Civilinė byla Nr. e2A-1509-560/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24652-2016-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.5.; 3.3.1.18.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainiaus Rinkevičiaus,   

teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Alitransa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal bylą pagal ieškovo Mega Forward Oy ieškinį atsakovui UAB „Alitransa“ dėl skolos už suteiktas vežimo paslaugas išieškojimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Mega Forward Oy kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė išieškoti iš atsakovo UAB „Alitransa“ 6 800,00 Eur skolą už krovinio vežimo paslaugas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ir dublike nurodė, kad 2015-11-27 su atsakovu pasirašė užsakymą krovinio pervežimui, pagal kurį ieškovas įsipareigojo suteikti atsakovui krovinio pervežimo paslaugas, maršrutu Bremerhaven, Vokietija – Orenburgas, Rusija, pakrovimo data – 2015-12-08/09, pristatymo terminas – 2015-12-21, o atsakovas įsipareigojo sumokėti vežimo mokestį (frachtą) ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sąskaitos ir CMR važtaraščio gavimo. CMR važtaraštis patvirtina aplinkybę, jog ieškovas savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai ir už šį vežimą atsakovui 2015-12-30 pateikė sąskaitą Nr. 241-12/2015 bendrai 6 800,00 Eur sumai, be to, ši sąskaita ir CMR važtaraštis buvo įteiktas atsakovui 2016-01-21 ir atsakovas jokių pretenzijų dėl krovinio vežimo ieškovui nepateikė, tačiau su ieškovu vis tiek iki šiol neatsiskaitė. Atsakovas neginčija tos aplinkybės, jog krovinys užsakyme nurodytomis sąlygomis ir terminais buvo pristatytas bei sąskaita ir važtaraštis jam buvo įteikti, tačiau nurodė, kad tarp šalių buvo susitarimas, jog ieškovui bus sumokėta už atliktą pervežimą tik tada, kai atsakovas išsiieškos jam priklausantį krovinio vežimo mokestį iš trečiųjų asmenų, tačiau toks susitarimas tarp šalių nebuvo pasirašytas.
2. Atsakovas UAB „Alitransa“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškinio reikalavimais iš esmės sutiko, tačiau nurodė, kad šalis sieja ilgas bendradarbiavimas ir atsakovas visada tvarkingai mokėjo ieškovui už suteiktas pervežimo paslaugas. Atsiliepime ir triplike nurodė, kad šalys buvo susitarusios, jog atsakovas už suteiktas paslaugas pagal 2015-11-27 užsakymą atsiskaitys su ieškovu tik gavęs lėšas iš krovinio gavėjo, tačiau atsiskaitymas iš krovinio gavėjo užstrigo, dėl ko atsakovas kreipėsi į Maskvos arbitražo teismą dėl skolos išieškojimo iš krovinio gavėjo ir apie tai buvo informuotas ieškovas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-01-11 sprendimu ieškinį tenkino: nusprendė išieškoti iš atsakovo UAB „Alitransa“ ieškovo Mega Forward Oy naudai 6 800,00 Eur sumą už pervežimo paslaugas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (6 800,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-07-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 153,00 Eur žyminį mokestį, 50,00 Eur už vertimo paslaugas bei 300,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas darė išvadą, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas, kadangi iš visos šios civilinės bylos medžiagos matyti, jog tarp šalių buvo susiklostę prievoliniai krovinio pervežimo teisiniai santykiai ir šalys buvo susitarusios, kad krovinio pervežimas bus vykdomas sutinkamai su 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties (CMR) konvencijos sąlygomis. Be to, ieškovas tinkamai bei laiku įvykdė 2015-11-27 užsakymą krovinio vežimo važtaraštyje nurodytu maršrutu ir 2015-12-18 pristatė ginčo krovinį sutartyje nurodytu adresu. Byloje duomenų, jog atsakovas būtų pateikęs ieškovui pretenzijas dėl netinkamo užsakymo įvykdymo, nėra. Duomenų apie tai, kad ieškovas būtų netinkamai įvykdęs savo sutartinius įsipareigojimus atsakovo atžvilgiu šioje civilinėje byloje, taip pat nėra ir šalys tokių rašytinių įrodymų į šią civilinę bylą nepateikė.
4. Iš šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, jog šalys derėjosi dėl šio sprendimo įvykdymo išdėstymo, tačiau teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nebepalaikė prašymo dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo ir kadangi byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių atsakovo argumentus dėl skolos išdėstymo, todėl teismas šiuo atveju nepasisakė dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo. Atsakovas yra juridinis asmuo, todėl prašydamas teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, privalėjo teismui pateikti visus rašytinius įrodymus, patvirtinančius atsakovo argumentus dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, todėl jų nesant, visi atsakovo argumentai, išdėstyti atsiliepime ir triplike dėl skolos išdėstymo, yra atmestini, kaip nepagrįsti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atsakovas UAB „Alitransa“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-11 sprendimą atitinkamai iki 5 procentų sumažinant ieškovo naudai priteistinų procesinių palūkanų dydį. Nurodo, jog 6 procentų palūkanos ieškovui priteistos nepagrįstai, kadangi šiuo atveju taikytina CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalis, numatanti maksimalią 5 procentų palūkanų normą. Teismas netinkamai taikė CMR konvencijos nuostatas. Jeigu vežimo sutarčiai yra taikytina CMR konvencija, tai ji taikoma ne tik ieškiniams, reiškiamiems vežėjui, bet ir vežimo sutarties kitos šalies – vežėjo ieškiniams, iš jų ir jo reikalavimams dėl atlyginimo už pervežimą, nes sutarties šalims vienodai taikytinos CMR konvencijos nuostatos (tie patys ieškinio senaties terminai, ta pati ieškinio pareiškimo tvarka, nuostatos dėl baudų ir delspinigių ir kt.). Taigi, jeigu vienai pusei yra taikoma 5 procentų dydžio palūkanų norma (CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalis), tai ir kitai sutarties pusei turi būti taikoma ta pati palūkanų norma.
6. Ieškovas Mega Forward OY pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-11 sprendimą ir skirti atsakovui procesinę baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodo, jog atsakovas nei procesiniuose dokumentuose, nei pasisakymuose teismo posėdžių metu nesigynė aplinkybe, kad ieškovas prašo priteisti, jo vertinimu, per dideles palūkanas, be to, paskutiniojo vykusio teismo posėdžio metu atsakovo atstovas ieškinį visa apimtimi pripažino.
7. CMR konvencijos 27 straipsnis nėra taikomas skaičiuojant procesines palūkanas – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-07 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2011, yra nurodęs, kad „CMR konvencijos 27 straipsnyje nereglamentuojamos procesinės palūkanos, skaičiuotinos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Minėta, kad ieškovas prašo priteisti atitinkamo dydžio palūkanas už tai, kad atsakovas pavėlavo mokėti, todėl taikoma ne CMR konvencija, bet Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas”.
8. Atsakovui turi būti skirta procesinė bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis: pirma, apeliacinį skundą atsakovas pareiškė, nors teisme nei skolos, nei procesinių palūkanų dydžio neginčijo ir pripažino, kad atsakovas yra skolingas (įskaitant procesines palūkanas), tad skundo pareiškimas akivaizdžiai susijęs su siekiu vilkinti skolos išieškojimą. Antra, atsakovas yra atstovaujamas advokato, t. y. jam neabejotinai turėjo būti žinoma, kad apeliacinis skundas negali būti reiškiamas tokiais motyvais.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
10. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-11-27 šalys sudarė užsakymą krovinio pervežimui, pagal kurį ieškovas įsipareigojo suteikti atsakovui krovinio pervežimo paslaugas, maršrutu Bremerhaven, Vokietija – Orenburgas, Rusija, pakrovimo data – 2015-12-08/09, pristatymo terminas – 2015-12-21, o atsakovas įsipareigojo sumokėti vežimo mokestį (frachtą) ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sąskaitos ir CMR važtaraščio gavimo. Iš CMR važtaraščio 912672 turinio nustatyta, jog ieškovas užsakymą įvykdė tinkamai ir laiku ir ginčo tarp šalių dėl to nėra. Iš siuntos pristatymo patvirtinimo turinio nustatyta, kad atsakovui 2016-01-21 buvo įteiktas CMR važtaraštis ir 2015-12-30 sąskaita 6 800,00 Eur sumai, kurią atsakovas turėjo apmokėti iki 2016-02-10 (imtinai) ir ginčo tarp šalių dėl to taip pat nėra. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad atsakovas sumokėjo ieškovui skolą.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

