Civilinė byla Nr. 2S-1687-619/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10169-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija:3.3.2.4.; 3.2.6.8.;

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gruodžio 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės J. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui M. P. dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo, turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir pagal atsakovo M. P. priešieškinį ieškovei J. P., atsakovams F. S., A. K. ir V. K. dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo, turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, sandorių dalies pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo AB SEB bankas ir   n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas  2015-03-23 sprendimu nutraukė J. P. ir M. P. santuoką, įregistruotą 2008-08-14 Vilniaus miesto CM skyriuje, akto įrašo Nr.3314, dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei J. P. paliko santuokinę pavardę „P.“ ir padalijo ieškovės ir atsakovo santuokoje įgytą turtą, priteisė atsakovui M. P. iš ieškovės J. P. 44 941,79 EUR dydžio piniginę kompensaciją. Pripažino prievoles kreditoriui AB SEB bankui pagal šalių J. P. ir M. P. 2006-06-08 sudarytą su banku Kredito sutartį Nr. 1550618010935-04 su vėlesniais 2007-09-14 ir 2009-05-06 susitarimais dėl Kredito sutarties sąlygų pakeitimo solidariąja bendraskolių J. P. ir M. P. prievole kreditoriui iki šios prievolės pilno įvykdymo ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos teismas 2015-11-22 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-23 sprendimą palikto nepakeistą, paskirstė apeliacinės instancijos teisme šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė J. P. pateikė prašymą atidėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-23 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1329-726/2015 ir Vilniaus apygardos teismo 2015-11-27 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-2633-614/2015 priteistos 46 104,95 Eur sumos sumokėjimą M. P. 3 (trejiems) metams; 2) atidėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-23 (2014-03-23) sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1329-726/2015 ir Vilniaus apygardos teismo 2015-11-27 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-2633-614/2015 priteistos 4 985,54 Eur sumos sumokėjimą valstybei 2 (dvejiems) metams.

Nurodė, kad šiuo metu dėl objektyvių priežasčių nėra pajėgi atsiskaityti su M. P., kadangi yra bedarbė, pablogėjusi sveikata. Pažymėjo, kad atsakovas per visą laikotarpį nevykdo prievolės AB SEB bankas, abiems priteistą kreditą ieškovė moka viena, paskolintomis lėšomis. Atsakovas žinodamas, kad ieškovė įvykdytų sprendimą tik pardavusi jai nuosavybės teise priklausančius sklypus, nepasirašo detaliojo plano parengimui reikalingų dokumentų, siekdamas apsunkinti sprendimo vykdymą. Vienintelis ieškovės turtas, kurį realizavus būtų galima gauti didesnes pajamas yra įkeistas bankui. Ieškovės nuomone, vadovaujantis CK 3.117 str. sprendimu priteistos iš viso 51090,49 EUR išmokėjimo vykdymas atidėtinas 2 metams.

