Civilinė byla Nr. 2-640-1025/2020

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01630-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija:

2.6.1.3.2; 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.2.1; 3.2.6.5.

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 23d.

Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Asta Matulevičienė,

sekretoriaujant Eglei Paulauskienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skolų valdymo sprendimai“ (toliau – UAB „Skolų valdymo sprendimai“) atstovui advokato padėjėjui Eugenijui Kveragai,

atsakovui E. U., jo atstovui advokato padėjėjui Gediminui Pociui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Skolų valdymo sprendimai“ patikslintą ieškinį atsakovams E. U., D. D. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Priekabos“ (toliau - UAB „Priekabos“), B. D., G. A., Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau - Klaipėdos AVPK).

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo pareiškė reikalavimus: priteisti solidariai iš atsakovų ieškovės naudai 3000,00 Eur už priverstinį transporto priemonės nuvežimą į transporto priemonės saugojimo aikštelę ir jos saugojimą transporto priemonės saugojimo aikštelėje; priteisti solidariai iš atsakovų ieškovėsnaudai penkių procentų dydžio metines kompensuojamąsias palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2015-02-21 iki bylos iškėlimo teisme, kurios sudaro 675,00 Eur; priteisti solidariai iš atsakovų ieškovės naudai penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovės patirtasbylinėjimosi išlaidas.

Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, jog pagal 2014-05-26 sutartį Nr. (duomenys nekelbtini) sudarytą tarp UAB „Priekabos“ ir Klaipėdos AVPK, policijai nustačius, kad transporto priemonė nuvežtina, UAB „Priekabos“ savo vilkiku nuveža transporto priemonę į aikštelę, ją saugoja ir už automobilio nuvežimą bei saugojimą turi gauti atlygį. 2014-05-26 sutartyje buvo nustatyti transporto priemonių nuvežimo bei saugojimo įkainiai, kurie šiuo atveju yra 69,51 Eur (240 Lt) už automobilio pakrovimą ir nuvežimą bei 4,34 Eur (15 Lt) per parą už automobilio saugojimą. 2015-02-21 atsakovui E. U. nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė (duomenys nekelbtini), valstybinis Nr. (duomenys nekelbtini), po administracinio teisės pažeidimo, pagal 2015-02-21 Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą, buvo transportuota į UAB „Priekabos“ priklausančią automobilių saugojimo aikštelę.Pagal 2015-10-12 Reikalavimo teisės perleidimo sutartį bei jos priedus pradinis kreditorius UAB „Priekabos“ perleido reikalavimo teisę į susidariusį įsiskolinimą už automobilio nutempimą ir saugojimą naujajam kreditoriui ieškovei UAB „Skolų valdymo sprendimai“.2019-05-14 Klaipėdos AVPK pranešimu ieškovė buvo informuota, kad 2015-02-21 automobilį „(duomenys nekelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys nekelbtini), vairavo kelių eismo taisyklių pažeidimą padaręs asmuo D. D. Už automobilio priverstinį nuvežimą ir saugojimą nuo 2015-02-21 iki 2019-09-05 susidarė 8785,68 Eur skola, kurią ieškovė sumažino iki 3000,00 Eur, taip pat už laikotarpį nuo 2015-02-21 iki bylos iškėlimo teisme paskaičiavo 675,00 Eur kompensacines palūkanas.

Atsakovas E. U. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą bei priteisti iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsikirsdamas į ieškinį nurodė, jog automobilį (duomenys nekelbtini), valstybinis Nr. (duomenys nekelbtini), 2015 m. sausio mėn. už 500 Lt (145 Eur) pardavė D. D. Apie tai, jog D. D. parduotas automobilis dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, pagal 2015-02-21 transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą, buvo transportuotas į UAB „Priekabos“ priklausančią automobilių saugojimo aikštelę, sužinojo, kai iš teismogavo UAB „Skolų valdymo sprendimai“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir teismo įsakymą. Nesiėmė jokių veiksmų saugomai transporto priemonei susigrąžinti, nes nuo pardavimo dienos parduotos transporto priemonės nelaikė savo nuosavybe. Be to, neaišku dėl kokių priežasčių ieškovė delsė ir neinformavo jo apie saugomą transporto priemonę. Ieškovė 2019-04-24 tik paruošė dokumentą pavadinimu „Pranešimas“, tačiau, kad šį dokumentą įteikė atsakovui įrodymų nepateikė. Nuo 2015-02-21 iki 2019-04-24 nebuvo imtasi jokių priemonių informuoti transporto priemonės savininką ir/ar teisėtą valdytoją apie saugomą jo automobilį bei už tai skaičiuojamą mokestį. Ieškovė pati prisidėjo prie saugojimo išlaidų didėjimo.

Atsakovas D. D. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Trečiasis asmuo Klaipėdos AVPK pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, jog UAB „Priekabos“ su Klaipėdos AVPK 2014-05-26 sudarė Viešojo pirkimo sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo Nr. 80-4-ST2-14-76, pagal kurią UAB „Priekabos“ įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo bei priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių saugojimo paslaugas sutartyje nustatyta tvarka. 2015-02-21 atsakovui D. D. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis vairavo automobilį (duomenys nekelbtini), valstybinis Nr. (duomenys nekelbtini), būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, transporto priemonė buvo išregistruota, nes nustatyta tvarka nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra, automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. 2015-02-21 atsakovui E. U. nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė po pažeidimo, pagal 2015-02-21 Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą, buvo transportuota į UAB „Priekaba“ priklausančią automobilių saugojimo aikštelę. Atsakovui D. D., pasirašant akte numatytoje vietoje, buvo pranešta apie sprendimą dėl priverstinio automobilio nuvežimo ir automobilio saugojimo vietą, aikštelėje adresu Minijos g. 153, Klaipėdoje.Klaipėdos apylinkės teismo 2015-03-16 nutarimu D. D. buvo pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus ir skirta nuobauda– 1300 Eur bauda, o automobilis buvo grąžintas teisėtam savininkui arba jo atstovui. Tačiau nei savininkas, nei jo atstovas automobilio iki šiol neišreiškė noro atsiimti. Atsakovas E. U., administracinio teisės pažeidimo momentu, t.y. 2015-02-21, buvo (iki šiol yra) automobilio savininkas ir juo nesirūpina, todėl abu atsakovai privalo atlyginti ieškovei už automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugas.

