Administracinė byla Nr. eI3-867-872/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02948-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos:15.8; 55.1.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Sauliaus Jakaičio ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. Ž. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Pareiškėja J. Ž. pateikė teismui skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) 2020 m. rugpjūčio 3 d. raštą Nr. 1SS-1444-(9.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“; 2) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. lapkričio 13 d. raštą Nr. 49SJ-318-(14.49.105.); 3) įpareigoti NŽT atkurti pareiškėjai nuosavybę į žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), buvusio savininko B. J. turėtoje žemės valdos teritorijoje.

Nurodo, kad NŽT 2020 m. rugpjūčio 3 d. rašte Nr. 1SS-1444-(9.5.) savo sprendimą atsisakyti tenkinti prašymą – „panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. lapkričio 13 d. raštą ir J. Ž. atkurti nuosavybę į žemės sklypo dalį esančią (duomenys neskelbtini), buvusio savininko B. J. turėtoje žemės valdos teritorijoje“ motyvavo vien tik citatomis iš skundžiamo NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. lapkričio 13 d. rašto, jokių naujų motyvų nepridėjo, tik dar kartą nurodė analogiškas aplinkybes.

Pareiškėja pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2019 m. rugpjūčio 16 d. raštu, kuriame nurodoma, kad klausimas dėl leidimo pareiškėjai atkurti nuosavybę į žemės sklypo dalį (tampant sklypo bendrasavininke), esančią valstybinės žemės patikėtinio NŽT valdomame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) priklauso NŽT kompetencijai. Šis raštas gautas reaguojant į Seimo kontrolės priimtą sprendimą. Sprendimas buvo priimtas remiantis pareiškėjos skundu dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos specialistų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant pareiškėjos prašymą atkurti nuosavybę į žemės sklypo dalį esančią (duomenys neskelbtini), buvusio savininko B. J. turėtoje žemės valdos teritorijoje. Mano, kad nėra jokio teisinio pagrindo remtis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir apeliuoti, kad šis subjektas neatlieka veiksmų ar turi juos atlikti. Akcentuoja, kad 2014 m. balandžio 24 d. Patikrinimo aktu konstatuota, kad ginčo žemės sklypo dalis, į kurią pretenduoja pareiškėja, yra laisva valstybinė žemė, kuri nėra užstatyta jokiais statiniais. Vadinasi NŽT neturi teisinio pagrindo atsisakyti atkurti nuosavybės teises į žemės sklypo dalį, buvusio savininko B. J. turėtoje žemės valdos teritorijoje. Pareiškėja nurodo, kad NŽT 2020 m. rugpjūčio 3 d. rašte Nr. 1SS-1444-(9.5.) nepateikė jokių teisinių argumentų, kuriais remiantis būtų galima atsisakyti atkurti nuosavybes teises, todėl toks raštas yra neteisėtas. Mano, kad NŽT vilkina atkūrimo procesą.

Pareiškėjos teigimu, NŽT neatliko jokių realių veiksmų siekiant tinkamai ir pagrįstai išnagrinėti šią situaciją, tačiau vienintelis asmuo, kuriam sukeliami neigiami padariniai yra pareiškėja.

Atsakovas NŽT Vilniaus miesto skyrius, tuo pačiu atstovaujantis ir NŽT, pateiktame atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad B. J. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemėvaldos ribos buvo nustatytos 2005 m. gegužės 10 d. vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktu Nr. (duomenys neskelbtini). B. J. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 8,00 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), jo turėtos žemėvaldos ribos patenka į žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje dalį. Pažymi, kad 2,0099 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame yra tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausantys statiniai, patikėjimo teise valdo NŽT, o jį nuomos pagrindu valdo asmenys, turintys jiems nuosavybės teise priklausančius statinius.

Teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2019 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. A51-78105/19(2.14.2.12.E-MP8) „Dėl leidimo atkurti nuosavybės teises į žemę (duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad ,,< ... > nustatyti ar sklype, kurio kadastro Nr. 010110038:28, yra laisvos (neužstatytos), nepriskirtinos valstybės iš perkamai žemei, galima būtų tik NŽT Vilniaus miesto skyriui nustačius sklype esantiems statiniams eksploatuoti tenkančias dalis“.

Pažymi, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius, atsakydamas į pareiškėjos, pretendentės į nuosavybės teisių atkūrimą į buvusio savininko B. J. Vilniaus mieste valdytą žemę, 2019 m. rugsėjo 12 d. prašymą, dėl žemės sklypo dalies atkūrimo natūra, nurodė, jog NŽT neatsisako atkurti nuosavybės teises, tačiau, kad tai galėtų padaryti jai trūksta duomenų, todėl šis klausimas galės būti sprendžiamas, kai žemės sklypo naudotojai pateiks naudojamo žemės sklypo planą, kuriame būtų išskirtos esantiems pastatams eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir būtų nustatytas šių dalių plotas.

NŽT Vilniaus miesto skyrius, reaguodamas į pakartotinį pareiškėjos 2019 m. spalio 8 d. prašymą inicijuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laisvos ir neišnuomotos žemės atidalijimą ir taip atkurti nuosavybės teises į žemės sklypo dalį, kuriame iš esmės yra keliamas klausimas dėl žemės sklypo pertvarkymo - padalinimo į atskirus turtinius vienetus, taip galimai suformuojant žemės sklypo dalį atkūrimui, 2019 m. spalio 17 d. raštu Nr. 49SDŽ-725-(l4.49 .22.) „Dėl tarnybinės pagalbos“ ir pakartotiniu 2020 m. sausio 15 d. raštu Nr. 49SDŽ-33-(l4.49.22.) „Informacijos suteikimo“ kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydamas suteikti informaciją dėl galimybės žemės sklypą performuoti padalijimo būdu, suformuojant atskirą žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui.

Nurodo, kad pareiškėja 2019 m. spalio 23 d. prašymu kreipėsi į NŽT, prašydama atkurti nuosavybės teises į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalį. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2019 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. 49SJ-318-(14.49.105.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ informavo pareiškėją, kad siekiant atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko B. J. žemėvaldą reikia parengti žemės sklypo dalių planą, išskiriant dalis savarankiškai funkcionuojantiems statiniams, tačiau net ir nustačius dalis savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti, tokia aplinkybė neeliminuotų Vilniaus miesto savivaldybės pareigos suformuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui.

Pareiškėja, nesutikdama su aukščiau nurodytu NŽT Vilniaus miesto skyriaus raštu, 2019 m. lapkričio 26 d. NŽT pateikė skundą, prašydama atkurti nuosavybės teises į žemės sklypo dalį ir panaikinti 2019 m. lapkričio 13 d. raštą. NŽT teigimu, įvertinusi 2019 m. lapkričio 13 d. rašto pagrįstumą bei atitikimą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatoms, 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. ISS-2324-(9.5) nusprendė palikti 2019 m. lapkričio 13 d. raštą, taip pat atsakyme į skundą nurodė, kad 2019 m. lapkričio 26 d. skundas paliekamas nenagrinėtu, kadangi į pareiškėjos keliamą klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypo dalį jau buvo atsakyta 2017 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. lSS-2224-(7.5) „Dėl informacijos pateikimo“, 2018 m. kovo 13 d. raštu Nr. lSS-499-(7.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“, 2019 m. spalio 11 raštu Nr. ISS-1948-(9.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“.

Pareiškėja, nesutikdama su NŽT 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimu, Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė skundą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 16 d. sprendimu panaikino NŽT 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. 1 SS-2324-(9.5) ir įpareigojo NŽT iš naujo spręsti klausimą dėl pareiškėjos 2019 m. lapkričio 26 d. skundo pagrįstumo.

