ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 17 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės ir Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens K. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-168-1119/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dažom LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Metalplasta“ dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, K. G.

Teismas

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Dažom LT“ ieškiniu prašė išreikalauti žirkles metalui kirpti Nr. (duomenys neskelbtini) iš neteisėto atsakovės mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „Metalplasta“ valdymo ir įpareigoti atsakovę nedelsiant jas perduoti ieškovei bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad ieškovė 2018-03-29 iš UAB „Eugenija“ už 2 000 Eur (be PVM) (2 420 su PVM) įsigijo žirkles metalui kirpti Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Daiktas), už kurias buvo išrašyta sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sąskaita faktūra). Sąskaitoje faktūroje nurodyta suma buvo apmokėta įskaitant UAB „Eugenija“ skolą ieškovei. Minėtos Sąskaitos faktūros pagrindu ieškovė iš UAB „Eugenija“ įgijo ir kitus Sąskaitoje faktūroje nurodytus daiktus (keturios skirtingos staklės bei galtavimo įrenginys), kuriuos ieškovė išsigabeno iš karto, o Daikto nepavykus išgabenti vienu kartu su kitais stambių gabaritų daiktais buvo sutarta, jog jis bus išsigabentas vėliau, laikinai jį paliekant UAB „Eugenija“ teritorijoje. Praėjus mėnesiui nuo Daikto įsigijimo, 2018-04-28 UAB „Eugenija“ (duomenys neskelbtini) pareigas pradėjo eiti J. J., tarp kurio ir ieškovės (duomenys neskelbtini) kilo konfliktinės situacijos, todėl pastarasis ėmė vengti perduoti Daiktą ieškovei. Atsakovė ieškovės vadovą kaltino UAB „Eugenija“ vardu atlikus neteisėtus sandorius, tačiau šis ginčas buvo išspręstas teisme.

3.       Šiaulių apygardos teismas 2019 m. balandžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-437-210/2019 UAB „Eugenija“ iškėlė bankroto bylą. Daiktas UAB „Eugenija“ dokumentacijoje fiksuotas kaip UAB „Dažom LT” nuosavybė, todėl ieškovė tikėjosi, kad prasidėjus bankroto procedūroms administratorius perduos ieškovei priklausantį Daiktą, tačiau Daiktas nebuvo perduotas, kadangi, kaip paaiškėjo, tarp buvusio UAB „Eugenija“ (duomenys neskelbtini) J. J. bankroto administratoriui perduoto turto Daiktas nebuvo rastas.

4.       Atsakovei buvo pateikta 2020-02-06 pretenzija „Dėl UAB „Dažom LT“ priklausančio turto perdavimo“, reikalaujant perduoti ieškovei priklausantį Daiktą, tačiau MB „Metalplasta“ ir/ar jos (duomenys neskelbtini) J. J. nesureagavo bei Daikto neperdavė. 2020-02-10 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta bei konstatuota, jog ieškovei priklausantis Daiktas faktiškai yra MB „Metalplasta“ valdomose patalpose adresu: (duomenys neskelbtini). 2020-05-20 MB „Metalplasta“ buvo išsiųstas registruotas laiškas su 2020-05-20 raštu „Dėl UAB „Dažom Lt“ priklausančio turto atsiėmimo“, kuriuo nurodyta, jog 2020-05-25 bus atvykta atsiimti ieškovei priklausančio Daikto, tačiau atvykus nurodytu adresu buvo rasta užrakinta teritorija ir į vidų patekti nebuvo galimybės, nors buvo galima matyti, jog darbuotojai viduje dirbo ir įmonė vykdė savo veiklą. Ieškovei nepavykus atsiimti Daikto iš atsakovės, buvo kreiptasi į Šiaulių apskrities Vyriausiąjį policijos komisariatą, prašant padėti susigrąžinti UAB „Dažom LT“ priklausantį turtą, tačiau buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nes tarp subjektų yra atsiradę civiliniai santykiai.

5.       Daiktas yra nesunaikintas, natūra, jį galima laisvai atskirti nuo kitų panašių daiktų ir perduoti teisėtam jo savininkui. Daiktas atitinka ieškovės pateiktoje Sąskaitoje faktūroje nurodytus Daikto požymius - žirklės metalui kirpti bei registracijos numeris užfiksuotas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole sutampa su numeriu Sąskaitoje faktūroje. Ieškovė niekuomet neturėjo valios savo turtą perduoti MB „Metalplasta“, tarp šalių nebuvo sudaryti nei žodiniai, nei rašytiniai susitarimai dėl galimo Daikto pardavimo, perdavimo ar perleidimo atsakovei, taigi, ieškovė Daiktą prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų, t. y. be savo valios. Ieškovė nei žodžiu, nei raštu neišreiškė sutikimo atsakovei naudotis ieškovei priklausančiu Daiktu bei nesudarė jokio pagrindo atsakovei manyti kitaip. Ieškovės ir atsakovės nesieja jokie prievoliniai teisiniai santykiai, nėra jokių kitų CK įtvirtintų pagrindų, kurių pagrindu atsakovė turėtų teisę valdyti ir/ar naudoti ieškovei nuosavybės teise priklausantį Daiktą.

6.       Atsakovė MB „Metalplasta“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, su kuriuo nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Daiktą atsakovė nuomos sutarties pagrindu nuomojasi iš teisėto savininko K. G. (buvusi J.), o iš nuomos mokesčio pagal teisinį reglamentavimą juridinis asmuo išskaičiuoja ir sumoka už nuomotoją (fizinį asmenį) gyventojų pajamų mokestį. Pagal atsakovės ilgalaikio turto žiniaraštį, atsakovė 2018-09-10 yra įsigijusi Hidrosiurblį T3C, 2019-04-04 mobilųjį telefoną Samsung S10 128 GB 4G++. Daugiau jokio ilgalaikio turto atsakovė neturi. Teisme buvo nagrinėjamos trys bylos tarp UAB „Eugenija“ ir UAB „Dažom LT“ bei jos (duomenys neskelbtini) A. D. Bylos baigėsi taikos sutartimi ir nė vienoje taikos sutartyje šalys nesusitarė perduoti Daiktą ieškovei ir/ar jos vadovui A. D., tokio reikalavimo ieškovė nereiškė ir sąlygos taikos sutartyse nenumatė. Daiktas ieškovei pagal jos (duomenys neskelbtini) A. D. išsirašytą Sąskaitą faktūrą niekada nebuvo perduotas, J. J. sąskaitos nepasirašė, o E. D., kuris sąskaitą pasirašė, perleisti UAB „Eugenija“ turto kitai įmonei – UAB „Dažom LT“, įgaliojimai niekada nebuvo suteikti. Taigi, ieškovė niekada nebuvo ir netapo teisėtu daikto savininku. Ieškovė nepateikė ir negali pateikti Daikto perdavimo – priėmimo akto, nes Daiktas, prasidėjus teisminiams ginčams, perduotas ieškovei nebuvo, dviejų įmonių vienu metu (duomenys neskelbtini) veiksmų teisėtumas buvo ginčijamas, o ieškovė Daikto teisėta savininke, ginčams pasibaigus taikos sutartimi, netapo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. birželio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino - išreikalavo žirkles metalui kirpti Nr. (duomenys neskelbtini) iš neteisėto atsakovės MB „Metalplasta“ valdymo ir įpareigojo atsakovę MB „Metalplasta“ nedelsiant jas perduoti ieškovei UAB „Dažom LT“; priteisė iš atsakovės MB „Metalplasta“ ieškovei UAB „Dažom LT“ bylinėjimosi išlaidas - 92 Eur žyminį mokestį, 2 928,20 Eur išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ir 128,10 Eur išlaidas už kuratorės paslaugas; priteisė iš atsakovės MB „Metalplasta“ valstybei 30,64 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu; pripažino niekiniais ex officio (savo iniciatyva) 2018-06-01 taikos sutartį, sudarytą tarp UAB „Eugenija“ ir K. G. (buv. J.), bei jos pagrindu pasirašytus dokumentus - 2018-06-01 ilgalaikio turto perdavimo – priėmimo aktą ir 2018-06-01 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2020-01-02 įrenginių nuomos sutartį, sudarytą tarp MB „Metalplasta“ ir K. G. (buv. J.), bei 2018-06-04 turto perdavimo – priėmimo aktą.

8.       Teismas nustatė, kad Sąskaitą faktūrą pasirašė (duomenys neskelbtini) E. D., kuris turėjo teisę išrašyti ir pasirašyti pardavimų PVM sąskaitas faktūras, Sąskaita faktūra buvo įtraukta ir į ieškovės, ir į UAB „Eugenija“ buhalterinę apskaitą. Sąskaitoje faktūroje nurodyti daiktų, kuriuos ieškovė pirko iš UAB „Eugenija“, pavadinimai, jų identifikavimo numeriai, kiekis, kainos, bendra mokėtina už daiktus kaina, taigi, teismui nekėlė abejonių Sąskaitos faktūros autentiškumas ir turinio vientisumas. Teismas nurodė, jog tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad visų Sąskaitoje faktūroje nurodytų daiktų perdavimas ir atsiskaitymas už daiktus neįvyko Sąskaitoje faktūroje nurodytą datą, t. y. ieškovė dalį daiktų pasiėmė po Sąskaitos faktūros išrašymo praėjus tam tikram laikui, o Daikto nepasiėmė, ir už visus daiktus atsiskaityta 2018-05-21 atlikus įskaitymą.

