Administracinė byla Nr. I-508-243/2011

Proceso Nr. 3-63-3-00292-2011-2

Teismo procesinio sprendimo kategorija    15.2.3.1, 15.4, 74 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS

ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. lapkričio 21 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, sekretoriaujant Nataljai Sliževskajai, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Jozita“ atstovui J.J., atsakovės Šilalės rajono savivaldybės atstovei R.K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Jozita“ patikslintą skundą atsakovei Šilalės rajono savivaldybei dėl 14888,05 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

pareiškėja UAB „Jozita“ skunde nurodo, jog jai priklauso degalinė esanti, (duomenys nesklebtini). Nurodo, jog Šilalės rajono savivaldybė 2009-02-11 išdavė licenciją Nr. 193 verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais degalinėje esančioje parduotuvėje prekybos laiku nuo 8 val. iki 22 val., o degalinėje įrengtame bare Šilalės rajono savivaldybė 2004-05-04 išdavė licenciją Nr. 167 verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais visą parą ir kad Šilalės rajono savivaldybės taryba 2010-12-09 sprendimu Nr. T1-300 „Dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Jozita“ degalinės bare“ apribojo prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 8.00 val. iki 22.00 val. Pažymi, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011-04-18 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-112-57/2011, kuris įsiteisėjo 2011-05-03, nurodytas Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2010-12-09 sprendimas panaikintas. Pareiškėjos teigimu, Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011-04-18 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-112-57/2011 konstatavo, jog Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2010-12-09 sprendimas Nr. T1-300, kuriuo buvo apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas UAB „Jozita“ degalinės bare, yra neteisėtas ir nepagrįstas, t.y. konstatavo savivaldybės neteisėtus veiksmus CK 6.246 straipsnio 1 dalies požiūriu. Argumentuoja, jog pagal Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnį dėl valstybės (savivaldybės) neteisėtų aktų atsiradusią žalą privalo atlyginti valstybė (savivaldybė) iš valstybės (savivaldybės) biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Dėl antrosios viešosios civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio, numatyto CK 6.247 straipsnyje, nurodo, jog būtent Šilalės rajono savivaldybės neteisėto sprendimo pagrindu nuo 2010-12-09 iki 2011-05-25 (licencijos grąžinimo) nuo 22.00 val. iki 8.00 val. negalėjo prekiauti alkoholiniais gėrimais degalinės bare, t.y. užsiimti iki neteisėto sprendimo priėmimo vykdyta komercine veikla, dėl to neteko dalies pajamų ir pelno ir patyrė nuostolius. Teigia, jog kitų priežasčių, dėl kurių sumažėjo UAB „Jozita“ alkoholinių gėrimų pardavimų apyvarta degalinės bare, nėra. Nurodo, jog degalinės bare nuo 22.00 iki 8.00 val. negalėjo prekiauti alkoholiniais gėrimais iš viso 167 dienas ir negavo pajamų, kurias paprastai gaudavo. Teigia, jog žalą apskaičiavo palyginusi baro gautą pelną iš prekybos alkoholiniais gėrimais degalinės bare per 3 mėnesių laikotarpį iki neteisėto sprendimo priėmimo su pelnu, kurį gavo priėmimus sprendimą apriboti prekybos alkoholiu laiką, t.y., laikotarpiu nuo 2010-09-01 iki 2010-11-30 vidutinis pelnas (be PVM) gaunamas per dieną prekiaujant alkoholiniais gėrimais (skaičiuojamas alus ir kiti alkoholiniai gėrimai) degalinės bare sudarė 101,25 Lt, o apribojus prekybos alkoholiniais gėrimais laiką per dieną gaunamas pelnas (be PVM) degalinės bare laikotarpiu nuo 2010-12-09 iki 2011-05-25 sudarė 12,10 Lt. Argumentuoja, jog kiekvieną dieną prarasdavo po 89,15 Lt. Nurodo, jog pagal degalinės bare esančių kasos aparatų ataskaitas iki neteisėto sprendimo priėmimo dienos per trijų mėnesių laikotarpį (nuo 2010-09-01 iki 2010-11-30, 91 diena) degalinės bare parduoto alkoholio apyvarta siekė 28 488,43 Lt, t.y. vidutinė dienos apyvarta buvo 313,06 Lt be PVM. Parduotų prekių savikaina per šį laikotarpį sudaro 19 274,98 Lt, dienos parduotų prekių savikaina minėtu laikotarpiu sudaro 211,81 Lt be PVM. Dienos grynąjį pelną laikotarpiu nuo 2010-09-01 iki 2010-11-30 sudaro skirtumas tarp vidutinės dienos apyvartos ir vidutinės dienos parduotų prekių savikainos, t.y. 101,25 Lt, kurį kavinė uždirbdavo kiekvieną dieną iš prekybos alkoholiniais gėrimais degalinės bare. Per 167 dienas, kuriomis prekybos alkoholiniais gėrimais laikas buvo apribotas (nuo 2010-12-09 iki 2011-05-25), parduodamų alkoholinių gėrimų (alaus ir kitų alkoholinių gėrimų) apyvarta sumažėjo ir sudarė 6925,33 Lt, t.y. vidutinė dienos apyvarta sudarė 41,47 Lt. Šių prekių savikaina sudarė iš viso 4904,75 Lt arba 29,37 Lt per dieną be PVM. Vidutinį dienos grynąjį pelną laikotarpiu nuo 2010-12-09 iki 2011-05-25 sudaro skirtumas tarp vidutinės dienos apyvartos ir vidutinės dienos parduotų prekių savikainos, t.y. 12,10 Lt. Teigia, jog UAB „Jozita“ patirtus nuostolius sudaro 14 888,05 Lt (89,15 Lt negautas dienos pelnas x 167 dienos). Argumentuoja, jog įrodytos visos sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, žala)  savivaldybės atsakomybei kilti ir prašo iš Šilalės rajono savivaldybės priteisti 14 888,05 Lt žalos atlyginimą (b.l. 84-89).