NŽT pakartotinai išnagrinėjusi pareiškėjos 2019 m. lapkričio 26 d. skundą, priėmė 2020 m. rugpjūčio 3 d. raštą Nr. 1SS-1444-(9.5.).

NŽT akcentuoja, kad neatsisako atlikti veiksmus priskirtinus NŽT kompetencijai. Nurodo, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius atlieka jo kompetencijoms priskirtus veiksmus - inicijavo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plano, kuriame būtų išskirtos žemės sklypo dalys, savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti, tačiau minėtos paslaugos pirkimas neįvyko, todėl NŽT Vilniaus miesto skyrius rengiasi inicijuoti pakartotinį paslaugos (žemės sklypo plano, kuriame būtų išskirtos žemės sklypo dalys, savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti, parengimą) užsakymą.

NŽT teigimu, aplinkybė, jog yra parengtas žemės sklypo dalių planas, kuriuo išskirtos dalys savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti ir nustačius dalis savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti, neeliminuoja Vilniaus miesto savivaldybės pareigos suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui - parengti žemės sklypo planą, jį pateikiant Vilniaus miesto skyriui. Pareiškėjos skundo reikalavimas - įpareigoti NŽT atkurti nuosavybės teises į žemės sklypo dalį negali būti tenkinamas vien tuo aspektu, jog NŽT šių veiksmų negali atlikti neturint kitos nuosavybės teisių atkūrimo procese dalyvaujančios šalies sprendimo, šiuo atveju - Vilniaus miesto savivaldybės patvirtinto natūra grąžinamo laisvos (neužstatytos) žemės sklypo plano, kurio pagrindu būtų priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko B. J. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemėvaldą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Byloje ginčas kilo dėl NŽT 2020 m. rugpjūčio 3 d. rašto Nr. 1SS-1444-(9.5.) ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. lapkričio 13 d. rašto Nr. 49SJ-318-(14.49.105) teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atkurti pareiškėjai atkurti nuosavybę į žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), buvusio savininko B. J. turėtoje žemės valdos teritorijoje.

Nustatyta, kad B. J. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemėvaldos ribos buvo nustatytos 2005 m. gegužės 10 d. vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktu Nr. 31/05/15-14; B. J. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 8,00 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini); iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko B. J. turėtos žemėvaldos ribos patenka į žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0038:0028), esančio (duomenys neskelbtini), dalį; 2,0099 ha žemės sklypą patikėjimo teise valdo NŽT, o jį nuomos pagrindu valdo asmenys, turintys jiems nuosavybės teise priklausančius statinius.

Pareiškėja 2019 m. spalio 23 d. NŽT pateikė prašymą atkurti jai nuosavybę į žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvusio savininko B. J. turėtoje žemės valdos teritorijoje. Pareiškėja prašyme nurodė, jog buvo gautas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2019 m rugpjūčio 16 d. raštas, kurio rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad klausimas dėl leidimo J. Ž. atkurti nuosavybę į žemės sklypo dalį (tampant sklypo bendrasavininke), esančią valstybinės žemės patikėtinio NŽT valdomame žemės sklype, kurio kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), priklauso NŽT kompetencijai. Pažymėjo, kad šis raštas buvo priimtas reaguojant į Seimo kontrolieriaus raštą, kuriuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija buvo įpareigota pateikti pareiškėjai objektyviais duomenimis pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, kuriame būtų išreikšta aiški Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pozicija dėl galimybės suprojektuoti natūra grąžintiną žemės sklypą. Prašyme atkreipė dėmesį, kad NŽT, 2015 m. kovo 31 d. teikdama atsiliepimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, jame išsakė aiškią savo poziciją, kad žemės sklypas turi būti atkurtas pareiškėjai. Pažymėjo, jog dar 2014 m. balandžio 24 d. patikrinimo aktu konstatuota, kad ginčo žemės sklypo dalis, į kurią pretenduoja pareiškėja, yra laisva valstybinė žemė, kuri nėra užstatyta jokiais statiniais, taip pat kad 2015 m. vasario 11 d. rašte Nr. 49SFN-127- (14.49.104.) NŽT patvirtino, kad niekada nėra išdavusi sutikimo statybai ar rekonstrukcijai atlikti šioje žemės sklypo dalyje, sklype (duomenys neskelbtini), ši sklypo dalis nėra niekam išnuomota. Atkreipė dėmesį, kad 2016 m. gegužės 11 d. pakartotinai buvo atliktas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), patikrinimas Nr.49ZN-180, kuris patvirtino analogiškas aplinkybes, kaip ir 2014 m. balandžio 24 d. aktai. Pareiškėja skunde nurodė, kad remiantis nurodytu bei VĮ Registrų centras duomenimis, matyti, kad ginčo žemės sklypas išnuomotas dalinai, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, plotas yra 2,0099 ha; išnuomoto žemės sklypo dalį sudaro tik 1,4314 ha; laisvos ir neišnuomotos valstybinės žemės plotas yra 0,5785 ha, todėl vieninteliu pagrindu, dėl kurio pareiškėjai buvo galima atsisakyti grąžinti žemės sklypą natūra, būtų tai, kad žemės sklypas priskirtinas valstybės išperkamai žemei, tačiau šioje situacijoje prašomas žemės sklypo dalis nepriskirtina minėtai kategorijai.

