Civilinė byla Nr.e2S-2590-640/2018

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03919-2017-4

              Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.7.1.4.;3.3.2.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. rugsėjo 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės B. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir santuokoje įgyto turto padalijimo nenutraukiant santuokos, tretieji asmenys – UAB „Jumps“, Ferrodyne Ltd, Kredito unija „Saulėgrąža“, Kredito unija „Taupa“, antstolis A. N..

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės B. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir santuokoje įgyto turto padalijimo nenutraukiant santuokos, tretieji asmenys – UAB „Jumps“, Ferrodyne Ltd, Kredito unija „Saulėgrąža“, Kredito unija „Taupa“, antstolis A. N..
2. Atsakovas A. M. pateikė byloje priešieškinį, kuriuo prašė atleisti jį nuo 7127,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo ir padalinti santuokoje įgytą turtą – pripažinti A. M. asmenine nuosavybe: 8/100 dalį pastato — sandėlio, kurio vidutinė rinkos vertė yra 996,32 Eur; butą/patalpą — butą, (duomenys neskelbtini), įgytą 1999 m. sausio 14 d., kurio vidutinė rinkos vertė yra 99 400,00 Eur; kelių transporto priemonę JEEP, GRAND CHEROKEE, ident. Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vidutinė rinkos vertė yra 902,00 Eur; 247 913 vnt. UAB Naftos atliekų perdirbimo centras akcijų, kurių vertė yra 718 947,7 Eur Pripažinti B. M. asmenine nuosavybe: 115 029 vnt. UAB „Folis“ akcijų, kurių vertė yra 333 584,10 Eur; pastatą — kompresorinę, esančią (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė yra 14 713,00 Eur; žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 5 590,00 Eur; žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 176 109,00 Eur; pastatą - gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 173 267,00 Eur; pastatą - ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 20 649,00 Eur; kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos kaina yra 3 881,00 Eur; negyvenamąsias patalpas - gamybos patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė yra 57 634,00 Eur; 12009 vnt. UAB Naftos atliekų perdirbimo centras akcijų., kurių vertė yra 34 826,10 Eur; Priteisti iš B. M. A. M., naudai 3.55 Eur dydžio kompensaciją už B. M. tenkančią didesnę turto dalį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi nustatė atsakovui A. M. terminą iki 2018 m. rugpjūčio 23 d. pašalinti priešieškinio trūkumus.
4. Įpareigojo atsakovą apmokėti 50 procentų žyminio mokesčio. Nustatė, kad motyvas, jog turtas yra areštuotas negali būti pagrindu atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Tai nereiškia, kad atsakovas neturi turto ir negali gauti paskolos reikiamoms teismo išlaidoms. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo prašymas netenkintinas, todėl atsakovui suteikė 10 dienų nuo nutarties įkėlimo į LITEKO sistemą dienos apmokėti 50 procentų žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas turi pagrįsti įrodymais prašomo dalinti turto vertę ir atsižvelgiant į byloje pateiktus papildomus įrodymus, kurie buvo pateikti jau po priešieškinio pateikimo, patikslinti priešieškinį. Pažymėjo, kad šalys buvo  įpareigotos pateikti į bylą papildomus įrodymus, kai ieškovė patikslino ieškinį. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas ir ieškovė yra UAB „Naftos atliekų perdirbimo centras“ akcininkais ir direktoriaus darbdaviai. Teismo nuomone, atsakovas būdamas UAB „Naftos atliekų perdirbimo centras“ akcininku gali nurodyti direktoriui pateikti arba pats gauti duomenis apie bendrovės metines paskutinių 2 metų (2016-2017) pinigų apyvartas, realųjį turtą, darbuotojų skaičių, išmokamus atlyginimus, dividendus ir nurodyti kokia dalis akcijų jam priklauso, jeigu tai nėra ½ dalis per 5 dienas, nes šiuos įrodymus jis turėjo pateikti jau prieš daugiau kaip 10 dienų į bylą pagal teismo nutartį. Atsakovas turi paaiškinti, kodėl nominali akcijų vertė yra tokia pati pinigine išraiška, kaip nurodoma ieškinyje ir negali būti didesnė ar mažesnė. Byloje nėra jokių įrodymų apie realią UAB „Naftos atliekų perdirbimo centras“ akcijų rinkos kainą priešieškinio ir ieškinio padavimo dienai. Teismas išaiškino, kad neištaisius priešieškinio trūkumų reikalavimų, priešieškinis bus laikomas nepaduotu.