Pareiškėjos UAB „Jozita“ atstovas skunde išdėstytų motyvų pagrindu prašo jį patenkinti. Teismo posėdžio metu patikslino skundo reikalavimą, nurodydamas, jog skundo reikalavime klaidingai nurodyta 12 498,28 Lt  prašoma priteisti suma, nes iš skunde dėstomų motyvų matyti, jog padarytos žalos dydis yra 14 888,05 Lt.

Atsakovė Šilalės rajono savivaldybė atsiliepimu su pareiškėjos UAB „Jozita“ skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsikirtimą grindžia tuo, jog pareiškėjos nurodyti nuostoliai nepagrįsti tinkamais įrodymais. Teigia, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-08-13 nutarimu Nr. 1283 patvirtinto Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 8 punktą visi prekybos ir viešojo maitinimo ūkio subjektai, prekiaujantys alkoholiniais gėrimais (įskaitant alų), įplaukas, gautas už šių gėrimų realizavimą, turi registruoti atskirame kasos aparato skyriuje (skyriuose). Teigia, jog pagal pareiškėjos pateiktas sumines ataskaitas neįmanoma objektyviai nustatyti, kad tai buvo būtent alkoholio pardavimai, nenurodytas apskaitomas laikotarpis, tuo labiau – pagrįsti parduotų alkoholinių gėrimų kiekius ir gautas pajamas. Pažymi, jog pareiškėjo nurodytas laikotarpis, už kurį ji prašo nuostolių atlyginimo, yra nuo 2010-09-02 iki 2010-11-30, t.y. 90 kalendorinių dienų, o ataskaitoje pateiktos 93 suminės ataskaitos (nuo 2364 iki 2456). Be to, pateiktos ataskaitos susideda iš dviejų dalių, kurių antrojoje dalyje nenurodyti rekvizitai, iš kurių būtų galima spręsti, kad tai UAB „Jozita“ ataskaita. Argumentuoja, jog pareiškėja nepagrįstai nuostolių skaičiavimą grindžia palyginimu tarp gautų pajamų iki prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojo ir po sprendimo, kuriuo apribotas laikas. Teigia, jog toks metodas nepatikimas, nes pardavimų pajamos nėra pastovios ir nepriklausomos nuo konkretaus laikotarpio taip pat neįmanoma nustatyti, ar pajamos gautos būtent už alkoholinių gėrimų pardavimą naktį. Atsakovės teigimu, pareiškėja, prašydama atlyginti ne turto netekimą, o negautą pelną, turi pateikti detalų, lengvai įrodomą ir pagrįstą jo skaičiavimą. Atsakovės teigimu, pareiškėja neteisingai nurodo terminą, už kurį skaičiuoja patirtus nuostolius. Teigia, jog pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalį savivaldybės taryba, neperžengdama įstatymų nustatytų įgaliojimų, priima sprendimus klausimais, kurie nėra išbraukti iš jos kompetencijos ar nėra priskirti kitiems viešojo administravimo subjektams, nagrinėjamu atveju tai prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo nustatymas. Nurodo, jog pagal Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus gali sustabdyti, pakeisti ar panaikinti pati savivaldybės taryba. Teigia, jog nuo Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimo panaikinti Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2010-12-09 sprendimą Nr. T1-300 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Jozita“ degalinės bare“ įsiteisėjimo 2011-05-03 iki 2011-05-18 Tarybos posėdis nebuvo šaukiamas, todėl Taryba negalėjo panaikinti savo sprendimo anksčiau kaip 2011-05-18 vykusiame Tarybos posėdyje. Pagal 2008-11-27 sprendimu Nr. T1-394 patvirtinto Šilalės rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento 117 punktą priimtus Tarybos sprendimus per penkias darbo dienas pasirašo meras ar kitas Tarybos posėdžiui pirmininkavęs Tarybos narys. Merui pasirašius Tarybos sprendimą, 2011-05-25 UAB „Jozita“ buvo grąžinta patikslinta Licencija (b.l. 43-45).

