Civilinė byla Nr. e2A-2047-1097/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18197-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.2.5.2; 1.4.2.4; 3.3.1.19.2; 3.1.7.6

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Rūtos Latvelės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Trumpulienės, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. ir atsakovės viešosios įstaigos Vilniaus miesto klinikinės ligoninės apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. patikslintą ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus miesto klinikinei ligoninei dėl darbo ginčo dėl teisės.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Byloje kilo individualus darbo ginčas dėl darbo sutarties pakeitimo kvalifikavimo, darbuotojo atleidimo iš darbo (ne)teisėtumo ir su tuo susijusių išmokų (darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą, kompensacijos pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 218 straipsnio 4 dalį, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo) darbuotojui (ne)priteisimo bei dydžio, įpareigojimo grąžinti darbuotoją į darbą.

2.       Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisija (toliau – Darbo ginčų komisija, DGK) išnagrinėjo darbo bylą Nr. APS-131-18494/2023, kurioje darbuotojas A. V. prašė: 1) pripažinti, kad viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Vilniaus miesto klinikinės ligoninės (toliau – atsakovė, ligoninė, darbdavė) direktorės 2023 m. rugpjūčio 16 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pavedama R. L. laikinai vykdyti atsakovės Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigas, yra neteisėtas ir šią jo dalį panaikinti; 2) įpareigoti darbdavę sudaryti DK 41 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminuotą darbo sutartį darbdavės Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigoms užimti iki į šias pareigas konkurso būdu bus priimtas darbuotojas; 3) išieškoti iš darbdavės darbuotojo naudai turtinės žalos atlyginimą – vidutinį darbo užmokestį dalyje dėl ligoninės Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigų nuo šių pareigų pasibaigimo dienos (2023 m. rugpjūčio 14 d.) iki sprendimo įvykdymo dienos; 4) pripažinti 2023 m. birželio 28 d. darbdavės direktorės įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atleidimo iš darbo neteisėtu dalyje dėl atleidimo iš vaikų ligų gydytojo ir gydytojo vaikų pulmonologo pareigų ir pripažinti atleidimą iš darbo šiose pareigose ligoninėje neteisėtu; 5) pripažinti 2015 m. gruodžio 31 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) neterminuota dalyje dėl vykdytų vaikų ligų gydytojo ir gydytojo vaikų pulmonologo pareigų; 6) įpareigoti ligoninę grąžinti darbuotoją į darbą vaikų ligų gydytojo ir gydytojo vaikų pulmonologo pareigose; 7) išieškoti iš darbdavės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iš vaikų ligų gydytojo ir gydytojo vaikų pulmonologo pareigų dienos iki sprendimo įvykdymo dienos; 8) išieškoti iš darbdavės 51 131,85 Eur nesumokėtą darbo užmokestį dėl vykdytų gydytojo vaikų pulmonologo pareigų už 5 metus (60 mėnesių), t. y., už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2023 m. rugpjūčio 14 d.; 9) išieškoti iš darbdavės 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 10) išieškoti iš darbdavės turtinės žalos atlyginimą – po 462,13 Eur per mėnesį nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki visiško sprendimo įvykdymo dienos. Darbo ginčų komisija 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimu (registracijos data ir numeris: 2023 m. lapkričio 16 d. Nr. DGKS-6523) darbuotojo prašymus atmetė.

3.       Ieškovas A. V. (toliau – ieškovas, darbuotojas), nesutikdamas su DGK sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-18494/2023, kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei VšĮ Vilniaus miesto klinikinei ligoninei (toliau – atsakovė, darbdavė, ligoninė) dėl darbo ginčo dėl teisės, prašydamas: 1) pripažinti, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. darbo sutarties pakeitimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudarytas ieškovo ir atsakovės susitarimas dėl papildomo darbo einant Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigas, sugretinant papildomą darbo funkciją su ieškovo vykdyta pagrindine gydytojo vaikų pulmonologo funkcija pagal 2015 m. gruodžio 31 d. neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti neteisėta 2023 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl ieškovo atleidimo iš vaikų ligų gydytojo bei gydytojo vaikų pulmonologo pareigų ir pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo šiose pareigose neteisėtu; 3) įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovą į darbą 0,25 etato vaikų ligų gydytojo ir gydytojo vaikų pulmonologo pareigų apimtyje; 4) pripažinti, kad atsakovės 2023 m. rugpjūčio 16 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pavedama R. L. laikinai vykdyti atsakovės Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigas, yra neteisėtas ir šią jo dalį panaikinti; 5) priteisti ieškovui iš atsakovės turtinės žalos atlyginimą – 3 408,79 Eur per mėnesį, t. y. vidutinį ieškovo darbo užmokestį nuo 2023 m. rugpjūčio 15 d. iki kol į Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigas konkurso būdu bus išrinktas ir priimtas kitas darbuotojas; 6) priteisti ieškovui iš atsakovės 4 621,32 Eur turtinės žalos atlyginimą, kurį sudaro ieškovo negauta priemoka už gydytojų rezidentų vadovo pareigas, kurią ieškovas būtų galėjęs gauti per 2023-2024 mokslo metus; 7) priteisti ieškovui iš atsakovės 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 8) esant būtinybei, atnaujinti ieškinio senaties terminus; 9) priteisti ieškovui iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.       Ieškovas nurodė, kad šalys buvo sudariusios neterminuotą Darbo sutartį dėl gydytojo vaikų pulmonologo pareigų, 0,25 etato darbo krūviu. Šalys 2018 m. rugpjūčio 6 d. pasirašė Darbo sutarties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovas 2018 m. rugpjūčio 14 d. faktiškai buvo perkeltas iš neterminuotų 0,25 etato darbo krūvio vaikų pulmonologo pareigų į terminuotas 1 etato darbo krūvio atsakovės Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigas ir Vaikų pulmonologo pareigas. Su ieškovu turėjo būti sudarytas atskiras susitarimas dėl papildomo, antraeilio darbo vedėjo pareigoms, kartu paliekant Darbo sutartį pagrindinėms, nuo 1992 metų ieškovo vykdytoms neterminuotoms vaikų pulmonologo pareigoms, arba turėjo būti nutraukta darbo sutartis ir sudaryta nauja – vien vedėjo pareigoms. Suėjus darbo vedėjo pareigose terminui, atsakovė 2023 m. birželio 28 d. surašė įsakymą dėl ieškovo atleidimo iš darbo Nr. (duomenys neskelbtini) DK 69 straipsnio 1 dalies pagrindu – suėjus darbo sutarties terminui. Tačiau ieškovas, eidamas atsakovės Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigas, atliko tiek vedėjo, tiek gydytojo vaikų pulmonologo funkcijas. Dėl to, ieškovo teigimu, pasibaigus skyriaus vedėjo kadencijai (nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2023 m. rugpjūčio 14 d.), Darbo sutarties dalis dėl gydytojo vaikų pulmonologo pareigų negalėjo pasibaigti, o ieškovas iš darbo atleistas nepagrįstai. Ieškovas argumentavo, kad jis neteisėtai neteko darbo, nes darbdavė neterminuotą darbo sutartį nepagrįstai pakeitė į terminuotą. Po 2023 m. rugpjūčio 14 d. ieškovas turėjo laikinai eiti Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigas iki būtų buvęs paskirtas nuolatinis vadovas arba bent jau turėjo būti grąžintas į vaikų ligų gydytojo ir gydytojo vaikų pulmonologo pareigas, 0,25 etato. Ieškovas niekada nesutiko neterminuotos darbo sutarties pakeisti į terminuotą sutartį. 2018 m. teikdamas prašymą dėl paskyrimo į Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigas, suprato, kad 2023 m. pasibaigus penkerių metų kadencijai, jis toliau eis vaikų ligų gydytojo ir gydytojo vaikų pulmonologo pareigas, 0,25 etato. Be to, ieškovo pareigos buvo Vaikų ligų klinikos vedėjo-vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo, taigi jis ėjo ir ankstesnes savo pareigas, t. y. jis realiai atliko ir gydytojo funkcijas.

5.       Ieškovo teigimu, atsakovė neįvykdė pareigos tinkamai informuoti darbuotojo apie jo darbo santykių modifikavimą (DK 44 straipsnio 1 dalies 3 punktas) 2018 metais, todėl šios aplinkybės turi būti vertinamos ieškovo naudai (DK 6 straipsnio 2 dalis). Ieškovas nuosekliai nesuprato, kaip yra keičiama jo darbo sutartis, ir nesitikėjo, kad, pasibaigus vedėjo pareigybės kadencijai, nutrūks ir jo prieš tai daugiau nei 30 metų vykdytos gydytojo vaikų pulmonologo pareigos. Ieškovas argumentavo, kad, pripažinus jo atleidimą iš vaikų ligų gydytojo ir gydytojo vaikų pulmonologo pareigų neteisėtu, ieškovas turi būti grąžintas į darbą. Ligoninė turi visas galimybes grąžinti ieškovą į vaikų pulmonologo pareigas 0,25 et. darbo krūviu.

6.       Ieškovas nurodė, kad jo, kaip Vaikų ligų klinikos vedėjo, kadencijai pasibaigus (nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2023 m. rugpjūčio 14 d.), jis turėjo teisėtą lūkestį būti laikinai paskirtas eiti atsakovės Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigas iki kol konkurso būdu būtų buvęs atrinktas naujas kandidatas, tačiau po 2023 m. rugpjūčio 14 d. iš atsakovės negavo pasiūlymo nei eiti vaikų pulmonologo pareigų 0,25 etato darbo krūviu, nei laikinai eiti atsakovės Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigas. Nuo 2023 m. rugpjūčio 16 d. Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigų funkcijos laikinai buvo pavestos vykdyti atsakovės 1-ojo vaikų ligų skyriaus vedėjui gydytojui R. L., kuris neatitiko pareigybei keliamų reikalavimų. Vaikų ligų klinikos vedėjui keliami specialieji reikalavimai, t. y. dirbti aukštojo universitetinio mokslo įstaigoje (pateikti pažymą apie darbą) ir turėti mokslo laipsnį (pateikti šį laipsnį patvirtinantį dokumentą), kurie turi būti įgyvendinami visais atvejais, nepriklausomai nuo to, ar su tokiu darbuotoju yra sudaroma darbo sutartis, ar darbuotojui yra laikinai pavedama eiti vedėjo funkcijas (darbuotojas paskiriamas laikinu vedėju), todėl atsakovės įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo laikinas vedėjas buvo paskirtas, yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.

7.       Ieškovas teigė, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų jis patyrė turtinę žalą – nuo 2023 m. rugpjūčio 15 d. negavo darbo užmokesčio. Be to, dėl atleidimo iš darbo ieškovas negalėjo nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. atlikti rezidentų vadovo pareigų ir dėl to negavo priemokos, t. y. negavo pajamų iš Vilniaus universiteto, nes, nutraukus ieškovo darbo santykius su atsakove, Vilniaus universitetas nebegalėjo ieškovo įdarbinti gydytojų rezidentų vadovu Vilniaus universiteto Rezidentūros bazėje. Šią turtinę žalą turi atlyginti atsakovė. Dėl neteisėto atleidimo iš darbo ieškovas patyrė lėtinį stresą, neturtinę žalą turi atlyginti atsakovė.

8.       Atsakovė VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė (toliau – atsakovė, darbdavė, ligoninė) su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti, ieškovo negrąžinti į darbą; argumentavo, kad ieškovo atleidimas iš darbo yra teisėtas.

9.       Atsakovės teigimu, ieškovo Darbo sutarties pakeitimas Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurio šalys susitarė ir kurį 2018 m. rugpjūčio 6 d. pasirašė, yra galiojantis ir teisėtas. Ieškovas buvo vienintelis pretendentas į Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigas, į kurias jis paskirtas 2018 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugpjūčio 6 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtis – pagal ieškovo prašymą ir sudarytą Darbo sutarties pakeitimą pabaigti formalias procedūras, kiek reikalinga personalo ir darbo užmokesčio apskaitos tikslais. Minėtas įsakymas nenustato papildomų aplinkybių ar sąlygų palyginti su aptartomis ieškovo prašyme ir Darbo sutarties pakeitime, todėl įsakymas nebuvo teikiamas ieškovui susipažinti pasirašytinai. Visi aktualūs pakeitimai nurodyti Darbo sutarties pakeitime Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ieškovas pasirašė. DK nenustato draudimo, šalims sutarus, pakeisti neterminuotus santykius į terminuotus. Atsakovės teigimu, ieškovo reikalavimas, susijęs su laikino vedėjo paskyrimu pasibaigus ieškovo kadencijai, atmestinas, nes nei DK, nei Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas nenustato jokio apribojimo darbdaviui priimti sprendimą, kokiu būdu organizuoti vadovavimo padaliniui procesą, kai padaliniui pavedama vadovauti tik laikinai (pvz. iki konkurso rezultatų paaiškėjimo).

10.       Atsakovė nurodė, kad ieškovas buvo teisėtai ir pagrįstai atleistas iš darbo dėl pasibaigusio kadencijos termino, o pagrindo atleisti iš dalies pareigų (vedėjo pareigų) ir palikti dirbti kitoje pareigų dalyje (gydytojo vaikų pulmonologo pareigose) nebuvo. Siekiant sudaryti sąlygas ieškovui išlaikyti turimą licenciją, į vedėjo pareigybės turinį buvo įrašytos atitinkamos gydytojo profesinės kvalifikacijos, t. y. vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo, pareigų vykdymas. Teisės aktai nenumato darbo sutarties pasibaigimo dalyje pareigų ir jos tolimesnio galiojimo likusių pareigų apimtyje, t. y. nenumato darbuotojo teisės (garantijos) išlaikyti prieš konkurso laimėjimą turėtas pareigas po to, kai terminuotai vykdomų Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigų terminas pasibaigė, ko nepagrįstai reikalauja ieškovas. Atsakovės teigimu, ieškovo reikalavimas grąžinti jį į vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo pareigas yra nepagrįstas, nes tokių pareigų jis atleidimo iš darbo momentu nėjo. Ieškovas aiškiai suvokė, kad jį perkėlus į Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigas, jo buvusios pareigos, t. y. gydytojo vaikų pulmonologo pareigos, buvo užimtos kitos atsakovės darbuotojos.

11.       Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovas reikalavimą pripažinti Darbo sutarties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl papildomo darbo teikia praleidęs trijų mėnesių terminą, nustatytą DK 45 straipsnio 3 dalyje, be to, ieškovas, ženkliai praleidęs ir trejų metų ieškinio senaties terminą, termino praleidimo priežasčių nenurodo. Atsakovė prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir atmesti ieškinio reikalavimus.

12.       Atsakovė nurodė, kad ieškovo prašymai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįsti. Atsakovė teisėtai atleido ieškovą iš darbo. Atsakovės nesaisto joks įsipareigojimas garantuoti ieškovo įdarbinimą. Ieškovas pats turėjo dėti protingas pastangas, kad galėtų vykdyti papildomą veiklą, t. y. dirbti gydytojų rezidentų vadovu. Ieškovo reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo – nepagrįsti, nes neegzistuoja visos sąlygos atsakovės atsakomybei kilti. Darbuotojas negali įgyti teisėtų lūkesčių įstatymų nesidomėjimo ir nežinojimo pagrindu: su Vilniaus universitetu buvo sudaryta nauja Bendradarbiavimo sutartis, susijusi tik su studentų mokymų, t. y. nebeliko jokių nuostatų, susijusių su Vilniaus universiteto dėstytojų įdarbinimu ligoninėje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 14 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3354-1159/2024, ieškinį tenkino iš dalies, t. y: 1) nutraukė bylos dalį dėl reikalavimo pripažinti, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. darbo sutarties pakeitimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas ir atsakovė sudarė susitarimą dėl papildomo darbo – dėl Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigų, sugretinant papildomą darbo funkciją su ieškovo vykdyta pagrindine gydytojo vaikų pulmonologo funkcija pagal 2015 m. gruodžio 31 d. neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 2) pripažino, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas nepagrįstai ir neteisėtai, todėl pripažino neteisėtu ir panaikino atsakovės 2023 m. birželio 28 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini); nustatė, kad ieškovo ir atsakovės darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną; 3) priteisė ieškovui iš atsakovės 3 780,40 Eur (į sumą įskaičiuoti visi darbuotojo privalomi mokėti mokesčiai ir neįskaičiuoti darbdavio privalomi mokėti mokesčiai) darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2024 m. birželio 14 d., įskaitytinai) ir po 18,09 Eur už kiekvieną paskesnę darbo dieną (taikant penkių darbo dienų savaitę) iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau iki 2024 m. rugpjūčio 14 d. (įskaitytinai); 4) priteisė ieškovui iš atsakovės 6 817,58 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją pagal DK 218 straipsnio 4 dalį; 5) priteisė ieškovui iš atsakovės 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Likusius ieškinio reikalavimus teismas atmetė. Taip pat teismas priteisė ieškovui iš atsakovės 6 806,93 Eur ir atsakovei iš ieškovo – 6 789,49 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei valstybei iš atsakovės – 371 Eur žyminio mokesčio. Teismas nurodė, kad Darbo ginčų komisijos 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimas Nr. DGKS (registracija 2023 m. lapkričio 16 d. Nr. DGKS-6523, darbo byla Nr. APS-131-18494/2023) neįsiteisėjo ir neteks galios įsiteisėjus teismo sprendimui šioje byloje. 

