Administracinė byla Nr. A-580-463/2022

        Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00465-2021-5

        Procesinio sprendimo kategorija 22.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. liepos 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. P. skundą atsakovui Skuodo rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas P. P. (toliau – ir pareiškėjas), kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Skuodo rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) direktoriaus 2021 m. kovo 15 d. įsakymą Nr. A6-146 „Dėl Skuodo rajono savivaldybės administracijos savivaldybės gydytojo (vyriausiojo specialisto) P. P. vertinimo“
(toliau – ir Įsakymas).

2.       Pareiškėjo skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

2.1.       Pareiškėjas paaiškino, kad Administracijos direktorius yra jo tiesioginis vadovas, kuris kiekvienais metais įvertina jo kvalifikaciją, gebėjimą atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiektus rezultatus vykdant suformuluotas užduotis. Kasmetinio tarnybinio vertinimo metu Administracijos direktorius pateikė siūlymą pareiškėjo 2020 m. tarnybinę veiklą įvertinti nepatenkinamai. Pareiškėjas nesutiko su šiuo siūlymu ir kreipėsi su prašymu sudaryti komisiją, kuri išspręstų tarp jo ir Administracijos direktoriaus kilusius nesutarimus. Administracijos direktorius 2021 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. A1-76 sudarė nuolatinę Skuodo rajono savivaldybės administracijos tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisiją (toliau – ir Komisija). Komisija vienbalsiai pritarė Administracijos direktoriaus vertinimui, vėliau buvo patvirtinta Komisijos išvada bei pareiškėjo
2020 m. tarnybinė veikla buvo įvertinta nepatenkinamai.

2.2.       Komisija nagrinėjimo metu ignoravo pareiškėjo pateiktus paaiškinimus bei argumentus, žemino jį ir ne kartą priminė apie jo išsakytą kritiką apie (duomenys neskelbtini) interneto laidoje. Komisijos nariais buvo paskirti Administracijos direktoriui tiesiogiai pavaldžių
7 skyrių vedėjai, kurių karjera ir pareiginė alga priklauso nuo Administracijos direktoriaus malonės, todėl Komisijos nariai nebuvo ir negalėjo būti objektyvūs bei nešališki.

2.3.       Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (toliau – ir VTĮ) numatyta, kad Vyriausybės įgaliotos įstaigos atstovas į pareigas priimančio asmens ar valstybės tarnautojo prašymu gali būti kviečiamas dalyvauti Komisijos darbe jos nario teisėmis. Taip pat Komisijoje gali dalyvauti profesinės sąjungos atstovas arba darbo tarybos atstovas. Skuodo rajono savivaldybėje nėra nei darbuotojų profesinės sąjungos, nei darbo tarybos. Pareiškėjo įsitikinimu Administracijos direktorius, siekdamas išvengti bet kokios jo vadovavimo kontrolės, per du darbo metus nenorėjo sukurti Skuodo rajono savivaldybės darbo tarybos, o norinčių įkurti profesinę sąjungą neatsirado, kadangi nuo tokios iniciatyvos atgraso Administracijoje vykdomas darbuotojų mobingas.

2.4.       Pareiškėjas skunde laikėsi pozicijos, kad jis tinkamai vykdė pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, pasiekė pageidaujamus rezultatus ir įvykdė visas suformuluotas užduotis. Pareiškėjas teigė, kad Tarnybinio vertinimo metu Administracijos direktoriaus pateiktos pastabos, jog pareiškėjas neįvykdė metinių užduočių, pavėluotai teikė ataskaitas ir pan., yra nepagrįstos bei melagingos.

2.5.       Teismo posėdžio metu pareiškėjas pabrėžė, kad kilusi Covid-19 epidemija pareikalavo didžiosios dalies jo laiko ir energijos, todėl ne nuo jo valios priklausančių priežasčių jam nepavyko iki galo įvykdyti metinių užduočių. Atkreipė dėmesį, kad Komisijos posėdyje nebuvo vertinami jo 2021 m. vasario 25 d. prašyme išdėstyti argumentai. Tai patvirtino Komisijos narių šališkumą ir neobjektyvumą. Pažymėjo, kad Administracijos specialistės tarnybiniame pranešime pateikti faktai yra melagingi ir neatitinkantis tikrovės. Paaiškino, jog darbovietėje psichologinis smurtas bei mobingas prasidėjo po viešai išsakytos kritikos.

3.       Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko.

4.       Atsakovas atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

4.1.       Administracijos direktorius, kaip tiesioginis pareiškėjo vadovas, 2021 m. sausio 16 d. susipažino su pareiškėjo pateiktu 2020 m. veiklos įsivertinimu – labai gerai. Kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo pokalbio data buvo paskirta 2021 m. vasario 15 d. Pokalbio metu buvo aptartos užduotys, kurias pareiškėjui reikėjo atlikti 2020 m., pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų, vykdant nustatytas užduotis, vertinimo rodiklius, darbai, kurie nebuvo atlikti ir suformuotos užduotys
2021 m., rizika, kuriai esant nustatytos funkcijos gali būti neįvykdytos, gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Pokalbio metu pareiškėjo ir Administracijos direktoriaus nuomonės išsiskyrė, kadangi pareiškėjas su vertinimu nesutiko, paaiškino, jog jis negalėjo atlikti užduočių tinkamai dėl per karantiną padidėjusio darbo krūvio. Po pokalbio Administracijos direktorius užpildė motyvuotą siūlymą, kuriame pareiškėjui nustatė einamųjų metų užduotis, pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų, vykdant nustatytas užduotis, vertinimo rodiklius ir riziką, kuriai esant nustatytos užduotys gali būti neįvykdytos. Motyvuotame siūlyme bendras pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas – nepatenkinamai. Pateikė siūlymą pareiškėjui nustatyti mažesnė pareigybės pareiginės algos koeficientą intervale esančiai pareiginei algai, taikant 0,5 mažesnį koeficientą. Tačiau pareiškėjo pareiginės algos koeficientas buvo mažiausias leidžiamas teisės aktuose, todėl faktiškai pareiškėjo pareiginis atlyginimas nepasikeitė. Komisija 2021 m. kovo 1 d. posėdyje, kuris vyko nuotoliniu būdu ZOOM platforma, išnagrinėjo pareiškėjo vertinimo dokumentus, išklausė tiek jį, tiek jo tiesioginį vadovą. Pareiškėjas į Komisijos posėdį atvyko nepasiruošęs ir siekė, kad posėdis būtų atidėtas, tačiau Komisijos nariai vienbalsiai nutarė, kad turimos informacijos pakanka sprendimui priimti.

4.2.       Pareiškėjas Komisijai paaiškino, kad užduotis einamiesiems metams suformavo pats, tačiau į Komisijos narės klausimą, kokias ataskaitas turėjo pateikti, atsakyti negalėjo, o išvardintų užduočių neprisiminė arba siūlė dokumentus pateikti sekančiame Komisijos posėdyje. Komisija nuosekliai, pagal kiekvieną siūlymo skyrių išnagrinėjo Administracijos direktoriaus motyvuotame siūlyme nurodytą informaciją, išklausė abiejų šalių paaiškinimus ir priėmė teisėtą sprendimą. Pareiškėjas su Komisijos išvada supažindintas pasirašytinai, jam taip pat buvo pateiktas Komisijos posėdžio garso įrašas.

