Civilinė byla Nr. e2-608-881/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01897-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1

(S) 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens M. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje, kuria atnaujinus finansinio reikalavimo pateikimo terminą, patvirtintas uždarosios akcinės bendrovės „Korlena“ finansinis reikalavimas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Antarija“ bankroto byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 29 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau ir – UAB) „Antarija“ iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Adminova“. Teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2020 m. vasario 6 d. Teismas 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi patvirtino kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, kurį tikslino 2020 m. birželio 18 d., 2020 m. lapkričio 20 d., 2020 m. gruodžio 21 d. nutartimis.

2.       2021 m. kovo 2 d. bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir – BUAB) „Korlena“ nemokumo administratorė UAB „Būrai“ kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti                                BUAB „Korlena“ finansinio reikalavimo pateikimo terminą, ir patvirtinti kreditorės                       BUAB „Korlena“ finansinį reikalavimą (88 048,21 Eur) BUAB „Antarija“ bankroto byloje.

3.       Nurodė, kad UAB „Korlena“ ir UAB „Antarija“ 2018 m. balandžio 3 d. sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu UAB „Korlena“ įsipareigojo paskolinti UAB „Antarija“ 90 000 Eur. Paskolos terminas – iki 2020 m. birželio 20 d. 2018 m. balandžio 6 d. UAB „Korlena“ UAB „Antarija“ pervedė 88 048,21 Eur sumą, kurios UAB „Antarija“ negrąžino. UAB „Antarija“ nemokumo byla buvo iškelta 2020 m. sausio 29 d. Tuo metu kreditorei UAB „Korlena“ dar nebuvo iškelta bankroto byla, todėl jos nemokumo administratorė dar nebuvo paskirta ir negalėjo teismo nustatytu terminu pateikti prašymo dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo. Informacija apie įsiskolinimą bankroto administratorei tapo žinoma, kai UAB „Korlena“ kreditorius pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, kartu su pareiškimu pateikdamas ir paskolos sutartį.

4.       Kreditorius V. M. atsiliepime į BUAB „Korlena“ prašymą su juo sutiko ir prašė tenkinti. Pažymėjo, jog egzistavo svarbios priežastys terminui atnaujinti, kadangi buvęs įmonės vadovas M. T. nemokumo administratorei neperdavė įmonės dokumentų, todėl nemokumo administratorės galimybės nustatyti visus įmonės kreditorius / debitorius buvo apsunkintos.

5.       Kreditorės Lietuvos Respublikos valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atsiliepimuose į prašymą, prašė jį spręsti teismo nuožiūra.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 22 d. nutartimi BUAB „Korlena“ nemokumo administratorės UAB „Būrai“ prašymą tenkino, atnaujino kreditorės BUAB „Korlena“ finansinio reikalavimo pateikimo terminą ir patvirtino kreditorės BUAB „Korlena“ finansinį reikalavimą (88 048,21 Eur) BUAB „Antarija“ bankroto byloje.

7.       Iš kreditorės pateiktų duomenų teismas nustatė, kad BUAB „Korlena“ ir BUAB „Antarija“             2018 m. balandžio 3 d. sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu BUAB „Korlena“ įsipareigojo paskolinti BUAB „Antarija“ 90 000 Eur. Šalys sulygo, kad paskola bus gražinta iki 2020 m. birželio 20 d. Iš BUAB „Korlena“ banko sąskaitos išrašo teismas nustatė, kad 2018 m.    balandžio 6 d. BUAB „Korlena“ BUAB „Antarija“ pervedė 88 048,21 Eur sumą.                          Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo BUAB „Antarija“ įsiteisėjo 2020 m. vasario 6 d. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo BUAB „Korlena“ įsiteisėjo 2020 m. birželio 30 d. BUAB „Korlena“ nemokumo administratorė dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo į BUAB „Antarija“ nemokumo administratorę kreipėsi 2021 m. kovo 1 d. 

8.       Teismas nurodė, kad BUAB „Korlena“ nemokumo administratorė, grįsdama termino praleidimo priežastis, pažymėjo, jog BUAB „Korlena“ dokumentai nemokumo administratorei perduoti nebuvo, paskolos sutarties egzistavimo faktas tapo žinomas, kai UAB „Korlena“ kreditorius pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, kartu su pareiškimu pateikdamas ir paskolos sutartį.

