Administracinė byla Nr. I-249-621/2015
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03011-2014-8
Procesinio sprendimo kategorija 8.2.; 74.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. vasario 20 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Žanas Kubeckas,
sekretoriaujant Palmirai Berberaušienei,
nedalyvaujant pareiškėjui R. V. (R. V.),
nedalyvaujant atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. V. skundą atsakovui Šiaulių tardymo izoliatoriui dėl žalos atlyginimo už neišduotas tarnybinės uniformos dalis.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas R. V. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo, Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl laiku (2003 m. balandžio 25 d. - 2011 m. balandžio 20 d. laikotarpiu) neišduotų tarnybinės uniformos dalių patirtą žalą, priteisiant 509,71 Eur (1759,93 Lt), žalos atlyginimo už: už 8 vasarines kepures (neišduota keturios laikotarpiu nuo 2003 m. iki 2006 m., neišduotos dvi laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2008 m., neišduotos dvi laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2011 m.),už 1 žieminę striukę (neišduota viena laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2011 m.), už 8 kostiumus (neišduoti trys laikotarpiu nuo 2003 m. iki 2006 m., neišduotas du nuo 2007 m. iki 2008 m., neišduoti trys laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2011 m.), už 1 vasarinę striukę (neišduota viena laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2011 m.), už 3 pusvilnonius megztinius (neišduotas vienas laikotarpiu nuo 2003 m. iki 2006 m. neišduotus du laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2011 m.), už 16 vyriškų marškinių ilgomis rankovėmis (neišduotus šeši laikotarpiu nuo 2003 m. iki 2006 m., neišduotus keturis laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2008 m., neišduotus šeši laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2011 m.), už 8 vyriškų marškinių trumpomis rankovėmis (neišduotus keturis laikotarpiu nuo 2003 m. iki 2006 m., neišduotus vienus laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2008 m., neišduotus keturis laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2011 m.), už 7 kaklaraiščius (neišduotus tris laikotarpiu nuo 2003 m. iki 2006 m., neišduotus du laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2008 m. ir neišduotus du laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2011 m.), už 1 šaliką (neišduotas vienas laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2011 m.), už 8 poras batelių (neišduotus tris poros laikotarpiu nuo 2003 m. iki 2006 m., neišduotus dvi poros laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2008 m. ir neišduotus tris poros laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2011 m.), už 4 poras žieminių batų (neišduota viena pora laikotarpiu nuo 2003 m. iki 2006 m., neišduotu viena pora laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2008 m. ir neišduotu dvi poros laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2011 m.), už 3 poras demisezoninių batų (neišduota viena pora laikotarpiu nuo 2003 m. iki 2006 m., neišduotos dvi poros laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2011 m.), už 3 poras odinių pirštinių (neišduota viena pora laikotarpiu nuo 2003 m. iki 2006 m., neišduotos trys poros laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2011 m.), už 1 kelnių odinį diržą (neišduotas vienas laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2011 m.).
Pareiškėjas R. V. skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje dirbo nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. balandžio 20 d. Vykdant pareigas, jam nebuvo išduotos priklausančios tarnybinės uniformos ir jos dalys, nors tai turėjo būti padaryta, ir pagal įstatymą tai buvo privaloma padaryti nemokamai, atsakovas tinkamai nevykdė savo pareigos aprūpinti jį tarnybine uniforma ar jos dalimis. Nevykdant atsakovui pareigos, toliau dėvėjo turėtą uniformą ir jos dalis, kol jos ėmė plyšti ir irti, reikėjo pirkti tarnybinės uniformos dalis už savo pinigus, dėl to patyrė materialinę žalą, nors tai įrodančių dokumentų nekaupė. Neįvykdžius atsakovui pareigos aprūpinti jį tarnybinės uniformos dalimis tarnybos Šiaulių TI metu bei nesumokėjus kompensacijos, atsakovui kyla pareiga atlyginti padarytą žalą. Kadangi pareiškėjas, turėdamas teisėtą lūkestį gauti visas tarnybinės uniformos dalis, kurioms yra pasibaigęs dėvėjimo terminas, jų negavo, mano, jog užtenka šio fakto konstatavimo, o žalą prašo priteisti 30 procentų atitinkamų tarnybinės uniformos dalių ekonominės vertės dydžio, iš viso 509,71 Eur (1759,93 Lt).