14.       Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 14  d. buvo susiklostę šalių darbo santykiai: laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 13 d. ieškovas pas atsakovę dirbo profesoriumi konsultantu-gydytoju vaikų pulmonologu/konsultantu-gydytoju vaikų pulmonologu (0,25 pareigybės darbo krūvis); nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. (įskaitytinai) iki 2023 m. rugpjūčio 14 d. ieškovas ėjo atsakovės Vaikų ligų klinikos vedėjo-vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo pareigas (1 pareigybės darbo krūvis). 2023 m. rugpjūčio 14 d. ieškovas atleistas iš atsakovės Vaikų ligų klinikos vedėjo-vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo pareigų 2023 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) DK 69 straipsnio 1 dalies pagrindu (suėjus darbo sutarties terminui), išmokant ieškovui vieno vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas.

15.       Teismas nustatė, kad ieškovas nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. (įskaitytinai) iki 2023 m. rugpjūčio 14 d. (įskaitytinai) ėjo atsakovės Vaikų ligų klinikos vedėjo-vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo pareigas remiantis: 1) ieškovo 2018 m. liepos 13 d. prašymu, kuriame nurodytas ieškovo prašymas perkelti jį iš konsultanto-gydytojo vaikų pulmonologo pareigų (0,25 darbo krūvio) į terminuotas Vaikų ligų klinikos vedėjo-vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo pareigas terminuotam laikui iki kol yra įdarbintas Vilniaus universitete Medicinos fakultete, bet ne ilgiau kaip iki 2023 m. rugpjūčio 14 d.; 2) atsakovės 2018 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nustatyta, kad pakeičiamos Darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygos: perkeliamas iš neterminuotų l-ojo vaikų ligų skyriaus konsultanto-gydytojo vaikų pulmonologo pareigų 0,25 pareigybės darbo krūviu į terminuotas Vaikų ligų klinikos vedėjo-vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo pareigas 1,0 pareigybės darbo krūviu; 3) Darbo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo keičiama pakeitimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo šalys susitarė, kad darbo sutartis pakeista (papildyta): „terminuotai nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki A. V. yra įdarbintas Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, bet ne ilgiau kaip iki 2023 m. rugpjūčio 14 d., perkeltas iš neterminuotų 1-ojo vaikų ligų skyriaus konsultanto-gydytojo vaikų pulmonologo pareigų 0,25 pareigybės darbo krūviu į terminuotas Vaikų ligų klinikos vedėjo-vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo pareigas 1,0 pareigybės darbo krūviu (vidutinis darbo laikas – 38 valandos per darbo savaitę pagal darbo grafiką). Teismas nustatė, kad byloje nebuvo ginčo dėl to, kad su 2018 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas nebuvo supažindintas: atsakovė nurodė, jog minėtas įsakymas nebuvo skirtas ieškovui, o tik atsakovo buhalterijai/finansų apskaitai.

16.       Teismas nustatė, kad 2023 m. rugpjūčio 14 d. šalių darbo santykiai nutraukti remiantis: 1) atsakovės 2023 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad vadovaujantis DK 69 straipsnio l dalies ir 3 dalies, 127 straipsnio 6 dalies ir 146 straipsnio nuostatomis Vaikų ligų klinikos vedėjas-vaikų ligų gydytojas-gydytojas vaikų pulmonologas A. V. 2023 m. rugpjūčio 14 d. atleidžiamas iš darbo pagal DK 69 straipsnio 1 dalį suėjus darbo sutarties terminui; su šiuo įsakymu ieškovas supažindintas 2023 m. birželio 28 d.; 2) atsakovės 2023 m. rugpjūčio 2 d. pateiktu pasirašyti dokumentu dėl Darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pasibaigimo 2023 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, kurį ieškovas atsisakė jį pasirašyti. Darbo santykiai Sodros duomenimis nutraukti 2023 m. rugpjūčio 14 d.

17.       Teismas nustatė, kad 2023 m. šalys bendravo dėl darbo santykių nutraukimo/atnaujinimo: 1) 2023 m. rugpjūčio 11 d. ieškovas el. laišku kreipėsi į atsakovės vadovę, nurodydamas, kad 2023 m. rugpjūčio 8 d. šalys susitiko ir diskutavo, kaip spręsti esamą situaciją, kad dvi dienas laukė pasiūlymo, kad neorganizuojant konkurso į Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigas buvo pažeistos jo teisės, prašydamas skelbti konkursą į Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigas; 2) 2023 m. rugpjūčio 11 d. atsakovės vadovė el. laišku ieškovui atsakė, kad ieškovas turėtų žinoti laisvus atsakovės klinikinio darbo etatus, į kuriuos galėtų teikti prašymą būti priimtas, tačiau tokio prašymo neteikia; taip pat nurodė, jog terminuotos sutarties, sudarytos laimėjus konkursą, terminas baigiasi 2023 m. rugpjūčio 14 d. ir nėra teisinių pagrindų šią sutartį pratęsti; 3) 2023 m. rugpjūčio 14 d. ieškovas papildomai kreipėsi raštu ir prašė su juo sudaryti terminuotą darbo sutartį Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigoms iki tol, kol konkurso būdu bus atrinktas darbuotojas; 4) 2023 m. rugpjūčio 18 d. ieškovo atstovas kreipėsi į atsakovę, prašydamas atsakyti į jo 2023 m. rugpjūčio 14 d. prašymą; 5) atsakovė 2023 m. rugpjūčio 25 d. ieškovui atsakė, kad Vaikų ligų klinikos vedėjo-vaikų ligų gydytojo pareigas laikinai vykdo R. L., kad atsakovės Vaikų ligų klinikoje yra laisvos 0,5 etato gydytojo specialisto pareigos, taip pat siūlė sekti informaciją apie skelbiamus konkursus ir juose dalyvauti; 6) ieškovas 2023 m. rugpjūčio 29 d. vėl kreipėsi į atsakovę, nurodydamas, jog jis išdėstė pagrįstą lūkestį laikinai eiti Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigas, jog pasiūlymas eiti 0,5 etato gydytojo specialisto pareigas yra vertintinas kaip tolesnis tyčiojimasis iš darbuotojo, nes tuo siūloma eiti klinikos vedėjo pareigas 1 etatu, taip pat 0,5 etato gydytojo pareigų už 40-50 procentų buvusio atlyginimo; užimti papildomą gydytojo etato dalį reikštų padidinti riziką, kad bus mažinamas kitų gydytojų darbo krūvis arba jie atleidžiami iš darbo; 7) ieškovas 2023 m. lapkričio 30 d. prašymu, atsižvelgdamas į atsakovės 2023 m. rugpjūčio 25 d. pasiūlymą, prašė atsakovę nuo 2023 m. gruodžio 5 d. įdarbinti ieškovą 0,25 etato darbo krūviu vaikų ligų gydytoju – gydytoju vaikų pulmonologu į Vaikų ligų skyrių; 8) atsakovė 2023 m. gruodžio 4 d. atsakymu informavo ieškovą, kad Darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) yra nutraukta šalių susitarimu, taip pat, kad anksčiau siūlytų gydytojo specialisto pareigų pasiūlyti negali, nes nėra laisvo etato.

18.       Teismas nustatė, kad ieškovo vidutinis mėnesio darbo užmokestis iki 2018 m. rugpjūčio 6 d. eitose pareigose buvo 378,04 Eur, o vidutinis vienos darbo dienos užmokestis – 18,09 Eur. Ieškovo vidutinis darbo užmokestis 2023 m. rugpjūčio 14 d. eitose pareigose buvo 3 408,79 Eur.

19.       Teismas nutraukė bylos dalį dėl ieškovo reikalavimo pripažinti, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. darbo sutarties pakeitimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas ir atsakovė sudarė susitarimą dėl papildomo darbo dėl Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigų, sugretinant papildomą darbo funkciją su ieškovo vykdyta pagrindine gydytojo vaikų pulmonologo funkcija pagal 2015 m. gruodžio 31 d. neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme kaip nesukeliantis teisinių pasekmių. Teismas argumentavo, kad minėtas reikalavimas nelaikytinas materialiuoju reikalavimu byloje, o tik bylos klausimu, į kurį teismas turi atsakyti šioje byloje, siekdamas išspręsti pagrindinį byloje esantį reikalavimą – pripažinti 2023 m. birželio 28 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtu dalyje dėl ieškovo atleidimo iš vaikų ligų gydytojo bei gydytojo vaikų pulmonologo pareigų ir pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo šiose pareigose neteisėtu.

20.       Teismas, įvertinęs minėto Darbo sutarties pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini) turinį, sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog juo būtų buvę pakeista Darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) rūšis iš neterminuotos į terminuotą, o patį pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini) teismas pripažino terminuotu susitarimu dėl darbo funkcijų gretinimo. Šią išvadą teismas grindė nurodydamas, kad Darbo sutarties pakeitime Nr. (duomenys neskelbtini) bylos šalys aiškiai įvardijo, kad terminuotumą jos adresuoja pareigoms, o ne darbo sutarčiai; aiškaus teiginio, kad pakeičiama Darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) rūšis, nėra, nepasakyta, kokie konkretūs Darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) punktai keičiami (pildomi); visu pakeitimo (papildymo) turiniu kalbama iš esmės ne apie darbo sutartį kaip tokią, o apie tam tikras pareigas ir jų terminuotumą. Teismo vertinimu, tiek atsakovės, tiek ieškovo tikroji valia sudarant Darbo sutarties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo ta pati ir ji negali keistis vien dėl to, kad pasikeitė atsakovės vadovas ar dėl to, kad atsakovė kitaip pradėjo aiškinti minėto pakeitimo turinį. Taip pat teismas nurodė, jog atsakovė savo 2018 m. rugpjūčio 6 d. veiksmais, kuriais pakeitė Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigybę į Vaikų ligų klinikos vedėjo-vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo pareigybę, patvirtino, kad dėl DK 35 straipsnio 1, 2, 4 dalyse bei DK 46 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų sąlygų egzistavimo, ji atliko terminuoto ieškovo eitų pareigų gydytojo vaikų pulmonologo ir Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigų gretinimo faktinius veiksmus. Teismas nurodė, kad Darbo sutarties pakeitimas Nr. (duomenys neskelbtini) laikytinas darbo sutarties terminuotu papildymu ir dėl to, kad bylos šalys keitė Darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ją papildydamos, o ne nutraukdamos Darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasirašydamos naują darbo sutartį; Darbo sutarties pakeitime Nr. (duomenys neskelbtini) vartojami terminai ir formuluotės, teismo vertinimu, leidžia teigti, kad gydytojo vaikų pulmonologo ir Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigų gretinimas buvo terminuoto pobūdžio, t. y. pakeitime aiškiai suformuluota, kad sugretintos pareigos ieškovui pavedamos terminuotai nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d, tačiau ne ilgiau iki ieškovas yra įdarbintas Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, ir ne ilgiau kaip iki 2023 m. rugpjūčio 14 d.

21.       Konstatavęs, kad Darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo pakeista iš neterminuotos į terminuotą, teismas sprendė, jog Darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) be papildomos atsakovės valios, išreikštos 2023 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), būtų nepasibaigusi 2023 m. rugpjūčio 14 d., o tą dieną būtų tik nustojęs galioti Darbo sutarties pakeitimas Nr. (duomenys neskelbtini). 2023 m. rugpjūčio 15 d. ieškovas turėjo tęsti darbą konsultanto-gydytojo vaikų pulmonologo pareigose (0,25 pareigybės darbo krūviu). Atsižvelgęs į išvadą, jog Darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo pakeista iš neterminuotos į terminuotą, teismas iš dalies tenkino ieškovo pagrindinį (antrąjį) reikalavimą – pripažinti 2023 m. birželio 28 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtu dalyje dėl ieškovo atleidimo iš vaikų ligų gydytojo bei gydytojo vaikų pulmonologo pareigų ir pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo šiose pareigose neteisėtu. Teismas vertino, kad atsakovės 2023 m. birželio 28 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) yra neteisėtas, todėl naikintinas, nes atsakovė neturėjo teisės 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutraukti Darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su ieškovu DK 69 straipsnio 1 ir 3 dalių pagrindu. Atsakovė 2023 m. birželio 28 d. neturėjo teisės priimti įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini).

22.       Teismas, vadovaudamasis DK 218 straipsnio 4 dalimi, atmetė ieškovo prašymą grąžinti ieškovą į darbą pas atsakovę į iki jo atleidimo iš darbo turėtas pareigas, konstatavęs, jog atsakovė teismui suformulavo aiškią poziciją/prašymą negražinti ieškovo į darbą, nes ieškovo grąžinimas į darbą nėra suderinamas nei sklandaus darbo prasme (atsakovės vadovės paaiškinimai), nei būtų racionalus žmogiškųjų išteklių valdymo prasme (atsakovės direktoriaus pavaduotojo infrastruktūrai paaiškinimai). Teismas vertino, kad nėra teisinio pagrindo teismui priimti kitokį sprendimą, nes nenustatyta, kad ieškovo negrąžinimu būtų kaip nors pažeidžiamas viešasis interesas. Ieškovo paaiškinimai apie jo kvalifikaciją ir ankstesnius darbo rezultatus atsakovės naudai negali būti laikomi būtinumu remiantis viešuoju interesu ieškovą grąžinti į darbą. Darbo santykių stabilumas nors ir turi būti užtikrinamas, tačiau darbo santykiai yra grindžiami ir darbo teisės subjektų lygybės principu, darbo sutartis sudaroma šalių susitarimu, todėl darbo santykių (ne)tęsimas negali būti nuspręstas teismo, tęsti ar ne darbo santykius pasirenka pačios bylos šalys.

23.       Vadovaudamasis DK 218 straipsnio 2 ir 4 dalimis, teismas sprendė, jog, nustačius, kad ieškovas atleistas iš darbo nepagrįstai, tačiau nesant teisinio pagrindo grąžinti ieškovą į darbą, taikytinos su tuo susijusios teisinės pasekmės darbdavei, laikant, kad ieškovo ir atsakovės darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną. Teismas ieškovui iš atsakovės priteisė vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos 2023 m. rugpjūčio 14 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už metus, skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį pagal pareigas, eitas iki 2018 m. rugpjūčio 6 d., nes, teismo teigimu, šias pareigas ieškovas turėjo teisę eiti po 2023 m. rugpjūčio 14 d. Ieškovo vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis buvo 378,04 Eur, nuo 2023 m. birželio 14 d. teismo sprendimo priėmimo dieną (2024 m. birželio 14 d., įskaitytinai) (yra praėję dešimt mėnesių). Atitinkamai iš atsakovės ieškovui teismas priteisė 3 780,4 (10*378,04) Eur darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą iki teismo sprendimo priėmimo dienos (įskaitytinai), taip pat ieškovui po 18,09 Eur už kiekvieną paskesnę darbo dieną (taikant penkių darbo dienų savaitę) iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2024 m. rugpjūčio 14 d. (įskaitytinai). Teismas priteisė ieškovui iš atsakovės dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją – 6 817,58 Eur (3 408,79 Eur x 2) pagal DK 218 straipsnio 4 dalį. Šiuo atveju vidutinio darbo užmokesčio dydį teismas skaičiavo pagal atleidimo dieną nustatytą vidutinį darbo užmokestį, t. y. 3 408,79 Eur. Vieną vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką ieškovas gavo pagal atsakovo 2023 m. birželio 28 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl minėtą išmoką teismas įskaitė į atsakovės mokėtiną kompensaciją pagal DK 218 straipsnio 4 dalį.

