Baudžiamoji byla Nr. 1A-389-1076/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45189-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.2.3.1.2.3; 1.2.14.10.1; 2.4.6.1

(S)

LIETUVOS Apeliacinis teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Živilei Vološinienei,

dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,

nuteistajam S. M. (S. M.),

gynėjui advokatui Arūnui Kazlauskui,

nukentėjusiajam J. M. (J. M.),

vertėjai Irinai Pikčilingienei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo S. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

‑ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ‑ BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą – laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams;

‑ pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, taikant bausmių apėmimo būdą, paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje ir su bausme, paskirta 2020 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu, bei paskirta galutinė subendrinta bausmė ‑ laisvės atėmimas 13 (trylikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams. Nurodyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2021 m. birželio 17 d.

Į paskirtą bausmę įskaičiuotas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2020 m. lapkričio 13 d. iki 2021 m. birželio 17 d. ir nuo 2019 m. kovo 2 d. iki 2019 m. kovo 4 d. (dvi dienos) pagal 2020 m. lapkričio 17 d. nuosprendį.

S. M. dėl kaltinimo pagal BK 286 straipsnį išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Nukentėjusiojo J. M. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintas iš dalies, priteista iš S. M. 880 Eur turtinei žalai atlyginti J. M. naudai.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinis ieškinys tenkintas, priteista iš S. M. 625,26 Eur turtinei žalai atlyginti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas S. M. turtui – 48,02 Eur, perduotiems saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyrių. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas paskirtas iki nuosprendžio įvykdymo civilinio ieškinio dalyje. Turto saugotoju paliktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       S. M. nuteistas už tai, kad nužudė savo šeimos narį: jis, 2020 m. lapkričio 13 d., laikotarpiu nuo 10 val. iki 12 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, savo gyvenamojoje vietoje, t. y. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusių konfliktų su kartu gyvenančia savo motina I. M. metu, tyčia, rankomis ir kojomis sudavęs jai ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į galvą, kaklą, krūtinę ir šonus, pilvą, nugarą, sėdmenis, klubus, rankas ir kojas, dėl ko nukentėjusiajai tiesiogiai nuo smūgių ir dėl jų griūnant bei atsitrenkiant į kitus daiktus, 85 trauminiais poveikiais padarė jai daugybines poodinės kraujosruvas visame kūne, muštines žaizdas viršutinėje lūpoje, paviršines žaizdeles ir įbrėžimus veide, kakle, abiejų plaštakų pirštuose, abiejose kojose, apatinio žandikaulio kairės sąnarinės ataugos lūžį, kraujo išsiliejimą po kietuoju ir po minkštuoju galvos smegenų dangalais, daugybinius šonkaulių lūžius su plaučių pažeidimu ir kraujo išsiliejimu į krūtinplėvės ertmes, kepenų plyšimą su kraujo išsiliejimu į pilvo ertmę, dešinio inksto plyšimą, po ko I. M. dėl krūtinės ląstos sužalojimų, t. y. daugybinių šonkaulių lūžių su plaučių pažeidimu ir kraujo išsiliejimu į krūtinplėvės ertmes įvykio vietoje mirė.

2.       S. M. taip pat nuteistas už tai, kad 2020 m. lapkričio 13 d., laikotarpiu nuo 15.05 val. iki 15.24 val., po sulaikymo viešojo transporto „S.“ stotelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, patalpintas į tarnybinio automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), borto Nr. (duomenys neskelbtini), sulaikytų asmenų patalpą, pakeliui ir būdamas pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, koja daužė paminėto tarnybinio automobilio sulaikytųjų skyriaus sienas, lubas ir įrangą bei sugadino stoginę pertvarą, grotų spragtuką ir vaizdo įrašo kamerą, tokiu būdu sugadino Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausantį bendros 625,25 Eur vertės turtą.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai, proceso dalyvių prašymai 

apeliacinės instancijos teisme

3.       Apeliaciniame skunde nuteistasis S. M. prašo teismo dar kartą peržiūrėti visus įrodymus ir priimti teisingą nuosprendį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1.                      Apeliantas nesutinka su jam paskirta nepagrįstai griežta bausme. Nuteistasis nurodo, kad po jo sulaikymo 2020 m. spalio 13 d. jis buvo suimtas iki nuosprendžio paskelbimo. Pasak apelianto, neįskaityti septyni mėnesiai, kuriuos jis praleido suimtas tardymo izoliatoriuje, kur suėmimo sąlygos griežtesnės, negu pataisos namuose (kolonijoje). Apelianto nuomone, teismas ignoravo tai, kad jis visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalyje, padarymo bei dėl to gailėjosi. Apeliantas teigia, kad jis pats telefonu pranešė apie įvykį, nebandė slėptis. Nuteistasis, duodamas parodymus tyrėjui, pateikė visus argumentus, kad gailisi. Pasak apelianto, tyrimo įstaiga neatsižvelgė į jo psichologinę ir psichikos būklę nusikalstamos veikos padarymo metu, nes tuo metu jis jau buvo užsikrėtęs COVID ‑ 19 ir nesuvokė atsakomybės už tai, kas vyksta, t. y. buvo afekto būklės (proto užtemimas), bei nuodugniai visko neprisiminė. Apelianto manymu, prokuroras tuo pasinaudojo, teigdamas teisme, kad tai ne nuoširdus prisipažinimas, o noras tokiu būdu išvengti atsakomybės. Apelianto manymu, byloje nėra įrodymų dėl jo pasipriešinimo policijos pareigūnams jo sulaikymo metu. Nebuvo teismo medicinos eksperto patvirtinančių išvadų dėl 6 punkto, t. y. aplaidžiai atlikta ekspertizė, kurioje net nebuvo nustatyta, kokia nukentėjusiosios kraujo grupė ir rezus, netikslus mirties laikas (nuo dviejų iki keturių valandų), nenustatytas alkoholis kraujyje bei neištirti tos pačios nukentėjusiosios drabužiai. Apeliantas teigia, kad nuo 2006 metų jis neatliko realios bausmės laisvės atėmimo vietose.