Atsakovas M. P. su pareikštu prašymu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodo, kad jau 2 metus patiria nuolatinius nuostolius dėl būsto nuomos, nes santuokoje įgytas turtas natūra atiteko ieškovei, kuri viena juo naudojasi. Jis taip pat nori įgyti kokį nors būstą, o tam reikalinga priteista kompensacija, kadangi gauti didesnio kredito negali. Jis iki šiol tebėra solidarus skolininkas kartu su ieškove, nors butas priteistas ieškovei. Prašymo tenkinimas neatitiktų teisingumo ir interesų pusiausvyros principo jo atžvilgiu. Atidėjus priteistos sumos sumokėjimą būtų paneigti atsakovo teisėti lūkesčiai ir sutuoktinių lygiateisiškumo principas dalijant turtą, jų vienodas teises į bendro turto dalį. Pažymėjo, kad ieškovė viso teismo proceso metu teigė ir įrodinėjo teismui, kad ji yra labai versli, finansiškai stabili ir sėkminga moteris, visą laiką valdė didelius turtus ir pinigines lėšas. Todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad ieškovė nėra pajėgi sumokėti piniginės kompensacijos iš karto. Pareiškėjos valdomų žemės sklypų realizavimui nėra jokių kliūčių. Tai, kad nėra padarytas detalusis planas žemės paskirčiai pakeisti, netrukdo turto realizuoti. Ieškovė gali realizuoti butą M. M. gatvėje. Bankas neprieštarauja įkeisto nekilnojamojo turto pardavimui, kai pirkėjas likusios paskolos sumą perveda tiesiogiai bankui paskolai padengti. Likusi paskolos bankui dalis - 24517,73 eurų - lyginant su buto verte yra nedidelė, todėl ieškovei pilnai pakaktų lėšų ir savo daliai paskolos padengti. Esant tokiai pareiškėjos turtinei padėčiai, kokia buvo nustatyta nagrinėjamoje byloje, sprendimo įvykdymo atidėjimas negali būti pagrįstas tik ta aplinkybe, kad pareiškėjos gaunamas darbo užmokestis yra mažas. Pareiškėja visą laiką teigė, jog jos pajamos yra iš investicinės veiklos, ilgą laiką ji oficialiai iš viso nedirbo, ir gaudavo pakankamai dideles pajamas. Pareiškėja nepateikė jokio prievolės užtikrinimo, todėl nėra būtinosios sąlygos kompensacijos išmokėjimo atidėjimui. Pateikus adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą, teismas kompensacijos išmokėjimą gali atidėti, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams. Įstatymas nenumato galimybės atidėti kompensacijos sumokėjimą tokiam ilgam laikotarpiui kaip prašo ieškovė - trejiems metams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 2 d. nutartimi netenkino pareiškėjos J. P. prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, pripažino, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos liga nėra pakankamas pagrindas atidėti prašymo nagrinėjimą, todėl netenkino ieškovės prašymo atidėti 2016 m. balandžio 25 d. posėdį. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą konstatavo, kad byloje pateikti duomenys apie pareiškėjos turtinę padėtį neduoda teismui pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja išimtinis atvejis, leidžiantis atidėti teismo sprendimo įvykdymą. Teismo vertinimu, pareiškėja turi realių galimybių sumokėti suinteresuotam asmeniui ir Valstybei teismo sprendimu priteistas pinigų sumas, neatidedant sprendimo vykdymo. Pažymėjo ir tai, kad bylos medžiaga patvirtina, jog pati pareiškėja viso teismo proceso metu deklaravo teismui savo itin gerą turtinę padėtį, verslumą ir finansinį pajėgumą. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja teismui pateikia išrašus tik iš AB SEB banko, tačiau tai nereiškia, kad pareiškėja neturi piniginių lėšų kituose Lietuvos Respublikoje veikiančiuose bankuose ar kredito įstaigose. Teismas nesutiko su pareiškėjos teiginiais, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įkeistas kreditoriaus AB SEB banko naudai, todėl iki finansinių įsipareigojimų įvykdymo šio turto realizavimas yra neįmanomas. Teismas nesutiko su ieškovės argumentu, jog jos finansinę padėtį apsunkina tai, kad ji viena moka bankui kreditą, kuris yra priteistas ne tik jai bet ir atsakovui, kadangi pareiškėja turi visas galimybes sumokėtas sumas iš M. P. išsireikalauti regreso tvarka. Teismas taip pat atmetė ieškovės argumentus dėl to, kad atsakovui nepasirašant detaliojo plano dokumentų, ji negali realizuoti žemės sklypo unikalus Nr. 4400-0949-5794, kadangi šios aplinkybės netrukdo realizuoti žemės sklypo nepakeitus jo paskirties. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad patenkinus prašymą atidėti sprendimo vykdymą pareiškėjos prašomam laikotarpiui, skolininkė būtų kredituojama išieškotojo, o tai nepagrįstai pažeistų ne tik šalių interesų pusiausvyrą, bet kartu prieštarautų teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principams.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė J. P. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjos prašymą arba perduoti teismui klausimą nagrinėti iš naujo, prijungti prie bylos medžiagos pareiškėjos Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktą 2016 m. balandžio 27 d. patikslintą prašymą su priedais ir rašytiniais įrodymais, kurio be pagrindo nepriėmė ir nevertino pirmosios instancijos teismas. Apeliantės įsitikinimu, teismas priimdamas skundžiamą nutartį grubiai pažeidė rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principus ir taip pademonstravo, jog yra šališkas. Apeliantė pažymėjo, jog atsakovo atstovės 2016 m. sausio 21 d. prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo teismas tenkino, vertindamas, jog atstovės atostogos yra svarbi priežastis atidėti posėdį dviem mėnesiams. Tuo tarpu ieškovei paprašius leisti pasinaudoti teise turėti advokatą buvo daromas spaudimas, kad teismas neprivalėjo skirti žodinio posėdžio. Po didelio streso ieškovei susirgus ir ruošiantis širdies operacijai ieškovė negalėjo atvykti į 2016 m. balandžio 25 d. posėdį ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus, kas laikytina svarbia priežastimi, tačiau teismas teismo posėdžio neatidėjo. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai skundžiamoje nutartyje net neužsiminė apie 2016 m. balandžio 27 d. ieškovės pateiktą patikslintą prašymą ir nepagrįstai neprijungė jo prie bylos, todėl yra pagrindas prijungti juos apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 str.). Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nurodydamas, jog ieškovė nepateikė įrodymų sudarančių pagrindą atidėti sprendimo vykdymą. Pažymėjo, kad ieškovė pateikė įrodymus, jog viena moka kreditą, pateikė adekvatų prievolės užtikrinimą, įrodymus, kad atsakovas sąmoningai trukdo pakeisti žemės sklypo paskirtį. Teismas tokio pobūdžio bylose turėtų būti aktyvus ir savo iniciatyvą siūlyti kitai šaliai pateikti įrodymus dėl kredito mokėjimo AB SEB bankui. Teismas gavęs 2016 m. balandžio 27 d. prašymo patikslinimą turėjo atnaujinti bylos nagrinėjimą ir įvertinti pateiktus įrodymus, kurie akivaizdžiai prieštarauja teismo padarytoms išvadoms, o jei jų nevertino, privalėjo nurodyti kokiu pagrindu atsisakė juos priimti. Pareiškimo nagrinėjimo metu apeliantė nebuvo atstovaujama profesionalių teisininkų ir posėdyje negalėjo dalyvauti pati, todėl neturėjo galimybės realizuoti procesines teises, todėl teismas privalėjo pasiūlyti susirasti advokatą, taip pat turėjo išaiškinti teisę, kad galima tikslinti prašymą, ir kad atidėjimo galima prašyti maksimaliai dvejiems metams. Nors teismas pabrėžė, kad maksimalus prievolės vykdymo atidėjimo terminas 2 metai, tačiau netaikė net minimaliausio atidėjimo, nors prievolė yra labai didelė 51090,49 EUR. Teismo išvada apie realias ieškovės galimybes įvykdyti prievolę iš 274,14 EUR pajamų absoliučiai nepagrįsta. Vertindamas, jog ieškovė turi turto už 132494,32 EUR, teismas pamiršta prievolę bankui 24092,90 EUR, užtikrintą hipoteka. Teismui nei nagrinėjant bylą iš esmės, nei sprendžiant sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą, nebuvo įvertintos realios ieškovės galimybės sprendimo įvykdymui. Ieškovės turtinė padėtis tapo kritiška dėl teismo priimto sprendimo. Šiuo atveju susiklosto situacija, kad ieškovė turi parduoti būstą, kad galėtų įvykdyti prievoles kreditoriams, o tai reikštų iš karto grąžinti skolą bankui, sumokėti atsakovui, o pačiai išeiti į gatvę. Būtent tokių pasekmių ir siekia atsakovas, nederindamas ir nepasirašydamas žemės sklypo paskirties keitimo dokumentų.