Civilinė byla Nr. e2A-788-569/2015

                                 Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00862-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija:2.5.10.5.1; 3.3.1.21

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 27d.

Šiauliai

              Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Simonaitienės,

              teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. G. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2015-03-18 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-147-496/2015 pagal ieškovo Lietuvos policijos mokyklos ieškinį atsakovei E. G., trečiajam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl mokymosi išlaidų priteisimo.

Kolegija nagrinėdama civilinę bylą,

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

Ieškovas Lietuvos policijos mokykla ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės E. G. 23868,18 Lt (6912,70 Eur) su mokymusi susijusias išlaidas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad atsakovė E. G., įstodama į Lietuvos policijos mokyklą, pasirašė trišalę Stojimo į vidaus tarnybos sutartį, sudarytą tarp ieškovo, atsakovės ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kuria įsipareigojo nuo diplomo gavimo dienos išdirbti 5 metus. 2014 m. vasario 5 d. atsakovė buvo atleista iš vidaus tarnybos jos pačios prašymu, tuo pažeidė stojimo sutarties 5.3 p, 5.4 p, ir 6 p., todėl išlaidos, susijusios su jos mokymu, apskaičiuotos vadovaujantis Lietuvos generalinio policijos komisaro 2010 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 5-V-585 patvirtintomis išlaidų, tiesiogiai susijusių su pirminiu ar įvadiniu profesiniu mokymu apskaičiavimo ir išieškojimo taisyklėmis, turi būti priteisiamos iš atsakovės.

Atsakovė E. G. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 1,5 mokėsi Lietuvos policijos mokykloje Klaipėdoje, po to įsidarbino Šiaulių AVPK. Nutraukė sutartį su Šiaulių AVPK savo noru, kad galėtų įsidarbinti Karo policijoje dėl didesnio atlyginimo. Teigė, kad nepažeidė trišalės sutarties, kurią pasirašė įstodama į vidaus tarnybą, kadangi nuo 2014 m. vasario 17 d. įsidarbino ir iki šiol tebedirba vidaus tarnyboje, t. y. Karo policijoje. Nurodė, kad stipendija ir uniformos kaina neturėtų būti įskaičiuota į mokymo išlaidas. Teigė, kad stipendija yra parama, o ne mokymo išlaidos. Nurodė, jog stojimo sutartyje nėra nurodyta, iš ko susideda mokymo išlaidos. Atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti arba tenkinti 3896,64 Eur sumai, mokymo išlaidomis nelaikant stipendijos ir uniformos kainos. Atstovas teigė, kad tarnybos stažas yra skaičiuojamas tiek VRM, tiek KAM tarnyboje, todėl atsakovė nepažeidė pareigos ištarnauti 5 metus, kadangi praėjus 12 dienų po jos atleidimo iš Šiaulių AVPK, ji įsidarbino Karo policijoje ir tebedirba iki šiol.