III.              Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą  argumentai

5. Apeliantas A. M. atskiruoju skundu prašė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartį panaikinti ir 2018 m. liepos 10 d. priešieškinio priėmimo bei atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
6. Nurodė, kad teismo išdėstyti motyvai yra prieštaraujantys vienas kitam, todėl teismas akivaizdžiai pažeidė CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintą pareigą tinkamai, įstatymu nustatyta tvarka motyvuoti nutartimi priimtą sprendimą, o tai yra absoliutus procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas.
7. Atsakovas priešieškinyje, be kita ko, nurodė, kad ,,Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis), remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės“ (b. t. II, b. l. 72). Taip pat, pažymėtina, jog Ieškovė kartu su 2017–09–11 ieškiniu ir 2018–08–02 patikslintu ieškiniu pateikė Teismui VĮ Registrų centro duomenis apie dalijamo turto vertę (b. t. I, b. l. 13–58, b. t. III, b. l. 83 – 103), kuriais rėmėsi Ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodydama turto vertę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 str. įtvirtinta, jog įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovas pažymi, jog turto vertės ir Ieškovės VĮ Registrų centre esančių duomenų pagrindu pateiktos turto vertės neginčijo. Dar daugiau, Atsakovas 2018–07–09 atsiliepime į Ieškinį su Ieškovės nurodytomis turto vertėmis sutiko (b. t. II, b. l. 65) ir, be kita ko, šiais duomenimis rėmėsi Priešieškinyje. Todėl byloje yra pateikti duomenis pagrindžiantys dalijamo turto vertę ir atsižvelgiant į tai Atsakovas neturėjo pareigos pateikti jų dar kartą kartu su Priešieškiniu. Be to, pažymėtina, kad tikslus dalijamo turto vertės nustatymas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalyku ir neturi būti sprendžiamas ieškinio ir/ar Priešieškinio priėmimo stadijoje.
8. Pažymėtina ir tai, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2018–03–20 nutartimi (b. t. I, b. l. 146–148), jau buvo įpareigoję Ieškovę ,,ne formaliai nurodyti, o pagrįsti UAB ,,Folis“ ir UAB Naftos atliekų perdirbimo centras akcijų vertę“. Ieškovė šią nutartį ginčijo Vilniaus apygardos teismui 2018–03–29 atskiruoju skundu (b. t. I, b. l. 150–154). Vilniaus apygardos teismas 2018–05–10 nutartimi (b. t. I, b. l. 169–172) panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018–03–20 nutartį, nurodydamas, kad ,,nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama teismo nutartimi nustatė ieškovei ieškinio trūkumus dėl įrodymų nepakankamumo, t. y. teismo vertinimu, ieškovė ieškinyje formaliai nurodė prašomų priteisti UAB „Naftos atliekų perdirbimo centras“ ir UAB „Folis“ akcijų vertes, dėl to įpareigojo pagrįsti nurodomas akcijų kainas realia rinkos verte ieškinio padavimo dienai <...>Apeliacinės instancijos teismui susipažinus su ieškovės pateiktu ieškiniu ir jo priedais, matyti, kad ieškovė nurodė UAB „Folis“ ir UAB „Naftos atliekų perdirbimo centras“ akcijų vertes (333 584,10 ir 753 773,80 Eur) pagal Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro duomenis apie šias įmones <...> atsižvelgiant į šias aplinkybes, negalima konstatuoti, jog ieškovė nepagrindė nurodomų bendrovių akcijų verčių ar jas nurodė formaliai, nes viešame registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka ar nepaneigti kitais įrodymais (CK 4.262 straipsnis)“. Šiuo atveju akivaizdu, jog aptartos aukščiau Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutraties ir Nutarties dalys dėl įpareigojimo pateikti duomenis leidžiančius nustatyti tikslią UAB Naftos atliekų perdirbimo centras akcijų vertė yra analogiškos, todėl aukščiau aptartas išaiškinimas taikytinas ir Atsakovui. Vilniaus apygardos teismas 2018–05–10 nutartimi pripažino, jog toks reikalavimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, tačiau Nutartimi pirmosios instancijos Teismas analogišką reikalavimą suformulavo Atsakovo atžvilgiu, t.y. įpareigojo Atsakovą Priešieškinio priėmimo stadijoje pagrįsti Priešieškinio reikalavimus tiksliais duomenimis, nors Atsakovas remiasi nenuginčytais viešojo registro duomenimis.
9. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą, matyti, kad byloje yra duomenis apie dalijamo turto vertę. Atsakovas pažymi, jog Ieškinio ir Priešieškinio vertės skiriasi dėl to, jog Ieškovė prašo priteisti jai asmenines nuosavybes teise butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 117 000 Eur. Atsakovas taip pat atkreipia Gerbiamo Teismo demėsį į tai, jog šiai dienai Ieškovės pateiktas 2018–08–02 patikslintas ieškinys nėra priimtas ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018–08–13 nutartimi yra nustatytas terminas trūkumams pašalinti. Todėl nėra pagrindo įpareigoti Atsakovą pagrįsti Priešieškinio sumos neatitikimą 2018–08–02 patikslinto ieškinio sumai. Tačiau, bet kokiu atveju, Atsakovas negali būti įpareigotas jau priėmimo stadijoje pateikti įrodymus leidžiančius tiksliai nustatyti dalijamo turto vertę, kadangi tikslios dalijamo turto vertės nustatymas yra Teismo prerogatyva, kuomet Teismas turi vertinti ginčo šalių pateiktus įrodymus ir jais reminatis priimti galutinį sprendimą byloje.
10. Neatitinkantys galiojančio teisinio reguliavimo ir formuojamos Teismų praktikos yra ir Nutartyje išdėstyti motyvai, dėl to, jog Atsakovas ir Ieškovė yra UAB Naftos atliekų perdirbimo centras akcininkas ir direktoriaus darbdaviais, todėl gali ne tik įpareigoti direktorių pateikti juridinio asmens finansinius duomenis, bet ir patys jais disponuoti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad bet kurio juridinio asmens vadovo (direktoriaus) darbdaviu yra juridinis asmuo, kuriam jis vadovauja, bet jokiu būdu ne juridinio asmens dalyviai (akcininkai). Pažymėtina ir tai, jog byloje yra pateikti duomenis (b.t. I, b. l. 83–84), kuriuose matyti, kad UAB Naftos atliekų perdirbimo centras viso yra 6 akcininkai, o ne 2, kaip nurodyta Nutartyje. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ) yra aiškiai įtvirtintas juridinio asmens dalyvio ir valdymo organų atskirumo principas (ABĮ 19 str.). Juridinio asmens valdymo funkcija atlieka vadovas (direktorius) ir valdyba (jeigu sudaroma). Akcininkas turi vienintelę turtinę prievolę juridinio asmens atžvilgiu – nustatyta tvarka apmokėti visas pasirašytas akcijas (ABĮ 14 str. 2 d.). Tuo tarpu kasdienį juridinio asmens valdymą ir darbo organizavimą atlieka vadovas (direktorius), kuris be kita ko, yra atsakingas ir už juridinio asmens finansinių ir kitų dokumentų tvarkymą (ABĮ 19, 37 str. ir kt.). ABĮ 20 str. 2 d. įtvirtintas draudimas akcininkui (juridinio asmens dalyviui) perimti valdymo organų funkcijas ar duoti tiesioginius nurodymus jiems. Juridinio asmens valdymo organų ir akcininkų teisių ir pareigų atskirumą ir esmę taipogi ne kartą yra išaiškinęs ir Lietuvos A. T.. Todėl pirmosios instancijos Teismas įpareigojęs Atsakovą (akcininką) pateikti dokumentus apie UAB Naftos atliekų perdirbmo centras finasinę būklę nustatė Atsakovui pareigą, kurią jam kaip akcininkui neįmanoma įvykdyti. Pagal teisės principą (lot. impossibilium nulla obligatio est), reiškiantį, jog niekas neįpareigojamas daryti to, kas neįmanoma, Teismas negali įpareigoti pateikti duomenis, kuriais subjektas nedisponuoja. Todėl Teismo Nutartyje suformuluotas įpareigojimas yra neteisėtas, o nurodyti motyvai visiškai nepagrįsti ir priešingi galiojančiam teisiniam reguliavimui bei suformuotai Teismų praktikai.