Trečiasis asmuo G. A. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog automobilį (duomenys nekelbtini), valstybinis Nr. (duomenys nekelbtini), 2014-04-23 pardavė B. D. Tvirtina, jog neturi nei jokių teisių įautomobilį (duomenys nekelbtini), valstybinis Nr. (duomenys nekelbtini), nei pareigų ar prievolių, susijusių su šios transporto priemonės eksploatacija ir visomis tos eksploatacijos pasekmėmis po 2014-04-23.

Trečiasis asmuo UAB „Priekaba“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Trečiasis asmuo B. D. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinio reikalavimus palaikė ieškinyje išdėstytais motyvais, prašė ieškinį tenkinti bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad atsakovas E. U., gavęs pranešimų, telefonu susisiekė su direktoriumi A. B., kuriamnurodė, kad neturi transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties. Siūlė atsakovui E. U. sudaryti taikos sutartį, sumokant 2000,00 Eur ir šios sumos mokėjimą išdėstant dalimis, tačiau atsakovas nesutiko. Taip pat siuntė pranešimus ir atsakovui D.D., tačiau jų įteikti nepavyko, nes jis slapstosi, savo gyvenamosios vietos nenurodo, išvykęs į užsienį, tačiau jis buvo tinkamai informuotas apie transporto priemonės saugojimą, pasirašydamas 2015-02-21 transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte.Į B. D. kreipėsi iškarto po reikalavimų perleidimo sutarties pasirašymo ir jis nurodė, jog automobilį pardavė E. U. ir atsiuntė transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį. Į D.D. buvo kreiptasi 2019-04-24, į E. U. taip pat buvo kreiptasi 2019 metais. Iki 2019-05-14 buvo atliekami veiksmai dėl išieškojimo tik su transporto priemonės savininku, kolbuvo gauta informacija iš Klaipėdos AVPK apie D.D. Pažeidimo padarymo metu automobilio savininkas buvo E. U. Bendra apskaičiuota suma už automobilio saugojimą ir nuvežimą yra 8785,68 Eur, į šią sumą įeina automobilio pakrovimas, nuvežimas ir saugojimas, tačiau atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką bei į tai, kad suma yra neprotingai didelė ir susidariusi per ilgą laiko tarpą, sumą sumažino iki 3000,00 Eur. Už transporto priemonės pakrovimą/nuvežimą reikalauja 69,51 Eur ir šią sumą įtraukė į bendrą 3000,00 Eur sumą. Automobilis šiuo metu toliau saugomas UAB „Priekaba“ saugojimo aikštelėje.

Teismo posėdžio metu atsakovas E. U. ir jo atstovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas paaiškino, jog automobilį „(duomenys nekelbtini) “, valstybinis Nr. (duomenys nekelbtini), pirko iš B. D., radęs apie tai skelbimą. Pirkimo–pardavimo sutartį sudarė Skuodo rajone. Automobilis buvo važiuojantis, techniškai tvarkingas, tačiau neturėjo nei atliktos techninės apžiūros, nei draudimo, norėjo jį naudoti automobilių sportui, su juo eisme nedalyvavo, todėl buvo neaktualu jį registruoti.Vėliau įdėjo skelbimą ir automobilį pardavė už 500 Lt D. D. apie 2015 metais sausio mėnesį (duomenys nekelbtini), tačiau šios pirkimo–pardavimo sutarties neranda. Kadangi transporto priemonė buvo išregistruota, jis pasitikėjo D.D., kad jis ją užsiregistruos. D.D. nepažįsta, nežino kokiu tikslu jis pirko automobilį.Abiejų pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo metu dalyvavo jo žmona. Sutarties sudarymo su D. D. metu dalyvavo ir D. D. bendradarbis. D. D. sėdo už vairo išbandyti automobilį, o jis pats sėdėjo šalia. Jo žmona ir D. D. bendradarbis, D. D. bandant automobilį, jame nesėdėjo.Per visą savo gyvenimą buvo įsigijęs du automobilius, kuriuos buvo užregistravęs. 2019 metų balandžio mėnesį sužinojo apie skolą, kai gavo laišką iš ieškovės, tuomet telefonu susisiekė su ieškovės direktoriumi ir buvo nurodyta 4000 Eur skola, po to 2000 Eur.Nuo 2015 metų iki 2019 metų balandžio mėnesio nežinojo nieko apie automobilį bei skolą. Su D. D. nebandė susisiekti.Kad asmuo, su kuriuo sudarė pirkimo–pardavimo sutartį buvo D. D. žino, nes D. D.s buvo atvykęs „Eurocash“ darbiniu automobiliu ir apsivilkęs darbinę aprangą ir jį rado „Google“ svetainėje atlikęs paiešką.G. A. nepažįsta.

Teismo posėdžio metu liudytoja S. U. parodė, kad yra atsakovo E. U. žmona. Rado internete skelbimą (greičiausiai autogidas.lt) apie automobilį „(duomenys nekelbtini) “ir jį nupirko Skuode iš vyro, kurio nepažįsta, pavardės neatsimena, nusipirko 2014 metų pabaigoje, galbūt lapkričio mėnesį. Automobilį E. U. įsigijo tam, kad dalyvautų autosporto varžybose, jose dalyvavo ir anksčiau su „(duomenys nekelbtini)“, tik senesnės gamybos. Įsigyto automobilio neregistravo, nes jį pirko autosportui.Apie tai, kad parduoda „(duomenys nekelbtini)“ automobilį įkėlė skelbimą interneto svetainėje, o D. D. paskambino, pasakė, kad atvažiuos.Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu dalyvavo ji pati, E. U. ir D. D. Pardavimas vyko Ginduliuose, D. D. apsižiūrėjo, sakė, kad taip pat ketina dalyvauti autosporte ir pasirašęs sutartį, pats šiuo automobiliu išvažiavo. Ji pati dalyvavo automobilio apžiūroje. D. D. šiek tiek pavažiavo automobiliu, kad jį pabandyti, tačiau iš kiemo nebuvo išvažiavęs, o tuo metu ji stovėjo lauke, o šalia jos – vyras E. U. Automobilį D. D. nupirko maždaug už 500 Eur grynaisiais pinigais. Sutartį pasirašė E. U. ir D. D. Buvo du sutarties egzemplioriai. Kadangi praėjo ilgas laiko tarpas, manė, kad sutarties nebeprireiks, todėl ją išmetė.Nebuvo priregistravę automobilio. E. U. po to du kartus buvo įsigijęs automobilius „BMW“, jie buvo registruoti kitų šeimos narių vardu, šiuo metu lizingu įsigijo „Volvo“. Kai E. U. gavo laišką susiekė su ieškove ir nurodė, jog automobilį yra pardavę. Gautame laiške buvo nurodytas dar vienas asmuo, iš kurio reikalaujama sumokėti skolą. Jiems galiausiai pavyko gauti jo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo galėtų nuvykti. Gavus duomenis paaiškėjo, kad tai D. D. Kad D. D. buvo tas pats asmuo, kuriam pardavė automobilį, prisiminė, nes E. U. anksčiau buvo matęs jį su inkasatorių automobiliu, o įvedus „Google“ svetainės paieškoje pagal  jo pavardę rado bylą, kurioje D. D. buvo baustas, nes vairavo inkasatorių automobilį neturėdamas teisių. Su D. D. susisiekti nepavyko. D. D. nepažįsta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.

2014-04-23 pardavėja G. A. pardavė automobilį „(duomenys nekelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys nekelbtini), pirkėjui B. D. (b. l. 125), o 2014-05-11 pardavėjas B. D. šį automobilį pardavė pirkėjui E. U. (b. l. 25).Iš 2019-04-12 VĮ „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašo matyti, kad automobilio „(duomenys nekelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys nekelbtini), paskutinis registruotas savininkas (valdytojas) yra B. D.; transporto priemonės būsena – išregistruota (b. l. 18). Iš atsakovo E. U. paaiškinimų ir liudytojos S. U. parodymų nustatyta, jog atsakovas E. U., įsigijęs transporto priemonę „(duomenys nekelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys nekelbtini), jos savo vardu neįregistravo VĮ „Regitra“.

Iš prie civilinės bylos prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos A2.6.-1015-718/2015 medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-16 nutarimu D. D. nubaustas pagal ATPK 129 straipsnį, 123 straipsnio 1 dalį ir 123 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2015-02-21, 05:00 val., Klaipėdoje, Pilies g., vairavo automobilį „(duomenys nekelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys nekelbtini), būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones; transporto priemonė išregistruota, kuriai nustatyta tvarka neatlikta valstybinė techninė apžiūra, automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Nutarimu automobiliui „(duomenys nekelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys nekelbtini), konfiskavimas netaikytas, remiantis administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis, kad automobilis priklauso ne administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, o G. A. bei D. D. parodymais, kad automobilis priklauso jam, tik nespėjo sutvarkyti dokumentų. Iš šios bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad 2015-03-16 teismo posėdžio metu D. D. parodė, kad automobilį „(duomenys nekelbtini)“, valstybinis -Nr. (duomenys nekelbtini), pirko prieš pusmetį iš G. A., radęs skelbimą internete.

Iš2014-05-26 sutarties Nr. 30-4-ST2-14-76 dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų pirkimo nustatyta, kad Klaipėdos AVPK ir UAB „Priekabos“ sudarė sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo Klaipėdoje ir priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių saugojimo tam pritaikytoje aikštelėje. Pagal sutarties 6.1.1 punktą paslaugos teikėjas UAB „Priekabos“ turi teisę už priverstinį transporto priemonių nuvežimą ir tais atvejais, kai transporto priemonė yra nuvežama ir saugoma pagal ATPK normas gauti atlygį už paslaugą iš administracine tvarka baudžiamų asmenų Klaipėdos mieste. Transporto priemonėms iki 3,5 t nustatytas nuvežimo įkainis yra 69,51 Eur (240 Lt). Nuvežimo įkainis su PVM yra 84,11 Eur (290,40 Lt). Saugojimo (vienos paros) įkainis be PVM yra 4,34 Eur (15,00 Lt). Saugojimo (vienos paros) įkainis su PVM yra 5,26 Eur (18,15 Lt) (b. l. 19–24).Ieškovė pateikė duomenis apie transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugų rinkos kainas ir kokius įkainius taiko kitos įmonės (b. l. 136–149).

Iš transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto ir transporto priemonių sąrašo nustatyta, kad 2015-02-21 automobilis „(duomenys nekelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys nekelbtini), iš Pilies g. 12, Klaipėda, priverstinai nuvežtas į UAB „Priekabos“ aikštelę, esančią adresu Minijos g. 153, Klaipėda. Apžiūrint transporto priemonę dalyvavo D. D. (b. l. 14, 16).Iš ieškovės pateiktų fotonuotraukų bei ieškovės atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, jog automobilis „(duomenys nekelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys nekelbtini), yra toliau saugomas automobilių saugojimo aikštelėje, bei užfiksuota šiuo metu esama automobilio būklė (b. l. 97–100).

Iš 2015-10-12 reikalavimo teisės perleidimo sutarties Nr. 15/10/12 ir sutarties priedo Nr. 4 nustatyta, kad 2015-10-12 UAB „Priekabos“ perleido UAB „Skolų valdymo sprendimai“ reikalavimo teisę ir su ja susijusias papildomas teises (netesybas ir kt.) dėl 2015-02-21 automobilio „(duomenys nekelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys nekelbtini), nuvežimo ir saugojimo pagal Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą ir/arba sutartį dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo (b. l. 26–29).

Iš pranešimų nustatyta, kad UAB „Skolų valdymo sprendimai“ 2019-04-24, 2019-07-22, 2019-09-11 pranešimais D. D. bei 2019-04-24, 2019-06-25 pranešimais E. U. informavo juos, kad automobilis „(duomenys nekelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys nekelbtini), saugomas transporto priemonių aikštelėje, adresu Minijos g. 152, Klaipėda, ir prašė jų atsiimti šią transporto priemonę iki pranešimuose nurodytų terminų bei padengti susidariusį įsiskolinimą (b. l. 31–35). Atsakovui E. U. pranešimai išsiųsti jo gyvenamosios vietos adresu bei įteikti (b. l. 79-82). Atsakovas D. D. nuo 2016-03-26 deklaravo apie išvykimą į užsienio valstybę (b. l. 134).

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovų prievolės atlyginti ieškovei ginčo automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas bei jų dydžio.

Dėl atsakovų E. U. ir D. D. atsakomybės

Ieškovė prašo susidariusį 3000,00 Eur įsiskolinimą priteisti solidariai iš atsakovo E. U., kaip automobilio savininko, ir atsakovo D. D., kaip automobilio valdytojo, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo metu ir dėl kurio padaryto pažeidimo, automobilis buvo priverstinai nuvežtas į saugojamą aikštelę ir saugomas,vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo redakcijos, galiojusios transporto priemonės priverstinio nuvežimo metu, 33 straipsnio 6 dalimi, kuri numatė, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai.

Iš 2019-04-12 VĮ „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašo matyti, kad automobilio „(duomenys nekelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys nekelbtini), kuriuo D.D padarė administracinio teisės pažeidimą ir kuris buvo nutemptas saugojimui į UAB „Priekabos“ aikštelę,paskutinis registruotas savininkas (valdytojas) yra B.D.; transporto priemonės būsena – išregistruota (b. l. 18). Tačiau kaip matyti iš pirkimo–pardavimo sutarties 2014-05-11 pardavėjas B.D. šį automobilį pardavė pirkėjui E. U. (b. l. 25).E. U. patvirtino, jog automobilį įsigijo iš B. D. E. U. tiek atsiliepime į patikslintą ieškinį, tiek teismo posėdžiu metu nurodė, kad automobilį „(duomenys nekelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys nekelbtini), pardavė D.D., tačiau kaip matyti iš minėto VĮ „Regitra“ išrašo, E. U. jokios automobilio pirkimo–pardavimo sutarties, kuria būtų užregistruotas naujas automobilio savininkas, neužregistravo ir šio fakto neišviešino.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad transporto priemonės teisinės registracijos duomenų nepakeitimas, t. y. transporto priemonės nuosavybės teisės perleidimo kitam asmeniui pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu neišviešinimas transporto priemonių registre, yra teisiškai nereikšminga aplinkybė sprendžiant, kas pagal transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, kai joje nėra sąlygos dėl transporto priemonės perregistravimo kaip nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momento, yra transporto priemonės savininkas. Tokią kasacinio teismo išvadą suponavo tai, kad įstatymų leidėjas nenustatė privalomo automobilio pirkimo–pardavimo sutarties registravimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2010; 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad automobilio pirkimo–pardavimo sutarčiai teisės aktuose nenustatyta privalomų formos reikalavimų (išskyrus, kai formos reikalavimas išplaukia iš kitų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatų, kaip antai CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktų), todėl tokia sutartis, kaip ir bet kuris kitas sandoris, gali būti sudaroma žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad daikto perdavimas pirkėjui valdyti bei kainos ar jos dalies sumokėjimas yra šalių veiksmai, kurie yra jau pirkimo–pardavimo sutarties elementai (CK 6.305 straipsnis). Nuosavybės teisė į nupirktą daiktą pirkėjui, atsiranda nuo jo įgijimo momento (CK 4.49 straipsnio 1 dalis). Kadangi automobilio pirkimo–pardavimo sutartis galėjo būti sudaryta bet kuria forma, tai teisės aktuose nėra nustatytų ribojimų jos sudarymo faktą įrodinėti visomis civiliniame procese leidžiamomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2014). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011).

Atsakovas E. .U.,įrodinėdamas pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo faktą su atsakovu D. D., rėmėsi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-16 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-1015-718/2015 bei liudytojos S. U. parodymais.

Iš prie civilinės bylos prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos A2.6.-1015-718/2015 medžiagos nustatyta, kad 2015-03-16 teismo posėdžio metu D. D. parodė, kad automobilį „(duomenys nekelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys nekelbtini), pirko prieš pusmetį iš G. A. radęs skelbimą internete, automobilį pirko automobilių varžybom.Tačiauiš G. A. teismui pateiktos pirkimo–pardavimo sutarties nustatyta, kad 2014-04-23 G. A. pardavė automobilį „(duomenys nekelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys nekelbtini), ne D. D., o B.D. (b. l. 125). Opateikta 2014-05-11 pirkimo -pardavimo sutartis patvirtinta, jog  B.D. šį automobilį pardavė atsakovui E. U. (b. l. 25). Taigi D. D. nurodyta aplinkybė prieštarauja šioje byloje pateiktiems rašytiniems įrodymams. Atsakovas E. U. tiek atsiliepime į patikslintą ieškinį, tiek savo duotuose paaiškinimuose teismo posėdžio metu nurodė, kad automobilį „(duomenys nekelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys nekelbtini), D. D. pardavė 2015 m. sausio mėnesį. Atsakovo sutuoktinė S. U. taip pat parodė, kad E. U. pardavė automobilį D. D. 2015 m. sausio mėnesį.Taigi, tarp D. D. parodymų administracinio teisės pažeidimo byloje A2.6.-1015-718/2015 ir nagrinėjamojecivilinėje byloje surinktų rašytinių įrodymų yra akivaizdžių prieštaravimų. Prieštaravimų yra ir tarp D. D. parodymų ir E. U., S. U. parodymų.

Vertinant D. D. parodymų administracinio teisės pažeidimo byloje A2.6.-1015-718/2015 patikimumą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad D. D., gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir tokiu būdu siekdamas išvengti jam gresiančios administracinės atsakomybės, galėjo neatskleisti tikrųjų tiriamo pažeidimo aplinkybių bei duomenų apie transporto priemonės savininką.Kitas svarbus aspektas, jog D. D. nenurodė, jog automobilį buvo pirkęs iš E. U., priešingai nurodė, jog pirko iš G. A., kuri kaip matyti dar 2014-04-23 buvo jau pardavusi automobilį ir nebuvo jo savininkė. Taigi akivaizdu, kad atsakovų dėstoma pozicija dėl ginčo transporto priemonės įsigijimo ir pardavimo kardinaliai priešinga.

Dėl visų šių aplinkybių teismas daro išvadą, kad D. D. parodymai duoti administracinio teisės pažeidimo byloje, kad automobilis priklauso jam ir, kad nespėjo sutvarkyti dokumentų, yra nepatikimi bei neįrodo, jog administracinio teisės pažeidimo padarymo metu jis buvo transporto priemonės savininkas.

Vertinant atsakovo E. U. ir liudytojos S. U. duotus parodymus, pažymėtina tai, jog liudytoja yra atsakovo sutuoktinė, todėl akivaizdu, jog duodama parodymus ji negali išlikti visiškai objektyvi ir nešališka dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Kita vertus atsakovo E. U. ir liudytojos S. U. teismo posėdžio metu duoti parodymai buvo prieštaringi (nurodė skirtingas aplinkybes dėl rašytinės pirkimo–pardavimo sutarties egzemplioriaus likimo, skirtingą automobilio pardavimo kainą, skirtingą sutarties sudarymo metu dalyvavusių asmenų skaičių, skirtingas aplinkybes apie automobilio išbandymą sutarties sudarymo metu ir t. t.). Teismo vertinimu atsakovo E. U. iniciatyva pakviestos liudytojos parodymai, įvertinus jos sąsają su atsakovu, kelia abejonių dėl jos šališkumo, todėl nėra pakankami įrodyti, kad tarp atsakovų įvyko transporto priemonės pirkimo pardavimo sandoris ir atsakovas E. U. pardavė atsakovui D. D. automobilį „(duomenys nekelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys nekelbtini). Teismas negali remtis vien deklaratyviais atsakovo bei liudytojos parodymais, kurie jokiais objektyviais įrodymais nepagrįsti.Šių aptartų duomenų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog atsakovas E. U. automobilį buvo davęs tik naudotis D. D., nes duomenų, jog automobilio nuosavybė buvo perleista atsakovui D. D. bei atsakovas D. D. sumokėjo E. U. pinigus už automobilį, teismui nėra pateikta.Atsakovas, būdamas apdairus ir rūpestingas, ne kartą įsigijęs transporto priemones ir apie šį faktą išviešinęs, t. y. apie tai informavęs VĮ „Regitra“, šiuo atveju to neatliko, o leidžia daryti išvadą, jog transporto priemonės „(duomenys nekelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys nekelbtini), D. D. nebuvo pardavęs, o tik leidęs ja naudotis tikslu sudalyvauti autosporto varžybose. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad atsakovas E. U. neįrodė automobilio „(duomenys nekelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys nekelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo faktą ir tai, jog administracinio teisės pažeidimo metu jis nebuvo transporto priemonės savininkas. Be to, kaip jau minėta D. D. apie tai, jog būtų pirkęs automobilį iš atsakovo E. U. administracinio teisės pažeidimo byloje nenurodė. Trečiojo asmens Klaipėdos AVPK atsiliepime išdėstyti rašytiniai paaiškinimai taip pat patvirtina, jog transporto priemonės savininkas pažeidimo padarymo metu ir šiuo metu yra atsakovas E. U..

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad jų nepakanka konstatuoti, kad atsakovas E. U. prieš D. D. padarant administracinį teisės pažeidimą automobiliu (duomenys nekelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys nekelbtini), buvo šį automobilį pardavęs pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovui D. D.; atsakovas E. U. šio fakto neįrodė (CPK 178 straipsnis).Atsižvelgiant į tai,teismas konstatuoja, kad automobilio „ (duomenys nekelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys nekelbtini), savininkas yra E. U., o D. D. administracinio teisės pažeidimo metu buvo tik šios transporto priemon.ės valdytojas, todėl jie pagal Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 8 dalį, yra solidariai atsakingi už išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje.

Prie civilinės bylos prijungta administracinio teisės pažeidimo bylos A2.6.-1015-718/2015 medžiaga patvirtina, kad atsakovas D. D. padarė administracinį teisės pažeidimą dėl ko 2015-02-21 transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu automobilis „(duomenys nekelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys nekelbtini), iš Pilies g. 12, Klaipėda, buvo priverstinai nuvežtas į UAB „Priekabos“ aikštelę, esančią adresu Minijos g. 153, Klaipėda.Įvykio metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalis numatė, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia KET ar kitų teisės aktų reikalavimus. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog transporto priemonė priverstinai nuvežta teisėtai ir UAB „Priekabos“ privalėjo užtikrinti automobilio saugojimą.

