Bylos Nr. 1S-85-879/2020

                                                                                       Teisminio proceso Nr. 1-13-1-02876-2014-6

 (S)

                                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 2.14.4

                      PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

                      N U T A R T I S

                            2020 m. birželio 5 d.

                      Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Vaidachavičienė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, P. J. (P. J.) skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl P. J. stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis pratęsimo,

n u s t a t ė :

1.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartimi P. J., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pas apylinkės psichiatrą. 

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi, ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kuris pratęstas Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi.

3.       VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė 2020 m. balandžio 30 d. teikimu kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus, prašydama P. J. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pratęsti.

4.       Skundžiama nutartimi buvo tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl P. J. stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis pratęsimo.

5.       Skundu Panevėžio apygardos teismui P. J. skundžia Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. balandžio 30 d. nutartį, prašo pakeisti jam taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

6.       Skunde teigia, kad jis jaučiasi gerai, ambivalentiškumo, kliedesių, haliucinacijų nėra, emocijos lygios, stabilios. Nurodo, kad už agresyvumą, jei kada ir buvo, jis buvo baustas, o kitos Komisijos išvadose nurodytos aplinkybės dėl grasinimų užkrėsti kitus ligonius ligomis, kuriomis jis pats serga, yra prasimanytos ir išgalvotos pačių gydytojų.

7.       P. J. gynėjas advokatas E. B. pateiktame atsiliepime teigia, kad nors jam pačiam asmeniškai dėl karantino apribojimų neteko bendrauti su P. J., tačiau atsižvelgiant į tai, kad P. J. nurodo nejaučiantis jokių ligos simptomų, jo savijauta gera, prašo tenkinti P. J. skundą ir pakeisti jam taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

8.       Skundas atmetamas.

9.       Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2020 m. gegužės 15 d. nutartimi pagrįstai P. J. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės - stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis - taikymą, todėl tenkinti P. J. skundą nėra pagrindo.

10.       Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į BK 98 straipsnyje nustatytus kriterijus, bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos teismas turi įvertinti, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

11.       Pažymėtina, kad komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pakeitimo medicininės apžiūros išvada yra tik rekomendacinio pobūdžio. Todėl teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, bei galimybes maksimaliai užtikrinti reikalingų gydymo priemonių taikymą. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis taikomas asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare (BK 98 straipsnio 2, 3 dalys).

12.       Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo P. J., atsižvelgė į Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad stebimu laikotarpiu P. J. psichinė būsena buvo nepakankamai stabili – stebėti disforijos protrūkiai, vokalinės agresijos epizodai personalo bei kitų pacientų atžvilgiu, dezorganizuotas, impulsyvus ir neprognozuojamas elgesys; paciento nuotaika disforiška, emocijos labilios; stebima silpna impulsų kontrolė; greitai provokuojasi disforinės reakcijos, mąstymas nenuoseklus, paralogiškas; kritika savo ligos atžvilgiu dalinė, socialinė adaptacija sutrikusi; ateities planai stokoja realumo.

13.       BPK 405 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas gali priimti nutartį pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė.

14.       Iš aukščiau aptartų duomenų visumos matyti, kad šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad P. J. priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis būtų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti. Jo psichikos būklė stebimu laikotarpiu nebuvo pakankamai stabili, pacientas savo būsenai kritiškas tik iš dalies, yra impulsyvaus, agresyvaus ir neprognozuojamo elgesio, pasireiškia disforijos protrūkiai, vokalinės agresijos epizodai, socialinė adaptacija – sutrikusi, kas rodo, jog P. J. socialinis pavojingumas yra išlikęs. Būtent tai ir sąlygojo pirmos instancijos teismo sprendimą tęsti jo stacionarinio stebėjimo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymą, todėl apylinkės teismas, vadovaudamasis BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir atsižvelgęs į visą teikimo nagrinėjimui pateiktą medžiagą priėmė teisingą sprendimą, kad P. J. socialinis pavojingumas nėra sumažėjęs, psichikos būklė išlieka nestabili, dėl ko tikslinga pratęsti jam taikomą priverčiamosios medicinos priemonę. Manymą, kad P. J. tikslinga pratęsti taikomą stacionarinį gydymą, be kita ko, patvirtina ir P. J. skundo turinys, kuriame jis ne tik teigia, jog gydytojai apie jį išsigalvoja nebūtus dalykus, bet ir išreiškia nekritiškumą savo psichikos būsenai teigdamas jaučiąs gerai, nuotaika lygi, stabili, emocijų labilumo nėra, o tai prieštarauja byloje esančioms išvadoms ir rekomendacijoms. 

15.       Taigi, išvada, kad pagal dabartinę P. J. sveikatos būklę dar reikalingas jo stacionarinis stebėjimas ir gydymas dėl nepakankamai stabilios psichinės būsenos, laikytina pagrįsta, jo gydymą galima užtikrinti tik stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. gegužės 15 d. nutartis, kuria pratęsta P. J. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis, yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ar keisti ją skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra. 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi

n u t a r i a :

atmesti asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – P. J. (P. J.) skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. gegužės 15 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Daina Vaidachavičienė