Trečiasis asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

Kelmės rajono apylinkės teismas ieškovės Lietuvos policijos mokyklos ieškinį tenkino –priteisė iš E. G. Lietuvos policijos mokyklai 6912,70 Eur  su mokymu susijusių išlaidų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2014 m. spalio 2 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš E. G. valstybei 159,85 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas konstatavo, kad atsakovė 2012 m. vasario 24 d. buvo pasirašytinai supažindinta su išlaidomis, susijusiomis su mokymu.Teismas vertino, kad atsakovė įstojo į vidaus tarnybą 2010 m. rugsėjo 3 d., taigi ji grąžino ne naują tarnybinę uniformą, todėl tarnybinės uniformos kainą laikė išlaidų, susijusių su profesiniu mokymu dalimi. Teismas nurodė, kad atsakovė profesinės karo tarnybos sutarties teismui nepateikė, todėl teismas, nežinodamas sutarties sąlygų, o taip pat ir šalių, tarp kurių buvo sudaryta sutartis, negali daryti išvados, kad atsakovė tęsia vidaus tarnybą. Teismas pažymėjo, kad atsakovė pateikdama prieštaringą reikalavimą ieškinį atmesti arba tenkinti 3896,64 Eur sumai iš esmės sutinka, kad pažeidė įsipareigojimus, kylančius iš Stojimo į vidaus tarnybą sutarties. Teismas vertino, jog tai, kad atsakovė  šiuo metu tarnauja krašto apsaugos tarnyboje pagal profesinės karo tarnybos sutartį, neatleidžia jos nuo pareigos atlyginti  ieškovui  išlaidas, susijusias su  jos mokymu, kaip numatyta  trišalėje sutartyje  ir  Vidaus tarnybos statuto 9 str. 2 d. 1 p.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Apeliaciniu skundu ieškovė E. G. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį iš dalies ir vadovaujantis proporcingumo principu priteisti ieškovui iš atsakovės 2 337,98 Eur mokymo išlaidų; ieškinį likusioje dalyje atmesti; priteisti atsakovei visas bylinėjimosi išlaidas: 376,51 Eur už suteiktas teisines paslaugas ir 42 Eur žyminio mokesčio.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

Teismas neteisingai nurodė, kad atsakovė 2012-02-24 pasirašytinai buvo supažindinta su išlaidomis, susijusiomis su mokymu. Apeliantė nurodo, kad gavo pažymą, iš kurios paaiškėjo, kas yra laikoma su mokymu susijusiomis išlaidomis tik 2012-02-24, kai trišalė sutartis jau buvo pasirašyta – 2010-09-03. Apeliantė, kaip silpniausioji trišalės sutarties šalis, neturėjo jokios pareigos reikalauti duomenų apie savo mokymo išlaidas, arba kreiptis dėl trišalės sutarties pripažinimo negaliojančia.

Teismas ignoravo atsakovės nuomonę, kad nėra pažeista Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 9 str. 2 d. 1 punkte įtvirtinta atsakovės pareiga baigus mokymąsi ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus. Apeliantės teigimu, ji 2014-02-14 buvo atleista iš vidaus tarnybos, tačiau 2014-02-17 apeliantė pradėjo tarnauti Lietuvos kariuomenės Karo policijoje. Apeliantė teigia, kad ji per visą savo stažą vidaus tarnyboje realiai turėjo tik 3 dienų pertrauką, kol buvo perkelta iš tarnybos policijoje į karo policiją. Tiek tarnybos stažas policijoje, tiek stažas karo policijoje yra laikomas stažu vidaus tarnyboje pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutą.

Teismas, priimdamas sprendimą, ignoravo proporcingumo kriterijų, net ir žiūrint formaliai yra akivaizdu, kad atsakovė bent dalį sutarties faktiškai įvykdė – pagal ieškovo sudarytą sutartį ištarnavo vidaus tarnyboje policijoje 2 metus iš 5 metų, todėl vadovaujantis proporcingumo principu, atsakovei pasekmės turėtų būti taikomos atitinkamai neįvykdytai sutarties daliai.

Teismas, priimdamas sprendimą, ignoravo teismų praktiką. Teigia, kad stipendija bei tarnybinė uniforma nelaikytinos sutartyje nurodytų „mokymo išlaidų“ dalimi. Apeliantės teigimu, mokymosi išlaidomis tiesiogiai gali būti laikoma 2012-02-24 pažymoje nurodyta mokymo kaina – 13454,31 Lt, kurios iš atsakovės ieškovui pagal įvykdytos dalies proporcingumo principą gali būti priteista 3/5 dalys – 2337,98 Eur.