9.       Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų teismas nustatė, kad pareiškimas dėl                        BUAB ,,Antraija“ bankroto pripažinimo tyčiniu teismui pateiktas 2020 m. lapkričio 16 d., teismo rezoliucija priimtas nagrinėti 2020 m. lapkričio 17 d., nemokumo administratorei pareiškimas išsiųstas 2020 m. lapkričio 25 d. Ginčo paskolos sutartis byloje pateikta 2020 m. vasario 17 d. Į BUAB „Antarija“ nemokumo administratorę dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo                              BUAB „Korlena“ bankroto administratorė kreipėsi 2021 m. kovo 1 d. elektroniniu laišku. Taigi teismas darė išvadą, kad BUAB „Korlena“ nemokumo administratorė dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo kreipėsi operatyviai.

10.       Be to, teismas nustatė, kad BUAB „Korlena“ bankroto byloje Vilniaus apygardos teismo          2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi buvusiam vadovui M. T. paskirta 200 Eur bauda už teismo įpareigojimų (perduoti nemokumo administratoriui įmonės dokumentus) nevykdymą, konstatavus, kad jis šios pareigos nevykdė, deklaratyviai nurodydamas, jog įmonės dokumentai yra pavogti. Teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina nemokumo administratorės nurodytas aplinkybes, kad laiku apie finansinį reikalavimą negalėjo būti žinoma, nes buvęs vadovas nevykdė pareigos perduoti su įmone susijusių dokumentų.

11.       Įvertinęs šias aplinkybes teismas darė išvadą, kad šiuo atveju egzistuoja svarbios aplinkybės, todėl atnaujino terminą finansiniam reikalavimui pateikti (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 4 dalis). 

12.       Teismas, atnaujinęs terminą finansiniam reikalavimui pateikti ir įvertinęs BUAB „Korlena“ pateiktus į bylą įrodymus, darė išvadą, kad BUAB „Korlena“ finansinis reikalavimas yra pagrįstas, todėl jį patvirtino.

III.        Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13.       Suinteresuotas asmuo M. T. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – BUAB „Korlena“ prašymą dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      2018 m. balandžio 6 d. tarp BUAB „Korlena“ ir M. T. buvo sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kuria BUAB „Korlena“ perleido M. T. iš paskolos sutarties kylančią 88 048,21 Eur dydžio reikalavimo teisę į BUAB „Antarija“. Atsižvelgiant į tai, BUAB „Korlena“ neturi finansinio reikalavimo į BUAB „Antarija“, nes 88 048,21 Eur dydžio reikalavimo teisė į BUAB „Antarija“ nuo 2018 m. balandžio 6 d. priklauso M. T. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino BUAB „Korlena“ prašymą ir patvirtino finansinį reikalavimą.

13.2.                      BUAB „Korlena“ prašymas dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo, procesiniai dokumentai, informuojantys apie prašymo nagrinėjimą, įskaitant terminą atsiliepimams pateikti, apeliantui nebuvo siunčiami, apie skundžiamą nutartį jis sužinojo atsitiktinai, todėl neturėjo galimybės pateikti įrodymų, pagrindžiančių reikalavimo teisių perleidimo faktą.

13.3.                      Suinteresuotumą priimta nutartimi apeliantas grindžia tuo, kad nepatvirtinus bankroto byloje BUAB „Korlena“ finansinio reikalavimo, būtų sumažinta BUAB „Antarija“ turimų finansinių prievolių apimtis, o tai turėtų įtakos jo, kaip įmonės akcininko, turtiniams interesams.

14.       Kreditorius V. M. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Kreditorius prašo išreikalauti iš M. T. 2018 m. balandžio 6 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties originalą ir skirti šio dokumento tikrumo ekspertizę. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Apelianto pateikti įrodymai nesudaro pagrindo išvadai, kad BUAB „Korlena“ finansinis reikalavimas BUAB „Antarija“ atžvilgiu, kilęs iš 2018 m. balandžio 3 d. paskolos sutarties, iš tiesų buvo perleistas M. T. 2018 m. balandžio 6 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu. 2018 m. balandžio 6 d. reikalavimo perleidimo sutartis pasirašyta nebuvo, o į bylą suinteresuotas asmuo pateikė fiktyvią (suklastotą) sutartį, kuri sudaryta atgaline data (duomenys 2019 m. lapkričio 13 d. kreditorių / debitorių sąraše prieštarauja reikalavimo perleidimo sutartyje nurodytiems skaičiams). Byloje nėra minėtos sutarties originalo, sutartis nebuvo patvirtinta notaro. M. T. dokumentų klastojimo praktika yra užfiksuota ir kitose civilinėse byloje (2020 m. birželio 22 d. įsiteisėjusiame sprendime civilinėje byloje Nr. e2-779-567/2020; 2020 m. balandžio 30 d. įsiteisėjusioje nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-188-241/2021).

