Civilinė byla Nr. e2-928-810/2020

Teisminio proceso Nr. 2-09-3-01032-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.2.6.1; 3.2.6.5.

 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 21 d.

Druskininkai

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Edita Dambrauskienė,

sekretoriaujant Eglei Večerkauskaitei,

dalyvaujant ieškovei T. J. ir jos atstovei advokatei Giedrei G. S.,  

atsakovui A. J. ir jo atstovui advokatui V. K.,  

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams L. B. ir A. Ž., 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. J. patikslintą ieškinį atsakovui A. J. dėl leidimo ieškovei su nepilnamečiu sūnumi išvykti nuolat gyventi į užsienio valstybę ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė T. J. (toliau – ir ieškovė) ieškiniu ir patikslintu ieškiniu (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 1-6, t. 2, b. l. 122-128) kreipėsi į teismą, prašydama:

1. Leisti ieškovei T. J. su nepilnamečiu vaiku V. J., gimusiu (duomenys neskelbtini), išvykti nuolat gyventi užsienio valstybėje (Danijos Karalystėje) be vaiko tėvo atsakovo A. J. (toliau – ir atsakovas) sutikimo.

2. Pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-5124-182/2018 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 7 punktą ir nustatyti tokią atsakovo A. J. bendravimo su nepilnamečiu vaiku V. J. tvarką:

2.1.       Tėvas bendrauja su vaiku kasdien nuo 18 iki 20 val. Lietuvos laiku telefonu, per Skype ir kitais telekomunikacijų įrenginiais;

2.2.       Tėvas turi teisę praleisti su vaiku 2 savaites per Kalėdų atostogas (oficialiai Danijoje Kalėdų atostogos 2019-2020 m. laikotarpiu yra nuo gruodžio 21 d. iki sausio 6 d. imtinai, atitinkamai vėlesniais metais trukmė išlieka ta pati, keičiasi tik dienos) pas atsakovą Lietuvoje. Apie konkrečias pageidaujamas su vaiku praleisti atostogų dienas atsakovas informuoja ieškovę ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki numatomų atostogų pradžios, suderinant vaiko buvimo pas atsakovą Lietuvoje datą, trukmę bei kitas svarbias aplinkybes. Tačiau šalys susitaria, kad tėvas su vaiku atostogų (jeigu šventinės dienos sutampa su tėvo pasirinktu su vaiku bendrauti laikotarpiu) per Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas ir Naujuosius metus bendraus ne dažniau, nei kas antrais kalendoriniais metais;

2.3.       Tėvas turi teisę praleisti su vaiku 1 savaitę per vaiko pavasario atostogas (oficialiai Danijoje pavasario atostogos 2019-2020 m. laikotarpiu yra nuo balandžio 4 d. iki balandžio 13 d. imtinai, atitinkamai vėlesniais metais trukmė išlieka ta pati, keičiasi tik dienos) pas atsakovą Lietuvoje. Apie konkrečias pageidaujamas su vaiku praleisti atostogų dienas atsakovas informuoja ieškovę ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki numatomų atostogų pradžios, suderinant vaiko buvimo pas atsakovą Lietuvoje datą, trukmę bei kitas svarbias aplinkybes. Tačiau šalys susitaria, kad tėvas su vaiku atostogų metu (jeigu šventinės dienos sutampa su tėvo pasirinktu su vaiku bendrauti laikotarpiu) per Šv. Velykas bendraus ne dažniau, nei kas antrais kalendoriniais metais;

2.4.       Tėvas turi teisę praleisti su vaiku 3 savaites per vaiko vasaros atostogas (oficialiai Danijoje vasaros atostogos 2019-2020 m. laikotarpiu yra nuo birželio 27 d. iki rugpjūčio 9 d. imtinai, atitinkamai vėlesniais metais trukmė išlieka ta pati, keičiasi tik dienos) pas atsakovą Lietuvoje. Apie konkrečias pageidaujamas su vaiku praleisti atostogų dienas atsakovas informuoja ieškovę ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki numatomų atostogų pradžios, suderinant vaiko buvimo pas atsakovą Lietuvoje datą, trukmę bei kitas svarbias aplinkybes;

2.5.       Tėvas turi teisę praleisti su vaiku 1 savaitę per vaiko rudens atostogas (oficialiai Danijoje rudens atostogos 2019-2020 m. laikotarpiu yra nuo spalio 10 d. iki spalio 18 d. imtinai, atitinkamai vėlesniais metais trukmė išlieka ta pati, keičiasi tik dienos) pas atsakovą Lietuvoje. Apie konkrečias pageidaujamas su vaiku praleisti atostogų dienas atsakovas informuoja ieškovę ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki numatomų atostogų pradžios, suderinant vaiko buvimo pas atsakovą Lietuvoje datą, trukmę bei kitas svarbias aplinkybes;

2.6.       Šalys gera valia, atsižvelgdamos į vaiko interesus, gali tarpusavyje susitarti dėl atsakovo bendravimo su skyrium gyvenančiu vaiku ir kitokiomis sąlygomis ar laiku, suderinę tai tarpusavyje raštu, elektroniniu paštu ar kitomis ryšio priemonėmis;

2.7.       Ieškovė geranoriškai sutinka du kartus per metus savo lėšomis apmokėti arba atsakovui kompensuoti pusę vaiko kelionės iš Danijos į Lietuvą ir iš Lietuvos į Daniją bilietų kainos;

2.8.       Atsakovas, norėdamas su vaiku išvykti atostogų į kitą, nei vaiko ir/ar tėvo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę, turi gauti rašytinį ieškovės sutikimą;

2.9.       Vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos atveju tėvas įsipareigoja užtikrinti, kad motina kas dieną galės palaikyti ryšį su vaiku telefonu ir/ar kitomis telekomunikacijų priemonėmis.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodė, kad Alytaus apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2YT-5124-182/2018) buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka. Ištuoka į apskaitą Druskininkų savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje įtraukta (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtu sprendimu nepilnamečio šalių sūnaus V. J., gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su motina T. J.. Nors santuoka buvo nutraukta bendru sutuoktinių sutarimu, iš tikro šeima iširo dėl to, kad atsakovas paliko šeimą. Toks neatsakingas atsakovo elgesys labai paveikė tiek ieškovę, tiek šalių vaikus: pilnametę dukrą K. J. ir nepilnametį sūnų V. J.. Kadangi šeimoje visi buvo labai artimi emociškai, staigus šeimos iširimas taip paveikė dukrą, kad pastaroji susirgo depresija, ilgą laiką negalėjo mokytis. Sūnus pradėjo blogai mokytis, neklausyti, pasidarė uždaras ir liūdnas. Vaikui buvo sunku suprasti, kas vyksta šeimoje, jam buvo sudėtinga reikšti jausmus. Dėl visos susiklosčiusios situacijos sūnus metus laiko lankėsi pas psichologą, ieškovė sūnui mokykloje prašė ypatingos mokytojos priežiūros. Labiausiai visiems padėjo šeimos artumas ir bendravimas. Ieškovės teigimu, atsakovui palikus šeimą, 95 % visų rūpesčių, susijusių su vaiko priežiūra, auklėjimu, namų darbų paruošimu, vaikščiojimu į tėvų susirinkimus, knygų skaitymu, būrelių lankymu, darbo su repetitoriais bei pilnu sveikatos rūpinimusi teko ieškovei. Atsakovas sūnų lanko kartą per savaitę, tačiau visa jų veikla būna susijusi tik su pramogomis, o ne jo lavinimu, sveikatos būklės gerinimu. Ieškovė yra Baltarusijos pilietė, Lietuvoje ji neturi jokių artimųjų, giminių. Nepaisant dukrą apėmusios depresijos, siekdama, kad mama ir brolis nesijaustų vieniši, ji dažnai parskrisdavo į Lietuvą, nors gyvena ir mokosi Danijos Karalystėje. Vėliau, siekdama palaikyti artimą savo ir sūnaus ryšį su dukra, pati ieškovė su sūnumi ėmė vis dažniau skristi į Daniją pas dukrą, kur visi trys: ieškovė, dukra ir sūnus jaučiasi laimingi, vėl pasijunta šeima. Dukrai Danija jau seniai yra tapusi namais, tuo tarpu sūnus, būdamas ten, taip pat nuolat pabrėžia, jog jam patinka danai, jų gyvenimo būdas, kadangi pastarieji yra labai draugiški, nuoširdūs ir pozityvūs žmonės. Buvimo Danijoje metu akivaizdžiai pagerėja ir sūnaus sveikata. Būdamas Lietuvoje V. (J.) dažnai serga. Tuo tarpu išvykęs į Daniją jis nesirgo nė karto, matomai jūros klimatas jam yra tinkamas. Būdamas Danijoje, šalia sesers, sūnus V. jaučiasi labai gerai, V. sesė yra didžiausias autoritetas, jis dievina su ja leisti laiką ir jie puikiai sutaria, todėl jis išreiškė norą gyventi ir mokytis Danijoje. Pasidomėjusi galimybėmis, ieškovė sužinojo, kad Danijoje gyvenantiems asmenims yra suteikiama labai daug nemokamų socialinių paslaugų. Kaip nurodoma ieškinyje, 2019 metų vasarą šalių dukrai K. J. buvo atlikta širdies operacija, po jos sekė reabilitacija. Ieškovė ėmė kalbėtis su atsakovu, kad dukrai reikalinga pagalba ir priežiūra. Tuomet visa šeima bendru sutarimu nusprendė, kad geriausia bus, jeigu abu vaikai kartu su mama gyvens Danijoje. Taigi, atsakovas tokiam pasiūlymui pritarė, nurodė, jog sutinka, kad ieškovė su sūnumi išvyktų gyventi pas dukrą. Tai sužinojusi, ieškovė su dukros pagalba Danijoje susirado nuomojamą butą, pasirašė nuomos sutartį ir ėmė domėtis išvykimui reikalingais dokumentais. Tuomet ir sužinojo, kad bus reikalingas rašytinis tėvo sutikimas sūnaus gyvenamosios vietos valstybės pakeitimui. Ieškovei paprašius oficialaus rašytinio sutikimo, atsakovas nurodė neprieštaraujantis ieškovės ir sūnaus išvykimui į Daniją, tačiau susitikimą pasirašyti atsisakė. Savo sprendimą atsakovas argumentavo tuo, kad jeigu Danijoje dėl kokių nors priežasčių bus iš mamos atimtos vaiko globos teisės, jo žiniomis, vaikas nebus grąžinamas tėvo globai. Nors ieškovė ne kartą atsakovo prašė pagrįsti šiuos teiginius dokumentais, atsakovas į prašymus atsakydavo tiesiog „aš pašnekėjau su žmonėmis iš Danijos ir jie man taip pasakė”. Ieškovė bandė atsakovui paaiškinti, kad jis yra neteisus, tačiau nepaisant šių paaiškinimų, atsakovas buvo kategoriškas. Dėl to ieškovė yra priversta kreiptis į teismą.