Ieškovas Lietuvos Policijos mokykla atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Teigia, jog ieškovas neturi jokių duomenų apie atsakovės prašymus dėl mokymosi išlaidų ar jų dydžio, sutarties sąlygų keitimo. Apeliantės teiginys, kad ieškovas nesuteikė jai išsamios informacijos apie galimas sutarties neįvykdymo teisines pasekmes, neteisingas. Ieškovas pažymi, jog tiek Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute, tiek sutartyje numatyta, kad neįvykdžius sutarties sąlygų, atsakovė privalo atlyginti visas su mokymu susijusias išlaidas. Ieškovo teigimu, vidaus tarnybos stažo ir nepertraukiamos vidaus tarnybos sąvokos nėra tapačios, todėl atsakovė Statuto 37 straipsniu nagrinėjamo ginčo atveju remiasi nepagrįstai. Pažymi, kad sutartyje yra aiškiai nurodomas ne mažesnis 5 metų ištarnavimo vidaus tarnyboje terminas ir nustatytos konkrečios sąlygos, kurių kilimo pagrindu, atlyginamos mokymo išlaidos. Ieškovo teigimu, faktinė aplinkybė, kad atsakovė įsidarbino Karo policijoje, neturi reikšmės ginčo sutarties vykdymui, kadangi sutartis sudaryta ir galioja tarp konkrečių trijų šalių, o sutarties sąlygos taikomos sutartį pasirašiusioms šalims. Ieškovas teigia, kad stipendija priskiriama prie mokymo išlaidų, tiesiogiai susijusių su atitinkamų asmenų mokymu ir rengimu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

ir teisiniai argumentai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ieškovo Lietuvos policijos mokyklos bei atsakovės E. G. 2010 m. rugsėjo 3 d. buvo sudaryta Stojimo į vidaus tarnybą sutartis, kuria atsakovė įsipareigojo baigusi pirminės grandies policijos pareigūno (policininko) profesinio mokymo programą ir gavusi profesinio mokymo pažymėjimą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną paskelbus įsakymą dėl policininko kvalifikacijos suteikimo atvykti į policijos įstaigą, į kurią buvo siųstas pagal šį įsakymą, įsidarbinti šioje įstaigoje ir ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau, kaip 5 metus (sutarties 5.3 p). Pagal tos pačios sutarties 5.4 p., atsakovė įsipareigojo atlyginti ieškovui visas su atsakovės mokymu susijusias išlaidas, jei šis bus pašalintas iš Mokyklos arba baigęs mokymąsi atsisakys tarnauti vidaus tarnyboje, arba bus atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo kaltės anksčiau nei sutarties 5.3 p. nustatytas terminas. 2010 m. rugsėjo 3 d. atsakovė priimta ir įrašyta š Lietuvos policijos mokyklos dieninio skyriaus kursantų sąrašą. 2012 m. vasario 21 d. atsakovei suteikta policininko kvalifikacija. Vidaus tarnybą pradėjo 2012 m. kovo 1 d. 2014 m. vasario 5 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK) viršininko įsakymu atsakovė buvo atleista iš vidaus tarnybos jos pačios prašymu. Atleidimo dieną atsakovės stažas vidaus tarnyboje buvo 3 metai 5 mėnesiai 4 dienos.