9.       Teismas iš A. D. paaiškinimų bei liudytojo E. D. parodymų nustatė, jog jų paaiškintos aplinkybės sutampa, paaiškinimai ir parodymai yra nuoseklūs – abu buvo pas J. J. namuose, J. J. sutiko dėl visų Sąskaitoje faktūroje nurodytų daiktų perleidimo ieškovei, su juo buvo suderintos visų daiktų kainos, Sąskaitą faktūrą išrašė ir pasirašė (duomenys neskelbtini) E. D., ji buvo nusiųsta el. paštu J. J. ir UAB „Eugenija“ (duomenys neskelbtini) A. B. UAB „Eugenija“ akcininko pritarimą minėtam sandoriui iš dalies patvirtina UAB „Eugenija“ veiksmai, t. y. įmonė įtraukė Sąskaitą faktūrą į buhalterinę apskaitą, neinicijavo teisme ginčo dėl minėto sandorio (Sąskaitos faktūros) pripažinimo negaliojančiu, šio sandorio neginčijo, o 2018-09-17 ieškinyje patvirtino, jog sandoris yra įvykęs ir ieškiniu prašė priteisti iš A. D. turto vertintojo nustatytos vertės ir likutinės vertės skirtumą. Taigi, šiuo atveju teismas nerado pagrindo atmesti minėtų įrodymų ir laikė, jog ieškovė įrodė, kad sudarydamas sandorį pagal Sąskaitą faktūrą A. D. turėjo J. J. žodinį sutikimą.

10.       Teismas, vertindamas atsakovės nurodytus įrodymus, pastebėjo, kad, visų pirma, akcininko sprendimas dėl ilgalaikio turto pardavimo buvo priimtas 2018-03-21, jame nėra nurodyti parduotini daiktai ir daiktų kaina, nurodyta, kad ją turėtų nustatyti nepriklausomas vertintojas, taigi, nėra pagrindo teigti, jog sudarant pirkimo – pardavimo sandorį reikėjo vadovautis 2017-10-18 apžiūros akte nurodyta kaina, nes minėtas aktas buvo sudarytas iki akcininko sprendimo. Antra, kaip matyti iš akcininko sprendimo, A. D. buvo įpareigotas minėtu sprendimu pervesti gautas lėšas VMI, tačiau iš UAB „Eugenija“ veiksmų matyti, kad įmonei priklausęs ilgalaikis turtas buvo perleistas už skolas ne tik ieškovei, bet ir kitiems tretiesiems asmenims, taip pat ir trečiajam asmeniui K. G. pagal taikos sutartį. Taigi, šio akcininko sprendimo nevykdė ne tik A. D., bet ir pats UAB „Eugenija“ (duomenys neskelbtini) J. J. Trečia, UAB „Eugenija“ 2018-09-17 ieškinio negrindė aplinkybe, kad įvykus sandoriui pagal Sąskaitą faktūrą buvo sudengta skola trečiajam asmeniui, ne pervesta skola VMI, tuo pripažindama, kad įmonėje buvo susiformavusi praktika sudarius ilgalaikio turto pirkimo – pardavimo sutartis įskaityti įmonės skolas tretiesiems asmenims. Taigi, atsakovės nurodyti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad sudarant sandorius dėl UAB „Eugenija“ ilgalaikio turto perleidimo nebuvo vadovaujamasi 2018-03-21 akcininko sprendimu ir 2017-10-18 apžiūros aktu.

11.       Teismas, vertindamas atsakovės nurodytų liudytojų parodymus, pastebėjo, kad sandorio sudarymo metu (duomenys neskelbtini) dirbusi A. B. nurodė, jog ji gavo Sąskaitą faktūrą ir ją įtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą, ką patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, tačiau nei vienas atsakovės nurodytas liudytojas nedalyvavo sudarant sandorį pagal Sąskaitą faktūrą, negalėjo nurodyti sandorio aplinkybių, teigė manantys, jog J. J. nepritarė sandoriui dėl to, kad daiktai buvo paimti J. J. sergant, po ko buvo iškviesti policijos pareigūnai. Visgi teismas pažymėjo, jog iš Sodros pažymos matyti, kad J. J. ligos išmoka buvo mokama laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini), taigi, jis buvo darbingas po 2018-03-08 ir galėjo dalyvauti sudarant sandorį pagal Sąskaitą faktūrą. Iš civilinėje byloje Nr. e2-9501-772/2018 esančio 2018-06-05 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimo teismas nustatė, jog J. J. pareiškimą ikiteisminio tyrimo įstaigai pateikė 2018-05-29, taigi, policijos pareigūnai dėl galimos vagystės buvo iškviesti nuo Sąskaitos faktūros išrašymo praėjus daugiau nei 1 mėnesiui, kai A. D. UAB „Eugenija“ (duomenys neskelbtini) nebedirbo ir nebeturėjo galimybių patekti į įmonės naudojamas patalpas. Teismas konstatavo, jog liudytojų parodymų nepatvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, jų parodymai nėra išsamūs, jie negalėjo nurodyti sandorio sudarymo aplinkybių, nes sudarant sandorį nedalyvavo. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog J. J. nepritarė sandoriui pagal Sąskaitą faktūrą.

12.       Teismas pažymėjo, kad liudytoja A. B. nurodė, jog buvo ketinimai išrašyti ieškovei kreditinę sąskaitą už Daiktą ir ji neišrašyta dėl to, kad A. D. nuolat kreipėsi į įvairias valstybės institucijas, dėl ko buvo pradėti tyrimai, o ji nespėjo ruošti buhalterinės apskaitos dokumentų, o vėliau įmonei iškelta bankroto byla. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų buvus ketinimą ieškovei išrašyti kreditinę sąskaitą – faktūrą dėl Daikto, nėra kitų įrodymų dėl UAB „Eugenija“ atžvilgiu pradėtų tyrimų, o bankroto byla įmonei iškelta 2019-04-05, t. y. nuo Sąskaitos faktūros išrašymo praėjus daugiau nei 1 metams. Dėl to minėtus liudytojos A. B. parodymus, kuriais neva įrodinėta, kad sandoris (be kitų Sąskaitoje faktūroje nurodytų daiktų) dėl Daikto pirkimo – pardavimo nesudarytas, teismas atmetė kaip nepagrįstus.

13.       Teismas iš A. D. paaiškinimų nustatė, jog jis visus daiktus, išskyrus Daiktą, kurį leido UAB „Eugenija“ naudoti dar 1 mėnesį po Sąskaitos faktūros išrašymo, kol UAB „Eugenija“ įvykdys užsakymą, pasiėmė per 2-3 dienas nuo Sąskaitos faktūros išrašymo. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoju apklaustas buvęs UAB „Eugenija“ (duomenys neskelbtini) E. D. Liudytojais apklausti R. G., J. G. ir V.         K. tikslaus laiko, kada A. D. pasiėmė Sąskaitoje faktūroje nurodytus daiktus (išskyrus Daiktą), negalėjo nurodyti: liudytojas R. G. nurodė, kad jis tuo metu dirbo kitame objekte, apie daiktų paėmimą girdėjo iš bendradarbio, tačiau nieko daugiau negalėjo nurodyti. Pasak liudytojo J. G., A. D. turėjo UAB „Eugenija“ prisijungimo prie apsaugos sistemos duomenis, raktus, daiktus vežė po darbo valandų. Liudytojas V. K. patvirtino, kad A. D. išsivežė po darbo valandų daiktus, nurodytus Sąskaitoje faktūroje (išskyrus Daiktą). Iš šių aplinkybių teismas sprendė, kad Sąskaitoje faktūroje nurodytus daiktus (išskyrus Daiktą) A. D. galėjo paimti dirbdamas UAB „Eugenija“ (duomenys neskelbtini), t. y. iki 2018-04-27. Tačiau daiktų paėmimą liudytojai J. G. ir V. K. susiejo su J. J. grįžimu po ligos į darbą ir policijos pareigūnų dėl daiktų vagystės iškvietimu. Visgi iš Sodros pažymos teismas nustatė, kad J. J. ligos išmoka buvo mokama laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini), taigi, jis buvo darbingas po 2018-03-08. Iš civilinėje byloje Nr. e2-9501-772/2018 esančio 2018-06-05 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai) nutarimo teismas nustatė, jog J. J. pareiškimą ikiteisminio tyrimo įstaigai pateikė 2018-05-29, taigi, policijos pareigūnai dėl galimos vagystės buvo iškviesti tuo metu, kai A. D. UAB „Eugenija“ (duomenys neskelbtini) nebedirbo, o Sąskaita faktūra buvo išrašyta pasibaigus J. J. nedarbingumo laikotarpiui. Taigi, liudytojų J. G. ir V. K. parodymų nepatvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, jų ir liudytojo R. G. parodymai nėra tikslūs, liudytojai negalėjo nurodyti laiko, kada buvo paimti daiktai, dar daugiau, šie liudytojai nedalyvavo ieškovei ir UAB „Eugenija“ sudarant pirkimo – pardavimo sandorį, apie jo sąlygas nieko nežino, todėl teismas minėtų liudytojų parodymus vertino kritiškai ir jais nesivadovavo. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendė, kad ieškovė įrodė, jog daiktus, nurodytus Sąskaitoje faktūroje, išskyrus Daiktą, UAB „Eugenija“ turėjo perduoti ieškovei per 2-3 dienas nuo Sąskaitos faktūros išrašymo dienos, o Daiktą sutarta perduoti praėjus 1 mėnesiui nuo Sąskaitos faktūros išrašymo dienos, kol UAB „Eugenija“ įvykdys užsakymą.

14.       Teismas nurodė, kad ieškovė atsiskaitė pagal Sąskaitą faktūrą su UAB „Eugenija“, atlikdama 2018-05-21 tarpusavio priešpriešinių piniginių prievolių įskaitymą, kurį atlikus buvo sumažinti ieškovės reikalavimai UAB „Eugenija“. Nors bendroji pirkėjo pareiga yra sumokėti pardavėjui kainą gavus daiktus ar disponavimo jais dokumentus (CK 6.314 straipsnio 2 dalis), tačiau šalys gali susitarti dėl kitokių mokėjimo už daiktus sąlygų (CK 6.156 straipsnio 1, 4 dalys). Šiuo atveju teismas laikė, kad sutarties šalys susitarė dėl visų Sąskaitoje faktūroje nurodytų daiktų pirkimo – pardavimo kaip vieno sandorio, ką patvirtina Sąskaitos faktūros įtraukimas į abiejų įmonių buhalterinę apskaitą bei kreditinės sąskaitos už daiktą neišrašymas. Kadangi UAB „Eugenija“ neginčijo daiktų perdavimo ieškovei iki apmokėjimo už juos įskaitymu bei šalys susitarė, jog Daiktas bus perduotas praėjus 1 mėnesiui nuo Sąskaitos faktūros išrašymo, todėl nagrinėjamu atveju 2018-05-21 apmokėjimą įskaitymu už ieškovei perduotus daiktus pagal Sąskaitą faktūrą teismas laikė tinkamu. Taigi, ieškovė visiškai įrodė sumokėjusi visą daiktų, taip pat ir Daikto, kainą pagal Sąskaitą faktūrą.

