ „Aujama – credit“ prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad teismas išvadą, jog kreditorės reikalaujamos priteisti palūkanos yra aiškiai per didelės, padarė nepagrįstai remdamasis teismo teise, kylančia iš CK 1.5 straipsnio, 6.37 straipsnio 3 dalies, 6.228 straipsnio, mažinti palūkanas. Teismas neturėjo teisės pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo stadijoje vertinti sutartinių palūkanų, neviršijančių Vartojimo kredito įstatyme nustatytos maksimalios normos, pagrįstumo. Šis klausimas galės būti sprendžiamas skolininkui CPK 439 straipsnio nustatyta tvarka pareiškus prieštaravimas dėl kreditoriaus pareiškimo. Teismas pernelyg plačiai interpretavo „aiškaus nepagrįstumo“ sąvoką ir nepagrįstai sprendė, kad kreditorės reikalavimas dalyje dėl palūkanų priteisimo yra aiškiai nepagrįstas. Visos vartotojo teisės, sprendžiant klausimą dėl palūkanų dydžio, visiškai gali būti užtikrintos ir supaprastintame procese. Atsisakydamas priimti kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, teismas iš esmės blogina skolininko padėtį, nes, net nežinodamas skolininko pozicijos dėl palūkanų dydžio pagrįstumo, verčia kreditorę reikšti ieškinį ginčo teisenos tvarka. Be to, teismas, atsisakydamas priimti kreditorės pareiškimą dėl skolos priteisimo tuo aspektu, kad reikalavimas dėl palūkanų priteisimo yra aiškiai nepagrįstas, pasisakė dėl šio reikalavimo esmės, nors bylos iš esmės nenagrinėjo, įrodymų nevertino ir byloje sprendimo nepriėmė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio arba atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Byloje nustatyta, kad kreditorė IĮ „Aujama – credit“ kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama priteisti iš skolininko P. S. 434,43 Eur skolos, 408,39 Eur sutartinių palūkanų, 57,37 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 90,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas pripažino kreditoriaus reikalavimą priteisti metinę palūkanų sumą kaip neprotingai didelę.

Vadovaujantis CPK 435 straipsnio 2 dalimi, teismas privalo atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. CPK 437 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostata, jog, išdavęs teismo įsakymą, teismas informuoja skolininką, kad nebuvo tikrinamas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumas, pati savaime nepaneigia įstatyminės galimybės atsisakyti priimti pareiškimą dėl aiškaus jo nepagrįstumo. Sistemiškai aiškinant teisės normas, reglamentuojančias CPK XXIII skyriuje numatytą teismo įsakymo išdavimo tvarką, darytina išvada, jog, viena vertus, pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo stadijoje teismas nevertina pareikštų reikalavimų pagrįstumo, įrodymų egzistavimo ar pakankamumo, taip pat sutartinių sąlygų sąžiningumo, o pasisako tik dėl pareikštų reikalavimų galimumo iš esmės, t.y. jų atitikimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Kita vertus, teismo įsakymo instituto specifika nulemia tai, jog tuo atveju, jeigu pareiškimo patenkinimas pilna apimtimi pažeistų teisės aktais įtvirtintą teisinį reguliavimą, o galimybės neišduoti teismo įsakymo ar išduoti jį tik dėl dalies reikalavimų nėra, toks pareiškimas nepriimamas dėl jo aiškaus nepagrįstumo (CPK 435 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog kreditoriaus pareiškimo negalima laikyti aiškiai nepagrįstu, kadangi pareiškime nurodyta, jog kreditoriaus reikalavimas kildinamas iš tarp skolininkės ir kreditoriaus sudarytos 2014-06-05 Vartojimo paskolos sutarties Nr. 694.

Teismas konstatuoja, jog, atsisakydamas priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kaip aiškiai nepagrįstą (CPK 435 str. 2 d. 4 p.), pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti ir įvertinti aplinkybę, ar pareiškiamas reikalavimas yra iš esmės neįmanomas. Aiškų pareiškimo nepagrįstumą teismas turėtų konstatuoti įvertinęs jame nurodomą reikalavimą ir jo faktinį pagrindą. Lingvistiškai aiškinant minėtoje normoje vartojamas sąvokas - „aiškus“ reiškia gerai matomą, lengvai suvokiamą, suprantamą, o „nepagrįstas“ – tai neturintis pagrindo, neargumentuotas. CPK 435 straipsnio 2 dalis taikytina tais atvejais, kai iš faktinio prašymo pagrindo matyti, kad reikalavimas yra absurdiškas ar kai tokį reikalavimą nepagrįstu vienareikšmiškai laiko materialiosios teisės normos. Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio minėtų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų (Vartojimo kredito įstatymo 21 str. 2 d.). Byloje nėra pateikta įrodymų, jog prašoma priteisti suma viršija šią sumą, todėl teismas kritiškai vertina pirmosios instancijos teismo argumentą, jog kreditoriaus prašomos priteisti palūkanos yra aiškiai per didelės, nes netesybų dydžio klausimas galėtų būti spendžiamas tik nagrinėjant bylą iš esmės, t.y. skolininkui pareiškus prieštaravimus ir teismui toliau bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka (CPK 439 str.).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismui atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kaip aiškiai nepagrįstą, dėl per didelės netesybų sumos šioje proceso stadijoje nebuvo teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad kreditoriaus kreipimasis į teismą su tokiais reikalavimais įstatyme nustatyta tvarka (šiuo atveju – supaprastinto proceso tvarka) yra vienas iš teisėtų jo pažeistų teisių gynybos būdų skolininkui laiku negrąžinant skolos. Be to, gavęs teismo įsakymą, skolininkas turi teisę CPK nustatyta tvarka pareikšti prieštaravimus ir tokiu būdu gintis nuo kreditoriaus pareikštų reikalavimų priteisti ne tik skolą, bet ir delspinigius (CPK 439 str.).

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimą (CPK 435 str.) ir tai sudaro pagrindą skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas nevertina kitų atskirojo skundo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų apeliacijos objektui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 – 339 straipsniais, teismas 

n u t a r i a:

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartį  ir kreditorės IĮ „Aujama – credit“ pareiškimo dėl skolos priteisimo iš skolininko P. S. priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

 

Teisėja                                                                                    Žibutė Budžienė


Paminėta tekste:
  • CK1 1.5 str. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymas
  • CPK 439 str. Skolininko prieštaravimai
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK
  • CPK 435 str. Pareiškimo priėmimas
  • CPK 337 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės