Administracinė byla Nr. eA-208-556/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00168-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.12; 22.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 28 d. 

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio, Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. ir atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus administracinėje byloje dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir VMSA) direktorius 2016 m. gruodžio 19 d. įsakymą Nr. 41-765 „Dėl tarnybinės nuobaudos V. D. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas); 2) priteisti iš VMSA pareiškėjo naudai 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 3) priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

1.1.                      VMSA direktorius Įsakymu pareiškėjui skyrė pastabą už tai, kad jis nevykdė Vilniaus miesto savivaldybės e. darbuotojo posistemėje „Redmine“ jam 2016 m. rugpjūčio 27 d. suformuluotos užduoties Nr. #16041 (toliau – ir užduotis) ir neinformavo namo (duomenys neskelbtini) gyventojų apie neteisėtai įrengtą kelio užtvarą ir pasekmes jos nedemontavus.

1.2.                      Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausiasis specialistas V. M. VMS e. darbuotojo posistemėje „Redmine“ pareiškėjui užduotyje nurodė: „prašau patikrinti pranešime pateiktą informaciją, nustačius pažeidėją įspėti, patikrinti pakartotinai, spręsti dėl atsakomybės. Pažeidėjo nenustačius užfiksuoti pažeidimą, surašyti FDPA, palikti pranešimus namo gyventojams apie daromą pažeidimą. Apie atliktą tyrimą informuoti V. M. kaip galima greičiau“. Pareiškėjas, kaip valstybės tarnautojas, atlieka patikrinimus pagal gautus pranešimus, skundus, pareiškimus. Pareiškėjas, kaip antraeilis vykdytojas, įvykdė užduotį ta apimtimi, kokia jam priskirta pagal kompetenciją, t. y. atliko patikrinimą pagal gautą pranešimą. Pareiškėjas kartu su kolega S. P. 2016 m. rugsėjo 6 d. faktinių duomenų patikrinimo akte nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 31 d., 19.59 val., ir 2016 m. rugsėjo 2 d., 23.02 val., atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) prie įvažiavimo į kiemą yra įrengti metaliniai varteliai, tačiau varteliai eismo neriboja, jie nėra rakinami, kas juos įrengė, nenustatyta, pridėtos 3 nuotraukos. Po minėto faktinių duomenų patikrinimo akto įvedimo į VMS e. darbuotojo posistemę minėta užduotis 2016 m. rugsėjo 9 d. buvo uždaryta. V. M. 2016 m. spalio 12 d. VMS e. darbuotojo posistemėje, minėtoje užduotyje, papildomai įrašė, kad: „gautas telefoninis pranešimas, kad varteliai (duomenys neskelbtini) rakinami, o į išplatintą AVS pranešimą nieks neatsiliepė. Prašau dar kartą atlikti patikrinimus ir surašyti FDPA ar tarnybinį raštą. Apie patikrinimo rezultatus informuoti AVS V. M. kaip galima greičiau“. Pareiškėjas kartu su S. P. 2016 m. spalio 14 d. faktinių duomenų patikrinimo akte nurodė, kad 2016 m. spalio 12 d., apie 18.42 val., atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), prie įvažiavimo į kiemą yra įrengti metaliniai varteliai, ribojantys eismą. Patikrinimo metu nustatyta, kad varteliai užrakinti, nenustatyta, kas vartelius įrengė ir užrakino, pridėtos 3 nuotraukos. Po minėto faktinių duomenų patikrinimo akto įvedimo į VMS e. darbuotojo posistemę minėta užduotis 2016 m. lapkričio 14 d. buvo uždaryta. Taigi formuluotė, kad pareiškėjas nevykdė VMS e. darbuotojo posistemėje jam suformuluotos užduoties, yra visiškai nepagrįsta.

1.3.                      Įsakyme nurodytai veikai vertinti iš esmės taikytinos tik VMSA direktoriaus 2015 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 40-238 patvirtinto Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus 2-ojo kontrolės poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) ir VMSA direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 30-1134 patvirtinto Kliūčių eismui pašalinimo vietinės reikšmės keliuose tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatos, o kiti Įsakyme nurodyti teisiniai pagrindai yra tik bendro pobūdžio reikalavimai ir nėra susieti su Įsakyme nurodoma neteisėta veika.

1.4.                      Pareiškėjo Pareigybės aprašyme nenumatyta jo pareiga vykdyti kito Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto V. M. prašymo palikti pranešimus namo gyventojams apie daromą pažeidimą. Įsakyme nenurodytas teisės akto reikalavimas, kuris įpareigotų atlikti šią funkciją. VMSA nevertino, kad Tvarkos aprašo 11 punkte nurodoma, jog pranešimą nagrinėjantis asmuo, t. y. V. M., rengia raštą namo gyventojams. Būtent V. M. pareigybės aprašyme nurodomos funkcijos, susijusios su fizinių ir juridinių asmenų pranešimų, pareiškimų, prašymų ir skundų įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka nagrinėjimu bei kliūtims eismui pašalinti organizavimu vietinės reikšmės keliuose. Tvarkos aprašo 12 punkte nėra nurodomas kitas nei pranešimą nagrinėjantis asmuo (V. M.), atliekantis šias funkcijas. Tvarkos aprašo 11 ir 12 punktų taikymui yra labai svarbūs faktinių duomenų patikrinimo vietoje rezultatai. Minėti varteliai neatitiko kliūties sampratos (eismo neribojo), nebuvo neigiamų pasekmių, todėl nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo taikyti Tvarkos aprašo 11 ir 12 punktus, taikomus, kai nuolatinė kliūtis riboja eismą. Administracinės veiklos skyriaus 2016 m. rugsėjo 2 d. rašto (duomenys neskelbtini) namo gyventojams ir patalpų nuomininkams (kuriuo prašoma nedelsiant pašalinti technines eismo reguliavimo priemones (metalinius vartelius), nes nustačius, kad jos įrengtos neteisėtai, bus imtasi veiksmų techninėms eismo reguliavimo priemonėms pašalinti) kopijų pareiškėjas negalėjo išplatinti, nes neturėjo galimybė patekti į namą (laiptinę), o priemonės minėtą raštą pakabinti viešai nebuvo suteiktos. Taigi nagrinėjamu atveju nėra pareiškėjo tarnybinio nusižengimo sudėties: pareiškėjas neatliko priešingos valstybės tarnybos interesams veikos, nenustatyta neigiamų pasekmių ir pareiškėjo kaltės.

1.5.                      Pareiškėjas yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir Profesinė sąjunga) valdybos narys, tačiau VMSA neužtikrino įstatyminės (Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 str.) pareiškėjo garantijos, kad, prieš skiriant profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tarnybinę nuobaudą, būtų gautas išankstinis šios profesinės sąjungos sutikimas. Dėl sutikimo VMSA į Profesinę sąjungą nesikreipė. Todėl yra pagrindas pripažinti, kad Įsakymas yra neteisėtas, priimtas nesilaikant įstatymo nustatytos tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos.