4.3.       Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas nesupranta, jog savo pareigas vykdo netinkamai. Administracijos direktorius ne kartą bandė pareiškėjui žodžiu paaiškinti ir priminti, kad vėluojama vykdyti užduotis. Matydamas, kad žodiniai pavedimai yra nevykdomi, užduotis buvo pradėtos formuoti raštu, nurodant konkretų įvykdymo terminą. Norėdamas išspręsti situaciją, kad pareiškėjas nuolat savo neatliktas užduotis pateisina dideliu darbo krūviu, ir tai, kad bet kokia tiesioginė kontrolė yra įvardijama kaip mobingas, Administracijos direktorius pavedė jo pavaduotojui kontroliuoti pareiškėjui pavestų užduočių vykdymą. Taip pat dėl darbo krūvio sumažinimo buvo kalbėta ir su pareiškėju, siūlant jam raštiškai pateikti prašymą peržiūrėti jo darbų krūvį, perduodant dalį funkcijų kitiems specialistams, tačiau pareiškėjas šia teise nepasinaudojo. Atsakovas pabrėžė, jog pareiškėjo teiginiai dėl per didelio darbo krūvio yra nepagrįsti, kadangi didžiąją dalį pavedimų už jį padarydavo vyriausioji specialistė, atsakinga už civilinę saugą.

4.4.       Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad neigiamą pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą iš esmės lėmė nuolatinis pareiškėjo vėlavimas atlikti pavestas užduotis, netinkamas prioritetų nustatymas. Atkreipė dėmesį, kad 2020 metų užduotis susiformavo pats pareiškėjas, nurodydamas kiekybinius vertinimo rodiklius, tačiau kasmetinio tarnybinio vertinimo metu pareiškėjas nepateikė jokių duomenų patvirtinančių, kad užduotis buvo įvykdytos ar iš dalies įvykdytos.

II.

5.       Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. liepos 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6.       Teismas iš byloje pateiktos medžiagos nustatė, kad:

6.1.       Pareiškėjas dirbo Administracijos savivaldybės gydytojo (vyriausiojo specialisto) pareigose, t. y. jis buvo karjeros valstybės tarnautojas.

6.2.       Vertinant 2021 m. vasario 25 d. tiesioginio vadovo motyvuoto siūlymo valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu Nr. A14-122 (toliau – ir Motyvuotas siūlymas) turinį nustatyta, kad pareiškėjas savo tarnybinių funkcijų atlikimą, gebėjimą atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, kvalifikaciją ir kompetenciją įsivertino labai gerai. Jo tiesioginis vadovas – Administracijos direktorius, pareiškėjo tarnybinę veiklą už minėtą laikotarpį įvertino „nepatenkinamai“ ir pateikė siūlymą pareiškėjui nustatyti mažesnę pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esančią pareiginę algą, taikant 0,5 mažesnį koeficientą negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo nustatytas pareiginės algos koeficientas.

6.3.       Pareiškėjas 2021 m. vasario 25 d. rašte, adresuotame Administracijos direktoriui, nurodė, kad nesutinka su jo tarnybinės veiklos įvertinimu ir paprašė perduoti tarnybinės veiklos vertinimo klausimą nagrinėti Komisijai.

6.4.       Administracijos direktoriaus 2021 m. vasario 1 d. įsakymo Nr. A1-76 pagrindu buvo sudaryta Komisija. Komisijos nariais buvo paskirti Administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas, Administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja, Administracijos Finansų skyriaus vedėja, Administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja, Administracijos Vietinio ūkio ir investicijų skyriaus vedėjas ir Administracijos Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėja.

6.5.       2021 m. kovo 9 d. Komisijos posėdžio protokole Nr. A15-1 nurodyta, jog Komisijos posėdyje dalyvavo pareiškėjas, jo tiesioginis vadovas, Komisijos posėdžio pirmininkė buvo Administracijos Teisės, personalo ir dokumentų valdymo skyriaus vedėja. Iš 2021 m. kovo 9 d. Komisijos išvados Nr. A14-124 turinio teismas nustatė, kad pasibaigus Komisijos posėdžiui visi jos nariai vienbalsiai nutarė įvertinti pareiškėjo 2020 m. tarnybinę veiklą „nepatenkinamai“ ir pasiūlė sumažinti jo pareiginę algą, taikant 0,5 mažesnį pareiginės algos koeficientą.

6.6.       Atsižvelgdamas į Komisijos 2021 m. kovo 9 d. posėdyje priimtą sprendimą, Administracijos direktorius skundžiamu Įsakymu nusprendė pritarti Komisijos įvertinimui ir pareiškėjo 2020 m. tarnybinę veiklą įvertino nepatenkinamai. Taip pat Įsakymu buvo nuspręsta įgyvendinti Komisijos siūlymą – nustatyti pareiškėjui mažesnę pareiginę algą, taikant 0,5 mažesnį koeficientą nei jam iki tarnybinės veiklos vertinimo nustatytas pareiginės algos koeficientas. Įsakyme nurodyta, kad faktiškai pareiškėjo pareiginės algos dydis nesikeis, kadangi pareiškėjui taikomas pareiginės algos koeficientas yra teisės aktuose numatytas mažiausias leidžiamas koeficientas.

7.       Pirmosios instancijos teismas, aptaręs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, VTĮ, Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 (toliau – ir Aprašas), nuostatas, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju vykdant kasmetinį pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą Aprašo nuostatų reikalavimai nebuvo pažeisti. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė įsivertinti, kaip 2020 m. jam pavyko atlikti suformuotas užduotis, gebėjimą atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, savo kvalifikaciją ir t.t. Buvo suorganizuotas pareiškėjo ir jo tiesioginio vadovo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo pokalbis, Administracijos direktorius tinkamai užpildė motyvuotą siūlymą, visais atvejais pateikė savo argumentus, kodėl jo vertinimas nesutapo su pareiškėjo.

8.       Taip pat teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos Komisijos veiklos procesą reglamentuojančios Aprašo nuostatos – Komisija buvo sudaryta iš 6 valstybės tarnautojų, einančių pareigas toje pačioje įstaigoje, kaip ir pareiškėjas, Komisijos posėdis įvyko nepažeidžiant Aprašo 45 punkte nustatyto termino, buvo surašyta Komisijos išvada ir pateiktas vienas iš
VTĮ 27 straipsnio 9 dalyje numatytų siūlymų.

9.       Išnagrinėjęs Komisijos 2021 m. kovo 9 d. posėdžio garso įrašą pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Komisijos posėdyje tiek pareiškėjui, tiek Administracijos direktoriui buvo sudaryta galimybė išsakyti savo poziciją ir argumentus. Komisijos nariai posėdyje dalyvavo aktyviai, uždavinėjo klausimus tiek pareiškėjui, tiek jį vertinusiam tiesioginiam vadovui, buvo išsamiai aptarti visi Motyvuoto siūlymo skyriai, su pareiškėju bendraujama buvo mandagiai. Pasibaigus posėdžiui Komisijos nariai aptarė ginčo šalių argumentus, pasakė savo pasirinktą įvertinimą, jį argumentavo ir pateikė siūlymą pareiškėjui mažinti pareiginės algos koeficientą.

10.       Teismas pažymėjo, kad iš Komisijos posėdžio įrašo nustatyta, jog pareiškėjas į posėdį atvyko nepasiruošęs, kadangi pareiškėjas į Komisijos narių klausimus atsakinėjo abstrakčiai ir nekonkrečiai. Pareiškėjas nepateikė įrodymų ar argumentų, leidžiančių abejoti Motyvuotame siūlyme tiesioginio vadovo išsakytomis pastabomis. Pareiškėjas posėdžio metu prašė Komisijos narių atidėti posėdį ir suorganizuoti naują. Komisija vienbalsiai nutarė šio prašymo netenkinti. Teismo vertinimu, nebuvo nurodytos objektyvios priežastys, kurios būtų sudariusios teisinės prielaidas paskirto posėdžio atidėjimui. Komisijos posėdis vyko būtent pareiškėjui prašant atlikti jo vertinimą, jam apie posėdžio vietą ir laiką buvo tinkamai pranešta ir žinoma, todėl jis turėjo visas galimybes pasiruošti ir surinkti visus jo poziciją pagrindžiančius faktinius duomenis. Kaip vienas iš vertinimo kriterijų vertinant tarnybinę veiklą posėdžio metu ir buvo nurodyta tai, kad pareiškėjas nuolat vėluoja atlikti jam pavestas užduotis, todėl direktorius yra verčiamas vykdyti kruopščią pareiškėjo darbo kontrolę, siųsti priminimus, skambinti ir reikalauti, kad pareiškėjas atliktų užduotis laiku. Teismas pažymėjo, kad Administracijos direktorius į Komisijos narių užduodamus klausimus atsakydavo aiškiai ir argumentuotai, pagrįsdamas Motyvuotame siūlyme priimtą sprendimą, kad pareiškėjas 2020 m. savo tarnybines funkcijas vykdė nepatenkinamai. Iš teismui teikiamo posėdžio garso įrašo trukmės ir jo turinio akivaizdu, kad pareiškėjui nebuvo daromas joks spaudimas, buvo siekiama išklausyti tiek vertinamą valstybės tarnautoją, tiek jo vertinimą atlikusį tiesioginį vadovą.

