Procesinio sprendimo kategorija: 2.2.2.3.1.1.; 2.5.4.; 2.5.10.5.2.16.; 3.1.7.7. 3.2.6.8.; 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. lapkričio 30 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Staknienė, sekretoriaujant Julijai Taraškevič, dalyvaujant ieškovo atstovei Rasai Šeštakauskienei, atsakovui R. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus ieškinį atsakovui R. N. dėl žalos atlyginimo,
n u s t a t ė :
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 2596,68 Eur žalos atlyginimą. Nurodė, jog 2005-03-22 Didžiojoje Britanijoje konflikto metu buvo nužudytas A. V.. Kaltu dėl šio nusikaltimo buvo pripažintas atsakovas R. N.. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius nužudytojo A. V. dukrai A. V. paskyrė ir moka našlaičių pensiją. Laikotarpiu nuo 2013-08-01 iki 2015-06-30 ieškovas iš viso išmokėjo 2681,68 Eur sumą. Laikotarpiu nuo 2015-01-13 iki 2015-05-05 atsakovas geranoriškai sumokėjo 85,00 Eur, tačiau liko skolingas ieškovui 2596,68 Eur žalos atlyginimo, todėl ieškovas prašo juos priteisti iš atsakovo regreso teise, kaip iš atsakingo už žalą asmens.
Atsakovas R. N. atsiliepime į ieškinį prašė nurodyti, kaip apskaičiuota A. V. išmokėtos našlaičių pensijos suma.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti visiškai. Iš esmės pakartojo ieškinyje išdėstytus argumentus. Nurodė, jog su atsakovo prašymu išdėstyti sprendimo vykdymą dalimis sutinka.
Atsakovas R. N. teismo posėdžiu metu su ieškinio reikalavimu sutiko, žalos dydžio neginčijo. Teismo prašė sprendimo vykdymą išdėstyti dalimis trijų metų laikotarpiui. Nurodė, kad jo finansinė padėtis yra prasta, jis neseniai baigė atlikti laisvės atėmimo bausmę, neturi nei nekilnojamojo turto, nei transporto priemonių.
Ieškinys tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2005-03-22 Didžiojoje Britanijoje konflikto metu buvo nužudytas A. V.. Kaltu dėl šio nusikaltimo padarymo Jungtinės Karalystės centrinio baudžiamųjų bylų teismo 2006-05-08 nuosprendžiu buvo pripažintas R. N.. 2012-10-10 R. N. buvo perduotas Lietuvos Respublikai tolesniam laisvės atėmimo bausmės atlikimui. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius nužudytojo A. V. dukrai A. V. paskyrė ir moka našlaičių pensiją. 2013-07-25 A. V. prašyme dėl socialinio draudimo našlaičių pensijos skyrimo, nurodyta, kad tėvo mirtis susijusi su kito asmens smurtiniais veiksmais. Ieškovas teisės aktų nustatyta tvarka 2013-07-29 sprendimu Nr. P11-14174 A. V. paskyrė 121,43 Eur (419,27 Lt) dydžio per mėnesį valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją, kurios iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų per laikotarpį nuo 2013-08-01 iki 2014-12-31 priskaičiuota 1950,96 Eur (6736,27 Lt), o už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-06-30 – 730,72 Eur, iš viso – 2681,68 Eur. Atsakovas su ieškovo paskaičiuotu žalos dydžiu sutiko, tačiau prašo teismo sprendimo vykdymą išdėstyti trims metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalimi, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.