NŽT Vilniaus miesto skyrius 2019 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. 49SJ-318-(14.49.105.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ išnagrinėjo NŽT persiųstą nagrinėti pareiškėjos 2019 m. spalio 23 d. prašymą ir paaiškino, kad į pareiškėjos keliamus klausimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo NŽT išnagrinėjo ir atsakė 2019 m. spalio 11 d. raštu Nr. 1 SS-1948-(9.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“. Taip pat informavo, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius 2019 m. rugsėjo 6 d. rašte Nr. 49SFN-2883-(14.49.104.) „Dėl informacijos pateikimo“ jau yra pateikęs informaciją apie 2019 m. birželio 28 d. atliktą žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo patikrinimą ir jo metu nustatytas aplinkybes. Taip pat nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2017 m. gruodžio 5 d. rašte, be kita ko, pažymėta apie tai, kad apie likusią B. J. turėtą žemę, priskirtą valstybės išperkamai žemei, Vilniaus miesto savivaldybė NŽT Vilniaus miesto skyrių informavo 2014 m. birželio 26 d., 2014 m. rugsėjo 30 d., 2014 m. lapkričio 25 d., 2016 m. birželio 15 d., 2017 m. balandžio 21 d. raštais. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2017 m. gruodžio 5 d. rašte nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybė atliko visus veiksmus, susijusius su laisvos (neužstatytos) žemės plotų nustatymu ir grąžintinų natūra žemės sklypų suprojektavimu B. J. iki nacionalizacijos turėtose žemėvaldos ribose ir „<...> nuosekliai laikosi savo pozicijos dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir žemės grąžinimo natūra į valstybinės žemės nuomos sutarčių pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, kurioje įrengta eksploatuojama automobilių stovėjimo aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dalį <...>“. NŽT Vilniaus miesto skyrius ginčijamame 2019 m. lapkričio 13 d. rašte taip pat nurodė, kad duomenų apie laisvą ir neužstatytą (valstybės neišperkamą) žemę pažymėjimas kartografinėje medžiagoje ir laisvos (neužstatytos) žemės sklypų formavimas miestų teritorijose yra išskirtinai savivaldybės kompetencijai priskirta funkcija, todėl NŽT neturi teisinio pagrindo vertinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priimamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigoti šią instituciją suformuoti grąžintiną natūra laisvą (neužstatytą) žemės sklypą buvusio savininko B. J. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytoje žemėje. NŽT 2019 m. lapkričio 13 d. rašte Nr. 49SJ-318-(14.49.105.) paaiškino pareiškėjai, kad žemės sklypo plane išskiriant numatomas parduoti ar išnuomoti valstybinės žemės sklypo dalis, reikalingas kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti, ir nustatant šių dalių plotus, nėra išskiriama laisvos (neužstatytos) žemės, nepriskirtinos valstybės išperkamai žemei, dalis ir nėra nustatomas šios dalies plotas.