11.       Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad Komisijos nariai buvo šališki ir neobjektyvūs – pareiškėjas teismui nepateikė jokių faktinių duomenų, leidžiančių abejoti Komisijos narių objektyvumu. Aplinkybė, jog Komisijos narių tiesioginis vadovas taip pat yra Administracijos direktorius, teismo vertinimu, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti narių šališkumą ar neobjektyvumą. Išklausius Komisijos posėdžio įrašą teismui nekilo pagrįstų abejonių dėl Komisijos šališkumo – abi šalys buvo išklausytos, klausimai buvo užduodami tiek pareiškėjui, tiek jo tiesioginiam vadovui, pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pateikti jo poziciją pagrindžiančius įrodymus.

12.       Nors Vyriausybės įgaliotos įstaigos atstovas į pareigas priimančio asmens arba valstybės tarnautojo prašymu gali būti kviečiamas arba savo iniciatyva dalyvauti valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vertinimo komisijos darbe šios komisijos nario teisėmis, tačiau pareiškėjas nepasinaudojo šia teise ir neišreiškė pageidavimo, jog Vyriausybės įgaliotos įstaigos atstovas dalyvautu Komisijos veikloje.

13.       Teismas konstatavo, kad nepatenkinamą pareiškėjo tarnybinės veiklos įvertinimą iš esmės lėmė aplinkybė, jog jis neįvykdė 2020 metais užsibrėžtų metinių užduočių. Motyvuotame siūlyme pareiškėjo tiesioginis vadovas nurodė, kad pareiškėjo parengtos ataskaitos buvo pateiktos pavėluotai. Iš teismui pateikto susirašinėjimo tarp pareiškėjo ir Administracijos direktoriaus taip pat matyti, kad Administracijos direktorius nuolat ragino pareiškėją laiku įvykdyti jam skirtas užduotis. Taip pat Administracijos direktoriaus 2021 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. A6-68 pavedė Administracijos direktoriaus pavaduotojui kontroliuoti pareiškėjui pavestų užduočių vykdymą ir jį informuoti apie pavedimų įgyvendinimą. Minėta rašytinė medžiaga taip pat patvirtino, jog pareiškėjas, atlikdamas jam paskirtas funkcijas, jų neatliko per tiesioginio vadovo nustatytus jų įvykdymo terminus.

14.       Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad užduoties Nr. 2 „Aktyvinti Skuodo rajono gyventojų skiepijimą gripu“ ir užduoties Nr. 3 „Vaikų apsilankiusių pas odontologus skaičiaus didėjimas Skuodo rajone“ vertinamasis rodiklis yra statistiniai duomenys, t. y. informacija apie asmenys paskiepytus nuo gripo ir vaikų, apsilankiusių pas odontologą skaičius. Nustatyta, kad pareiškėjas, pildydamas Motyvuotą siūlymą, tokių duomenų iš vis nenurodė, tiesiog pažymėdamas, kad Skuodo rajone sergančių gripu nebuvo ir dėl nepalankios epidemiologinės situacijos Lietuvoje vaikų apsilankiusių pas odontologus skaičius nepatiko. Akivaizdu, kad pareiškėjo pateikta informacija neatitinka vertinamojo rodiklio reikalavimų. Pareiškėjo tiesioginis vadovas, pildydamas Motyvuotą siūlymą, šią informaciją nurodė. Administracijos direktorius Komisijos posėdžio metu paaiškino, kad jis paskambino į Skuodo rajono sveikatos priežiūros įstaigas ir ši informacija jam buvo pateikta. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas Motyvuotą siūlymą pildė atmestinai, o iš Administracijos direktoriaus gautų duomenų akivaizdu, kad pareiškėjas metinių užduočių Nr. 2 bei Nr. 3 neįvykdė.

15.       Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes konstatavo, kad pareiškėjas 2020 m. iš esmės neįvykdė jam suformuotų metinių užduočių ir jo tiesioginis vadovas pagrįstai jo tarnybinę veiklą įvertino nepatenkinamai. Teismas sutiko, kad 2020 metais Lietuvoje buvusi Covid-19 pandemija galėjo turėti neigiamos įtakos pareiškėjo galimybei atlikti nustatytas metines užduotis, tačiau net ir tokios aplinkybės neatleido pareiškėjo nuo pareigos tinkamai vykdyti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir atlikti nusistatytas metines užduotis. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentus dėl mobingo, kadangi šie argumentai, teismo manymu, yra abstraktaus pobūdžio, nepatvirtinti jokiais byloje esančiais duomenimis, pagrįsti išimtinai pareiškėjo subjektyviu vertinimu ir nuomone. Pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdžio metu nenurodė, kada prieš jį buvo naudojamas psichologinis smurtas, kaip jis pasireiškė, kokie asmenys jį naudojo ir pan.

III.

16.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. liepos 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą bei pareiškėjo skundą patenkinti.

17.       Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.       Teismas nenagrinėjo atsakovo 2020 m. kovo 6 d. rašto, kuriuo buvo pareikalauta atsistatydinti iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų, kadangi pareiškėjas viešai laidoje kritikavo vietos valdžios institucijoms pavaldžių įstaigų darbuotojus, už ką buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

17.2.       Nebuvo įvertintas prašymas nutraukti 2020 m. kovo 31 d. prašyme Teisės personalo ir dokumentų valdymo skyriaus darbuotojų mobingą prieš pareiškėją išdėstytus faktus. Tai patvirtino asmenų susitarimą psichologiškai smurtauti prieš pareiškėją ir priversti atsistatydinti. Tai, kad prieš pareiškėją buvo naudojamas psichologinis smurtas, patvirtina vyriausiosios specialistės 2021 m. balandžio 26 d. tarnybinis pranešimas ir atsakovo 2021 m. vasario 21 d. įsakymas, kuriuo Administracijos direktoriaus pavaduotojas buvo įpareigotas kiekvieną penktadienį informuoti atsakovą apie tai, kaip pareiškėjas vykdo užduotis.

17.3.       Nors pareiškėjas buvo paskirtas vakcinacijos Covid-19 vakcina koordinatoriumi, tačiau jis nebuvo kviečiamas į posėdžius bei pasitarimus, kuriuose buvo aptariamas mobilaus punkto darbas, dėl to jis buvo kreipęsis į atsakovą, nuo pareiškėjo buvo slepiama informacija apie posėdžiuose priimtus nutarimus, į pareiškėjo paklausimus atsakovas nekreipė dėmesio.

17.4.       Teismas nevertino santykių, faktiškai susiklosčiusių Administracijos darbo kolektyve.

17.5.       Pareiškėjas pripažįsta, kad jis nenurodė duomenų apie skiepus, tačiau tai nepatvirtina, kad pareiškėjas neįvykdė atitinkamos metinės užduoties. Ir teismui, ir Komisijai pareiškėjas buvo nurodęs, kad 2019 m. gripo vakcina paskiepyti 705, o 2020 m. – 757 Skuodo rajono gyventojai. Statistiniai duomenys paneigia priekaištus, kad pareiškėjas neįvykdė antrosios metinės užduoties.