15.       Teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad ieškovė neturėjo jokių kliūčių iki 2018-05-29 pasiimti daiktus, nurodytus Sąskaitoje faktūroje, taip pat ir Daiktą. Kitus daiktus pagal Sąskaitą faktūrą ieškovė pasiėmė per 2-3 dienas nuo jos išrašymo. Todėl laikė, kad UAB „Eugenija“ davė sutikimą ieškovei, kad ši pradėtų minėtus daiktus valdyti, ir nuosavybės teisė į Daiktą perėjo ieškovei pasiėmus daiktus (išskyrus Daiktą) iš UAB „Eugenija“ patalpų. UAB „Eugenija“ neginčijo sandorio pagal Sąskaitą faktūrą, taip pat nebuvo išrašyta ir kreditinė sąskaita ieškovei dėl dalies sandorio, t. y. dėl Daikto, o pareiškus 2018-09-17 ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-13289-772/2018, UAB „Eugenija“ iš esmės pripažino nuosavybės teisės į Daiktą perleidimą ieškovei. Taigi, ieškovė visiškai įrodė visas esmines pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas bei tai, kad ji turi nuosavybės teisę į Daiktą bei nuosavybės teisę į Daiktą turėjo ieškinio pareiškimo momentu, nes neperleido nuosavybės teisės į Daiktą tretiesiems asmenims.

16.       Teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad ieškovė reikalavo Daikto 2018-05-31 iš UAB „Eugenija“, tačiau tarp A. D. ir J. J. kilo konfliktas, dėl kurio UAB „Eugenija“ atsisakė perduoti Daiktą ieškovei (2018-05-31 susirašinėjimas el. paštu tarp A. D. ir J. J.). UAB „Eugenija“ (duomenys neskelbtini) kreipėsi 2018-05-29 į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl ikiteisminio tyrimo dėl vagystės pradėjimo, tačiau ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti, po ko tarp A. D. ir UAB „Eugenija“ bei tarp ieškovės ir UAB „Eugenija“ buvo nagrinėjami ginčai teisme. 2019-04-05 iškelta bankroto byla UAB „Eugenija“. Ieškovė prašė bankroto administratoriaus perduoti jai priklausantį Daiktą. Kaip matyti iš bankroto administratoriaus ataskaitos ir iš atsiliepimo į ieškinį, Daiktas bankroto administratoriui nebuvo perduotas, pagal buhalterinės apskaitos duomenis Daiktas buvo nurodytas kaip perduotas ieškovei pagal Sąskaitą faktūrą, tačiau paaiškėjo, kad Daiktą faktiškai valdo atsakovė. Įvertinęs šias aplinkybes teismas darė išvadą, kad Daikto valdymą ieškovė prarado be savo valios, taip pat ieškovės ir atsakovės ir/ar trečiojo asmens K. G. nesieja jokie prievoliniai teisiniai santykiai.

17.       Teismas nurodė, kad vertinant trečiojo asmens K. G. sąžiningumą svarbios yra šios faktinės aplinkybės: visų pirma, sandoris pagal Sąskaitą, Aktą ir Taikos sutartį buvo sudarytas tarp šeimos narių. Pareiškimą dėl skolos, susidariusios už daugiau nei 5 metus, K. G. pateikė teismui per EPP sistemą 2018-05-30, t. y. iš karto po to, kai J. J. kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl galimos vagystės, o teismo įsakymas dėl skolos priteisimo išduotas 2018-06-01. Įsakymo išdavimo dieną skolininkė ir kreditorė pasirašė Taikos sutartį, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad procesiniai dokumentai UAB „Eugenija“ išsiųsti paštu, o gavimo pažyma patvirtina, kad UAB „Eugenija“ (duomenys neskelbtini) gavo procesinius dokumentus 2018-06-05, t. y. po to, kai buvo sudaryta Taikos sutartis. Dar daugiau, kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, UAB „Eugenija“ (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą dėl ilgalaikio turto pardavimo 2018-03-21, turtas buvo įvertintas 2017-10-18. Bankroto administratoriaus ataskaitoje nurodyti turto perleidimo/nurašymo už 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo duomenys, iš kurių matyti, kad didžioji UAB „Eugenija“ priklausiusių kilnojamųjų daiktų masė buvo perleista pagal Taikos sutartį K. G. Šių aplinkybių visuma, įvertinus tai, kad Sąskaitoje ir Akte skiriasi daiktų kainos, daiktai, daiktų numeriai, kai kurie daiktai nurodyti du kartus, nurodyti daiktai, kurie pagal Sąskaitą faktūrą buvo perleisti ieškovei ir šio perleidimo UAB „Eugenija“ neginčijo, perleisti daiktai, kuriems taikomas areštas, daiktai nesutampa su buhalterinės apskaitos sistemoje, buvusiais duomenimis, leido teismui daryti išvadą, kad Taikos sutarties šalys siekė ne faktinio atsiskaitymo, o UAB „Eugenija“ turto perleidimo akcininko šeimos nariui su tikslu išvengti jo perleidimo tretiesiems asmenims (ieškovei ir kitiems kreditoriams, bankroto administratoriui). Todėl teismas sprendė, kad K. G. negalima laikyti sąžininga Daikto įgyjėja.

18.       Teismas nurodė, kad sprendžiant, ar atsakovė yra sąžininga Daikto valdytoja, paminėtina visų pirma tai, kad atsakovė iš esmės užsiėmė ta pačia ūkine veikla, kaip ir UAB „Eugenija“, veiklą vykdė tose pačiose patalpose, kaip ir UAB „Eugenija“, atsakovės darbuotojai prieš tai dirbo UAB „Eugenija“, atsakovės (duomenys neskelbtini) buvo ir UAB „Eugenija“ (duomenys neskelbtini), o atsakovės (duomenys neskelbtini) ir trečiasis asmuo K. G. yra šeimos nariai. Daiktas (ir kiti daiktai pagal Taikos sutartį, Sąskaitą ir Aktą) perduotas 2018-06-04 atsakovei perdavimo - priėmimo aktu, t. y. po 3 dienų nuo Sąskaitos išrašymo ir Akto pasirašymo tarp K. G. ir UAB „Eugenija“, kas leido teismui spręsti, kad Daiktas ir kiti daiktai, perduoti K. G. pagal Sąskaitą, Aktą ir Taikos sutartį, nebuvo reikalingi jai kaip fiziniam asmeniui, ji neketino jų naudoti pagal paskirtį, juo labiau, kad visi minėti dokumentai buvo pasirašyti ne asmeniškai K. G., kurios nuolatinė gyvenamoji vieta yra JAV, o jos atstovės pagal įgaliojimą A. J. (K. G. mama). Paminėtina taip pat tai, kad perdavimo - priėmimo aktas buvo pasirašytas iki Nuomos sutarties sudarymo ir nepateikta jokia rašytinė sutartis, kuri buvo pagrindas pasirašyti perdavimo – priėmimo aktą ir pagal jį perduoti daiktus atsakovei. Taip pat nors trečiojo asmens atstovė teismo posėdyje teigė, kad iki Nuomos sutarties sudarymo atsakovė naudojosi Daiktu pagal panaudos sutartį, tačiau neįrodinėjo esminių panaudos sutarties sąlygų, t. y. nežinoma, kokie daiktai, kokiais požymiais apibūdinami buvo perduoti atsakovei naudotis, kokiam terminui jie buvo perduoti naudotis ir kt. Teismo abejones buvus panaudos teisinius santykius sustiprino taip pat nenuoseklios atsakovės ir trečiojo asmens pozicijos. Dar daugiau, kaip teismas nustatė iš Nuomos sutarties, nors Daiktui suteiktas kitas numeris, tačiau faktiškai šis numeris nepakeistas (antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas), iš liudytojų R. G., J. G. ir V. K. parodymų matyti, kad Daiktas buvo naudojamas tiek UAB „Eugenija“, tiek ir atsakovės veikloje, tai yra tas pats Daiktas. Šių aplinkybių visuma leido teismui spręsti, kad atsakovė nėra sąžininga daikto valdytoja.

19.       Teismas nurodė, kad Sąskaitoje nurodytų daiktų bei Daikto pirkėja yra K. G., o pardavėja – UAB „Eugenija“. Minėta, kad pagal Sąskaitą UAB „Eugenija“ deklaravo PVM, o K. G. sumokėjo GPM. Tuo tarpu iš Taikos sutarties ir Akto teismas nustatė, kad UAB „Eugenija“ nurodė perduodanti K. G. daiktus pagal Aktą, o K. G. laiko, kad UAB „Eugenija“ savo skolinius įsipareigojimus (priteistus civilinėje byloje Nr. eL2-8509-776/2018) visiškai įvykdė. Taigi, šiais sandoriais iš esmės buvo atliktas įskaitymas.