1.6.                      Pareiškėjas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo sieja su jam, kaip valstybės tarnautojui, nuo 2014 m. iki ginčijamo Įsakymo apskundimo taikytu „mobingu“ (ilgalaikiu, sistemingu psichologiniu teroru, kurį asmenų grupė taiko dažniausiai vienam asmeniui). Pirmiausia paminėtina, kad pareiškėjas dar 2014 m. kovo 28 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu dėl VMSA direktoriaus 2014 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. 41-235 dalies panaikinimo, įpareigojimo atsakovui atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gegužės 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1799-662/2015 minėtą įsakymą panaikino, įpareigojo VMSA direktorių priimti naują sprendimą ir pareiškėjo naudai priteisė 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas tiek viso minėto teisminio proceso metu, tiek po jo pastebėjo VMSA padidintą dėmesį jam ir jo vykdomai tarnybinei veiklai. Per minėtą laikotarpį pareiškėjo atžvilgiu net 8 kartus buvo kreiptasi į VMSA Personalo departamentą siekiant inicijuoti tarnybinio pažeidimo procedūrą (skirti tarnybinę nuobaudą) ir tik šioje byloje nagrinėjamu atveju buvo skirta tarnybinė nuobauda. Kitų Viešosios tvarkos skyriaus valstybės tarnautojų, ypatingai bičiulystės ryšiais susijusių su skyriaus vadovais, neteisėti veiksmai ir elgesys nėra vertinami ir prieš juos tarnybinio nusižengimo tyrimo ar kitos procedūros nepradedamos. Administracinės veiklos skyriaus vedėjo funkcijas vykdančio G. L. veiksmai, 2016 m. spalio 26 d. išsiunčiant pašiepiančio turinio elektroninį laišką dėl klaidingai parašyto žodžio tarnybinio rašto projekte visiems Saugaus miesto departamento darbuotojams, įvertinti tik niekur nereglamentuotu įspėjimu, o ne atliekant tarnybinį nusižengimo tyrimą pagal teisės aktų reikalavimus. Tokiu būdu VMSA valstybės tarnautojams yra keliami nevienodi pareigų vykdymo ir elgesio standartai, toliau yra pažeidinėjamas asmenų lygiateisiškumo principas, šiais veiksmais yra piktnaudžiaujama teise. Dėl tokių vadovų veiksmų pareiškėjas kreipėsi į prokuratūrą, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vilniaus apygardos prokuratūros 2015 m. gegužės 22 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą buvo konstatuota, jog toks vadovybės elgesys ir bendravimo būdas neabejotinai yra neprofesionalus ir vertintinas neigiamai. Pareiškėjui darbe sudaroma nepakeliama psichologinė įtampa, be pagrindo didinamas jo darbo krūvis, kai liepiama atlikti vis papildomus perteklinius veiksmus, dėl užduoties atlikimo verčiama rašyti tarnybinius pasiaiškinimus, kurie, manytina, yra kaupiami su tikslu panaudoti prieš pareiškėją per kasmetinį valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą ir su tikslu turėti pareiškėją kompromituojančią informaciją (nors iš atliktų užduočių turinio nematyti jokių pareiškėjo pažeidimų). Teismui papildomai pateikiamas 2016 m. lapkričio 30 d. vidaus dokumentas, kuris patvirtina, kad Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas A. D. be pagrindo reikalavo iš pareiškėjo pateikti išvadas dėl grafičio piešimo (duomenys neskelbtini), t. y. kito specialisto vykdomos užduoties. Pareiškėjas 2016 m. kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) su skundu dėl patiriamos įtampos, streso, patyčių. VDI 2016 m. gruodžio 19 d. raštu pareiškėją informavo, kad VMSA direktoriui surašytas VDI reikalavimas pašalinti pažeidimus, nurodyta organizuoti pakartotinį profesinės rizikos vertinimą Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojų, dirbančių 104 kabinete ir kitose jų darbo vietose, VMSA turi imtis papildomų veiksmų dėl darbuotojų darbo sąlygų ir psichologinio klimato gerinimo, nurodyta, kad yra vykdoma VMSA stebėsena. Dėl VMSA (darbuotojų) naudojamo „mobingo“ pareiškėjui pablogėjo psichinė sveikata, jam nustatytas psichikos sutrikimas, kuris tiesioginės įtampos darbe („mobingo“) pasekmė. Minėtas aplinkybes patvirtina pateikiami išrašai iš medicinos dokumentų. Taigi pareiškėjo atžvilgiu pažeista viena iš esminių žmogaus vertybių – sveikata. Dėl išdėstytų netinkamų (neteisėtų) VMSA veiksmų pareiškėjas patyrė didelius ir stiprius dvasinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą, bendravimo galimybių su kitais kolegomis sumažėjimą. Patirta neturtinė žala vertintina 10 000 Eur suma.

2.       Atsakovas VMSA, kartu atstovaujantis ir atsakovą Vilniaus miesto savivaldybę, atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma, kad:

2.1.                      Administracinės veiklos skyrius 2016 m. rugsėjo 2 d. parengė raštą (duomenys neskelbtini) namo gyventojams ir patalpų nuomininkams, kuriuo prašoma nedelsiant pašalinti technines eismo reguliavimo priemones (metalinius vartelius), nes nustačius, kad jos įrengtos neteisėtai, bus imtasi veiksmų techninėms eismo reguliavimo priemonėms pašalinti, o dėl patirtos žalos atlyginimo bus kreiptasi į teismą. 30 pasirašyto ir užregistruoto rašto kopijų pateiktos pareiškėjui, kad jis išplatintų (duomenys neskelbtini) namo gyventojams ir patalpų nuomininkams. V. M., manydamas, kad pareiškėjas išplatino rašto kopijas, 2016 m. spalio 28 d. parengė Saugaus miesto departamento direktoriaus sprendimo projektą, kuriuo minėtas kelio užtvaras pripažintas įrengtu neteisėtai ir nutarta jį demontuoti. Organizavus demontavimo darbus, kuriuos turėjo atlikti UAB „Grinda“ darbuotojai, ir pakvietus antstolės atstovę faktinėms aplinkybėms konstatuoti, paaiškėjo, kad namo (duomenys neskelbtini), gyventojai nebuvo informuoti apie galbūt daromą pažeidimą, todėl neturėjo galimybės patys pašalinti neteisėtą užtvarą. V. M. telefonu susisiekus su pareiškėju, jis informavo, kad jam suformuluoto pavedimo neįvykdė, nes, jo nuomone, tai daryti buvo netikslinga ir nereikalinga. Dėl laiku neišplatintos informacijos, Vilniaus miesto savivaldybė patyrė nepagrįstų išlaidų už antstolio dalyvavimą ir UAB „Grinda“ darbuotojų sugaištą laiką. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas įvykdė aplaidų tarnybinį nusižengimą. 

2.2.                      Pareiškėjo tarnybinio nusižengimo veika aiškiai apibrėžta Įsakymo turinyje. Pareiškėjas suprato jam skirtos nuobaudos esmę. 2016 m. gruodžio 8 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada Nr. A164-181/16(3.4.53-PD3) (toliau – ir Išvada) yra tas dokumentas, kuriame konstatuojamas nusižengimo faktas ir kiti nusižengimo sudėties elementai. Ne tik ginčijamas Įsakymas, bet ir Išvada yra aktualūs apibrėžiant nusižengimo apimtį. Pareiškėjo pozicija dėl nepakankamai aiškiai apibrėžtos jo neteisėtos veikos yra nepagrįsta.

2.3.                      Kiekvienas iš Įsakyme nurodytų teisės aktų pareiškėjui, kaip valstybės tarnautojui, numato imperatyvius reikalavimus. Minėtos teisės aktų nuostatos suponuoja aiškią ir akivaizdžią pareiškėjo pareigą, gavus jam pavestą nagrinėti pranešimą, jį išnagrinėti pagal pavedimo turinį. Jei pareiškėjas vertino, kad jam pavesta užduotis yra jam nepriskirtina, jis, būdamas atsakingas ir rūpestingas, apie tai turėjo informuoti savo vadovus. Šiuo atveju pareiškėjas, gavęs jam aiškiai suformuotą užduotį, ne tik jos neatliko, tačiau apie šios užduoties neatlikimą nieko neinformavo. Rašto, kurį turėjo išplatinti pareiškėjas, kopijos, buvo pateiktos pareiškėjui, dėl to pats pareiškėjas prisiėmė pareigą šiuos raštus išplatinti. Pareiškėjas jokių veiksmų, siekdamas informuoti suinteresuotus VMSA darbuotojus apie tai, kad rašto kopijos visgi nebuvo išplatintos, nesiėmė.

2.4.                      VMSA buvo gaunami nuolatiniai gyventojų skundai dėl rakinamų vartelių (duomenys neskelbtini), taip pat buvo pateiktos ir atitinkamos nuotraukos, įrodančios, kad varteliai eismą riboja. Pareiškėjui nuvykus į vietą ir neradus užrakintų vartelių, tai savaime neturėjo būti laikoma, kad varteliai nėra eismo kliūtimi. Nepaisant to, net jei varteliai ir nebūtų rakinami, tai galėtų būti traktuojama kaip eismą ribojanti kliūtis. Vartelių kvalifikavimas ar nekvalifikavimas kliūtimi šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi net jei varteliai ir nebūtų laikomi kliūtimi, tai nepaneigtų fakto, kad pareiškėjas jam pavestos užduoties neįvykdė, o jei pareiškėjas manė, kad jos ir neturi įvykdyti, nes varteliai galbūt nėra kliūtis, apie tai neinformavo VMSA darbuotojų, o tai vertintina, kad pareiškėjas savo funkcijas atliko netinkamai.

2.5.                      Sutikimas skirti nuobaudą iš Profesinės sąjungos nebuvo gautas, kadangi apie aplinkybę, kad pareiškėjas priklauso Profesinei sąjungai, jis neinformavo. Tai, kad atsakovai nevengė kreiptis į Profesinę sąjungą, matyti iš tos aplinkybės, kad atsakovai kreipėsi į jiems žinomą VMSA darbuotojų profesinę sąjungą, informuodami apie ketinimą skirti tarnybinę nuobaudą. Taigi aplinkybė, kad šiuo atveju nebuvo kreiptasi į Profesinę sąjungą, nėra pakankama pripažinti ginčijamą Įsakymą neteisėtu.

2.6.                      Pareiškėjo teiginiai, kad tarnybinio nusižengimo tyrimais yra siekiama jo neskatinti ar atleisti iš darbo, nėra teisiškai reikšmingi ar pagrįsti. Tarnybiniai patikrinimai yra atliekami ir kitų darbuotojų atžvilgiu. Dėl pareiškėjo teiginių, kad darbe jam sudaroma nepakeliama psichologinė įtampa, be pagrindo didinamas darbo krūvis, liepiama atlikti vis papildomus perteklinius veiksmus, dėl užduoties atlikimo verčiama rašyti tarnybinius pasiaiškinimus, pažymėtina, kad pareiškėjas dirba išvykdamas iš nuolatinės darbo vietos, taigi jo darbą organizuojantiems asmenims pagrįstai yra svarbu tikrinti jo atliekamų darbo funkcijų rezultatus, t. y. svarbu žinoti, ar pareiškėjas atlieka darbo funkcijas. Tokia pareiškėjo ir kitų darbuotojų priežiūra yra objektyvi ir negali būti laikoma neteisėta ar kitaip pažeidžianti jo teises. Pareiškėjo pateikiami dokumentai nepatvirtina, kad jis turi sveikatos problemų, sukeltų įtampos darbe. Nebuvo nustatinėjamos pareiškėjo blogos savijautos priežastys, tačiau gydomos tik pasekmės. Pareiškėjas nepateikė visų dokumentų, susijusių su jo sveikatos diagnoze. Galima preziumuoti, kad pareiškėjui diagnozė buvo nustatyta vadovaujantis išimtinai jo paties žodžiais, todėl, atsižvelgiant į pareiškėjo suinteresuotumą, kad jam pripažinti sveikatos sutrikimai dėl įtampos darbe, jo pateikti medicininiai dokumentai negali būti laikomi objektyviais ir patikimais įrodymais byloje. Pareiškėjo reikalaujama priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra niekuo nepagrįsta.

II.

3.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino ginčijamą Įsakymą ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo VMSA 400 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

4.       Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VMSA Įsakymo, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, – teisėtumo ir pagrįstumo.

5.       Teismas nesutiko su VMSA teiginiu, kad net jei varteliai nebūtų laikomi kliūtimi, pareiškėjas būtų laikomas neįvykdęs užduoties. Teismo vertinimu, vartelių (užtvaro) nelaikant kliūtimi, pareiškėjas neturėjo pareigos išplatinti pranešimus namo gyventojams pagal Tvarkos aprašo nuostatas. Užduotyje buvo nurodyta palikti pranešimus namo gyventojams apie daromą pažeidimą, tačiau pareiškėjas pagrįstai šį nurodymą vertino atsižvelgęs į Tvarkos aprašo nuostatas bei nustatytas faktines aplinkybes. Pareiškėjo poziciją, kad, nenustatęs kliūties, jis neturėjo pareigos išplatinti pranešimus, patvirtina: 1) liudytojo S. P. parodymai, patvirtinantys, kad kartu su pareiškėju nuvykę adresu (duomenys neskelbtini) jie bendravo su šio namo gyventoju, teigusiu, kad name gyvena jau seniai ir, kiek prisimena, varteliai visada būna atrakinti; 2) 2015 m. lapkričio 25 d. faktinių duomenų patikrinimo aktas, kuriame nurodyta, kad S. P. šios vietos patikrinimą 2015 metais atliko kartu su vyriausiuoju specialistu T. Š., ir nustatę, kad įrengti varteliai nuolat atidaryti ir nenaudojami, surašė patikrinimo aktą, duomenis užfiksavo nuotraukose. Remianti S. P. parodymais teisme, tuo metu pranešimai apie vartelių panaikinimą namo gyventojams taip pat nebuvo išplatinti; 3) 2016 m. rugsėjo 6 d. faktinių duomenų patikrinimo aktas, fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad pareiškėjas pranešimų namo gyventojams neišplatino; 4) aplinkybė, kad pareiškėjo atlikti veiksmai buvo įvertinti kaip užduoties įvykdymas ir 2016 m. rugsėjo 6 d. užduotis buvo uždaryta. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas užduotį iki jos atnaujinimo įvykdė tinkamai, surašydamas 2016 m. rugsėjo 6 d. faktinių duomenų patikrinimo aktą, vietos situaciją užfiksuodamas fotonuotraukose ir šiuos duomenis perduodamas V. M. 

6.       Teismas pažymėjo, kad užduotis 2016 m. spalio 12 d. buvo atnaujinta gavus telefoninį pranešimą, jog varteliai (duomenys neskelbtini) rakinami. Atnaujintoje užduotyje nurodyta atlikti šiuos veiksmus: „dar kartą atlikti patikrinimus ir surašyti FDPA, ar tarnybinį raštą. Apie patikrinimo rezultatus informuoti AVS V. M. kaip galima greičiau“. Atnaujintoje užduotyje nebuvo nurodyta išplatinti pranešimų namo gyventojams. Tokia pareiga buvo įrašyta tik 2016 m. rugpjūčio 27 d. sukurtoje užduotyje, kurią atlikdamas, kaip minėta, pareiškėjas nevertino vartelių kaip kliūties, dėl to neturėjo ir pareigos išplatinti pranešimus. Teismo vertinimu, pareiškėjas atliko atnaujintoje užduotyje nurodytus veiksmus: dar kartą atliko patikrinimą, surašė 2016 m. spalio 14 d. faktinių duomenų patikrinimo aktą, faktinę situaciją užfiksavo fotonuotraukose ir apie patikrinimo rezultatus informavo V. M. pateikdamas jam 2016 m. spalio 14 d. faktinių duomenų patikrinimo aktą. Pareiškėjui atlikus šiuos veiksmus, 2016 m. lapkričio 14 d. užduotis buvo uždaryta. Pareiškėjas teikiamuose dokumentuose nebuvo nurodęs apie išplatintus pranešimus, todėl nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas nieko neinformavo apie pareigos išplatinti pranešimus neatlikimą.