17.6.       Teismas pripažino, kad Covid-19 galėjo turėti įtakos pareiškėjo galimybei atlikti numatytas metines užduotis. 3 metinės užduoties vykdymą sąlygojo ne pareiškėjo aplaidumas, o draudimas teikti odontologines paslaugas Lietuvos Respublikoje nuo 2020 m. kovo 17 d. iki birželio 18 d. Nepaisant to, kad odontologo paslaugas 2020 m. buvo teikiamos tik 9 mėn., viešojoje įstaigoje „Mosėdžio pirminės sveikatos priežiūros centras“ 2020 m. pas odontologą apsilankė 337 vaikai, t. y. 79 vaikais daugiau, nei 2019 m. o viešoji įstaiga, kurios informacija rėmėsi atsakovas, dirbo nepatenkinamai ne tik rūpindamasi vaikų sveikata, vadovaujantis pareiškėjo nurodyta statistika.

17.7.       Teismas nurodė, kad pareiškėjas neišreiškė pageidavimo, kad Vyriausybės įgaliotos įstaigos atstovas dalyvautų Komisijos veikloje. Pareiškėjas sutinka, kad tai yra jo klaida, jog nesuformulavo tokio prašymo raštu. Tačiau pareiškėjas prašė atidėti posėdį, bet jo prašymas buvo atmestas, kas, pareiškėjo manymu, įrodo Komisijos pirmininkės netinkamą pirmininkavimą posėdžiui, Komisija neatsižvelgė į pareiškėjo išdėstytus faktus. Atsakovas nesukūrė darbo tarybos, jis taip pat išvengė Vyriausybės įgaliotos įstaigos atstovo dalyvavimo Komisijos veikloje, kai buvo svarstomas pareiškėjo tarnybinės veiklos 2020 m. vertinimas. Teismas nepagrįstai pritarė atsakovo pozicijai, o pareiškėjo vertinimas buvo nulemtas jo viešai išsakytos kritikos.

18.       Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

19.       Atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:

19.1.       Nors pareiškėjas teigė, kad teismas nenagrinėjo pareiškėjo pateikto atsakovo 2020 m. kovo 6 d. rašto, kuriuo buvo pareikalauta atsistatydinti iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų už tai, kad viešoje laidoje kritikuoti vietos valdžios institucijoms pavaldžių įstaigų darbuotojai, už ką pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda, tačiau ši aplinkybė nesusijusi su pareiškėjo 2020 m. tarnybinės veiklos užduotimis ir vertinimu, todėl ir nebuvo vertinama kaip įrodymas. Be to, šis įrodymas buvo pateiktas kitoje byloje, kuri buvo išnagrinėta.

19.2.       Teismas vertino pareiškėjo deklaratyvius argumentus dėl mobingo ir dėl jų išsamiai pasisakė, pareiškėjo teikti įrodymai buvo vertinti kitoje administracinėje byloje.

19.3.       Pareiškėjas tikino, kad tai, jog prieš jį buvo vykdomas psichologinis smurtas, jo manymu, patvirtino vyriausiosios specialistės 2021 m. balandžio 26 d. tarnybinis pranešimas. Atsakovas nurodė, kad jis minėtą dokumentą pateikė kaip įrodymą, jog už pareiškėją užduotis atliko kitas specialistas. Pareiškėjas savo neveikimą visada paaiškindavo didele darbų apimtimi karantino metu, nors visus pavedimus, kaip paaiškėjo, už jį padarydavo vyriausioji specialistė, atsakinga už civilinę saugą.

19.4.       Norėdamas išspręsti situaciją ir tai, kad bet kokia tiesioginė kontrolė yra įvardijama kaip mobingas, atsakovas 2021 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. A6-88 pavedė Administracijos direktoriaus pavaduotojui kontroliuoti pareiškėjui pavestų užduočių vykdymą ir apie tai informuoti tiesioginį vadovą. Apeliaciniame skunde nurodyta teismo prielaida, kad pareiškėjas jam pavestas funkcijas jų neatliko per jam nustatytas terminus, paimta iš teismo sprendimo galutinės išvados ir nesusijusi su pareiškėjo nurodytu dokumentu.

19.5.       Aplinkybė, kad pareiškėjas buvo paskirtas vakcinacijos Covid-19 vakcina koordinatoriumi, tačiau nebuvo kviečiamas į posėdžius ir pasitarimus, kuriuose buvo aptariamas mobilaus punkto darbas, vėliau atsakovas, pareiškėjo teigimu, nekreipė dėmesio į pareiškėjo paklausimus, nėra susijusi su pareiškėjo 2020 m. veiklos vertinimu.

19.6.       Teismas objektyviai vertino visus pateiktus įrodymus ir nevertino tų, kurie buvo pateikti kitoje administracinėje byloje, kuri nagrinėjama apeliacine tvarka. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių naujų įrodymų ar aplinkybių, kurių nebuvo pateikęs pirmosios instancijos teismui, kuris priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

20.       Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Administracijos direktoriaus Įsakymo, kuriuo pritarta Komisijos įvertinimui pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2020 m. vertinti nepatenkinamai ir siūlymui nustatyti pareiškėjui mažesnę pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esančią pareiginę algą, taikant 0,5 mažesnį koeficientą, negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, teisėtumo ir pagrįstumo.

21.       Pažymėtina, kad, kaip nurodyta Įsakyme ir dėl to nėra ginčo, pareiškėjui koeficientas faktiškai nebuvo sumažintas, kadangi jam iki vertinimo buvo nustatytas mažiausias galimas koeficientas. 

22.       Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ginčo šalių argumentus bei įvertinęs ginčui aktualias aplinkybes ir įrodymus, konstatavo, kad pareiškėjo tarnybinis vertinimas buvo atliktas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, o Įsakymas – teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo skundas buvo atmestas.

23.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, netinkamai vertino įrodymus ir priėmė neteisėtą sprendimą.

24.        Pirmiausiai pažymėtina, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai gali tikrinti bylą tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio
21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

25.       Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo teises ir pareigas, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustato VTĮ (1 str.), kurio 27 straipsnyje įtvirtintas valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimas. Pagal šio straipsnio 2 dalį, įstaigos vadovo ir karjeros valstybės tarnautojo, einančio valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos administracijos ar struktūrinio padalinio vadovo pareigas, tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiektus rezultatus, vykdant atitinkamai jo vadovaujamai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai arba vadovaujamam įstaigos padaliniui suformuluotas užduotis. VTĮ 27 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad karjeros valstybės tarnautojo (išskyrus įstaigos padalinio vadovą) tarnybinės veiklos ir pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiektus rezultatus, vykdant jiems suformuluotas užduotis. Pagal aptariamo straipsnio 5 dalį įstaigos vadovo tarnybinę veiklą vertina šį valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, o kai įstaigos vadovą į pareigas priima kolegiali institucija, – šios institucijos vadovas. Karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą ir pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina jų tiesioginis vadovas. Valstybės tarnautojas turi teisę kviesti biudžetinės įstaigos darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių subjektų atstovą dalyvauti tiesioginio vadovo atliekamame jo vertinime.