20.       Teismas nurodė, kad nors Sąskaitoje pirkėja nurodyta K. G., o pardavėja nurodyta UAB „Eugenija“, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Sąskaitos šalys sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią pirkėjai kilo pareiga sumokėti pardavėjai Sąskaitoje nurodytą daiktų kainą, o pardavėjai kilo pareiga perduoti pirkėjai Sąskaitoje nurodytus daiktus. Teigiant, kad tarp šalių buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, kurios sudarymą patvirtina Sąskaita, sutarties šalys (o šiuo atveju trečiasis asmuo K. G.) turėjo įrodyti esmines pirkimo – pardavimo sandorio sąlygas, t. y. dėl kokių daiktų pardavimo ir dėl kokios kainos sumokėjimo šalys susitarė, tačiau Akte, Sąskaitoje ir bankroto administratoriaus ataskaitoje nurodytų K. G. perduotų daiktų pavadinimai, kainos, numeriai skiriasi. Taigi, Taikos sutarties šalių nesiejo abipusės teisės ir pareigos ir jos neturėjo priešpriešinių reikalavimų. Dar daugiau, pagal Taikos sutartį ir A. K. G. perduota nuosavybės teisė į daiktus už UAB „Eugenija“ piniginę prievolę, kas leidžia daryti išvadą, jog nėra vienarūšių reikalavimų. Galiausiai, reikalavimai turi būti apibrėžti, tačiau, kaip nustatyta, Sąskaitoje ir Akte skiriasi daiktų kainos, daiktai, daiktų numeriai, kai kurie daiktai nurodyti du kartus, nurodyti daiktai, kurie pagal Sąskaitą faktūrą buvo perleisti ieškovei ir šio perleidimo UAB „Eugenija“ neginčijo, perleisti daiktai, kuriems taikomas areštas, daiktai nesutampa su buhalterinės apskaitos sistemoje, pagal kurią bankroto administratorius parengė administratoriaus veiklos ataskaitą, buvusiais duomenimis. Esant šioms aplinkybėms teismas, vadovaudamasis CK 1.80 straipsniu, 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ex officio konstatavo, jog Taikos sutartis, Aktas ir Sąskaita yra niekiniai.

21.       Teismas nurodė, kad pripažinus Taikos sutartį, Aktą ir Sąskaitą niekiniais, konstatuotina, jog trečiasis asmuo K. G. N. sutarties ir perdavimo – priėmimo akto pagrindu perdavė Daikto valdymo ir naudojimo teises atsakovei neturėdama nuosavybės teisės į Daiktą, t. y. nebūdama Daikto savininke. Trečiajam asmeniui teisės išnuomoti Daiktą taip pat nesuteikė ir Daikto savininkas – ieškovė. Taigi, Nuomos sutartis ir perdavimo – priėmimo aktas prieštarauja imperatyviajai įstatymo normai, todėl teismas ex officio Nuomos sutartį ir perdavimo – priėmimo aktą vertino kaip niekinius (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.80 straipsnio 1 dalis).

22.       Teismas, konstatavęs, kad Taikos sutartis, Sąskaita ir Aktas bei Nuomos sutartis ir perdavimo – priėmimo aktas yra niekiniai, sprendė, jog trečiasis asmuo nėra Daikto savininkas, o atsakovė neteisėtai valdo Daiktą, todėl ieškovei įrodžius visas vindikacinio ieškinio sąlygas, ieškinį tenkino ir įpareigojo atsakovę perduoti ieškovei Daiktą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

23.       Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo K. G. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 17 d. sprendimą, priteisti iš ieškovės apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

23.1.                      Ieškovė niekada nebuvo ir netapo teisėtu daikto savininku. Metalo žirklės ieškovei pagal jos (duomenys neskelbtini) A. D. išsirašytą 2018-03-29 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) niekada nebuvo perduotos. Nors 2018-03-29 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas „J. J.“, jis sąskaitos nepasirašė, o E. D., kuris sąskaitą pasirašė, perleisti BUAB „Eugenija“ turto kitai įmonei – UAB „Dažom LT“, įgaliojimai niekada nebuvo suteikti. 2018-03-29 PVM sąskaitą faktūrą nepasirašyta J. J., o ieškovės (duomenys neskelbtini) A. D. pateikė savo paties išsirašytą 2018-05-21 buhalterinę pažymą apie skolų sudengimą, kas neįrodo ieškovės (duomenys neskelbtini) veiksmų teisėtumo, juolab, kad daiktas niekada ieškovei perduotas nebuvo, o ieškovės ir UAB „Eugenija“ taikos sutartyse tokia sąlyga nebuvo numatyta. Ieškovė nepateikė ir negali pateikti daikto perdavimo – priėmimo akto, nes daiktas perduotas ieškovei nebuvo, dviejų įmonių vienu metu (duomenys neskelbtini) veiksmų teisėtumas buvo ginčijamas, o ieškovė daikto teisėta savininke, ginčams pasibaigus taikos sutartimi, netapo. Tai, kad PVM sąskaita faktūra buvo įtraukta tiek į ieškovės, tiek į atsakovės buhalterines apskaitas, neįrodo faktiškai įvykusio pirkimo – pardavimo sutarties fakto, kadangi ieškovės atstovas A. D. tuo metu ėjo abiejų bendrovių (duomenys neskelbtini) pareigas. Aplinkybes, kodėl minėta sąskaita nebuvo panaikinta UAB „Eugenija“ buhalterinėje apskaitoje, patvirtinto apklausta (duomenys neskelbtini). Mano, kad ji niekaip nebuvo suinteresuota bylos baigtimi, todėl kritiškai vertinti jos parodymų teismas neturėjo pagrindo.

23.2.                      Teismas, pripažindamas, kad ieškovė ir UAB „Eugenija“ sudarė metalo žirklių pirkimo - pardavimo sutartį, remiasi ieškovės atstovo ir liudytojo E. D. parodymais, kurie akivaizdžiai yra tendencingi, bei dokumentais, sudarytais ieškovės atstovo. Teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, taip pažeisdamas CPK 176, 185 straipsnius.

23.3.                      Įstatymas imperatyviai nenumato perdavimo – priėmimo akto formos, kurios nesilaikymas darytų jį negaliojančiu. Byloje apklausta BUAB „Eugenija“ (duomenys neskelbtini) nurodė, kad priėmimo – perdavimo aktas buvo sudarytas pagal UAB „Eugenija“ ilgalaikio turto žiniaraštį, todėl galimai minimame dokumente įsivėlė klaidos. Liudytoja patvirtino, kad UAB „Eugenija“ (duomenys neskelbtini) J. J. perdavė trečiajam asmeniui K. G. kilnojamuosius daiktus. Tai, kad sandoris sudarytas tarp šeimos narių, nedaro jo negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu.

23.4.                      Civilinio proceso kodeksas neriboja šalims teisės bet kurioje proceso stadijoje bylą baigti taikos sutartimi (CPK 42 straipsnis). Taikos sutarties sudarymo metu, t. y. 2018 m. birželio 1 d., ginčo turtui nebuvo nustatyta jokių apribojimų, turtas priklausė UAB „Eugenija“, tai parodo ir jos konkliudentiniai veiksmai sudarant taikos sutartį, nes akivaizdu, kad įmonė nebūtų perleidusi turto, kuris jai nepriklauso. Taip pat taikos sutarties pasirašymo metu įmonei UAB „Eugenija“ nebuvo iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla.

23.5.                      Teismas visiškai nenurodė, kokioms imperatyvioms įstatymo normoms prieštarauja trečiojo asmens K. G. ir MB „Metalplasta“ sudaryta įrenginio nuomos sutartis, K. G. ir UAB „Eugenija“ taikos sutartis bei turto priėmimo – perdavimo aktas.

23.6.                      Byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl žirklių metalui kirpti Nr. (duomenys neskelbtini) išreikalavimo iš atsakovės MB „Metalplasta“ neteisėto valdymo ir įpareigojimo atsakovę nedelsiant jas perduoti ieškovei. Teismui ex officio pripažinus negaliojančiais 2018-06-04 turto priėmimo – perdavimo aktą bei 2018-06-01 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), iš esmės pasisakyta ir dėl žemiau išvardintų daiktų, t. y.: tekinimo staklių (duomenys neskelbtini), krautuvo elektrinio (duomenys neskelbtini), malūno plastikui (duomenys neskelbtini), orinio presas (duomenys neskelbtini), plokščio šlifavimo pusautomačio (duomenys neskelbtini), apvalaus šlifavimo staklių (duomenys neskelbtini), koordinatinių ištekinimo staklių (duomenys neskelbtini), alkūninio preso 16t (duomenys neskelbtini), koordinatinių staklių įrankių su spinta (duomenys neskelbtini), vamzdelių pjaustymo įrenginio (duomenys neskelbtini), galtavimo būgno (duomenys neskelbtini), dizelinio krautuvo (duomenys neskelbtini), suvirinimo aparato elektr. (duomenys neskelbtini), užgalandimo - šlifavimo staklių (duomenys neskelbtini), fasoninio šlifavimo staklių (duomenys neskelbtini), smūginio grąžto „STIHL“ (duomenys neskelbtini), kampinio šlifuoklio „STIHL“ (duomenys neskelbtini), kieto kuro katilo „Atmos“ (duomenys neskelbtini), hidraulinio plastiko apliejimo įrenginio (duomenys neskelbtini), hidraulinio plastiko apliejimo įrenginio (duomenys neskelbtini), liejimo mašinos „KUASY“ (duomenys neskelbtini), džiovyklos plastikui (duomenys neskelbtini), sriegimo mašinos (vinių) (duomenys neskelbtini), kieto kuro pečiaus „Atmos 100“ (duomenys neskelbtini), kompresoriaus (duomenys neskelbtini), vaizdo stebėjimo kameros ir monitoriaus (duomenys neskelbtini), spausdintuvo (duomenys neskelbtini), kompiuterio su monitoriumi (stacion.) (duomenys neskelbtini), kompresoriaus (duomenys neskelbtini), liejimo formos „Girdykla“ (duomenys neskelbtini), televizoriaus LED32nv (duomenys neskelbtini), užuovėjų liejimo formos (duomenys neskelbtini), poliravimo staklių (duomenys neskelbtini), šaldytuvo (duomenys neskelbtini), kondicionieriaus (duomenys neskelbtini), štampo (duomenys neskelbtini), kavos aparato „PHILIPS“ (duomenys neskelbtini), sofos (duomenys neskelbtini), vandens siurblio (duomenys neskelbtini), vandens siurblio 1 (duomenys neskelbtini), vandens aušinimo siurblio (duomenys neskelbtini), mechaninio pakelėjo (duomenys neskelbtini), padavimų – juostų lyginimo staklių (duomenys neskelbtini), mobilaus ryšio telefono iPhone 5S S. G. (duomenys neskelbtini), kompiuterio ASUS K56CB (duomenys neskelbtini), kompiuterio nešiojamo ASUS (duomenys neskelbtini), akumuliatorinių atsuktuvų rinkinio (duomenys neskelbtini), korpusinių baldų (duomenys neskelbtini), vejapjovės benz. „GRIZZLY“ BRM (duomenys neskelbtini), liejimo mašinos 315t DKS (duomenys neskelbtini), liejimo mašinos LKS (duomenys neskelbtini), ekscentrinio preso 40t (duomenys neskelbtini), pjūklo rems turbo su cirkonio disku HSS (duomenys neskelbtini), spausdintuvo etiketėms (duomenys neskelbtini), kompiuterio neš. ASUS VOVOBOOK (duomenys neskelbtini), kompiuterio ACER ASPIRE (duomenys neskelbtini), pjūklo benzininio CS2250S24 (duomenys neskelbtini), dviračio „DICITY 28“ 10, telefono mobilaus S5 G9004G (duomenys neskelbtini), vartų (duomenys neskelbtini), vienos alkūnės preso 5t (duomenys neskelbtini), ekscentrinio preso 100t (duomenys neskelbtini). Pripažinus negaliojančiu aukščiau minėtą dokumentą, susidaro situacija, kad visi aukščiau išvardinti daiktai galimai tampa jau likviduoto juridinio asmens nuosavybe. Be to, teismas nesiaiškino, ar šie aukščiau išvardinti daiktai vis dar yra trečiojo asmens žinioje, ar nėra perleisti tretiesiems asmenims.