Ieškinyje ir patikslintame ieškinyje taip pat teigiama, kad, nepaisant to, jog abi šalys rūpinasi savo nepilnamečiu sūnumi, ieškovė deda didesnes pastangas užtikrinti vaiko teisę į kuo geresnes gyvenimo, ugdymo bei švietimo, saugumo sąlygas. Ieškovė siekia užtikrinti ir kuo geresnes sūnaus V. gyvenimo sąlygas Danijoje – yra susipažinusi ir išsiaiškinusi vaiko ugdymo galimybes, galimas lankyti ugdymo įstaigas, tokiu būdu padedant vaikui maksimaliai greitai adaptuotis užsienio valstybėje. Kartu ieškovė deda maksimalias pastangas užtikrinti vaiko identiteto bei ryšio su tėvu išsaugojimą. Šalių nepilnametis sūnus gerai sutaria su seserimi, jų santykiai labai artimi. Kartu su ieškiniu prideda ieškovės dukters patvirtinimą, jog ji yra pasirengusi priimti mamą su broliu pas save Danijoje, sudarys sąlygas jiems gyventi nuomojamame bute, padės jiems kuo geriau adaptuotis, išmokti kalbą, lankyti pasirinktą ugdymo įstaigą ir pan. Kadangi atsakovas, išreiškęs žodinį sutikimą leisti sūnui išvykti iš Lietuvos, rašytinį sutikimą pasirašyti atsisakė, dukra buvo priversta pakeisti nuomojamą butą. Šiuo metu ji nuomojasi kambarį, tačiau pati ieškovė jau susirado naują gyvenamą vietą tame pačiame mieste nuo birželio mėnesio, į kurią planuoja persikelti ir dukra. Aarhus yra antras pagal dydį miestas Danijoje, jame yra daug mokyklų, puikiai tinkamų sūnaus V. tolimesniam mokslui tęsti. Ieškovė jau gavo oficialų pasiūlymą dirbti ne pagal specialybę, ne pilnu etatu. Tokiu būdu bus užtikrintos pastovios ieškovės pajamos nuo atvykimo pradžios, o dirbdama nepilnu etatu, ieškovė turės užtektinai laiko naujos kalbos mokymuisi. Danijoje yra labai reikalingi įvairių specialybių gydytojai, kuriems sudaroma galimybė iš darbo įstaigos gauti gyvenamą vietą arba kitokią finansinę paramą. Kadangi ieškovės turimas medicininis išsilavinimas bei darbo praktika atitinka visus Europos Sąjungos reikalavimus, vienintelis dalykas, kurį ji privalės padaryti, kad gautų naują darbą pagal specialybę - išmokti danų kalbą. Nuo kitų metų (2020 m.) vidurio Danijoje kalbos mokyklos vėl bus nemokamos, todėl ieškovė turės visas galimybes intensyviai mokytis danų kalbą ir ketina tą daryti. Ieškovė Swedbank, AB sąskaitose turi sukaupusi nemažai santaupų – 2019 m. lapkričio 12 d. jos sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) sukaupta 25 000,00 Eur, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) sukaupta 5 523,60 Eur, yra dirbanti ir gaunanti pastovias pajamas. Be to, ieškovė savo vardu turi registruoto nekilnojamo turto – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė 68 720 Eur. Gavusi leidimą išvykti su vaiku gyventi į užsienį, ieškovė planuoja šį turtą išnuomoti, tokiu būdu užsitikrinti kasmėnesines pajamas. Prireikus, šį turtą ieškovė galėtų parduoti, kadangi pastarasis niekam neįkeistas, nesuvaržytas. Kaip minėta, pasidomėjusi galimybėmis, ieškovė sužinojo, kad Danijoje gyvenantiems asmenims yra suteikiama labai daug nemokamų socialinių paslaugų. Moksleiviams važiuojant viešuoju transportu yra taikomos lengvatos, bilietai yra pigesni. Be to, tuo atveju, jeigu žmogus iki darbo vietos važiuoja daugiau negu 25 km, tuomet jis mokesčių sistemoje registruoja, kiek kartų per savaitę važiuoja, koks yra atstumas nuo namų iki darbo vietos, ir tuomet valstybė paskaičiuoja, kiek vidutiniškai žmogus išleidžia transportui ir tiesiog tokio dydžio suma asmuo sumoka mažiau mokesčių valstybei. Tokiu būdu visiems gyventojams suteikiama teisė netiesiogiai susigrąžinti patiriamas išlaidas transportui iš valstybės. Dukra mokosi nemokamai, dirbdama gauna stipendiją (6166 DKK, ekv. 820 Eur neatskaičius mokesčių). Be to, ieškovė labai nori, kad sūnus kuo greičiau išmoktų vietinę kalbą, baigtų čia mokyklą (mokslas pagal vietinius įstatymus yra nemokamas), susirastų draugų, galėtų įgyti nemokamą aukštąjį išsilavinimą bei gauti visas valstybės suteikiamas finansines garantijas. Šalių nepilnametis sūnus yra jauno amžiaus, geba greitai adaptuotis, prisitaikyti prie pasikeitusios situacijos, imlus kalbų mokymuisi. Berniukas yra labai draugiškas bei drąsus vaikas. Jis nebijo bendravimo, nesidrovi pirmas prieiti ir pradėti pokalbį. Šiuo metu jis puikiai šneka lietuvių bei rusų kalbomis. Be to, sugeba susišnekėti anglų kalba. Dėl to ieškovė yra įsitikinusi, kad vaikas tikrai greitai adaptuosis naujoje aplinkoje. K. D. visi geba kalbėti anglų kalba, ieškovė planuoja, jog pradžioje vaikas eis į mokyklą, kur mokoma anglų kalba, ir palaipsniui integruosis į pamokas anglų kalba. Labai svarbu, kad sūnus yra dar ganėtinai jaunas, o tokio amžiaus jis labai greitai pramoks vietinę kalbą, integruosis pilnai į naują aplinką ir ateityje neturės visiškai jokio kultūrinio barjero. Psichologiniu atžvilgiu tai labai svarbu žmogaus vystymuisi ir karjeros siekiui, t. y. būti pilnai integruotam į naujos šalies kultūrą, kalbos mokėjimą, istoriją ir kitus aspektus. Be to, į užsienį berniukas išvyktų su mama ir gyventų su seserimi, su kuriomis sieja glaudus tarpusavio ryšys, kas neabejotinai pagelbės jam greičiau adaptuotis užsienio valstybėje.

Patikslintame ieškinyje aptariant šalių sūnaus V. bendravimo su tėvu A. J. tvarką, nurodoma, kad šalys iki šiol bendru sutarimu sprendė visus klausimus, susijusius su atsakovo bendravimu su vaiku, kadangi teismo sprendimu dėl santuokos nutraukimo konkreti bendravimo tvarka nebuvo nustatyta. Iki šiol tarp šalių ginčo dėl atsakovo bendravimo su vaiku ribojimo nekilo, todėl ieškovė neprieštarauja maksimalios atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymui, kiek ji įmanoma atsižvelgiant į tai, kad vaiko gyvenamoji vieta yra planuojama kitoje valstybėje nei gyvena atsakovas. Maksimalus bendravimas su vaiku grindžiamas šalių lygiateisiškumo principu, kuris reiškia, kad tiek tėvas, tiek motina turi turėti vienodas galimybes rūpintis vaiku, leisti su juo laiką ir palaikyti tamprius ryšius. Todėl ieškovė teismo prašo nustatyti jos pasiūlytą atsakovo bendravimo su sūnumi V.tvarką.

Atsakovas A. J. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį (1 t., b. l. 50-54), kuriuo prašo ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime nurodo, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, tėvai turėtų kartu spręsti dėl esminio vaiko nuolatinės gyvenamosios aplinkos pakeitimo klausimo (pvz., išvykimo nuolat gyventi į užsienį) ir turėtų būti laikoma, kad šiuo klausimu tėvų valdžia (globa) įgyvendinama kartu. Pareiga įrodyti, kad vaiko išvežimas nuolat gyventi į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisių, tokiu atveju tenka tėvui ar motinai, siekiančiam pakeisti nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą (Lietuvos A. T. 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Spręsdamas dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo teismas turi įvertinti priežastis, dėl kurių gyvenamosios vietos valstybė turėtų būti keičiama, per geriausių vaiko interesų prizmę. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vaiko aplinka yra visų pirma jį supantys žmonės. Todėl turi būti įvertinta, ar vaiko perkėlimas yra būtinas, ar pastovaus ryšio su persikeliančiu suaugusiuoju užtikrinimas yra svarbesnis nei vaiko aplinkos išsaugojimas. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.174 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos A. T. 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Atsiliepime taip pat nurodo, kad iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Druskininkų mieste pateikto vaiko nuomonės išklausymo akto matyti, kad vaikas nori gyventi su abiem tėvais, nes jo ryšys tiek su mama, tiek ir su tėčiu itin glaudus. Akte nurodoma, kad vaikas su tėčiu susiskambina kiekvieną dieną, bei du kartus savaitėje susitinka. Glaudus ryšys berniuką sieja ir su sese K. Vaiko nuomonės akte V. J., gimęs (duomenys neskelbtini), išsako savo nuomonę dėl gyvenimo užsienyje. Tačiau akivaizdu, kad būdamas tokio jauno amžiaus (berniukui tik šiais metais sueis 12 metų), jis negali numatyti realių savo gyvenimo sąlygų užsienyje, bei kaip jam seksis adaptuotis kitoje šalyje, kaip seksis mokytis užsienio kalba, socializuotis, pritapti prie naujo kolektyvo. Iki šiol jis tik atostogaudavo Danijoje su mama ir sese bei smagiai leisdavo laiką, o tai nėra tas pats, kuomet reikėtų ten gyventi nuolat, mokytis ne savo gimtąja kalba, būti toli nuo savo mylimų žmonių: tėčio ir močiutės (tėčio mamos), kuriuos berniukas labai myli ir su kuriais praleidžia nemažai laiko.