Įvykio metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 32straipsnyje buvo nurodyta, kad siekiant užtikrinti eismo keliais saugumą ir apsaugoti žmonių gyvybę, sveikatą ir turtą, asmenims taikoma atsakomybė už teisės aktų, reglamentuojančių eismo keliais saugumą, pažeidimus, kas, kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas2013 m. balandžio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-280/2013, lemia ir administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens pareigą atlyginti pažeidimo padarinių pašalinimo išlaidas. Nurodytoje nutartyje teismas išaiškino, jog priverstinis transporto priemonės paėmimas ir saugojimas kvalifikuotinas kaip pasauga trečiojo asmens naudai, sukurianti pareigas tiek saugotojui, tiek ir transporto priemonės valdytojui ir savininkui. Kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. spalio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-436/2009, teisinio reglamentavimo aiškinimas, kad viešosios teisės pažeidėjas neprivalo atlyginti su transporto priemonės transportavimu ir saugojimu susijusių išlaidų, prieštarautų ir CK1.5 straipsnyje įtvirtintam protingumo principui, o vėlesnis šios pareigos įtvirtinimas bylos nagrinėjimo metu galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo33 straipsnio 6 dalyje, tik patvirtina nurodyto išaiškinimo pagrįstumą. Darytina išvada, kad transporto priemonė pagrįstai buvo transportuota ir saugoma UAB „Priekabos“ aikštelėje, o atsakovai E. U. ir D. D., kaip minėta anksčiau, yra atsakingi už transporto priemonės saugojimo išlaidas.

Dėl skolos dydžio nustatymo

Nustačius, jog abu atsakovai atsakingi už transporto priemonės saugojimo išlaidasturi būti įvertintas saugojimo išlaidų proporcingumas ir šių išlaidų dydžio pagrįstumas.

Ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų E. U. ir D. D. 3000 Eur už priverstinį transporto priemonės nuvežimą į transporto priemonės saugojimo aikštelę ir jos saugojimą transporto priemonės saugojimo aikštelėje už laikotarpį nuo 2015-02-21 iki 2019-09-05. Ieškovė nurodė, kad visas įsiskolinimas sudaro 8785,68 Eur, skaičiuojant pagal sutarties priede įtvirtintus įkainius, t. y. 69,51 Eur (240 Lt) už transporto priemonės nuvežimą bei 4,34 Eur (15,00 Lt) per parą (be PVM) (5,26 Eur (18,15 Lt) su PVM) už transporto priemonės saugojimą, tačiau ieškovė, atsižvelgdama į saugojimo laikotarpį, teismų formuojamą praktiką, prašomą priteisti sumą sumažino iki 3000,00 Eur.

Atsakovas E. U.nesutinka su prašoma priteisti suma, argumentuodamas, jog pati ieškovė nesiėmė veiksmų informuoti apie skolą laiku ir dėl jos kaltės susidarė tokia skola.

Bylos duomenys patvirtina, jog 2015-02-21 automobilis „(duomenys nekelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys nekelbtini), iš Pilies g. 12, Klaipėda, priverstinai nuvežtas į UAB „Priekabos“ aikštelę, esančią adresu Minijos g. 153, Klaipėda (b. l. 14, 16). Iš sutarties dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų pirkimo (b. l. 19–24) matyti, kad transporto priemonėms iki 3,5 t nustatytas nuvežimo įkainis be PVM yra 69,51 Eur (240 Lt). Nuvežimo įkainis su PVM yra 84,11 Eur (290,40 Lt). Saugojimo (vienos paros) įkainis be PVM yra 4,34 Eur (15,00 Lt). Saugojimo (vienos paros) įkainis su PVM yra 5,26 Eur (18,15 Lt).

Atsižvelgiant į nagrinėjamu atveju ieškovės nurodomą ilgą transporto priemonės saugojimo laikotarpį (1657 paros), teismas turi pareigą atsižvelgti į tai, kada ir kokių veiksmų tokiu ilgu laikotarpiu ėmėsi pati ieškovė ir iki reikalavimo teisės perleidimo trečiasis asmuo UAB „Priekabos“ siekdamos informuoti atsakovus apie transporto priemonės pasiėmimą ir įsiskolinimo padengimą (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje 2A-820-459/2019).

Vadovaujantis CK 6.832 straipsnio 1 dalimi, 6.845 straipsniu, Sutarties 5.1 punktu, UAB „Priekabos“ teko pareiga išsaugoti transporto priemonę bei atsakomybė už turto neišsaugojimą. Nurodytas teisinis reglamentavimas lemia, jog saugotojas neturėjo galimybės pasirinkti, saugoti transporto priemonę ar ne. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, jog, tuo atveju, kai saugomas priverstinai nuvežtas automobilis, išlaidų už saugojimą dydžiui gali turėti reikšmės tiek pareigūnų, priėmusių sprendimą priverstinai nuvežti automobilį, tiek savininko ar valdytojo, tiek saugotojo veiksmai (neveikimas) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis 3K-7-309/2010).

Spręsdamas klausimą dėl saugojimo išlaidų mažinimo byloje, kurioje saugotojas ilgą laiką mažos vertės transporto priemonę saugojo nesiimdamas aktyvių veiksmų, kad apie su saugojimu susijusias išlaidas būtų informuotas transporto priemonės savininkas, Panevėžio apygardos teismas 2011 m. balandžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-267-425/2011 nurodė, jog pagrindą mažinti priteistiną sumą sąlygoja ir saugotojo pasyvumas, kadangi saugotojas negali nesuprasti besitęsiančio saugojimo neekonomiškumo. Tokia išvada atitinka ir CK 6.200 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintas sutartinių santykių šalies pareigas sutartį vykdyti sąžiningai, kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, laikytis bendradarbiavimo ir kooperavimosi principų. Pagal sutarties Nr. 30-4-ST2-14-76 dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo (toliau – Sutartis) 5.15 punktą paslaugos teikėja – UAB „Priekabos“ buvo įsipareigojusi imtis priemonių, kad transporto priemonių savininkas ar valdytojas būtų informuotas apie automobilio buvimo vietą ir atsiėmimo sąlygas. Trečiasis asmuo UAB „Priekabos“ atsiliepimo nepateikė, jos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jokių duomenų apie kreipimąsi į atsakovus D.D. ir E. U. ir jų informavimą apie automobilio buvimo vietą ir atsiėmimo sąlygas, taip pat raginimus atlikti apmokėjimą už transporto priemonės saugojimą teismui nepateikė. Teismas ieškovei ne kartą siūlė susisiekti su UAB „Priekabos“ ir pateikti duomenis, jog trečiasis asmuo UAB „Priekabos“ ragino atsakovus atvykti pasiimti transporto priemonę bei susimokėti nuvežimo bei saugojimo išlaidas, tačiau ieškovė jokių duomenų taip pat nepateikė, dėl ko darytina išvada, kad sutartimi prisiimtos informavimo pareigos UAB „Priekabos“ nevykdė. Iš reikalavimo teisės perleidimo sutarties Nr. 15/10/12 matyti, kad UAB „Priekabos“ dar 2015-10-12 perleido UAB „Skolų valdymo sprendimai“ reikalavimo teisę į susidariusį įsiskolinimą dėl 2015-02-21 automobilio „(duomenys nekelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys nekelbtini), nutempimo (b. l. 26–29), tačiau pirmi pranešimai apie automobilio saugojimą atsakovams D. D. ir E. U. buvo išsiųsti tik 2019-04-24 (b. l. 31–35). Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog į B. D. kreipėsi iš karto po reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo ir pastarasis pateikė pirkimo pardavimo sutartį, jog transporto priemonę pardavė. Ieškovė į Klaipėdos AVPK dėl duomenų gavimo kreipėsi 2019 m. lapkričio mėnesį. Ieškovė nepateikė jokių argumentų ir/ar įrodymų, dėl ko nuo 2015-10-12,kai buvo perleistas jai reikalavimas dėl skolos bei ieškovė sužinojo, jog B.D. transporto priemonę pardavė E. U.,tik po daugiau nei 4 metų išsiuntė pranešimus transporto priemonės savininkui. Taigi įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad ieškovė ėmėsi aktyvių veiksmų, kad apie su saugojimu susijusias išlaidas būtų informuotas transporto savininkas E. U. bei administracinį teisės pažeidimą padaręs D. D. anksčiau ir žinotų apie automobilio saugojimą ir susidariusias automobilio saugojimo išlaidas, į bylą nepateikta. Pažymėtina, kad nors E. U. atsiliepime ginčijo gavęs 2019-04-24 pranešimą, teigė sužinojęs apie transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą tik 2019-09-13, kai gavo pranešimą iš teismo, tačiau teismo posėdžio metu parodė, kad 2019 metų balandžio mėnesį buvo gavęs laišką iš ieškovės, kad pats susisiekė su ieškove ir, kad nežino kodėl atsiliepime sužinojimo data nurodyta 2019-09-13.Atsakovas D.D. buvo informuotas transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu apie automobilio priverstinį nuvežimą, tačiau ne apie jo saugojimą bei susidariusias saugojimo išlaidas.Apibendrinus nurodytas aplinkybes pripažintina, jog didelė suma už transporto priemonės saugojimą susidarė dėl kooperavimosi bei bendradarbiavimo pareigą ignoravusio saugotojo bei jo reikalavimo teisę perėmusios ieškovės kaltės, kas pripažintina pagrindu priteistinai sumai mažinti.

Teismas, spręsdamas dėl skolos dydžio pagrįstumo, įvertinta ir tai, jog reikalavimo perleidimo sutarties metu skola už transporto priemonės saugojimą ir nuvežimą pagal Sutartyje įtvirtintus įkainius sudarė 1309,69 Eur (233 paros x 5,26 Eur = 1225,58 Eur už saugojimą + 84,11 Eur už nuvežimą), o laikotarpiu nuo 2019-04-24, kai atsakovams buvo pranešta apie susidariusią skolą bei reikalavimą atsiimti transporto priemonę iki 2019-09-13, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, buvo praėjusios 142 paros, todėl remiantis Sutartyje įtvirtintais įkainiais už automobilio saugojimą šiuo laikotarpiu susidarė 746,92 Eur(142 paros x 5,26 Eur = 746,92 Eur).

Įvertinus ieškovės pateiktus duomenis dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugų rinkos kainas (b. l. 136–149), darytina išvada, kad Sutartyje numatyti paslaugų įkainiai yra proporcingi, tačiau nors ieškovė ir sumažino reikalaujamą priteisti sumą, tuo pripažindama nepagrįstu transporto priemonės saugojimo laikotarpį, visgi įvertinus saugomos transporto priemonės metus 1995 m., jos vertę, būklę šiuo metu, ieškovės prašoma 3000,00 Eur saugojimo išlaidų suma pripažintina neatitinkančia protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principų. Be to pažymėtina ir tai, jog ieškovė, kreipdamasi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašė priteisti tik 2000,00 Eur, kodėl pateikdama ieškinį padidino sumą iki 3000,00 Eur jokių argumentų nenurodė.

Teismo vertinimu sprendžiant dėl priteistinos sumos, būtina įvertinti ir automobilio savininko E. U. veiksmus, kuris žinodamas, jogyra transporto priemonės savininkas, nesiėmė jokių veiksmų transporto priemonei atsiimti, taip pat ir sužinojęs, kur šiuo metu jo transporto priemonė yra bei tai, jog ji toliau saugoma, taip pat nesiima jokių veiksmų dėl transporto priemonės susigrąžinimo ir tokiu būdu toliau elgiasi neapdairiai, nerūpestingai ir neprotingai su jam nuosavybės teise priklausančia transporto priemone. Taip pat įvertintinas ir atsakovo D. D. elgesys, jis žinodamas, jog transporto priemonė priverstinai nutempta į aikštelęir yra saugoma, taip pat gavęs Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-16 nutarimą, kuriuo nutarta transporto priemonę grąžinti savininkui, neatliko jokių veiksmų, siekdamas sumokėti saugojimo išlaidas ir informuoti transporto priemonės savininką E. U. apie transporto priemonės pasiėmimą iš transporto priemonės saugojimo aikštelės.

Įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais (CK 1.5 straipsnis), teismų formuojama praktika tokio pobūdžio bylose, yra pagrindas ieškovės prašomą 3000,00 Eur sumąsumažinti iki 2000,00 Eur. Teismo vertinimu 2000,00 Eur bendra transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo išlaidų suma pripažintina atitinkančia protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principus (CK 1.5 straipsnis),trečiojo asmens (saugotojo), taip pat ieškovės ir atsakovų veiksmus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad ieškovė pagrindė reikalavimą iš dalies (CPK 178 straipsnis), todėl iš atsakovų E. U. ir D. D. solidariai priteistina 2000,00 Eur už transporto priemonės transportavimą ir saugojimą.

Dėl kompensacinių palūkanų priteisimo

Ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų E. U. ir D. D. penkių procentų dydžio metines kompensuojamąsias palūkanas nuo priteistos sumos 3000,00 Eur nuo 2015-02-21 iki bylos iškėlimo teisme, kurios sudaro 675,00 Eur.

Teismas nurodo, jog įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas (CK 6.261 straipsnis). Kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Taigi įstatyme nustatyta, kad piniginių prievolių pažeidimo atveju galimas papildomas kreditoriaus interesų gynimo būdas – teisė į kompensuojamąsias palūkanas, kurios pripažįstamos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-13. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; 2005-09-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005, 2010-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011). Tai reiškia, kad skolininkui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą kreditorius turi teisę reikalauti priteisti kompensuojamąsias palūkanas nepriklausomai nuo skolininko kaltės, jam taip pat nereikia šių palūkanų dydžio įrodinėti – jos priteisiamos tokio dydžio, koks yra nustatytas įstatymo ar sutarties (CK 6.210 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas laikytinas reikalavimu atsakovams taikyti civilinę atsakomybę. Kreditorius ir skolininkas privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu (CK 6.4 straipsnis). Nustačius, jog atsakovai nevykdė pareigos tinkamai ir laiku sumokėti už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą, t. y. atsakovai piniginės prievolės neįvykdė laiku, todėl ieškovė turi teisę reikalauti minimalių nuostolių atlyginimo. Ieškovė, skaičiuodama palūkanas, taiko CK 6.210 straipsnyje nustatytą palūkanų dydį ir paskaičiavo penkių procentų dydžio metines kompensuojamąsias palūkanas nuo 3000,00 Eur nuo 2015-02-21 iki bylos iškėlimo teisme (teismo įsakymo priėmimo), kurios sudaro 675 Eur (12,50 Eur per 1 mėnesį palūkanų x54 mėn.)

Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės prašoma suma sumažinta iki 2000,00 Eur, tai atitinkamai sumažintinos ir kompensuojamos palūkanos. Teismas paskaičiuoja mokėtinas 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistinos 2000,00 Eur sumos už laikotarpį nuo 2015-02-21 iki 2019-09-13) t. y. už 54 mėnesius ir nustatė, jog mokėtina palūkanų suma 449,82 Eur (8,33Eur per mėnesį x54 mėn.) ir jos priteistinos solidariai iš abiejų atsakovų ieškovės naudai (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai).

Dėl procesinių palūkanų.

Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, taip pat jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Pareiga mokėti šias procesines palūkanas atsiranda iš įstatymo. Taigi tokių palūkanų priteisimo pagrindas yra numatytas įstatymu – CK 6.37 str. 2 d. ir CK 6.210 str. 2 d., ir suteikiantis teisę ieškovui reikalauti procesinių palūkanų priteisimo tais atvejais, kai tenkinamas jo ieškinys. Taigi tokio prašymo patenkinimą lemia ieškinio pagrįstumas ir jo tenkinimo galimybė (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2A-47/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2011). Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, tenkinus ieškovės ieškinį iš dalies iš atsakovų priteistinos įstatyme numatytos penkių procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo 2449,82 Eur sumos nuo 2019-09-13  iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyje reglamentuota, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas reglamentuotas CPK 98 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė patyrė 540,00 Eur bylinėjimosi išlaidas: 110,00 Eur žyminio mokesčio,430,00? Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbą (b. l. 102-104). Atsakovo E. U. atstovas advokato padėjėjas pateikė pažymą, jog atsakovui suteiktos teisinės paslaugos įkainotos 850,00 Eur, o atsakovas  E. U. pateikė teismui duomenis, jog advokato padėjėjui už atstovavimą pagal pinigų priėmimo kvitą 2020-01-24 sumokėjo 100,00 Eur (b. l. 96), taip pat 2020-02-20 mokėjimo pavedimų pervedė advokato padėjėjui 100,00 Eur (b. l.133). Taigi pagal teismui pateiktus duomenis atsakovas E. U.už suteiktas teisines paslaugas advokato padėjėjui sumokėjo 220,00 Eur, duomenų, jog atsakovas būtų patyręs daugiau išlaidų teismui iki bylos išnagrinėjimo pabaigos nepateikė.

Įvertinus tai, jog ieškinys tenkintinas iš dalies (67 procentus), šalims paskirstytinos proporcingai tenkintų bei atmestų reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidos. Ieškovei iš kiekvieno atsakovo priteistina po 180,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui E. U. iš ieškovės priteistina 72,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,270 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų E. U. asmens kodas (duomenys nekelbtini), ir D. D., asmens kodas (duomenys nekelbtini), ieškovei UAB „Skolų valdymo sprendimai“, juridinio asmens kodas 303287494, 2000,00 Eur skolos, 449,82 Eur palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2449,82Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-09-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo E. U., asmens kodas (duomenys nekelbtini), ieškovei UAB „Skolų valdymo sprendimai“, juridinio asmens kodas 303287494, 180,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys nekelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Skolų valdymo sprendimai“, juridinio asmens kodas 303287494, 180,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės UAB „Skolų valdymo sprendimai“, juridinio asmens kodas 303287494, atsakovui E.U., asmens kodas (duomenys nekelbtini), 72,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja        Asta Matulevičienė