Pareiškėjas R. V. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, teismo šaukimu. Pateiktame skunde pareiškėjas prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Atsakovas Šiaulių tardymo izoliatorius atsiliepime nurodo, kad su skundu nesutinka, bei nurodo, jog pareiškėjas buvo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pareigūnas. Jam pagal esamą įstatymais įtvirtintą nuostatą priklausė dėvėti nustatyto pavyzdžio uniformą, kuri turėjo būti išduodama nemokamai, o vietoje išduodamų uniformos dalių, esant pareigūno prašymui, galėjo būti mokama piniginė kompensacija. Pareiškėjas dėl kompensacijos išmokėjimo kreipęsis nėra. Taip pat nebuvo iš pareiškėjo gauta nusiskundimų dėl tarnybinės uniformos kokybės, nusidėvėjimo ar neišdavimo, tad laikytina, jog pareiškėjo uniforma buvo tinkama dėvėjimui tarnyboje. Tokiu atveju įstaigos direktorius turėjo galimybę priimti atitinkamą sprendimą dėl kompensacijos išmokėjimo, tačiau prašymo gauta nebuvo. Teisės aktuose yra numatyta, kad uniforma išduodama, kai yra pasibaigęs jos ar jos dalių dėvėjimo terminas ateinančiam laikotarpiui, tačiau šiuo konkrečiu atveju jokių prašymų pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriui nepateikė. Kompensacija už neišduotas uniformas ar jų dalis yra išmokama už ateinantį laikotarpį tuo atveju, kai turima uniforma vis dar yra tinkama dėvėti. Pareiškėjas pateikė reikalavimą dėl žalos atlyginimo, tačiau norint, kad žala būtų atlyginta, reikia įrodyti, kad žala buvo padaryta. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog jam žala buvo padaryta, bei nurodo, kad žala jam turėtų būti priteisiama tokia verte, kaip kompensacijos, priklausančios suėjus uniformų ar jų dalių nusidėvėjimo terminui. Pareiškėjas turėjo teisę gauti uniformas, tačiau jokių prašymų laiku nebuvo pateikta, todėl išmokėti žalą nėra jokio pagrindo. Pareiškėjas nenurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus vadovybė būtų pareiškusi pastabų dėl to, kad pareigūnų tarnybinės uniformos yra netinkamos dėvėti. Pagal teismų praktiką žala turėtų būti atlyginama dėl to, kad pareigūnai tarnybos metu turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos, tačiau patirta žala nėra įrodyta. Pareigūnų aprūpinimas tarnybinėmis uniformomis yra reglamentuotas tvarkoje, kuri numato, kad kompensacija gali būti išmokama, tačiau neprivalo būti išmokama tuo atveju, kai tarnybinė uniforma yra tinkama dėvėti, nors tarnybinės uniformos dėvėjimo terminas yra pasibaigęs. Uniformų tinkamumas dėvėti pareiškėjui buvo nustatytas dėl to, kad pareiškėjas niekada nesikreipė dėl kompensacijų, vadinasi, pripažino, kad uniforma yra tinkama dėvėti.
Pareiškėjo R. V. skundas tenkintinas.