Atsakovės Šilalės rajono savivaldybės atstovė išdėsčiusi tuos pačius atsikirtimo į skundą argumentus prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas konstatuoja:

pareiškėja UAB „Jozita“ skundu prašo priteisti 14888,05 Lt turtinės žalos atlyginimą iš atsakovės Šilalės rajono savivaldybės, argumentuodama, jog žalą patyrė dėl atsakovės 2010-12-09 neteisėto ir nepagrįsto sprendimo Nr. T1-300 „Dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Jozita“ degalinės bare“, kuriuo apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 8.00 val. iki 22.00 val. Skundo reikalavimą grindžia tuo, jog neteisėti atsakovės veiksmai konstatuoti Klaipėdos apygardos administracinio teismo įsiteisėjusiu 2011-04-18 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-112-57/2011, kuriuo  panaikintas šis administracinis aktas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje nurodoma, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šią Konstitucijos normą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Šis konstitucinis principas neatsiejamas nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo: įstatymais turi būti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytą žalą atlyginti teisingai. Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Be to, Konstitucinis Teismas yra akcentavęs, jog iš Konstitucijos neišplaukia, kad įstatymais galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama, pavyzdžiui, dėl to, kad ją neteisėtais veiksmais padarė pačios valstybės institucijos, pareigūnai.  Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė žala (taip pat ir neturtinė žala) turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Kita vertus, valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