12. Atsakovas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 6 procentų palūkanas, kadangi šiuo atveju taikytina CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalis. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka. Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs šalių procesinius dokumentus bei paaiškinimus, teiktus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pažymi, jog pritaria ieškovo teiginiams, kad aukščiau pateiktas argumentas yra naujas, t. y. nepateiktas ir dėl to nenagrinėtas pirmosios instancijos teisme. 
13. Šiame kontekste pažymėtina, jog CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinio skundo argumentai išdėstomi glausta forma ir turi atitikti apeliacinio skundo dalyką ir pagrindą. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad CPK yra įtvirtinta vadinamoji dalinė (ribota) apeliacija. Tai susiję su tuo, kad bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme apibrėžia ieškovas, ieškinyje nurodydamas ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką. O apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo ribas tik patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė reikšmingas ginčui faktines aplinkybes ir ar teisingai pagal nustatytas faktines aplinkybes pritaikė teisę pagal ieškovo parengiamojoje bylos stadijoje apibrėžtas bylos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nurodytu teisiniu reguliavimu bei pateiktomis teisės aiškinimo taisyklėmis, sprendžia, jog konstatavus, kad atsakovo argumentas dėl palūkanų priteisimo yra naujas, pagrindo dėl jo išsamiau pasisakyti nėra.
14. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas jį tinkamai motyvavus, o pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

15. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius, o 2 dalyje – jog teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 792,00 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
16. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad atsakovas būtų sąmoningai veikęs prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Tai, kad atsakovas apskundė procesinį sprendimą bei patikrinus šio procesinio sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, konstatuota, kad nėra pagrindo jo panaikinti ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais, patvirtina tik tai, kad atsakovas pagrįstai naudojosi savo procesinėmis teisėmis. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovo prašymą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirti atsakovui CPK 95 straipsnyje numatytą baudą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

Atsakovo UAB „Alitransa“ apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                                    Dainius Rinkevičius