Civilinė byla Nr. e2-389-798/2022

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00222-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.1.7.6; 3.1.7.8

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės V. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams R. P. ir V. K. dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu ir negaliojančiu dalyje dėl subjekto bei apsimestinio sandorio pasekmių taikymo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas, kreipėsi į teismą dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu ir negaliojančiu dalyje dėl subjekto bei apsimestinio sandorio pasekmių taikymo, nurodydamas, kad atsakovas R. P. 2013 m. spalio 9 d. savo globotinio neveiksnaus tam tikrose srityse L. P. vardu sudarė akcijų pirkimo – pardavimo sutartį: 2013 m. spalio 9 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi V. K. L. P., atstovaujamam R. P., perleido 100 vnt. paprastųjų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Šiaurės prekybos kompanija“ akcijų už 40 000 Lt (11 584,80 Eur). R. P. neveiksnaus tam tikrose srityse L. P. vardu sudarydamas 2013 m. spalio 9 d. UAB „Šiaurės prekybos kompanija“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, neturėjo teismo leidimo. UAB „Šiaurės prekybos kompanija“ akcijas R. P. įgijo L. P. vardu, siekdamas išvengti finansinių įsipareigojimų vykdymo kitiems kreditoriams bei vykdant ūkinę finansinę veiklą tenkinti savo asmeninius interesus.

2.       Atsakovai R. P. ir V. K. su ieškinio reikalavimais nesutiko.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Šiaulių apygardos teismas 2022 m. sausio 18 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai,  pripažino 2013 m. spalio 9 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį apsimestine ir negaliojančia dalyje dėl subjekto, taikė apsimestinio sandorio pasekmes – pripažino, kad pagal 2013 m. spalio 9 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį nuosavybės teises į 100 vnt. paprastųjų UAB „Šiaurės prekybos kompanija“ akcijų įgijo R. P., priteisė iš atsakovų R. P. ir V. K. po 192 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

4.       Teismas nurodė, kad patenkinus ieškinį, iš ginčą pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, kurias sudaro 384 Eur dydžio žyminis mokestis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.       Atsakovė V. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismas 2022 m. sausio 18 d. sprendimą toje dalyje, kuria iš V. K. priteistas žyminis mokestis valstybės naudai. Teismo sprendime yra aiškiai nurodytos priežastys, dėl kurių sandoris pripažintas apsimestiniu. Sandoris pripažintas apsimestiniu išimtinai dėl atsakovo R. P. veiksmų. Teismas nepripažino, kad atsakovai veikė kartu, todėl apeliantės manymu, iš jos negali būti priteistas žyminis mokestis.

6.       Ieškovas Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, pateikė atsiliepimą į atsakovės V. K. apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliantės skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl žyminio mokesčio priteisimo palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendime buvo aiškiai konstatuota, kad sudaryti akcijų pirkimo – pardavimo sutartį leidimas neveiksnaus asmens L. P. vardu nebuvo gautas. V. K., sudarydama akcijų pirkimo – pardavimo sandorį su neveiksnų asmenį atstovaujančiu atsakovu, nepareikalavimo pateikti teismo leidimo. Šiuos argumentus patvirtina pačios apeliantės į bylą pateiktas atsiliepimas į ieškinį, kuriame ji nurodė, kad atsakovas R. P. pateikė jai teismo nutartį, kuria jis yra paskiras L. P. globėju. Taigi, yra pagrindo teigti, kad sandorio sudarymo metu apeliantė ignoravo imperatyvias įstatymo normas, todėl galėjo ir turėjo suvokti prisiimtą riziką bei galimas tokio sandorio sudarymo neigiamas pasekmes. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantė nereiškė prašymo iš jo nepriteisti bylinėjimosi išlaidų ir nenurodė jokių argumentų dėl to, kodėl bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos vien tik iš atsakovo R. P.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

7.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. 

8.       Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriame iš atsakovės priteistas žyminis mokestis valstybės naudai, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

9.       CPK 79 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pavyzdinis sąrašas išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, pateiktas CPK 88 straipsnio 1 dalyje.

10.       Šiaulių apygardos teismas 2022 m. sausio 18 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, pripažino 2013 m. spalio 9 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį apsimestine ir negaliojančia dalyje dėl subjekto, taikė apsimestinio sandorio pasekmes – pripažino, kad pagal 2013 m. spalio 9 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį nuosavybės teises į 100 vnt. paprastųjų UAB „Šiaurės prekybos kompanija“ akcijų įgijo R. P.

11.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad mokėtinas žyminis mokestis sudaro 384 Eur ir lygiomis dalimis nusprendė jį priteisti iš atsakovų. Apeliantė skunde nustatyto žyminio mokesčio dydžio neginčija, nesutinka su tuo, kad ji turi žyminį mokestį mokėti, argumentuodama tuo, jog jos neteisėtų veiksmų teismas sprendime nekonstatavo.

12.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

13.       Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, taikant CPK          93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 18 punktas; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020, 27, 28 punktai).

14.       Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su nagrinėjamos bylos eiga, procesiniu ieškovo ir atsakovų elgesiu vertina, kad nukrypti nuo bendrųjų CPK 93 straipsnyje įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančių taisyklių, t. y. „pralaimėjusi šalis moka“, pagrindo nėra. Taigi, priėmus procesinį sprendimą ieškovo naudai, žyminis mokestis turi būti priteistas iš atsakovų valstybės naudai.

15.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atsakovės V. K. atsiliepimu į ieškovo ieškinį nustatė, kad jos suinteresuotumas bylos baigtimi buvo priešingas nei ieškovo. Atsiliepime atsakovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė ieškovas, ginčijamame pirmosios instancijos teismo sprendime yra nustatyta, kad sudaryti akcijų pirkimo – pardavimo sutartį leidimas neveiksnaus asmens L. P. vardu nebuvo gautas. Ir nors apeliantė yra teisi nurodydama, kad jos neteisėti veiksmai pirmosios instancijos teismo sprendime nebuvo tiesiogiai nustatyti, tačiau tai neeliminuoja jos, kaip akcijų pardavėjos, pareigos būti apdairia ir rūpestinga bei pareikalauti visų įstatyme nurodomų dokumentų (nagrinėjamu atveju teismo leidimo) sandoriui sudaryti. Taigi, V. K., sudarydama akcijų pirkimo – pardavimo sandorį su neveiksnų asmenį atstovaujančiu atsakovu, nepareikalavo pateikti teismo išduoto leidimo sutarčiai sudaryti. Todėl tokiu atveju yra pagrindo spręsti, kad parduodama akcijas atsakovė nebuvo itin atidi ir rūpestinga. Apeliantė atsiliepime į ieškinį patvirtino, kad  atsakovas R. P. pateikė jai Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartį, kuria jis yra paskiras L. P. globėju. Visgi, tokios nutarties, norint sudaryti sandorių neveiksnaus asmens vardu, nepakanka. Todėl yra pagrindas teigti, kad sandorio sudarymo metu apeliantė nesilaikė imperatyvių įstatymo normų, todėl turi prisiimti iš to kilusias neigiamas pasekmes.

16.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu pagrįstai nusprendė iš atsakovės priteisti žyminį mokestį valstybės naudai.

17.       Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės, kurio panaikinti atsakovės skunde nurodytais teiginiais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 18 d. sprendimą dalyje dėl žyminio mokesčio priteisimo valstybės naudai palikti nepakeistą.

Teisėjas                                        Antanas Rudzinskas