Dėl žalos atlyginimo
Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ) 18 straipsnį asmenys, kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta žala Valstybinio socialinio draudimo fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnio 3 dalis nurodo, jog draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį. Pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisė yra tokio dydžio, kiek sumokėta žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. CK 6.263 straipsnis nurodo, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos pensijų įstatymo 38 straipsnyje nurodyta, kad teisę gauti našlaičių pensiją turi mirusiojo vaikai ir įvaikiai iki 18 metų, taip pat švietimo įstaigų bendrojo ugdymo programų ar formaliojo profesinio ugdymo programų mokiniai ir dieninių ar nuolatinių studijų programų studentai, sukakę 18 metų, iki mokymosi arba studijų pagal šias programas baigimo (išskyrus bendrojo ugdymo programų mokinius, kurie turi teisę gauti našlaičių pensiją iki tų metų, kuriais jie baigia mokytis pagal šias programas, rugpjūčio 31 d.), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai. To paties įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, turinčiam teisę gauti našlaičių pensiją, ši pensija skiriama 50 procentų mirusiam asmeniui galėjusios priklausyti valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos dydžio, nustatyto asmenims, netekusiems 60–70 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – II grupės invalidumo pensijos dydžio), jeigu miręs asmuo nebuvo sukakęs senatvės pensijos amžiaus, arba mirusiajam galėjusios priklausyti valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dydžio, jeigu jis jau buvo sukakęs senatvės pensijos amžių. Tokio dydžio našlaičių pensija skiriama, jeigu teisę gauti našlaičių pensiją turi vienas vaikas (įvaikis). Taigi ieškovas, paskyręs ir išmokėjęs valstybinio socialinio draudimo našlaičių pensiją A. V., įgijo teisę į šios socialinio draudimo išmokos susigrąžinimą atgręžtinio reikalavimo teise iš žalą padariusio asmens, t. y. atsakovo R. N.. Todėl vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 2596,68 Eur žalos atlyginimo laikotarpiu nuo 2013-08-01 iki 2015-06-30 yra pagrįstas ir tenkintinas.
Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi ir 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 58,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p.).
Dėl sprendimo vykdymo atidėjimo arba jo išdėstymo
Atsakovas R. N. teismo prašo sprendimo vykdymą išdėstyti 36 mėnesių laikotarpiui. CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Nagrinėjamu atveju atsakovas R. N. prašo išdėstyti priteistą 2596,68 Eur sumą 36 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant 72,13 Eur dydžio mėnesines įmokas. Atsakovo teigimu, jis negali grąžinti visos priteistos sumos iš karto, nurodė, kad neseniai baigė atlikti laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, šiuo metu dirba mažai apmokamą darbą, neturi nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto, tačiau tikisi susirasti geriau apmokamą darbą. Nagrinėjamu atveju, teismas vertina, kad toks teismo sprendimo vykdymo išdėstymas nepažeis šalių lygiateisiškumo principo bei šalių interesų pusiausvyros. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pateikė duomenis, patvirtinančius jo sunkią finansinę padėtį, taip pat į tai, kad jis yra darbingo amžiaus ir turi realią galimybę susirasti geriau apmokamą darbą, bei nesant ieškovo prieštaravimų, teismas sprendžia, jog tikslinga priimto teismo sprendimo vykdymą išdėstyti 36 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant 72,13 Eur dydžio mėnesines įmokas. Toks žalos atlyginimo išdėstymas ieškovui nesukels neigiamų pasekmių, kadangi ieškovas sutiko su žalos atlyginimo išdėstymu dalimis, tuo pačiu bus atsižvelgta ir į atsakovo finansines galimybes, šalių tarpusavio teisės ir pareigos nė vienai iš šalių nebus aiškiai nenaudingos, be to, tokiu būdu atsižvelgiama į šalių lygiateisiškumo principą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 – 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 2596,68 Eur žalos atlyginimo ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui, į. k. 188677775.
Išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-30 sprendimo vykdymą, nurodant, kad atsakovas R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą 2596,68 Eur sumą ieškovui sumoka per 36 mėnesių laikotarpį, kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio trisdešimtos dienos sumokėdamas 72,13 Eur sumą, pradedant mokėti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Valstybės naudai iš atsakovo R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 58,00 Eur žyminio mokesčio.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Inga Staknienė