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas M. P. su juo nesutiko ir prašė atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad apeliantės abejonės dėl teisėjo šališkumo nesudaro pagrindo atskirajam skundui tenkinti. Apeliantė nesinaudojo teise nušalinti teisėją nagrinėjančią bylą. Nesutiko, jog aplinkybė, kad teismas tenkindamas atsakovo atstovės prašymą atidėjo teismo posėdį dviem mėnesiams, o atsakovės – tik mėnesiui, nevertintina kaip šalių lygiateisiškumo ar rungimosi principo pažeidimas. Apeliantei nebuvo sudaryta kliūčių teikti įrodymus. Pirmosios instancijos tinkamai motyvavo, kodėl nelaikė apeliantės neatvykimo į teismo posėdį dėl ligos svarbia priežastimi atidėti teismo posėdį. Sprendžiant klausimus dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, sprendimo vykdymas sustabdomas ir atsakovo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą palankus tik skolininkui, nes jis įgyja daugiau laiko pasiruošti sprendimo vykdymui. Teismas posėdžius atideda atsižvelgdamas ne tik į šalių prašymus bet ir į savo užimtumą. Ieškovės atstovė neprieštaravo atsakovės atstovės prašymui atidėti bylos nagrinėjimą, o ieškovei nutraukus teisinės pagalbos sutartį teismas atidėjo posėdį mėnesiui ir sudarė sąlygas ieškovei susirasti atstovą. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad nuo paskutinio posėdžio iki pareiškėjos ligos buvo pakankamas laiko tarpas pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Šalys visus prašymus ir įrodymus privalo pateikti iki teismui išeinant priimti sprendimo, taigi ieškovė visus savo prašymus ir įrodymus turėjo pateikti kartu su prašymu atidėti bylos nagrinėjimą, jeigu teismas nuspręstų nagrinėti bylą be jos, todėl nepagrįsti apeliantės argumentai, jog teismas nepagrįstai neprijungė prie bylos 2016 m. balandžio 27 d. patikslinto prašymo. Toks prašymas neprijungtinas prie bylos ir apeliacinės instancijos teisme, vadovaujantis CPK 312, 314 str. kita vertus su minėtu prašymu, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie turėtų reikšmingų aplinkybių, kurios galimai sudarytų pagrindą prašymo tenkinimui. Šiuo metu ieškovės gaunamos minimalios pajamos nesudaro pagrindo jai nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo, kadangi ji turi daug brangaus turto. Apeliantės solidarios paskolos dalis bankui yra tik apie 10000 EUR, kuri laikytina nedidele lyginant su turimo turto verte. Ieškovė piktybiškai vengia vykdyti teismo sprendimą. Teismas teisingai įvertino aplinkybes ir ieškovės argumentus, dėl atsakovo vengimo pasirašyti dokumentus dėl žemės sklypo paskirties keitimo. Nepagrįsti apeliantės argumentai, dėl teismo aktyvumo, kadangi teismas turi būti aktyvus ginant nepilnamečių asmenų interesus, o ne sprendžiant turtinius šalių ginčus. Teismas pagrįstai netaikė jokio termino sprendimo vykdymo atidėjimui, nes nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos jau ir taip praėjo pusė metų.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Apeliantė pateikė prašymą dėl naujų įrodymų prijungimo. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Proceso įstatymas numato teismo teisę priimti nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 str.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės pateikti rašytiniai paaiškinimai, kuriuose pasisakoma dėl atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytų argumentų bei pateikti įrodymai apie prasidėjusi vykdymo procesą, neturi teisinės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas atidėti sprendimo vykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, atsisakytina prijungti prie bylos pateiktus rašytinius paaiškinimus.

Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje keliamas klausimas ar pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo.

CPK 7 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Pagal CPK 284 str. 1 d., teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo privalomumas, pasireiškiantis tuo, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 str.), lemia, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Sprendžiant šį klausimą, taip pat vertintina aplinkybė, ar atidėjus teismo sprendimo vykdymą bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas. Spręsdamas, ar atidėti (išdėstyti) teismo sprendimo vykdymą, teismas pirmiausia turėtų remtis teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principu. Teismas turėtų konstatuoti, kad atsakovo turtinė padėtis yra ypač bloga, tačiau kartu turėtų būti duomenų, jog ateityje ji pagerės. Be to, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo svarbus šalių lygiateisiškumo principas – būtina nustatyti, kad atidėjus sprendimo vykdymą nebus neproporcingai pažeisti teisėti ieškovo interesai.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja savo prašymą atidėti ir išdėstyti sprendimo vykdymą grindė tuo, kad jos finansinė padėtis yra prasta, jos gaunamos pajamos yra 274,14 EUR, todėl ieškovė neturi realių galimybių įvykdyti teismo sprendimo 51090,49 EUR sumoje, atsakovas nemoka jiems bendra prievole pripažinto kredito ir vengia pasirašyti dokumentus dėl žemės sklypo paskirties keitimo, todėl ieškovė negali šio turto realizuoti.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovei priklauso 7117,99 Eur vidutinės rinkos vertės 1/240 žemės sklypo dalis, 260,66 Eur vidutinės rinkos vertės 0,0388 ha žemės sklypas, 95 574,61 Eur vidutinės rinkos vertės butą su 1/240 žemės sklypo dalimi, 28962 Eur vidutinės rinkos vertės 0.2318 ha žemės sklypas, taip pat kilnojamasis turtas - lengvasis automobilis, kurio vertė 579,24 Eur. Byloje taip pat yra duomenų apie tai, kad pareiškėja dirba ir gauna su darbo santykiais susijusias pajamas, kurios kas mėnesį, išskaičiavus mokesčius, vidutiniškai yra apie 274,14 Eur.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti blogą ieškovės finansinę padėtį ar objektyvias kliūtis vykdyti teismo sprendimą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė yra pajėgi įvykdyti teismo sprendimą. Apeliantė neįrodė, jog šiuo atveju susiklostė toks išimtinis atvejis, kuomet taikytinas teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo institutas, be to pati apeliantė neneigia, jog turi nekilnojamojo turto, gauna nuolatines pajamas. Tuo tarpu atskirajame skunde teismui nurodytos aplinkybės, kad ieškovės butas yra įkeistas bankui bei tai, kad atsakovas nepasirašo dokumentų dėl ieškovei priklausančio žemės sklypo paskirties keitimo, nėra pagrindas paneigti sprendimo privalomumo principą ir nukrypti nuo kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyros. Kaip pagrįstai nurodo pirmosios instancijos teismas, ieškovės prievolė bankui yra bendra ieškovės ir atsakovo prievolė, todėl atsakovui nemokant kredito, ieškovė turi teisines priemonės regreso tvarka išsiieškoti sumokėtas sumas iš atsakovo. Aplinkybė, kad ieškovei priklausantis didelės vertės butas yra įkeistas bankui, taip pat nėra kliūtis jį realizuoti ir atsiskaityti su atsakovu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2015 m. lapkričio 22 d.) praėjo daugiau nei metai, todėl apeliantė faktiškai šį laikotarpį jau naudojasi sprendimo vykdymo atidėjimu.