11. Juridinio asmens akcijos sąvoka ir akcijos nominalios vertės nustatymo taisyklės įtvirtintos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 38, 40, 42, 45, 49, 50, 51, 52 ir kt. straipsniuose. Be to, Atsakovas Priešieškinyje pateikė akcijų nominalią vertę remdamasis viešajame registre esančiais duomenimis (b.t. I, b. l. 49–58). Atsižvelgiant į tai, Teismo įpareigojimas paaiškinti kodėl akcijų vertė yra tokia pati piniginė išraiška, kaip nurodoma ieškinyje ir negali būti didesnė ar mažesnė yra nesuderinamas su aukščiau aptartu jura novit curia principu, be to, pareiga taikyti ir aiškinti teisės normas įstatymu priskirta Teismams, o ne proceso šalims (CPK 2 str.). Todėl akivaizdu, jog šiuo reikalavimu pirmosios instancijos Teismas nesilaikė įrodinėjimo paskirstymo taisyklių, kadangi Ieškovui ir/ar Atsakovui kreipiantis į Teismą nėra nustatyta pareiga nurodyti teisinį reikalavimo pagrindą11 ar išaiškinti Teismui teisės aktus, kuriais būtina remtis sprendžiant kilusi ginčą. Todėl Nutartimi Teismas neteisėtai ir nepagrįstai užkirto Atsakovui galimybę ginti savo teises Teisme.
12. Apibendrinant darytina išvada, jog Nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl turi būti panaikinta, o klausimas dėl priešieškinio priėmimo ir atsakovo atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies perduotas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui. Taip pat, atsakovas atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas priešieškinio priėmimo klausimą sprendė 32 dienas, kas yra visiškai nesuderinama su civilinio proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyti priešieškinio trūkumai teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Ieškovas pasirenka konkretų savo teisių gynimo būdą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 4 punktas). Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis reiškia, jog ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismas sprendžia išimtinai procesinio teisinio pobūdžio klausimus, t. y. ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, ar jis šią teisę realizuoja, laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos.
16. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, patikrina, ar pateiktas ieškinys atitinka bendruosius procesinių dokumentų ir jų priedų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, išvardytus CPK 111-114 straipsniuose, taip pat CPK 135 straipsnyje numatytus specialiuosius ieškinio reikalavimus. Ieškinyje turi būti tiksliai suformuluoti ieškinio elementai – ieškinio dalykas (ieškovo reikalavimas) ir faktinis ieškinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia reikalavimą, bei šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai), nes ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką. CPK 113 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismui pateikiama tiek procesinių dokumentų kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai ir tretiesiems asmenims ir to paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad procesinių dokumentų priedų pateikiama toks pat skaičius kaip ir procesinių dokumentų.