Apibendrinant aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog pareiškėjos UAB „Jozita“ reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo gali būti patenkinamas tik nustačius neteisėtus pareiškėjos nurodytos institucijos, t. y. Šilalės rajono savivaldybės, veiksmus, žalos pareiškėjai padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pabrėžtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz., 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007, 2011-06-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-2347-11, 2011-11-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2768/2011 ir kt.), neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011-04-18 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-112-57/2011 buvo panaikintas Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2010-12-09 sprendimas Nr. T1-300 „Dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Jozita“ degalinės bare“ konstatuojant, jog šis sprendimas nebuvo pagrįstas nei objektyviais faktais, nei konstituciniais teisingumo ir teisinės valstybės principais, nei Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintu proporcingumo principu, nei Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkte įtvirtintu bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo principu, reikalaujančiu, kad administraciniai aktai, kuriais sprendžiami asmens teisių ir pareigų klausimai visais atvejais turi būti ne tik pagrįsti įstatymais, asmeniui taikomi jo teisių apribojimai turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, savivaldybės institucijų priimti sprendimai bendruomenės interesais neturi pažeisti įstatymų garantuotų atskirų gyventojų teisių. Teismas konstatavo, jog Šilalės rajono savivaldybės taryba, priimdama 2010-12-09 sprendimą Nr. T1-300 apriboti prekybos alkoholiu laiką nuo 22 val. iki 8 val. UAB „Jozita“ degalinės bare, neanalizuodama faktinių duomenų, veikė nepateisinamai aplaidžiai ir paviršutiniškai, pažeisdama bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nagrinėjamoje byloje atsakovė šios savivaldybės civilinės atsakomybės sąlygos buvimą pripažįsta ir neginčija. Ginčo byloje dėl to, jog dėl neteisėto sprendimo apriboti prekybos alkoholiu laiką UAB „Jozita“ degalinėje esančiame bare pareiškėja iš tikrųjų patyrė turtinę žalą taip pat nekyla, t.y. atsakovė pripažįsta ir žalos faktą bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos egzistavimą, tačiau atsakovė nepripažįsta, jog pareiškėja įrodė prašomos priteisti žalos atlyginimo dydį.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos – tai tokios pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei jo atžvilgiu būtų elgiamasi teisėtai. Patirti nuostoliai (negautos pajamos) turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis, hipotetinėmis pajamomis. Priteistinomis negautomis pajamomis negali būti tokios pajamos, kurių gavimas būtų tik hipotetinis, grindžiamas prielaidomis net ir tuo atveju, jei atsakovas pareiškėjo atžvilgiu būtų elgęsis teisėtai, t. y. pagal atitinkamoje situacijoje privalomas taikyti teisės normas. Ginčo atveju tai, ar pareiškėjos nurodyti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Vertinant byloje susiklosčiusią situaciją, pareiškėjos nurodomi patirti nuostoliai grindžiami tuo, kad nesant neteisėto atsakovės sprendimo, ji galimai būtų pardavusi daugiau alkoholinių gėrimų. Savo pozicijai pagrįsti pareiškėja pateikia palyginimą pajamų, gautų per tris mėnesius iki panaikinto Šilalės rajono savivaldybės tarybos sprendimo priėmimo bei po šio sprendimo priėmimo, skirtumo ir nurodo, jog, pavyzdžiui, laikotarpiu nuo 2010-09-01 iki 2010-11-30 vidutinis pelnas (be PVM) gaunamas per dieną prekiaujant alkoholiniais gėrimais (skaičiuojamas alus ir kiti alkoholiniai gėrimai) degalinės bare sudarė 101,25 Lt, o apribojus prekybos alkoholiniais gėrimais laiką per dieną gaunamas pelnas (be PVM) degalinės bare laikotarpiu nuo 2010-12-09 iki 2011-05-25 sudarė tik 12,10 Lt, t.y. kiekvieną dieną prarasdavo po 89,15 Lt. Prekybos alkoholiu laikas buvo ribojas nuo 2010-12-09 iki 2011-05-25 (167 dienos) ir negautos pajamos, pareiškėjos teigimu, sudarė 14888,05 Lt. Teismas sutinka su atsakovės argumentais, jog iš pareiškėjos pateiktų duomenų neįmanoma tiksliai ir objektyviai nustatyti jos realiai patirtos žalos (b.l. 19-37 bei kasos operacijų žurnalo nuorašas). Iš UAB „Jozita“ pateiktų duomenų nematyti, kokia alkoholinių gėrimų apyvarta degalinės parduotuvėje ir bare, kokia apyvarta alkoholiniais gėrimais iki licencijos apribojimo buvo naktį bare ir kokia apyvarta nurodytomis sąlygomis apribojus prekybos laiką ir pan. Aplinkybę, jog nėra duomenų pilnai pagrįsti prašomos priteisti turtinės žalos dydį, pripažįsta ir pareiškėjos atstovas. Iš liudytojos UAB „Jozita“ vyr. buhalterės E.K. parodymų matyti, jog pateikti tikslius duomenis iš esmės yra neįmanoma. Liudytoja parodė, jog įmonė turėjo du kasos aparatus, kurių vienas buvo naudojamas tik alkoholinių gėrimų pardavimui fiksuoti, tačiau apribojus prekybos alkoholiu laiką, toks atskyrimas tapo beprasmis ir kad nėra programos, kuria naudojantis būtų galima suskaičiuoti ir pateikti tikslius atsakovės prašomus duomenis, tai reikėtų daryti žmogui, todėl prie negautų pajamų dar reikėtų sumuoti ir patirtas išlaidas šiam darbui atlikti ir prašoma priteisti žala padidėtų. Vertindamas nustatytas bylos aplinkybes teismas konstatuoja, jog nors nepakanka įrodymų pareiškėjos prašomos priteisti žalos dydžiui 14888, 05 Lt pagrįsti pilna apimtimi, tačiau pats žalos faktas yra nustatytas ir įrodytas. Konstatavus visas savivaldybės civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), atsižvelgiant į pareiškėjos siekį ne tiek patirtų nuostolių atlyginimo, kiek civilinės atsakomybės taikymo atsakovės atžvilgiu, bei vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, jog nuostolių dydį nustato teismas, jeigu šalis jo negali tiksliai įrodyti, UAB „Jozita“ prašomos priteisti turtinės žalos dydis mažintinas ir UAB „Jozita“ priteistinas 8000 Lt turtinės žalos atlyginimas iš atsakovės Šilalės rajono savivaldybės. Pareiškėjos prašymas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 5 punktu.

Pagal Lietuvos Respublikos ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies nuostatas teisę gauti iš kitos šalies išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjos skundas patenkintas, todėl ji turi teisę į turėtų išlaidų atlyginimą. Pareiškėja nepadavė prašymo dėl turėtų išlaidų atlyginimo su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu, todėl skunde nurodytas jos prašymas priteisti turėtų išlaidų atlyginimą turinio ir formos prasme neatitinka ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ   85 – 89 straipsniais,

n u s p r e n d ė  :

patenkinti iš dalies pareiškėjos UAB“Jozita“ skundą,

priteisti pareiškėjai UAB „Jozita“ ( įmonės kodas 176618114) 8000 Lt (aštuonis tūkstančius litų) turtinės  žalos atlyginimą iš Šilalės rajono savivaldybės juridinio asmens kodas 188773720).

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                        Vida Stonkuvienė