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas ignoravo atsakovės nuomonę, kad nėra pažeista Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 9 str. 2 d. 1 punkte įtvirtinta atsakovės pareiga baigus mokymąsi ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus, kadangi apeliantė 2014-02-14 buvo atleista iš vidaus tarnybos, tačiau 2014-02-17 apeliantė pradėjo tarnauti Lietuvos kariuomenės Karo policijoje. Su šiais apeliantės teiginiais teisėjų kolegija nesutinka. Pažymėtina, kad karo policija – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemoje veikianti karinės teisėsaugos institucija, Lietuvos kariuomenės dalis. Karo policija tiesiogiai pavaldi Kariuomenės vadui. Karo policininkas – profesinės karo tarnybos karys, tarnaujantis karo policijoje ir vykdantis jos funkcijas, turintis Lietuvos Respublikos karo policijos įstatymo nustatytą statusą, teises, pareigas bei atsakomybę (Lietuvos Respublikoskaro policijos įstatymo 2 straipsnis). Vidaus tarnyba – vidaus tarnybos sistemos pareigūno statuso įgijimo, pasikeitimo ir praradimo bei su vidaus tarnybos sistemos pareigūno statusu susijusių teisinių santykių visuma. Vidaus tarnybos sistema – Vidaus reikalų ministerijos valdymo srities vidaus reikalų statutinių įstaigų ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų visuma bei ryšiai tarp jų.Vidaus tarnybos sistemos pareigūnas– statutinis valstybės tarnautojas, kurio tarnybą reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas ir (ar) kuris turi viešojo administravimo įgaliojimus jam nepavaldiems asmenims (Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnis). Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnyje nustatyta, kad vidaus tarnybos stažas pareigūnui skaičiuojamas tarnybos pradžią laikant jo priėmimo į vidaus tarnybą datą, į vidaus tarnybos stažą papildomai įskaitant laikotarpius, nurodytus Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 1 dalies 1-11 punktuose. Sisteminis Statuto nuostatų aiškinimas pagrindžia išvadą, jog vidaus tarnybos stažas yra skaičiuojamas ir turi reikšmės nustatant vidaus tarnybos pareigūnų: 1) kasmetinių atostogų trukmę (Statuto 32 str. 1 d., 37 str. 2 d.); 2) suteikiant galimybę įgyti atitinkamą kvalifikacinę kategoriją (Statuto 36 str. 1 d., 37 str. 2 d.); 3) suteikiant galimybę gauti priedo dydį už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (Statuto 37 str. 3 d.).Tarp Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ieškovo Lietuvos policijos mokyklos bei atsakovės E. G. 2010 m. rugsėjo 3 d. sudarytos Stojimo į vidaus tarnybą sutarties 5.3 punkte numatyta, kad E. G. įsipareigojo baigusi pirminės grandies policijos pareigūno (policininko) profesinio mokymo programą ir gavusi profesinio mokymo pažymėjimą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną paskelbus įsakymą dėl policininko kvalifikacijos suteikimo atvykti į policijos įstaigą, į kurią buvo siųsta pagal šį įsakymą, įsidarbinti šioje įstaigoje ir ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau, kaip 5 metus. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėta sutartis sudaryta ir galioja tarp konkrečių trijų šalių: ieškovės, atsakovo ir Lietuvos Respublikos policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos. Sutarties sąlygos taikomos sutartį pasirašiusioms šalims. Pagal 2010 m. rugsėjo 3 d. Stojimo į vidaus tarnybą sutartį, šalys susitarė, jog kitą darbo dieną paskelbus įsakymą dėl policininko kvalifikacijos suteikimo atvykti į policijos įstaigą, į kurią buvo siųsta pagal šį įsakymą, įsidarbinti šioje įstaigoje ir ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau, kaip 5 metus. Sąvoka „ištarnauti“ pagal sutartį aiškintina sistemiškai kartu su kitomis sutarties sąlygomis,  ištarnavimą siejant su baigimo laiku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-536-695/2015). Tai reiškia, kad pagal Sutarties 5.3 punktą atsakovė po mokslų baigimo turėjo atvykti, įsidarbinti ir nuo tada ištarnauti penkerius metus. Konkrečiu atveju atsakovė buvo siųsta į (duomenys neskelbtini) . Vertinant 2010 m. rugsėjo 3 d. Stojimo į vidaus tarnybą sutarties 5.3 punktą ir Vidaus tarnybos statuto 9 straipsnį, spręstina, kad asmuo, baigęs Pirminės grandies policijos pareigūno profesinio mokymo programą, nagrinėjamu atveju – atsakovė, įsipareigoja atvykti į policijos įstaigą, į kurią buvo siųsta ir įsidarbinti šioje įstaigoje, t. y. atsakovė įsipareigojo tarnauti (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgusi į paminėtas teisės aktų nuostatas, teisėjų kolegija apeliantės argumentus, kad per visą savo stažą vidaus tarnyboje apeliantė turėjo tik 3 dienų pertrauką, kol buvo perkelta iš tarnybos policijoje į karo policiją bei, kad nėra teisinio pagrindo teigti, jog E. G. neįvykdė pareigos baigus mokymąsi ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus, vertina kaip nepagrįstus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad atsakovė pažeidė  2010 m. rugsėjo 3 d. Stojimo į vidaus tarnybą sutarties 5.3 punktą, todėl privalo ieškovui grąžinti su mokymusi susijusias išlaidas.