24.       Teismas atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti, kad atsakovo 2023 m. rugpjūčio 16 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pavedama R. L. laikinai vykdyti atsakovės Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigas, yra neteisėtas ir šioje dalyje jį panaikinti, nurodydamas, kad ieškovas negalėjo turėti išimtinio teisėto lūkesčio (privilegijos) laikinai tęsti darbą Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigose ar jas laikinai vykdyti iki bus atrinktas konkurso laimėtojas, be to, ieškovas, neturėdamas teisės ginti viešąją interesą, neturi teisės ginčyti atsakovės2023 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) teistumo (DK 44 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis). 

25.       Teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą priteisti ieškovui iš atsakovės turtinės žalos atlyginimą – 3 408,79 Eur per mėnesį, t. y.  vidutinį darbo užmokestį nuo 2023 m. rugpjūčio 15 d. iki kol į Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigas konkurso būdu bus išrinktas ir priimtas kitas darbuotojas, papildomai argumentavo, kad: 1) tarp šalių nesusiklostė ikisutartiniai santykiai dėl laikino Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigų ėjimo nuo 2023 m. rugpjūčio 15 d. ir nebuvo tam jokių pagrįstų teisinių prielaidų; 2) ieškovas neįrodė, jog atsakovė turėjo įstatyme nustatytą pareigą nuo 2023 m. rugpjūčio 15 d. į Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigas laikinai paskirti ir sudaryti terminuotą darbo sutartį būtent su ieškovu; 3) neįrodyti neteisėti atsakovės veiksmai (atsakovės 2023 m. rugpjūčio 16 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pripažintas neteisėtu, nenustatyta, kad atsakovė būtų pažeidusi ir jai nustatytas ikisutartines darbdavio pareigas), atitinkamai, nėra ir priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir galimų ieškovo negautų pajamų, o reikalavimas priteisti ieškovui iš atsakovės turtinės žalos atlyginimą – 3 408,79 Eur per mėnesį nuo 2023 m. rugpjūčio 15 d. iki kol į Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigas konkurso būdu bus išrinktas ir priimtas kitas darbuotojas, yra neapibrėžto pobūdžio.

26.       Teismas atmetė kaip neįrodytą ieškinio reikalavimą priteisti ieškovui iš atsakovės 4 621,32 Eur turtinės žalos atlyginimą, kurį sudaro ieškovo negauta priemoka už gydytojų rezidentų vadovo pareigas per 2023-2024 mokslo metus. Teismas sprendė, kad: 1) ieškovas minėtą reikalavimą pateikė dar nesibaigus 2023/2024 m. mokslo metams ir nežinant, kokias konkrečias priemokas jis gaus už šiuos metus iš Vilniaus universiteto; 2) byloje pateiktos ieškovo ir Vilniaus universiteto darbo sutartys ir Vilniaus universiteto darbuotojų darbo užmokesčio tvarkos aprašas nepatvirtina ieškovo absoliučios teisės į 4 621,32 Eur priemoką. Priešingai, remiantis Vilniaus universiteto darbuotojų darbo užmokesčio tvarkos aprašo nuostatomis, priemokų ir premijų mokėjimas yra Vilniaus universiteto, kaip darbdavio teisė, ne pareiga; 3) ieškovas neįrodė ir pagal kurį konkretų aptariamos tvarkos punktą jis 2023/2024 m. privalomai turėjo teisę gauti ir negavo aptariamos priemokos; 4) nors ieškovas nurodo, kad dėl darbo santykių nutraukimo su atsakove jis negalėjo dirbti praktiniu gydytojų rezidentų vadovu, kad neva tą patvirtina Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Jungtinio Vaikų ligų ir subspecialybių rezidentūros programų komiteto pirmininkės prof. dr. R. Č. 2024 m. sausio 29 d. pažyma, tačiau byloje liudytoju apklaustas Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas D. J. patvirtino, kad nors Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto darbuotojo darbo klinikinėje bazėje praradimas gali turėti įtakos Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto darbuotojo galimybėms būti praktiniu gydytojų rezidentų vadovu, tačiau tai nėra niekur imperatyviai nustatyta, be to, darbą praradus vienoje klinikinėje bazėje, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto darbuotojas gali įsidarbinti kitoje klinikinėje bazėje; Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto klinikinėmis bazėmis yra ne vien atsakovė, tačiau jomis yra ir kitos sveikatos priežiūros įstaigos; 4) žala, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, jos dydis, neįrodyti.

27.       Teismas, vadovaudamasi DK 218 straipsnio 2 dalimi, iš dalies tenkindamas reikalavimą, priteisė ieškovui iš atsakovės 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Teismas vertino ieškovo nurodytas aplinkybes, kad: dėl atsakovės nepagrįsto neveikimo, susidariusios neapibrėžtos situacijos, pergyvenimo dėl reputacinės žalos ieškovas patyrė ilgalaikį stresą, pradėjo prastai jaustis; ieškovas savo pareigas ligoninėje užėmė ypatingai ilgą laiką, buvo vertinamas ir pačios darbdavės, todėl toks jo kaip ilgamečio darbuotojo atleidimas be aiškios priežasties jam buvo ypatingai skaudus; atsakovei vilkinant ieškovo atžvilgiu taisyti negatyvią ir stresą keliančią padėtį, ieškovas susirgo ir jam buvo pripažintas laikinas nedarbingumas nuo 2023 m. rugpjūčio 14 d. iki 2023 m. rugpjūčio 25 d. 2024 m. sausio 15 d. į bylą pateikti papildomi įrodymai (2024 m. sausio 2 d. Ieškovo medicinos dokumentų išrašo kopijos) dėl lėtinio streso, sveikatai toliau blogėjant ieškovas 2024 m. sausio 2 d. konsultuotas gydytojo psichiatro, kuris, konstatavo ilgalaikę stresinę būklę, įtampą, emocinius sutrikimus, nerimą, miego sutrikimus. Teismas sprendė, kad yra pagrindas ieškovo reikalavimą dėl 3 000 Eur neturtinės žalos tenkinti iš dalies, nenustačius kitų ieškovo nurodomų realių pasekmių, kaip ilgalaikio streso, ir ją kompensuoti piniginiu ekvivalentu 1 000 Eur suma, kuri, teismo vertinimu, yra pakankamas piniginis ekvivalentas ieškovo patirtai neturtinei žalai kompensuoti.

28.       Teismas, nustatęs, kad ieškovas patyrė 13 613,86 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovė – 13 578,99 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgdamas į tai, kad 50 procentų ieškovo reikalavimų patenkinta, ieškovui iš atsakovės priteisė 6 806,93 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovo – 6 789,49 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas atmetė atsakovės prašymą papildomai priteisti 2 968,65 Eur advokato pagalbai apmokėti, nurodydamas, kad atsakovė prašymą dėl minėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikė 2024 m. birželio 10 d. (praėjus 5 darbo dienoms nuo teismo posėdžio baigiamosioms kalboms ir praėjus 18 darbo dienų, kai teisme buvo baigtas bylos nagrinėjimas iš esmės), o reikšmingų aplinkybių, įrodančių, kad atsakovė neturėjo galimybės pateikti papildomų atstovavimo išlaidų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos arba bent iki teismo posėdžio baigiamosioms kalboms, nenustatyta.

29.       Teismas priteisė valstybei iš atsakovės 371 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio ieškovas, paduodamas ieškinį, buvo atleistas. Teismas vertino, kad patenkintas vienas ieškovo neturtinio pobūdžio reikalavimas – dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, už kurį mokėtinas 110 Eur žyminis mokestis, o ieškovo patenkintų turtinių reikalavimų dalis yra 11 597,98 Eur, už kuriuos mokėtinas 261 Eur dydžio žyminis mokestis.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

30.       Apeliaciniu skundu ieškovas A. V. prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-3354-1159/2024, dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl ieškovo grąžinimo į darbą ir priimti naują sprendimą – šį ieškinio reikalavimą tenkinti; 2) pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui priteista 3 780,40 Eur darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą iki 2024 m. birželio 14 d. ir po 18,09 Eur už kiekvieną paskesnę darbo dieną iki teismo sprendimo įvykdymo, bet neilgiau iki 2024 m. rugpjūčio 14 d., ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – priteisti ieškovui 37 496,69 Eur darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą iki 2024 m. liepos 14 d. ir po 163,10 Eur už kiekvieną paskesnę darbo dieną iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau iki 2024 m. rugpjūčio 14 d.; 3) panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl 4 621,32 Eur žalos atlyginimo priteisimo ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – šį ieškinio reikalavimą tenkinti; 4) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

30.1.                      Teismas, pripažinęs ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, nepagrįstai negrąžino ieškovo į darbą ligoninėje. Ieškovo grąžinimas į darbą atitiktų ligoninės, kaip viešosios įstaigos, teikiančios sveikatos priežiūros paslaugas, veikloje vyraujantį viešąjį interesą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovo kvalifikacija ir ankstesni darbo rezultatai teikiant gydytojo vaikų pulmonologo pareigas ligoninėje būtų netinkami. Ieškovas yra puikią kvalifikaciją ir didelę patirtį turintis vaikų pulmonologijos specialistas. Atsakovės pateiktas prašymas dėl ieškovo negrąžinimo į darbą, vadovaujantis DK 218 straipsnio 4 dalimi darbo ginčą dėl teisės nagrinėjančiam organui nėra privalomas (DK 218 straipsnio 5 dalis, Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2713-910/2021). Atsakovė nepateikė įrodymų ir nenurodė objektyvių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima daryti išvadą, kad ieškovas negalėtų tęsti nuo 1992 m. vykdyto gydytojo vaikų pulmonologo darbo, ieškovės pozicija – subjektyvi, emocinė. Ligoninės direktorės paaiškinimai, kad ieškovo grąžinimas į darbą neva būtų nesuderinamas sklandaus darbo prasme, yra tik atsakovės direktorės nuomonė, kuri nepagrįsta objektyviais įrodymais ar aplinkybėmis. Pavaduotojo infrastruktūrai paaiškinimai, kad ieškovo grąžinimas neva būtų neracionalus žmogiškųjų išteklių valdymo prasme, nes yra sumažėjęs vaikų pulmonologijos paslaugų teikimo poreikis, nepagrįsti objektyviais įrodymais, todėl vertintini kaip liudytojo nuomonė. Iš statistinių duomenų matyti, kad vaikų pulmonologijos paslaugų teikimo apimtys yra nesumažėjusios, auga, taigi, pagrindžia, kad atsakovė turi visas galimybes grąžinti ieškovą į darbą gydytojo vaikų pulmonologo pareigose 0,25 etato darbo krūviu.

30.2.                      Pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo gydytojo vaikų pulmonologo pareigų apimtyje neteisėtu, ieškovui priteistinas darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą turėjo būti paskaičiuotas pagal atsakovės į bylą pateiktą ieškovo vidutinio darbo užmokesčio pažymą, nes joje pateiktas ieškovo vidutinis darbo užmokestis už byloje kilusiam ginčui aktualų laikotarpį, kai ieškovas, galiojant pakeitimui, vykdė apjungtas vaikų ligų klinikos vedėjo ir gydytojo vaikų pulmonologo pareigas. Už kiekvieną mėnesį ieškovui turėjo būti priteista po 3 408,79 Eur, atitinkamai, 163,10 Eur už dieną. Teismas, skaičiuodamas ieškovui priteistiną priverstinės pravaikštos dydį, rėmėsi atsakovės pateikta vidutinio darbo užmokesčio pažyma, kurioje buvo nurodytas ieškovo senasis vidutinis gydytojo vaikų pulmonologo 0,25 etato darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės mėn. iki 2018 m. liepos mėn., kuris tuo laikotarpiu siekė tik 378,04 Eur per mėnesį (18,09 Eur per dieną). Teismas visiškai nemotyvavo, kodėl yra remiamasi nebeaktualiu 2018 m. ieškovo vidutiniu darbo užmokesčiu. 

30.3.                      Teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovui 4 621,32 Eur turtinei žalai, patirtai negalint būti gydytojų rezidentų vadovu, atlyginti. Neturint darbo santykių su atsakove, ieškovas negalėjo vadovauti Vilniaus universiteto gydytojams rezidentams. 2024 m. rugpjūčio mėnesį ieškovui buvo pasiūlyta dirbti gydytojų rezidentų vadovu 2023-2024 mokslo metais, tačiau, nutrūkus ieškovo darbo santykiams ligoninėje, dirbti šito darbo ir gauti už jį atlygį ieškovui buvo neleista dėl rezidentūros tvarką reglamentuojančių teisės aktų imperatyvaus reikalavimo rezidentų vadovui turėti darbo santykius su gydymo įstaiga, kurioje vyksta gydytojų rezidentų mokymas. Atsakovė yra unikali gydytojų rezidentų mokymo bazė, kurioje gydytojai mokomi gydyti hospitalizuotus vaikus. Tokia universiteto mokymo bazė yra vienintelė už Vilniaus universiteto ligoninės Santariškėse ribų. Todėl, priešingai nei teigė atsakovė, ieškovas, turėdamas tokią pedagoginę specializaciją, negalėjo šių gydytojų rezidentų mokymo pareigų atlikti bandydamas įsidarbinti bet kurioje kitoje gydymo įstaigoje. 

31.       Atsakovė VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė atsiliepimu prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, atitinkamai paskirstyti šalių bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

31.1.                      Nors teismas klaidingai vertino ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumą, tačiau ieškovas teismo pagrįstai nebuvo grąžintas į darbą vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo pareigų apimtyje. 1) Nei DK, nei specialusis Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas (toliau – ir SPĮĮ) neįtvirtina ieškovo teisės, pasibaigus terminuotoms Vaikų ligų klinikos vedėjo-vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo pareigoms, toliau eiti prieš tai eitas pareigas. 2) Ieškovo grąžinimas į darbą nėra susijęs su viešuoju interesu, neįrodytas tiesioginis ieškovo buvimo ligoninėje ryšys su esmine viešųjų paslaugų kokybės užtikrinimo būtinybe. 3) Atsakovės prašymas ieškovo negrąžinti į darbą yra pakankamas pagrindas DK 218 straipsnio 4 dalie prasme, o DK nenumato darbdavio pareigos pagrįsti tokio negrąžinimo priežastis ir ginčą nagrinėjančios institucijos teisės vertinti šias priežastis (2021 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl darbo teisės normų, reglamentuojančių darbo sutarties pasibaigimą ir individualių darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimą apžvalga Nr. AC-55-1). 4) Atsakovės direktorės ir jos pavaduotojo infrastruktūrai paaiškinimai yra pagrįsti ir sudaro pagrindą ieškovo negrąžinti į darbą: darbuotojo grąžinimas į darbą prieš atsakovės valią gali sukelti vidinius konfliktus, sumažinti komandos darbo efektyvumą ir pakenkti organizacijos mikroklimatui, kas tiesiogiai atsilieptų atsakovės veiklos kokybei ir, galiausiai, pacientų aptarnavimui; laisvų vaikų-gydytojo gydytojo-pulmonologo pareigybių ligoninėje nėra. 5) Teismo sprendimo dalis, kuria ieškovas į darbą negrąžinamas, nepažeidžia darbo teisės subjektų lygybės bei darbo santykių stabilumo principų, nes darbo santykių šalys yra laisvos spręsti tęsti ar ne darbo santykius, o teismas taikė DK normas. Tam, kad būtų užtikrinti darbuotojo interesai, darbuotojui buvo priteista kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką, kaip yra reikalaujama DK.

31.2.                      Teismas tinkamai apskaičiavo kompensacijos už priverstinę pravaikštą dydį. Ieškovas iki atleidimo iš darbo ėjo Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigas, kurios pagal specialųjį įstatymą gali būti užimtos tik konkurso būdu. Ieškovas į šias pareigas negali būti grąžinamas. Be to, vaikų ligų klinikos vedėjo-vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo pareigos buvo vienos pareigos, o ne dvi atskiros, todėl darbo užmokestis buvo mokamas kaip už vienas pareigas, atskiro atlyginimo nebuvo. Ieškovas 3 408,79 Eur per mėnesį darbo užmokestį gavo už Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigas, o ne už vaikų ligų gydytojo-gydytojo pulmonologo pareigas. Ieškovas prašo būti grąžinamas į vaikų ligų gydytojo – gydytojo pulmonologo pareigas, todėl priteistinos kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydis teisingai apskaičiuotas pagal vidutinį darbo užmokestį, gautą einant vaikų ligų gydytojo-gydytojo pulmonologo pareigas, o ne paskutines ieškovo eitas Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigas. Priverstinės pravaikštos kompensacija siekiama kompensuoti prarastas pajamas, kurias darbuotojas realiai būtų uždirbęs teisėtai užimdamas atitinkamas pareigas.