7.       Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, darė išvadą, kad pareiškėjui nepagrįstai buvo paskirta tarnybinė nuobauda už užduoties neįvykdymą, pranešimų namo gyventojams neišplatinimą. Pareiga išplatinti pranešimus nebuvo aiškiai ir imperatyviai įvardinta teisės aktuose, atlikdamas pareigas pareiškėjas rėmėsi faktinės situacijos vertinimu, atsižvelgė į įstaigoje 2015 metais buvusią tokios užduoties vykdymo praktiką, į tai, kad pateikęs faktinių duomenų patikrinimo aktus, kuriuose nebuvo informacijos apie pranešimų neišplatinimą, nesulaukė pastabų ir jo užduoties vykdymas sistemoje buvo įvertintas kaip užbaigtas. Dėl to, kad nepagrįstai buvo priimtas sprendimas demontuoti užtvarą, organizuoti demontavimo darbus ir iškviesta antstolė faktinėms aplinkybėms konstatuoti, negali būti laikomas atsakingas pareiškėjas, kadangi jo teikiamuose dokumentuose nebuvo jokios informacijos apie pranešimų išplatinimą, kuri leistų pagrįstai manyti, kad šis veiksmas buvo atliktas.

8.       Teismas taip pat sutiko su pareiškėjo skundo argumentais dėl padarytų procedūrinių pažeidimų jam skiriant tarnybinę nuobaudą. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog pareiškėjas yra Profesinės sąjungos valdybos narys. Pagal Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalis ir teismų praktiką VMSA, prieš skirdama pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, turėjo pareigą gauti Profesinės sąjungos sutikimą. Pareiškėjas yra Profesinės sąjungos valdybos narys nuo 2013 m. lapkričio 26 d., šie duomenys yra paskelbti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas darė išvadą, kad VMSA, skirdama pareiškėjui tarnybinę nuobaudą be Profesinės sąjungos sutikimo, padarė procedūrinį pažeidimą, pažeidė pareiškėjo, kaip Profesinės sąjungos valdybos nario, teises.

9.       Teismas konstatavo, kad ginčijamas Įsakymas, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda (pastaba), naikintinas kaip nepagrįstas ir priimtas pažeidžiant teisės aktų nustatytas procedūras.

10.       Teismas, vertindamas, ar yra pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgė į pareiškėjo darbo pobūdį. Teismas taip pat įvertino tai, kad: 1) pareiškėjo darbo pobūdis lemia, kad jo tarnybinė veikla turi būti tikrinama; 2) pareiškėjo pateikti dokumentai neįrodo, jog jo atžvilgiu laikotarpiu nuo 2014 m. iki Įsakymo priėmimo VMSA vykdė sistemingą neigiamą poveikį pareiškėjui (Vilniaus apygardos prokuratūros 2015 m. gegužės 22 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, VDI 2016 m. gruodžio 19 d. rašte buvo nustatytos atitinkamos pastabos dėl psichologinio klimato darbe gerinimo neleidžia daryti priešingos išvados apie sistemingą persekiojimą būtent pareiškėjo atžvilgiu); 3) pareiškėjo nurodytu laikotarpiu buvo pradėti 2 tarnybinio nusižengimo patikrinimai, bet tarnybiniai patikrinimai yra atliekami ir kitų darbuotojų atžvilgiu; 4) pareiškėjo pateikti medicininiai dokumentai nepatvirtina tos aplinkybės, kad jo sveikatos sutrikimus nulėmė psichologinė įtampa darbe. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad neteisėtas tarnybinės nuobaudos paskyrimas galėjo sukelti pareiškėjui nepatogumus ir emocinius išgyvenimus, tačiau šiuo atveju pareiškėjo teisės pažeidimo skiriant nuobaudą pripažinimas ir paskirtos tarnybinės nuobaudos panaikinimas yra pakankama ir teisinga kompensacija pareiškėjo neturtinei žalai atlyginti.

11.       Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatomis, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, į tai, kad pareiškėjo prašoma suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) numatytų dydžių, į pareiškėjo atstovo suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, jo darbo ir laiko sąnaudas, į bylos pobūdį, sudėtingumą, apimtį ir trukmę, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, pareiškėjui priteisė 400 eurų bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

III.

12.       Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą, ir jo skundą tenkinti visiškai. Pareiškėjas taip pat prašo: 1) pridėti prie bylos naujus įrodymus: VMSA Personalo departamento 2017 m. gegužės 11 d. pranešimo apie tarnybinį nusižengimą kopiją ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2017 m. gegužės 16 d. sprendimo kopiją; 2) nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) apklausti teismo posėdžio metu liudytoją J. V.; 4) priteisti bylinėjimo išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad:

12.1.                      Teismas pripažino, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, o tai reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteisiamos pilna apimti

12.2.                      Pareiškėjas nesutinka teismo išvada nepriteisti jam neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nevertino to, kad VMSA jau yra pažeidusi jo interesus, o VMSA veiksmų neteisėtumas pareiškėjo atžvilgiu turi sistemiškumo požymį. Pareiškėjas dar 2014 m. kovo 28 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu dėl VMSA direktoriaus 2014 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. 41-235 dalies, susijusios su jo kasmetiniu tarnybinės veiklos vertinimu, panaikinimo, įpareigojimo atsakovui atlikti veiksmus ir neturtinės žalos, susijusios su jo asmens teisių į asmens lygiateisiškumą, nediskriminavimą, skaidrumą ir kitų valstybės tarnybos principų pažeidimą, atlyginimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gegužės 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1799-662/2015 minėtą įsakymą panaikino, įpareigojo VMSA direktorių priimti naują sprendimą ir pareiškėjo naudai priteisė 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

12.3.                      Teismas taip pat neanalizavo „mobingo“ sampratos ir galimų objektyvių „mobingo“ išraiškos būdų. Pareiškėjas skunde teismui nurodė ir vadovavosi doc. dr. J. V. moksliniais darbais, tačiau teismas to neanalizavo. Pareiškėjo nuomone, dėl patirto „mobingo“ buvo pažeistos tiek nacionalinių teisės aktų (pvz., Valstybės tarnybos įstatymo), tiek Europos Sąjungos teisės aktų (pvz., Europos sąjungos pagrindinių teisių chartijos) tiek tarptautinių teisės aktų (pvz., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos) nuostatos. Teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, patvirtinančius aplinkybes apie jo patirtą „mobingą“ valstybės tarnybos santykiuose, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

12.4.                      Teismas nevertino, o VMSA nepaneigė to, kad tokio intensyvumo ir masto tarnybinio nusižengimo patikrinimo procedūros yra inicijuojamos tik prieš pareiškėją. Teismas nevertino atvejų, kai VMSA akivaizdžiais atvejais turėjo atlikti tarnybinio nusižengimo patikrinimą kitų tarnautojų atžvilgiu, pvz., dėl VMSA Administracinės veiklos skyriaus vedėjo funkcijas vykdančio G. L. veiksmų, kai jis 2016 m. spalio 26 d. išsiuntė pašiepiančio turinio elektroninį laišką dėl klaidingai parašyto žodžio tarnybinio rašto projekte visiems Saugaus miesto departamento darbuotojams. Teismas nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste nevertino Vilniaus apygardos prokuratūros 2015 m. gegužės 22 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą turinio, kuriame nurodomi pareiškėjo atžvilgiu taikomi „mobingo“ veiksmai. Teismas padarė nepagrįstą ir neteisingą išvadą dėl VDI 2016 m. gruodžio 19 d. raštu pateiktų išvadų dėl VMSA darbo sąlygų ir mikroklimato neužtikrinimo. Teismas neįvertino to, kad būtent pareiškėjas kreipėsi su skundu į VDI dėl patiriamos įtampos, streso, patyčių. Teismas netyrė ir nevertino kitų surinktų byloje įrodymų, kurie patvirtina VMSA neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu atlikimą. Būtent pareiškėjo skundo pagrindu Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atliko tyrimą VMSA ir 2017 m. kovo 29 d. sprendimu pripažino, jog VMSA tarnybiniuose automobiliuose sumontuotos geografinės padėties nustatymo įrangos pagalba surinktus pareiškėjo asmens duomenis tvarkė pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. asmens duomenis tvarkė kitais tikslais nei teigė, juos tvarkė nesąžiningai ir neteisėtai. Pareiškėjas papildomai apeliacinės instancijos teismui pateikia 2017 m. gegužės 18 d. jo gautą Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2017 m. gegužės 16 d. sprendimą, kuriuo minėta įstaiga pareiškėjo skundą pripažino pagrįstu ir dar kartą patvirtino, kad VMSA pareiškėjo teises pažeidė, kadangi VMSA tarnybiniuose automobiliuose sumontuotos vaizdo-garso įrašymo ir vietos identifikavimo įrangos naudojimo duomenys buvo prieinami neįgaliotiems asmenims bei pareiškėjo asmens duomenys (garso įrašai) buvo tvarkomi nesilaikant privalomos procedūros, t. y. VMSA veikė kaip nesąžiningas subjektas ir įrangą tarnybinėje veikloje naudojo prieš pareiškėją jo persekiojimo tikslais.