Nesutiktina ir su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, jog atsakovė 2012-02-24 pasirašytinai buvo supažindinta su išlaidomis, susijusiomis su mokymu. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad atsakovė neturėjo jokios pareigos reikalauti duomenų apie savo mokymo išlaidas, arba kreiptis dėl trišalės sutarties pripažinimo negaliojančia, kadangi to nenumatė nei trišalė sutartis, nei jokie kiti galiojantys teisės aktai, o ieškovas privalėjo suteikti visą aktualią silpnesniajai šaliai informaciją apie konkrečias galimas sutarties neįvykdymo teisines pasekmes dar iki sutarties sudarymo. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė 2012 m. vasario 24 d. buvo pasirašytinai supažindinta su išlaidomis, susijusiomis su mokymu. 2010 m. rugsėjo 3 d. Stojimo į vidaus tarnybą sutarties tekstas atsakovei buvo pateiktas rašytine forma, sutartį atsakovė patvirtino savo parašu. Pareiga atlyginti mokymosi išlaidas tuo atveju, jei atsakovė neištarnaus sutartyje numatyto 5 metų termino vidaus tarnyboje yra nurodyta sutartyje, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas tinkamai įvykdė savo pareigą supažindinti atsakovę su sutarties sąlygomis. Teisėjų kolegija vertina, kad atsakovės pareiga grąžinti mokymosi išlaidas, neištarnavus vidaus tarnyboje 5 metų laikotarpio, aiškiai suformuota sutartyje. Mokymosi išlaidų sąvoka yra reglamentuota norminiais aktais. Todėl, pagal kasacinio teismo praktiką, šių teisės aktų nenurodymas ar jų turinio neatskleidimas sutartyje nepripažįstamas kaip sutarties sąlygos neaiškumas, formulavimo trūkumas ar kaip ydingas sutarties nuostatų turinio pateikimo būdas. Sutiktina, kad atsakovei nėra numatyta pareiga reikalauti duomenų apie savo mokymo išlaidas, tačiau kaip apdairus ir rūpestingas asmuo atsakovė galėjo domėtis, kas tiksliai sudaro mokymosi išlaidas, bei turėjo teisę reikalauti ieškovo šią sąvoką tiksliai išaiškinti. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovei būtų sudaromos kliūtys susipažinti su sutarties turiniu ir dėl jos apsispręsti, kad atsakovei buvo atsisakyta teikti duomenis apie mokymo išlaidas. Taip pat pakartotina, kad atsakovė 2012 m. vasario 24 d. buvo pasirašytinai supažindinta su išlaidomis, susijusiomis su mokymu. Paaiškėjus, kad mokymosi išlaidas sudaro ne tai, kas atsakovės manymu turėjo jas sudaryti, atsakovė turėjo teisę prašyti 2010 m. rugsėjo 3 d. Stojimo į vidaus tarnybą sutartį pripažinti negaliojančia ar pakeisti kurią nors sutarties sąlygą. Teisingai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog ji būtų prašiusi Stojimo į vidaus tarnybą sutartį pripažinti negaliojančia ar pakeisti kurią nors sutarties sąlygą.