14.2.                      Tiek BUAB „Antarija“, tiek BUAB „Korlena“ bankroto bylose buvęs vadovas jokių įmonės dokumentų nemokumo administratoriams neperdavė. Tiek BUAB „Korlena“ bankroto byloje, tiek BUAB „Antarija“ bankroto byloje M. T. buvo skirtos baudos už dokumentų nemokumo administratoriui neperdavimą, jam apribota teisė trejus metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-308-1121/2020 jis baustas 1 400 Eur bauda už tai, kad laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo BUAB „Antarija“, už analogišką pažeidimą BUAB „Korlena“ atžvilgiu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-16-576/2021 M.T. skirta 1 400 Eur bauda.

14.3.                      Iš BUAB „Korlena“ bankroto byloje esančių duomenų matyti, kad M. T. į BUAB „Korlena“ bankroto bylą pateikė įmonės kreditorių / debitorių sąrašą, kuriame nurodyta, jog M. T. turi į BUAB „Korlena“ 1 900 000 Eur finansinį reikalavimą, kildinamą iš 2017 m. vasario 17 d. BUAB „Korlena“ ir jo sudarytos tarpininkavimo paslaugų sutarties. 2018 m. balandžio 6 d. sutartimi BUAB „Korlena“ perleidus  M. T. 88 048,21 Eur reikalavimo teisę į BUAB „Antarija“ jo reikalavimo teisė į BUAB „Korlena“ turėjo sumažėti 88 048,21 Eur suma ir sudaryti 1 811 951,79 Eur, tačiau reikalavimo teisė išliko nepakitusi.

14.4.                      M. T. teiginys dėl 1 900 000 Eur reikalavimo teisės turėjimo į UAB „Korlena“ yra melagingas. BUAB „Korlena“ bankrotą Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 15 d. nutartimi įvertinęs kaip tyčinį, konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog M. T. ar M. T. pagal tarpininkavimo sutartis atliko kokius nors veiksmus. Teismas nustatė, kad M. T. 2018 m. sudarytų trijų paskolos sutarčių pagrindu iš įmonės iš viso pasiskolino 1 012 000 Eur, nors įmonė 2018 metais jau turėjo finansinių sunkumų.

14.5.                      M. T. reikalavimo teisių perleidimo sutarties į BUAB „Korlena“ į bankroto bylą nepateikė, tvirtino, kad visi bendrovės dokumentai buvo pavogti. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja M. T. elgesį.

15.       Atsakovė BUAB „Antarija“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo pagrįstumo klausimą spręsti tesimo nuožiūra. Nurodo, jog BUAB „Antarija“ nemokumo administratorė iki apelianto atskirojo skundo pateikimo dienos neturėjo informacijos apie ginčui aktualią, tarp BUAB „Korlena“ ir M. T. sudarytą 2018 m. balandžio 6 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kadangi iki šios dienos BUAB „Antarija“ nemokumo administratorei buvęs įmonės vadovas (M. T.) nėra perdavęs įmonės veiklos dokumentų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

17.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atnaujinus kreditorės BUAB „Korlena“ finansinio reikalavimo pateikimo terminą, buvo patvirtintas kreditorės BUAB „Korlena“ finansinis reikalavimas (88 048,21 Eur)                               BUAB „Antarija“ bankroto byloje, pagrįstumo ir teisėtumo.

18.       Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 320, 338 straipsniai).

Dėl apelianto teisės paduoti atskirąjį skundą

19.       Bankroto bylos teisme nagrinėjamos CPK nustatyta tvarka, išskyrus išimtis, nustatytas kituose įstatymuose (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Pagrindinius įmonių nemokumo klausimus reglamentuojantis teisės aktas yra JANĮ, todėl CPK normos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo normoms, reglamentuojančioms bankroto procesą. JANĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis.