Pareiškėja 2019 m. lapkričio 26 d. pateikė NŽT skundą „Dėl 2019-11-23 rašto Nr. 49SJ-318-(14.49.105.) panaikinimo“, prašydama panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. lapkričio 13 d. raštą ir atkurti pareiškėjai nuosavybę į žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvusio savininko B. J. turėtoje žemės valdos teritorijoje. Nurodė, kad su NŽT Vilniaus miesto skyriaus raštu nėra pagrindo sutikti, kadangi prašymas pareiškėjai atkurti nuosavybę į žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvusio savininko B. J. turėtoje žemės valdos teritorijoje, buvo pateiktas remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2019 m. rugpjūčio 16 d. raštu, kuriame nurodoma, kad klausimas dėl leidimo J. Ž. atkurti nuosavybę į žemės sklypo dalį (tampant sklypo bendrasavininke), esančią valstybinės žemės patikėtinio NŽT valdomame žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso NŽT kompetencijai, todėl šiuo atveju svarstyti, kodėl NŽT Vilniaus miesto skyrius atsisakė atlikinėti veiksmus, priskirtinus NŽT kompetencijai, nėra suprantama. Pažymi, kad VĮ „Registrų centras“ išraše Nr. 1/27324 nurodyta, kad žemės sklypo plotas 2,0099 ha, 1,4314 ha žemės ploto išnuomota, žemės sklype esantis 0,5785 ha plotas priklauso Lietuvos Respublikai. Skunde nurodo, kad pareiškėjai privalo būti atkurta nuosavybė nurodytame žemės sklype, pažymėta taškais, o po automobilių aikštele esanti žemė turi būti atkurta su sąlyga dėl nuomos. Atkreipia dėmesį, kad 2014 m. balandžio 24 d. patikrinimo aktu konstatuota, kad ginčo žemės sklypo dalis, į kurią pretenduoja pareiškėja, yra laisva valstybinė žemė, kuri nėra užstatyta jokiais statiniais.

NŽT pareiškėjos 2019 m. lapkričio 26 d. skundą dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. lapkričio 13 d. rašto panaikinimo išnagrinėjo, priimdama 2019 m. gruodžio 3 d. raštą Nr. 1SS-2324-(9.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1861-596/2020 pareiškėjos J. Ž. skundą tenkino iš dalies ir panaikino NŽT 2019 m. gruodžio 3 d. raštą Nr.1SS-2324-(9.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“, įpareigojo NŽT iš naujo spręsti klausimą dėl pareiškėjos J. Ž. 2019 m. lapkričio 26 d. skundo „Dėl 2019-11-23 rašto Nr. 49SJ-318-(14.49.105.) panaikinimo“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. birželio 9 d. nutartimi pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė.

NŽT 2020 m. rugpjūčio 3 d. priėmė raštą Nr. 1SS-1444-(9.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“, kuriame nurodė, jog NŽT Vilniaus miesto skyrius 2019 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. 49SJ-318-(14.49.105.) į pareiškėjos 2019 m. spalio 23 d. prašyme keliamą klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio žemės savininko B. J. valdytos žemės dalį, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atsakė tinkamai, taikydamas teisės aktų nuostatas, todėl NŽT panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. lapkričio 13 d. rašto Nr. 49SJ-318-(14.49.105.) neturi teisinio pagrindo.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai.

Pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalį, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Šis teisinis reglamentavimas reiškia, kad šiai ginčų kategorijai yra nustatyta privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka, o NŽT yra išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.

Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad skundų nagrinėjimo tvarką tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas.