Atsiliepime teigiama, kad T. J., kreipdamasi su ieškiniu, jame nurodo eilę aplinkybių, kurios galimai teigiamai paveiks nepilnamečio sūnaus V. J. gyvenimo ir vystymosi sąlygas užsienyje. Tačiau nė vienas argumentas, vadovaujantis kuriais teikiamas ieškinys, nėra pagrįstas ir įrodytas. Druskininkuose berniukas 5 metus lankė plaukimą, šiuo metu lanko rankinio treniruotes, gatvės šokių treniruotes. Į bylą nėra pateikti įrodymai, ar tokia pat veikla jis galės užsiiminėti ir šalyje, į kurią prašoma leidimo išvykti. Į bylą nėra pateikti įrodymai, kokio lygio šiai dienai nepilnamečio V. J. anglų kalbos žinios, ar jos yra pakankamos, kad berniukas galėtų mokykloje mokytis anglų kalba. Byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, ar berniukas pilnai atsistatė po patirtų išgyvenimų skiriantis tėvams, ar naujos vietos pasikeitimas ir visiškai nauja aplinka, kita kalba, nesudarys sąlygų berniuko psichologinės būsenos pablogėjimui. Kita vertus lygiai taip pat nėra aiškūs ir argumentuoti ieškovės motyvai, siekiant išvykti su nepilnamečiu vaiku. Ieškovės argumentas, kad toje šalyje gyvena dukra, su kuria galimai nepilnamečio sūnaus ryšys yra labai artimas, nesuponuoja pagrindo persikelti gyventi į užsienio valstybę. Lygiai taip pat Lietuvoje, kurioje berniukas gimė ir gyveno nuo gimimo, gyvena jo tėvas, su kuriuo berniuko taip pat labai artimi santykiai, močiutė, kurią berniukas labai myli ir palaiko glaudžius santykius. Druskininkuose berniukas gyvena savo namuose, kuriuos atsakovas nutraukiant santuoką paliko ieškovei su sūnumi, kad berniukui būtų užtikrintos pilnavertės gyvenimo sąlygos, kad būtų stabili ir jam artima aplinka. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad ji yra Baltarusijos pilietė, Lietuvoje artimųjų ir giminių neturi. Tačiau visiškai neatsižvelgia į tai, kad sūnus, skirtingai nuo jos, turi artimus ir jam brangius žmones, išsiskyrimas su kuriais gali jį paveikti neigiamai. Atsakovo teigimu, sūnui išvykus į užsienio valstybę nuolatinai gyventi, tėvo bendravimas su vaiku bus ribojamas ir jis vyks naudojantis vien ryšio priemonėmis. Tėvo bendravimas su vaiku bus galimas tik berniuko atostogų metu, o tai visiškai ne tas pats, kuomet bendraujama nuolat nepertraukiamai, palaikant nuolatinį tiek emocinį, tiek dvasinį ryšį, kuomet leidžiami kartu savaitgaliai, šventinės dienos, kartu pramogaujama, bei kartu leidžiami laisvadieniai. Negali sutikti su ieškovės išsakyta pozicija, kad nepilnamečio išvykimas į užsienio valstybę yra labai svarbus jo vystymuisi ir karjeros siekimui. Lietuvoje taip pat yra puikios sąlygos auginti vaikus, užtikrinti jiems socialinį bei psichologinį vystymąsi, mokymosi sąlygas. Kaip pati nurodė ieškinyje, ieškovė yra Baltarusijos pilietė, nemoka danų kalbos, todėl kvalifikuoto darbo pagal savo išsilavinimą ir specialybę šiuo metu Danijoje ji gauti negali. Akivaizdu, kad dirbant nekvalifikuotą darbą, vargu ar gali padidėti savivertės jausmas, pagerėti emocinė savijauta, o tai neigiamai gali įtakoti ir sūnaus gyvenimą. 

Atsakovas tiek atsiliepime, tiek ir paaiškinime Vaikų teisių apsaugos skyriui nurodė, jog neketina drausti vaikui su mama ateityje išvykti gyventi į užsienį. Tačiau, jo manymu, prieš išvykstant reikia išspręsti eilę problemų, kurios ateityje užtikrintų tiek sūnaus, tiek jo motinos pilnavertes gyvenimo sąlygas, t. y. vaiko mamai būtina išmokti tos valstybės kalbą, išspręsti pilietybės klausimą, gyvenamosios vietos problemą, užtikrinti vaiko mokymosi ir sveikatos apsaugos sąlygas, vaikui patobulinti anglų kalbą tiek, kad galėtų nevaržomai ja mokyti mokykloje. Per tą laiką, kuomet ieškovė dės pastangas sukurti sūnaus pilnavertes gyvenimo ir vystymosi sąlygas Danijoje, atsakovas puikiai sugebės pasirūpinti sūnumi. Atsakovas pakeitė tiek gyvenamąją vietą, tiek ir darbovietę, kad galėtų būti kuo arčiau sūnaus. Anksčiau A. J. 19 metų dirbo Varėnos ligoninėje, šiuo metu persikėlė dirbti ir gyventi į Druskininkus, atsakovas turi pastovias pajamas. Taip pat jam nuolatinę pagalbą prižiūrint sūnų suteikia jo motina, vaiko senelė, kuri visada pasirengusi, esant reikalui, pasirūpinti anūku. A. J. santykiai su sūnumi V. puikūs, tėvą ir sūnų sieja stiprus emocinis ryšys. Atsakovo nuomone, sūnui, būsimam vyrui, bent jau kurį laiką būtina augti ir bręsti šalia tėvo. Atsakovas pilnai gali užtikrinti savo sūnui lavinimo, ugdymo, sveikatos, poilsio ir visus kitus poreikius. Kadangi šiuo metu nepilnametis sūnus turi puikias sąlygas gyventi, vystytis ir mokytis, užsiimti mėgstama veikla, šalia jo mylintys žmonės tėvas, motiną ir senelė, klasės draugai, atsakovo nuomone, sūnaus išvykimas į užsienio valstybę turėtų būti atidėtas vėlesniam laikui.

Atsakovas A. J. pateikė prašymą dėl bendravimo tvarkos nustatymo (dokumentų kopijų bylos t. 2, b. l. 75-82), kuriuo prašo tuo atveju, jei būtų patenkintas ieškovės ieškinys dalyje dėl leidimo jai su sūnumi V. J. išvykti nuolat gyventi užsienio valstybėje (Danijos Karalystėje) be atsakovo A. J. sutikimo, nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką:

1.       Vaiko atostogų metu tėtis turi teisę bendrauti su vaiku tokia tvarka:

1.1        Tėtis turi teisę praleisti su vaiku 1 savaitę per žiemos (Kalėdų) atostogas Lietuvoje ar kitoje tėčio pasirinktoje šalyje: poriniais metais būnant su vaiku 7 kalendorines dienas, skaičiuojant nuo vaiko antrosios kalendorinės atostogų dienos, o neporiniais metais būnant su vaiku 7 kalendorines dienas, skaičiuojant nuo vaiko devintosios kalendorinės atostogų dienos. Laikotarpis, kurį vaikas būna su tėčiu, turi būti vientisas, jeigu šalys nesusitaria kitaip. Apie konkrečias pageidaujamas su vaiku praleisti atostogų dienas atsakovas informuoja ieškovę ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki numatomų atostogų pradžios, suderinant vaiko buvimo su atsakovu konkrečią datą, trukmę bei kitas svarbias aplinkybes; 

1.2.       Tėtis turi teisę praleisti su vaiku 1 savaitę per vaiko pavasario atostogas Lietuvoje ar kitoje tėčio pasirinktoje šalyje: poriniais metais būnant su vaiku 7 kalendorines dienas, skaičiuojant taip, kad į jas nepatektų Šv. Velykos, o neporiniais metais būnant su vaiku 7 kalendorines dienas, skaičiuojant taip, kad į jas patektų Šv. Velykos. Apie konkrečias pageidaujamas su vaiku praleisti atostogų dienas atsakovas informuoja ieškovę ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki numatomų atostogų pradžios, suderinant vaiko buvimo su atsakovu konkrečią datą, trukmę bei kitas svarbias aplinkybes;

1.3.        Tėtis turi teisę praleisti su vaiku 3 savaites per vaiko vasaros atostogas Lietuvoje ar kitoje tėčio pasirinktoje šalyje liepos mėnesį, apie konkrečias pageidaujamas su vaiku praleisti atostogų dienas atsakovas informuoja ieškovę ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki numatomų atostogų pradžios, suderinant vaiko buvimo su atsakovu datą, trukmę bei kitas svarbias aplinkybes. Šalims nesusitarus dėl konkrečios atostogų datos, trukmės, tėtis su vaiku būna nuo liepos 1 dienos iki liepos 21 dienos imtinai;

1.4.       Tėtis turi teisę praleisti su vaiku 1 savaitę per vaiko rudens atostogas. Apie konkrečias pageidaujamas su vaiku praleisti atostogų dienas atsakovas informuoja ieškovę ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki numatomų atostogų pradžios, suderinant vaiko buvimo su atsakovu datą, trukmę bei kitas svarbias aplinkybes.

3.       Vaiko buvimo atostogų metu su tėčiu, motina padengia vaiko išlaidas vaiko kelionei į Lietuvą ir atgal į Danijos Karalystę.

4.       Kiekvienais metais vaikas per Tėvo dieną (įskaitant visą savaitgalį) būna su tėčiu. Tėtis turi teisę pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį po pamokų, užsiėmimų ar užklasinės veiklos iki 21 val. arba kitu su motina sutartu laiku ir parveda jį į jo gyvenamąją vietą Tėvo dieną (sekmadienį) laikotarpyje nuo 15 vai. iki 20 val.