31.3.                      Teismas pagrįstai nepriteisė ieškovui turtinės žalos atlyginimo, sieto su galimybe vadovauti gydytojams rezidentams. Tarp nutrauktos Darbo sutarties ir tos aplinkybės, kad Vilniaus universitetas nepasiūlė ieškovui vadovauti gydytojams rezidentams, nėra tiesioginio priežastinio ryšio; prievolė atlyginti žalą kyla tik tuomet, jeigu yra visos civilinės atsakomybės sąlygos. Šiuo atveju nei atsakovės kaltė, nei neteisėti veiksmai neegzistuoja. Priemokos nebuvimą nulėmė Vilniaus universiteto vidinės taisyklės, kurių atsakovė neįsipareigojo laikytis.

32.       Apeliaciniu skundu atsakovė VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-3354-1159/2024, dalį, kuria ieškovo atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, ir priimti naują sprendimą – pripažinti ieškovo darbo sutarties nutraukimą DK 69 straipsnio 1 dalies pagrindu teisėtu bei atmesti reikalavimus priteisti darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą bei kompensaciją pagal DK 218 straipsnio 4 dalį, neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 16 d. sprendimo dalį, kuria teismas atmetė ieškovo reikalavimus, palikti nepakeistą. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas netenkintų prašymo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 16 d. sprendimą ir pripažinti ieškovo darbo sutarties nutraukimą teisėtu, prašo teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovės priteistos sumos: 3 780,4 Eur darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2024 m. birželio 14 d., įskaitytinai) ir po 18,09 Eur už kiekvieną paskesnę darbo dieną (taikant penkių darbo dienų savaitę) iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau iki 2024 m. rugpjūčio 14 d. (įskaitytinai); 6 817,58 Eur kompensaciją pagal DK 218 straipsnio 4 dalį; 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl neteisėto atleidimo iš darbo palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovo atsakovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:  

32.1.                      Teismas nepagrįstai, neteisingai įvertinęs faktines aplinkybes ir neteisingai pritaikęs teisės normas, nusprendė, jog ieškovas ir atsakovė greta darbo sutarties sudarė tik papildomo darbo susitarimą dėl Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigų, o ne buvo pakeista darbo sutartis ir ja sulygtos pareigos. Teismas neįvertino, kad atsakovė buvo paskelbusi konkursą į Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigas; konkurso sąlygose buvo nurodyta, kad bus priimama į darbą pilnam darbo laikui. Vedėjo pareigos yra konkursinės ir į jas priimama kadencijai pagal įstatymą. Ieškovas dalyvavo konkurse į vedėjo pareigas savo laisva valia bei nuožiūra, todėl turėjo ne tik suprasti, bet ir sutikti, kad, jam laimėjus konkursą, jo darbo sąlygos pasikeis taip, kad atitiktų įstatymo reikalavimus. Teismas be pagrindo ginčo santykiui pritaikė DK 35 straipsnio nuostatas, nes tarp šalių nebuvo sudarytas papildomo darbo susitarimas, o buvo pakeista esama darbo sutartis – sutarta dėl kitokių darbo pareigų ir darbo sutarties rūšies pakeitimo į terminuotą. Teismo sprendimas pripažinti, kad tarp ginčo šalių buvo sudarytas susitarimas dėl papildomo darbo, yra iš esmės be motyvų ir nepagrįstas byloje surinktais įrodymais.

32.2.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas neteisėtai. Teismas, neteisingai įvertinęs faktines aplinkybes ir konstatavęs, kad šalys susitarė ne dėl darbo sutarties pakeitimo į terminuotą, o dėl susitarimo pakeisti darbo sutarties sąlygas terminuotumo, padarė teisės taikymo klaidų: neteisingai pritaikė DK 33, 35, 46 straipsnius, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnį, sutarčių aiškinimo principus. Tai nulėmė nepagrįsto sprendimo, kad ieškovas buvo atleistas iš darbo neteisėtai, priėmimą. Ieškovas, kaip laimėjęs konkursą asmuo, turėjo būti įdarbintas į pareigas, kurių konkurse dalyvavo, o įdarbinimo sąlygos turėjo atitikti konkurso sąlygas. Ieškovo darbo sutartis buvo terminuota ir terminui pasibaigus turėjo būti nutraukta. Teismas neįvertino, kad pats ieškovas suformulavo, jog prašo jį perkelti į terminuotas Vaikų ligų klinikos vedėjo-vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo pareigas 1,0 darbo krūviu. Teismas ieškovo prašymo turinio nevertino apskritai. DK normos neįpareigoja, keičiant darbo sutarties sąlygas, sudaryti naują darbo sutartį, todėl ji ir nebuvo sudaryta, o pakeitimai įforminti darbo sutarties pakeitimais. Nei DK, nei SPĮĮ nenumato ieškovo teisės (garantijos) išlaikyti prieš konkurso laimėjimą turėtas pareigas.

32.3.                      Teismas nemotyvavo sprendimo nutraukti bylos dalį dėl pirmojo ieškovo reikalavimo.  Teismas nurodė, kad reikalavimas nenagrinėtinas, nors faktiškai jį patenkino. Atsakovė nesutinka su tokiu teismo vertinimu. Ieškovas prašė modifikuoti teisinį santykį, t. y. pripažinti, kad Darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimu turėjo būti sudarytas susitarimas dėl papildomo darbo. Ieškovas, teikdamas tokį reikalavimą, pats pripažino savo supratimą, kad ginčo Darbo sutarties pakeitimu šalys aiškiai dėl pagrindinio ir papildomo darbo nebuvo susitarusios. Atsakovės vertinimu, teismas nepasisakė dėl reikalavimo (bylos) nutraukimo šioje dalyje motyvų, tačiau sprendime nurodė, kad Vaikų ligų klinikos vedėjo funkcijos yra laikytinos papildomomis sugretinant darbo funkcijas, taigi, teismas iš tiesų sprendimu modifikavo teisinį santykį, tačiau nepasisakė dėl atsakovės prašymo taikyti senaties terminą bei kitų argumentų. Tokius reikalavimus dėl darbo santykių modifikavimo ieškovas teikė, praleidęs trijų mėnesių terminą, numatytą DK 45 straipsnio 3 dalyje.

32.4.                      Teismas neteisingai kvalifikavo ginčo šalių santykius ir konstatavo, kad buvo sudarytas terminuotai galiojantis susitarimas dėl papildomo darbo. Susitarimas dėl papildomo darbo su ieškovu nebuvo sudarytas. Ieškovui laimėjus viešąjį konkursą, 2018 m. rugpjūčio 14 d. ieškovas buvo paskirtas Vaikų ligų klinikos vedėju, todėl nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. neliko jokio papildomo krūvio konsultanto-gydytojo vaikų pulmonologo pareigose, nes keitėsi darbo sutarties rūšis ir pareigybė. Ieškovui buvo mokamas darbo užmokestis už Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigas, t. y. už tokias pareigas (tokį darbą), koks buvo sulygtas ieškovo darbo sutartyje. Pateiktuose išrašuose iš informacinės sistemos „A. V. konsultacijos ESIS 2018-2023“ matosi, kad tapęs Vaikų ligų klinikos vedėju, ieškovas iš esmės de facto praktiškai nebevykdė Ligoninėje klinikinio darbo (2020 m. atliktos 16 konsultacijų, 2021 m. – 8, 2022 m. – 6, o 2023 m. tik 2 konsultacijos). Pagal užfiksuotų konsultacijų skaičių matosi, kad ieškovas iš esmės apsiribojo tik administraciniu darbu. Nuo 2020 metų ieškovas minimaliai konsultavo pacientus tik tam, kad išlaikytų galiojančią gydytojo licenciją. Todėl toks vertinimas, kad Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigos galėjo būti papildomos prie vaikų ligų gydytojo-gydytojo pulmonologo pareigų, yra nepagrįstas ir šiuo aspektu. Ieškovas neatliko jokių papildomų darbo funkcijų, išskyrus tas, kurios nurodytos pareigybės aprašyme bei ieškovui nebuvo mokama jokia priemoka už papildomą darbą. Skirtingai nei įvertino teismas, Darbo sutarties pakeitimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliktas remiantis šalių rašytiniu susitarimu (DK 45 straipsnio 1 dalis, 46 straipsnio 4 dalis) keičiant darbo pareigas ir sutarties rūšį. Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigos užimamos konkurso būdu remiantis specialiuoju įstatymu, todėl šios funkcijos jokioje apimtyje negali būti laikomos papildomu darbu. Teismas nepagrįstai netaikė specialiojo Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (toliau – SPĮĮ) 15 straipsnio 2 dalies, pagal kurią ieškovas vedėju galėjo dirbti tik pagal terminuotą darbo sutartį. Pagal viešo konkurso skelbimą tai pilnu darbo laiku užimamos pareigos, kurios, atsižvelgiant į licencijos turėjimo reikalavimą ir nurodytą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, kaip sudarantį dalį funkcijų, turi savyje integruotą ir gydytojo-specialisto darbą. Kadencijai (darbo sutarties terminui) pasibaigus nutrūksta darbo santykiai.

32.5.                      Ieškovas viešame konkurse Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigoms užimti dalyvavo, žinodamas, jog konkurso laimėjimo atveju su juo bus sudaryta terminuota darbo sutartis penkerių metų kadencijai. Pateiktoje informacijoje nebuvo požymių, kad Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigybė bus laikoma papildomu darbu prie gydytojo pareigybės. Pats ieškovas suformulavo, jog prašo jį perkelti į terminuotas Vaikų ligų klinikos vedėjo-vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo pareigas 1,0 darbo krūviu. Vertinant ieškovo veiksmus pasirašant darbo sutarties pakeitimą pagal normaliai atidaus ir protingo žmogaus standartą, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas iš esmės suklydo ar buvo suklaidintas dėl šios darbo sutarties esminių sąlygų pakeitimo. Ieškovui buvo žinoma ir jis suvokė, kad, laimėjus Vaikų ligų klinikos vedėjo konkursą, jis buvo perkeltas iš neterminuotų 0,25 etato 1-ojo Vaikų ligų skyriaus konsultanto pareigų-gydytojo vaikų pulmonologo pareigų į 1,0 etato Vaikų ligų klinikų vedėjo pareigas, o ne kaip bandė argumentuoti ieškovas byloje. Ieškovo supratimą pagrindžia įrodymai.

32.6.                      Teismas neatsižvelgė į tai, kad neegzistuoja joks teisinis pagrindas grąžinti ieškovą į buvusias pareigas prieš konkurso laimėjimą, t. y. į vaikų ligų gydytojo pulmonologo pareigas. Įstatymai nenumato kadenciją baigusio darbuotojo (padalinio vadovo) sugrąžinimo į iki kadencijos dirbtą darbą. Šis klausimas (dėl kadenciją baigusio darbuotojo teisės sugrįžti į iki tol buvusį darbą nebuvimo) jau buvo nagrinėtas teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1330-1012/2022).

32.7.                      Teismas netinkamai įvertino byloje surinktą įrodymų visumą, neteisingai taikė teisės normas bei padarė klaidingas išvadas dėl tarp ieškovo ir atsakovės sudaryto susitarimo pakeisti ieškovo darbo sutarties sąlygas teisinio vertinimo bei, atitinkamai, dėl ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumo. Todėl sprendimo dalis, kuria teismas pripažino ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu bei priteisė jam darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą, kompensaciją bei neturtinės žalos atlyginimą, turėtų būti pakeista – šie ieškovo reikalavimai atmesti.

33.       Ieškovas A. V. atsiliepimu prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

33.1.                      Ieškovo atleidimas iš gydytojo vaikų pulmonologo darbo 0,25 etato darbo krūviu teismo pagrįstai buvo pripažintas neteisėtu. Darbo sutarties pakeitimas turėjo būti vertinamas kaip terminuotas susitarimas dėl ieškovo darbo funkcijų gretinimo, todėl, pasibaigus ieškovo SPĮĮ 15 straipsnyje numatytų klinikos vedėjo pareigų 5 metų terminui, turėjo būti vadovaujamasi DK 46 straipsnio 4 dalimi, kuri numato, kad jei susitarimas pakeisti darbo sąlygas yra terminuotas, darbuotojas, pasibaigus terminui, grįžta dirbti buvusiomis darbo sąlygomis. Ieškovo Darbo sutarties pakeitimo tekstas būtent leido teigti buvus tik terminuotą susitarimą dėl darbo sąlygų keitimo, po kurio ieškovas turėjo būti grąžintas į neterminuotas gydytojo vaikų pulmonologo pareigas. Teismas, vertindamas Darbo sutarties Pakeitimo turinį, pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, kad juo būtų buvusi keista Darbo sutarties rūšis iš neterminuotos į terminuotą, o Pakeitimas laikytinas terminuotu susitarimu dėl darbo funkcijų gretinimo (t. y. buvus tik terminuotą susitarimą dėl darbo sąlygų keitimo, kai, ieškovui toliau faktiškai tęsiant gydytojo darbą, dar papildomai buvo sutarta ir dėl papildomo darbo – vedėjo pareigų atlikimo). Konkursas buvo organizuotas išimtinai administracinio pobūdžio pareigoms (Konkurso aprašymas (e. t. 5, b. l. 107). Išimtinai administracinio pobūdžio vedėjo darbo funkcijos buvo perkeltos ir į ieškovo pareiginius nuostatus (e. t. 5, b. l. 101). DK 35 straipsnio 1 dalis pareigų priskyrimo pagrindinėms ir papildomoms nesieja su darbo krūviu, o sieja su tuo, dėl kurių pareigų pirmiau buvo susitarta, nepaisant darbo krūvio. Ieškovas visą jo penkerių metų administracinių vedėjo pareigų kadenciją ir toliau dirbo gydytojo vaikų pulmonologo darbą, taip pat vaikų ligų gydytojo darbą, t. y. faktiškai vykdė ir tęsė savo ankstesniąsias neterminuotas gydytojo pareigas. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad po konkursinių pareigų termino pasibaigimo ieškovas turėjo tęsti gydytojo vaikų pulmonologo pareigas, tiek ieškovo, tiek ligoninės tikroji (suderinta šalių) valia sudarant pakeitimą buvo ta pati – pasibaigus terminuotoms Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigoms tęsti neterminuotas gydytojo vaikų pulmonologo pareigas. Darbo sutarties pakeitimo tekstas leidžia pagrįstai teigti tik apie laikiną ieškovo perkėlimą penkerių metų laikotarpiui, nes jame nėra nurodoma, kad ankstesnės neterminuotomis pripažintos ieškovo vykdytos gydytojo vaikų pulmonologo pareigos buvo panaikintos ir (ar), kad baigėsi neterminuota ieškovo Darbo sutartis. 

33.2.                      Priešingai nei nurodo atsakovė, teismas tinkamai įvertino ir pritaikė SPĮĮ 15 straipsnio 2 dalyje numatytą specialų reguliavimą. SPĮĮ 15 straipsnio 2 dalies reglamentavimas nustato tik reikalavimą dėl išrinkto atsakovės padalinio vadovo kadencijos trukmės, bet neįpareigoja sudaryti su išrinktu asmeniu būtent terminuotą darbo sutartį. Kaip matyti iš SPĮĮ 15 straipsnio 7 dalies, įstatymų leidėjas nustato reikalavimą atsakovei padalinio vadovą priimti į darbą bei iš jo atleisti DK nustatyta tvarka ir pagrindais. Taigi, vadovaujantis sisteminiu SPĮĮ 15 straipsnio nuostatų aiškinimu, atsakovei kaip viešajai įstaigai yra paliekama laisvė pasirinkti, kokiu DK numatytu būdu išrinktas padalinio vadovas bus priimamas ir atleidžiamas iš darbo. Byloje negalima remtis atsakovės aptariama Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1330-1012/2022 kaip neatitinkančia precedentui keliamų reikalavimų. Neterminuotoms ieškovo gydytojo vaikų pulmonologo pareigoms specialiosios SPĮĮ 15 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl 5 metų kadencijos netaikomos. Net jeigu ir būtų vertinama, kad ieškovo neterminuota Darbo sutartis Pakeitimu buvo pakeista į terminuotą, vadovaujantis DK 68 straipsnio nuostatomis, maksimali gydytojo vaikų pulmonologo pareigų trukmė pagal terminuotą sutartį galėjo būti daugiausiai 2 metai.