26.       VTĮ 27 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad įstaigos vadovą į pareigas priimantis asmuo, o kai įstaigos vadovą į pareigas priima kolegiali institucija, – šios institucijos vadovas, tiesioginis karjeros valstybės tarnautojo ar pakaitinio valstybės tarnautojo vadovas valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina: 1) labai gerai; 2) gerai; 3) nepatenkinamai. Pagal to paties straipsnio 9 dalies 1 punktą, kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama nepatenkinamai, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu valstybės tarnautojui gali būti nustatoma mažesnė pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esanti pareiginė alga, taikant 0,5 mažesnį koeficientą, negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne mažesnį, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas. Taip pat VTĮ 27 straipsnio 13 dalyje įtvirtinta, kad valstybės savivaldybių institucijose ir įstaigose sudaromos vertinimo komisijos, kurios į pareigas priimančio asmens prašymu arba valstybės tarnautojo, nesutinkančio su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimu, kreipimusi, teikia į pareigas priimančiam asmeniui išvadą dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo. Ši išvada valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui nėra privaloma. Be to, Vyriausybės įgaliotos įstaigos atstovas į pareigas priimančio asmens arba valstybės tarnautojo prašymu gali būti kviečiamas arba savo iniciatyva dalyvauti valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vertinimo komisijos darbe šios komisijos nario teisėmis. Savivaldybių įstaigų, kurių nepriklausomumas joms atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir priimant sprendimus turi būti užtikrintas vadovaujantis nacionalinės teisės aktais, vadovų vertinimo komisijos darbe šios komisijos nario teisėmis gali būti kviečiamas dalyvauti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės ir (ar) Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas, savivaldybių kontrolieriams atstovaujančių organizacijų atstovas 
(VTĮ 27 str. 14 d.).

27.       Veiksmai, kuriuos turi atlikti valstybės tarnautojas, kurio tarnybinė veikla vertinama, išdėstyti Aprašo 6.1 – 6.7 papunkčiuose. Po Aprašo 9 punkte nurodyto valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo ir valstybės tarnautojo vertinimo pokalbio užpildo motyvuotą siūlymą (Aprašo 11 p.).

28.       Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo tiesioginis vadovas – Administracijos direktorius, pateikė siūlymą pareiškėjo 2020 m. tarnybinę veiklą įvertinti „nepatenkinamai“. Nesutikdamas su tokiu siūlymu pareiškėjas kreipėsi į Administracijos direktorių su prašymu sudaryti komisiją šiam klausimui spręsti. Administracijos direktoriaus 2021 m. vasario 1 d. įsakymu sudaryta Komisija vienbalsiai pritarė Administracijos direktoriaus vertinimu ir skundžiamu Įsakymu buvo patvirtinta Komisijos išvada bei pareiškėjo 2020 m. tarnybinė veikla buvo įvertinta nepatenkinamai. 

29.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas yra šio tarnautojo tiesioginio vadovo bei vertinimo komisijos kompetencija, tačiau ji nėra išimtinė kompetencija; tai reiškia, kad atitinkama valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvada turi būti pagrįsta faktinėmis vertinamo asmens tarnybinę veiklą charakterizuojančiomis aplinkybėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2466/2013). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad vertinimo komisijos nagrinėjimo dalykas yra tiesioginio vadovo išvada. Vertinimo komisijos pareiga yra patikrinti, ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo
23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-110-438/2017). Vertinimo komisijai, kuri tikrina valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados (žr., pvz., 2008 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1727/2008; 2009 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-646/2009 ir kt.). Be to, būtina pažymėti, kad teismui nėra suteikta vertinti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatus, jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją bei priimti sprendimus dėl tarnybinės veiklos išvadų / siūlymo įgyvendinimo (žr., pvz., 2015 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1799-662/2015).

30.       Apibendrinant aptartas nuostatas pažymėtina, kad būtent vertinimo komisijos pareiga yra patikrinti, ar pareigūno tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo (pareigūno) gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi Apraše pateiktų rekomendacijų. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-166/2013; 2014 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2466/2013; 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. A-110-438/2017; kt.).

31.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, įvertinęs VTĮ ir Aprašo nuostatas nagrinėjamo ginčo kontekste išsamiai įvertino su Motyvuotos išvados parengimu susijusias aplinkybes ir dokumentus, atsakė į esminius proceso šalių pateiktus argumentus, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo byloje reikšmingas faktines aplinkybes, todėl teisėjų kolegija pasisako tik tais aspektais, kurie keliami apeliaciniame skunde.

32.       Pareiškėjui buvo nustatytos 3 užduotys: 1) laiku pateikti duomenis bei užpildyti ataskaitas. Vertinimo rodiklis – laiku pateikti duomenys bei užpildytos ataskaitos; 2) aktyvinti Skuodo rajono gyventojų skiepijimąsi nuo gripo. Vertinimo rodiklis – pasiskiepijusių nuo gripo gyventojų skaičiaus didėjimas, lyginant su ankstesniais metais; 3) vaikų, apsilankiusių pas odontologus, skaičiaus didėjimas Skuodo rajone. Vertinimo rodiklis – vaikų, apsilankiusių pas odontologus, skaičiaus didėjimas Skuodo rajone.

33.       Motyvuotame siūlyme dėl 1 užduoties pareiškėjas pažymėjo, kad užduotis įvykdyta, nurodė, kad 3 sveikatos priežiūros įstaigų ataskaitos pateiktos laiku, laiku pateiktos Visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaita bei visuomenės funkcijų vykdymo ataskaita. Duomenys teikiami laiku. Tačiau pareiškėjo tiesioginis vadovas pažymėjo, kad užduotis buvo iš dalies įvykdyta, nurodė, kad visos ataskaitos rengtos pačių institucijų. Pareiškėjo asmeniškai parengtos ataskaitos buvo pateiktos pavėluotai. Dėl 2 užduoties pareiškėjas pažymėjo, kad užduotis iš dalies įvykdyta, nurodė, kad Lietuvoje išplitus Covid-19 ligai, gripu sergančiųjų asmenų nebuvo. Tačiau atsakovas pažymėjo, kad užduotis neįvykdyta, nurodė, kad duomenys pateikti neteisingi. 2020 m. Skuodo PSPC per rugsėjo, spalio ir lapkričio mėn. paskiepyti 470 rajono gyventojai. Neteisingai pateikta informacija. Dėl
3 užduoties pareiškėjas pažymėjo, kad užduotis iš dalies įvykdyta, nurodė, kad vaikų, apsilankiusių pas odontologus skaičius nepakito dėl nepalankios epidemiologinės situacijos Lietuvoje dėl
Covid-19. Tačiau pareiškėjo tiesioginis vadovas pažymėjo, kad užduotis neįvykdyta, nurodė, kad apsilankiusių vaikų skaičius pakito. 2019 m. – 3 819, 2020 m. apsilankė tik 1 951 vaikas.

34.       Komisijos posėdžio, vykusio 2021 m. kovo 9 d., metu, buvo nagrinėjamas pareiškėjo ir jo tiesioginio vadovo pareiškėjo 2020 m. tarnybinės veiklos vertinimas – posėdžio metu buvo apklausiamas tiek pareiškėjas, tiek ir jo tiesioginis vadovas.