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 str. 1 d., skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
Byloje kilęs ginčas dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų teisės gauti naują tarnybinę uniformą ar jos dalis, pasibaigus tarnybinės uniformos ar jos atskirų dalių dėvėjimo terminui, o laiku šių dalių negavus, kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Pažymėtina, jog byloje esantys duomenys patvirtina ir atsakovas neginčija to fakto, kad pareiškėjui nebuvo suteiktos tam tikros tarnybinės uniformos dalys, pasibaigus teisingumo ministro įsakymu nustatytam pareiškėjos turimų tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui, taip pat nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjui nebuvo išmokėta kompensacija už priklausančias išduoti tarnybinės uniformos dalis, neginčijamas ir šios kompensacijos dydis.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas (toliau – ir Statutas) bei kiti teisės aktai, susiję su jo įgyvendinimu. Statuto 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareigūnai dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika. Pagal šio straipsnio 2 dalį, pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama nemokamai, o 3 dalis nustato, kad tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-04-25 įsakymu Nr. 128 patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 1 punkte reglamentuojama, kad pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas. Tvarkos 2 p. nustatyta, kad pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į Kalėjimų departamento direktorių, o įstaigų pareigūnai – į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta. Remiantis Tvarkos 3 p., Kalėjimų departamentas ir įstaigos surašo kiekvieno pareigūno žiniaraštį pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas, kuriame nurodo, kokias atskiras uniformos dalis priklauso išduoti ateinančiais kalendoriniais metais, ir apskaičiuoja jų vertę. Vadovaujantis šiuo žiniaraščiu pareigūnams išmokama 30 procentų nuo apskaičiuotos sumos dydžio piniginė kompensacija. Tvarkos 4 punkte nustatyta, kad nauja uniforma ar jos atskiros dalys išduodamos tik pasibaigus dėvėjimo terminui arba vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija.
Taigi, pasibaigus tarnybinės uniformos ar jos dalių dėvėjimo terminui, atsakovui tenka pareiga išduoti naują tarnybinę uniformą arba jos atitinkamas dalis. Tačiau piniginės kompensacijos vietoje tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas baigėsi, išmokėjimo klausimas sprendžiamas tik esant pareigūno prašymui. Rašytinių prašymų dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo vietoje atitinkamų tarnybinės uniformos dalių pareiškėjas atsakovui nebuvo pateikęs, tačiau jam nebuvo nei išduotos naujos tarnybinės uniformos dalys vietoj nusidėvėjusių, nei išmokėta piniginė kompensacija. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad aprūpinimas tarnybine uniforma ar atitinkamo dydžio kompensacija vietoj jos yra įstatymu nustatyta garantija, kuri negali būti paneigiama lėšų trūkumu, nes įstatymas to nenumato, o Statutas aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis fakto su jokiomis sąlygomis nesieja. Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Statuto 18 str. nuostatas, reglamentuojančias pareigūnų aprūpinimą uniformomis, ne kartą yra pažymėjęs, kad šios nuostatos turi būti suprantamos kaip imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis. Minėtu imperatyvu nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos. Remiantis žalos, padarytos neteisėtu administracijos neveikimu, atlyginimo institutu, galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku gali būti kompensuojami nustačius neigiamas tokio neveikimo pasekmes, t. y., ar pareiškėjas tarnyboje turėjo dėvėti savo rūbus, ar turėjo naudotis papildomomis valymo paslaugomis, ar patyrė kitokių nuostolių (2014-04-10 LVAT išplėstinės kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014).
Statutinių pareigūnų aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtis yra dvejopa: iš vienos pusės, tai yra papildoma socialinė garantija pareigūnui, siekiant sumažinti jo išlaidas įsigyti aprangą, kurią jis dėvi tarnybos metu; iš kitos pusės, tai valstybės siekis, kad pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, atrodytų vienodai ir tvarkingai, būtų aiški jų tarnybinė padėtis ir vyresniškumas, o jų išvaizda akivaizdžiai skirtųsi nuo nuteistųjų, kalinamųjų ar kitų asmenų. Tarnybinės uniformos dėvėjimas ne tarnybos metu nėra toleruojamas, o jos naudoti savo asmeniniams poreikiams, kol nesibaigė jos dėvėjimo terminas, nėra leidžiama. Taigi tam, kad pareigūnas atrodytų tinkamai ir tvarkingai bei galėtų vykdyti savo pareigas, jam turi būti išduodamas vienas pilnas uniformos komplektas, o kuriai nors uniformos komplekto daliai susidėvėjus ar pasibaigus jos dėvėjimo terminui – ji pakeičiama kita. Numatytas daugiau nei vieno atskiros uniformos dalies egzemplioriaus išdavimas. Galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą
Iš pareiškėjo skundo reikalavimų matyti, kad jis prašo priteisti iš atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus jam padarytą žalą, sudarančią 30 procentų atitinkamos uniformos dalies vertės kompensaciją už neišduotą uniformą. Byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas pats atsisakė uniformos ar jos dalių, tačiau neginčijama, kad jis tinkamai nebuvo aprūpintas tarnybine uniforma dėl atsakovo kaltės, kuris neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymą. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo neteikimas atsakovui prašymo dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo neįrodo, kad uniforma buvo tinkama dėvėti toliau ir pasibaigus nustatytam dėvėjimo terminui. Teismas mano, jog toks nesikreipimas dėl kompensacijos išmokėjimo už neišduotas uniformos dalis, kuris gali būti pateikiamas tik tuo atveju, jei uniforma tinkama dėvėti ir toliau, gali ir turėtų būti vertinamas kaip asmens nuomonė apie tai, jog uniforma toliau dėvėti nėra pakankamai tinkama. Pats atsakovas nurodo, jog toks prašymas gali būti rašomas tik tokiu atveju, kai uniforma ar jos dalis yra tinkama toliau dėvėti, tad, negavus iš pareiškėjo tokio prašymo, turi būti preziumuojama, jog uniforma ar jos dalis toliau dėvėti netinkama, ir reikalinga imtis tam tikrų priemonių (naujos uniformos ar jos dalies pirkimas, jos taisymas ir pan.), kad uniforma ar jos dalis būtų tinkamai naudojama toliau. Atsakovas teismui nėra pateikęs jokių įrodymų, kad buvo atliktas uniformos ar jos dalių tinkamumo dėvėti toliau, pasibaigus nustatytam terminui, vertinimas. Pareiškėjo skundų dėl to, jog uniforma ar jos dalys nebetinkamos toliau dėvėti, nebuvimas ar atsakovų pretenzijų pareiškėjui dėl uniformos ar jos dalių netinkamumo nebuvimas nėra įrodymas, jog uniforma ar jos dalys buvo tinkamos dėvėti ir pasibaigus terminui.
Nuoseklioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, jog imperatyvu įstaigai nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos(2014-04-10 LVAT išplėstinės kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014).
Įvertinus atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtus veiksmus, t. y. tarnybinės uniformos dalių pareiškėjui neišdavimą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, laikotarpį, kurio metu pareiškėjui nebuvo išduodamos naujos tarnybinės uniformos, tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas tarnybos metu nedėvėjo tarnybinės uniformos, dėvėjo netinkamą tarnybinę uniformą ar atsisakė jam išduodamų tarnybinės uniformos dalių, vadovaujantis protingumo, teisingumo principais, darytina išvada, kad pareiškėjas neabejotinai patyrė turtinę žalą, savo lėšomis įsigydamas aprangą ir avalynę, kurias jis dėvėjo vietoj jam neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat taisydamas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs. Atsižvelgus į tai bei vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, konstatuotina, jog pareiškėjas prašo priteisti žalą, kurią sudaro jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).
Pareiškėjas R. V. patirtos žalos dydžio nepagrindžia objektyviais įrodymais, bet apskaičiuoja kaip neišmokėtą piniginę kompensaciją už neišduotas tarnybinės uniformos dalis.
Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Teismo nuomone, Tvarkos 1 punkte įtvirtintas kompensacijos dydis (30 proc. nuo uniformos dalių vertės) laikytinas protingu ir adekvačiu pareiškėjo patirtiems nuostoliams dėl uniformų dalių neišdavimo. Toks pareiškėjo patirtos žalos dydžio apskaičiavimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje pripažįstama, kad pareigūnams nepateikus jokių duomenų apie realiai turėtas išlaidas rūbų ir avalynės įsigijimui ar jų taisymui, jų patirtų nuostolių dydis lygus Tvarkos 1 punkte numatytai kompensacijai (2014-04-10 LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014).
Tokiu būdu, atsakovui nevykdant prievolės aprūpinti pareiškėjo R. V. tarnybine uniforma, atsirado pagrindas žalai atlyginti, t. y. kompensuoti patirtus materialinius nuostolius.
Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d. nustatyta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Civilinio kodekso 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pareiškėjas, negaudamas įstatymu garantuotos tarnybinės uniformos dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, patyrė nuostolius, kurių dydis pagrįstas atsakovo pateiktais dokumentais. Pareiškėjui iš atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus priteistina neišmokėta piniginė kompensacija už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis, pagal atsakovo pateiktą informaciją dėl pareiškėjui neišduotų tarnybinės uniformos dalių, laikotarpio, bei jų vertės, iš viso priteistina 509,71 Eur (1759,93 Lt).