33.3.                      Priešingai nei teigia apeliantė, teismas tinkamai nustatė šalių valią sudarant pakeitimą ir pagrįstai vertino jį kaip susitarimą dėl papildomo, terminuoto Vaikų ligų klinikos vedėjo darbo. Pakeitimo sudarymo metu atsakovės, atstovaujamos jos vadovo, valia buvo aiškiai išreikšta – kad ieškovas pasibaigus pakeitimo terminui turi likti dirbti neterminuotą gydytojo vaikų pulmonologo darbą. Ieškovo valia taip pat buvo aiškiai suformuluota ir išreikšta. Ieškovas niekada neparašė prašymo, kuriuo prašytų atsakovės pakeisti jo neterminuotą Darbo sutartį į terminuotą. Ieškovas nuosekliai laikėsi pozicijos ir manė, kad pasibaigus pakeitimo terminui jis ir toliau dirbs savo pagrindinį, neterminuotą gydytojo vaikų pulmonologo darbą.

33.4.                      Priešingai nei teigia atsakovė, ieškovo vykdytos Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigos buvo išimtinai administracinio pobūdžio ir gali būti atskirtos nuo klinikinių gydytojo vaikų pulmonologo pareigų. Ieškovo pareiginių nuostatų 6.5 punkte nenurodoma, kad ieškovas, vykdydamas administracines vedėjo pareigas, turėtų kartu teikti ir asmens sveikatos priežiūros paslaugas, 6.5 punktas nustatė tik reikalavimą turėti galiojančią medicinos praktikos licenciją. Konkursas buvo skelbiamas išimtinai į vedėjo pareigas, t. y. Apraše nekalbama apie gydytojo vaikų pulmonologo pareigas. Tuo tarpu ankstesnė ir pagrindinė ieškovo gydytojo vaikų pulmonologo darbo funkcija yra visiškai kito, klinikinio pobūdžio. Kaip matyti iš ieškovo prie neterminuotos Darbo sutarties pasirašytų gydytojo vaikų pulmonologo pareiginių nuostatų, juose yra aprašytas tiesioginis kontaktas su ligoniu – asmens sveikatos priežiūros paslaugų (diagnostika, gydymas, kt.) teikimas. 

33.5.                      Priešingai nei teigia atsakovė, į bylą pateikti įrodymai apie ieškovo pakeitimo galiojimo metu vykdytas gydytojo vaikų pulmonologo konsultacijas pagrindžia, kad pakeitime numatytų terminuotų Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigų vykdymo metu ieškovas visą laiką vykdė ir savo pagrindinę darbo funkciją – teikė gydytojo vaikų pulmonologo konsultacijas, o šių konsultacijų apimties sumažėjimas buvo nulemtas objektyvių priežasčių. Atsakovės pozicija šiuo klausimu yra prieštaringa. Priešingai nei klaidingai teigia atsakovė, iš atsakovės pateiktų ieškovo konsultacijų ataskaitų matyti, kad ieškovas pakeitimo galiojimo metu per 2018-2023 metus įvykdė 308 ambulatorines konsultacijas. Konsultacijos vyko visus penkis pakeitimo galiojimo metus, o šios bylos kontekste tai ir yra svarbiausia – gydytojo vaikų pulmonologo darbas vyko nepertraukiamai visą ieškovo darbo Vaikų ligų klinikos vedėju laiką. Aplinkybės, kad paskutiniais pakeitimo galiojimo metais ieškovo vykdytų gydytojo konsultacijų skaičius sumažėjo buvo nulemtos objektyvių priežasčių – COVID-19 pandemijos metu ligoninėje buvo sustabdyta planinė pacientų hospitalizacija, gyvybiškai nebūtinos operacijos ir ambulatorinės konsultacijos. Atsakovė nepasisakė dėl pagrindinių ieškovo kaip gydytojo vaikų pulmonologo funkcijų, kurias jis kasdien atlikdavo konsultuodamas ir gydydamas sunkiausius kvėpavimo ligomis sergančius pacientus. Atsakovė nei karto nesikreipė į ieškovą, prašydama padidinti jo vykdomų ambulatorinių konsultacijų skaičių, nereiškė ieškovui jokių pretenzijų ar neskyrė nuobaudų dėl ieškovo vykdomo darbo apimčių ir kokybės. Ligoninė pripažino ir nepaneigė, kad ieškovas visus 5 metus teikė gydytojo vaikų pulmonologo konsultacijas, t. y. dirbo gydytojo vaikų pulmonologo darbą, kuris niekaip nenumatytas nei konkursiniame Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigų Apraše, nei Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigybiniuose nuostatuose. Tai sustiprina ieškovo poziciją, kad neterminuota gydytojo vaikų pulmonologo Darbo sutartis visą laiką buvo tęsiama.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

34.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

35.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl pasisako dėl apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos faktinių bei teisinių argumentų.

36.       Šioje byloje apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas iš dalies tenkino ieškinį dėl ieškovo atleidimo iš konsultanto-gydytojo vaikų pulmonologo 0,25 etato pareigų pripažinimo neteisėtu, pripažino ieškovo atleidimą iš šių pareigų neteisėtu, atmetė reikalavimą grąžinti į pareigas, priteisė su neteisėtu atleidimu iš darbo susijusias sumas – kompensaciją už priverstinę pravaikštą ir kompensaciją pagal DK 218 straipsnio 4 dalį, neturtinės žalos atlyginimą.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

37.       2015 m. gruodžio 31 d. atsakovė ir ieškovas sudarė terminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Darbo sutartis), pagal kurią ieškovas buvo priimtas į 1-jį Vaikų ligų skyrių konsultanto-gydytojo vaikų pulmonologo 0,25 etato antraeilėms pareigoms iki 2016 m. gruodžio 31 d. (e. t. 1, b. l. 33-34; e. t. 5, b. l. 34-35).

38.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-10344-727/2017, Darbo sutartis buvo pripažinta neterminuota, o ieškovo vykdyta gydytojo vaikų pulmonologo darbo funkcija pripažinta nuolatinio pobūdžio (e. t. 1, b. l. 24-32; e. t. 5, b. l. 25-33). Nuo 2017 m. liepos 24 d. ieškovas perkeltas neterminuotam 1-jo Vaikų ligų skyriaus konsultanto-gydytojo vaikų pulmonologo darbui 0,25 etato krūviu (e. t. 2, b. l. 47, 48; Darbo sutarties pakeitimas Nr. (duomenys neskelbtini)).

39.       2018 m. birželio 12 d. atsakovė paskelbė konkursą į Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigas (e. t. 1, b. l. 106-109; e. t. 5, b. l. 107). Konkurso aprašyme nurodyta, kad šias pareigas einantis darbuotojas dirba pagal terminuotą darbo sutartį iki kol yra įdarbintas Vilniaus universitete Medicinos fakultete, bet ne ilgiau kaip penkerius metus.

40.       2018 m. liepos 13 d. ieškovui laimėjus konkursą Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigoms užimti, ieškovas tą pačią dieną pateikė prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė: „prašau, nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d., laimėjus konkursą į terminuotas Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigas, perkelti iš 1-o vaikų ligų skyriaus konsultanto gydytojo vaikų pulmonologo pareigų 0,25 darbo krūviu į terminuotas Vaikų ligų klinikos vedėjo-vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo pareigas 1,0 darbo krūviu terminuotam laikui iki kol esu įdarbintas Vilniaus universitete Medicinos fakultete, bet ne ilgiau kaip iki 2023 m. rugpjūčio 14 d.“ (e. t. 2, b. l. 49; e. t. 3, b. l. 36).

41.       2018 m. rugpjūčio 6 d. Vidaus medicininio audito skyriaus vedėjas, vykdantis 1-ojo vaikų ligų skyriaus vedėjo pareigas tarnybiniu prašymu dėl Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigybės pakeitimo prašė nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigybę 1 etato pakeisti į Vaikų ligų klinikos vedėjo-vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo pareigybę 1 etato (e. t. 6, b. l. 86).

42.       2018 m. rugpjūčio 6 d. atsakovės direktoriaus „Įsakymu dėl VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės etatų keitimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. pakeistas Vaikų ligų klinikoje pareigybės pavadinimas iš vedėjo 1 etato į vedėjo-vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo pareigybę 1 etato (e. t. 6, b. l. 87).

43.       2018 m. rugpjūčio 6 d. atsakovės direktorius įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis DK 46 straipsnio nuostatomis bei atsižvelgiant į 2018 m. liepos 13 d. vykusio viešojo konkurso Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigoms užimti rezultatus ir į A. V. prašymą (registracija 2018 m. liepos 13 d. Nr. (duomenys neskelbtini)), ,,terminuotai nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki A. V. yra įdarbintas Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, bet ne ilgiau kaip iki 2023 m. rugpjūčio 14 d.“, pakeitė A. V. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos 2015 m. gruodžio 31 d., sąlygas: perkėlė iš neterminuotų 1-ojo Vaikų ligų klinikos skyriaus konsultanto-gydytojo vaikų pulmonologo pareigų 0,25 pareigybės darbo krūviu į terminuotas Vaikų ligų klinikos vedėjo-vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo pareigas 1,0 pareigybės darbo krūviu, nustatė darbo užmokestį už 1,0 pareigybės darbo krūvį (e. t. 2, b. l. 50; e. t. 3, b. l. 37).

44.       2018 m. rugpjūčio 6 d. ieškovas ir atsakovė pasirašė Darbo sutarties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad Darbo sutartis pakeista (papildyta): ,,terminuotai nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki A. V. yra įdarbintas Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, bet ne ilgiau kaip iki 2023 m. rugpjūčio 14 d. perkeltas iš neterminuotų 1-jo vaikų ligų skyriaus konsultanto-gydytojo vaikų pulmonologo pareigų 0,25 pareigybės darbo krūviu į terminuotas Vaikų ligų klinikos vedėjo-vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo pareigas 1,0 pareigybės darbo krūviu (vidutinis darbo laikas 38 valandos per darbo savaitę pagal darbo grafiką)“ (e. t. 1, b. l. 48; e. t. 5, b. l. 49).

45.       Iš atsakovės rašto matyti, kad ESIS sistemoje registruotas ieškovo suteiktų pacientų konsultacijų skaičius: 2018 m. – 157, 2019 m. – 119, 2020 m. – 16, 2021 m. – 8; 2022 m. – 6; 2023 m. – 2 (e. t. 1, b. l. 77, 123; e. t. 2, b. l. 54-68; e. t. 5, b. l. 78).

46.       2023 m. birželio 28 d. atsakovės direktorė įsakymu „Dėl A. V. atleidimo iš darbo“ Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaudamasi DK 69 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad Vaikų ligų klinikos vedėją-vaikų ligų gydytoją-gydytoją vaikų pulmonologą A. V. 2023 m. rugpjūčio 14 d. atleidžia iš darbo suėjus darbo sutarties terminui (e. t. 1, b. l. 76; e. t. 5, b. l. 77). 

47.       2023 m. rugsėjo 14 d. ieškovas pateikė prašymą DGK išnagrinėti individualų darbo ginčą dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo sudaryti darbo sutartį, turtinės žalos atlyginimo ir kt. reikalavimų. DGK 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimu (registracijos data ir numeris: 2023 m. lapkričio 16 d. Nr. DGKS-6523) darbo byloje Nr. APS-131-18494/2023 atmetė ieškovo prašymus kaip nepagrįstus (e. t. 1, b. l. 150–169).

48.       Ieškovas, nesutikdamas su minėtu DGK sprendimu, kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei dėl darbo ginčo dėl teisės. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 14 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3354-1159/2024, ieškinį tenkino iš dalies, t. y: 1) nutraukė bylos dalį dėl reikalavimo pripažinti, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. darbo sutarties pakeitimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas ir atsakovė sudarė susitarimą dėl papildomo darbo – dėl Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigų, sugretinant papildomą darbo funkciją su ieškovo vykdyta pagrindine gydytojo vaikų pulmonologo funkcija pagal 2015 m. gruodžio 31 d. neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 2) pripažino, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas nepagrįstai ir neteisėtai, todėl pripažino neteisėtu ir panaikino atsakovės direktoriaus 2023 m. birželio 28 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), nustatė, kad Darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną; 3) priteisė ieškovui iš atsakovės 3 780,40 Eur darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2024 m. birželio 14 d., įskaitytinai) ir po 18,09 Eur už kiekvieną paskesnę darbo dieną (taikant penkių darbo dienų savaitę) iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau iki 2024 m. rugpjūčio 14 d. (įskaitytinai); 4) priteisė ieškovui iš atsakovės 6 817,58 Eur kompensaciją pagal DK 218 straipsnio 4 dalį; 5) priteisė ieškovui iš atsakovės 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl neteisėto atleidimo iš darbo; likusius ieškinio reikalavimus atmetė.

49.       Dėl šio teismo sprendimo paduotu apeliaciniu skundu ieškovas prašo: 1) panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl ieškovo grąžinimo į darbą ir priimti naują sprendimą – šį ieškinio reikalavimą tenkinti; 2) pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui priteista 3780,40 Eur darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą iki 2024 m. birželio 14 d. ir po 18,09 Eur už kiekvieną paskesnę darbo dieną iki teismo sprendimo įvykdymo, bet neilgiau iki 2024 m. rugpjūčio 14 d., ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovui 37 496,69 Eur darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą iki 2024 m. liepos 14 d. ir po 163,10 Eur už kiekvieną paskesnę darbo dieną iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau iki 2024 m. rugpjūčio 14 d.; 3) panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl 4 621,32 Eur žalos atlyginimo priteisimo ir priimti naują sprendimą – šį ieškinio reikalavimą tenkinti. Taigi, ieškovas (apeliantas), nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kelia klausimus dėl: teismo sprendimo atmesti ieškovo reikalavimus dėl įpareigojimo grąžinti ieškovą į darbą ir dėl 4 621,32 Eur žalos atlyginimo priteisimo (ne)pagrįstumo bei dėl teismo ieškovui priteisto darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą dydžio (ne)pagrįstumo.

50.       Atsakovė paduotu apeliaciniu skundu prašo pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria ieškovo atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, ir priimti naują sprendimą – pripažinti ieškovo Darbo sutarties nutraukimą DK 69 straipsnio 1 dalies pagrindu teisėtu bei atmesti reikalavimus priteisti darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą bei kompensaciją pagal DK 218 straipsnio 4 dalį, taip pat neturtinės žalos atlyginimą; likusią teismo sprendimo dalį, kuria teismas atmetė ieškovo reikalavimus, palikti nepakeistą. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas netenkintų prašymo pripažinti ieškovo Darbo sutarties nutraukimą teisėtu, prašo teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovės priteistos nurodytos sumos, palikti nepakeistą. Taigi, atsakovė (apeliantė), nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kelia klausimus dėl: ieškovo Darbo sutarties pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini) kvalifikavimo (ne)pagrįstumo; dėl ieškovo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir su tuo susijusių išmokų (darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą bei kompensacijos pagal DK 218 straipsnio 4 dalį, taip pat neturtinės žalos atlyginimo) priteisimo ieškovui (ne)pagrįstumo.

Dėl Darbo sutarties pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimo

51.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Darbo sutarties pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini) (e. t. 1, b. l. 48) vertinimo, o nuo atsakymo į šį klausimą iš esmės priklauso išvada dėl ieškovo atleidimo iš darbo DK 69 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. pasibaigus darbo sutarties terminui, (ne)teisėtumo.

52.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėto Darbo sutarties pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini) turinį, sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog juo būtų buvę pakeista Darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) rūšis iš neterminuotos į terminuotą, o pats pakeitimas Nr. (duomenys neskelbtini) laikytinas terminuotu susitarimu dėl papildomo darbo – darbo funkcijų gretinimo. Grįsdamas šią išvadą, teismas nurodė, kad: 1) Darbo sutarties pakeitime Nr. (duomenys neskelbtini) bylos šalys aiškiai įvardijo, kad terminuotumą jos adresuoja pareigoms, o ne darbo sutarčiai; aiškaus teiginio, kad pakeičiama Darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) rūšis, nėra; nepasakyta, kokie konkretūs Darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) punktai keičiami (pildomi); visu pakeitimo (papildymo) turiniu kalbama iš esmės ne apie darbo sutartį kaip tokią, o apie tam tikras pareigas ir jų terminuotumą; tą patvirtino byloje apklaustas liudytojas N. M., kuris darbo sutarties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė, atstovaudamas atsakovę, paaiškindamas teisme, kad po konkursinių pareigų termino pasibaigimo ieškovas turėjo tęsti pareigas, kurias jis ėjo iki paskyrimo į konkursines pareigas; teismo vertinimu, tiek atsakovės, tiek ieškovo tikroji valia sudarant Darbo sutarties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo ta pati ir ji negali keistis vien dėl to, kad pasikeitė atsakovės vadovas ar dėl to, kad atsakovė kitaip pradėjo aiškinti minėto pakeitimo turinį; 2) atsakovė savo 2018 m. rugpjūčio 6 d. veiksmais (e. t. 6, b. l. 86-87), kuriais pakeitė Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigybę į Vaikų ligų klinikos vedėjo-vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo pareigybę, patvirtino, kad dėl DK 35 straipsnio 1, 2, 4 dalyse bei DK 46 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų sąlygų egzistavimo, ji atliko terminuoto ieškovo eitų pareigų gydytojo vaikų pulmonologo ir Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigų gretinimo faktinius veiksmus; 3) Darbo sutarties pakeitimas Nr. (duomenys neskelbtini) laikytinas darbo sutarties terminuotu papildymu ir dėl to, kad bylos šalys keitė Darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ją papildydamos, o ne nutraukdamos Darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasirašydamos naują darbo sutartį; 4) Darbo sutarties pakeitime Nr. (duomenys neskelbtini) vartojami terminai ir formuluotės leidžia teigti, kad gydytojo vaikų pulmonologo ir Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigų gretinimas buvo terminuoto pobūdžio, t. y. pakeitime aiškiai suformuluota, jog sugretintos pareigos ieškovui pavedamos terminuotai nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d., tačiau ne ilgiau iki ieškovas yra įdarbintas Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, ir ne ilgiau kaip iki 2023 m. rugpjūčio 14 d.