5.       Kiekvienais metais vaikas per Motinos dieną (įskaitant visą savaitgalį) būna su motina.

6.       Tėtis poriniais metais turi teisę vaiką per vaiko gimtadienį pasiimti iš jo gyvenamosios vietos su savimi iškart po pamokų, užsiėmimų iki 17 val. ir gražinti į jo gyvenamąją vietą motinai tą pačią dieną laikotarpyje iki 22 val., o jei vaikas tą dieną nelanko mokyklos, tuomet tėvas turi teisę vaiką pasiimti iš jo gyvenamosios vietos su savimi iki 10 val. arba po savo darbo pabaigos ir gražinti į jo gyvenamąją vietą motinai tą pačią dieną laikotarpyje iki 21 val.

7.       Tėtis taip pat turi teisę pasiimti vaiką nuo dviejų iki penkių dienų per mėnesį iš vaiko gyvenamosios vietos su savimi po pamokų, užsiėmimų ar užklasinės veiklos iki 21 val. arba kitu su motina sutartu laiku ir gražinti vaiką į jo gyvenamąją vietą motinai paskutinę bendravimo dieną iki 21 val. kovo - rugpjūčio mėnesiais ir iki 19 val. rugsėjo-vasario mėnesiais.

8.       Tėtis turi teisę kasdien laikotarpyje nuo 18 iki 20 val. Lietuvos laiku ar kitu vaikui patogiu laiku neribojamai su vaiku bendrauti telefonu, per Skype ir kitais telekomunikacijų įrenginiais.

9.       Motina praneša tėčiui apie vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimą (esant galimybei apie numatomą gyvenamosios vietos pakeitimą), jo sveikatos būklę ir kitą informaciją, susijusią su vaiku.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Alytaus VTAS, Instutucija) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad išvykus gyventi į užsienio valstybę nepilnametis gali susidurti su adaptacijos problemomis, patirti emocinių išgyvenimų, teks prisitaikyti prie naujos situacijos, ieškoti savo vietos pakitusiame šeimos gyvenime, atrasti atsakymus į kylančius klausimus ir neretai patirti stresą, todėl vaikas naujoje šalyje susidurs su daug naujų iššūkių, susijusių su savo vietos paieškomis, reikės išmokti naują kalbą, susirasti naujų draugų, prisitaikyti prie naujų reikalavimų mokykloje. Tačiau atkreipė dėmesį, kad vaikas yra jauno amžiaus, gebantis greitai adaptuotis, prisitaikyti prie pasikeitusios situacijos. Be to, Danijoje gyvena nepilnamečio sesuo, kuri mamai ir broliui padės greičiau adaptuotis užsienio valstybėje. Alytaus VTAS nuomone, leidimo išdavimas T. J. su nepilnamečiu sūnumi V. J., gimusiu (duomenys neskelbtini), išvykti nuolat gyventi į užsienio valstybę iš esmės nepažeidžia vaiko interesų, tačiau vaikas turi baigti šiuos mokslo metus.

Ieškovė teismo posėdžio metu ieškinio ir patikslinto reikalavimus palaikė, prašė juos tenkinti ir paaiškino aplinkybes, iš esmės analogiškas nurodytoms ieškinyje. Papildomai paaiškino, kad sprendimą išvykti kartu su sūnumi V. J. gyventi į Daniją ji priėmė siekdama geresnių gyvenimo sąlygų ir galimybės vystytis, tobulėti tiek sūnui V. J., tiek ir jai pačiai. Ieškovės teigimu, išmokusi danų kalbą bei galėdama Danijoje dirbti pagal specialybę – medike, ji turės galimybę gauti ne tik žymiai didesnį atlyginimą nei dirbdama medike Lietuvoje, bet dar ir gauti nemokamą būstą, kitas lengvatas. Todėl jos ir jos sūnaus V. gyvenimo sąlygos pagerės. Ieškovės teigimu, atsakovas sūnui V. išlaikymą teikia kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 eurų, pati ieškovė Lietuvoje dirba trijuose darbuose, dėl šios priežasties sūnui V. skiria mažiau laiko ir dėmesio nei ji pati norėtų skirti. Išvykimui į Daniją ji yra sutaupiusi apie 30 000 eurų, todėl metus laiko kartu su sūnumi gyvendama Danijoje ji galėtų dirbti minimaliai ir visą dėmesį skirti sūnaus adaptacijai šioje šalyje ir danų kalbos mokymuisi. Ieškovės teigimu, prieš daug metų į Lietuvą iš Baltarusijos ji taip pat atvyko nemokėdama lietuvių kalbos, tačiau gyvendama Lietuvoje greitai kalbą išmoko. Be to, kaip nurodė ieškovė, tuo atveju, jei jai ir sūnui nepavyktų adaptuotis Danijoje, jie visada turės galimybę grįžti gyventi į Lietuvą, ką ji sūnui yra pažadėjusi. Ieškovė nurodė, kad sūnaus sveikata ir jo priežiūra ji rūpinasi pati, padedama atsakovo mamos, atsakovas, palikęs šeimą, sūnų V. į gydymo įstaigą nuvežė vieną kartą, po to, kai žvejybos metu sūnui buvo įsisiurbusi erkė.

Ieškovės atstovė advokatė G. G. S. teismo posėdžio metu ieškovės ieškinio reikalavimus palaikė, prašė jį tenkinti.

Atsakovas A. J. teismo posėdžio metu su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nesutiko, taikos sutartimi ginčą išspręsti nesutiko ir paaiškino aplinkybes, iš esmės analogiškas nurodytoms atsiliepime. Atsakydamas į klausimus atsakovas paaiškino, kad su sūnumi V. jis šiuo metu bendrauja kartą per savaitę, pasiima vaiką antradienį po pamokų, su juo leidžia laiką, po ko sūnus naktį iš antradienio į trečiadienį nakvoja pas atsakovą, o trečiadienį ryte atsakovas jį nuveža į mokyklą. Atsakovo teigimu, sūnaus V. ryšys su mama ir seserimi yra artimas, kaip ir su pačiu atsakovu, be to, kaip nurodė atsakovas, sūnaus motina ir sesuo tinkamai rūpinasi V. ir jis su jomis yra saugus. Vis tik atsakovas mano, kad augančiam tokio amžiaus berniukui reikalingas tėvas ir tėvo buvimas šalia, tėvo pagalba ir įtaka vaikui priimant sprendimus yra svarbi. Atsakovas taip pat nurodė, jog 2018 m. rudenį jis (A. J.) išvyko gyventi į Kauną, kur gyveno apie metus laiko, ten ieškojo darbo galimybių. Šiuo metu jis gyvena ir dirba Druskininkuose.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu pateikė išvadą, jog leidimo išdavimas T. J. su nepilnamečiu sūnumi V. J., gimusiu (duomenys neskelbtini), išvykti nuolat gyventi į užsienio valstybę nepažeidžia vaiko ir jo tėvo interesų, todėl ieškinys turėtų būti patenkintas. Papildomai nurodė, jog, išvykęs gyventi į Daniją, V. turėtų galimybę baigti šiuos mokslo metus lietuvių kalba mokykloje, kurioje jis šiuo metu ir mokosi, nuotoliniu būdu.

Nepilnametis V. J., dalyvaujant psichologei Gretai Česaitytei, teismo posėdžio metu parodė, kad jis norėtų, jog teismas išduotų leidimą jam su mama T. J. išvykti gyventi į Daniją. V. J. teigimu, Danijoje gyvena jo sesuo K. J., su kuria jis sutaria gerai, jam Danijoje patinka, kelis kartus ten su mama buvo nuvykę, kur su seserimi atostogavo, linksmai leido laiką. V. J. supranta, jog ten reikės mokytis anglų, po to – danų kabomis, jog turės susirasti naujų draugų, jog pasiilgs Lietuvoje gyvenančio tėčio, tačiau šia galimybe išvykti gyventi į Daniją jis norėtų pasinaudoti su sąlyga, kad jei jam ten nepatiks, jis kartu su mama grįš į Lietuvą. Su tėčiu ji susiskambins, grįžęs į Lietuvą susitiks. Nežino, kaip jam pavyktų gyventi Danijoje, tačiau pabandyti ten gyventi jis norėtų.

Liudytoja K. J. teismo posėdžio metu parodė, kad ji jau maždaug 5 metus gyvena, mokosi ir dirba Danijoje, puikiai išmano šios šalies švietimo ir socialinės apsaugos sistemas, todėl su jos pagalba mama T. J. ir brolis V. J. galėtų pakankamai greitai adaptuotis šioje valstybėje. Liudytojos teigimu, jos, brolio ir mamos ryšys yra labai artimas, su broliu pati K. J. sutaria puikiai, ji jam padeda ruošti pamokas, dažnai su juo bendrauja telefonu, kitomis ryšių priemonėmis, susitikę linksmai leidžia laiką, atostogas. Mano, jog V. sugebės greitai ir be didesnių problemų adaptuotis Danijoje, susirasti draugų, mokytis anglų, o vėliau gal ir danų kalbomis, nes V. yra bendraujantis, imlus, tokio amžiaus, kai vaikai greitai adaptuojasi naujoje aplinkoje, be to, Danijoje žmonės yra nuoširdūs, padedantys, ten daug gyvena lietuvių. Liudytojos teigimu, po tėvų skyrybų V. rūpinasi mama, ji jam padeda ruošti pamokas, rūpinasi jo ugdymu, auklėjimu, sveikata. Tėtis su V. laiką leidžia daugiau pramogaudami, tačiau kasdieninių rūpesčių našta tenka mamai.