4.       Teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo S. M. apeliacinis skundas atmetamas.

5.       Kitaip negu apeliaciniame skunde teigia nuteistasis, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius duomenis, ir padarė pagrįstą išvadą dėl S. M. kaltės nužudžius nukentėjusiąją I. M. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

6.       Apeliantas skunde nurodo, kad byloje aplaidžiai atlikta ekspertizė, kurioje nebuvo teismo medicinos eksperto patvirtinančių išvadų dėl 6 punkto (I. M. mirtis įvyko dėl vidaus organų sužalojimo), net nebuvo nustatyta, kokia nukentėjusiosios kraujo grupė ir rezus-faktorius, netikslus mirties laikas (nuo dviejų iki keturių valandų), nenustatytas alkoholis kraujyje bei neištirti nukentėjusiosios drabužiai. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 1269/2020(01) yra detaliai aprašyti visi nukentėjusiajai I. M. konstatuoti daugybiniai kūno sužalojimai ir vidinis lavono tyrimas, kurio metu nustatyta, kad kai kurie vidaus organai (kepenys, inkstas) buvo plyšę, buvo nustatyti daugybiniai šonkaulių lūžiai su plaučių pažeidimu ir t. t., vidaus organuose rasta kraujo išsiliejimų. Todėl nėra pagrindo abejoti, kad I. M. mirtis įvyko dėl vidaus organų sužalojimo. Be to, tyrimą atlikusi specialistė J. B. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme papildomai paaiškino, koks pagrindinis sužalojimas lėmė nukentėjusiosios mirtį – krūtinės ląstos sužalojimai su daugybiniais šonkaulių lūžiais ir plaučių pažeidimu (t. 1, b. l. 85-86; t. 3, b. l. 107-111). Taip pat specialisto išvadoje nurodyta, kad lavono tyrimo metu buvo paimtas veninis kraujas alkoholio nustatymui (t. 1, b. l. 75), toksikologijos laboratorijos teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. T-A 6218/2020(01) nurodyta, kad I. M. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 1, b. l. 76, 77). Kaip pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje paaiškino specialistė, nukentėjusiosios kraujo grupė tirta nebuvo; teisėjų kolegija nemato priežasčių, kodėl kraujo grupės nustatymas konkrečioje byloje būtų reikšmingas sprendžiant apie nuteistojo kaltę. Taip pat Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 1269/2020(01) nurodyta, kad mirties laiko apskaičiavimui pritaikius Henssge nomogramą, lavono apžiūros metu įvykio vietoje pamatuota tiesios žarnos ir aplinkos oro temperatūra bei esant prielaidai, kad lavono svoris yra apie 60-90 kg rodo, kad nuo I. M. mirties iki jos lavono temperatūros matavimo galėjo praeiti apie 2-4 valandos (t. 1, b. l. 76); be to, specialistės išvadoje nustatyta, kad daugybiniai šonkaulių lūžiai su plaučių pažeidimu padaryti neilgai trukus iki mirties (t. 1, b. l. 77), bendra išvadoje padarytų sužalojimų visuma – ne daugiau kaip 1-2 parų laikotarpyje iki mirties. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo abejoti taikyta tyrimo metodika bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. M 1269/2020(01) (t. 1, b. l. 68-83) išsamumu ir patikimumu. Byloje esanti specialisto išvada atitinka visus bylos įrodymams keliamus reikalavimus. Papildomai pastebėtina, kad S. M. kaltė buvo nustatyta ne tik specialisto išvada, bet byloje esančių įrodymų visuma.

7.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tyrimo įstaiga neatsižvelgė į S. M. psichologinę ir psichikos būklę nusikalstamos veikos padarymo metu, nes tuo metu jis jau buvo užsikrėtęs COVID ‑ 19 ir nesuvokė atsakomybės už tai, kas vyksta, t. y. buvo afekto būklės (proto užtemimas), bei nuodugniai visko neprisiminė. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teisimo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad S. M. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (t. 2, b. l. 147). Byloje taip pat nėra duomenų, kad įvykio metu nuteistasis S. M. buvo nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas (BK 17 ir 18 straipsniai).