Teisėjų kolegija vertina pagrįstais apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į proporcingumo kriterijų. Pažymėtina, kad atsakovės mokymosi išlaidų grąžinimo aspektu svarbus yra atsakovės įsipareigojimas ištarnauti vidaus tarnyboje – teisėjų kolegijos nuomone – (duomenys neskelbtini), 5 metus. Sutartyje nurodyta, kad asmuo, baigęs mokslus ir įsidarbinęs įstaigoje į kurią buvo siųstas – turi ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus, o jei bus pašalintas iš mokyklos arba baigęs mokymąsi atsisakys tarnauti vidaus tarnyboje, arba bus atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo kaltės anksčiau, nei Sutarties 5.3 punkte nustatytas terminas, įsipareigoja atlyginti mokyklai su jo mokymu susijusias išlaidas (Sutarties 5.3, 5.4 p.). Atsižvelgiant į aptartą sutarties 5.4. punkto nuostatą, teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad sutarties tekste nėra pareigos atsakovei atlyginti ieškovui visas su mokymu susijusias išlaidas. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, mokymosi išlaidų atlyginimo dydis turi būti proporcingai susietas su ištarnautu laiku vidaus tarnyboje. Mokymosi išlaidų atlyginimo dydis turi būti vertinamas atsižvelgiant į tai, kiek atsakovas iš tikrųjų tarnyboje išdirbo, atmetus mokymosi laikotarpį (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-536-695/2015). Nagrinėjamu atveju atsakovas išlaidų atlyginimą sieja su visos tarnybos trukme (tiek mokymosi, tiek ištarnavimo vidaus tarnyboje). Ieškovė buvo įpareigota tiksliai nurodyti atsakovės tarnybos (išdirbtą) laiką (duomenys neskelbtini), tačiau įpareigojimo neįvykdė. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija skaičiuoja atsakovės ištarnautą laiką pagal byloje esančius duomenis. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės tarnybos (išdirbtas) laikas yranuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2014 m. vasario 14 d., t. y. 1 metų 11 mėnesių ir 14dienų,o tarnybos stažas kartu su mokymosi laikotarpiu yra nuo 2010 m. rugsėjo 3 d. iki 2014 m. vasario 14 d., t. y. 3 metai 5 mėnesiai ir 4 dienos.Teisėjų kolegija, remdamasi faktinėmis aplinkybėmis, kad atsakovės ištarnautas laikas yra nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2014 m. vasario 14 d. (1 metų 11 mėnesių ir 14 dienų), sprendžia, jog atsakovės tarnybos po mokyklos baigimo laikas sudarė 39 procentus laikotarpio, kurį turėjo ištarnauti atsakovė. Stojimo į vidaus tarnybą sutarties 5.4 punkte nėra nustatyta imperatyvaus reikalavimo atlyginti viso laikotarpio su atsakovės mokymusi susijusias išlaidas, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas ieškovės reikalaujamas mokymosi išlaidas išieškoti proporcingai atsakovės neištarnautam sutartyje nustatytam tarnybos laikui.Atsižvelgiant į tai, kadatsakovės tarnybos laikas – 1 metų 11 mėnesių ir 13 dienų sudaro 39% laikotarpio, kurį pagal 2010 m. rugsėjo 3 d. Stojimo į vidaus tarnybą sutartįįsipareigojo atsakovė ištarnauti, todėl iš atsakovės E. A. (G.) ieškovei Lietuvos Policijos mokyklai gali būti priteista 61% reikalaujamos sumos.