23.7.                      Tiek trečiasis asmuo K. G., tiek ir BUAB „Eugenija“ deklaravo 2018-06-01 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) bei sumokėjo privalomus GPM ir PVM mokesčius.

23.8.                      Teismas, pripažindamas 2018-06-04 ilgalaikio turto priėmimo – perdavimo aktą negaliojančiu, visiškai nepasisakė dėl restitucijos taikymo ar negalimumo ją taikyti.

23.9.                      Teismas, pripažindamas negaliojančiais 2018-06-01 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2018-06-04 turto priėmimo – perdavimo aktą, aiškiai išėjo už ieškinio ribų, t. y. iš esmės pasisakė dėl ieškinyje nenurodytų objektų, kurie nebuvo ginčo dalykas, todėl yra pagrindas teismo sprendimą panaikinti.

23.10.                      Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio 1 dalis numato, kad PVM sąskaita faktūra yra įforminamas įvykęs prekių tiekimas arba paslaugų teikimas. Šis dokumentas patvirtina įvykusį sandorį, tačiau pats savaime negali būti laikomas sandoriu. Todėl teismo sprendimo dalis, kuriuo 2018-06-01 PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinta negaliojančia, yra neteisėta, todėl turėtų būti panaikinta.

2.                      Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Dažom LT“ pašo: dalyje dėl teismo priimto sprendimo išreikalauti žirkles metalui kirpti, įpareigoti perduoti žirkles metalui kirpti ieškovei bei sandorių pripažinimo negaliojančiais dalyje dėl žirklių metalui kirpti – atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą bei sprendimą palikti nepakeistą; dalyje dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo kito kilnojamojo turto atžvilgiu – spręsti teismo nuožiūra; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

24.1.                      Ginčą nagrinėjęs teismas pagrįstai sprendė, jog buvo įrodytos visos vindikacinio ieškinio sąlygos, todėl žirklės metalui kirpti išreikalautinos ir grąžintinos teisėtam jų savininkui, o vėlesni susijusių asmenų sudaryti su žirklėmis metalui kirpti susiję sandoriai šioje dalyje pripažintini negaliojančiais.

24.2.                      Priešingai nei nurodo trečiasis asmuo, priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, todėl aplinkybė, jog buhalterinės pažymos nepasirašė UAB „Eugenija“, jokios teisinės reikšmės neturi. Kaip buvo nustatyta bylos nagrinėjimo teisme metu, UAB „Eugenija“ pardavimus vykdė ir sąskaitas bendrovėje pasirašinėdavo išimtinai tik (duomenys neskelbtini) E. D., kuris ir pasirašė 2018-03-29 sąskaitą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), tuo tarpu sąskaitų pasirašymas nepatenka į uždarosios akcinės bendrovės akcininkų kompetenciją. Atitinkamai, aplinkybė, jog sąskaitos nepasirašė UAB „Eugenija“ (duomenys neskelbtini) J. J., jokios teisinės reikšmės neturi.

24.3.                      Tarp UAB „Eugenija“ ir ieškovės nagrinėtose civilinėse bylose klausimas dėl sandorio, kurio pagrindu ieškovės perleistas 2018-03-29 sąskaitoje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas turtas, teisėtumo ir/ar panaikinimo niekuomet nebuvo keliamas ir/ar nagrinėjamas, todėl, atitinkamai, nebuvo jokio faktinio ar teisinio pagrindo sudarytose taikos sutartyse pasisakyti dėl turto, dėl kurio reikalavimai nebuvo reiškiami. Žirklės metalui kirpti ir jų nuosavybės teisės laikytinos de jure perduotomis ieškovei, kadangi, kaip nustato CK 6.317 straipsnio 4 dalis, 2018-03-29 sąskaitos (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) išrašymo metu buvo pašalintos bet kokios daikto valdymo kliūtys bei ieškovei buvo sudarytos galimybės atsiimti bei išsigabenti ieškovei perleistus įrenginius, nepriklausomai nuo priimto sprendimo žirkles metalui kirpti išsigabenti vėliau ir/ar vėlesnio leidimo laikinai leisti jomis pasinaudoti UAB „Eugenija“. Be to, UAB „Eugenija“, jos buhalterijos bei akcininko pritarimą išrašytai sąskaitai, be kita ko, patvirtina tai, jog minėta sąskaita buvo įtraukta į UAB „Eugenija“ buhalterinę apskaitą, deklaruota VMI sistemoje, įtraukta į šalių pasirašytą skolų suderinimo aktą bei niekuomet nebuvo panaikinta ir/ar kredituota. Priešingai, sudarytomis taikos sutartimis minėtas sandoris ir/ar išrašyta 2018-03-29 sąskaita (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) niekuomet nebuvo panaikinti, kas patvirtina, jog minėtas sandoris išliko galiojančiu.

3.                      Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė MB „Metalplasta“ prašo tekinti apeliacinį skundą, priteisti iš ieškovės UAB „Dažom LT“, nepriklausomai nuo bylos baigties, atsakovės kuratorės turėtas atstovavimo išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

25.1.                      Ieškovė nuosavybės teisę į ginčo daiktą įrodinėja remdamasi 2018-03-29 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie faktinį ginčo daikto perdavimą ieškovei.

25.2.                      Sprendime teismas neatsižvelgė į liudytojų UAB „Eugenija“ (duomenys neskelbtini) A. B., buvusių darbuotojų J. G., R. G., V. K. parodymus apie tai, jog, pasak liudytojų, be metalo kirpimo žirklių UAB „Eugenija“ negalėtų vykdyti veiklos – tai svarbiausias įmonės įrenginys, todėl perduoti šį įrenginį kitai įmonei būtų neracionalus, elementariai verslo logikai prieštaraujantis sprendimas.

25.3.                      Apeliaciniame skunde pagrįstai atkreiptas dėmesys, jog PVM sąskaita faktūra J. J. nepasirašyta. Ieškovė pateikė paties (duomenys neskelbtini) išsirašytą 2018-05-21 buhalterinę pažymą apie skolų sudengimą, kas neįrodo ieškovės (duomenys neskelbtini) veiksmų teisėtumo.

25.4.                      Teismas, pripažindamas, kad ieškovė ir UAB „Eugenija“ sudarė žirklių metalui kirpti pirkimo –pardavimo sutartį, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, tuo pažeisdamas CPK 176, 185 straipsnius.

25.5.                      Apeliaciniame skunde pagrįstai keliamas klausimas, kokias imperatyvias įstatymo nuostatas šalys pažeidė sudarydamos taikos sutartį.

25.6.                      Teismui ex officio pripažinus negaliojančiais 2018-06-04 turto priėmimo – perdavimo aktą bei 2018-06-01 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), toks sprendimas tiesiogiai palietė ir kitą minėtame turto priėmimo – perdavimo akte išvardintą turtą, kuris nėra ginčo dalykas. Tokiu būdu teismas išėjo už ieškinio ribų, tuo pažeisdamas CPK 265 straipsnio 2 dalį.

25.7.                      Teismas, pripažindamas 2018-06-04 ilgalaikio turto priėmimo – perdavimo aktą negaliojančiu, visiškai nepasisakė dėl restitucijos taikymo ar negalimumo ją taikyti. Teismas turėjo pasisakyti ir dėl trečiojo asmens bei BUAB „Eugenija“ pagal 2018-06-01 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėtų privalomų GPM ir PVM mokesčių.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

4.                      Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl ieškovės ir UAB „Eugenija“ pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo

5.                      Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad 2018-03-29 PVM sąskaita faktūra nepasirašyta J. J., aplinkybes, kodėl 2018-03-29 PVM sąskaita faktūra nebuvo panaikinta UAB „Eugenija“ buhalterinėje apskaitoje, patvirtinto apklausta (duomenys neskelbtini). Mano, kad ji niekaip nebuvo suinteresuota bylos baigtimi, todėl kritiškai vertinti jos parodymų teismas neturėjo pagrindo. Teismas, pripažindamas, kad ieškovė ir UAB „Eugenija“ sudarė metalo žirklių pirkimo - pardavimo sutartį, remiasi ieškovės atstovo ir liudytojo E. D. parodymais, kurie akivaizdžiai yra tendencingi, bei dokumentais, sudarytais ieškovės atstovo. Apeliantės vertinimu, teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, taip pažeisdamas CPK 176, 185 straipsnius.