8.       Apeliantas taip pat teigia, kad byloje nėra įrodymų dėl jo pasipriešinimo policijos pareigūnams jo sulaikymo metu. Tačiau iš skundžiamo teismo nuosprendžio matyti, kad S. M. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje (Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui), išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Todėl teisėjų kolegija dėl šio apeliacinio skundo argumento plačiau nepasisako.

9.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra nepašalintų abejonių ar prieštaravimų, kurie turėtų būti vertinami nuteistojo naudai. Apskųstame nuosprendyje atlikta išsami įrodymų analizė, vertinta jų visuma, teismo nuosprendis nėra grįstas tikėtinais, keliančiais abejonių ar prieštaringais duomenimis. Teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio nuostatų ir juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į visumą, tyrė bei analizavo nuteistąjį teisinančius ir kaltinančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai S. M. padarytas nusikalstamas veikas kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 187 straipsnio 1 dalį.

10.       Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė pernelyg griežtą bausmę. Su šiuo apeliacinio skundo teiginiu teisėjų kolegija nesutinka. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui (BK 41 straipsnis, 54 straipsnis), ir S. M. paskyrė teisingą bausmę. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, ir apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tuomet, jeigu nuteistajam paskiriama aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

11.       Nusikalstama veika, numatyta BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, už kurios padarymą S. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, o nusikalstama veika, numatyta BK 187 straipsnio 1 dalyje – nesunkių nusikaltimų kategorijai. BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytas laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

12.       Skiriant bausmę apygardos teismo buvo įvertinta nuteistojo S. M. asmenybė. Nuteistasis S. M. anksčiau teistas (t. 2, b. l. 151-156), teistumai išnykę,  baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 157-160), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (t. 2, b. l. 132), Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filiale gydytas nuo 1997 m. sausio 20 d. dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant opioidus, priklausomybės sindromo (t. 2, b. l. 131), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialisto išvados duomenimis, S. M. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (t. 2, b. l. 147). Taip pat skiriant bausmę buvo įvertintas padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, pavojingumo laipsnis, kaltės forma ir rūšis, nusikalstamų veikų padarymo motyvai ir tikslai, t. y., kad S. M. padarė vieną labai sunkų nusikaltimą ir vieną nesunkų nusikaltimą, jog S. M. žmogaus gyvybę atėmė 85 trauminiais poveikiais, nuteistojo elgesys iki veikos padarymo – jis buvo kaltinamas dėl motinos nežymaus sveikatos sutrikdymo, veikos padarymo metu byla buvo nagrinėjama teisme. Kitaip negu teigiama skunde, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad yra viena S. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat teismas pagrįstai nustatė atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kad S. M. nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertinus į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo S. M. už kiekvieną nusikaltimą atskirai paskirtos bausmės, tiek jų rūšis – laisvės atėmimas, tiek ir jų dydis yra aiškiai per griežtos. Apygardos teismas, skirdamas bausmes S. M., atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė. Todėl pripažinti, kad nuteistajam S. M. paskirta neteisinga ar aiškiai per griežta bausmė, nėra pagrindo. Kolegija konstatuoja, kad nuteistajam už kiekvieną nusikaltimą paskirtos bausmės yra adekvačios (proporcingos) padarytoms nusikalstamoms veikoms bei nuteistojo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus, bausmės skyrimo taisykles, yra teisingai ir tinkamai individualizuotos bei subendrintos, tad jų švelninti nėra pagrindo.

13.       Pasak apelianto, neįskaityti septyni mėnesiai, kuriuos jis praleido suimtas tardymo izoliatoriuje. Tačiau priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas į S. M. paskirtą bausmę įskaitė laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2020 m. lapkričio 13 d. iki 2021 m. birželio 17 d. ir nuo 2019 m. kovo 2 d. iki 2019 m. kovo 4 d. (dvi dienas) pagal 2020 m. lapkričio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį.

14.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti teismo nuosprendį nėra pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

15.       Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba informavo, kad nuteistąjį S. M. ginti parinktas advokatas Arūnas Kazlauskas, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartimi buvo paskirta nuteistojo S. M. gynėju ir dalyvavo teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl patirtų išlaidų, kuria prašoma išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą, nurodant, jog iš nuteistojo S. M. priteistina suma už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 81,00 euras.

16.       Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016 ir kt.).

17.       Baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo S. M. apeliacinį skundą, kuris atmestas. Nuteistajam Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 17 d. nuosprendžiu paskirta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė ir tai apsunkina nuteistojo galimybes sumokėti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikime nurodytą sumą antrinės teisinės pagalbos suteikimo išlaidoms apmokėti, be to, nuteistasis nedirba, iš jo priteisti civiliniai ieškiniai. Įvertinus nuteistojo S. M. turtinę padėtį, priteistų civilinių ieškinių sumas, daroma išvada, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų asmens padėtį, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl patirtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo S. M. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl patirtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą nuteistajam S. M. apeliacinės instancijos teisme atmesti.

Teisėjai Evaldas Gražys

        Justas Namavičius

                                                                                                                     Linas Šiukšta