12.5.                      Teismas neatkreipė dėmesio, kad pareiškėjui tiesioginiai vadovai (tie patys, kurie ir inicijuodavo tarnybinio nusižengimo patikrinimo procesą) nurodydavo pateikti raštu pasiaiškinimus ir dėl užduočių vykdymo, kurios pareiškėjui nebuvo net priskirtos. Teismas nevertino pareiškėjo paaiškinimų teisme ir 2016 m. lapkričio 30 d. vidaus dokumento, kuris patvirtina, kad Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas be pagrindo reikalavo iš pareiškėjo pateikti išvadas dėl grafičio piešimo (duomenys neskelbtini), t. y. kito specialisto vykdomos užduoties. Taip pat „mobingo“ veiksmai pasireiškė ir pareiškėjo užduočių ypač skrupulingu iki jų atlikimo termino pabaigos vertinimu (užbaigimo ir užduoties uždarymo procesas). Teismas nevertino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. vasario 28 d. nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. VMSA, atlikdama pareiškėjo atžvilgiu tarnybinio nusižengimo patikrinimą, kreipėsi į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl pareiškėjo, nors jau turėjo duomenų apie kitų asmenų galimą tarnybinių nusižengimų padarymą. Teismas taip pat neteisingai vertino pateiktus medicinos dokumentus (pvz., 2016 m. lapkričio 14 d. VšĮ Antakalnio psichiatrijos konsultacijų centro išrašą, 2016 m. lapkričio 11 d. VšĮ Centro poliklinikos išrašą), kurie patvirtina pareiškėjo psichinės sveikatos sutrikimą, šių intensyvių neigiamų sunkių pasekmių išryškėjimą, nustatymą ir diagnozavimą, kuris (sutrikimas) laikytinas tiesioginės įtampos darbe dėl „mobingo“ pasekme.

12.6.                      Apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti tai, kad VMSA ir toliau atlieka „mobingo“ veiksmus pareiškėjo atžvilgiu. Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama kita administracinė byla Nr. eI-3010-790/2017 dėl VMSA sprendimo, susijusio su pareiškėjo valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos už 2016 metus įvertinimu patenkinamai, panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Minėtoje byloje pareiškėjo tarnybinės veiklos už 2016 metus vertinimas atliktas akivaizdžiai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. VMSA jau 9 kartą prieš pareiškėją (apeliantą) inicijuojamas tarnybinio nusižengimo tyrimo procesas. Taigi VMSA „mobingo“ veiksmų sistemingumas ir kryptingumas (jo pobūdis) išlieka ir nagrinėjamo teisminio proceso metu. Todėl darytina išvada, kad nuo 2014 m. VMSA (jo darbuotojai) atlieka neteisėtą veiką – ilgalaikį, kryptingą, sistemingą psichologinį spaudimą, keldama pareiškėjui įtampą, kitaip tariant – „mobingą“. Atsižvelgdamas į išdėstytas faktines aplinkybes, pareiškėjas jo patirtą neturtinę žalą vertina 10 000 Eur suma, kuri atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus.

12.7.                      Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos dalyką ir jos sudėtingumą, tai, kad byloje yra pateikti nauji įrodymai, netinkamai išnagrinėtos tam tikros aplinkybės, tikslinga apklausti doc. dr. J. V. (dėl „mobingo“ veiksmų), todėl būtinas šios bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka.

13.       Atsakovas VMSA, kartu atstovaujantis ir atsakovą Vilniaus miesto savivaldybę, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria tenkintas pareiškėjo reikalavimas panaikinti Įsakymą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, ir šia pareiškėjo skundo dalį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad:

13.1.                      Pareiškėjas turėjo konkrečią ir aiškią užduotį nustatyti pažeidėją, o pažeidėjo nenustačius, užfiksuoti pažeidimą, surašyti faktinių duomenų patikrinimo aktą (FDPA) ir palikti pranešimus namo gyventojams apie daromą pažeidimą. Byloje ginčo nėra, kad pareiškėjas pažeidėjo nenustatė, nors pagal jam suformuotą užduotį pareiškėjas ne tik turėjo surašyti faktinių duomenų patikrinimo aktą, tačiau ir palikti pranešimus namo gyventojams. Ši pareiškėjo pareiga kyla ne tik iš Tvarkos aprašo, tačiau ir iš kitų teisės aktų. Teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neprivalėjo palikti pranešimų gyventojams, nes neva Tvarkos aprašas to nenumatė. Pareiškėjas turėjo vykdyti jam suformuotą konkrečią užduotį nepaisant Tvarkos aprašo reikalavimų. Pareiškėjui suformuota užduotis jokiems įstatymams neprieštarauja, todėl net jei ir būtų vertinama, kad pagal Tvarkos aprašo reikalavimus pranešimai gyventojams neturėjo būti palikti, pareiškėjas privalėjo pranešimus gyventojams palikti pagal jam suformuotą užduotį ir jo pareigoms keliamus reikalavimus (t. y. ir vykdyti savo pareigas rūpestingai ir atsakingai, atsižvelgiant i visuomenės interesus). Akivaizdu, kad VMSA darbuotojai manė, kad pareiškėjas užduotį įvykdė – raštus išplatino. Pareiškėjas niekam ir toliau nepranešė, kad pranešimų gyventojams neišplatino, nors akivaizdu, kad žinojo, jog kiti VMSA darbuotojai mano, kad pranešimai jo yra išplatinti. Toks pareiškėjo elgesys negali būti laikomas pateisinamu, pareiškėjas pažeidė visus Įsakyme nurodytus teisės aktų reikalavimus, net ir nevertinant, ar pareiškėjas pažeidė Tvarkos aprašo reikalavimus. Nors pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo laiptinėse įrengtos durys su kodais, apie kuriuos jis neturi informacijos, o Viešosios tvarkos skyriaus specialistai neturi priemonių skelbimams tvirtinti, tačiau visi šie teiginiai vertintini kritiškai, nes durys su kodais neriboja galimybės per įrengtą mikrofoną kreiptis į gyventojus su prašymu leisti išplatinti jiems skirtus informacinius raštus, o raštų kopijų pritvirtinimas skelbimų lentoje nereikalauja išskirtinių ar sunkiai prieinamų priemonių, tam pakanka lipnios juostelės ar kelių smeigtukų.