20.       CPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Sąvoka „byloje dalyvaujantys asmenys“ yra apibendrinamoji, apimanti tuos proceso dalyvius, kuriems būdingas teisinis (materialusis arba tik procesinis) suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2013). Jeigu asmuo turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jis įtraukiamas į bylą, kad galėtų įgyti atitinkamas procesines teises (CPK 42 straipsnis, 46 straipsnio 2 dalis, 47 straipsnio 2 dalis) ir naudotis jomis gindamas savo poziciją; asmenys, įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, turi visas ieškovo teises ir pareigas (CPK 46 straipsnio 2 dalis); asmenys, įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas, išskyrus teisę keisti ieškinio pagrindą ir dalyką, atsisakyti ieškinio, jį pripažinti arba sudaryti taikos sutartį (CPK 47 straipsnio 2 dalis).

21.       Nors JANĮ pakeitė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą (toliau – ĮBĮ) ir Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymą, tačiau iki JANĮ priėmimo suformuota nuosekli teismų praktika bei teisės aiškinimo taisyklės ir toliau turėtų būti taikomos (Tamošiūnienė, E.; Višinskis, V.; Kirkutis, M. ir Jokubauskas, R. (2020) Juridinių asmenų nemokumo proceso veiksmingumo užtikrinimas. Teisė, 1160, p. 24–35).

22.       Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, įmonės akcininko statusas nėra pagrindas asmenį įtraukti į bankroto bylą trečiuoju asmeniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m.                             gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1464/2014; ir kt.). Vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis, galiojusiomis iki 2020 m. sausio 1 d., atskiruoju skundu nutartis dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti galėjo skųsti bankroto administratorius ir įmonės kreditoriai, kuriems jos priimtos. Kiti kreditoriai šias nutartis galėjo skųsti tik jeigu jomis patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija 72 Eur ir skundą paduodančio kreditoriaus patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija 72 Eur                                         (ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalis). Akcininko (juridinio asmens dalyvio) teisinis suinteresuotumas priklauso nuo faktų, kurių pagrindu ir nustatoma, kiek bankrutuojančio juridinio asmens dalyvio interesas gali būti paveiktas bankroto procedūros. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bankroto bylos dalyviais gali būti tiek asmenys, pateikę ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, bankrutuojančios įmonės kreditoriai, tiek bankrutuojančios įmonės akcininkai ir kiti suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, taip pat asmenys, savo turtu užtikrinę bankrutuojančios įmonės prievolių įvykdymą, tačiau tam jie turi įrodyti pakankamą ir glaudų savo materialųjį teisinį ryšį (turtinį suinteresuotumą) su bankroto byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1464/2014; ir kt.). Teismų praktikoje pažymėta, kad aplinkybė, jog asmuo yra įmonės akcininkas, todėl likvidavus įmonę jis turėtų teisę į dalį likusio turto po įmonės likvidavimo, per se (savaime) nepatvirtina apelianto faktinio bei teisinio suinteresuotumo bankroto bylos baigtimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1266-180/2018).

23.       Taigi šiuo atveju, nors JANĮ tiesiogiai nėra išvardinti subjektai galintys ginčyti kreditorių reikalavimų tvirtinimą ar atsisakymą juos tvirtinti, tačiau, atsižvelgiant į iki tol kasacinio teismo suformuotą praktiką, matyti, kad asmuo tokią teisę įgyja, kai jis pagrindžia savo suinteresuotumą bylos baigtimi, ir yra įtraukiamas į bankroto bylą kreditoriumi ar trečiuoju asmeniu, ir jam yra priskiriamos atitinkamos procesinės teisės ir pareigos.