Apeliantė taip pat kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutartį, motyvuodama teismo šališkumu, rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principų pažeidimu bei teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė ieškovės ligą nesvarbia priežastimi atidėti teismo posėdį ir be teisinio pagrindo atsisakė prijungti prie bylos 2016 m. balandžio 27 d. pateiktą patikslintą prašymą. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.

Kaip pagrįstai nurodo atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą, civilinio proceso kodeksas numato bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo institutą. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nėra pareiškusi prašymo dėl teisėjos nušalinimo ar išreiškusi kokias nors abejones dėl bylą nagrinėjančios teisėjos šališkumo. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė taip pat nepateikė įrodymų, kurie būtų pagrindas spręsti apie teisėjos suinteresuotumą bylos baigtimi. Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovei nepalankų procesinį sprendimą nėra pagrindas spręsti apie teisėjos šališkumą.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pažeidė šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus, atmesdamas apeliantės prašymą atidėti teismo posėdį.

Pažymėtina, jog pagal CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ieškovo, atsakovo ar jų atstovų prašymu teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą, kai yra dvi sąlygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios šalis, jos atstovas pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis.

Nagrinėjamu bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovės prašymas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-23 sprendimo vykdymo atidėjimo gautas dar 2015-12-21. Teismas paskyrė teismo posėdį 2016-01-21. Tenkinus atsakovo M. P. atstovės advokatės Audronės Rimienės prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, atsižvelgiant į jos užimtumą bylos nagrinėjimas buvo atidėtas ir paskirtas kitas teismo posėdis 2016-03-21. 2016-03-21 teismas dar kartą atidėjo bylos nagrinėjimą ir paskyrė posėdį 2016-04-25, suteikdamas galimybę ieškovei turėti atstovą civilinėje byloje. Ieškovė posėdžio dieną, t.y. 2016 m. balandžio 25 d. pateikė teismui prašymą atidėti posėdį motyvuodama tuo, kad nuo 2016-04-07 dienos ji susirgo ir dėl ligos ne tik, kad negali dalyvauti teismo posėdyje, bet ir nesusirado advokato. Gydymas pareiškėjai pratęstas iki 2016-04-27 dienos, todėl dar kartą prašo atidėti teismo posėdį, kuriame galėtų jame dalyvauti su advokatu. Pateikė VšĮ Karoliniškių poliklinikos 2016-04-20 pažymą Nr. 106, kurioje nurodoma, kad į Vilniaus miesto apylinkės teismą pareiškėja negalėjo atvykti dėl ligos, ligos periodas nuo 2016-04-07 iki 2016-04-27.

Pažymėtina, jog įstatyme nustatyta, jog neatvykimas dėl ligos, atostogos, komandiruotė, šalies atstovo užimtumas kitose bylose, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis (CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalys). Toks teisinis reglamentavimas, be kita ko, turėtų skatinti šalis, kitus byloje dalyvaujančius asmenis rūpintis proceso eiga, veikti, kad bylą būtų išnagrinėta greičiau, nevilkinti proceso. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad įstatymo nuostata, jog išvardytos priežastys paprastai nelaikomos svarbiomis, reiškia tai, jog įvertinti nurodytas priežastis kitaip, t.y. pripažinti jas svarbiomis, teismas gali tik nustatęs tam tikras konkrečiu atveju išskirtines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-147-701/2015).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė apeliaciniame skunde nepateikė argumentų ir duomenų, kad jos negalėjimo atvykti į teismo posėdį atvejis toks išskirtinis, jog pirmosios instancijos teismui būtų buvęs pagrindas nukrypti nuo paprastai taikomų taisyklių. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantė turėjo pakankamai laiko pasirūpinti tinkamu jos atstovavimu byloje. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo pasinaudojimas diskrecijos teise neatidėti ir taip užsitęsusio bylos nagrinėjimo, negali būti laikomas rungimosi ar šalių lygiateisiškumo principo pažeidimu. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog apeliantė nenurodė, kokią įtaką bylos nagrinėjimo neatidėjimas turėjo pirmosios instancijos teismo sprendimo neatidėti sprendimo vykdymo, teisėtumui ir pagrįstumui.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl 2016 m. balandžio 27 d. patikslinto prašymo ir nevertino su juo pateiktų papildomų įrodymų.

Atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog išėjęs į sprendimo priėmimo kambarį, teismas daugiau jokių procesinių veiksmų byloje neatlieka ir tuo metu privalo priimti sprendimą arba vieną iš nutarčių, t. y. nutartį atidėti sprendimo priėmimą ir paskelbimą, baigti bylą nepriėmus sprendimo, taip pat atnaujinti bylos nagrinėjimą, jeigu pripažįsta, kad reikia nustatyti naujas bylai reikšmingas aplinkybes arba ištirti naujus įrodymus (CPK 258 straipsnio 1 dalis). CPK įtvirtinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai reikalauja, kad dalyvaujantys byloje asmenys sąžiningai naudotųsi ir nepiktnaudžiautų jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Iš 2016 m. balandžio 25 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismas išnagrinėjęs bylą iš esmės, nusprendė sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėti 2016 m. gegužės 2 d. Po bylos išnagrinėjimo iš esmės ir teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį priimti sprendimą ieškovė 2016 m. balandžio 27 d. pateikė teismui prašymo patikslinimą ir papildomus įrodymus. Taigi, bylai jau esant išnagrinėtai teismo posėdyje iš esmės, t. y. ištyrus dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus ir kitus įrodymus, ir teismui sprendimų priėmimo kambaryje nenustačius pagrindų atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui nebuvo teisinio pagrindo priimti ieškovės pateiktus dokumentus. Apeliantės nurodytos aplinkybės nėra pagrindas priimti minėtus dokumentus ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 312, 314 str.).

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi reikšmės teisingam klausimo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta iš esmės nepažeidžiant proceso teisės normų, reglamentuojančių sprendimo vykdymo atidėjimą, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti ją nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                           Andrutė Kalinauskienė