NŽT direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90 patvirtintų Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 30 punktas nustato, kad atsižvelgiant į skundo turinį ir keliamus reikalavimus, Tarnybos direktorius priima vieną (ar kelis, jei skunde keliami du ir daugiau reikalavimų) iš sprendimų: 1) skundą (ar dalį jame iškeltų reikalavimų) atmesti kaip nepagrįstą (30.1 papunktis); 2) panaikinti (visą ar iš dalies) teritorinio padalinio priimtą sprendimą (30.2 papunktis); 3) panaikinti (visą ar iš dalies) teritorinio padalinio priimtą sprendimą ir priimti naują sprendimą (30.3 papunktis); 4) pakeisti teritorinio padalinio priimtą sprendimą (30.4 papunktis); 5) įpareigoti teritorinį padalinį atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su skunde keliamų reikalavimų įgyvendinimu (30.5 papunktis).

Kaip minėta aukščiau, kad pareiškėja 2019 m. spalio 23 d. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuri patenka į buvusio savininko B. J. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemės sklypą, kurį išnagrinėjęs NŽT Vilniaus skyrius priėmė ginčijamą 2019 m. lapkričio 13 d. Nr. 49SJ-318-(14.49.105) raštą. Pareiškėja, nesutikdama su šiuo raštu, 2019 m. lapkričio 26 d. pateikė skundą NŽT, prašydama panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. lapkričio 13 d. raštą Nr. 49SJ-318-(14.49.105) ir atkurti pareiškėjai nuosavybę į žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvusio savininko B. J. turėtoje žemės valdos teritorijoje, dėl kurio NŽT priėmė ginčijamą 2020 m. rugpjūčio 3 d. raštą Nr. 1SS-1444-(9.5.). Aptartos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjos inicijuota nuosavybės teisių atkūrimo procedūra atitiko Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2–5 dalių nuostatas, nustatančias privalomą išankstinę ginčų nagrinėjimo tvarką.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėja savo nesutikimą su NŽT 2020 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. 1SS-1444-(9.5.) iš esmės motyvuoja tuo, jog NŽT nepagrįstai atsisako atlikti jai priskirtas funkcijas - atkurti pareiškėjai nuosavybę į žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvusio savininko B. J. turėtoje žemės valdos teritorijoje. Pareiškėja remiasi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2019 m. rugpjūčio 16 d. raštu, kuriame nurodoma, kad klausimas dėl leidimo pareiškėjai atkurti nuosavybę į žemės sklypo dalį (tampant sklypo bendrasavininke), esančią valstybinės žemės patikėtinio NŽT valdomame žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso NŽT kompetencijai; 2014 m. balandžio 24 d. Patikrinimo aktu, kuriame konstatuota, kad ginčo žemės sklypo dalis, į kurią pretenduoja pareiškėja, yra laisva valstybinė žemė, kuri nėra užstatyta jokiais statiniais.

Nustatyta, jog skundžiamame NŽT 2020 m. rugpjūčio 3 d. rašte Nr. 1SS-1444-(9.5.) yra pasisakyta dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2019 m. rugpjūčio 16 d. rašto bei nurodyta, jog NŽT Vilniaus skyrius 2019 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. 49SJ-318-(14.49.105) informavo pareiškėją, jog vadovaudamasis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 NŽT neturi teisinio pagrindo vertinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priimtų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjai išaiškinta, jog pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies nuostatas nuosavybės teisės į žemę atkuriamos: grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti vietoje pilietis nepageidauja. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Paaiškinta, jog Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau - ir Tvarka) 106 punkte nurodyta, kad Nacionalinė žemės tarnybos įgaliotas teritorinio skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, grąžinant natūra buvusioje turėtoje vietoje piliečiams, priima gavęs savivaldybės administracijos patvirtintą žemės sklypo planą. Skundžiamame NŽT 2020 m. rugpjūčio 3 d. rašte Nr. 1SS-1444-(9.5.) pareiškėjai išaiškinta, jog NŽT sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus, o piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises teritoriniai skyriai nagrinėja vadovaudamasi be kita ko, savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais žemės sklypų planais, kai piliečiams grąžinama natūra laisva (neužstatyta) žemė iki 1995 m. birželio 1 d. buvusi miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose. Atkreiptas pareiškėjos dėmesys į tai, jog toks planas NŽT Vilniaus miesto skyriuje nėra gautas, o pagal Tvarkos 1061 punktą NŽT vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio negali priimti sprendimo atkurti nuosavybės teises į miesto žemę natūrą, kol savivaldybės administracijos direktorius nepatvirtina natūra grąžinamo laisvos (neužstatytos) žemės sklypo plano.