Liudytoja L. J. teismo posėdžio metu parodė, kad atsakovas A. J. yra jos sūnus, o V. J. yra anūkas. Ji šeimai padėjo auginti ir V., ir dukrą K. Šalių santuoka buvo nutraukta prieš maždaug trejus metus. V. J. liko gyventi su motina T. J. adresu (duomenys neskelbtini). Šalims nutraukus santuoką, V. buvo labai sunku, jis labai norėjo tėčio. Jis labai dažnai verkdavo, nes vaikas buvo labai pasimetęs. Motinai pirmus metus irgi buvo labai sunku, ji labai išgyveno skyrybas. Išgyveno visi šeimos nariai. V. pagalbą teikė psichologas. V. tuo metu, kai tėvai skyrėsi, mokėsi antroje klasėje. A. J. atvažiuodavo pas ieškovę ir sūnų į namus, bet tai buvo retai. V. buvo jautrus, nemokėjo savęs apginti. Iki karantino tėvas V. pasiimdavo kartą per savaitę, V. tuo metu pas jį nakvodavo. 2020 metais L. J. pas V. namuose lankydavosi beveik kasdien. Nuotoliniu būdu V. mokytis buvo sunkiau, nes jam sunkiai sekasi mokytis lietuvių kalba. Antroje klasėje V. mokytis lietuvių kalbą padėjo repetitorė. L. J. neprieštarauja, kad ieškovė su V. išvyktų gyventi į užsienio valstybę, tegul važiuoja. Tačiau abejoja dėl galimybės tėvui bendrauti su sūnumi V. Anglų kalbą papildomai V. mokosi nuo darželio. Motina T. J. tinkamai rūpinasi sūnumi V., ji yra gera mama savo vaikams, tačiau V. reikalingas tėvas, nes visur V. supa moterys – mama, močiutė, mokytoja, sesuo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

bylos duomenimis nustatyta, kad V. J., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovės T. J. ir atsakovo A. J. sūnus (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 14). Alytaus apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2YT-5124-182/2018, dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 8-11) buvo nutraukta T. J. ir A. J. santuoka, įregistruota (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), ir patvirtinta 2018 m. birželio 14 d. pareiškėjų sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis (toliau – ir Sutartis), kurios 1 punktu pareiškėjai susitarė, kad po santuokos nutraukimo nepilnamečio sūnaus V. J., gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma su motina T. J.. Šios Sutarties 2 punktu A. J. įsipareigojo teikti nepilnamečiui sūnui V. J. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo 2018 m. birželio 14 d. iki sūnaus pilnametystės. Nepilnamečiui V. J. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja iki jo pilnametystės paskirta jo motina T. J. (Sutarties 3 punktas). Sutarties 7 punkte nustatyta, jog pasibaigus 6 mėnesių pereinamajam laikotarpiui, tėvas turi teisę neribotai bendrauti su vaiku tiek jo gyvenamojoje vietoje, tiek paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos. Išvykti su vaiku į keliones užsienyje tėvas gali esant vaiko motinos sutikimui.

Taigi, nagrinėjamu atveju, šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu buvo nustatyta su ieškove, tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl faktinės vaiko gyvenamosios vietos keitimo, leidžiant motinai išvežti vaiką į užsienio valstybę (Danijos Karalystę) nuolat gyventi be tėvo sutikimo.

CK 3.174 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas.

CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, bendraujant su abiem tėvais, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nepaisant to, jog vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, tėvai turi kartu spręsti dėl esminio vaiko nuolatinės gyvenamosios aplinkos pakeitimo klausimo (pvz., išvykimo nuolat gyventi į užsienį) ir turėtų būti laikoma, kad šiuo klausimu tėvų valdžia (globa) įgyvendinama kartu. Pareiga įrodyti, kad vaiko išvežimas nuolat gyventi į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisių, tokiu atveju tenka tėvui ar motinai, siekiančiam pakeisti nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų nereiškia, kad vaiko gyvenamosios vietos valstybė yra neapibrėžta ir priklauso tik nuo tėvo (motinos) judėjimo, todėl, tėvams nesusitariant dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo, ginčą sprendžia teismas, kuris vertina bylai svarbių aplinkybių visumą. Spręsdamas dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo teismas turi įvertinti priežastis, dėl kurių gyvenamosios vietos valstybė turėtų būti keičiama, per geriausių vaiko interesų prizmę (Lietuvos A. T. 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019; 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Kriterijai, kuriais remiantis teismas turi spręsti tėvų ginčą dėl leidimo išvežti vaiką iš Lietuvos, yra tėvų teisių ir pareigų turėtojų asmeninė situacija; vaiko amžius ir jo nuomonė; vaiko teisė išsaugoti asmeninius ryšius su kitu tėvų teisių ir pareigų turėtoju; tėvų teisių ir pareigų turėtojų galimybė ir noras bendradarbiauti tarpusavyje; geografinis atstumas ir susisiekimo galimybės; asmenų laisvo judėjimo galimybės. Teismas, vertindamas pirmiau nurodytus kriterijus ir spręsdamas dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp šalių, negali taikyti prezumpcijos, kad išvykimas į aukštesnio pragyvenimo lygio valstybę savaime atitinka vaiko interesus. Todėl pareiga įrodyti, kad išvykimas iš Lietuvos yra naudingas vaikui, tenka būtent išvykti ketinančiam, t. y. status quo pakeisti siekiančiam tėvui (motinai). Maža to, galimo išvykimo nauda vaikui paprastai yra tik hipotetinė, t. y. nėra jokių garantijų, kad net ir gyvendamas iš pažiūros geresnėmis gyvenimo sąlygomis (šios sąlygos turi būti įrodytos), vaikas jausis saugus. Todėl visais atvejais reikia įvertinti, ar išvykimo nulemti praradimai vaikui – ryšio su Lietuvoje gyventi liekančiu tėvu (motina) nutrūkimas ar žymus jo apribojimas – nebus didesni nei tikėtina nauda. Įstatymų leidėjo teismams palikti spręsti klausimai – vaiko išvežimo į užsienio valstybę nuolat gyventi sąvokos išaiškinimas ir kriterijų, kuria vadovaujantis nagrinėjami tėvų ginčai dėl vaiko išvežimo iš Lietuvos, nustatymas turėtų būti sprendžiami vadovaujantis, pirmiausia, vaiko interesais, atsižvelgiant į tėvų valdžios lygybės ir efektyvios pažeistų teisių teisminės gynybos principus. Tuo pačiu, teismas privalo įvertinti ir vaiko tėvo ir motinos asmenines situacijas, tėvo (motinos), su kuriuo nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, galimybę įgyvendinti savo asmenines teises ir laisves, tame tarp ir galimybę laisvai judėti. Pažymėtina tai, kad tam iš tėvų, su kuriuo nustatoma nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, ir taip dažniausia tenka pagrindinė rūpinimosi nepilnamečiu vaiku našta, nes vaikui kasdien reikia gaminti maistą, rūpintis jo higiena, skalbti rūbus, padėti ruošti pamokas, rūpintis vaiko sveikata ir jį prižiūrėti jam susirgus, bendrauti su mokytojais, būrelių vadovais, rūpintis nuvedimu į mokyklą ir būrelius ir pan. Tuo tarpu kitas iš tėvų, kuris su vaiku bendrauja tik epizodiškai, daugumos šių aukščiau nurodytų ir kitų funkcijų neatlieka. Akivaizdu, kad leisti laiką su vaiku vieną parą iš septynių savaitėje ar vieną savaitgalį per mėnesį yra viena, tuo tarpu vaiku rūpintis kiekvieną dieną yra visai kas kita. Maža to, tėvų teisių ir pareigų turėtojas, su kuriuo nėra nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, gali netrukdomai įgyvendinti savo asmenines teises ir laisves, taip pat ir teisę pasirinkti miestą ar valstybę, kurioje gyvens, neturėdamas kito iš tėvų sutikimo, nes kartu negyvenančio tėvo (motinos) rūpinimasis nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimas jo ugdyme, lavinime, sveikatos priežiūroje priklauso tik nuo jo paties noro ir pasirinkimo. Todėl visi aukščiau nurodyti kriterijai sprendžiant ginčą dėl leidimo išvežti vaiką iš Lietuvos, turi būti vertinami kompleksiškai, prioritetu laikant nepilnamečio vaiko interesus.

Ieškovė T. J. procesiniuose dokumentuose nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos ir atsakovo A. J. santuoka buvo nutraukta dėl to, kad sprendimą palikti šeimą, tuo pačiu ir sūnų V. J., priėmė atsakovas. Toks atsakovo sprendimas labai paveikė tiek ieškovę, tiek ir šalių vaikus: pilnametę dukrą K. J. ir nepilnametį sūnų V. J.. Duktė K. susirgo depresija, ilgą laiką negalėjo mokytis. Sūnus pradėjo blogai mokytis, neklausyti, pasidarė uždaras ir liūdnas, todėl dėl susiklosčiusios situacijos metus laiko lankėsi pas psichologą, ieškovė sūnui mokykloje prašė ypatingos mokytojos priežiūros. Druskininkų švietimo centro pažyma (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 84) patvirtina, kad V. J., mamos prašymu, Švietimo centro pedagoginės psichologinės tarnybos psichologo konsultuotas 2018 m. sausio – kovo mėnesiais ir 2019 m. vasario – balandžio mėnesiais. Kaip teigia ieškovė, šioje situacijoje labiausiai visiems padėjo šeimos (ieškovės ir šalių vaikų) artumas ir bendravimas. Nepaisant dukrą apėmusios depresijos, siekdama, kad mama ir brolis nesijaustų vieniši, ji iš Danijos Karalystės, kur gyvena ir mokosi, dažnai parskrisdavo į Lietuvą. Vėliau, siekdama palaikyti artimą savo ir sūnaus ryšį su dukra, ieškovė su sūnumi ėmė vis dažniau skristi į Daniją, kur visi trys - ieškovė, dukra ir sūnus - jaučiasi laimingi, vėl pasijunta šeima. Dukrai Danija jau seniai yra tapusi namais, tuo tarpu sūnus, būdamas ten, taip pat pabrėžia, jog jam patinka danai, jų gyvenimo būdas, kadangi pastarieji yra labai draugiški, nuoširdūs ir pozityvūs žmonės. Ieškovė nurodė, kad buvimo Danijoje metu akivaizdžiai pagerėja sūnaus sveikata. Būdamas Lietuvoje V. dažnai serga. Tuo tarpu išvykęs į Daniją jis nesirgo nė karto, matomai jūros klimatas jam yra tinkamas. Būdamas Danijoje, šalia sesers, sūnus V. jaučiasi labai gerai, V. sesė yra didžiausias autoritetas, jis dievina su ja leisti laiką ir jie puikiai sutaria, todėl jis išreiškė norą gyventi ir mokytis Danijoje.