53.       Atsakovė, apeliaciniame skunde ginčydama šias teismo išvadas, argumentavo, kad teismas neteisingai kvalifikavo ginčo šalių santykius ir nepagrįstai konstatavo, jog Darbo sutarties pakeitimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudarytas terminuotai galiojantis susitarimas dėl papildomo darbo. Atsakovės vertinimu, ieškovui laimėjus konkursą į padalinio vadovo pareigas, jo Darbo sutartis buvo pakeista (keitėsi darbo sutarties rūšis ir pareigybė): jis buvo perkeltas į kitas pareigas, buvo pakeista ir darbo sutarties rūšis iš neterminuotos į terminuotą.

54.       Ieškovo vertinimu, teismas pagrįstai sprendė, kad pakeitimas Nr. (duomenys neskelbtini) laikytinas terminuotu susitarimu dėl darbo funkcijų gretinimo (t. y. buvo tik terminuotas susitarimas dėl darbo sąlygų keitimo, kai, ieškovui toliau faktiškai tęsiant gydytojo darbą, dar papildomai buvo sutarta ir dėl papildomo darbo – vedėjo pareigų atlikimo). 

55.       Kilus tokio pobūdžio ginčui dėl Darbo sutarties pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimo, aktualios sutarčių aiškinimo taisyklės, nes pagal jas nustatoma sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis. Sutartis aiškinama tada, kai kyla ją sudariusių šalių ginčas dėl sutarties galiojimo, jos rūšies, pobūdžio, sąlygų turinio, šalių teisių bei pareigų apimties, sutarties pakeitimo, pasibaigimo ir pan. Sutarties turinio ir sąlygų, dėl kurių tarp jos šalių kyla ginčas, išaiškinimas pagal sutarčių aiškinimo taisykles, taip identifikuojant tikrąjį šalių susitarimą, pasiektą joms disponuojant laisve savanoriškai nustatyti sutarties turinį ir suderinus jų valią, koreliuoja su sutarties laisvės principu ir nereiškia šio principo pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-421/2020).

56.       Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, aiškinant darbo sutartį, taip pat atsižvelgtina į sutarčių aiškinimo taisykles, išdėstytas CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, įvertinant darbo sutarties specifiką ir tikslus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-122-248/2019 31 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2022 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-684/2022).

57.       Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas: aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Tačiau sutarties šalių subjektyviais ketinimais nustatant sutarties turinį galima vadovautis tik jeigu abi šalys sutaria dėl sutarties teksto prasmės. Šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019 27, 28 punktus).

58.       Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013). Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 5 dalis).

59.       Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas, taikydamas pirmiau aptartas sutarčių aiškinimo taisykles ir įvertinęs buvusią faktinę situaciją, pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytus argumentus, nenustatė pakankamo pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Darbo sutarties pakeitimu Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo pakeista Darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) rūšis iš neterminuotos į terminuotą, o pats pakeitimas Nr. (duomenys neskelbtini) turėtų būti pripažintas terminuotu susitarimu dėl papildomo darbo – darbo funkcijų gretinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos medžiaga patvirtinta, kad nagrinėjamu atveju, ieškovui laimėjus konkursą į padalinio vadovo pareigas, jo Darbo sutartis buvo pakeista keičiant pareigybę ir darbo sutarties rūšį: ieškovas buvo perkeltas į kitas pareigas – Vaikų ligų klinikos vedėjo-vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo pareigas 1 etato krūviu, buvo pakeista ir darbo sutarties rūšis iš neterminuotos į terminuotą. Tokią išvadą patvirtina Darbo sutarties pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susijusių šalių pasirašytų dokumentų lingvistinė – sisteminė analizė, Darbo sutarties šalių elgesys prieš ir po pasirašant Darbo sutarties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini), paties ieškovo, po Darbo sutarties pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini) ėjusio vadovaujamas pareigas ir, atitinkamai, buvusiam atsakingu už darbo teisinių santykių apskaitos vedimą, elgesys bei priimti sprendimai įforminant nurodytas pareigas ir apmokėjimą už jas, elgesys baigiantis vedėjo pareigų terminui.

60.       Pirma, šalių pasirašytų dokumentų, susijusių su Darbo sutarties pakeitimu Nr. (duomenys neskelbtini), turinio lingvistinė – sisteminė analizė sudaro pagrindą pripažinti, kad Darbo sutartis buvo pakeista ieškovą iš neterminuotų gydytojo vaikų pulmonologo pareigų 0,25 etato krūviu perkėlus į terminuotas Vaikų ligų klinikos vedėjo-vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo pareigas 1,0 darbo krūviu.

61.       Atsakovė 2018 m. birželio 12 d. paskelbė konkursą į Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigas (e. t. 5, b. l. 107). Ieškovas apsisprendė šiame konkurse dalyvauti ir, jį laimėjęs, 2018 m. liepos 13 d. pateikė atsakovei prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydamas: „prašau, nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d., laimėjus konkursą į terminuotas Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigas, perkelti iš 1-o vaikų ligų skyriaus konsultanto gydytojo vaikų pulmonologo pareigų 0,25 darbo krūviu į terminuotas Vaikų ligų klinikos vedėjo-vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo pareigas 1,0 darbo krūviu terminuotam laikui iki kol esu įdarbintas Vilniaus universitete Medicinos fakultete, bet ne ilgiau kaip iki 2023 m. rugpjūčio 14 d.“ (e. t. 3, b. l. 36). Taigi, ieškovas suformulavo, jog prašo jį perkelti į terminuotas Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigas 1 etato darbo krūviu; prašymas formuluotas nurodant, jog prašoma perkelti į terminuotas pareigas terminuotam laikui, kuris sietas su darbu Vilniaus universiteto Medicinos fakultete ir vedėjo pareigų terminu. Pripažintina, kad tokia formuluotė nėra pakankama spręsti apie konsultanto - gydytojo vaikų pulmonologo pareigų tąsą ir / ar jų ėjimą pasibaigus vedėjo pareigų terminui; priešingai, aiškiai išreikštas suvokimas, jog prašoma perkelti į terminuotas vedėjo pareigos, kurių terminas siejamas ne tik su data (2023 m. rugpjūčio 14 d.), tačiau ir su ieškovo darbu Vilniaus universiteto Medicinos fakultete. Šį darbo teisinių santykių turinio aiškinimą patvirtina 2018 m. rugpjūčio 6 d. atsakovės direktorius įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. rugpjūčio 6 d. Darbo sutarties pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini) turinys, kuriuose nurodoma, kad ieškovas ,,terminuotai nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki A. V. yra įdarbintas Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, bet ne ilgiau kaip iki 2023 m. rugpjūčio 14 d. perkeltas iš neterminuotų 1-jo vaikų ligų skyriaus konsultanto-gydytojo vaikų pulmonologo pareigų 0,25 pareigybės darbo krūviu į terminuotas Vaikų ligų klinikos vedėjo-vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo pareigas 1,0 pareigybės darbo krūviu“. Nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nurodytais dokumentais terminas sietas su vedėjo pareigomis, todėl, atitinkamai, šių pareigų terminui pasibaigus turėjo būti tęsiamas ieškovo darbas gydytojo vaikų pulmonologo pareigose, nes, kaip minėta, apie gydytojo vaikų pulmonologo pareigų tąsą dokumentuose nėra nieko pasakyta, priešingai, aiškiai įvardinta, jog iš šių gydytojo vaikų pulmonologo pareigų ieškovas perkeliamas į vedėjo pareigas; tuo tarpu vedėjo pareigos įvardintos kaip terminuotos, kurių terminas, kaip minėta, sietas su nustatyta data ir darbu Vilniaus universiteto Medicinos fakultete. 

62.       Nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo pateikta nurodytų dokumentų interpretacija, kad šalių pasirašytuose dokumentuose terminuotumas sietas su pareigomis, o ne su darbo santykiais. Viena vertus, darbo santykiai pasireiškia per darbuotojo atliekamas darbo funkcijas / pareigas, todėl toks atskyrimas pats savaime neatskleidžia susitarimo dėl darbo teisinių santykių esmės (turinio). Kita vertus, kaip minėta, darbo santykius įforminusių dokumentų turinio lingvistinė analizė atskleidžia, kad terminuotumo sąvokos nurodytos pabrėžiant terminuotą vedėjo pareigų ėjimą, šių pareigų terminą siejant su nustatyta data (konkurso sąlygomis) ir ieškovo darbu Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, tačiau dokumentuose nėra jokių užuominų į iki tol ieškovo eitų gydytojo vaikų pulmonologo pareigų tąsą, modifikavimą ar pan., išskyrus tai, kad jos keičiamos į terminuotas vedėjo pareigas. Taigi, darbo teisinius santykius įforminusių dokumentų turinys atskleidžia vienų pareigų pakeitimą į kitas ir neterminuotą darbo sutartį pakeičiant terminuota, o ne šių sąlygų derinimą, nustatant skirtingas sąlygas dėl darbo teisinių santykių terminų skirtingų pareigų atžvilgiu.

63.       Šios išvados nepaneigia ieškovo teiginiai, kad Darbo sutarties pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini) turinys nebuvo aiškus, todėl atsakovei kaip darbdavei pasirinkus nesilaikyti reikalavimo aiškiai įvardinti darbo sutarties rūšį, pakeitimo turinys, vadovaujantis DK 6 straipsnio 2 dalies nuostatomis, yra aiškintinas ieškovo kaip darbuotojo naudai. Nėra pagrindo sutikti su ieškovo teiginiais, kad Darbo sutarties pakeitime Nr. (duomenys neskelbtini) nėra aiškiai įvardijama, jog ieškovas perkeliamas dirbti į vedėjo pareigas terminuotam laikotarpiui. Be to, toliau aptariamas Darbo sutarties šalių elgesys patvirtina, kad joms Darbo sutarties pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini) turinys buvo aiškus ir ginčas dėl jo kilo tik po to, kai, pasibaigus ieškovo eitų vedėjo pareigų terminui, ieškovas nebuvo paskirtas eiti šias pareigas iki paaiškės konkurso į šias pareigas laimėtojas.

64.       DK 45 ir 46 straipsnių turinys patvirtina, kad darbo sutarties šalys yra laisvos inicijuoti jau sudarytos darbo sutarties sąlygų keitimą, taip pat ir dėl neterminuotos darbo sutarties pakeitimo į terminuotą darbo sutartį. Ginčo Darbo sutarties pakeitimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įgyvendintas teismo sprendimas ir įtvirtintas šalių susitarimas dėl ieškovo perkėlimo nuo 2017 m. liepos 24 d. neterminuotam 1-o vaikų ligų skyriaus konsultanto gydytojo-pulmonologo darbui 0,25 pareigybės darbo krūviu, taip pat galėjo būti keičiamas bendra tvarka – šalių rašytiniu susitarimu atsižvelgiant į DK imperatyvias nuostatas.

65.       Antra, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamu atveju būtų buvęs sudarytas terminuotai galiojęs susitarimas dėl papildomo darbo. DK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys susitarimu dėl papildomo darbo, kuris tampa darbo sutarties dalimi, gali susitarti dėl darbo sutartyje anksčiau nesulygtos papildomos darbo funkcijos atlikimo. Tokia veikla gali būti atliekama laisvu nuo pagrindinės darbo funkcijos atlikimo laiku (susitarimas dėl darbo funkcijų jungimo) arba atliekama tuo pačiu metu kaip ir pagrindinė darbo funkcija (susitarimas dėl darbo funkcijų gretinimo). Pagal DK 35 straipsnio 4 dalį, susitarime dėl papildomo darbo turi būti nurodyta, kuriuo metu bus atliekama papildoma darbo funkcija, jos apimtis darbo valandomis, darbo užmokestis ar priemoka už papildomą darbą, ar kita.

66.       Nagrinėjamu atveju toks susitarimas dėl papildomo darbo ginčo Darbo sutarties pakeitimu Nr. (duomenys neskelbtini) (ar kokiu kitu susitarimu) šalių nebuvo sudarytas – nebuvo nurodyta, kuri darbo funkcija yra papildoma, kuriuo metu bus atliekama papildoma darbo funkcija, jos apimtis darbo valandomis, darbo užmokestis ar priemoka už papildomą darbą, ar kita. Be to, kaip nustatyta iš bylos duomenų, ieškovo nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. eitos Vaikų ligų klinikos vedėjo-vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo pareigos sudarė visumą – vieną pareigybę 1 etato darbo krūviu, o iki ieškovo paskyrimo į vedėjo pareigas ieškovo eitos 1-ojo Vaikų ligų skyriaus konsultanto-gydytojo vaikų pulmonologo pareigos 0,25 etato pareigybės darbo krūviu nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. tapo laisvos, jas užėmė kita atsakovės darbuotoja. 2018 m. rugpjūčio 6 d. atsakovės direktorius įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nėra nuorodos į DK 35 straipsnio 1 dalį. Ieškovui buvo mokamas darbo užmokestis už Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigas, t. y. už tokias pareigas (tokį darbą), kokios buvo sulygtos ieškovo Darbo sutarties pakeitime Nr. (duomenys neskelbtini). Iš pateiktų išrašų iš informacinės sistemos „A. V. konsultacijos ESIS 2018-2023“ matyti, kad tapęs Vaikų ligų klinikos vedėju-vaikų ligų gydytoju-gydytoju vaikų pulmonologu, ieškovas ligoninėje klinikinį darbą dirbo ženkliai mažesne apimtimi nei iki tol, t. y. nedirbo konsultanto-gydytojo vaikų pulmonologo darbo 0,25 etatu (2020 m. atliktos 16 konsultacijų, 2021 m. – 8, 2022 m. – 6, o 2023 m. – 2 konsultacijos). Iš užfiksuoto konsultacijų skaičiaus matyti, kad ieškovo teiktų konsultacijų mažėjo iki pat 2023 metų. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas neįrodė, kad jo atliekamų konsultacijų skaičius mažėjo dėl objektyvių priežasčių, kad karantino dėl Covid-19 ribojimai, susiję su klinikiniu darbu, galiojo visą laikotarpį nuo 2020 m. iki pat ieškovo, kaip vedėjo, kadencijos pabaigos. Kita vertus, ieškovas neįrodė, kad tapęs vedėju būtų toliau dirbęs dar papildomai ir gydytoju vaikų pulmonologu papildomu 0,25 etato krūviu, t. y. nėra duomenų, patvirtinančių realų šių pareigų, turėtų iki tapimo vedėju, vykdymą nurodytu darbo krūviu (CPK 178 straipsnis). 

67.       Pritartina ir atsakovės išdėstytiems argumentams, kad Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigos užimamos konkurso būdu remiantis specialiuoju Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu (SPĮĮ 15 straipsnio 2 dalis), todėl šios funkcijos jokia apimtimi negali būti laikomos papildomu darbu.