Apeliantės teigimu stipendija bei tarnybinė uniforma nelaikytinos sutartyje nurodytų „mokymo išlaidų“ dalimi. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 5-V-585, patvirtintose „Išlaidų, tiesiogiai susijusių su pirminiu ar įvadiniu profesiniu mokymu, apskaičiavimo ir išieškojimo taisyklės“ nurodyta, kad mokymo išlaidas sudaro: mokymo kaina, išmokėta stipendija, tarnybinės uniformos kaina, todėl teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad stipendija bei tarnybinė uniforma nelaikytinos sutartyje nurodytų „mokymo išlaidų“ dalimi. Tačiau pažymi, jog Pagal 2009 m. balandžio 30 d. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 75 straipsnį stipendijos mokamos studentams kaip parama mokymosi laikotarpiu ir ji gali būti išieškoma tik esant CPK 663, 736 straipsniuose nustatytiems pagrindams, o jų šioje byloje nenustatyta. Taigi stipendija, kaip viena paramos studentams formų, nepriskirtina prie išlaidų, tiesiogiai susijusių su policijos pareigūno mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, nes tokia parama studentui studijų metu teikiama neatlygintinai (pvz.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-536-695/2015). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija vertina, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 5-V-585, patvirtintose „Išlaidų, tiesiogiai susijusių su pirminiu ar įvadiniu profesiniu mokymu, apskaičiavimo ir išieškojimo taisyklėse“ stipendija į mokymo išlaidas yra nepagrįstai įtraukta. Todėl atsižvelgiant į stipendijos socialinę paskirtį bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teisėjų kolegijos nuomone 2483,51 Eur suma, išmokėta E. G. kaip stipendija, negali būti priteistina.

Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad tarnybinės uniformos kaina laikoma išlaidų, susijusių su profesiniu mokymu dalimi ir priteisė iš atsakovės tarnybinės uniformos vertę, motyvuodamas tuo, kad pirmąkart tarnybinė uniforma yra išduodama mokymams, o ne kaip darbo drabužis, kad atsakovė tarnybinę uniformą grąžino ne naują. Pažymėtina, kad 2010 m. rugsėjo 3 d. Stojimo į vidaus tarnybą sutarties 8.2. punkte numatyta, kad mokykla įsipareigoja aprūpinti asmenį uniforma. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarnybinė uniforma buvo išduota ir mokymosi laikotarpiu. To byloje neneigia ir atsakovė. Todėl vertintina, kad tarnybinės uniformos likutinė vertė yra priskirtina prie išlaidų, tiesiogiai susijusių su kursantės E. G. mokymu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog yra yra pagrindas keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmoje instancijoje.

Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovei už ieškinio pateikimą mokėtina žyminio mokesčio suma –156Eur, nuo kurio mokėjimo ieškovė Lietuvos Respublikos CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta tvarka yra atleista. Atsakovė byloje patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 42Eur žyminį mokestį už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą ir 376,51Eur už atsakovei suteiktas teisines paslaugas. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį patenkinus 39 procentu, bylinėjimosi išlaidos perskirstytinos taip: iš atsakovės E. A. (G.) priteistina 60,84Eur žyminio mokesčio valstybei. Iš ieškovės Lietuvos policijos mokyklos atsakovei E. A. (G.) priteistina 255,30Eur bylinėjimosi išlaidų.

Byloje patirtos 3,85 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, iš ieškovės Lietuvos policijos mokyklos priteistina 2,35Eur pašto išlaidų valstybės naudai. Iš E. A. (G.) priteistina 1,50Eur pašto išlaidų valstybei.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė apeliacinėje instancijoje patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas –89 Eur – žyminį mokestį. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies – 88 procentus, apeliantei E. A. (G.) priteistina iš ieškovės Lietuvos Policijos mokyklos 78,32Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės E. A. (G.) ieškovui Lietuvos policijos mokyklai 2696,61 Eur (du tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt šešis eurus 61 centą) su mokymu susijusių išlaidų ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2014 m. spalio 2 d. - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš E. A. (G.) valstybei 60,84 Eur (šešiasdešimt eurų 84 centus) žyminį mokestį ir 1,50 Eur (vieną eurą  centų) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš ieškovo Lietuvos policijos mokyklos atsakovei E. A. (G.) 255,30 (du šimtus penkiasdešimt penkis eurus 30 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo Lietuvos policijos mokyklos valstybei 2,35Eur (du eurus 35 centus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.“

Priteisti iš ieškovo Lietuvos policijos mokyklos atsakovei E. A. (G.) 78,32Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus 32 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.