6.                      Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad aplinkybė, jog asmuo, apklausiamas kaip liudytojas, gali būti suinteresuotas duoti vienai šaliai palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytoją, jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų kaip įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008). Taigi, net ir suinteresuoti asmenys gali būti kviečiami ir apklausiami kaip liudytojai, tačiau jų parodymai turi būti įvertinami pagal visus įrodymams keliamus reikalavimus – ar jie išsamūs ir tikslūs, ar siejasi su byloje nustatinėjamomis aplinkybėmis, ar yra objektyvūs ir patikimi. 

7.                      Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Sąskaitą faktūrą pasirašė UAB „Eugenija“ (duomenys neskelbtini) E. D., kuris turėjo teisę išrašyti ir pasirašyti pardavimų PVM sąskaitas faktūras.         I. J. J. (UAB „Eugenija“ (duomenys neskelbtini) pritarimą sandoriui pagal Sąskaitą faktūrą įrodinėjo A. D. (ieškovės (duomenys neskelbtini)) paaiškinimais ir liudytojo E. D. parodymais, kurie teigė, jog abu dalyvavo pokalbyje su J. J. dėl šio sandorio sudarymo, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pritarė šiam sandoriui, su juo buvo suderinta daiktų kaina. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu vertino, kad A. D. ir liudytojo E. D. paaiškintos aplinkybės sutampa, paaiškinimai ir parodymai yra nuoseklūs – abu buvo pas J. J. namuose, J. J. sutiko dėl visų Sąskaitoje faktūroje nurodytų daiktų perleidimo ieškovei, su juo buvo suderintos visų daiktų kainos, Sąskaitą faktūrą išrašė ir pasirašė (duomenys neskelbtini) E. D., ji buvo nusiųsta el. paštu J. J. ir UAB „Eugenija“ (duomenys neskelbtini) A. B. Taigi, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai laikė liudytojo E. D. parodymus kaip objektyvius ir tikslius.

8.                      Tuo tarpu atsakovė aplinkybę, kad UAB „Eugenija“ (duomenys neskelbtini) J. J. nepritarė sandoriui, be kita ko, įrodynėjo liudytojų A. B., R. G., J. G. ir V. K. parodymais. Vertindamas šiuos liudytojų parodymus pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad sandorio sudarymo metu (duomenys neskelbtini) dirbusi A. B. nurodė, jog ji gavo Sąskaitą faktūrą ir ją įtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą, tačiau nei vienas atsakovės nurodytas liudytojas nedalyvavo sudarant sandorį pagal Sąskaitą faktūrą, negalėjo nurodyti sandorio aplinkybių, teigė manantys, jog J. J. nepritarė sandoriui dėl to, kad daiktai buvo paimti J. J. sergant, po ko buvo iškviesti policijos pareigūnai. Teismas nustatė, kad J. J. buvo darbingas po 2018-03-08 ir galėjo dalyvauti sudarant sandorį pagal Sąskaitą faktūrą, be to, J. J. pareiškimą ikiteisminio tyrimo įstaigai pateikė 2018-05-29, taigi, policijos pareigūnai dėl galimos vagystės buvo iškviesti nuo Sąskaitos faktūros išrašymo praėjus daugiau nei vienam mėnesiui, kai A. D. UAB „Eugenija“ (duomenys neskelbtini) nebedirbo ir nebeturėjo galimybių patekti į įmonės naudojamas patalpas. Dar daugiau, pirmosios instancijos teismas laikė nepagrįstais liudytojos A. B. parodymus, jog buvo ketinimai išrašyti ieškovei kreditinę sąskaitą už Daiktą ir ji neišrašyta dėl to, kad A. D. nuolat kreipėsi į įvairias valstybės institucijas, dėl ko buvo pradėti tyrimai, o ji nespėjo ruošti buhalterinės apskaitos dokumentų, o vėliau – įmonei iškelta bankroto byla. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų buvus ketinimą ieškovei išrašyti kreditinę sąskaitą faktūrą dėl Daikto, nėra kitų įrodymų dėl UAB „Eugenija“ atžvilgiu pradėtų tyrimų, o bankroto byla įmonei iškelta tik 2019-04-05, t. y. nuo Sąskaitos faktūros išrašymo praėjus daugiau nei vieneriems metams. Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių liudytojų parodymų nelaikė objektyviais ir patikimais.

9.                      CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.).

10.                      Apeliaciniame skunde nenurodyta, kokie byloje surinkti įrodymai, vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis (įrodymų įrodomoji reikšmė, patikimumas, pakankamumas, leistinumas, prieštaringumas ar kt.), teikė pagrindą teismui remtis tais įrodymais, kuriuos šis atmetė, ir nesiremti tais, kuriais teismas grindė savo išvadas. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, bei nesant apeliantės pagrįstų argumentų dėl įrodymų turinio ir vertinimo, teisėjų kolegijai nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, kurios pagrįstos byloje esančių įrodymų visetu. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovės ieškinio ir atsakovės atsikirtimo į ieškinį argumentus, teismo nebuvo įvertinti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus, vertino tiek ieškovės, tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens teikiamą poziciją bei įrodymus, visus įrodymus susiejo tarpusavyje ir padarė logiškas, pagrįstas išvadas, motyvuotai pasisakė, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitais – ne. Tai, kad teismas įrodymus įvertino ne taip, kaip tikėjosi apeliantė, nėra pagrindas pripažinti skundžiamą teismo sprendimą neteisėtą ir nepagrįstą.

11.                      Sutiktina su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, kad priešingai nei nurodo apeliantė, priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, todėl aplinkybė, jog buhalterinės pažymos nepasirašė UAB „Eugenija“, jokios teisinės reikšmės neturi. Kaip buvo nustatyta bylos nagrinėjimo teisme metu, UAB „Eugenija“ pardavimus vykdė ir sąskaitas bendrovėje pasirašinėdavo išimtinai tik (duomenys neskelbtini) E. D., kuris ir pasirašė 2018-03-29 sąskaitą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). Atitinkamai, aplinkybė, jog sąskaitos nepasirašė UAB „Eugenija“ (duomenys neskelbtini) J. J., jokios teisinės reikšmės neturi.

12.                      Kaip nustatyta iš apeliacinio skundo turinio, apeliantė apeliaciniame skunde iš esmės atkartoja pirmosios instancijos teisme teiktus atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimus, nenurodydama jokių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytų išvadų nepagrįstumo. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (CPK 306 straipsnio 1 dalis). Apeliantė apeliaciniame skunde nenurodo, kokios aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas pripažino, jog tarp ieškovės ir UAB „Eugenija“ buvo sudaryta metalo žirklių pirkimo – pardavimo sutartis, nepagrįstumą. Nepateikus jokių konkrečių argumentų, nėra aišku, kuo konkrečiai yra grindžiamas skundžiamo teismo sprendimo dalies neteisėtumas ir (ar) nepagrįstumas.

13.                      Pirmosios instancijos teismas sprendimą pripažinti, kad buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis tarp ieškovės ir UAB „Eugenija“ dėl Daikto, iš esmės grindė šiomis esminėmis aplinkybėmis: 1) Sąskaitą faktūrą pasirašė (duomenys neskelbtini) E. D., kuris turėjo teisę išrašyti ir pasirašyti pardavimų PVM sąskaitas faktūras, Sąskaita faktūra buvo įtraukta į ieškovės ir į UAB „Eugenija“ buhalterinę apskaitą, taigi Sąskaita faktūra iš dalies patvirtina pirkimo - pardavimo sandorio sudarymą; 2) ieškovė, remdamasi A. D. paaiškinimais bei liudytojo E. D. parodymais, įrodė, jog sudarydamas sandorį pagal Sąskaitą faktūrą A. D. turėjo J. J. žodinį sutikimą; 3) priešingai nei nurodė atsakovė, atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, kad sudarant sandorius dėl UAB „Eugenija“ ilgalaikio turto perleidimo, nebuvo vadovaujamasi 2018-03-21 akcininko sprendimu ir 2017-10-18 apžiūros aktu; 4) atsakovės liudytojų parodymai, Sodros pažyma apie J. J. ligos išmoką, 2018-06-05 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimas suponuoja išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog J. J. nepritarė sandoriui pagal Sąskaitą faktūrą; 5) ieškovė įrodė, jog daiktus, nurodytus Sąskaitoje faktūroje, išskyrus Daiktą, UAB „Eugenija“ turėjo perduoti ieškovei per 2-3 dienas nuo Sąskaitos faktūros išrašymo dienos, o Daiktą sutarta perduoti praėjus vienam mėnesiui nuo Sąskaitos faktūros išrašymo dienos, kol UAB „Eugenija“ įvykdys užsakymą; 6) ieškovė įrodė, kad atsiskaitė pagal Sąskaitą faktūrą su UAB „Eugenija“ atlikdama 2018-05-21 tarpusavio priešpriešinių piniginių prievolių įskaitymą, kurį atlikus buvo sumažinti ieškovės reikalavimai UAB „Eugenija“; 7) kadangi UAB „Eugenija“ neginčijo daiktų perdavimo ieškovei iki apmokėjimo už juos įskaitymu bei šalys susitarė, jog Daiktas bus perduotas praėjus vienam mėnesiui nuo Sąskaitos faktūros išrašymo, todėl 2018-05-21 apmokėjimas įskaitymu už ieškovei perduotus daiktus pagal Sąskaitą faktūrą laikytinas tinkamu. Taigi, ieškovė visiškai įrodė sumokėjusi visą daiktų, taip pat ir Daikto, kainą pagal Sąskaitą faktūrą.

14.                      Apeliantė apeliacinio skundo argumentais šių pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigė. Kaip minėta, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovės ieškinio ir atsakovės bei trečiojo asmens atsikirtimų į ieškinį argumentus, teismo nebuvo įvertinti. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas vadovavosi teisės aktuose įtvirtintomis teisės normomis ir šiuo klausimu priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.

Dėl sandorių prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms

15.                      Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas visiškai nenurodė, kokioms imperatyvioms įstatymo normoms prieštarauja trečiojo asmens K. G. ir MB „Metalplasta“ sudaryta įrenginio nuomos sutartis, K. G. ir UAB „Eugenija“ taikos sutartis bei turto priėmimo – perdavimo aktas. Įstatymas imperatyviai nenumato perdavimo – priėmimo akto formos, kurios nesilaikymas darytų jį negaliojančiu. Tai, kad sandoris sudarytas tarp šeimos narių, nedaro jo negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu.