34.1.       Pirmiausiai klausimai buvo užduodami dėl (ne)įvykdytos 1 užduoties – buvo paklausta, kokias ataskaitas pareiškėjas turėjo pateikti. Pareiškėjas nurodė, kad pats ataskaitų neruošė, o surašytas ataskaitas, kurios buvo parengtos įstaigų, išsiųsdavo. Administracijos direktorius nurodė atvejus, kai pareiškėjas vėlavo pateikti ataskaitas (atsakymus / informaciją) ne tik įvairioms institucijoms, tačiau ir Administracijai. Be to, Administracijos direktorius teigė, kad su pareiškėju buvo kalbėta apie užduočių įvykdymo laiku svarbą, pareiškėjui nuolat buvo siunčiami priminimai. Šių argumentų pareiškėjas posėdyje nepaneigė, nors teigė, kad paneigs juos kitam posėdyje, tačiau aptariamame posėdyje dėl jų nepasisakė;

34.2.       Dėl 2 užduoties pareiškėjas nurodė, kad siekė informuoti (šviesti) gyventojus apie skiepijimosi naudą, dirbo su šeimos gydytojais, tačiau teigė, kad dėl pandemijos skiepijimasis buvo apsunkintas. Pareiškėjo manymu, jis darė viską, ką galėjo. Teigė, kad įvertino save objektyviai, kad nebuvo pasiekęs to, ką buvo užsibrėžęs. Nurodė, kad Skuodo rajone nebuvo gripo susirgimo atvejų. Paklaustas, kaip sužinojo, kad pasiskiepijusių buvo daugiau, nei ankstesniais metais, pareiškėjas atsakė, kad apklausė sveikatos priežiūros įstaigas. Savo ruožtu pareiškėjo vadovas, paklaustas apie savo komentarą, kad pareiškėjo pateikti duomenys yra neteisingi, nurodė, jog paskiepyta buvo
470 rajono gyventojų, o ir pareiškėjo komentaras buvo suformuotas netinkamai, kadangi vertinimo kriterijus buvo ne sergančiųjų asmenų, o pasiskiepijusių. Pareiškėjas turėjo preliminarius duomenis, tačiau oficialius duomenis gavo vėliau. Pareiškėjas suvokė, kad reikėjo oficialius duomenis pridėti prie vertinimo, tačiau to nepadarė, kadangi sistema buvo nauja. Direktoriaus buvo paklausta, ar duomenys jam buvo pateikti. Pastarasis nurodė, kad vertinimo pokalbio metu šie duomenys nebuvo pateikti nei žodžiu, nei raštu, taip pat teigė, kad pareiškėjas nesidomėjo, kiek buvo paskiepytų asmenų prieš pateikiant vertinimą Administracijos direktoriui. Į šiuos teiginius pareiškėjas neatsakė. 

34.3.       Dėl 3 užduoties – pareiškėjo pirmiausiai buvo paklausta, kodėl jis pats išsikėlė būtent tokią užduotį. Pareiškėjas atsakė, kad tai buvo padaryta dėl to, kad jis matė didelę problemą, pareiškėjas nerimavo dėl vaikų odontologinės būklės, rėmėsi duomenimis, gautais tyrimo metu, analizavo vaikų odontologinę būklę, taip pat duomenimis iš visuomenės sveikatos biuro. Tačiau Komisijos narė nurodė, kad, įvertinus skelbiamas ataskaitas, rajono vaikų dantų būklė yra gera, be to, nuo ankstyvo amžiaus dantų tikrinimas kartą per metus yra privalomas. Pareiškėjo taip pat buvo paklausta, kokių veiksmų ėmėsi, stengdamasis įgyvendinti šią užduotį, turint omenyje, kad Mosėdyje net padidėjo apsilankiusiųjų vaikų skaičius, nors Skuodo mieste šis skaičius yra sumažėjęs. Atsakydamas į šį klausimą pareiškėjas nurodė, kad nuo to, kad vaikas apsilanko profilaktiniame patikrinime, jo dantų būklė negerėja. Nurodė, kad buvo tariamasi su sveikatos įstaigų vadovais ir kitais asmenimis, kad būtų sudaryta galimybė priimti daugiau vaikų pas odontologus. Pareiškėjo paklausus, kaip jis įsitikino, kad vaikų, apsilankiusių pas odontologus, skaičius nepakito, šis atsakė, jog aiškiai matė, kad Mosėdyje buvo padidėjęs vaikų, apsilankiusių pas odontologus skaičius, o Skuode šis skaičius mažėjo. Todėl pasirinko atsakymą, grįstą preliminariais duomenimis. Tačiau svarbu ir susiklosčiusi situacija dėl Covid-19 pandemijos. Pareiškėjas nurodė, kad jo atliktas tyrimas (prieš eilę metų, neprisiminė, kada konkrečiai) dėl vaikų odontologinės būklės buvo pateiktas pareiškėjo darbo pradžioje. Taip pat pareiškėjo paprašyta paaiškinti, kodėl jis nurodė, kad vaikų odontologinė būklė yra labai bloga, o ataskaitose, kurios buvo kuruojamos paties pareiškėjo, teigiama, kad vaikų dantų būklė yra gera. Pareiškėjas nurodė, kad posėdžio metu neturi minėtų duomenų. Administracijos direktorius, pasisakydamas dėl šios užduoties, nurodė, kad pareiškėjas nebuvo domėjęsis, ar tikrai skaičiai nepasikeitė, o Administracijos direktorius domėjosi, ar minimas skaičius keitėsi bei nustatė, kad taip. Taigi, buvo pateikta neteisinga, nekonkreti informacija. Pareiškėjas prašė įvertinti šalyje susiklosčiusią situaciją dėl pandemijos.

34.4.       Komisija, vertindama III Skyrių „gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vertinimas“, paklausė pareiškėjo, kaip jis buvo įvertinęs atitinkamas skiltis, tačiau pareiškėjas nurodė, kad neprisimena, o pareiškėjo tiesioginis vadovas teigė, kad pareiškėjas visur buvo pažymėjęs „2“ (iš 3 maksimalių balų). Pareiškėjas, komentuodamas veiksmingumo skiltį, nurodė, kad yra „veiksmingas darbuotojas“ ir stengiasi, kad rajono gyventojai gautų kokybiškas ir prieinamas sveikatos apsaugos paslaugas, paklaustas apie konkrečius pavyzdžius nurodė, kad buvo atlikta gerų darbo rezultatų analizė, pagal kurią pareiškėjo darbovietė buvo „3 nuo galo“, buvo pateikti pasiūlymai suteikiamų paslaugų gerinimui, pareiškėjas stengėsi pritraukti šeimos gydytojus, prašė vertinti visas skiltis pandemijos kontekste. Administracijos direktorius nurodė, kad pareiškėjo minima ataskaita buvo atlikta vadovaujantis direktoriaus įsakymu, o ne pareiškėjo iniciatyva. Teigė, kad nors metai buvo sudėtingi dėl pandemijos, tačiau, sprendžiant atitinkamus klausimus, buvo vertinama ir tai, kad pareiškėjas viešai kritikavo atitinkamas institucijas, gyventojai, iš esmės, buvo raginami pasirinkti kitą sveikatos apsaugos įstaigą, už tai pareiškėjas gavo pastabą. Todėl, siekiant gerinti darbo sąlygas, buvo pasirinktas netinkamas metodas, pareiškėjas nesusitikinėjo su atsakingais asmenimis, siekdamas gerinti sąlygas, nedalyvavo darbo grupėse ir kitais pagrįstais būdais negerino sąlygų, tik viešai išreiškė nepasitenkinimą ir nepasitikėjimą gydytojais. Pareiškėjas nurodė, kad tai buvo daroma dėl visuomenės interesų, be to, šis klausimas posėdžio metu buvo neišspręstas, kadangi byla buvo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Taip pat Administracijos direktorius nevertino pareiškėjo atliktų veiksmų (bendrųjų patalpų dezinfekcijos, galbūt užsikrėtusiųjų gyventojų vežimas į patikros punktus, mėginių ėmimas ir kt.).

34.5.       Dėl rezultatyvumo – pareiškėjas įsivertino „3“, tiesioginis vadovas – „1“. Pareiškėjas teigė, kad buvo paskirtas mobilaus punkto koordinatoriumi, o rajono gyventojai turėjo galimybę išsitirti mobiliajame punkte. Administracijos direktorius nurodė, kad pareiškėjui buvo paskirta pastaba, dėl pareiškėjo darbo buvo gauti 3 skundai, buvo pradėti tarnybiniai patikrinimai, vienas skundas buvo gautas iš savivaldybės tarybos narių. Pareiškėjas nepateikdavo konstruktyvių problemų sprendimų būdų, buvo pasirinkti netinkami darbo gerinimo metodai (pvz. vieši pasisakymai, transliacijos). Pareiškėjas turėtų bendrauti ir bendradarbiauti su įstaigos vadovais, teikti rekomendacijas ir pasiūlymus. Pareiškėjas teigė, kad buvo netinkamai apkaltintas savivaldybės tarybos. Pareiškėjo manymu, visos aplinkybės turi būti vertinamos pandemijos kontekste.