68.       Trečia, teisėjų kolegijos vertinimu, atmestinas kaip nepagrįstas ieškovo teiginys, jog nagrinėjamu atveju ieškovo kadencijos laikotarpiu eitą Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigybę galima atskirti nuo vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo pareigybės. Bylos duomenys patvirtina, kad Vaikų ligų klinikos vedėjo-vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo pareigos sudarė visumą – vieną pareigybę 1 etato darbo krūviu, kuri apėmė tiek vedėjo vykdytą administracinį darbą, tiek tam tikra apimtimi dirbtą klinikinį darbą. Šį sudėtinį pareigybės turinį atskleidžia pats pareigybės pavadinimas: ,,Vaikų ligų klinikos vedėjo - vaikų ligų gydytojo - gydytojo vaikų pulmonologo pareigos“. Iš bylos dokumentų matyti, kad: 1) atsakovė 2018 m. birželio 12 d. paskelbė konkursą į Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigas; 2) iš 2018 m. rugpjūčio 6 d. laikinai einančio atsakovės Vaikų ligų skyriaus vedėjo pareigas Tarnybinio prašymo dėl Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigybės pakeitimo (e. t. 6, b. l. 86) matyti, jog prašyta nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigybę 1 etato pakeisti į Vaikų ligų klinikos vedėjo-vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo pareigybę 1 etato, o iš atsakovės direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 6 d. „Įsakymo dėl VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės etatų keitimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad, atsižvelgiant į minėtą tarnybinį prašymą, nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. pakeistas Vaikų ligų klinikoje pareigybės pavadinimas iš vedėjo 1 etato į vedėjo-vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo pareigybę 1 etato darbo krūviu; 3) 2018 m. rugpjūčio 6 d. Darbo sutarties pakeitimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas perkeltas iš neterminuotų 1-jo vaikų ligų skyriaus konsultanto-gydytojo vaikų pulmonologo pareigų 0,25 pareigybės darbo krūviu į terminuotas Vaikų ligų klinikos vedėjo-vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo pareigas 1,0  pareigybės darbo krūviu, nustatant darbo užmokestį už 1 etato krūvį, o ne 1,25 etato darbo krūvį ir, atitinkamai, darbo užmokestį ne už 1,25 etato; 4) 2018 m. rugpjūčio 6 d. atsakovės direktorius įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas vadovaujantis DK 46 straipsnio nuostatomis, minėtame įsakyme nėra nuorodos į DK 35 straipsnio nuostatas; 5) ieškovui visą darbo vedėjo pareigose laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2023 m. rugpjūčio 14 d. buvo mokamas darbo užmokestis už 1 etato pareigas, nebuvo mokamas darbo užmokestis ar priemoka už Vaikų ligų skyriaus konsultanto-gydytojo vaikų pulmonologo 0,25 etato pareigybę.

69.       Nurodytos išvados nepaneigia ieškovo teiginiai, kad ieškovo vykdytos Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigos buvo išimtinai administracinio pobūdžio ir dėl to jo teiktos konsultacijos pacientams sietinos su jo toliau eitomis gydytojo vaikų pulmonologo pareigomis, nes, kaip minėta, tam tikra apimtimi vedėjo pareigoms priskirtiną klinikinį darbą patvirtina sudėtinis pareigų pavadinimas (Vaikų ligų klinikos vedėjo-vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo pareigos), taip pat nustatytas reikalavimas vedėjui turėti galiojančią medicinos praktikos licenciją, kuriai išsaugoti būtina klinikinio darbo praktika, kurią, manytina, ieškovas ir vykdė teikdamas konsultacijas pacientams einant vedėjo pareigas. Nepaneigti atsakovės teiginiai, jog būtent dėl to buvo keistas vedėjo pareigų pavadinimas, o ieškovas tam tikra dalimi vykdė ir klinikinį darbą. Kita vertus, pabrėžtina, kad, kaip buvo minėta, byloje nepateikta įrodymų, jog ieškovas gydytojo vaikų pulmonologo funkciją ir tapęs vedėju būtų vykdęs 0,25 etato apimtimi, priešingai, fiksuotas nuolat mažėjantis konsultacijų skaičius, kuris, įvertinus jo apimtis, nesudarė reikšmingos darbinės veiklos apimties. Ieškovo teiginiai, kad atsakovė nei karto nesikreipė į ieškovą, prašydama padidinti jo vykdomų ambulatorinių konsultacijų skaičių, nereiškė ieškovui jokių pretenzijų ar neskyrė nuobaudų dėl ieškovo vykdomo darbo apimčių ir kokybės, atmestini kaip deklaratyvūs, atsižvelgiant į tai, jog pats ieškovas, eidamas vedėjo pareigas, ir buvo atsakingas už darbo organizavimą ir krūvio apimčių paskirstymą. Be to, ši aplinkybė, kad ieškovui tapus vedėju nebebuvo reikalaujama jo teikti konsultacijų vykdant gydytojo vaikų pulmonologo pareigas 0,25 etato krūviu, kaip tik ir patvirtina, jog atsakovė nelaikė, kad ieškovas šiose gydytojo vaikų pulmonologo pareigose toliau dirbo.

70.       Ketvirta, bylos medžiaga patvirtinta, kad ieškovas, tiek įforminat jo paskyrimą eiti Vaikų ligų klinikos vedėjo-vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo pareigas, tiek šias pareigas eidamas, tiek besibaigiant vedėjo pareigų terminui žinojo / turėjo žinoti ir suprato / turėjo suprasti, kad eis / eina vienas terminuotas Vaikų ligų klinikos vedėjo-vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo pareigas 1 etato darbo krūviu. 

71.       Ieškovui buvo žinoma, kad atsakovės direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 6 d. „Įsakymu dėl VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės etatų keitimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. pakeistas Vaikų ligų klinikoje pareigybės pavadinimas iš vedėjo 1 etato į vedėjo-vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo pareigybę 1 etato darbo krūviu, nes ieškovas teikė prašymą ne Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigoms užimti, bet užimti Vaikų ligų klinikos vedėjo-vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo pareigybę, be to, teikė prašymą užimti taip įvardintą pareigybę 1 etato darbo krūviu, o ne 1,25 etato krūviu; dėl šios pareigybės buvo priimtas 2018 m. rugpjūčio 6 d. atsakovės direktorius įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) ir šalys pasirašė 2018 m. rugpjūčio 6 d. Darbo sutarties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini). Iš aiškaus 2018 m. liepos 13 d. ieškovo prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) turinio, kuriame nurodyta, jog ieškovas prašo nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d., laimėjus konkursą į terminuotas Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigas, perkelti iš 1-o vaikų ligų skyriaus konsultanto gydytojo vaikų pulmonologo pareigų 0,25 darbo krūviu į terminuotas Vaikų ligų klinikos vedėjo-vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo pareigas 1 darbo krūviu terminuotam laikui iki kol ieškovas yra įdarbintas Vilniaus universitete Medicinos fakultete, bet ne ilgiau kaip iki 2023 m. rugpjūčio 14 d., ieškovas suprato / turėjo suprasti, kad tokio jo prašymo pagrindu bus priimtas atsakovės direktoriaus įsakymas ir padarytas ieškovo darbo sutarties pakeitimas – darbo sutartis iš neterminuotos pakeista į terminuotą nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki kol ieškovas yra įdarbintas Vilniaus universitete Medicinos fakultete, bet ne ilgiau kaip iki 2023 m. rugpjūčio 14 d., ir pakeistos pareigos iš 1-o vaikų ligų skyriaus konsultanto gydytojo vaikų pulmonologo pareigų 0,25 darbo krūviu į Vaikų ligų klinikos vedėjo-vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo pareigas 1 etato darbo krūviu. Prašymą ieškovas surašė 2018 m. liepos 13 d., o Darbo sutarties pakeitimas padarytas 2018 m. rugpjūčio 6 d., taigi, teisėjų kolegija pritaria atsakovės apeliacinio skundo argumentui, kad ieškovas turėjo pakankamai laiko įvertinti, dar kartą apsvarstyti savo prašymą, ir, esant norui, jį atšaukti, tačiau jis to nepadarė, o pats pasirašė Darbo sutarties pakeitimą savo teikto prašymo pagrindu. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas viešame konkurse Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigoms užimti dalyvavo savanoriškai, žinodamas, jog konkurso laimėjimo atveju eiti padalinio vadovo pareigas bus priimtas penkerių metų kadencijai (SPĮĮ 15 straipsnio 2 dalis).

72.       Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovas žinojo ir suprato, kad jo iki paskyrimo eiti Vaikų ligų klinikos vedėjo-vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo pareigas 1,0 pareigybės darbo krūviu eitos 1-ojo Vaikų ligų skyriaus konsultanto-gydytojo vaikų pulmonologo pareigos 0,25 etato pareigybės darbo krūviu po jo paskyrimo yra atskiros pareigos nuo jo einamų laimėjus konkursą pareigų, o jis dirba vienu etatu pagal terminuotą darbo sutartį. Šį ieškovo suvokimą patvirtina jo elgesys: atsakovės darbuotoja 2018 m. spalio 3 d. prašymu dėl papildomų pareigų prašė: „leisti nuo 2018 m. lapkričio 2 d. papildomai dirbti 1-ojo Vaikų ligų skyriaus konsultanto-gydytojo vaikų pulmonologo pareigose laisvo 0,25 etato pareigybės darbo krūviu. Minėtose pareigose, prieš tapdamas Vaikų ligų klinikos vedėju, dirbo prof. A. V..“; darbuotojos prašymas paties ieškovo vizuotas kaip suderintas (e. t. 5, b. l. 190). Ieškovas 2022 m. rugsėjo 23 d. tarnybiniame rašte dėl etatų perkėlimo nurodė, kad „prašyčiau nuo 2022 m. spalio 1 d. 1-jame vaikų ligų skyriuje esančius <...> ir konsultanto-gydytojo vaikų pulmonologo 0,25 etato <...> perkelti į Vaikų priėmimo-skubiosios pagalbos intensyviosios terapijos ir konsultacijų skyrių“. Tarnybinio rašto pabaigoje ranka padarytu įrašu nurodyta atsakovės darbuotojos užimta pareigybė „Konsultantas-gydytojas vaikų pulmonologas 0,25 etato N. J.“ (e. t. 5, b. l. 191). Ieškovas suderino ligoninės direktoriaus 2022 m. rugsėjo 29 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo, papildoma pareigybė (buvusi ieškovo pareigybė) keičiama į gydytojo vaikų pulmonologo pareigas (e. t. 5, b. l. 193).

73.       Be to, minėta, ieškovui visą laikotarpį einant vedėjo pareigas nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2023 m. rugpjūčio 14 d. buvo mokamas darbo užmokestis tik už 1 etato pareigas, darbo užmokestis už Vaikų ligų skyriaus konsultanto-gydytojo vaikų pulmonologo 0,25 etato pareigybę nebuvo mokamas, ieškovas atsakovei visą laikotarpį dėl to pretenzijų nereiškė. Taigi, ieškovas laikė, jog dirba vienose vedėjo pareigose, už kurias ir gauna darbo užmokestį. Taip pat ir pildant darbo apskaitos dokumentus ieškovui buvo fiksuojamos vedėjo pareigos 1 etatu, jokios papildomos pareigos 0,25 ar kitokia etato dalimi nefiksuotos, nors, kaip minėta, ieškovas, ėjęs vadovaujamas pareigas, pats buvo atsakingas už tinkamą darbo apskaitos dokumentų tvarkymą.

74.       Išvadą, kad ieškovas žinojo ir suvokė, jog, pasibaigus vedėjo pareigų terminui pasibaigs jo ir atsakovės darbo teisiniai santykiai, jog jis nedirba jokiose kitose pareigose ligoninėje, patvirtina ieškovo ir atsakovės susirašinėjimas vedėjo pareigų terminui einant į pabaigą ir pasibaigus. 2023 m. birželio 29 d. el. laišku ieškovas atsakovės vadovei formulavo klausimą dėl darbo sutarties nutraukimo ir klausė ,,kokie bus mano darbo santykiai, t. y. kokiose pareigose būsiu įdarbintas, po rugpjūčio 14 d., kai būsiu atleistas iš darbo?“ (e. t. 6, b. l. 84). Ieškovas 2023 m. rugpjūčio 11 d. el. laiške ,,Dėl Vaikų ligų klinikos vedėjo konkurso“ kėlė klausimą dėl, jo teigimu, susidariusios situacijos laiku nepaskelbus konkurso į Vaikų ligų klinikos vedėjo vietą; ieškovas nurodė, kad ,,laiku neinicijavus konkurso ir dėl to nutrūkus darbo santykiams su ligonine, negalėsiu vykdyti gydomojo – konsultacinio darbo, organizuoti konsiliumus ir užtikrinti kokybiškų vaikų sveikatos paslaugų teikimą; tuo pačiu nebegalėsiu vykdyti Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinikos Bendrosios ir ambulatorinės pediatrijos centro vadovo, o taip pat Vaikų ligų rezidentūros bazės koordinatoriaus pareigų. <...> pedagoginio darbo taip pat negalėčiau vykdyti, jeigu darbo santykiai su ligonine bus nutraukti. <...> Prašau skelbti konkursą į VMKL Vaikų ligų klinikos vedėjo vietą ir pašalinti teisines pasekmes, kurios atsirado arba gali atsirasti dėl laiku nepaskelbto konkurso, pažeistų mano teisių ir teisėtų lūkesčių“ (e. t. 1, b. l. 93). Atsakydama atsakovės vadovė el. laiške nurodė, kad: ,,Jūs, kaip Vaikų ligų klinikos vadovas, turėtumėte žinoti apie laisvus sveikatos priežiūros specialistų etatus, į kuriuos, turėdamas norą tęsti teisinius darbo santykius su VšĮ Vilniaus miesto klinikine ligonine, turite teisę išreikšti valią, tačiau to nedarėte ir nedarote. Išreiškęs norą dirbti klinikinį darbą Vaikų ligų klinikoje, Jūs galėtumėte toliau tęsti gydomąjį – konsultacinį darbą, dalyvauti konsiliumuose ir užtikrinti kokybiškų vaikų sveikatos paslaugų teikimą. Taip pat galėtumėte ir toliau tęsti pedagoginį darbą, dalyvauti projektinėje veikloje. Jūsų terminuotos darbo sutarties, sudarytos laimėjus konkursą, terminas baigiasi 2023-08-14 ir deja nėra teisinių pagrindų šią sutartį pratęsti. <...> Dėl nuo spalio mėn. įsigaliojančios struktūros, šiuo metu skelbiama eilė konkursų į padalinių vadovų pozicijas, todėl rekomenduoju stebėti informaciją įstaigos svetainėje apie Vaikų ligų klinikos vadovo konkurso paskelbimą, kuriame, esant norui, turėsite galimybę sudalyvauti. Ir dar kartą primenu, kas Jums buvo minėta šio antradienio (2023-08-08) susitikimo metu – konkursas bus organizuojamas ne Jums asmeniškai, o atrinkti geriausiai pasirodžiusį kandidatą į Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigas.“ (e. t. 1, b. l. 94). 2023 m. rugpjūčio 14 d. tarnybiniu raštu Nr. (duomenys neskelbtini)/VLK/2023 ieškovas, kaip Vaikų ligų klinikos vedėjas, kreipėsi į atsakovės vadovę, prašydamas nurodyti raštu, dėl kokios priežasties (priežasčių) įstatymų nustatyta tvarka ir terminais nebuvo paskelbtas konkursas į Vilniaus m. klinikinės ligoninės vedėjo vietą, nurodydamas, kad ,,ankstesnio konkurso pagrindu sudaryta mano terminuoto darbo sutartis baigiasi 2023-08-14.“ <...> ,,Prašau sudaryti su manimi terminuotą darbo sutartį klinikos vadovo pareigoms užimti, išsaugant dabartines darbo sąlygas ir atlygį už darbą iki tol, kol į šias pareigas bus priimtas konkurso būdu atrinktas darbuotojas“ (e. t. 1, b. l. 95). Nutraukus Darbo sutartį, ieškovą atstovaujantis advokatas pakartotinai kreipėsi į atsakovę raštu, prašydamas sudaryti su ieškovu terminuotą darbo sutartį Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigoms užimti iki į šias pareigas bus priimtas konkurso būdu atrinktas asmuo, tarp kitų aplinkybių, nurodydamas, kad ieškovas yra ilgametis ligoninės darbuotojas (dirba nuo 1992 m.), pastaruosius 5 metus buvo Vaikų ligų klinikos vedėju ir šį darbą dirbo sėkmingai, dirbdamas vedėju neturėjo nuobaudų ar darbo drausmės pažeidimų, tačiau ,,dėl laiku nesurengto konkurso į Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigas, prarado darbo santykius su ligonine“ (e. t. 1, b. l. 98-99). Atsakovei 2023 m. rugpjūčio 25 d. raštu pateikus atsakymą ir dar kartą nurodžius galimybes ieškovui teikti prašymą dėl darbo sutarties sudarymo gydytojo specialisto pareigoms ir dalyvauti konkurse į vedėjo pareigas, kai konkursas bus paskelbtas (e. t. 1, b. l. 117), ieškovas 2023 m. rugpjūčio 29 d. pateikė prašymą atsakyti į ankstesnį jo prašymą būti įdarbintam iki konkurso laikinai eiti Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigas, argumentavo savo turimą pirmumo teisę užimti vedėjo pareigas ir tai, jog šios pareigos laikinai pavestos eiti kvalifikacinių reikalavimų neatitinkančiam asmeniui; taip pat ieškovas pasiūlymą įsidarbinti gydytoju įvertino kaip ,,tolesnį tyčiojimąsi iš darbuotojo, nes siūloma dirbti visa apimtimi, t. y. 1,0 et. darbo krūviu, klinikos vedėjo darbą plius papildomai 0,5 et. gydytojo darbo krūvį už 40-50 proc. buvusio klinikos vedėjo atlyginimo“ (e. t. 1, b. l. 118-120). Nors, įvertinus atsakovės rašto turinį matyti, kad tokio turinio, kaip jį įvardija ieškovas, pasiūlymas pateiktas ir nebuvo, tačiau ieškovo raštas aiškiai patvirtina, jog jam buvo puikiai suvokiamos pareigų atlikimo bei apmokėjimo už tai sąlygos. Taigi, tai, kad jis visą buvimo vedėju laikotarpį gaudamas darbo užmokestį už vedėjo pareigas nekėlė klausimų dėl apmokėjimo už 0,25 etato gydytojo vaikų pulmonologo darbo, patvirtina, jog jis suvokė, kad gydytojo pareigose 0,25 etatu nedirba. Nurodyto susirašinėjimo turinys aiškiai atskleidžia ir patvirtina tiek tai, kad ieškovui buvo žinoma aplinkybė dėl darbo teisinių santykių ligoninėje pabaigos pasibaigus vedėjo pareigų terminui, tiek tai, jog ieškovas pats nelaikė dirbęs ligoninėje kokiose nors kitose pareigose, išskyrus vedėjo pareigas. 