16.                      Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra dvejopa: siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, kartu nepažeisti civilinių teisinių santykių stabilumo ir teisinio tikrumo įgytų civilinių teisių atžvilgiu. CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti būtina konstatuoti dviejų sąlygų visetą: kad teisės norma yra imperatyvi, ir kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas. Sprendžiant dėl abiejų šių sąlygų esminę reikšmę turi ne lingvistinė normos išraiška, o interesas, kurio apsaugą ji užtikrina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014).

17.                      Imperatyvia įstatymo norma pripažintina tokia, kurios teisinių santykių subjektai negali panaikinti ar pakeisti tarpusavio susitarimu. Imperatyvi nuostata reiškia, kad teisės subjektas pats negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (skirtingai nei esant dispozityviajai teisės normai), o privalo elgtis taip, kaip yra nustatyta imperatyviojoje teisės normoje. Nustatant, ar teisės norma yra imperatyvi ar ne, svarbus lingvistinis normos aiškinimas – jeigu vartojami žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., tai darytina išvada, kad teisės norma yra imperatyvi. Jeigu teisės normoje nėra aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo vadovaujamasi civilinės teisės normų aiškinimo principais: atsižvelgiama į tam tikros teisės normos tikslus ir uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis ir t. t. (CK 1.9 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009, 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-916/2015).

18.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tarp K. G. ir UAB „Eugenija“ sudarytą Taikos sutartį ir 2018-06-01 turto priėmimo-perdavimo aktą pripažino niekiniais vadovaudamasis CK 1.80 straipsniu ir 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktu. CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad draudžiama įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme. Taigi, kaip nustatyta, teismas sprendime tiesiogiai nurodė tik vieną imperatyvią normą, kurią pažeidė K. G. ir UAB „Eugenija“, sudarydamos taikos sutartį bei turto priėmimo – perdavimo aktą. Tačiau iš skundžiamo teismo sprendimo turinio nustatyta, kad teismas iš esmės pasisakė ir dėl kitų imperatyvių įstatymo normų pažeidimo.

19.                      Teismas nustatė, kad teismo įsakymo išdavimo dieną – 2018-06-01 – skolininkė (UAB „Eugenija“) ir kreditorė (K. G.) pasirašė Taikos sutartį, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad procesiniai dokumentai UAB „Eugenija“ išsiųsti paštu, o gavimo pažyma patvirtina, kad UAB „Eugenija“ (duomenys neskelbtini) gavo procesinius dokumentus 2018-06-05, t. y. po to, kai buvo sudaryta Taikos sutartis. Teismas taip pat nustatė, kad didžioji UAB „Eugenija“ priklausiusių kilnojamųjų daiktų masė buvo perleista pagal Taikos sutartį K. G., Sąskaitoje ir Akte skiriasi daiktų kainos, daiktai, daiktų numeriai, kai kurie daiktai nurodyti du kartus, nurodyti daiktai, kurie pagal Sąskaitą faktūrą buvo perleisti ieškovei ir šio perleidimo UAB „Eugenija“ neginčijo, perleisti daiktai, kuriems taikomas areštas, daiktai nesutampa su buhalterinės apskaitos sistemoje buvusiais duomenimis. Įvertinęs šių aplinkybių visumą teismas sprendė, kad Taikos sutarties šalys siekė ne faktinio atsiskaitymo, o UAB „Eugenija“ turto perleidimo akcininko šeimos nariui su tikslu išvengti jo perleidimo tretiesiems asmenims (ieškovei ir kitiems kreditoriams, bankroto administratoriui). Taikos sutarties šalių nesiejo abipusės teisės ir pareigos ir jos neturėjo priešpriešinių reikalavimų. Dar daugiau, teismas sprendė, kad pagal Taikos sutartį ir A. K. G. perduota nuosavybės teisė į daiktus už UAB „Eugenija“ piniginę prievolę, kas leidžia daryti išvadą, jog nėra vienarūšių reikalavimų.

20.                      CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teismas skundžiame sprendime nurodė, kad civilinėje teisėje galioja bendrasis sąžiningumo principas (CK 1.5 straipsnis), kuris, be kita ko, reiškia, kad kiekvienas asmuo yra laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Taigi, kaip matyti, pirmosios instancijos teismas laikė, kad UAB „Eugenija“ ir K. G., sudarydamos Taikos sutartį bei 2018-06-01 perdavimo – priėmimo aktą, pažeidė imperatyvias civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias civilinių teisinių santykių subjektų sąžiningumą. Kartu pažymėtina, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015). Šiuo atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Taikos sutarties šalys siekė išvengti turto perleidimo ieškovei ir kitiems kreditoriams, bankroto administratoriui.

21.                      Nors apeliantė teigia, kad tai, jog sandoris sudarytas tarp šeimos narių, nedaro jo negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad CK 6.67 straipsnio 1 punkte yra įtvirtinta sandorio šalių nesąžiningumo prezumpcija kai sandorį sudaro artimi giminaičiai.

22.                      Dar daugiau, pažymėtina, jog atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu sprendimu konstatuota, jog Taikos sutarties šalys siekė ne faktinio atsiskaitymo, o UAB „Eugenija“ turto perleidimo akcininko šeimos nariui su tikslu išvengti jo perleidimo tretiesiems asmenims, apeliantė šios išvados neginčija, atsižvelgus į byloje vyraujanti viešąjį interesą (taikos sutarties šaliai buvo iškelta bankroto byla), teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas tokį sandorį vertinti apsimestiniu, nes juo buvo iš esmės dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų (CK 1.87 straipsnio 1 dalis).

23.                      Teismas skundžiamu sprendimu pripažino trečiojo asmens K. G. ir MB „Metalplasta“ sudarytą įrenginio nuomos sutartį niekine, kadangi nuomos sutartis prieštarauja imperatyviajai įstatymo normai, įtvirtintai         CK 6.477 straipsnio 4 dalyje – nuomotojas gali būti išnuomojamo daikto savininkas arba asmenys, kuriems teisę išnuomoti svetimą daiktą suteikia įstatymai ar to daikto savininkas. Šiuo atveju trečiasis asmuo Kristina G. N. sutarties ir perdavimo – priėmimo akto pagrindu perdavė Daikto valdymo ir naudojimo teises atsakovei neturėdama nuosavybės teisės į Daiktą, t. y. nebūdama Daikto savininke.

24.                      Esant nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog priešingai nei nurodė apeliantė apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime iš esmės pasisakyta, kokioms imperatyvioms įstatymo normoms prieštarauja trečiojo asmens K. G. ir MB „Metalplasta“ sudaryta įrenginio nuomos sutartis, K. G. ir UAB „Eugenija“ taikos sutartis bei turto priėmimo – perdavimo aktas.

Dėl CPK 265 straipsnio 2 dalies pažeidimo

25.                      Apeliantė nurodo, kad teismas, pripažindamas negaliojančiais 2018-06-01 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2018-06-04 turto priėmimo – perdavimo aktą, išėjo už ieškinio ribų, t. y. iš esmės pasisakė dėl ieškinyje nenurodytų objektų, kurie nebuvo ginčo dalykas. Teismui ex officio pripažinus negaliojančiais 2018-06-04 turto priėmimo – perdavimo aktą bei 2018-06-01 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), iš esmės pasisakyta ir dėl kitų perduotų daiktų. Pripažinus negaliojančiu aukščiau minėtą dokumentą, sudarytą tarp K. G. ir jau likviduotos BUAB „Eugenija“, susidaro situacija, kad visi dokumente išvardinti daiktai galimai tampa jau likviduoto juridinio asmens nuosavybe. Be to, teismas nesiaiškino, ar šie daiktai vis dar yra trečiojo asmens žinioje, ar nėra perleisti tretiesiems asmenims.

26.                      Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė apeliaciniame skunde mini 2018-06-04 turto priėmimo - perdavimo aktą, kuris buvo sudarytas tarp MB „Metalplasta“ ir K. G. (buv. J.), tačiau iš apeliacinio skundo turinio („dokumentą, sudarytą tarp K. G. ir jau likviduotos BUAB „Eugenija“) matyti, kad apeliacinio skundo argumentai šioje dalyje iš esmės susiję ir su kitu turto priėmimo - perdavimo aktu, t. y. 2018-06-01 turto priėmimo - perdavimo aktu, kuris buvo sudarytas tarp UAB „Eugenija“ ir K. G. (buv. J.).

27.                      CPK 265 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus.

28.                      Įstatymų leidėjo valia, viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. CK 1.78 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Be to, niekinio sandorio teisines pasekmes bei niekinio sandorio faktą teismas gali konstatuoti net ir ex officio (savo iniciatyva).         Sandoriai, sudaryti pažeidus imperatyviųjų teisės normų nuostatas, yra niekiniai visa apimtimi arba ta dalimi, kuria buvo pažeistos imperatyviųjų teisės normų nuostatos, jeigu galima padaryti išvadą, kad sandoris būtų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios dalies (CK 1.80, 1.96 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi teisę konstatuoti niekinio sandorio negaliojimo faktą ir taikyti padarinius net ir tada, kai dėl to nepareikštas savarankiškas reikalavimas ieškinyje, prašymas šalių procesiniuose dokumentuose ar pareikštas žodžiu; teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad konkretus sandoris, kuriuo remiasi viena iš bylos šalių, yra niekinis ar niekinė yra tam tikra jo dalis, ex officio konstatuoja niekinio sandorio faktą ir jo teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-145/2008; 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-546/2013 ir kt.). Tačiau savo iniciatyva, nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio teisinius padarinius tik tada, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus.