Ieškovės teigimu, pasidomėjusi galimybėmis kartu su sūnumi išvykti gyventi į Danijos Karalystę, ji sužinojo, kad Danijoje gyvenantiems asmenims yra suteikiama labai daug nemokamų socialinių paslaugų. Iš pradžių atsakovas, sužinojęs, kad ieškovė nori kartu su abiem vaikais gyventi Danijos Karalystėje, tam pritarė, sutiko, kad ieškovė su sūnumi išvyktų gyventi pas dukrą. Todėl ieškovė dukros padedama susirado Danijoje nuomojamą butą, pasirašė nuomos sutartį ir ėmė domėtis išvykimui reikalingais dokumentais. Ieškovei paprašius oficialaus rašytinio sutikimo, atsakovas nurodė neprieštaraujantis ieškovės ir sūnaus išvykimui į Daniją, tačiau susitikimą pasirašyti atsisakė. Todėl ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą.

Ieškovė nurodė, kad ji siekia užtikrinti kuo geresnes sūnaus V. gyvenimo sąlygas Danijoje – yra susipažinusi ir išsiaiškinusi vaiko ugdymo galimybes, galimas lankyti ugdymo įstaigas, tokiu būdu padedant vaikui maksimaliai greitai adaptuotis užsienio valstybėje. Kartu ieškovė deda maksimalias pastangas užtikrinti vaiko identiteto bei ryšio su tėvu išsaugojimą. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė ieškovės dukters patvirtinimą, jog ji yra pasirengusi padėti mamai ir broliui kuo geriau adaptuotis, išmokti kalbą, lankyti pasirinktą ugdymo įstaigą ir pan. (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 28-29). Šias aplinkybes šalių duktė K. J. patvirtino ir teismo posėdžio metu. Ieškovė, kaip ji nurodė, tai patvirtina ir teismui pateiktos nuomos sutartys, buvo suradusi Danijoje nuomoti gyvenamuosius būstus (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 65-75, 106-113), todėl akivaizdu, jog ji siekia tinkamai pasirūpinti jos ir sūnaus gyvenimo Danijos Karalystėje sąlygomis, jei jai būtų duotas teismo leidimas kartu su sūnumi išvykti nuolat gyventi Danijos Karalystėje. Aarhus, kuriame, kaip nurodė ieškovė, ji ketina su sūnumi gyventi, yra antras pagal dydį miestas Danijoje, jame yra daug mokyklų, puikiai tinkamų sūnaus V. tolimesniam mokslui tęsti. Kaip matyti iš ieškovės į bylą pateiktų dokumentų (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 114-115, 116, 120) ieškovė domisi ir yra išsamiai susipažinusi su Danijos Karalystėje imigrantams taikomų teisės aktų nuostatomis, sveikatos apsauga, valstybiniu sveikatos draudimu, vaikų auginimui šioje šalyje sudaromomis sąlygomis, šios šalies kultūra, mokymo sistema, gyvenimo Danijoje sąlygomis, darbo šioje šalyje sąlygomis, mokesčių sistema, taip pat galimybe mokytis danų kalbą (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 76-81, 114-115, 116, 120, 121-149). Ieškovė sužinojo, kad Danijoje gyvenantiems asmenims yra suteikiama labai daug nemokamų socialinių paslaugų. Moksleiviams važiuojant viešuoju transportu yra taikomos lengvatos, bilietai yra pigesni. Be to, tuo atveju, jeigu žmogus iki darbo vietos važiuoja daugiau negu 25 km, tuomet jis mokesčių sistemoje registruoja, kiek kartų per savaitę važiuoja, koks yra atstumas nuo namų iki darbo vietos, ir tuomet valstybė paskaičiuoja, kiek vidutiniškai žmogus išleidžia transportui ir tiesiog tokio dydžio suma asmuo sumoka mažiau mokesčių valstybei. Tokiu būdu visiems gyventojams suteikiama teisė netiesiogiai susigrąžinti patiriamas išlaidas transportui iš valstybės. T. J., jos teigimu, nori, kad sūnus kuo greičiau išmoktų vietinę kalbą, baigtų čia mokyklą (mokslas pagal vietinius įstatymus yra nemokamas), susirastų draugų, galėtų įgyti nemokamą aukštąjį išsilavinimą bei gauti visas valstybės suteikiamas finansines garantijas. 

Ieškovės teigimu, ji gavo oficialų pasiūlymą dirbti ne pagal specialybę, ne pilnu etatu (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 83). Tokiu būdu, kaip nurodo ieškovė, su tuo sutinka ir teismas, bus užtikrintos pastovios ieškovės pajamos nuo atvykimo pradžios, o dirbdama nepilnu etatu, ieškovė turės užtektinai laiko naujos kalbos mokymuisi ir sūnaus priežiūrai. Be to, kaip nurodė ieškovė, Danijoje yra reikalingi įvairių specialybių gydytojai, kuriems darbo įstaiga suteikia gyvenamą vietą arba kitokią finansinę paramą. Kadangi ieškovės turimas medicininis išsilavinimas bei darbo praktika atitinka visus Europos Sąjungos reikalavimus, tai patvirtina į bylą pateikti dokumentai (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 102-105, 119), vienintelis dalykas, kurį ji privalės padaryti, kad gautų naują darbą pagal specialybę - išmokti danų kalbą. Nuo kitų metų (2020 m.) vidurio Danijoje kalbos mokyklos vėl bus nemokamos, todėl ieškovė turės visas galimybes intensyviai mokytis danų kalbą ir ketina tą daryti. 

Į bylą pateikti sąskaitų išrašai (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 26, 27) patvirtina, kad ieškovė Swedbank, AB sąskaitose turi sukaupusi santaupų – 2019 m. lapkričio 12 d. jos sąskaitoje (duomenys neskelbtini) sukaupta 25 000,00 Eur, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini)sukaupta 5 523,60 Eur. Ji yra dirbanti ir gaunanti pastovias pajamas (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 23-25). Be to, ieškovė savo vardu turi registruoto nekilnojamo turto – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius  (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė 68 720 Eur (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 16-18). Kaip nurodė ieškovė, gavusi leidimą išvykti su vaiku gyventi į užsienį, ieškovė planuoja šį turtą išnuomoti, tokiu būdu užsitikrinti kasmėnesines pajamas. 

Aukščiau aptartos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai – ieškovės paaiškinimas, liudytojos K. J. parodymai, rašytiniai įrodymai – leidžia teismui daryti išvadą, kad ieškovė labai atsakingai domisi ir imasi atitinkamų veiksmų, siekdama išsiaiškinti jos ir šalių sūnaus V. J. kokybiško gyvenimo Danijos Karalystėje galimybes (gyvenimo, darbo, mokymosi, gydymo paslaugų gavimo ir kitas sąlygas), ji yra įgijusi aukštąjį medicininį išsilavinimą, todėl galės šioje šalyje siekti medikės karjeros. Ieškovės paaiškinimas, liudytojos K. J. parodymai, o taip pat ir į bylą pateiktos nuomos sutartys patvirtina, kad  ieškovė, tikėdamasi gauti atsakovo sutikimą jai su sūnumi išvykti nuolat gyventi į Danijos Karalystę ne ginčo tvarka, dukters K. J. padedama surado ir sudarė gyvenamojo būsto nuomos sutartį. Pati T. J. daugiau nei dvejus metus mokosi Užsienio kalbų studijoje, yra apibūdinama kaip sąžininga, orientuota į tikslą, kryptingai siekianti užsibrėžtų tikslų bei darbšti, ji atsakingai žiūri į savo darbą, stengiasi plėsti profesinį žodyną, aptarti darbines situacijas užsienio kalba, šias aplinkybes patvirtina pateikta charakteristika (t. 1, b. l. 82). Ieškovė T. J. nurodė, kad praktiškai visa rūpinimosi sūnumi V. J. našta tekdavo ir tenka jai – ji rūpinasi vaiko sveikata, jo auklėjimu, esant būtinybei samdo repetitorius, domisi sūnaus lavinimu, bendrauja su mokytojais, dalyvauja susirinkimuose, motyvuoja sūnų, kad jis lankytų sporto, šokių būrelį, mokytųsi užsienio kalbos. Ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtina šalių dukters K. J. parodymai, iš dalies – liudytojos L. J. parodymai, ji ieškovę apibūdino kaip gerai vaikais besirūpinančią mamą, taip pat rašytiniai įrodymai (dokumentų kopijų bylos t. 2, b. l. 71-74). Visos šios nurodytos ieškovę kaip pareigingą, atsakingą, kryptingą žmogų apibūdinančios aplinkybės, taip pat Institucijos išvadoje (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 38-41) nurodomi duomenis apie ieškovės šeimą sudaro pagrindą neabejotinai išvadai, kad ieškovė geba tinkamai pasirūpinti sūnaus V. gerove, užtikrinti jo gyvenimo, mokymosi, laisvalaikio sąlygas, tinkamas jo visapusiškam lavinimui, auklėjimui ir tobulėjimui. Todėl akivaizdu, jog net ir išvykusi su sūnumi į užsienio valstybę, šiuo konkrečiu atveju – į Danijos Karalystę, turėdama sutaupiusi pakankamai didelę sumą (apie 30 000 Eur) įsikūrimui su sūnumi Danijoje, ieškovė sugebės sudaryti nepilnamečiui sūnui V. gyvenimo, mokymosi sąlygas, o padedant Danijos Karalystėje gyvenančiai šalių dukrai K. J. padės V. J. adaptuotis naujoje šalyje, naujoje gyvenamojoje ir mokymosi aplinkoje, išmokti kalbą, atrasti draugų ir pomėgių. Pažymėtina ir tai, kad ieškovei, kaip ji pati nurodė, šioje situacijoje, šalia siekio visiems trims šeimos nariams (mamai, dukrai ir sūnui) gyventi vienoje šalyje, svarbiausi yra sūnaus V. interesai, todėl atsitikus taip, kad užsienio šalyje jie nepritaptų, ji priimtų sprendimą, atsižvelgiant į sūnaus norą, grįžti gyventi į Lietuvą.