34.6.       Turimų žinių, gebėjimas ir įgūdžių panaudojimas, atliekant funkcijas, ir siekiant rezultatų – pareiškėjas buvo įsivertinęs „3“, jo tiesioginis vadovas įvertino „1“. Pareiškėjas nurodė, kad jo turimos žinios buvo labai naudingos ir būtinos dėl susiklosčiusios pandeminės situacijos. Administracijos direktorius nurodė, kad pareiškėjui trūko veiklos planavimo įgūdžių, pareiškėju nebuvo galima pasikliauti, pareiškėjui padėjo ir kitas civilinės saugos specialistas, direktoriui teko kreiptis į kitą specialistą ar skambinti kitiems asmenims. Pareiškėjas teigė, kad šie argumentai susiję su kitomis problemomis.

34.7.       Dėl IV skyriaus („kvalifikacijos įvertinimas“) – visas skiltis Administracijos direktorius įvertino „1“, pareiškėjas atitinkamas skiltis buvo įsivertinęs 2–3, bendras įvertinimas
pareiškėjo – 3, direktoriaus – 1. Pareiškėjas nurodė, kad nuolat tobulinosi (studijavo) už savo lėšas, pareiškėjas dalyvavo įvairiuose mokymuose. Paklaustas, kas trukdė laiku atlikti užduotis ir dėl to, kad didžiąją dalį darbų atliko kitas specialistas, pareiškėjas nurodė, kad jam atrodo, jog jis atlieka visas užduotis, o dėl terminų nurodė, kad tai turi būti vertinama tada, kai specialistas nedirba viršvalandžius ir be poilsių. Pareiškėjas nurodė, kad jam buvo skiriamas priedas 4 mėn. Komisijos nariui nurodžius, kad net ir pandeminiais metais užduotys turėjo būti vykdomos ir minimalios užduotys (nustatytais terminais), ypač atsižvelgus į gaunamą priedą, pareiškėjas nurodė, kito posėdžio metu atsakys į šį klausimą. Dėl kito specialisto atliktų darbų Administracijos direktorius nurodė, kad pareiškėjas nukreipdavo jam skirtus raštus kitam asmeniui. Pareiškėjas buvo asmuo, kuris, pirmiausiai, turėjo atsakyti į šiuos raštus, nepaisant to, atsakymus dažniausiai rengė civilinės saugos specialistas. Pareiškėjas su tuo nesutiko ir teigė, kad daug darbų atlikinėjo jis pats, tačiau daug ką darė kartu su civilinės saugos specialistu, sutarus. Direktorius nurodė, kad koordinavimas mobilaus punkto yra organizaciniai dalykai (pvz. priemonių užsakymas), kuriuos galima atlikti ne mobiliajame punkte, apsirengus „skafandru“. Vėliau pareiškėjas pripažino, kad ne visada būdavo mobiliajame punkte visą darbo dieną.

34.8.       Komisija nutarė, kad nereikia organizuoti dar vieno posėdžio, kadangi visa medžiaga yra prieinama, pareiškėjas žinojo Administracijos direktoriaus komentarus, o pareiškėjas galėjo pateikti visą būtiną informaciją ir tinkamai pasiruošti aptariamam posėdžiui, tokią galimybę turėjo. Komisija taip pat vienbalsiai nutarė pritarti Administracijos direktoriaus siūlymui pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2020 metus vertinti „nepatenkinamai“.

35.        Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad atsižvelgus į tai, jog vertinimo komisijos išvada neprivalo būti detaliai motyvuota, vienas iš pagrindinių įrodymų, turinčių atskleisti tokios išvados motyvaciją, yra skaitmeninis vertinimo komisijos posėdžio garso įrašas, kuriame turi būti įrašytas visas vertinimo komisijos posėdžio garso įrašas (žr. 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-843-438/2019; 2019 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2515-629/2019).

36.       Teisėjų kolegija, įvertinusi Komisijos garso įrašą ir apeliacinio skundo argumentus, kad vertinimas buvo atliktas formaliai, nevisapusiškai, nevykdžius pareigos tinkamai patikrinti tiesioginio vadovo išvados, kuri buvo nulemta pareiškėjo viešai išsakytos kritikos, su jais nesutinka. Pirmiausiai pažymėtina, kad pareiškėjas asmeniškai dalyvavo Komisijos posėdyje, jam buvo sudaryta galimybė pasisakyti ir buvo užduodami klausimai. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, Komisijos posėdžio garso įrašas patvirtina, kad Komisijoje buvo išsamiai analizuojami vertinimo kriterijai, jų įvertinimas, pateiktas tiek pareiškėjo, tiek jo tiesioginio vadovo, pareiškėjui buvo aktyviai užduodami Komisijos narių klausimai ir suteikta galimybė teikti paaiškinimus, atsikertant į vertinimo išvadoje nurodytus tiesioginio vadovo argumentus, kuriais jis grindė įvertinimą. Visiems, be išimties, Komisijos nariams buvo suteikiama galimybė pasisakyti bei užduoti klausimus pareiškėjui. Komisijos nariai itin aktyviai dalyvavo nagrinėjime, užduodami klausimai buvo aktualūs nagrinėjamai situacijai, Komisija siekė įvertinti kiekvieną paties pareiškėjo suformuotą užduotį (jos suformavimo aplinkybes (kadangi pats pareiškėjas formulavo užduotis) ir jos įgyvendinimą / neįgyvendinimą, siekė išsiaiškinti, kodėl, pareiškėjo tiesioginio vadovo manymu, pareiškėjas neįvykdė (netinkamai įvykdė) išsikeltas užduotis. Pareiškėjo buvo klausiama dėl kiekvieno svarbaus aspekto, pirmiausiai buvo leidžiama pasisakyti būtent jam, po to – jo tiesioginiam vadovui. Vėliau Komisija uždavinėjo klausimus. Be to, po šių pasisakymų pareiškėjas taip pat nurodydavo savo pastebėjimus. Šiame kontekste pabrėžtina, kad, kaip buvo nustatyta posėdžio metu, pareiškėjas, atlikdamas veiklos vertinimą ir rašydamas komentarus prie užduočių, neturėjo oficialių duomenų, nors 2 ir 3 užduočių vertinimo rodikliai buvo kiekybiniai. Siekdamas paneigti šiuos argumentus pareiškėjas teigė, kad pateiks įrodymus, kad užsibrėžti siekiai buvo įvykdyti, tačiau tai tik įrodo, kad šių įrodymų (statistikų) pareiškėjas neturėjo nei vertindamas savo tarnybinę veiklą, nei Komisijos posėdžio metu, kuriam turėjo ir galėjo tinkamai pasiruošti. Šių argumentų kontekste paminėtina, kad pareiškėjo tarnybinė veikla buvo įvertinta nepakankamai ir dėl to, kad pareiškėjas laiku neįvykdydavo užduočių. Tai, atitinkamai, reiškia, kad aplinkybė, jog pareiškėjui buvo pavesta informuoti apie pavedimų įgyvendinimą, negali būti laikoma šališkumo, ar pareiškėjo teisių pažeidimo, įrodymu. Pareiškėjas taip pat nepaneigė tiesioginio vadovo argumentų, kad pareiškėjas neįvykdė 1 užduoties, kadangi teikiami raštai (ataskaitos, informacija) buvo, neretai, ruošiami ne paties pareiškėjo, o ir paruošti dokumentai buvo išsiunčiami (pateikiami) pavėluotai. Taip pat Komisijos nariai siekė įvertinti taip pat ir aplinkybes, susijusias su pareiškėjo papildomais atliktais darbais, vertino, ar už papildomus darbus buvo sumokėta, klausė, kuo remdamasis pareiškėjas dėstė savo mintis (be kita ko, apie statistikas, apie blogą rajono vaikų odontologinę būklę, taip pat ir apie su Covid-19 susijusias aplinkybes). Aplinkybės, kad paties pareiškėjo iškelti uždaviniai nebuvo tinkamai įvykdyti (kaip jis pats to norėjo), Komisijos posėdžio metu patvirtino ir pats pareiškėjas. Taip pat Komisijos posėdžio metu buvo nagrinėjamas ir pareiškėjo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vertinimas. Įvertinus garso įrašą teisėjų kolegija negali nesutikti su tiek pirmosios instancijos teismo, tiek atsakovo argumentais, kad pareiškėjas posėdžio metu nebuvo tinkamai pasiruošęs, jo, iš esmės, abstraktūs ir nekonkretūs atsakymai ir teiginiai, teismo manymu, nepaneigė pareiškėjo tiesioginio vadovo išvadų. Taigi, teisėjų kolegijai išklausius Komisijos posėdžio garso įrašą ir įvertinus pareiškėjo pateiktus argumentus, darytina išvada, kad pareiškėjas nepateikė jokių faktinių ir teisinių argumentų, kuriais paneigtų vertinimo išvadoje nurodytą pareiškėjo veiklos įvertinimą. Komisijos nariai balsavo, galutinis Komisijos sprendimas buvo priimtas vienbalsiai. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti Komisijoje įvykusio vertinimo objektyvumu bei jo visapusiškumu.

