VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
(S)
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. rugpjūčio 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas R. J. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė), 20 000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti dėl netinkamų laikymo sąlygų laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2015 m.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis Ligoninėje buvo laikomas nežmoniškomis antisanitarinėmis sąlygomis, t. y. buvo laikomas perpildytose, higienos normų reikalavimų neatitinkančiose kamerose. Nurodė, kad lovos netinkamos būklės. Sena patalynė, drėgna, dvokianti. Stalas, spintelės netinkami eksploatuoti. Langai taip pat prastos būklės. Kamerų nėra galimybių išsivėdinti. Sienose veisėsi grybelis. Be to, prastas apšvietimas, todėl nėra galimybių skaityti. Dušuose nebuvo įrengtos pertvaros. Sanitarinis mazgas įrengtas netinkamai, t. y. sanitarinis mazgas turi turėti atskirą oro šalinimo sistemą, tualetas nebuvo atitvertas nuo patalpos, kameroje sklido baisi smarvė.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo patyręs sunkią galvos traumą ir dėl to jam nustatytas III grupės invalidumas, o tokios prastos antisanitarinės sąlygos itin neigiamai veikė jo sveikatą. Akcentavo, kad Ligoninė neveikė taip kaip privalėjo veikti pagal įstatymus, neužtikrino tinkamų kalinimo ir gydymo sąlygų Ligoninėje. Pareiškėjas dėl nurodytų laikymo sąlygų patyrė stresą, pažeminimą, susierzinimą, padidėjo emocinė įtampa, sutriko miegas.
Pareiškėjui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (b. l. 167). Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.
Pateiktame atsiliepime atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimų vietų ligoninės, su skundu nesutiko, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 6–11).
Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas buvo gydomas Ligoninėje. Paaiškino, kad Ligoninėje neturi duomenų, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma asmenų, ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja. Pabrėžė, kad Ligoninė negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis asmenų skaičiui, nes Ligoninėje turi būti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems to reikalaujantiems ir dėl to galėjo būti viršytas minimalus ploto reikalavimas, turintis tekti vienam asmeniui. Remonto darbai atliekami laikantis Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010, redakcija galiojusi iki 2015-11-01), reikalavimų. Ligoninėje palatos yra aprūpintos minimaliais baldais, kurie nuolat remontuojami arba keičiami.
Nurodė, kad sanitarinis mazgas įrengtas laikantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 16.5 punktu, kuriame nėra įtvirtinto reikalavimo unitazą ar klozetą uždengti. Tokio reikalavimo nenustato ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010. Be to, atliekami patalpų deratizacijos ir dezinsekcijos darbai. Kamerose langai pritaikyti vėdinti. Visose palatose oro temperatūra bei santykinė oro drėgmė atitinka nustatytus reikalavimus. Kamerose apšvietimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 bei HN 134:2015 nuostatose. Sudaryta galimybė vieną kartą naudotis dušu. Jokie teisės aktai nereglamentuoja dušo kabinų atskyrimo. Nurodė, kad lovos skalbiniai keičiami ne rečiau kaip kartą per savaitę, patalynė dezinfekuojama, atlikti darbai registruojami žurnale. Ligoninėje yra iškalbinti užrašai ir įspėjamieji ženklai įspėjantys apie draudimą rūkyti. Nurodė, kad Ligoninė turi išduotą Vilniaus visuomenės sveikatos centro Leidimą-higienos pasą, kuris patvirtina, kad patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus. Pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas nepagrįstas jokiais įrodymais. Jis skunde taip pat nepagrindė ir priežastinio ryšio bei prašomos priteisti žalos dydžio. Skundą grindė abstraktaus pobūdžio teiginiais.
Atsakovui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos. Byla nagrinėjama atsakovo atstovui nedalyvaujant.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumo.
Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad R. J. buvo gydomas Ligoninėje: Vidaus ligų skyriuje 30 kamerų tipo palatoje (15,45 kv. m, 8 lovos) laikotarpiu nuo 2013-05-03 iki 2013-05-15 ir 24 kamerų tipo palatoje (21,25 kv. m, 10 lovų); laikotarpiu nuo 2013-06-11 iki 2013-06-25 (21,25 kv. m, 8 lovos); Chirurgijos skyriaus 24 kamerų tipo palatoje nuo 2013-07-09 iki 2013-07-17 (21,25 kv. m, 8 lovos); Psichiatrijos skyriaus 5 kamerų tipo palatoje laikotarpiu nuo 2013-07-31 iki 2013-08-05 (8,80 kv. m, 4 lovos); Chirurgijos skyriaus 24 kamerų tipo palatoje šiais laikotarpiais: nuo 2013-10-24 iki 2013-10-28, nuo 2013-11-20 iki 2013-11-25, nuo 2014-01-14 iki 2014-01-20, nuo 2014-02-26 iki 2014-03-10 (nurodyta 12 lovadienių) ir nuo 2014-04-02 iki 2014-04-14 (21,25 kv. m, 8 lovos); Vidaus ligų skyriaus 25 kamerų tipo palatoje laikotarpiu nuo 2014-07-25 iki 2014-07-30 (21,25 kv. m, 10 lovų); Chirurgijos skyriaus 1 kamerų tipo palatoje laikotarpiu nuo 2014-11-20 iki 2014-11-27 (32,60 kv. m, 8 lovos); Chirurgijos skyriaus 19 kamerų tipo palatoje laikotarpiu nuo 2015-03-10 iki 2015-04-09 (7,19 kv. m, 3 lovos); Chirurgijos skyriaus 29 kamerų tipo palatoje laikotarpiu nuo 2015-04-16 iki 2015-04-30, nuo 2015-06-04 iki 2015-06-11 ir nuo 2015-07-23 iki 2015-08-13 (15,45 kv. m, 8 lovos); Vidaus ligų skyriaus 5 kamerų tipo palatoje laikotarpiu nuo 2015-09-10 iki 2015-09-17 (12,14 kv. m, 3 lovos; b. l. 141–156).