24.       CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar teisėtas interesas, ir negali paneigti šio principo. Neabejotina, kad tais atvejais, kai vienas iš kreditorių turi pagrindą manyti, jog patvirtintas kito kreditoriaus finansinis reikalavimas yra nepagrįstai didelis ar jis nepagrįstai padidintas bankroto proceso eigoje, tai pažeidžia pirmojo kreditoriaus, o taip pat likusių kreditorių interesus, nes tokiu atveju pastarųjų kreditorių reikalavimų tenkinimo galimybė mažėja. Tačiau iš byloje esančių duomenų ir paties apelianto atskirojo skundo turinio matyti, kad jis nėra įtrauktas į įmonės kreditorių sąrašą ir jo finansinis reikalavimas nėra patvirtintas                   BUAB ,,Antarija“ bankroto byloje, taigi nėra šioje bankroto byloje dalyvaujantis asmuo.

25.       Pagal CPK 305 straipsnį apeliacinį skundą turi teisę paduoti byloje dalyvaujantys asmenys              (CPK 305, 338 straipsniai). Kaip jau minėta, iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas M. T. nėra BUAB ,,Antarija“ bankroto bylos dalyvis, t. y. pareiškėjas į bylą nėra pareiškęs finansinio reikalavimo, o teismas tokio finansinio reikalavimo nėra patvirtinęs, todėl konstatuojama, jog apeliantas šiuo atveju nėra subjektas turintis teisę teikti atskirąjį skundą dėl skundžiamos nutarties. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis procesas pradėtas pagal pareiškėjo M. T. atskirąjį skundą yra nutraukiamas, kaip pradėtas pagal atskirąjį skundą asmens, neturinčio tokios teisės (CPK 5 straipsnio 1 dalis, 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 3 dalies 5 punktas).

26.       Pažymėtina, kad apeliantas, siekdamas savo finansinio reikalavimo patvirtinimo                               BUAB ,,Antarija“ bankroto byloje, turi kreiptis su finansinį reikalavimą pagrindžiančiais duomenimis į BUAB ,,Antarija“ nemokumo administratorę (JANĮ 41–42 straipsniai), kuri, patikrinusi kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus, perduos kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Taigi, apeliantas, siekdamas įrodyti, kad jis Reikalavimo teisių perėmimo sutartimi yra įgijęs iš BUAB „Korlena“ 88 048,21 Eur finansinį reikalavimą, pirmiausia turi savo teises įgyvendinti JANĮ nustatyta tvarka.

27.       Tokios nuoseklios pozicijos laikosi ir kasacinis teismas, išaiškinęs, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Bankroto teisiniai santykiai susiklosto ne tik dėl kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo, bet paprastai daro įtaką ir kitų subjektų, kuriems įmonės bankroto procedūros sukelia ar gali sukelti atitinkamas teises ar pareigas, teisėtiems interesams, todėl bankroto procesui yra taikomas specifinis teisinis reguliavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012). Todėl asmenys, siekiantys, kad būtų patenkinti jų finansiniai reikalavimai, nukreipti bankrutuojančio juridinio asmens atžvilgiu, ir būtų tinkamai apginti jų interesai kito asmens bankroto procese, savo teises turi įgyvendinti laikydamiesi specialiame įstatyme (šiuo atveju JANĮ) nustatytos tvarkos ir sąlygų.

28.       Taigi tiek bankroto administratorė, tiek teismas, tik gavę visus reikalavimo perleidimo pagrįstumo dokumentus spręs dėl apelianto finansinio reikalavimo pagrįstumo, jo teisės dalyvauti bankroto procese ir atitinkamai, tik patvirtinus apelianto finansinį reikalavimą                 BUAB ,,Antarija“ bankroto byloje, jis įgis bankroto byloje dalyvaujančio asmens teises, tarp jų ir teisę ginčyti kitų kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumą. 

29.       Vadovaujantis CPK 315 straipsnio 5 dalimi, nutraukus apeliacinį procesą pirmiau nurodytu pagrindu, apeliantui turi būti grąžinamas už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis. Apeliantas 2021 m. kovo 29 d. sumokėjo 38 Eur žyminį mokestį už pateiktą atskirąjį skundą, todėl jis grąžinamas apeliantui. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija                  (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

30.       CPK 334 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

31.       Nutraukus apeliacinį procesą, kaip inicijuotą to neturinčio teisės asmens, naujų įrodymų priėmimo klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi ir 338 straipsniu,

n u t a r i a :

nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjo M. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 22 d. nutarties.

Grąžinti M. T. 38 Eur (trisdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2021 m. kovo 29 d.

Teisėjai                                                Marius Bajoras

Vilija Mikuckienė

Aldona Tilindienė