 Ieškovė nurodė, kad šalių nepilnametis sūnus yra jauno amžiaus, geba greitai adaptuotis, prisitaikyti prie pasikeitusios situacijos, imlus kalbų mokymuisi. Berniukas yra labai draugiškas bei drąsus vaikas. Jis nebijo bendravimo, nesidrovi pirmas prieiti ir pradėti pokalbį. Šiuo metu jis puikiai šneka lietuvių bei rusų kalbomis. Be to, sugeba susišnekėti anglų kalba. Dėl to ieškovė yra įsitikinusi, kad vaikas tikrai greitai adaptuosis naujoje aplinkoje. Be to, į užsienį berniukas išvyktų su mama ir gyventų su seserimi, su kuriomis sieja glaudus tarpusavio ryšys, kas neabejotinai pagelbės jam greičiau adaptuotis užsienio valstybėje. Šias aplinkybes, jog tokio amžiaus vaikui yra pakankamai lengva adaptuotis svetimoje šalyje, patvirtino išvadą teikianti Institucija, o taip pat ir šalių duktė K. J., kuri, kaip nurodė, gyvena Danijoje jau ilgą laiką, spėjo pažinti šios šalies kultūrą, ten gyvenančius žmones ir jų geranoriškumą, be to, ji dirba su vaikais ir supranta vaikų psichologiją.

Šalių sūnus V. J., teikdamas rašytinį paaiškinimą teismui (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 30) ir klausant jo nuomonę Institucijoje (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 45-46), paaiškino, kad nori gyventi Danijoje kartu su mama ir seserimi. Jam lankantis Danijoje sesuo jam parodė mokyklą, kurioje galėtų mokytis anglų kalba. Anglų kalbą mokosi nuo darželio, apie 5 metus. Gyvendamas Danijoje V. J. nori bendrauti su tėčiu ir močiute (tėčio mama), grįžęs į Lietuvą juos aplankyti, su jais leisti laiką, nori kad tėtis jį aplankytų Danijoje. Mano, kad jiems trims – mamai, sesei ir jam – bus gerai ten gyventi kartu. Teismo posėdžio metu V. J. parodė, kad jis norėtų, jog teismas išduotų leidimą jam su mama T. J. išvykti gyventi į Daniją. V. J. teigimu, Danijoje gyvena jo sesuo K. J., su kuria jis sutaria gerai, jam Danijoje patinka, kelis kartus ten su mama buvo nuvykę, kur su seserimi atostogavo, linksmai leido laiką. V. J. supranta, jog ten reikės mokytis anglų, po to – danų kalbomis, jog turės susirasti naujų draugų, jog pasiilgs Lietuvoje gyvenančio tėčio. Šia galimybe išvykti gyventi į Daniją jis norėtų pasinaudoti su sąlyga, kad jei jam ten nepatiks, jis kartu su mama grįš į Lietuvą. Su tėčiu ji susiskambins, grįžęs į Lietuvą susitiks. Nežino, kaip jam pavyktų gyventi Danijoje, tačiau pabandyti ten gyventi jis norėtų. Aplinkybę, kad šalių sūnus V. nori kartu su mama gyventi Danijoje, kur gyvena jo sesuo, patvirtino ir liudytoja apklausta K. J., ieškovė T. J., šios aplinkybės nepaneigė ir pats atsakovas, teigdamas, jog sūnus, kalbėdamas apie vykimą į Daniją, išsako abejones, nes nežino, kaip jam pavyks ten susirasti draugų, mokytis svetima kalba ir pan. Teismo nuomone, tokių abejonių, kardinaliai keičiant gyvenimo sąlygas, gali kilti net ir suaugusiam žmogui, niekas negali būti tikras, kaip susiklostys tam tikros aplinkybės po mėnesio ar metų, tačiau įvertinus ieškovę itin teigiamai apibūdinančius duomenis, darytina išvada, kad T. J. atitinkamose gyvenimiškose situacijose priims vaiko interesus geriausiai atitinkančius sprendimus.

Kaip buvo minėta aukščiau, pareiga įrodyti, kad vaiko išvežimas nuolat gyventi į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisių, tokiu atveju tenka tėvui ar motinai, siekiančiam pakeisti nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą.

Teismo

Dėl ieškovės galimybės užtikrinti šalių sūnui saugią ir komfortišką aplinką mamai ir sūnui gyvenant Danijos Karalystėje, teismas pasisakė aukščiau. Be to, ir pats atsakovas nurodė, jog sūnaus V. ryšys tiek su mama, tiek ir su seserimi yra artimas, jis su jomis ne tik jaučiasi saugus, bet juo yra tinkamai rūpinamasi. 

Pagrindinis atsakovo argumentas neduodant sutikimo sūnui V. ir jo motinai išvykti gyventi į Danijos Karalystę nurodomas tas, kad sūnui gyvenant užsienio valstybėje sumažės galimybės atsakovui bendrauti su sūnumi, dalyvauti jo auklėjime.

Kaip buvo minėta aukščiau, tiek tėvas, tiek motina, nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš jų nepilnametis vaikas gyvena, turi tokias pačias teises ir pareigas nepilnamečiams vaikams dalyvaujant jų auklėjime, rūpinantis sveikata, sudarant sąlygas vaikams visapusiškai ir harmoningai vystytis, dalyvaujant jo ugdymo bei lavinimo procese. Vienam iš tėvų nusprendus išvykti nuolat ar ilgam laikui gyventi į kitą valstybę, yra būtinas kito iš tėvų sutikimas, nes išsikėlus su nepilnamečiu vaiku gyventi į užsienio valstybę, natūraliai sumažėja skyriumi gyvenančio tėvo ar motinos galimybės maksimaliai bendrauti su savo vaiku, dalyvauti jų auklėjimo ir ugdymo, lavinimo procesuose, rūpintis juo. Tuo pačiu silpnėja emocinis vaiko ir skyriumi gyvenančio tėvo ar motinos ryšys.

Tuo pačiu teismas pažymi, kad asmuo, su kuriuo lieka gyventi nepilnametis vaikas, taip pat turi teises ir laisves, kurios pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 18 straipsnį yra prigimtinės. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą (Konstitucijos 22 straipsnis). Konstitucijos 28 straipsnyje nustatyta, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Remiantis šiomis nuostatomis, gyvenimo praktikos pavyzdžiais, konstatuotina, jog sprendžiant klausimus, susijusius su leidimu nepilnamečiui vaikui kartu su vienu iš tėvų išvykti nuolat gyventi į užsienio valstybę, be kita ko reikia atsižvelgti ir į asmens, su kuriuo nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, asmeninę situaciją, o taip pat įvertinti vaiko ir skyrium gyvenančio vieno iš tėvų galimybę išsaugoti asmeninius ryšius, maksimaliai bendrauti su savo vaiku, dalyvauti auklėjimo ir ugdymo, lavinimo procesuose, rūpintis juo. 

Šiuo konkrečiu atveju bylos duomenys patvirtina, kad šalių – ieškovės ir atsakovo – šeima iširo atsakovo sprendimo palikti šeimą pagrindu. Aplinkybę, kad būtent atsakovas priėmė sprendimą palikti šeimą ir išsikraustė iš šeimos namų Druskininkuose, nurodė ieškovė, ją patvirtino šalių dukra K. J., šios aplinkybės neginčijo ir pats atsakovas. Teismo nuomone, priimdamas tokį sprendimą, A. J., būdamas išsilavinęs žmogus, neabejotinai turėjo suprasti, kad jo nepilnametis sūnus V. dėl šalių išsiskyrimo patirs diskomfortą, psichologinius išgyvenimus, praras saugumo jausmą, kas šalims nutraukus santuoką ir nutiko (šalių sūnui prireikė net ir psichologo pagalbos). Tačiau atsakovas, nepaisant savo nepilnamečio sūnaus, kitų šeimos narių interesų (dukters, T. J.), kurie dėl šio įvykio išgyveno ir sunkiai tvarkėsi psichologiškai, sprendimą palikti šeimą priėmė (nes tokią teisę turėjo). Negana to, atsakovas šalims nutraukus santuoką metus laiko gyveno Kaune, sūnų lankė retai ir tai buvo jo pasirinkimas (tuomet apie emocinio ryšio su sūnumi palaikymą ir bendra prasme sūnaus palaikymą atsakovas tikėtina negalvojo). Ir nors šalių santuokos nutraukimo priežastys šioje byloje nėra nustatinėjamos, tačiau vis gi aplinkybė, jog atsakovas savo sprendimu paliko šeimą, sprendžiant šią bylą, yra svarbi.

Ieškovė nurodė, jog jų šeima buvo labai artima, visi keturi šeimos nariai vienas kitą palaikydavo bet kokiose situacijose, kartu daug keliavo, turėjo planų visa šeima išvykti nuolatinai gyventi į užsienio valstybę, kur ieškovė ir atsakovas ketino dirbti medikais. Kaip nurodė ieškovė ir K. J., šalių dukters vykimo mokytis į Daniją iniciatorius buvo atsakovas, teigdamas, jog šioje šalyje K. J. įgis nemokamą kokybišką išsilavinimą. Tačiau, kaip minėta, dėl atsakovo priimto sprendimo, šalys įgyvendinti puoselėtus planus nesugebėjo. Negana to, visi trys likę šeimos nariai – ieškovė, jų sūnus ir duktė patyrė dvasinius išgyvenimus. Šiuo metu, nuo santuokos nutraukimo praėjus maždaug dvejiems metams, ieškovė, šalių sūnus V. ir duktė K. J. išreiškė norą kartu gyventi Danijoje. Pati ieškovė, kaip ji pati nurodė, yra baltarusė, giminių Lietuvoje neturi. Vieninteliai likę du artimi jai žmonės – dukra K.ir sūnus V. Įvertinus šias aplinkybes bei tai, kad šalių sūnui šiuo metu yra vienuolika metų ir jis išreiškė norą kartu su mama ir seserimi gyventi ir mokytis Danijoje, riboti vaiko motinai galimybę kartu su vaikais gyventi ir dirbti šioje šalyje, esant artimam motinos ir šalių vaikų ryšiui, būtų neprotinga ir neteisinga. Pažymėtina ir tai, kad šiuo konkrečiu atveju pagrindinė vaiko priežiūros ir rūpinimosi jo sveikata, lavinimu, auklėjimu ir ugdymu našta ir taip tenka ieškovei. Be to, kaip jau buvo minėta, teismas neabejoja, kad ieškovė sugebės užtikrinti šalių sūnui tinkamas gyvenimo sąlygas Danijoje, o jiems nepavykus šioje šalyje adaptuotis, ieškovė priims sprendimą grįžti gyventi į Lietuvą.