Taigi, ginčui aktualus laikotarpis, kai pareiškėjas buvo gydomas Ligoninėje laikotarpiu nuo 2013-05-03 iki 2015-09-17. Pažymėtina, kad taikytina Lietuvos higienos norma HN 76:2010, galiojusi iki 2015-11-01.
Ligoninė iš esmės neneigia, kad galėjo būti viršytas vienam asmeniui turintis tekti minimalus kameros ploto reikalavimas. Ligoninėje nurodė, kad neturi duomenų, su kiek asmenų buvo laikomas pareiškėjas.
Pareiškėjas teigia, kad buvo laikomas perpildytose kamerose (palatose).
Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, be kita ko, privalomos ir Ligoninei. Taisyklių 111.4 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2010-04-30) nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m.
Ligoninė teismui nepateikė informacijos, kiek nuteistųjų ginčui aktualiu laikotarpiu buvo gydoma tose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nes, Ligoninės teigimu, tokie duomenys nėra fiksuojami, todėl nustatyti, ar iš tiesų nagrinėjamu atveju vienam asmeniui tenkanti minimalaus ploto norma buvo pažeista, nėra galimybės. Ligoninė pripažino, kad ši norma galėjo būti pažeista.
Kadangi pareiškėjas Ligoninės stacionare buvo gydytas 185 paras kamerų tipo palatose (b. l. 141–156), kuriose, atsižvelgiant į lovų skaičių kamerų nurodytose palatose, nesant tikslių duomenų dėl buvusių asmenų skaičiaus kamerose, o atsižvelgus į kamerose buvusį lovų skaičių, konstatuotina, kad vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko minimalaus ploto reikalavimo. Pareiškėjo teiginiai apie netinkamas laikymo sąlygas Ligoninėje nepaneigti byloje esančiais įrodymais, todėl darytina išvada, kad pareiškėjui gydantis Ligoninėje buvo pažeista jo teisė į minimalų plotą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-10-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-566-14). Pažymėtina, kad minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida. Teisės aktai nenustato reikalavimo, kad į bendrą patalpos plotą baldai nebūtų įskaitomi. Akivaizdu, kad pareiškėjui esminiai nepatogumai kilo dėl per mažo kameros ploto.
Pareiškėjas teigė, kad tualetas ir sanitarinis mazgas yra netinkamai įrengti.
Pažymėtina, kad Lietuvos higienos norma HN 76:2010 nustato laisvės atėmimo vietų, įskaitant ir laisvės atėmimo vietų ligoninės, įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą (1, 5 p.).
Eksploatavimo taisyklių 16.5 punkte nustatyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Ligoninė teigė, kad tualetas nuo kameros atskirtas pertvara. Nuotraukose matyti, kad yra įrengta pertvara, tačiau iš nuotraukų matyti, kad nėra įrengto net elementaraus unitazo, o toks įrengimas, akivaizdu, kad yra pažeidžiantis elementarias higienos normas, yra neestetiškas ir, be abejo, žemina laikomų asmenų garbę ir orumą (b. l. 72, 80, 90, 91, 92, 96, 97, 100, 101, 103, 107, 110). Todėl teismas konstatuoja, kad Ligoninėje sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai įrengtas ir pareiškėjas buvo priverstas naudotis tualetu, kuris pažeidė jo teisę į minimalias higienos reikalavimus atitinkančias sąlygas.
Pareiškėjas teigė, kad lovos yra netinkamos kokybės, patalynė irgi prasta.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 63 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas. Draudžiama laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nedezinfekuotą (neišvalytą) minkštąjį inventorių (čiužinį, pagalvę, antklodę) ir neskalbtus lovos skalbinius bei rankšluosčius perduoti kitiems asmenims (65 punktas). Lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, patvaraus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinių, tinkamų skalbti ir/arba dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje (66 punktas). Lovos skalbiniai ir rankšluosčiai turi būti keičiama atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę (67 punktas).
Pareiškėjo teiginiai dėl netinkamos patalynės vertinami kaip abstraktūs. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad jis buvo aprūpinamas tinkama patalyne. Patalynė buvo dezinfekuojama (b. l. 13–15, 24–34). Be to, ir pats pareiškėjas turi galimybę naudotis savo asmenine patalyne.