37.       Pareiškėjas taip pat teigė, kad Komisijos nariai buvo šališki, kadangi pareiškėjo tiesioginis vadovas taip pat buvo ir Komisijos narių tiesioginiu vadovu. Vadovaujantis Aprašo 47 punktu, Jeigu paaiškėja, kad vertinimo komisijos narys yra valstybės tarnautojo, kurio tarnybinė veikla vertinama, tiesioginis vadovas, sutuoktinis, sugyventinis ar partneris (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka), artimas giminaitis ar asmuo, susijęs svainystės ryšiais, arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl vertinimo komisijos nario nešališkumo, vertinimo komisijos narys turi nusišalinti. Vertinimo komisijos narys taip pat turi nusišalinti, kai vertinama jo tarnybinė veikla ir kai vertinama valstybės tarnautojo, kuriam vertinimo komisijos narys yra tiesiogiai pavaldus, tarnybinė veikla. Šioje teisės normoje taip reglamentuota, kad kai yra tokių aplinkybių, Komisijos narys „turi nusišalinti“. Sąvoka „turi nusišalinti“ aiškintina kaip komisijos nario pareiga tai padaryti, kai yra nustatomos minėtos aplinkybės, o jeigu komisijos narys to nepadaro, atsiranda teisinės prielaidos konstatuoti, kad jo dalyvavimas priimant sprendimą buvo neteisėtas.

38.       Ar buvo aplinkybės, sudarančios kliūtį Komisijos nariui dalyvauti posėdyje ir priimti sprendimą, yra įrodinėjimo dalykas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutikimą su Komisijos narių sudėtimi grindžia aplinkybėmis, kurios siejamos su abejonėmis dėl Komisijos narių nešališkumo. Pareiškėjas šias aplinkybes iš esmės sieja su jo tiesioginio vadovo ir Komisijos narių darbine veikla.

39.       Pažymėtina, kad asmeniui, kurio atžvilgiu yra priimamas sprendimas, nepakanka vien tik subjektyviais argumentais nesutikti su vienu ar keliais Komisijos nariais, bet turi būti nustatyta atitinkamų faktų, aplinkybių ar įrodymų, kurie duotų pagrįstą pagrindą manyti, jog Komisijos narys turi išankstinį nusistatymą, yra šališkas asmens atžvilgiu ir pan.

40.       Pareiškėjo argumentai dėl Komisijos narių šališkumo grindžiami Komisijos narių darbine veikla, tačiau šie duomenys nepatvirtina aplinkybių, jog dėl darbinės veiklos Komisijos nariai tapo tendencingi ir šališki pareiškėjo atžvilgiu. Kito pobūdžio įrodymų byloje nesurinkta. Be to, Komisijos posėdyje pareiškėjas nereiškė nušalinimų Komisijos nariams, nekėlė klausimo dėl konkrečių Komisijos narių šališkumo.

41.       Atsakant į apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo darbovietėje susiklosčiusių santykių, kad, esą, prieš pareiškėją buvo susitarta psichologiškai smurtauti ir priversti atsistatydinti, pažymėtina, kad, teisėjų kolegijos vertinimu, pastarieji teiginiai prieštarauja tikrinamo sprendimo turiniui, iš kurio matyti, kad tikrinamame sprendime tinkamas metinių užduočių įvykdymas buvo vertinamas visų (būtent aktualių) su pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimu susijusių reikšmingų aplinkybių kontekste. Pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas buvo nagrinėjamas aktualaus teisinio reguliavimo ir nustatytų faktinių aplinkybių kontekste. Hipotetinio pobūdžio pareiškėjo argumentai nepaneigia šių aplinkybių, ypač įvertinus nustatytas aplinkybes dėl Komisijos narių nešališkumo. Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybė, jog tam tikrus byloje esančius įrodymus teismas vertino kitaip nei norėtų pareiškėjas, nereiškia, jog šie įrodymai pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą buvo įvertinti netinkamai. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

42.       Dėl pareiškėjo viešai išsakytos kritikos ir už tai, esą, nepagrįstai paskirtos pastabos (kuri taip pat buvo įrašyta į pareiškėjo tiesioginio vadovo pareiškėjo kasmetinį tarnybinės veiklos vertinimą) pažymėtina, kad, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A-2139-968/2021) nustatyta, kad pareiškėjas pateikė teismui skundą, prašydamas panaikinti Administracijos 2020 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. A1-292 jam paskirtą nuobaudą – pastabą. Pareiškėjas teigė, kad nuobauda jam buvo paskirta nepagrįstai, nes pareiškėjas, viešai reikšdamas kritiką, buvo objektyvus ir pažeidimų nepadarė. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. spalio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, o Lietuvos vyriausiais administracinis teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą – pareiškėjas, nors ir ne tarnybos metu, naudodamasis teise laisvai reikšti savo asmeninę nuomonę, kritiką VšĮ Skuodo PSPC išsakė pažeisdamas VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą. Taigi, su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai, kad pareiškėjo veiklos vertinimas buvo nulemtas jo teisėtai viešai išsakytos kritikos, atsižvelgus į šioje nutartyje nustatytas aplinkybes, atmestini.

43.       Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės normų taikymo aspektu, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms ir motyvams. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nagrinėjamai bylai aktualias aplinkybes bei pateiktus įrodymus. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka, kad pareiškėjui nagrinėjamu atveju buvo sudaryta galimybė teikti Komisijos posėdyje paaiškinimus dėl kiekvieno vertinimo išvados punkto su kuriuo pareiškėjas nesutiko, atsakyti į jam užduodamus klausimus dėl tinkamumo einamoms pareigoms, kvalifikacijos tobulinimo, tarnybinės veiklos rezultatų ir kitų aplinkybių. Komisijos nariai išsamiai svarstė tiek pareiškėjo veiklos rezultatus, tiek pareiškėjo indėlį tarnybinei veiklai, taip pat jo tinkamumo einamoms pareigoms kriterijus, aptarė tarnybinio patikrinimo metu konstatuotas aplinkybes. Taip pat byloje nenustatyta Komisijos narių šališkumo įrodymų. Taigi, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad Komisija nesilaikė nustatytų pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo ir sprendimo priėmimo procedūrų arba jas pažeidė. Taip pat pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė ginčui aktualias teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais ar kitais motyvais naikinti nėra pagrindo. Atitinkamai pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. P. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Gintaras Kryževičius

        Jolanta Malijauskienė