13.2.                      Negalima sutikti ir su teismo išvadomis, kad šiuo atveju pagal Tvarkos aprašo nuostatas pareiškėjas neprivalėjo išplatinti pranešimų gyventojams. Verteliai, kaip nuolatinė kliūtis, savaime gali būti laikoma ribojančia eismą, nepaisant to, ar yra užrakinti ar ne, tai yra eismo ribojimo priemonė, kurios įrengimo teisėtumą privalu įvertinti. Pareiškėjui nuvykus į vietą ir neradus užrakintų vartelių, tai savaime neturėjo būti vertinama, kad varteliai nėra eismo kliūtimi, bet pareiškėjas privalėjo elgtis pagal jam keliamus elgesio standartus ir suformuotą užduotį – elgtis atsakingai ir rūpestingai, visuomenės interesais ir išplatinti turimus pranešimus gyventojams apie nuolatinę kliūtį. Teismas neįvertino, kad varteliai buvo nuolatinė problema, kuria reikėjo spręsti, nes nuolat dėl to buvo gaunami gyventojų skundai. Teismo išvados, kad pareiškėjo surašytas 2016 m. rugsėjo 6 d. faktinių duomenų patikrinimo aktas įrodo, jog pranešimai buvo neišplatinti, o užduotis vis tiek buvo uždaryta, yra prasilenkianti su byloje esančiais įrodymais.

13.3.                      Profesinės sąjungos sutikimas pareiškėjui skirti nuobaudą iš Profesinės sąjungos nebuvo gautas, kadangi apie aplinkybę, kad jis priklauso Profesinei sąjungai, pareiškėjas neinformavo. Be to, aplinkybė, kad šiuo atveju nebuvo kreiptasi į Profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą gavimo, nėra pakankama pripažinti ginčijamą Įsakymą neteisėtu. Pareiškėjui nuobauda skirta ne dėl jo dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje. Šio aspekto teismas neįvertino. Taip pat nesutiktina su teismo pozicija, kad atsakovai apie Profesinę sąjungą, kurios valdybos nariu yra pareiškėjas, turėjo žinoti iš VĮ Registrų centro informacijos. Apie Profesinės sąjungos įregistravimą pareiškėjo tarnybinį nusižengimą tyręs padalinys nebuvo informuotas. Atsakovai nebuvo informuoti ir apie pareiškėjo priklausymą Profesinei sąjungai, ši informacija nuo atsakovų buvo nuslėpta, o tai rodo, kad pareiškėjas tarnybinio tyrimo metu elgėsi nesąžiningai, nes nuslėpė tyrimui reikšminga informaciją. Taip pat keltinas klausimas, ar aptariama Profesinė sąjunga apskritai yra įsteigta teisėtai. Teismas nevertino Profesinės sąjungos įstatų ir veiklos tikslų, nevertino, ar pareiškėjas buvo išrinktas į valdybą ar paskirtas. Aptariamos garantijos galioja tik renkamiems profesinės sąjungos nariams, o iš VĮ Registrų centro išrašo negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad pareiškėjas į Profesinės sąjungos valdybą buvo išrinktas, o ne paskirtas.

14.       Pareiškėjas atsiliepimu prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad:

14.1.                      Ginčijamame Įsakyme nurodyta neteisėta veika nėra konkreti ir aiški, nėra aišku, už kokį laikotarpį ar konkretų neteisėtą veiksmą (kiekvienu atveju) keliama tarnybinė atsakomybė, kuo pasireiškė užduoties nevykdymas. Atsakovų apeliaciniame skunde pateikiamas naujas argumentas, kad pareiškėjas turėjo konkrečią ir aiškią užduotį nustatyti pažeidėją. Akivaizdu, kad minėtas argumentas nėra susijęs su ginčijamu Įsakymu, nes jame nėra nurodoma, kad pareiškėjui keliama tarnybinė atsakomybė, jog jis nenustatė pažeidėjo. Atsakovai šios aplinkybės neįrodinėjo pirmosios instancijos teismo metu. Pareiškėjui buvo keliama užduotis patikrinti G. R. pranešime pateiktą informaciją ir surašyti faktinių duomenų patikrinimo aktą, kuriame atsispindėtų faktinė padėtis, pagal kurią galima būtų objektyviai spręsti dėl pažeidimo buvimo ar nebuvimo pagal teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas įvykdė užduotį ta apimtimi, kokia jam priskirta pagal kompetenciją, t. y. atliko patikrinimą pagal gautą pranešimą. Atsakovai pareiškėjo tarnybinei atsakomybei pagrįsti nurodo vėl naujas faktines aplinkybes apie kažkieno neinformavimą, t. y. nurodo aplinkybes, kurios nėra nurodytos Įsakyme. Be to, pareiškėjas apie atliktą patikrinimą raštu informavo VMS e. darbuotojo posistemėje „Redmine“, įkeldamas 2016 m. rugsėjo 6 d. faktinių duomenų patikrinimo aktą su nuotraukomis. Pagrindinis užduoties vykdytojas specialistas V. M. turėjo įvertinti pateiktus duomenis, t. y., kad varteliai nėra užrakinti ir neriboja eismo, ir juos tinkamai naudoti, arba, jei jam kyla abejonių ar klausimų, bendradarbiauti su pareiškėju, kreipiantis į pareiškėją papildomos informacijos (tai nebuvo padaryta). Pareiškėjas pasielgė identiškai kaip ir kiti VMSA specialistai, nustatę identiškas aplinkybes.

14.2.                      Pareiškėjo rasti varteliai neatitiko kliūties sampratos, nebuvo neigiamų pasekmių, todėl nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo taikyti Tvarkos aprašo 11 ir 12 punktus, kadangi reikalavimas platinti pranešimus gyventojams taikomas, kai nuolatinė kliūtis riboja eismą, tačiau to faktiškai nebuvo, nes nebuvo ribojamas eismas, varteliai buvo neužrakinti. Atsakovai klaidina teismą, teigdami, kad neva aptariami varteliai buvo rakinami iki pareiškėjo atlikto patikrinimo. Atsakovai teismui nepateikė duomenų, kad ankščiau minėti varteliai buvo rakinami ir ribojo eismą ir dar apie tai buvo informuotas pareiškėjas.

14.3.                      Byloje yra pateiktas Profesinės sąjungos 2016 m. lapkričio 30 d. raštas, patvirtinantis, kad VMSA buvo informuota apie Profesinę sąjungą, kuriai priklauso pareiškėjas ir kurios valdymo organo nariu pareiškėjas yra išrinktas.

15.       Atsakovas VMSA, kartu atstovaujantis atsakovą Vilniaus miesto savivaldybę, atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad:

15.1.                      Pareiškėjas klaidingai nurodo, kad teismas pripažino jo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumą. Akivaizdu, kad reikalavimo atlyginti neturtinę žalą netenkinimas (nepriteisimas) lemia ir bylinėjimosi išlaidų dydžio perskirstymą, pareiškėjui priteisiant mažesnę bylinėjimosi išlaidų dalį. Teismas pareiškėjui priteisė daugiau nei 50 proc. jo turėtų bylinėjimosi išlaidų (400 Eur, kai reikalavimas buvo 759 Eur), nors buvo tenkintas tik vienas iš dviejų pareiškėjo materialinių reikalavimų. Taigi pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų atlyginimo buvo priteista ir taip daugiau, nei jam pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką turėjo būti priteista. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai, jog teismas pripažino, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, o tai reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteisiamos pilna apimti, yra nepagrįsti.

15.2.                      Teismas, vertindamas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, objektyviai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Pareiškėjas siekia, kad jam neturtinė žala būtų atlyginama ir už praeityje teismo jau konstatuotus pažeidimus, dėl kurių neturtinė žala pareiškėjui jau buvo atlyginta. Taigi teismas visiškai pagrįstai vertino tik tuos pareiškėjo teiginius apie neturtinę žalą, kurie galėjo būti aktualūs šiuo konkrečiu atveju.