Įvertinus Ligoninės pateiktus duomenis, matyti, kad lovos yra tvarkingos, nėra sulūžę ar dėl kitų priežasčių netinkamos naudoti. Pareiškėjas nesikreipė raštu dėl prastų lovų. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 62 punktą, Laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį ir finansines galimybes.
Pareiškėjas teigė, kad nebuvo galimybių kamerų vėdintis per langus.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Teismas, įvertinęs pateiktą Ligoninės medžiagą ir pateiktus patikrinimo aktus, nustatė, kad buvo galimybė kameras vėdinta per langus, o tai atitinka minėtus higienos reikalavimus. Šiuo atveju atskira ventiliacijos sistema, eksploatuojant Ligoninę, neturėjo būti įrengiama. Vilniaus visuomenės centras tokių pažeidimų tikrinimų metu nenustatė (b. l. 36–68). Temperatūros kameroje pažeidimų nebuvo nustatyta.
Pareiškėjas teigė, kad kamerose netinkama apšvieta, todėl jis negali skaityti.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 punkte nustatyta, kad natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Minėtos higienos normos 23 punkte nustatyta, kad gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx.
Įvertinus patikrinimų aktus, darytina išvada, kad apšvietos pažeidimų Ligoninėje nebuvo nustatyta. Be to ir pažeidimų dėl netinkamos temperatūros nebuvo nustatyta (b. l. 36–38, 39–41, 42–44, 45–46, 46–49, 50–51, 52–53, 54–56, 57–58, 59–60, 61–62, 67–68). Todėl šie pareiškėjo teiginiai dėl nurodytų pažeidimų atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat pažymėtina, kad nebuvo nustatytų pažeidimų dėl netinkamai įrengtų dušo patalpų, o pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs ir vertintini kaip nepagrįsti. Neginčijo, kad jam buvo suteikta teisė naudotis dušu.
Byloje nustatyta, kad Ligoninė pagal turimas finansines galimybes atliko remontą, tai patvirtina pateikti Darbų priėmimo aktai (b. l. 119–120, 122–123, 124–125, 126–127, 128, 129–130, 134–135, 136).
Pažymėtina, kad pareiškėjo teiginiai, jog kamerose rūkantieji laikomi su nerūkančiais, yra vertintini kaip abstraktūs teiginiai. Pareiškėjas skunde net nenurodė, ar jis yra rūkantis, ar pildydamas anketą prašė laikyti su nerūkančiais bei kokiu laikotarpiu jis buvo patalpintas kamerose su rūkančiais asmenimis, ar teikė pašymus perkelti į kitą kamerą. Be to, Ligoninė pateikė duomenis, kad yra atitinkamai iškabinti informacija su užrašais ir ženklais draudžiančiais rūkyti.
Teismas esmine aplinkybe, dėl kurios pareiškėjui kilo žala, pripažįsta kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimo pažeidimą bei netinkamą sanitarinio mazgo (unitazo) įrengimą.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.
Pažymėtina, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta civilinė atsakomybė yra be kaltės. Pagal CK 6.271 straipsnyje nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Ligoninės kamerų tipo palatoje Nr. 16, 20, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo laikomasi Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimų, tenka atsakovei. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad Ligoninė neturi galimybės reguliuoti atvykstančių gydytis suimtųjų ir nuteistųjų srautus ir tokiu būdu užtikrinti minimalią gyvenamojo ploto normą vienam asmeniui, taip pat nurodyti izoliavimo reikalavimai, Ligoninės paskirtis ir pan. nepaneigia atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį ir nėra reikšmingi. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad atsakovė neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to pareiškėjui CK 6.250 straipsnio prasme kilo atitinkamos neigiamos pasekmės (fiziniai nepatogumai, neigiami išgyvenimai), kurių nebūtų kilę, jei atsakovė būtų užtikrinusi minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimą.
Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina dėl Ligoninėje neužtikrintos minimalios gyvenamojo ploto normos, yra aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. EŽTT savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, kad kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sąlygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiūriu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali būti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą.
Šioje administracinėje byloje nėra pateikta duomenų, kad Ligoninė būtų sąmoningai siekusi pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, išskyrusi jį iš kitų nuteistųjų, tačiau minimalaus vienam asmeniui gyvenamojoje patalpoje tenkančio ploto neužtikrinimas iš viso 185 paras, sudarė prielaidas patirti pareiškėjui neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu. Pareiškėjas, neužtikrinant minimalios gyvenamojo ploto normos reikalavimų, patyrė diskomfortą ir nepatogumus, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas anksčiau minėtų teisės aktų normų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis.
Teismas, įvertinęs esminę aplinkybę pareiškėjo laikymo Ligoninėje ilgą trukmę – 185 paras – pažeidus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimus ir neužtikrinant tinkamo sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti proporcinga suma yra 2 000 Eur. Teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo reikalavimas priteisti 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti galėtų būtų tenkinamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 str., 88 str. 1, 2 p., 132 str.,
n u s p r e n d ė :
R. J. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Jolanta Malijauskienė