29.                      Nagrinėjamu atveju nustačius, kad tarp UAB „Eugenija“ ir K. G. (buv. J.) sudarytas 2018-06-01 turto priėmimo – perdavimo aktas bei PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) akivaizdžiai prieštaravo imperatyviajai įstatymo normai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai savo iniciatyva juos pripažino niekiniais pilna apimtimi. Kartu pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad trečiasis asmuo K. G. 2020-01-02 Nuomos sutarties ir 2018-06-04 perdavimo – priėmimo akto pagrindu perdavė Daikto valdymo ir naudojimo teises atsakovei neturėdama nuosavybės teisės į Daiktą, pagrįstai sprendė, jog Nuomos sutartis ir perdavimo – priėmimo aktas prieštarauja imperatyviajai įstatymo normai, todėl yra pagrindas ex officio vertinti juos kaip niekinius. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas iš esmės pasisakydamas dėl ieškinyje nenurodytų objektų, kurie nebuvo ginčo dalykas.

30.                      Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymėta, kad sprendimas dėl įmonės pabaigos neužkerta kelio įmonės kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti (arba buvo patenkinti tik iš dalies), pretenduoti tiek į turtą, kylantį iš reikalavimo teisių, buvusių iki įmonės išregistravimo, tiek į naujai atsiradusį bankrutavusios įmonės turtą. Šiais atvejais bankrutavusios ir iš juridinių asmenų registro išregistruotos įmonės turtą ir turtines reikalavimo teises pagal įstatymą perima jos kreditoriai, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti likvidavimo procedūros metu. Tuo atveju, jeigu po įmonės pabaigos atsiranda turto, iš kurio galėtų būti tenkinami likę nepatenkinti šios įmonės kreditorių reikalavimai, šie kreditoriai turi teisę kreiptis į įmonės bankroto bylą nagrinėjusį teismą su prašymu dėl šio turto paskirstymo, laikantis įmonės bankroto byloje nustatyto kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir jų proporcingumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-113/2007; 2008 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-67/2008; 2008 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-958/2008; 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-701-798/2016). Tokių lėšų paskirstymo klausimą taip pat gali inicijuoti buvęs pasibaigusios ir išregistruotos įmonės bankroto administratorius, jeigu nebuvo padengtos tokios įmonės administravimo išlaidos (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-67/2008, kt.).

31.                      Taigi, po UAB „Eugenija“ bankroto bylos pabaigos, nepaisant to, kad juridinis asmuo yra likviduotas, galimas naujai paaiškėjusio (atsiradusio) turto paskirstymas. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos aiškintis, ar visi daiktai vis dar yra trečiojo asmens žinioje, kadangi pagal aukščiau minėtą teismų praktiką visi su naujai atsiradusio turto paskirstymu susiję klausimai priskiriami bankrutavusios įmonės kreditoriams, bankroto bylą nagrinėjusio teismo bei bankroto administratoriaus kompetencijai.

32.                      Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje yra pateikti įrodymai, jog tiek trečiasis asmuo K. G., tiek ir BUAB „Eugenija“, deklaravo 2018-06-01 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) bei sumokėjo privalomus GPM ir PVM mokesčius. Pažymėtina, jog pagal bendrąjį teisės principą ex iniuria ius non oritur (lot. iš neteisės teisė nekyla), subjektinė teisė negali atsirasti iš teisės pažeidimo, todėl akivaizdu, kad trečiasis asmuo K. G. ir BUAB „Eugenija“, kurių sandoriai pripažinti niekiniais, tarp jų ir sąskaita faktūra, turi prisiimti iš to kilusius padarinius ir riziką. Kita vertus, skundžiamu sprendimu nepaneigiama trečiojo asmens teisė kreiptis į mokesčių administratorių dėl su deklaravimu, sumokėtų mokesčių grąžinimu susijusių klausimų. Teisėjų kolegija plačiau dėl šio apeliacinio skundo argumento nepasisako, kadangi tai nesusiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku.

33.                      Apeliantė taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas 2018-06-04 ilgalaikio turto priėmimo – perdavimo aktą negaliojančiu, visiškai nepasisakė dėl restitucijos taikymo ar negalimumo ją taikyti. Pažymėtina, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio, arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Restitucija taikoma tada, kai asmenis sieja prievoliniai teisiniai santykiai. Kai reikalavimą pareiškusio asmens ir daikto valdytojo nesieja prievoliniai santykiai, daiktas gali būti išreikalautas pagal CK 4.95–4.97 straipsniuose įtvirtintas vindikacijos taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2013; 2019 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-969/2019). Nagrinėjamu atveju priėmus sprendimą išreikalauti žirkles metalui kirpti Nr. (duomenys neskelbtini) iš neteisėto atsakovės MB „Metalplasta valdymo ir įpareigojus atsakovę nedelsiant jas perduoti ieškovei UAB „Dažom LT“ pagal vindikacijos taisykles, bei 2018-06-04 ilgalaikio turto priėmimo – perdavimo aktą, kuriuo trečiasis asmuo K. G. perdavė Daikto valdymo ir naudojimo teises atsakovei neturėdama nuosavybės teisės, pripažinus niekiniu, nėra pagrindo restitucijos taikymui, nes tokį aktą pripažinus niekiniu savaime išnyksta jo pasekmės (grįžtama į iki to buvusią padėtį).

Dėl 2018-06-01 PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo niekine

34.                      Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad PVM sąskaitų faktūrų teisinę prigimtį apibrėžia Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo normos (toliau – ir PVM įstatymas). PVM įstatymas yra viešosios mokesčių teisės aktas, kuris turi specialiąją paskirtį – jis nustato apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), taip pat apmokestinamųjų asmenų, mokesčio mokėtojų ir kitų asmenų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu. PVM įstatymu nereglamentuojami civiliniai pirkimo–pardavimo santykių aspektai. PVM sąskaita faktūra – šiame įstatyme nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. Taigi, PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais. PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą. Vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o turi būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. Remiantis PVM sąskaita faktūra galima patvirtinti šalių sutartinių santykių faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-469/2015).

35.                      Nagrinėjamu atveju teismui pripažinus niekiniais ex officio 2018-06-01 taikos sutartį, sudarytą tarp UAB „Eugenija“ ir K. G. (buv. J.), bei 2018-06-01 ilgalaikio turto perdavimo – priėmimo aktą, jų pagrindu 2018-06-01 sudaryta PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat pagrįstai buvo pripažinta niekine.

Dėl procesinės bylos baigties

36.                      Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

37.                      Remdamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38.                      Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

39.                      Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei UAB „Dažom LT“ iš apeliantės K. G. priteisiamos 871,20 Eur bylinėjimosi išlaidos.

40.                      Byloje nustatyta, kad teismo nutartimi buvo paskirta kuratorė D. B., ji faktiškai atstovavo atsakovę, kuri, mirus vadovui, neturėjo byloje atstovo. Teismas skundžiamu sprendimu kuratorei advokatei D. B. iš teismo depozitinės sąskaitos pervedė ieškovės įmokėtą 128,10 Eur sumą kuratorės darbui apmokėti, iš atsakovės ieškovei priteisė 128,10 Eur išlaidas už kuratorės darbą.         Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė MB „Metalplasta“ prašo tekinti apeliacinį skundą, priteisti iš ieškovės, nepriklausomai nuo bylos baigties, atsakovės kuratorės turėtas 100 Eur atstovavimo išlaidas.

41.                      Bylos duomenys patvirtina, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. gegužės 31 d. nutartimi įpareigojo ieškovę UAB „Dažom LT“ įmokėti į Šiaulių apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 128,10 Eur dydžio užstatą kuratorės atstovavimo išlaidoms padengti bei pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Ieškovė įpareigojimą įvykdė. Įpareigojimas sumokėti užstatą kuratorės atstovavimo išlaidoms padengti apeliacinėje instancijoje nenustatytas.

42.                      CPK 39 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kuratorius pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus įkainius bei tvarką turi teisę gauti atlyginimą už atstovavimą. Atstovavimo išlaidas apmoka šalis, kurios iniciatyva kuratorius yra paskirtas. Šalis, kuri prašo paskirti kuratorių, jo atstovavimo išlaidas sumoka iš anksto. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovės kuratore paskirta advokatė atliko kuratoriaus pareigas apeliaciniame procese susitarusi su ieškovu ir gaudama ieškovo sutikimą apmokėti kuratorės išlaidas. 

43.                      Jeigu nėra suinteresuoto asmens prašymo ir išankstinio apmokėjimo už kuratoriaus atstovavimą ar kuratoriumi skiriamo asmens sutikimo, laikytina, kad kuratoriaus paskyrimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2009).

44.                      Nors atsakovės kuratorė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog pagal žodinį susitarimą su ieškove, kurios iniciatyva buvo paskirta kuratore, atstovavimo išlaidos apskaičiuojamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 344 patvirtintą „Išlaidų, susijusių su civilinės bylos nagrinėjimu, dydžių ir jų išmokėjimo“ tvarką, tačiau iš pirmiau aptarto bylai aktualaus teisinio reguliavimo ir kasacinio teismo formuojamos praktikos šiuo aspektu matyti, jog įstatymų leidėjas nenumatė galimybės šaliai, kurios iniciatyva kuratorius yra skiriamas, ir kuratoriumi skiriamam asmeniui susitarti dėl kitokios kuratoriaus atstovavimo išlaidų apmokėjimo tvarkos, nei ji išplaukia iš jau minėtų CPK 39 straipsnio 3 dalies nuostatų.

45.                      Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinį procesą inicijavo trečiasis asmuo K. G., o ne ieškovė, atmetus apeliacinį skundą, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais, vertintina, kad už atsakovės kuratorės darbą turi atlyginti apeliacinį procesą inicijavęs trečiasis asmuo K. G. Todėl iš trečiojo asmens kuratorei priteisiama 100 Eur už kuratorės darbą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Dažom LT“, juridinio asmens kodas 304159241, iš trečiojo asmens K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 871,20 Eur (aštuonių šimtų septyniasdešimt vieno euro ir 20 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš trečiojo asmens K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) advokatei D. B., pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), 100 Eur (vieną šimtą eurų) už kuratorės darbą

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos                                                                                                                      Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

                                                                                                                                            Lina Muchtarovienė

                                                                                                    Vilija Valantienė