Teismas pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog Atkūrimo įstatymas reglamentuoja valstybės, savivaldybių institucijų kompetenciją sprendžiant, be kita ko, žemės grąžinimo natūra klausimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015 atkreipė dėmesį, jog teisės aktų leidėjas, realizuodamas savo diskrecijos teisę nustatyti neteisėtai nusavintos nuosavybės grąžinimo natūra tvarką, šiam procesui įgyvendinti paskyrė dvi viešojo administravimo institucijas – NŽT ir jos teritorinius padalinius – žemėtvarkos skyrius (dabar miestų arba rajonų skyriai) bei atitinkamos savivaldybės administracijos direktorių. Minėtais teisės aktais šioms institucijoms yra priskirtos konkrečios funkcijos, vykdomos tam tikru eiliškumu. Nors galutinius sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra ginčo atveju priima NŽT, tačiau iki šio momento tiek NŽT, tiek Savivaldybės administracijos direktorius turi atlikti pagal teisės aktus jų kompetencijai priskirtus veiksmus, nuo kurių priklauso, ar dėl žemės, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusios miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, gali būti priimamas sprendimas atkurti ją natūra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuosavybės teisių atkūrimas yra sudėtinis procesas, grindžiamas inter alia (be kita ko) tarpinstituciniu bendradarbiavimu ir siejamas ne tik su atitinkamų dokumentų iš pretendento pusės pateikimu, bet ir Atkūrimo įstatyme bei Tvarkoje nurodytų dokumentų parengimu ar veiksmų atlikimu. Šio proceso sėkmingam užbaigimui reikalingas visų jame dalyvaujančių subjektų tinkamas teisių ir pareigų vykdymas (žr., pvz., LVAT 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1424-525/2021, LAVT 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-12-261/2020). Taigi, teismo vertinimu NŽT 2020 m. rugpjūčio 3 d. rašte Nr. 1SS-1444-(9.5.) nurodyti argumentai atitinka formuojamą teismų praktiką ir vien aplinkybė, jog yra parengtas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalių planas, kuriuo išskirtos dalys savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti ir nustačius dalis savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti, neeliminuoja Vilniaus miesto savivaldybės pareigos suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui - parengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą, jį pateikiant NŽT Vilniaus miesto skyriui, kas nagrinėjamu atveju nėra padaryta.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiami Raštai priimti tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas, motyvuoti, atitinka esminius Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, teismas taip pat nenustatė pareiškėjos nurodytų ar kitų NŽT Vilniaus skyriaus 2019 m. lapkričio 13 d. rašto ir NŽT 2020 m. rugpjūčio 3 d. rašto panaikinimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje, todėl pareiškėjos skundo reikalavimas panaikinti NŽT 2020 m. rugpjūčio 3 d. raštą Nr. 1SS-1444-(9.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. lapkričio 13 d. raštą Nr. 49SJ-318-(14.49.105.) atmestinas kaip nepagrįstas. Netenkinus šio pareiškėjos skundo reikalavimo, netenkintinas ir išvestinis patikslinto skundo reikalavimas įpareigoti NŽT atkurti pareiškėjai nuosavybę į žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), buvusio savininko B. J. turėtoje žemės valdos teritorijoje. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos J. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                         Asta Adamonytė-Šipkauskienė

Saulius Jakaitis

                                                                                        Fausta Vitkienė