75.       Taigi, vertinant ieškovo veiksmus pasirašant Darbo sutarties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir po to pagal vidutinio atidaus ir protingo žmogaus standartą, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas iš esmės suklydo ar buvo suklaidintas dėl ginčijamo Darbo sutarties esminių sąlygų pakeitimo ar jo turinio. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, jog jis veikė taip, kaip eidamas vienas vedėjo pareigas 1 etatu, t. y. jo elgesys patvirtina atsakovės argumentus dėl Darbo sutarties pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini) turinio.

76.       Penkta, tai, kad darbdavės valia Darbo sutarties pakeitimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakeisti ieškovo darbo sutarties rūšį iš neterminuotos į terminuotą bei pakeisti ieškovo pareigybę, patvirtina anksčiau minėtas atsakovės direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 6 d. „Įsakymas dėl VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės etatų keitimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. pakeistas Vaikų ligų klinikoje pareigybės pavadinimas iš vedėjo 1 etato į vedėjo-vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo pareigybę 1 etato, taip pat 2018 m. rugpjūčio 6 d. atsakovės direktorius įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) ir šalių Darbo sutarties pakeitimas Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas netiksliai įvardino liudytojo N. M. parodymus, nurodydamas, jog pastarasis paaiškino, kad pasibaigus Vaikų ligų klinikos vedėjo-vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo pareigų kadencijai, ieškovas būtų toliau dirbęs vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo pareigose, nes iš teismo posėdžio garso įraše fiksuotų pasisakymų turinio girdėti, kad liudytojas kalbėjo tariamąja nuosaka ir labiau apie žmogiškųjų išteklių valdymą (jei būtų laisva vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo pareigybė), o ne apie formalų darbdavės įsipareigojimą, kad ieškovas turėjo teisę grįžti į prieš vedėjo kadenciją eitas pareigas.

77.       Apibendrinant nurodytą, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė DK 35, 46, 67 straipsnių nuostatas, nukrypo nuo sutarčių aiškinimo taisyklių, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog Darbo sutarties pakeitimas Nr. (duomenys neskelbtini) laikytinas terminuotu susitarimu dėl papildomo darbo – darbo funkcijų gretinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šalių pasirašyti dokumentai, jų elgesys tiek prieš pasirašant Darbo sutarties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini), tiek po to, yra pakankami spręsti, jog nagrinėjamu atveju, ieškovui laimėjus konkursą į padalinio vadovo pareigas, jo Darbo sutartis buvo pakeista (keitėsi darbo sutarties rūšis ir pareigybė): ieškovas buvo perkeltas į kitas pareigas – Vaikų ligų klinikos vedėjo-vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo pareigas 1 etato krūviu, taip pat buvo pakeista darbo sutarties rūšis iš neterminuotos į terminuotą.

Dėl ieškovo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir su tuo susijusių išmokų priteisimo ieškovui (ne)pagrįstumo

78.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į teismo išvadą, jog Darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimu Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo pakeista iš neterminuotos į terminuotą, iš dalies tenkino ieškovo pagrindinį (antrąjį) reikalavimą – pripažinti neteisėta 2023 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl ieškovo atleidimo iš vaikų ligų gydytojo bei gydytojo vaikų pulmonologo pareigų ir pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo šiose pareigose neteisėtu; teismas sprendė, kad atsakovės 2023 m. birželio 28 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) yra neteisėtas ir naikintinas, nes atsakovė neturėjo teisės 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutraukti Darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su ieškovu DK 69 straipsnio 1 ir 3 dalių pagrindu.

79.       DK 68 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad terminuotų darbo sutarčių, kurių maksimalus terminas negali būti ilgesnis kaip penkeri metai, sudarymo galimybę su renkamais ar skiriamais darbuotojais, kūrybinių profesijų ir mokslo darbuotojais, kolegialių renkamųjų organų skiriamais darbuotojais ar kitais darbuotojais viešojo intereso gynimo tikslais nustato kiti įstatymai. Tokios sutartys gali būti sudaromos arba pratęstos įstatymo nustatytu pagrindu ir kitos šio straipsnio nuostatos joms netaikomos. Pagal DK 69 straipsnio 1 dalį, terminuota darbo sutartis pasibaigia suėjus terminui, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį.

80.       Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo nurodyta pirmiau, ieškovui laimėjus konkursą į padalinio vadovo pareigas, jo Darbo sutartis Pakeitimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakeista (keitėsi darbo sutarties rūšis ir pareigybė): ieškovas buvo perkeltas į kitas pareigas – Vaikų ligų klinikos vedėjo-vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo pareigas 1 etato krūviu, taip pat buvo pakeista darbo sutarties rūšis iš neterminuotos į terminuotą. Kaip pagrįstai nurodė atsakovė, ieškovas, kaip laimėjęs konkursą asmuo, turėjo būti įdarbintas į pareigas, kurių konkurse dalyvavo, o įdarbinimo sąlygos turėjo atitikti konkurso sąlygas. Atitinkamai, ieškovo Darbo sutartis po pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo terminuota ir terminui pasibaigus turėjo būti nutraukta.

81.       Ieškovo ir atsakovės Darbo sutarties terminas suėjo 2023 m. rugpjūčio 14 d. Nei DK, nei šiuo atveju specialiame SPĮĮ nėra nustatyta darbuotojo teisė (garantija) išlaikyti turėtas pareigas, po to, kai laikinai (terminuotai) buvo vykdomos kitos (aukštesnės) pareigos, į kurias darbuotojas paskirtas laimėjęs konkursą, ir jų terminas pasibaigė. Atsižvelgiant į paminėtą, pripažintina, kad atsakovės 2023 m. birželio 28 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas, nes atsakovė turėjo teisę 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutraukti Darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su ieškovu DK 69 straipsnio 1 dalies pagrindu, suėjus darbo sutarties terminui, ši Darbo sutartis buvo nutraukta teisėtai bei pagrįstai, darbdavei nepažeidus darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

82.       Atsižvelgiant į nurodytą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškinio reikalavimus pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, taip pat pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės 2023 m. birželio 28 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini). Nenustačius pagrindo pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, nurodyti ieškinio reikalavimai atmestini. Dėl to teismo sprendimo dalys tenkinant šiuos ieškinio reikalavimus naikintinos ir dėl jų priimtinas naujas sprendimas – reikalavimai atmestini kaip formuluojami nukrypstant nuo Darbo sutarties turinio ir dėl to nepagrįsti.

83.       Atmetus pagrindinį ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimą dėl ieškovo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo teisėtu, nėra pagrindo ieškovo atžvilgiu taikyti DK 218 straipsnio 4 dalį, todėl nagrinėjamu atveju atmestini kaip nepagrįsti ir išvestiniai ieškinio reikalavimai priteisti darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą bei kompensaciją pagal DK 218 straipsnio 4 dalį, taip pat žalos atlyginimą. Atitinkamai, naikintinos teismo sprendimo dalys, kuriomis šie ieškinio reikalavimai buvo patenkinti.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo

84.       Apeliaciniu skundu ieškovas prašo: 1) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl ieškovo grąžinimo į darbą, ir priimti naują sprendimą – šį ieškinio reikalavimą tenkinti; 2) pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui priteistas darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą, padidinant priteistas sumas ir priteisti ieškovui priteisti ieškovui 37 496,69 Eur darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą iki 2024 m. liepos 14 d. ir po 163,10 Eur už kiekvieną paskesnę darbo dieną iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau iki 2024 m. rugpjūčio 14 d.; 3) panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl 4 621,32 Eur žalos atlyginimo priteisimo ir šį ieškinio reikalavimą tenkinti.

85.       Minėti ieškovo reikalavimai yra išvestiniai iš ieškovo pagrindinio reikalavimo pripažinti 2023 m. birželio 28 d. d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtu dalyje dėl ieškovo atleidimo iš vaikų ligų gydytojo bei gydytojo vaikų pulmonologo pareigų ir pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo šiose pareigose neteisėtu. Teisėjų kolegijai pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo iš minėtų pareigų teisėtu, nėra pagrindo ieškovo atžvilgiu taikyti DK 218 straipsnio 2 ir 4 dalis ir tenkinti aukščiau minėtus ieškovo išvestinius ieškinio reikalavimus, atitinkamai, ieškovo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus ieškinį, netenka teisinės reikšmės ir atmestinas ieškovo apeliacinis skundas, kuriuo buvo skundžiamos teismo sprendimo dalys tam tikrų iš teismo patenkinto pagrindinio ieškinio reikalavimo išvestinių reikalavimų dydžio / pagrįstumo klausimais (t. y. dėl ieškovo grąžinimo į darbą, dėl išmokos už priverstinę pravaikštą dydžio, dėl turtinės žalos atlyginimo).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

86.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas pažeistų darbo sutarties šalių teisių gynimo būdas, taikomas tada, jeigu nustatomos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, dėl neteisėtos veikos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšys, kaltė. Nors reikalavimas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir reikalavimas atlyginti dėl neteisėto atleidimo patirtą neturtinę žalą yra susiję (tiek vienu, tiek kitu atveju ieškovas (darbuotojas) turi įrodyti atsakovo (darbdavio) veiksmų neteisėtumą nutraukiant darbo sutartį), tačiau reikalavimo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu patenkinimas savaime nelemia ir reikalavimo atlyginti dėl neteisėto atleidimo patirtą neturtinę žalą tenkinimo, ir priešingai – reikalavimo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu atmetimas savaime nėra pagrindas atmesti reikalavimą atlyginti neturtinę žalą. Taigi, reikalavimo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu atmetimas savaime neatima darbuotojui teisės įrodinėti, kad darbdavys, atleisdamas jį iš darbo, elgėsi neteisėtai ir kad dėl jo neteisėtų veiksmų darbuotojas patyrė neturtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2009).

87.       Teismų praktikoje darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą patvirtinančiomis aplinkybėmis pripažįstama darbdavio padaryto darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas, neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieš darbuotoją naudotas psichologinis spaudimas, siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, pakenkimas reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, šeimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkūs pragyvenimo šaltinio praradimo turtiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017).

88.       Nagrinėjamu atveju, ieškovo atleidimą iš darbo pripažinus teisėtu, nėra pagrindo konstatuoti buvus su ieškovo atleidimu iš darbo susijusius neteisėtus atsakovės veiksmus. Byloje nėra duomenų apie atsakovės nepagarbų elgesį, kitokio pobūdžio neteisėtus veiksmus, nukreiptus į ieškovą, galėjusius sukelti jam tokių išgyvenimų, nepatogumų, kurie būtų pagrindas konstatuoti padarytos neturtinės žalos faktą ir spręsti dėl piniginės satisfakcijos priteisimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad aptariamu atveju nenustatyta būtinų atsakovės atsakomybės sąlygų priteisti ieškovui neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų ir procesinės bylos baigties

89.       Pasisakius dėl esminių apeliacinių skundų argumentų, susijusių su šioje byloje nagrinėjamais klausimais dėl ieškovo Darbo sutarties pakeitimo turinio nustatymo ir vertinimo, dėl ieškovo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir su tuo susijusių reikalavimų, kiti apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos nurodyti argumentai, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės reikšmės, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. D. Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

90.       Apibendrinant, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertinęs faktines ginčo aplinkybes ir nepagrįstai konstatavęs, kad šalys susitarė ne dėl Darbo sutarties pakeitimo į terminuotą ir ieškovo pareigybės pakeitimo, o dėl ieškovo pareigų gretinimo, netinkamai įvertino faktinę situaciją ir padarė teisės taikymo klaidų: nukrypo nuo sutarčių aiškinimo taisyklių, neteisingai pritaikė DK 35, 46 straipsnių, 69 straipsnio 1 dalies, SPĮĮ 15 straipsnio nuostatas, kas lėmė nepagrįstą sprendimą dėl ieškovo atleidimo iš darbo neteisėtumo ir su tuo susijusių išmokų priteisimo. Byloje konstatavus, kad ieškovą ir atsakovę sieję darbo teisiniai santykiai teisėtai buvo modifikuoti į terminuotus, o atsakovė, nutraukdama su apeliantu Darbo sutartį suėjus jos terminui, nepažeidė darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas tenkinti atsakovės apeliacinį skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo pagrindinis ieškinio reikalavimas buvo patenkintas. Panaikinus teismo sprendimą iš dalies tenkinti ieškinį, priimtinas naujas teismo sprendimas – ieškinys atmestinas. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

91.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju, priimant naują sprendimą, ieškinys yra atmestas, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o atsakovei iš ieškovo priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 98 straipsnis).

92.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). Taigi, sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-611/2019).

93.       Nagrinėjamoje byloje atsakovė pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas: 380 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (e. t. 8, b. l. 52), 13 578,99 Eur teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme (DOK-4798, e. t. 7, b. l. 51-63), 6 779,03 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (DOK-30871). Teismas, įvertinęs bylos medžiagos apimtį, sudėtingumą, nagrinėtų klausimų pobūdį, atstovavimą teismo posėdžiuose, atliktų procesinių veiksmų kiekį, į tai, jog buvo tikslintas ieškinys ir dėl to reikėjo rengti papildomų procesinių dokumentų, sprendžia, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos pripažintinos atitinkančiomis Rekomendacijose nurodytus kriterijus ir neviršija nustatytų dydžių. Atsižvelgiant į tai, jų atlyginimas priteistinas atsakovei iš ieškovo. Duomenys apie pirmosios instancijos teisme patirtas papildomas 2 968,65 Eur bylinėjimosi išlaidas (DOK-89786, e. t. 8, b. l. 1-5) pirmosios instancijos teismui pateikti po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl šios bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

94.       Ieškovas pagal įstatymą yra atleistas nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pakeitus skundžiamą teismo sprendimą, visi ieškinio reikalavimai atmesti, todėl keistina teismo sprendimo dalis, kuria 371 Eur žyminio mokesčio suma priteista valstybei iš atsakovės, ir žyminis mokestis iš šalių valstybei nepriteistinas.

95.       Apeliacinės instancijos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia: 

ieškovo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovės viešosios įstaigos Vilniaus miesto klinikinės ligoninės apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 14 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-3354-1159/2024, ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo A. V. patikslintą ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus miesto klinikinei ligoninei dėl darbo ginčo dėl teisės.

Priteisti atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus miesto klinikinei ligoninei (j. a. k. 302692454) iš ieškovo A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 20 738,02 Eur (dvidešimt tūkstančių septynis šimtus trisdešimt aštuonis eurus 02 centus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. 

Išaiškinti, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

Šį Vilniaus apygardos teismo sprendimą siųsti žiniai Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijai.

Šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjos                                                                          Asta Jakutytė-Sungailienė

                                                                         Rūta Latvelė

                                                                         Dalia Trumpulienė