15.3.                      Pareiškėjas nepaaiškina, kodėl nagrinėjamu atveju apskritai yra būtina atskleisti teismų praktikoje nevartojamą „mobingo“ sąvoką. Teismas šiuo atveju ir taip įvertino pareiškėjo nurodomas aplinkybes, kurios, pareiškėjo manymu, sudaro „mobingo“ turinį. Pareiškėjas nepateikė teisinių ir loginių argumentų, kodėl teismas dar turėjo atskirai pasisakyti apie „mobingo“ sąvoką, kai teismas ir taip įvertino pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą. Pareiškėjo teiginiai dėl pareiškėjo nurodomų teisės aktų pažeidimų yra deklaratyvūs, pats pareiškėjas nesukonkretina, kaip konkrečiai jo nurodytos teisės aktų nuostatos buvo pažeistos. Aplinkybės, kad pareiškėjo darbo rezultatai yra tikrinami, pareiškėjo atžvilgiu yra keliami jo tarnybinės atsakomybės klausimai, savaime negali reikšti, kad pareiškėjo orumas yra žeminamas, jis yra diskriminuojamas ar pažeidžiamos kitos jo teisės. VMSA siekia integruoti pareiškėją į kolektyvą, pareiškėjui suteikia atitinkamus mokymus, susijusius su streso ir konfliktų valdymu.

15.4.                      Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1799-662/2015 nekonstatuota, kad pareiškėjo atžvilgiu yra atliekami kokie nors sistemingi neteisėti veiksmai. Teismas minėtoje nutartyje nustatė, kad, pareiškėjui nesuteikiant aukštesnės klasės, buvo pažeistas lygiateisiškumo principas, dėl to pareiškėjui buvo priteistas 500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Todėl ši aplinkybė jau nebereikšminga sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo šioje byloje.

15.5.                      Pareiškėjo teiginiai, kad, net ir nesant jį priėmusio asmens valios pradėti tarnybinį tyrimą jis patyria psichologines pasekmes, yra nepaaiškinami ir neobjektyvūs. Daugeliu atvejų joks tyrimas pareiškėjo atžvilgiu nebuvo atliekamas, nors dėl pareiškėjo ir buvo gaunami skundai. Tai, priešingai nei pareiškėjas siekia įrodyti, akivaizdžiai rodo, kad VMSA siekia apsaugoti pareiškėją nuo neigiamo poveikio, bet ne jį pareiškėjui sukelti. VMSA tarnautojų veiksmai yra nuolat kvestionuojami ir skundžiami, todėl pareiškėjas objektyviai negali tikėtis, kad jo pareigų atlikimas nebus vertinamas ar bus vertinamas tik teigiamai. VMSA stengiasi užtikrinti, kad tarnybinio nusižengimo tyrimai būtų pradedami tik tais atvejais, kai toks tyrimas yra reikalingas. Šiuo atveju pareiškėjo atžvilgiu pradėti tik 2 tarnybinio nusižengimo tyrimai akivaizdžiai atskleidžia, kad pareiškėjas yra ginamas ir jo teisės yra užtikrinamos. Teismas pagrįstai konstatavo, kad tarnybiniai patikrinimai yra atliekami ir kitų darbuotojų atžvilgiu. Administracinės veiklos skyriaus vedėjo funkcijas vykdančio G. L. veiksmai, kuriuos nurodo pareiškėjas, pasireiškė ne pareiškėjo, bet kito darbuotojo atžvilgiu. VMSA neignoruoja tokių atveju, bet stengiasi juos spręsti. G. L. buvo įspėtas. Jokių pakartotinių atvejų dėl tokio G. L. elgesio pareiškėjas nenurodo, dėl to akivaizdu, kad G. L. taikyta poveikio priemonė buvo efektyvi, o atsakovių veiksmai tinkami.

15.6.                      Teismas sprendime įvertino Vilniaus apygardos prokuratūros 2015 m. gegužės 22 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Teismas konstatavo, kad minėtame nutarime nustatytos pastabos dėl psichologinio klimato darbe gerinimo neleidžia daryti išvados apie sistemingą pareiškėjo persekiojimą. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija atsakovai sutinka. Pareiškėjo teiginiai dėl darbo klimato skyriuje, dėl neva netinkamo bendravimo su juo ir kitos pareiškėjo nurodomos aplinkybės niekaip nepatvirtina, kad atsakovai pareiškėjo atžvilgiu atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, kad jam dėl tų veiksmų atsirado žala. Pareiškėjas atsakovų darbuotojų veiksmus prilygina pačių atsakovų veiksmams, tačiau ignoruoja aplinkybę, kad atsakovai negali uždrausti savo darbuotojams teikti skundus dėl pareiškėjo atliekamų funkcijų, bendravimo ar kitų aplinkybių.

15.7.                      Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2017 m. kovo 29 d. sprendime buvo konstatuota tik tai, kad VMSA turėjo pareiškėją apie jo asmens duomenų tvarkymą informuoti ne žodžiu, bet raštu. Tačiau svarbu pažymėti, kad jokie sistemingi ir pareiškėjo orumą ar garbę žeminantys atsakovų veiksmai pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatyti. Svarbu pažymėti, kad konstatuota, jog pats pareiškėjo asmens duomenų tvarkymas buvo teisėtas, t. y. pareiškėjo reikalavimą pripažinti jo duomenų tvarkymą neteisėtu minėtą inspekcija atmetė.

15.8.                      Pareiškėjas nurodo tik vienetinį atveji, kada jis turėjo pasiaiškinti, dėl neva su juo nesusijusios užduoties atlikimo. Tačiau šiuo atveju pareiškėjas nutyli, kad apie aptariamos užduoties rezultatus pranešė jis pats (tai matyti iš pateiktos užduoties informacijos), o ne jo kolega, t. y. pats pareiškėjas nurodė, kad jis reagavo į pranešimą dėl grafičio piešimo, todėl logiška, kad būtent pareiškėjo buvo paprašyta pateikti reikalingus dokumentus. Tačiau svarbu ir tai, kad šių dokumentų pateikti paprašytas ir pareiškėjo kolega S. P., todėl, S. P. pateikus dokumentus, akivaizdu, kad pareiškėjui tų pačių dokumentų nebūtų tekę pateikinėti.

15.9.                      Pareiškėjo nurodomame Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. vasario 28 d. nutarime nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną konstatuota, kad medžiagos nagrinėjimo metu surinkta pakankamai objektyvių duomenų, jog pareiškėjo ir S. P. naudojamo tarnybinio automobilio metu buvo ištraukti laidai bei sugadintos jungtys. Akivaizdu, kad atsakovai elgėsi tinkamai, pranešdami apie atvejį policijai, o aplinkybė, kad tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai medžiagos pareiškėjo kaltei įrodyti ir dėl to teisena buvo nutraukta, negali reikšti, kad atsakovai elgėsi neteisėtai.

15.10.                      Pareiškėjo pateikti dokumentai nepatvirtina, kad pareiškėjas turi sveikatos problemų, sukeltų įtampos darbe. Faktiškai nebuvo nustatinėjamos pareiškėjo blogos savijautos priežastys, tačiau gydomos tik pasekmės. Be to, pareiškėjas nepateikė visų dokumentų, susijusių su jo diagnoze, o pareiškėjui diagnozė buvo nustatyta vadovaujantis išimtinai jo paties žodžiais.

15.11.                      Visi pareiškėjo nurodomi ir jo atžvilgiu atlikti veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti, atliekami ir kitiems valstybės tarnautojams. Pareiškėjas neįrodo jokių neteisėtų atsakovų veiksmų jo atžvilgiu, neįrodo, kad jis patyrė neturtinę žalą, ir neįrodo priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir neva atsiradusios žalos. Be to, pareiškėjo reikalaujama priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma (10 000 Eur) yra niekuo nepagrįsta.