Kalbant apie šalių sūnaus V. ir skyriumi gyvenančio tėvo teisę ir galimybes maksimaliai bendrauti, atsakovo teisę dalyvauti sūnaus auklėjimo, ugdymo ir lavinimo procesuose, rūpintis juo, tuo pačiu siekiant užtikrinti emocinį vaiko ir skyriumi gyvenančio tėvo ryšį, šalys teismo posėdžio metu dėl sūnaus V. bendravimo su tėvu tvarkos sutarė bendrai, ginčo dėl šalių siūlomos nustatyti bendravimo tvarkos nekilo. Šia tvarka šalys susitarė dėl tokios V. J. bendravimo su tėvu tvarkos, kuri, teismo nuomone, užtikrins maksimalų tėvo ir sūnaus bendravimą, todėl teismas daro išvadą, kad teismui davus leidimą šalių nepilnamečiui vaikui kartu su motina išvykti nuolat gyventi į Danijos Karalystę, bus užtikrinta vaiko ir tėvo galimybė netrukdomai bendrauti tarpusavyje, palaikyti emocinį ryšį, o taip pat tėvo teisė dalyvauti sūnaus auklėjimo, ugdymo, lavinimo procesuose ir juo rūpintis.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, jog leidimas ieškovei kartu su nepilnamečiu sūnumi V. išvykti nuolat gyventi į Danijos Karalystę atitinka šalių nepilnamečio sūnaus interesus, taip pat ir šalių interesus, ieškovės ieškinys yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas, leidžiant ieškovei T. J. kartu su nepilnamečiu vaiku V. J. išvykti nuolat gyventi į Danijos Karalystę bei nustatant atsakovo pasiūlytą sūnaus V. bendravimo su atsakovu tvarką, kurios nuostatos iš esmės atitinka ieškovės patikslintame ieškinyje ir teismo posėdyje pasiūlytą bendravimo tvarką, tačiau, teismo nuomone, yra detalesnė. Ieškovės prašymas nustatyti, kad vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos atveju tėvas įsipareigoja užtikrinti, kad motina kas dieną galės palaikyti ryšį su vaiku telefonu ir/ar kitomis telekomunikacijų priemonėmis, yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Tačiau ieškovės prašymas nustatyti, kad atsakovas, norėdamas su vaiku išvykti atostogų į kitą, nei vaiko ir/ar tėvo nuolatinės gyvenamosios vietos, valstybę turi gauti rašytinį ieškovės sutikimą, teismo nuomone, yra perteklinis, nes atsakovas yra medicininį išsilavinimą turintis asmuo, kuris neabejotinai geba priimti sprendimus, susijusius su vaiko sveikata. Dėl mokymosi įstaigos, kurioje šalių sūnus V. J. turi baigti šiuos mokslo metus, teismas nepasisako, nes šį sprendimą turi priimti abi šalys, aptarusios visus galimus variantus, be to, šalių sūnus šiuos mokslo metus turi galimybę baigti mokykloje, kurioje mokosi šiuo metu, nuotoliniu būdu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Kadangi ieškinys ir patikslintas ieškinys yra tenkinami, sprendžiama dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovei T. J. atlyginimo. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė iš viso patyrė 2 750 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 150 Eur žyminis mokestis už ieškinį ir 2 600 Eur (500 + 300 + 500 + 500 + 600 + 200 Eur, dokumentų kopijų bylos t. 2, b. l. 7-15, 54-56) teisinės pagalbos išlaidos. Teismas šias išlaidas pripažįsta būtinomis, pagrįstomis ir protingomis. Spręsdamas dėl priteistino teisinės pagalbos išlaidų dydžio, teismas vertina civilinėje byloje kilusio ginčo pobūdį, jo sudėtingumą, taikytinas teisės normas, keltų klausimų ir įrodinėtinų aplinkybių gausą, šalių pateiktų procesinių dokumentų skaičių, sugaištą laiką, atsižvelgia į Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose nustatytus civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius (Rekomendacijų 2, 8.2, 8.16, 8.17 ir 8.19 punktai). Atsižvelgiant į tai, teismas jas priteisia ieškovei iš atsakovo.

        Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 260, 263–267, 268–270 straipsniais,  

n u s p r e n d ž i a :

patikslintą ieškinį tenkinti.

Leisti ieškovei T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), su nepilnamečiu vaiku V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiu (duomenys neskelbtini), išvykti nuolat gyventi užsienio valstybėje (Danijos Karalystėje) be vaiko tėvo atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sutikimo.

Pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-5124-182/2018 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 7 punktą ir nustatyti tokią atsakovo A. J. (toliau – tėvas, atsakovas) bendravimo su nepilnamečiu vaiku V. J. tvarką:

1.       Vaiko atostogų metu tėvas turi teisę bendrauti su vaiku tokia tvarka:

1.1. Tėvas turi teisę praleisti su vaiku 1 savaitę per žiemos (Kalėdų) atostogas Lietuvoje ar kitoje tėvo pasirinktoje šalyje: poriniais metais būnant su vaiku 7 kalendorines dienas, skaičiuojant nuo vaiko antrosios kalendorinės atostogų dienos, o neporiniais metais būnant su vaiku 7 kalendorines dienas, skaičiuojant nuo vaiko devintosios kalendorinės atostogų dienos. Laikotarpis, kurį vaikas būna su tėvu, turi būti vientisas, jeigu šalys nesusitaria kitaip. Apie konkrečias pageidaujamas su vaiku praleisti atostogų dienas atsakovas informuoja ieškovę ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki numatomų atostogų pradžios, suderinant vaiko buvimo su atsakovu konkrečią datą, trukmę bei kitas svarbias aplinkybes;

1.2. Tėvas turi teisę praleisti su vaiku 1 savaitę per vaiko pavasario atostogas Lietuvoje ar kitoje tėvo pasirinktoje šalyje: poriniais metais būnant su vaiku 7 kalendorines dienas, skaičiuojant taip, kad į jas nepatektų Šv. Velykos, o neporiniais metais būnant su vaiku 7 kalendorines dienas, skaičiuojant taip, kad į jas patektų Šv. Velykos. Apie konkrečias pageidaujamas su vaiku praleisti atostogų dienas atsakovas informuoja ieškovę ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki numatomų atostogų pradžios, suderinant vaiko buvimo su atsakovu konkrečią datą, trukmę bei kitas svarbias aplinkybes;

1.3.        Tėvas turi teisę praleisti su vaiku 3 savaites per vaiko vasaros atostogas Lietuvoje ar kitoje tėvo pasirinktoje šalyje liepos mėnesį, apie konkrečias pageidaujamas su vaiku praleisti atostogų dienas atsakovas informuoja ieškovę ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki numatomų atostogų pradžios, suderinant vaiko buvimo su atsakovu datą, trukmę bei kitas svarbias aplinkybes. Šalims nesusitarus dėl konkrečios atostogų datos, trukmės, tėvas su vaiku būna nuo liepos 1 dienos iki liepos 21 dienos imtinai;

1.4.       Tėvas turi teisę praleisti su vaiku 1 savaitę per vaiko rudens atostogas. Apie konkrečias pageidaujamas su vaiku praleisti atostogų dienas atsakovas informuoja ieškovę ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki numatomų atostogų pradžios, suderinant vaiko buvimo su atsakovu datą, trukmę bei kitas svarbias aplinkybes.

4.       Motina du kartus per metus savo lėšomis apmoka arba atsakovui kompensuoja vaiko kelionės išlaidas iš Danijos Karalystės į Lietuvą ir iš Lietuvos į Danijos Karalystę.

5.       Kiekvienais metais vaikas per Tėvo dieną (įskaitant visą savaitgalį) būna su tėvu. Tėvas turi teisę pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį po pamokų, užsiėmimų ar užklasinės veiklos iki 21 val. arba kitu su motina sutartu laiku ir parveda jį į jo gyvenamąją vietą Tėvo dieną (sekmadienį) laikotarpyje nuo 15 vai. iki 20 val.

6.       Kiekvienais metais vaikas per Motinos dieną (įskaitant visą savaitgalį) būna su motina.

7.       Tėvas poriniais metais turi teisę vaiką per vaiko gimtadienį pasiimti iš jo gyvenamosios vietos su savimi iškart po pamokų, užsiėmimų iki 17 val. ir gražinti į jo gyvenamąją vietą motinai tą pačią dieną laikotarpyje iki 22 val., o jei vaikas tą dieną nelanko mokyklos, tuomet tėvas turi teisę vaiką pasiimti iš jo gyvenamosios vietos su savimi iki 10 val. arba po savo darbo pabaigos ir gražinti į jo gyvenamąją vietą motinai tą pačią dieną laikotarpyje iki 21 val.

8.       Tėvas taip pat turi teisę pasiimti vaiką nuo dviejų iki penkių dienų per mėnesį iš vaiko gyvenamosios vietos su savimi po pamokų, užsiėmimų ar užklasinės veiklos iki 21 val. arba kitu su motina sutartu laiku ir gražinti vaiką į jo gyvenamąją vietą motinai paskutinę bendravimo dieną iki 21 val. kovo - rugpjūčio mėnesiais ir iki 19 val. rugsėjo-vasario mėnesiais.

9.       Tėvas turi teisę kasdien laikotarpyje nuo 18 iki 20 val. Lietuvos laiku ar kitu vaikui patogiu laiku neribojamai su vaiku bendrauti telefonu, per Skype ir kitais telekomunikacijų įrenginiais.

10.       Motina praneša tėvui apie vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimą (esant galimybei apie numatomą gyvenamosios vietos pakeitimą), jo sveikatos būklę ir kitą informaciją, susijusią su vaiku.

11.       Šalys gera valia, atsižvelgdamos į vaiko interesus, gali tarpusavyje susitarti dėl atsakovo bendravimo su skyrium gyvenančiu vaiku ir kitokiomis sąlygomis ar laiku, suderinę tai tarpusavyje raštu, elektroniniu paštu ar kitokiomis ryšio priemonėmis.

12.       Vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos atveju tėvas įsipareigoja užtikrinti, kad motina kas dieną galės palaikyti ryšį su vaiku telefonu ir/ar kitomis telekomunikacijų priemonėmis.

Priteisti iš atsakovo A. J. ieškovės T. J. naudai 2 750 Eur (du tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

Teisėja