17. CPK nustatyti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai savaime nereiškia, kad bet kurio ieškinio turinio reikalavimo nesilaikymas lemia ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymą. Trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Vertinant, ar ieškinio trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, būtina įvertinti: 1) koks yra ieškinyje nenurodytų duomenų, nustatytų CPK 111 ir 135 straipsniuose, tikslas ir pobūdis, ir 2) ar nenurodyti duomenys yra reikšmingi būtent sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, ar jie gali būti pateikti vėlesniuose proceso etapuose (pvz., parengiamojo teismo posėdžio metu, CPK 230 straipsnis).
18. Pagal  CPK 115 straipsnio 2 dalį kai procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trūkumams pašalinti. Pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis). Ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas neleidžia iškelti civilinės bylos pagal procesinių reikalavimų neatitinkantį ieškinį ir yra skirtas koncentruotam ir ekonomiškam teismo procesui užtikrinti.
19. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nustatė terminą priešieškinio trūkumams pašalinti – įpareigojo per 10 dienų apmokėti 50 procentų žyminio mokesčio ir per 5 dienas pateikti dokumentus, bei paaiškinimus. Rezoliucinėje dalyje nurodė, kad nustatytinas terminas iki 2018 m. rugpjūčio 23 d.  pašalinti procesinio dokumento trūkumus nurodytus nutarties motyvuojamojoje dalyje. Apeliantas (atsakovas) teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra klaidinanti, nepakankamai motyvuota, todėl neteisėta ir turi būti panaikinta, o priešieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
20. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Šis pagrindas taikytinas tik tuo atveju, kai sprendimas (nutartis) yra visiškai be motyvų. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 291 str. 1 d. 5 p., jeigu nutarties motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto klausimo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (CPK 328 straipsnis).
21. Pažymėtina, kad motyvų procesiniame sprendime teisingumas, išsamumas, pakankamumas yra vertinimo kriterijai. Šiuo atveju įvertinus pirmosios instancijos teismo motyvus darytina išvada, kad teismas padarė procesinės teisės normų pažeidimą. Ginčijamos nutarties motyvai nėra išsamūs, neargumentuoti ir nepagrįsti, neaiškūs proceso šaliai. Be to, teismo nurodytas terminas trūkumams pašalinti yra klaidinantis ir neaiškus.
22. Apeliacinės instancijos  teismas sprendžia, kad skundžiamoje nutartyje nepasisakyta dėl esminių bylos aspektų, nėra nurodyti konkretūs priešieškinio trūkumai, neįvardinta mokėtina žyminio mokesčio suma, nenurodyti įstatymai, kuriais remiantis reikalaujama pateikti dokumentus apie UAB „Naftos atliekų perdirbimo centras“. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai reikalaujama patikslinti priešieškinio argumentus atsižvelgiant į laiko atžvilgiu vėliau pateiktą ieškovės patikslintą ieškinį. Taip pat, pirmosios instancijos teismas nenurodo konkrečios mokėtinos žyminio mokesčio sumos, nutarties motyvuojamoe dalyje nurodo skirtingus terminus trūkumams pašalinti, nei nutarties rezoliucinėje dalyje, bei reikalauja, kad atsakovas pateiktų paaiškinimus, nors šie paaiškinimai nesudaro esminių kliūčių tolesnei bylos eigai ir gali būti gauti bylos nagrinėjimo iš esmės metu.
23. Atsižvelgiant  į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įstatymų normas reglamentuojančias procesinio dokumento trūkumų šalinimą ir priėmė įstatyme numatytos nutarties formos reikalavimų neatitinkančią nutartį, kuri laikytina neteisėta ir nepagrįstą, todėl yra naikintina, priešieškinio priėmimo klausimas perduodamas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu teismas,

n u t a r i a:

tenkinti atsakovo A. M. atskirąjį skundą.        

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl atsakovo priešieškinio priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                    Rūta Veniulytė-Jankūnienė