15.12.                      Nors pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu teikia Valstybės duomenų apsaugos inspekcijos 2017 m. gegužės 16 d. sprendimą, kuris, pareiškėjo teigimu, patvirtina, kad jo teisės buvo pažeistos nesilaikant teisės aktų reikalavimų, tačiau pareiškėjas nepateikia priežasčių, kodėl šie įrodymai teikiami tik dabar ir kodėl iškilo būtinybė juos pateikti. Minėtame sprendime konstatuota, kad VMSA, neįgaliotiems pareigūnams sudarydama galimybę susipažinti su tarnybiniame automobilyje sumontuotomis vaizdo kameromis darytais vaizdo ir garso įrašais, pažeidė Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatas. Tačiau svarbu pažymėti, kad pastarajame sprendime nėra konstatuojama, kad pareiškėjo atžvilgiu atsakovai atliko sistemingus jo garbę ir orumą žeminančius neteisėtus veiksmus. Pareiškėjas nesusieja sprendime nurodytų VMSA veiksmų su jam neva atsiradusia neturtine žala. Svarbu paminėti, kad visi tarnautojai, kurie galėjo susipažinti su sprendime nurodoma išplatinta informacija, buvo pasirašę konfidencialumo pasižadėjimus, draudžiančiais informaciją atskleisti tretiesiems asmenims, todėl pareiškėjas negalėjo patirti jokios neturtinės žalos, t. y. aptariami duomenys nebuvo išplatinti tretiesiems asmenims.

15.13.                      Pareiškėjo minimas asmuo (doc. Dr. J. V.) jokių faktinių aplinkybių negali nurodyti (to nenurodo ir pats pareiškėjas), nes nėra niekaip susijęs nei su pareiškėju, nei su atsakovais. Taigi tokio liudytojo kvietimas neatitiktų administracinių bylų teisenos tikslų, kad liudytojų parodymais nustatomi faktiniai duomenys.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

16.       Pareiškėjas pateikė prašymą bylą apeliacinėje proceso stadijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi byla yra sudėtinga, byloje yra pateikti nauji įrodymai, pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo tam tikras aplinkybes, be to, tikslinga apklausti doc. dr. J. V. (dėl „mobingo“ veiksmų).

17.       ABTĮ

18.       Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde pareiškė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau pagrįstų argumentų, kurie būtų pagrindas tokį prašymą tenkinti, nepateikė. Pareiškėjo argumentas, kad bylą būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi reikia apklausti doc. Dr. J. V., yra niekuo nepagrįstas, nes, kaip teisingai pažymėjo ir atsakovai, liudytojo parodymai yra viena iš bylos faktinių aplinkybių įrodinėjimo formų (ABTĮ 56 str. 2 d.), o minėtas asmuo jokių faktinių aplinkybių negali nurodyti, nes nėra niekaip susijęs su šia byla. Vien tai, kad, pareiškėjo teigimu, doc. Dr. J. V. yra „mobingo“ tyrinėtoja, nesuteikia pagrindo išvadai, kad minėtas asmuo gali patvirtinti kokias nors šiai bylai reikšmingas aplinkybes. Pareiškėjo nurodyti kiti argumentai (pvz., byla yra sudėtinga, teismas netinkamai išnagrinėjo tam tikras aplinkybes) taip pat nesuteikia pagrindo pagal ABTĮ 141 straipsnio 1 dalį tenkinti pareiškėjo prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjui ir jo atstovui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Todėl nagrinėjamu atveju nėra būtinumo administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Dėl aptartų priežasčių pareiškėjo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ir apklausti liudytoją netenkinamas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

19.       Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą pridėti prie bylos naujus įrodymus: VMSA Personalo departamento 2017 m. gegužės 11 d. pranešimo apie tarnybinį nusižengimą kopiją ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2017 m. gegužės 16 d. sprendimo kopiją.

20.       ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

21.       Pareiškėjo su apeliaciniu skundu pateikiamuose dokumentuose (t. y. pranešime ir sprendime) nurodytos aplinkybės, kurios nebuvo tirtos pirmosios instancijos teismo. Minėtos aplinkybės paaiškėjo tik po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, dėl to šios aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti bylos nagrinėjimo objektu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Šie nauji pateikti įrodymai neatitinka ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje nustatytų kriterijų, kad galėtų būti priimti ir tiriami apeliacinėje proceso stadijoje, kadangi tai yra naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios nepatenka į jau aiškiai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu apibrėžto ginčo dalyką. Atsižvelgiant į tai, šių dokumentų, kaip įrodymų, nėra pagrindo tirti apeliacinėje proceso stadijoje šioje byloje.

V.

22.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas. Vien šio baigiamojo teisės akto 8 punkte Vilniaus apygardos administracinio teismo konstatuotos aplinkybės buvo visiškai pakankamas pagrindas panaikinti Įsakymą.

23.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad profesinei sąjungai suteikta teisė, sprendžiant klausimą dėl sutikimo atleisti tarnautoją iš užimamų pareigų (o taip pat skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo), patikrinti, ar tarnautojas atleidžiamas dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėje sąjungoje, t. y. papildomas profesinės sąjungos renkamo organo narių teisių, atleidžiant juos iš darbo, apsaugos mechanizmas aiškintinas kaip garantija profesinės sąjungos nariams išvengti diskriminavimo galimybės dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-343/2012, 2015 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2021-520/2015 ir kt.).

24.       Nesikreipimas į Profesinę sąjungą pripažintinas esminiu pažeidimu (tai, kad tokio pobūdžio pažeidimai pripažinti esminiais, patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, žr., pvz., 2015 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-92-261/2015, 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3636-556/2019), lemiančiu Įsakymo naikinimą bei kartu paneigiančiu teisinį poreikį pasisakyti dėl aplinkybių, nulėmusių tarnybinės nuobaudos skyrimą.

25.       Administracinėje byloje yra Profesinės sąjungos 2016 m. lapkričio 30 d. raštas dėl VMSA informavimo apie Profesinę sąjungą, kuriai priklauso pareiškėjas ir kurios valdymo organo nariu yra pareiškėjas, todėl VMSA apeliacija dėl nežinojimo apie šią aplinkybę bei kitų momentų, susijusių su Profesine sąjunga ir išdėstytų šio baigiamojo teisės akto 13.3 punkte, yra atmestina.

26.       Pasisakant dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri pareiškėjui (apeliantui) nebuvo priteista, būtina pažymėti, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Prievolės atlyginti patirtą turtinę žalą kilimui yra būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas ir, nenustačius bent vienos iš pirmiau minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Toks reguliavimas atitinka ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą).

27.       Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

28.       Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus.

29.       Pareiškėjas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo siejo jam su nuo 2014 m. iki Įsakymo priėmimo taikytu „mobingu“ (žr. baigiamojo teisės akto 1.6 p.), tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai bendro pobūdžio teiginys, niekaip nepagrįstas, t. y. nepakankamai aiškiai buvo išdėstyta, kada bei kaip pasireiškė pažeidimai, kokių konkrečių teisės normų nesilaikė skundžiama institucija ir kad būtent dėl to konkretaus teisinio reguliavimo nesilaikymo buvo patirta žala.

30.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuomone, Vilniaus apygardos administracinis teismas neturėjo galimybės, sprendžiant pagal pateiktus faktinius duomenis, identifikuoti bei patvirtinti neteisėtumo aplinkybės, kaip vienos iš būtinų sąlygų neturtinei žalai atlyginti, todėl pastarasis reikalavimas paneigtas visiškai pagrįstai. Apeliaciniame skunde nenurodyta aplinkybių, kurios galėtų lemti kitokį sprendimą nei priimtas.

31.       Dėl išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į patenkintus skundo reikalavimus, paisant Rekomendacijų nuostatų, nėra pagrindo nesutikti su pareiškėjui priteista išlaidų atlyginimo suma – ji visiškai pagrįsta, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliktinas galioti.

32.       Nesant pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi, patirtas apeliacinio proceso stadijos metu (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjo V. D. ir atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Dainius Raižys

        Veslava Ruskan

                Arūnas Sutkevičius