Savo atsiliepime atsakovas Šiaulių tardymo izoliatorius prašo atidėti sprendimo vykdymą kitiems biudžetiniams metams, nurodė, jog šiuo metu atsakovo finansinė būklė yra sunki, bei nurodo, jog šiais biudžetiniais metais nėra numatyta asignavimų teismo sprendimų įvykdymui. Pareiškėjo R. V. atsiliepimo į šį prašymą negauta.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 97 str. 4 d. nustatyta, kad neįvykdyti teismo sprendimai dėl priteistų sumų išieškojimo vykdomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir LR CPK) nustatyta tvarka. LR CPK 284 str. reglamentuoja sprendimo įvykdymo atidėjimą ir išdėstymą, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėję kad LR CPK 284 str. numatyta teismo teisė atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą vertintina kaip teismo teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolei, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų, o būtent – užtikrinti socialinį teisingumą.
Tiek Lietuvos vyriausias administracinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodę, jog sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendros sprendimo vykdymo tvarkos, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių sprendimą įvykdyti labai sunku (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-917/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1113/2001). Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti būtino sprendimo įvykdymo išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Taip pat būtina vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903, 2001 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1113 ). Tokiu būdu, šalies sunki turtinė padėtis, kuria yra grindžiamas prašymas dėl teismo sprendimo išdėstymo, yra vertinamojo pobūdžio aplinkybė ir sprendžiant prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ji kiekvienu atveju turi būti nustatinėjama atsižvelgiant į konkrečią individualiam ginčui reikšmingą situaciją. Sprendimo vykdymo išdėstymo būtinumas turi būti pagrįstas konkrečiais duomenimis ir įrodymais. Be to, pažymėtina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (2010-04-26 nutartis administracinėje byloje Nr. AS444-261/2010), administraciniai teismai, spręsdami dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, turi vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 str.
Atsakovas Šiaulių tardymo izoliatorius, nurodė, kad 2013 m. gruodžio 31 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus finansiniai įsipareigojimai buvo 271126,21 Lt, 2014 m. rugpjūčio 31 d. jo įsiskolinimas siekia 285162,01 Lt, bei nurodė, kad dėl šių susidariusių skolų Šiaulių tardymo izoliatorius iš 2014 metams programos sąmatoje skirtų asignavimų galimybės sumokėti kompensaciją už laiku neišduotas uniformų dalis neturi. Nors teismo prašoma priteista suma nėra didelė, tačiau pagal teismų sistemos LITEKO duomenis, Šiaulių tardymo izoliatorius kaip atsakovas dėl neišmokėtos piniginės kompensacijos už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis priteisimo yra patrauktas vien Šiaulių apygardos administraciniame teisme daugiau kaip 40 administracinių bylų, iš kurių dalyje jau priimti ir įsiteisėjo teismo sprendimai. Įvertinus tai, bei pripažįstant, jog Šiaulių tardymo izoliatoriaus biudžetas yra formuojamas, skiriant asignavimų kitiems biudžetiniams metams, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei bylos ir jos sprendimo įvykdymo ekonomiškumo principais, atsižvelgiant į tai, kad prašymas atidėti sprendimo vykdymą kitiems biudžetiniams metams buvo patektas dar 2014 metais, todėl atsakovo Šiaulių tardymo izoliatorius prašymas tenkintinas, atidedant sprendimo vykdymą iki 2015 metų II pusmečio.
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir LR ABTĮ 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo R. V. skundą patenkinti.
Priteisti iš atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareiškėjui R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl neišmokėtos piniginės kompensacijos už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis patirtą žalą, iš viso 509,71 Eur (penki šimtai devyni Eur 71 ct).
Sprendimo, kuriuo pareiškėjui R. V. dėl neišmokėtos piniginės kompensacijos už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis priteista patirta žala, iš viso 509,71 Eur, vykdymą atidėti iki 2015 m. birželio 30 d.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.
Teisėjas Žanas Kubeckas